Administracinė byla Nr. N444-2451/2010
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos
pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities
vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Joniškio
rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarimo R. J. administracinio
teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos
komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) įgaliotas
pareigūnas surašė R. J. administracinio teisės pažeidimo
protokolą už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 22 d., apie 09.11 val., Joniškyje,
Livonijos gatvėje ties namu Nr. 59, vairavo transporto priemonę, būdamas
neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,65 promilės), tuo pažeisdamas
Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.
Joniškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs
administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. spalio 12 d. nutarimu administracinio
teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų
kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo
padarymo R. J. atžvilgiu nutraukė, nenustatęs jo veikoje
pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas konstatavo, jog priimdamas nutarimą,
negali remtis tam tikromis prielaidomis, o bet kokios abejonės, kurių teismas
dėl objektyvių priežasčių nebegali pašalinti, yra traktuotinos administracinėn
atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Byloje esantis asmens blaivumo testas (b. l. 5)
nurodo, kad policijos pareigūnų naudotas prietaisas „Lion alcolmeter 500“ 2009
m. rugsėjo 22 d., 9.11 val., parodė rezultatą – 0,65 promilių girtumą.
Protokole užfiksuota, kad R. J. vairavo transporto
priemonę, būdamas neblaivus, esant nustatytam 0,65 promilių girtumui, su 5
procentų matavimo paklaida. Atitinkamai tokia paklaida gali būti vertinama
promilių mažinimo linkme, kas sudarytų 0,60 promilių girtumą. Administracinėn
atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva 2009 m. rugsėjo 22 d. paimtas
kraujo mėginys neblaivumui nustatyti ir tuo pagrindu atliktas teismo medicinos
tyrimas Nr. T-A 1293/09(04), duodant neigiamą išvadą, tik patvirtina tą
aplinkybę, kad R. J. vairuojant transporto priemonę, nebuvo
pažeisti KET 14 punkto reikalavimai. Teismas neturi pagrindo atmesti R. J. parodymų, kad betarpiškai prieš vairavimą jis vartojo
stiklinę prarūgusių sulčių, ir to pasekoje, policijos pareigūnai galėjo
nustatyti 0,65 promilių alkoholio kiekį, matuojant jo iškvepiamą orą.
II.
Apeliaciniu
skundu Institucija prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m.
spalio 12 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti
iš naujo. Institucijos teigimu, nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos
teismas, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, kas įtakojo neteisėto nutarimo
priėmimą. Pasak Institucijos, teismas nutarime nurodė, kad valandos
laikotarpyje R. J. kreipėsi į gydymo įstaigą, norėdamas,
pasitikrinti savo blaivumą, o medikų išvadoje konstatuojama, kad jis yra
blaivus, tačiau teismas nenurodė per kokį konkrečiai laiką buvo kreiptasi į
gydymo įstaigą ir nesiėmė veiksmų, kad būtų ištirta, kaip per atitinkamą
laikotarpį galėjo pakisti asmens būklė susijusi su neblaivumu.
Teisėjų
kolegija
k o n s t
a t u o j a :
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu nutarimu R. J. administracinė
byla buvo nutraukta nenustačius jo veikoje ATPK 126 straipsnio 1 dalyje
įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Apeliaciniame
skunde keliamas pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo pagrįstumo
klausimas.
Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį,
administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina
įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir
objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu
ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip
objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi –
vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas,
nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada
išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami
kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad
transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas
lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės),
užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių
šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų
iki vienerių metų šešių mėnesių.
Iš byloje esančio alkotesterio kvito (b. l. 6)
matyti, kad R. J. 2009 m. rugsėjo 22 d. 09.11 val.
alkoholio matavimo prietaisu Lion alcolmeter 500, serijos Nr. 19168, buvo
nustatytas 0,65 promilių neblaivumas, įvertinus prietaiso paklaidą ± 5 procentus
(kas lemtų 0,0325 promilės) – 0,6175 promilių neblaivumas, tačiau policijos pareigūnai,
nustatinėdami R. J. neblaivumą ir surašydami
administracinio teisės pažeidimo protokolą, šios paklaidos neįvertino.
Apeliantas, surašant administracinio teisės
pažeidimo protokolą, su alkotesterio parodymais sutiko (b. l. 2, 6), nors
nurodė, kad alaus buvo išgėręs iš vakaro, o ryte vairavo, nes galvojo, jog yra
blaivus (b. l. 2). Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime taip pat
nurodyta, jog R. J. pripažino, kad iš vakaro buvo gėręs
degtinės ir alaus, tačiau ryte jautėsi blaivus, todėl ir vairavo (b. l. 7). Iš
byloje esančios Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių
skyriaus specialisto išvados matyti, kad 2009 m. rugsėjo 22 d., 10.35 val. buvo
paimtas R. J. kraujo mėginys, kuriame etilo alkoholio
nerasta (b. l. 14).
Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų
kolegija konstatuoja, kad jie yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima
vienareikšmiškai teigti, kad R. J. padarė ar nepadarė ATPK
126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas
turėjo imtis priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms
visapusiškai išsiaiškinti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
yra išaiškinęs, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126
straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo
būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių
neblaivumo laipsnis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį
administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009). Be to, teismui asmens
neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl
apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia
testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi
būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (žr.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr.
N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota,
jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar
asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis
atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus
organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo
gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai
sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui
po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to
laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (žr. Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo nutarimą administracinėje byloje N62-3686/2008).
Kadangi pareigūnų tikrinimo ir atliktos
medicininės apžiūros bei kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku,
skiriasi, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas
bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas.
Tačiau pirmosios instancijos teismas pakankamai dėmesio tam neskyrė, nesiėmė
jokių veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos, nors pripažintina, kad
tokia galimybė nagrinėjamu atveju yra – pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena
iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas
turėjo svarstyti galimybę skirti byloje ekspertą. Teismų praktika patvirtina,
kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas
abejones dėl bylai reikšmingų faktų (pvz., Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija
daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė būtinų veiksmų byloje
esantiems prieštaravimams dėl neblaivumo laipsnio pašalinti ir nesurinko
pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, kad R. J. padarė ar nepadarė administracinį teisės pažeidimą –
vairavo būdamas neblaivus, todėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio
12 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui
nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
teisėjų kolegija
n
u t a r i a :
Šiaulių
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį
skundą patenkinti.
Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio
12 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos
teismui.
Nutartis neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Antanas
Ablingis
Ričardas
Piličiauskas
Virgilijus
Valančius
|