Civilinė byla Nr. 2-1192-407/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00759-2015-4

         Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-4522-467/2015.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Ieškovas atsakovais nurodė ,,kriminalinę Lietuvos Respubliką“, ir jos atstovus: ,,kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministeriją ir kriminalinės Lietuvos generalinį pseudoprokurorą D. R.“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.

Teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad ieškovas, pateikdamas CPK reikalavimų neatitinkantį ieškinį ir juo reikšdamas ydingai suformuluotą reikalavimą neegzistuojantiems atsakovams, nesiekia savo galbūt pažeistų teisių gynimo. Atsisakydamas priimti ieškinį teismas vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015, suformuluota praktika.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde apeliantas A. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą kitos apygardos teismui nagrinėti iš esmės. Nurodo šiuos argumentus:

1. Nutartyje netinkamai taikomas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Nutartyje nėra motyvų, kodėl ieškinys nenagrinėtinas teisme. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015, nėra įstatymas. Be to, jei ieškinys yra nenagrinėtinas teisme, tada turi būti privalomai nurodyta į kurią instituciją kreiptis, kad ieškinio reikalavimai būtų išnagrinėti.

2. Teismas pažeidė CPK 115 straipsnio 4 dalį, pagal kurią neteisingas teismo pavadinimas ar jo nenurodymas nėra esminė kliūtis atsisakyti priimti ieškinį.

3. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsnius,  kadangi niekas negali būti teisėju savo paties byloje. Todėl absoliučiai negaliojanti nutartis yra naikintina, o klausimas perduotinas kitam apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti apelianto ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantas ieškinyje atsakovu nurodydamas Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir generalinio prokuroro D. R., juos įvardijo kaip kriminalinę Lietuvos Respubliką, kriminalinės Lietuvos ,,teisingumo“ ministeriją ir kriminalinės Lietuvos pseudoprokurorą D. R.. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto A. B. ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pripažino, kad apeliantas, reikšdamas ieškinį, sąmoningai siekia piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rodo nepagarbą teismui ir proceso dalyviams.  Skundžiama nutartis atitinka šiuo metu Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-741-178/2015; 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015). Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo ieškinį. Skundžiama nutartimi teismas ieškinį atsisakė priimti konstatavęs ne CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytus formalius ieškinio netikslumus, o apelianto netinkamą elgesį, prilyginamą piktnaudžiavimui teise. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad netikslus teismo pavadinimas ar pavadinimo nenurodymas ir kiti neesminiai trūkumai nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, šiuo atveju atmestini kaip faktiškai nepagrįsti. Dėl to pačios priežasties atmestini, kaip nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl to, kad teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, turėjo nurodyti, į kurią instituciją kreiptis, kad ieškinys būtų išnagrinėtas. Kadangi apeliantas teisę į teisminę gynybą naudoja ne pagal įstatyme nustatytą paskirtį, nėra pagrindo konstatuoti CPK 137 straipsnio 3 dalies įtvirtintos procesinės teisės normos pažeidimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015).

Pateiktame ieškinyje nebuvo keliamas klausimas dėl bylą nagrinėjusios teisėjos neteisėtų veiksmų, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad yra pažeidžiamas principas, jog niekas negali būti teisėju savo byloje.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                         Vigintas Višinskis