Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [N-444-2451-10].doc
Bylos nr.: N-444-2451-10
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

   Administracinė byla Nr. N444-2451/2010

                                                      Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3 (S)

 

 

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė R. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 22 d., apie 09.11 val., Joniškyje, Livonijos gatvėje ties namu Nr. 59, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,65 promilės), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

Joniškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. spalio 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo R. J. atžvilgiu nutraukė, nenustatęs jo veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas konstatavo, jog priimdamas nutarimą, negali remtis tam tikromis prielaidomis, o bet kokios abejonės, kurių teismas dėl objektyvių priežasčių nebegali pašalinti, yra traktuotinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Byloje esantis asmens blaivumo testas (b. l. 5) nurodo, kad policijos pareigūnų naudotas prietaisas „Lion alcolmeter 500“ 2009 m. rugsėjo 22 d., 9.11 val., parodė rezultatą – 0,65 promilių girtumą. Protokole užfiksuota, kad R. J. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, esant nustatytam 0,65 promilių girtumui, su 5 procentų matavimo paklaida. Atitinkamai tokia paklaida gali būti vertinama promilių mažinimo linkme, kas sudarytų 0,60 promilių girtumą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva 2009 m. rugsėjo 22 d. paimtas kraujo mėginys neblaivumui nustatyti ir tuo pagrindu atliktas teismo medicinos tyrimas Nr. T-A 1293/09(04), duodant neigiamą išvadą, tik patvirtina tą aplinkybę, kad R. J. vairuojant transporto priemonę, nebuvo pažeisti KET 14 punkto reikalavimai. Teismas neturi pagrindo atmesti R. J. parodymų, kad betarpiškai prieš vairavimą jis vartojo stiklinę prarūgusių sulčių, ir to pasekoje, policijos pareigūnai galėjo nustatyti 0,65 promilių alkoholio kiekį, matuojant jo iškvepiamą orą.

 

II.

 

            Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Institucijos teigimu, nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, kas įtakojo neteisėto nutarimo priėmimą. Pasak Institucijos, teismas nutarime nurodė, kad valandos laikotarpyje R. J. kreipėsi į gydymo įstaigą, norėdamas, pasitikrinti savo blaivumą, o medikų išvadoje konstatuojama, kad jis yra blaivus, tačiau teismas nenurodė per kokį konkrečiai laiką buvo kreiptasi į gydymo įstaigą ir nesiėmė veiksmų, kad būtų ištirta, kaip per atitinkamą laikotarpį galėjo pakisti asmens būklė susijusi su neblaivumu.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

III.

 

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu nutarimu R. J. administracinė byla buvo nutraukta nenustačius jo veikoje ATPK 126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo pagrįstumo klausimas.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Iš byloje esančio alkotesterio kvito (b. l. 6) matyti, kad R. J. 2009 m. rugsėjo 22 d. 09.11 val. alkoholio matavimo prietaisu Lion alcolmeter 500, serijos Nr. 19168, buvo nustatytas 0,65 promilių neblaivumas, įvertinus prietaiso paklaidą ± 5 procentus (kas lemtų 0,0325 promilės) – 0,6175 promilių neblaivumas, tačiau policijos pareigūnai, nustatinėdami R. J. neblaivumą ir surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, šios paklaidos neįvertino.

Apeliantas, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, su alkotesterio parodymais sutiko (b. l. 2, 6), nors nurodė, kad alaus buvo išgėręs iš vakaro, o ryte vairavo, nes galvojo, jog yra blaivus (b. l. 2). Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, jog R. J. pripažino, kad iš vakaro buvo gėręs degtinės ir alaus, tačiau ryte jautėsi blaivus, todėl ir vairavo (b. l. 7). Iš byloje esančios Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvados matyti, kad 2009 m. rugsėjo 22 d., 10.35 val. buvo paimtas R. J. kraujo mėginys, kuriame etilo alkoholio nerasta (b. l. 14).

Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, kad R. J. padarė ar nepadarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009). Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimą administracinėje byloje N62-3686/2008).

Kadangi pareigūnų tikrinimo ir atliktos medicininės apžiūros bei kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas pakankamai dėmesio tam neskyrė, nesiėmė jokių veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos, nors pripažintina, kad tokia galimybė nagrinėjamu atveju yra – pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėjo svarstyti galimybę skirti byloje ekspertą. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė būtinų veiksmų byloje esantiems prieštaravimams dėl neblaivumo laipsnio pašalinti ir nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, kad R. J. padarė ar nepadarė administracinį teisės pažeidimą – vairavo būdamas neblaivus, todėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

            Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą patenkinti.  

Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Antanas Ablingis

 

 

Ričardas Piličiauskas 

 

 

Virgilijus Valančius