Civilinė byla Nr. e2-1558-798/2019

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00195-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.5; 3.3.2.5

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties dėl paskirtos baudos panaikinimo civilinėje byloje pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Betomiksas“ dėl bankroto bylos iškėlimo, 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Betomiksas“ administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Acountera“ kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu paskirti baudą buvusiam bankrutavusios įmonės akcininkui A. A., šį prašymą grįsdama aplinkybe, jog, įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, jis buvo įpareigotas per 10 dienų perduoti, tačiau neperdavė, bankroto administratorei viso įmonės turto ir dokumentų.

2.       Panevėžio apygardos teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi buvusiam bankrutavusios įmonės akcininkui A. A. paskyrė 500 Eur baudą už Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos perduoti bankroto administratorei visą BUAB „Betomiksas“ turtą nevykdymą. Teismas nustatė, kad pagal juridinių asmenų registro išrašą nenustatyta, kas bankroto bylos nagrinėjimo metu yra įmonės vadovas, todėl aukščiau numatyta pareiga perduoti bankroto administratorei įmonės turtą ir dokumentus tenka vieninteliam akcininkui.

3.       A. A. pateikė prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl baudos panaikinimo paduoti bei panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi paskirtą 500 Eur baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutarė patenkinti A. A. prašymą dėl termino prašymui dėl baudos panaikinimo atnaujinimo pateikti; prašymą dėl baudos panaikinimo atmesti. Teismas nurodė, kad BUAB „Betomiksas“ iškeliant bankroto bylą, įmonėje nuo 2010 m. kovo 10 d. nesant paskirto vadovo, bendrovės akcininkui A. A. buvo nustatytas 10 dienų laikotarpis nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei UAB „Acountera“ įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Todėl jis, o ne kiti asmenys, yra atsakingas už viso įmonės turto bei dokumentų išsaugojimą, duomenų apie įmonės turtą perdavimą administratorei. Nevykdant šios pareigos A. A. skirta 500 Eur  bauda. 2013 m. liepos 28 d. – 2018 m. gegužės 13 d. laikotarpiu A. A. deklaravo išvykimą į Angliją, todėl teismo vertinimu jam nebuvo tinkamai įteiktos 2017 m. birželio 23 d. ir 2017 m. lapkričio 7 d. nutartys. Teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl baudos panaikinimo paduoti. Teismas pažymėjo, kad A. A. įmonės veikla visiškai nesirūpino. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad 2010 m. kovo 10 d. atleidus iš darbo buvusį bendrovės vadovą A. S. iki 2013 m. liepos 28 d. išvykimo iš Lietuvos, pareiškėjas nesprendė nei naujo bendrovės vadovo paskyrimo, nei kitų su įmone susijusių klausimų. Be to, jokių klausimų, susijusių su BUAB „Betomiksas“ veikla A. A. nesprendė ir 2018 m. gegužės 13 d. grįžęs į Lietuvą. Įrodymų, kad teismo nutartimi nustatyti įpareigojimai dėl įmonės turto perdavimo šiuo metu yra įvykdyti, pareiškėjas teismui nėra pateikęs, nors ir pats nurodė, kad apie priimtas teismo nutartis jam tapo žinoma 2019 m. vasario 8 d., gavus Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-324-212/2019 (dėl žalos atlyginimo) kopiją. Teismo vertinimu, bankrutavusios įmonės dokumentų ir turto neperdavimas bankroto administratorei trukdo bei vilkina bankroto procedūras, todėl naikinti ar keisti nutartį, kuria A. A. paskirta piniginė bauda, nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Atskirajame skunde pareiškėjas A. A. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. pareiškėjui paskirtą 500 Eur dydžio baudą už Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties nevykdymą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas iš BUAB „Betomiksas“ administravimui skirtų lėšų. Nurodė, kad įmonės akcijos buvo perleistos T. L. akcijų perleidimo sutartimi. Pastarajam paprašius, pareiškėjo tvirtinimu, jis tik formaliai vykdė akcininko pareigas. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, įmonės vadovas A. S. nebuvo atleistas iš bankrutavusios bendrovės. Darbo sutartis, sudaryta 2009 m. kovo 3 d., su A. S. nebuvo nutraukta. Būtent šis asmuo organizavo ir vykdė įmonės veiklą, apskaitą, disponavo įmonės turtu, o pareiškėjui jokie įmonės dokumentai niekuomet nebuvo perduoti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. 

Dėl atskirojo skundo netenkinimo

7.       Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti 500 Eur baudą, skirtą BUAB „Betomiksas“ akcininkui A. A. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

8.       Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi BUAB „Betomiksas“ iškelta bankroto byla. 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurie patikslinti 2017 m. lapkričio 2 d., 2018 m. balandžio 16 d., 2018 m. gegužės 14 d., 2018 m. lapkričio 8 d., 2019 m. sausio 11 d. nutartimis. 2017 m. spalio 23 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto. Įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, A. A. buvo įpareigotas per 10 dienų perduoti bankroto administratorei visą bankrutuojančios įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties įsiteisėjimo dienos duomenimis.

9.       CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja ĮBĮ, kurio 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu, vykdant įmonės bankroto procedūras. Apeliacinės instancijos teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad ĮBĮ nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo procesinės tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-358-381/2017).

10.       Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam iki 2 896,00 Eur baudą. Teismų praktikoje pažymėta, kad aptartos teisės normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, kad egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015; 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-771-330/2016).

11.       Pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija nustatyta, kad BUAB „Betomiksas“ įsteigta 2009 m. vasario 25 d. Vienintelis įmonės akcininkas nuo jos įsteigimo momento iki šios dienos juridinių asmenų registre yra nurodomas A. A.. Pagal registro išrašą laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 25 d. iki 2017 m. liepos 18 d., bankrutavusios įmonės direktoriaus pareigas ėjo A. S.. Juridinių asmenų registre nėra duomenų apie kitus įmonės administracijos vadovus nuo įmonės įsteigimo momento iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

12.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nustatė, kad apeliantas A. A., būdamas vieninteliu bendrovės akcininku nesirūpino įmonės veikla bei finansine atskaitomybe. Anot pirmosios instancijos teismo, tai patvirtina ir aplinkybė, kad, 2010 m. kovo 10 d. atleidus iš darbo buvusį bendrovės vadovą A. S., iki 2013 m. liepos 28 d. išvykimo iš Lietuvos, pareiškėjas nesprendė nei naujo bendrovės vadovo paskyrimo, nei kitų, su įmone susijusių, klausimų. Apeliantas su teismo nustatytomis aplinkybėmis nesutiko ir nurodė, kad A. S. iš direktoriaus pareigų atleistas nebuvo, niekada į apeliantą, kaip į įmonės akcininką, dėl atleidimo nesikreipė. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

13.       Pagal VĮ Registrų centro duomenis finansinė atskaitomybė Juridinių asmenų registrui BUAB „Betomiksas“ nuo 2009 m. vasario 25 d., t. y. nuo įmonės registracijos momento, nebuvo teikiama.

14.       Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis A. S. bankrutavusioje įmonėje direktoriaus pareigas ėjo nuo 2009 m. kovo 3 d. iki 2010 m. kovo 10 d.

15.       Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 6 dalis numato, kad apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Byloje nėra duomenų, kad BUAB „Betomiksas“ visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo būtų pranešęs VĮ Registrų centrui apie A. S. įgaliojimų pasibaigimą. Priešingai, juridinių asmenų registre įmonės vadovu ir toliau nurodomas A. S.. Ir nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens organų, tarp jų ir administracijos vadovo, pasikeitimai įsigalioja tik tada, kai jie įregistruojami juridinių asmenų registre, tačiau byloje esančių dokumentų ir viešuose registruose prieinamų duomenų visuma leidžia spręsti, kad VĮ Registrų centrui nebuvo teikiama jokia informacija apie juridinį asmenį, kurią įpareigoja teikti įmonės valdymo organus teisės aktai. Ir nors pats A. S. iki 2017 m. liepos 18 d. nesiėmė iniciatyvos, kad Juridinių asmenų registre būtų panaikinami duomenis apie jį, kaip apie įmonės vadovą, iš bankroto byloje esančių duomenų nenustatyta, kad A. S. būtų veikęs kaip faktinis įmonės vadovas, veiktų jos interesais, vykdytų įmonės veiklą ir / arba priimtų sprendimus įmonės valdymo klausimais.

16.       Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad būtent A. A. pagal ĮBĮ nuostatas kilo pareiga perduoti įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratorei.

17.       Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodė, kad bankrutavusios įmonės akcijos buvo perleistos T. L.. Pastarajam paprašius, apelianto teigimu, jis tik formaliai vykdė akcininko pareigas. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su šiais apelianto argumentais.

18.       ABĮ 411 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad duomenys apie juridinio asmens dalyvius Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Uždarąją akcinę bendrovę įregistravus juridinių asmenų registre, duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus, parengti steigimo akto ar steigimo sutarties pagrindu, pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ne vėliau kaip per 5 dienas nuo uždarosios akcinės bendrovės įregistravimo juridinių asmenų registre. Pasikeitus uždarosios akcinės bendrovės akcininkams ar jų duomenims, duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikiami ne vėliau kaip per 5 dienas nuo dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialių akcijų savininkų registravimo žurnale, gavimo dienos. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, Juridinių asmenų registrui apie BUAB „Betomoksas“ turėjo būti pranešta ne vėliau kaip per 5 dienas nuo akcijų perleidimo dienos. Tačiau kaip jau anksčiau minėta duomenis apie juridinį asmenį juridinių asmenų tvarkytojui nebuvo apskritai teikiami.

19.       Šioje byloje sprendžiant juridinio asmens akcininko civilinės atsakomybės dėl pareigos perduoti įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratorei nevykdymo klausimą būtina pažymėti ir tai, kad Juridinių asmenų registre esanti informacija apie įmonės valdymo organus laikytina teisinga tol, kol šie viešame registre esantys duomenys nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti.

20.       2019 m. vasario 15 d. BUAB „Betomiksas“ bankroto byloje buvo gautas A. A. prašymas atnaujinti terminą prašymams paduoti, kuriame jis nurodė, kad 2019 m. vasario 8 d. gavęs civilinės bylos Nr. e2-324-212/2019, kurioje bankroto administratorius prašo priteisti iš bankrutavusios įmonės akcininko žalos atlyginimą, sužinojo, kad 2017 m. birželio 23 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi BUAB „Betomiksas“ iškėlė bankroto bylą. Apeliantas prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties dalies dėl jam skirtų įpareigojimų panaikinimo pateikė 2019 m. vasario 14 d.,     t. y. praėjus dviem metams nuo įmonės bankroto procedūrų pradžios.

21.       Apelianto elgesys, nevykdant ABĮ jam pavestų reikalavimų ir iš viešai prieinamų duomenų nesidomint turima bendrove, negali būti laikomas atitinkančiu objektyviuosius elgesio standartus, rūpestingumo, apdairumo, protingo vadovo / akcininko elgesio matą ir kriterijus. Apeliantas, kaip įmonės savininkas, nors ir būdamas išvykęs į užsienį, privalėjo domėtis įmonės finansine padėtimi, teikiamais įpareigojimais bei imtis veiksmų, siekiant užtikrinti paskirtų įpareigojimų įvykdymą.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014). Pažymėtina ir tai, kad vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

23.       Taigi bankroto byloje esančių įrodymų visuma tik patvirtina tai, kad BUAB „Betomiksas“ valdymo organai aplaidžiai tvarkė įmonės dokumentaciją, neteikė jokių duomenų viešajam juridinių asmenų tvarkytojui nei apie įmonės veiklą, nei apie valdymo organų pasikeitimus, nei finansinės atskaitomybės dokumentų. Abejotina ir tai, ar įmonė nuo pat jos įsteigimo vykdė kokią nors veiklą. Apeliantas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo atskirajame skunde nurodomų argumentų, bei kad egzistuoja objektyvios ir pateisinamos priežastys, dėl kurių bankroto administratorei nebuvo perduotas įmonės turtas ir dokumentai. Bankroto byloje esančių įrodymų ir duomenų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad A. A. arba aplaidžiai nesidomėjo jam priklausančios įmonės veikla ir turtine padėtimi, arba ignoravo bendrovės finansinius sunkumus. Kaip vienintelis įmonės savininkas apeliantas turėjo suprasti, kad toks neveikimas neigiamai veikia jo valdomos bendrovės veiklą ir ateityje gali turėti atitinkamų neigiamų pasekmių. Akcininko, galinčio daryti įtaką įmonės veiklai, visiškas nesirūpinimas bendrovės finansine padėtimi, gebėjimu vykdyti prievoles, yra pripažintini juridinio asmens dalyvį buvus nesąžiningą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo dėl baudos panaikinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš bankrutuojančios bendrovės administravimui skirtų lėšų. Kadangi atskirasis skundas atmestas, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

25.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti arba pakeisti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                 Antanas Rudzinskas