Civilinė byla Nr. 2-1949-996/2021

      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28139-2020-6

      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.8;

      3.2.6.1; 3.4.1.7     

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 30 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“ atstovams advokatui Artūrui Jucevičiui, uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“ (duomenys neskelbtini) A. O. (A. O.),

atsakovams S. I. (S. I.), V. I. (V. I.), jų atstovui advokatui Mindaugui Šimkūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“ ieškinį atsakovams S. I. (S. I.), V. I. (V. I.) dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

 uždaroji akcinė bendrovė „Tinkasas“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. I, b. l. 70–74) S. I. (S. I.) ir V. I. (V. I.) (toliau kartu – atsakovai, darbuotojai), kuriame nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimų Nr. DGKS-5384, Nr. DGKS-5385 darbo bylose Nr. APS-131-16513/2020, APS-131-18716/2020, Nr. APS-131-16767/2020, APS-131-18717/2020 (toliau – sprendimai) dalimis, kuriomis darbdavės reikalavimai dėl žalos atlyginimo buvo atmesti, prašo priteisti jai iš kiekvieno atsakovo po 1 415,62 Eur žalą bei priteisti jai iš atsakovų lygiomis dalimis jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

Ieškovė paaiškino, kad abu atsakovai, kurie buvo priimti į įmonę dažytojų pareigoms, netinkamai (nekokybiškai) atliko dažymo darbus, nereagavo į pastabas ištaisyti defektus, paliko darbo vietą su netinkamai atliktais darbais, atsakovai 2020 m. gegužės 25 d. nurodė, kad nutraukia darbo sutartį ir pareiškė, jog darbe daugiau nepasirodys nuo minėtos datos, todėl darbo sutartis su jais buvo nutraukta tą pačią dieną. Ieškovė nurodė, kad su Darbo ginčų komisijos sprendimais iš dalies nesutinka – neginčija jų toje dalyje, kurioje iš jos atsakovams buvo priteista po 200 Eur netesybų, tačiau nesutinka su ta jų dalimi, kuria buvo atmestas jos priešinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kadangi atsakovai padarė jai žalą dėl netinkamai atliktų darbų, dėl ko ji patyrė nuostolių, kadangi kiti jos darbuotojai turėjo atlikti tą patį darbą pakartotinai, dėl ko buvo pristabdyti darbai kituose objektuose, kad būtų galima tinkamai užbaigti darbus šiame objekte, iš naujo darbus atlikusiems darbuotojams buvo išmokėtas darbo užmokestis, kuris jau vieną kartą buvo išmokėtas atsakovams, be to, buvo prarastas įmonės geras vardas prieš užsakovą, kurio atstovai surašė defektinius aktus ir galimai ateityje nebesudarys su ja rangos sutarčių. Pažymėjo, kad atsakovai netinkamai atliko dažymo darbus, jie dviese dirbo objekte (duomenys neskelbtini), daugiabučiuose gyvenamuose namuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kur atliko vidaus laiptinių sienų ir lubų dažymo (įskaitant paruošimą) darbus, dviejų namų bendrųjų patalpų ir vieno buto sienų ir lubų dažymo (įskaitant paruošimą) darbus, atsakovai visus šiuos darbus atliko dviese, jų darbus prižiūrėdavo įmonės (duomenys neskelbtini) A. L., kuris davė pastabas dėl netinkamai atliktų darbų, atsakovai kai kuriuos defektus ištaisė, kai kuriuos ne, kai kurie liko ištaisyti netinkamai, dėl ko (duomenys neskelbtini) A. L. parašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė padarytus defektus. Paaiškino, kad 2020 m. gegužės 25 d. į objektą, kuriame darbus atliko atsakovai, atvyko įmonės vadovas patikrinti darbų kokybės ir asmeniškai apžiūrėti atliktų darbų kokybę ir pamatęs, kad darbai atlikti nekokybiškai, pareikalavo ištaisyti defektus, tačiau atsakovai atsisakė tai padaryti, pareiškė, kad darbo sutartį nutraukia ir daugiau nebedirbs nuo tos dienos bei paliko savo darbo vietą. Nurodė, kad užsakovo atstovas, atliekantis techninę priežiūrą, – uždaroji akcinė bendrovė „NT Statybų valdymas“, kitą dieną po to, kai atsakovai nutraukė darbo santykius, pamatęs netinkamai atliktus darbus, išsikvietė įmonės vadovą ir surašė defektinį darbų atlikimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), jame nurodant tokius defektus – laiptinės sienos nudažytos nekokybiškai, atsisluoksniuojasi atskiri dažų ruožai, matosi dažų sluoksnio įtrūkimai, vietomis dažyto paviršiaus faktūra ir struktūra yra netinkama (per stambi), skiriasi nuo gretimų paviršių, matomi dažymo ruožai nuo volelio, paviršius nudažytas netolygiai, skirtingų paviršių sujungimuose (kampai tarp lubų ir sienų, kampai tarp sienų, kampai tarp sienų ir laiptų maršų) nekokybiškai atliktas skirtingų spalvų dažų suvedimas, vietomis nudažytas paviršius yra dėmėtas, nekokybiškai atlikti pataisymai, be to, defektinį aktą surašė ir buto savininkas M. M., jis nurodė, kad apdailiniai kampai viršija leistinus nuokrypius, durų angos suformuotos negeometriškai, lubų glaistymo plokštumos viršija leistinus nuokrypius ir kt. Nurodė, kad įmonę su užsakovu siejo rangos santykiai ir įmonė tiesiogiai atsakė užsakovui už netinkamai atliktus darbus, užsakovas pareikalavo kuo skubiau pašalinti defektus, dėl to įmonė tris savo kitus darbuotojus, kurie dirbo kituose objektuose, perkėlė darbui į objektą, kuriame dirbo atsakovai, kad jie pašalintų defektus ir tinkamai atliktų dažymo darbus, o tam reikėjo vėl įsigyti naujas dažymo medžiagas, kurių kaina 506,67 Eur plius PVM, taip pat mokėti darbo užmokestį tiems įmonės darbuotojams, kurie atliko defektų šalinimo darbus – vietomis pašalino atsilupusius dažus, perglaistė nekokybiškai padarytas zonas ir tinkamai nudažė patalpas iš naujo, taigi, įmonės patirta žala susideda iš naujai pirktų medžiagų ir iš darbo užmokesčio savo kitiems darbuotojams, kurie šalino atsakovų darbo defektus ir naujai atliko dažymo darbus. Paaiškino, kad objekte defektus šalino A. L., dirbęs 28 darbo dienas, jo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 49,71 Eur, o už 28 darbo dienas – 1 391,88 Eur, taip pat 11 darbo dienų dirbo I. R. (I. R.), kurio vienos dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 52,84 Eur, o už 11 darbo dienų – 581,24 Eur ir A. B. (A. B.), dirbęs 9 darbo dienas, kurio vienos dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 39,05 Eur, o už 9 darbo dienas – 351,45 Eur, viso darbo užmokestis, šalinant defektus, sudarė 2 324,57 Eur. Pabrėžė, kad dėl atsakovų netinkamai atliktų darbų įmonė patyrė 2 831,24 Eur nuostolių, kurie susideda iš 506,67 Eur plius PVM naujai pirktų medžiagų (dažų, gruntų, akrilo, lipnios juostos, aliumininių apdailos kampų ir kt.) bei 2 324,57 Eur už darbams atlikti išmokėto darbo užmokesčio. Nurodė, kad iš pateiktos pažymos matyti, jog atsakovo V. I. (V. I.) vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis sudarė 25,87 Eur, per 1 mėnesį (22 darbo dienas) sudarė 569,17 Eur, per 3 mėnesius 1 707,52 Eur, atsakovo S. I. (S. I.) vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis sudarė 26,55 Eur, per 1 mėnesį (22 darbo dienas) sudarė 584,23 Eur, per 3 mėnesius 1 752,69 Eur, įmonė reikalauja iš atsakovų jos patirtą žalą atlyginti lygiomis dalimis, tai yra po 1 415,62 Eur iš kiekvieno atsakovo, nes abu atsakovai dirbo kartu ir atliko tuos pačius darbus ir, kartu pažymėjo, ši suma yra mažesnė, nei kiekvieno iš atsakovų vidutinis darbo užmokestis už tris mėnesius. 

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas įmonės (duomenys neskelbtini) A. O. (A. O.) papildomai paaiškino, kad įmonė vykdė 6 namų adresu (duomenys neskelbtini) laiptinių perdažymo darbus, atsakovai dirbo dvejuose namuose, kurie turėjo po 8 aukštus ir 1 laiptinę, vienoje iš tų laiptinių buvo butas, kuriame taip pat atsakovai dirbo, atsakovai dirbo kartu kaip komanda, patys pasiskirstydavo darbus, jis (įmonės (duomenys neskelbtini)) atvykdavo į objektą 1–2 kartus per savaitę patikrinti, kartą atsakovams buvo atvežti blogi dažai, jiems išdažius 1,5 sienos dažai buvo pakeisti, atsakovai komunikuodavo su A. L., A. L. organizavo atsakovų darbų procesą, dalinai A. L. tikrindavo atsakovų darbą, dalinai jis (įmonės (duomenys neskelbtini)), A. L. neturėjo pareigos tikrinti kiekvieną atsakovų atlikto darbo vietą, atsakovai buvo pavaldūs jam (įmonės (duomenys neskelbtini)), apie atsakovų darbų trūkumus jam pranešė ir buto, kuriame atsakovai dirbo, savininkas, darbų eigoje atsakovams būdavo parodomi darbų trūkumai ir jie juos taisydavo, atsakovų darbas įmonę tenkino, staiga gegužės 25 d. atsakovai pareiškė išeinantys iš darbo, laiptinės jau buvo išdažytos, bet defektai nesutvarkyti, po nudažymo defektai išryškėja per 30 d., A. L. surašė aktą, atsakovams akto nedavė, atsakovai buvo žodžiu informuoti apie defektus, jis atsakovams žodžiu pasakė, kad jie turės atlyginti žalą dėl defektų, atsakovui V. I. (V. I.) buvo parodytos defektų vietos, jis sutiko, kad defektai yra, atsakovas S. I. (S. I.) nėjo žiūrėti defektų vietų, jis tuo metu dėjosi daiktus, objektas priduotas buvo rugsėjo mėn., kitiems darbuotojams ištaisius atsakovų darbų trūkumus, laiptinėse atsakovų defektus šalino A. L. ir A. B., bute – I. R., atsakovai ir anksčiau yra dirbę įmonėje, atlikę dažymo darbus, tuo metu jų atliktas darbas įmonę tenkino.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jiems iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. II, b. l. 1–6).

Atsakovai paaiškino, kad savo darbą visada atliko kokybiškai, jų tiesioginis darbas būtent ir buvo taisyti defektus, ką jie ir darė, tokios buvo jų darbo funkcijos, kartais defektus taisydavo po kelis kartus, kai pirmuoju bandymu defektų ištaisyti nepavykdavo, nebuvo taip, kad jie į pastabas neatsižvelgtų; 2020 m. gegužės 25 d. jie pranešė įmonės vadovui apie norą nutraukti darbo sutartis, įmonės vadovas nurodė prašymų nerašyti ir pagal jų žodinį prašymą tą pačią dieną su jų prašymu sutikdamas nutraukė jų darbo sutartis; jie dažniausiai dirbo dviese (duomenys neskelbtini), ten buvo apie 6 jau apgyvendintus daugiaaukščius (8 aukštų) namus, kurie turėjo po kelias laiptines, laiptinės buvo eksploatuojamos ir jau vieną kartą dažytos, ieškovė tikėtina buvo pasamdyta atlikti laiptinių perdažymo darbus, laiptinių sienos buvo su dažymo trūkumais, sienose matėsi ir mechaniniai pažeidimai (pvz. sienų įtrūkimai); jie kiekvieną rytą atvykdavo pas ieškovę ir ieškovės (duomenys neskelbtini) A. L. juos nuvesdavo į konkrečią laiptinę bei parodydavo darbo vietą, t. y. sieną ar patalpas, kurias reiks dažyti, būdavo ir taip, kad jiems nebaigus vienų darbų, brigadininkas liepdavo juos nutraukti ir eiti dažyti kitos sienos, kitoje laiptinėje ar kitame aukšte, (duomenys neskelbtini) A. L. kasdien jiems duodavo užduotis ir kasdien juos tikrindavo ir jei ką reikėdavo atlikti pakartotinai, tai ir nurodydavo, jiems buvo pasakyta, kad bendro naudojimo objektams – laiptinėms – keliami žemesni kokybės reikalavimai, tuos kokybės reikalavimus nustatinėjo ir žinojo ieškovė, jų darbas ieškovę tenkino iki jų pareiškimo apie darbo sutarčių nutraukimą, nė karto per darbo sutarčių galiojimo laikotarpį jie nebuvo gavę jokių pastabų dėl darbų trūkumų, kurių nebūtų ištaisę, tai nebuvo esminiai trūkumai, tai buvo einamojo darbinio pobūdžio pastebėjimai ir nurodymai, jų darbas vyko glaudžiai dirbant su ieškovės (duomenys neskelbtini) A. L., kuris neturėjo nusiskundimų jų darbu, taigi, per visą jų darbo sutarčių galiojimo laikotarpį ir vykdymą jie dirbo pagal tuos pačius darbo standartus ir viskas ieškovei tiko, tačiau jų paskutinės darbo dienos (netgi ne pilnos darbo dienos) darbų kokybė nei ieškovės, nei technininio prižiūrėtojo jau nebetenkino. Teigė, kad jie tiksliai įvardinti, kiek laiko dirbo M. M. bute, negali, nes jame jie darbus atlikdavo nereguliariai, išdirbę apie savaitę M. M. bute (duomenys neskelbtini) A. L. nurodymu darbus tame bute sustabdė ir perėjo dažyti daugiabučio namo laiptinių, į tą butą galėjo patekti bet kurie ieškovės darbuotojai, nes raktas nuo šio buto buvo visiems žinomoje vietoje, jie yra matę kaip į tą butą ėjo tiek (duomenys neskelbtini) A. L., tiek ieškovės (duomenys neskelbtini) I. R. (I. R.), ką jie jame darė, jiems nežinoma, to buto dažymo darbų niekas nekontroliavo, pats Mantas Mozuras buvo atvykęs tik vieną kartą pažiūrėti jų atliekamų darbų, jokių pastabų neturėjo, darbo sutarties nutraukimo dieną jie tame bute nedirbo. Mano, kad 2020 m. gegužės 27 d. defektinį aktą, kurį pasirašė M. M., surašė ne pats M. M., o ieškovė, kadangi jame nurodyti specifiniai reikalavimai, kurie paprastai nežinomi ne tos srities darbuotojams. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kuriuose atsispindėtų tariami defektai ir defektų buvimo vietos jų darbo vietos atžvilgiu, vien iš aprašymo defektų aktuose praktiškai neįmanoma nustatyti, ar defektai iš tikrųjų buvo tokie, kokie nurodyti defektų aktuose, taip pat neįmanoma įrodyti, kad defektai atsirado būtent jų darbo metu jų dirbtuose objektuose, byloje nesant jokių nuotraukų, kurios atspindėtų laiptinių vaizdą prieš jų darbo pradžią ir po jų darbo pabaigos, netgi nėra įmanoma įvertinti, kurie tariami defektai buvo padaryti jų, o kurie defektai buvo palikti po pirminio laiptinių sienų dažymo, be to, visiškai neaišku, kokio laikotarpio vykdytus darbus su trūkumais neva teko taisyti ieškovei pas užsakovą M. M. ir kodėl trūkumams šalinti viename bute turėjo būti paskirti netgi trys darbuotojai, kai darbus visame objekte vydė tik du darbuotojai, t. y. jie (atsakovai). Pastebėjo tai, kad ieškovė nurodė, jog jų darbo trūkumus trys darbuotojai taisė bendrai 48 darbo dienas, tuo tarpu jų darbą nuolat tikrindavo brigadininkas ir jo nurodytus darbų neatitikimus jie visada ištaisydavo, todėl, jų vertinimu, nelogiška ieškovės pozicija, kad jie per tokį trumpą laiką galėjo pridaryti tiek trūkumų, kad kiti darbuotojai juos turėjo taisyti bendrai 48 darbo dienas. Mano, kad išlaidos, kurias ieškovė patyrė už statybines medžiagas bei darbo užmokestį kitiems trims darbuotojams, buvo skirtos tiesiog projekto užbaigimui, o ne jų tariamai padarytų trūkumų taisymui, kadangi darbo santykiai tarp jų nutrūko, ieškovei reikėjo kitų darbuotojų, kurie užbaigtų jų pradėtus dažymo darbus, todėl ieškovė iš kitų objektų ir perkėlė kitus tris darbuotojus dažymo darbų, kuriuos jie buvo pradėję, užbaigimui. Atsakovų vertinimu, ieškovės pateikti į bylą įrodymai nepatvirtina nei žalos dydžio, nei aplinkybės, kad būtent jų netinkamas darbas lėmė žalos atsiradimą, nei aplinkybės, kad kiti trys ieškovės darbuotojai bendrai 48 darbo dienas taisė jų tariamai padarytus darbų defektus, neaišku, kur šie trys darbuotojai dirbo, kokia jų kvalifikacija. Paaiškino, kad įmonėje nebuvo darbuotojų pareiginių instrukcijų, statybos žurnalas vedamas nebuvo, jų atlikti darbai aktuojami nebuvo, kaip atliktus darbus ieškovė perduodavo užsakovei nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė vykdė rangos darbus pas M. M. taip pat nėra aišku, nurodymai jiems būdavo duodami žodžiu, daugiausia jie dirbo dažydami daugiaaukščių namų laiptines, su (duomenys neskelbtini) A. L. jie susitikdavo ryte (iš viso susirinkdavo aštuoni A. L. kontroliuojami darbuotojai) persirengimo vietoje ir A. L. juos nukreipdavo kas rytą į atitinkamą objektą dirbti, kartais jie dirbdavo po vieną, kartais kartu, M. M. butą eidavo dažyti tik po visos dienos laiptinių dažymo darbų jei likdavo laiko, A. L. juos kontroliuodavo kasdien, duodavo nurodymus, jei reikėdavo ką nors pataisyti; iki jų skambučio įmonės vadovui dėl išėjimo iš darbo, jie nė karto nei raštu, nei žodžiu nebuvo įspėti, jog netinkamai atlieka savo darbą, be to, ieškovė nė karto jiems neišdavė darbo priemonių, ieškovė nupirkdavo tik dažus ir kitas paruošimo dažymui medžiagas. Kartu nurodė ir tai, kad jie jau ir anksčiau yra dirbę pas ieškovę, taigi, ieškovė žinojo jų kvalifikaciją, žinojo, kaip jie atlieka darbus, jiems atrodo keista, kad visą jų darbo pas ieškovę laiką ieškovė jokių pastabų jiems neteikė, o tik jiems nutraukus darbo sutartis, buvo surašyti defektiniai aktai.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. I. (V. I.) papildomai paaiškino, kad buto savininkas M. M. jiems jokių pretenzijų dėl darbo nereiškė, A. L. dėl buto darbų taip pat jokių pastabų nėra reiškęs, jis pats kartą kvietėsi A. L. į butą išspręsti kartu durų angos klausimą, kurį kartu išsprendė, laiptinės darbus jie vykdė pagal A. L. nurodymus, kuris kartais jiems išsakydavo pastebėjimus, kuriuos jie iš karto pataisydavo, tai buvo mažos pastabėlės, kiekvieną rytą A. L. juos nuvesdavo ir parodydavo, ką daryti, gaudavo A. L. nurodymą kada jau dažyti, tai būdavo tada, kai jau defektai būdavo ištaisyti, A. L. klijuodavo lipdukus ant sienų, kur taisyti; jis atlikdavo didelių sienų dažymą, kitas atsakovas dažė mažas sienas ir darė apvedimus; ieškovė nei darbo drabužių, batų, nei įrankių jiems nedavė, davė tik dažymo volelį, visus įrankius jie naudojo savus; kadangi jų nebetenkino gaunamas nedidelis darbo užmokestis įmonėje, susirado geriau apmokamą darbą, jis gegužės 25 d. apie 8 val. ryto paskambino įmonės vadovui tai pranešti, įmonės vadovas atvyko apie 9 val. į objektą, kartu su juo apžiūrėjo butą ir vieną laiptinę, įmonės vadovas viską įdėmiai žiūėjo, pastabų neturėjo, tik laiptinėje 1 vietą parodė, kurią reiktų pataisyti, bet A. L. pasakė, kad dar taisyti tos vietos nereikia, tokie defektai, kurie nurodyti aktuose, jiems pasakyti ar parodyti nebuvo, bute išeidami iš darbo jie buvo atlikę apie 50 proc. darbų, darbus atliko gerai, ar į bylą pateiktuose nuotraukose yra laiptinės ir butas ten kur jie dirbo, jam nežinoma, nuotraukose viso gulsčiuko nesimato, todėl negalima nustatyti, ar tikrai ten defektas.

Teismo posėdžio metu atsakovas S. I. (S. I.) papildomai paaiškino, kad jis laiptinėse darė apvedimus ir nedideles sienas, kai A. L. parodydavo taisytinas vietas, jie iš karto tą pačią dieną jas pataisydavo, atleidimo dieną niekas jam defektų nerodė, nekvietė jo, kad parodyti defektus, buvo pakviestas tik kitas atsakovas, kuris grįžęs jam pranešė, kad įmonės vadovas nurodė, kad viskas gerai; prieš tai buvo kartą jau dirbęs pas ieškovę, tuo metu taip pat atliko dažymo darbus.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Teismo posdėžio metu liudytoju apklaustas T. B. parodė, kad dirba pas ieškovę (duomenys neskelbtini) apie 5 metus; atsakovus yra kelis kartus matęs, nes kai jis į objektą (duomenys neskelbtini) atveždavo medžiagas, atsakovai, tame objekte darę antrą laiptinių dažymą, ateidavo medžiagų pasiimti, atsakovai pretenzijų dėl atvežtų medžiagų jam nereiškė, jos nebūdavo tikrinamos, priėmimo aktas nebūdavo rašomas.

Teismo posdėžio metu liudytoju apklaustas A. L. parodė, kad dirba pas ieškovę (duomenys neskelbtini) apie 11 metų, jo, kaip (duomenys neskelbtini), stažas apie 25 metai; yra dirbęs kartu su atsakovais; atsakovai dirbo objekte (duomenys neskelbtini), atliko dviejų laiptinių galutinį dažymą ir vieno buto dažymą, jis (liudytojas) atsakovams duodavo tam tikrus nurodymus – kaip lengviau, kokiu būdu atlikti darbą ir pasiekti rezultatą, jis (liudytojas) vizualiai priimdavo atsakovų darbus, darbai buvo priimti, pastebėtus smulkius defektus atsakovai pašalindavo, atsakovas V. I. (V. I.) dažė pagrindines sienas ir dažė naudodamas labai daug dažų, storu sluoksniu, būtent ten po mėnesio pastebėti defektai (nes po nudažymo defektai pasirodo maždaug po mėnesio) – ėmė luptis dažai nuo sienų, galimai dėl labai storo dažų sluoksnio, tie defektai jam buvo parodyti, buvo nutarta dar laukti, žiūrėti, ar neatsiras naujų defektų ir tik visoms defektų vietoms paaiškėjus, sutvarkyti, bet atsakovai iš karto išėjo iš darbo, kitas atsakovas S. I. (S. I.) dažė voleliu apačią ir kampus, ten defektų nėra, jam pastabų nebuvo; praėjus laiko tarpui atsirado labai daug defektų, labai stipriai ėmė luptis dažai, jis stebėjo tai, darė sienų nuotraukas, pateiktas bylą, nuotraukas bute darė pats įmonės direktorius, nes atsakovai bute pažeidė glaistymo technologiją, defektai fiksuoti aplink langus, paruošimo darbai irgi su defektais, laiptinė 8,5 aukštų ir visuose aukštuose tie defektai, jis (liudytojas) dalyvavo tų defektų šalinime – reikėjo mechaniškai nuimti dažus, gruntuoti, glaistyti, perdažyti iš naujo visas sienas, tuos darbus atlikdamas jis užtruko apie 1,5 mėnesio, kartu su juo, tik trumpiau (apie 2–3 savaites), dirbo ir A. B., atsakovų padarytus defektus bute taisė be jo ir A. B. dar ir darbuotojas I. R. (I. R.), ten darbai truko apie 5–6 savaites; dirbant atsakovams jis (liudytojas) netikrino kiekvieno jų padaromo milimetro, dėl kampų statymo bute atsakovais pasitikėjo, todėl jų darbo netikrino, be to, atsakovai prašė kitokio glaisto atvežti, jiems jų prašomas glaistas buvo atvežtas, atsakovai nebuvo instruktuoti dėl darbų vykdymo technologijos, atsakovas V. I. (V. I.) jau ir anksčiau buvo dirbęs pas ieškovę, visada buvo dažoma tais pačiais dažais ir dėl jų niekada tokių problemų nėra buvę.

Teismo posdėžio metu liudytoju apklaustas I. R. (I. R.) parodė, kad dirba pas ieškovę (duomenys neskelbtini) apie 5 metus; atsakovai dirbdami bute padarė broko (kampai, siūlės, langokraščiai, sienos nelygumas buvo apie 2 mm, bet visas neatitikimas po atsakovų darbų 5–6 mm) ir jis (liudytojas) juos taisė – turėjo nulupti kampus ir viską iš naujo daryti, vien tik broko taisymas truko apie 3–4 savaites (tame tarpe 2 dienas dirbo dar ir kitame objekte, prieš pradėdamas atsakovų broko taisymus bute, jis nutraukė kitą darbą ir turėjo imtis broko taisymo), bute daugiau defektų niekas netaisė, tik jis vienas, byloje esančios pirmosios nuotraukos darytos įmonės vadovo, nuotraukose jis (liudytojas) matosi, jis (liudytojas) girdėjo, kad atsakovai ir laiptinėje broko padarė, nors broko padaro visi, tada taisomas brokas.

Teismo posdėžio metu liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad ieškovės vadovą pažįsta, juos anksčiau siejo darbiniai santykiai, atsakovai jo bute darė apdailos darbus, tuo metu jie tik dviese dirbo bute, tačiau darbus padarė nekokybiškai, jų atiekamus darbus kas savaitę jis pats tikrindavo, sakydavo trūkumus tiek atsakovams, tiek įmonės vadovui, kažkiek atsakovai pataisydavo trūkumų, kažkiek ne, atsakovų trūkumus galiausiai ištaisė ieškovės darbuotojas I. R. – demontavo aliuminio kampus, perstatė kampus iš naujo, lygino plokštumas, jis buvo surašęs aktą, kurį davė pasirašyti įmonės vadovui, įmonės vadovas su akto turiniu sutiko, atsakovų darbų defektai buvo šalinami apie 1,5–2 mėn., išeidami iš darbo atsakovai buvo atlikę bute jau apie 80 proc. darbų.

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. lapkričio 7 d. ieškovė ir atsakovas V. I. (V. I.) sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas V. I. (V. I.) pradėjo dirbti įmonėje dažytojo pareigose (t. II, b. l. 7–8), 2020 m. vasario 20 d. ieškovė ir atsakovas V. I. (V. I.) sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas V. I. (V. I.) vėl buvo įdarbintas įmonėje dažytojo pareigoms (t. II, b. l. 9–10), 2017 m. kovo 6 d. ieškovė ir atsakovas S. I. (S. I.) sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas S. I. (S. I.) pradėjo dirbti įmonėje dažytojo pareigose (t. II, b. l. 11–12), 2020 m. vasario 20 d. ieškovė ir atsakovas S. I. (S. I.) sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas S. I. (S. I.) vėl buvo įdarbintas įmonėje dažytojo pareigoms (t. II, b. l. 13–14), atsakovai iš darbo įmonėje atleisti 2020 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. I, b. l. 149, 158), darbuotojai 2020 m. liepos 27 d. ir 30 d. su prašymais kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl galutinio atsiskaitymo ir netesybų už vėlavimą atsiskaityti išieškojimo iš darbdavės (t. I, b. l. 98–99, 153–154), Darbo ginčų komisija sprendimais darbuotojų prašymus patenkino iš dalies – nurodė išieškoti jiems iš darbdavės po 200 Eur netesybų, o darbdavės teiktus prašymus dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstus (t. I, b. l. 5–7, 8–10). 

Darbdavė kreipdamasi į teismą su ieškiniu nurodė, kad nesutinka tik su tomis Darbo ginčų komisijos sprendimų dalimis, kuriomis buvo atmesti jos prašymai dėl žalos iš darbuotojų išieškojimo, todėl teismas tarp šalių kilusį ginčą nagrinėja būtent šioje dalyje – dėl žalos atlyginimo, kadangi likusios Darbo ginčų komisijos sprendimų dalys yra įsiteisėjusios, šalys su jomis sutinka.

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012). 

Įrodyti esant visas būtinas sąlygas darbuotojo atsakomybei taikyti privalo darbdavys. Darbo teisėje darbuotojo kaltė nepreziumuojama, todėl darbdavys turi pateikti įrodymus dėl darbuotojo kaltės.

Nagrinėjamu atveju, ieškovės teigimu, darbuotojai darbo santykių metu abu kartu dirbdami objekte adresu (duomenys neskelbtini), kur atliko namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vidaus laiptinių sienų ir lubų dažymo (įskaitant paruošimą) darbus bei vieno buto (esančio vienoje iš tų laiptinių) sienų ir lubų dažymo (įskaitant paruošimą) darbus, padarė broką – darbus atliko netinkamai, todėl kiti trys įmonės darbuotojai turėjo iš naujo perdaryti darbus, dėl ko ji patyrė 2 831,24 Eur žalą, kurią sudaro 506,67 Eur už naujai pirktas medžiagas (dažus, gruntą, akrilą, lipnią juostą, apdailos kampus ir kt.) bei 2 324,57 Eur už darbams atlikti išmokėtą darbo užmokestį kitiems trims darbuotojams, kurie perdarė iš naujo darbus. Tuo tarpu atsakovų teigimu, jie darbus atliko kokybiškai, jų darbą kasdien tikrindavo (duomenys neskelbtini) A. L., iki darbo sutarties nutraukimo jie nė karto nebuvo gavę pastabų dėl darbų trūkumų, kurių nebūtų ištaisę ir, be to, tie jų atlikti taisymai nebuvo esminiai, A. L. nusiskundimų jų darbu nereiškė, jie niekada nebuvo įspėti, kad netinkamai atlieka savo darbo funkcijas. 

Pastebėtina, kad teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovės (duomenys neskelbtini) A. L. parodė, jog dirbant atsakovams jis kiekvieno jų padaromo darbo netikrino, jais pasitikėjo, atsakovai nebuvo instruktuoti dėl darbų vykdymo technnologijos, įmonės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis pats atvykdavo į objektą 1–2 kartus per savaitę patikrinti, dalinai jis, dalinai (duomenys neskelbtini) A. L. tikrindavo atsakovų darbą, tačiau pareigos tikrinti kiekvieną atsakovų padaromo darbo vietą neturėjo, taigi, iš to, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog pati įmonė nesiėmė būtinų aktyvių veiksmų – nenurodė atsakovams darbų vykdymo technologijos, jų darbo tinkamai nekontroliavo, tokiu savo elgesiu davė atsakovams suprasti, kad jų atliekama darbo kokybė įmonę tenkina, todėl atsakovai ta pačia technologija tęsė savo atiekamus darbus visą darbo santykių laikotarpį, pagrįstai manydami, kad darbus atlieka pagal įmonės pageidaujamą technologiją. Pati ieškovė, būdama juridiniu asmeniu, kuriam keliami aukštesni atidumo, atsakingumo reikalavimai, nagrinėjamoje situacijoje veikė pakankamai aplaidžiai, nepakankamai organizuotai, todėl turi prisiimti iš tokio savo veikimo kylančias paskemes. Darbdavė neįrodė darbuotojų kaltės, byloje nenustatyta darbuotojų neteisėta veika.

Tiek įmonės vadovas, tiek liudytojas įmonės (duomenys neskelbtini) A. L. teismo posėdžio metu parodė, be to, to neginčijo ir patys atsakovai, kad darbo santykių metu atsakovų atliktus smulkius defektus atsakovams įmonės atstovas parodydavo ir atsakovai juos pašalindavo, atsakovų darbas įmonę tenkino, darbuotojų darbą tikrinti 1–2 kartus per savaitę atvykdavo pats įmonės vadovas, o kasdien tai darydavo (duomenys neskelbtini) A. L., taipogi, įmonė nepaneigė atsakovų teiginių, jog tik gavus A. L. nurodymus toliau tęsti darbus, jie tai darydavo, nes darbai buvo vykdomi etapais, byloje nėra jokių įrodymų apie fiksuotus darbuotojų darbo trūkumus, pastabas darbo santykių metu, tačiau tik atsakovams nurodžius, kad dėl per mažo darbo užmokesčio jie nusprendė nutraukti su įmone sudarytas darbo sutartis ir susirado geriau apmokamą darbą, tą pačią jų atleidimo iš darbo dieną (duomenys neskelbtini) A. L. surašė tarnyinį pranešimą dėl defektų (el. b. apyrašo t. I, l. 14–15), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pranešime įvardinti defektai buvo pranešti atsakovams ir jiems liepta skubiai juos pašalinti, tačiau jau teismo posėdžio metu apklausiamas liudytoju A. L. parodė, kad priešingai, atsakovams nenurodė skubiai šalinti defektų, o nusprendė laukė ir stebėti, ar jų neatsiras dar daugiau, įmonės vadovas teismo posėdžio metu pripažino, kad aukščiau minėto tarnybinio pranešimo susipažinti atsakovams nedavė, tačiau su vienu iš atsakovų V. I. (V. I.) apžiūrėjo atsakovų darbo vietas ir žodžiu nurodė defektus, tuo tarpu atsakovo V. I. (V. I.) teigimu, jie su vadovu paskutinę jų darbo dieną dieną apžiūrėjo vieną laiptinę ir butą, vadovas turėjo tik vieną mažą pastabėlę, vadovas kruopščiai viską pažiūrėjo ir jų atliktas darbas jį tenkino. Taigi, teismas sprendžia, kad pati įmonė laikė darbuotojų darbą tinkamu, kokybišku, visą darbo santykių laikotarpį leido darbuotojams darbą vykdyti pagal jų atliekamą technologiją, jokių pastabų neteikė, byloje ieškovės keliamų darbų defektų darbuotojams (el. b. apyrašo t. I, l. 14–17) nenurodė, darbuotojų prašymus dėl atleidimo iš darbo patenkino be jokių papildomų pastabų. 

Atkreipiamas dėmesys, kad į bylą ieškovės pateiktos nuotraukos (el. b. apyrašo t. II, l. 83–91) nepatvirtina, jog jose matomus defektus sienose būtų padarę būtent atsakovai, kadangi atsakovai nepatvirtino, kad nuotraukos atspindėtų jų darbo vietas, tuo labiau, iš jų niekaip negalima spręsti apie konkrečią darbo vietą, o nuotraukos, kuriose matomas gulsčiukas, (el. b. apyrašo t. II, l. 80–82) nepatvirtina nelygumų, kadangi nesimato nei gulsčiuko viršaus, nei apačios (negalima nustatyti, kaip jis laikomas). Į bylą pateiktų defektinių aktų (el. b. apyrašo t. I, l. 14–17) negalima laikyti patvirtinančiais atsakovų padarytus defektus, kadangi su jais atsakovai supažindinti darbo santykių metu nebuvo, kaip jau teismo konstatuota aukščiau, darbo santykių metu jokių pastabų iš įmonės atsakovai negavo, įmonę atsakovų darbas tenkino, įmonė leido jiems dirbti jų darbo metodu, pagal jų technologiją, visą laiką jų darbą įmonė laikė kokybišku, vadinasi, pati įmonė sutiko su atsakovų vykdomu darbo metodu, technologija, laikė darbą daromą tinkamai ir kokybiškai, todėl jos pačios nepakankamas išmanymas negali būti perkeliamas darbuotojams, o bet kokios ūkinės komercinės ar kitokio pobūdžio veiklos vykdymas yra neatskiriamas nuo įvairių rizikų. 

Nors įmonės vadovas nurodė, kad skubus atsakovų darbo santykių nutraukimas sąlygojo nepatogumus įmonei, nes dalį darbuotojų teko perkelti iš kito objekto atlikti darbus į objektą, kuriame dirbo atsakovai, tačiau, pastebėtina, pati įmonė sutiko su atsakovų prašymais dėl atleidimo iš darbo nuo jų prašomos dienos ir jų prašymus patenkino, nenurodė jiems laikotarpio, kurį jie turi įmonėje dar dirbti. Kartu teismas pažymi ir tai, kad, kaip patvirtino ieškovė, atsakovų dirbtose darbo vietose perkelti dirbti trys darbuotojai priedų už papildomą darbą ar pan. negavo, jie tiesiog gavo darbo užmokestį pagal darbo sutartį, kurį ir taip būtų gavę, jei būtų dirbę prieš tai dirbtame objekte, taigi, šiems trims darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį (2 324,57 Eur (el. b. apyrašo t. I, l. 35–37)), kai jie dirbo atsakovų dirbtame objekte, laikyti įmonės patirta žala nėra jokio pagrindo. Be to, nesutapo liudytojų parodymai dėl darbuotojų kiekio atliekant darbus bute, liudytojas A. L. teigė, kad bute darbus atliko jis kartu su A. B. ir I. R. (I. R.), tuo tarpu liudytojas I. R. (I. R.) teigė, kad bute jis dirbo vienas. Pastebėtina ir tai, kad įmonės nurodytos pirktos medžiagos ir darbo priemonės 506,67 Eur sumai (el. b. apyrašo t. I, l. 18–34), kaip neva atsakovų darbų perdarymui, taip pat negali būti laikomos įmonės patirta žala, kadangi įmonė nepateikė jokių įrodymų (skaičiavimų pagal kvadratūrą medžiagų sunaudojimui konkrečiam objektui), kad būtent jos nurodytos pirktos medžiagos buvo panaudotos ginčo objekte darbų taisymui, be to, įmonė nepaneigė atsakovų teiginių, kad jiems dirbant įmonė jokių darbo priemonių jiems nesuteikė, išskyrus vieną volelį, o šiuo atveju, matyti, jau buvo pirktos papildomos darbo priemonės.

Išsamiai įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatuoja, kad darbdavė neįrodė būtinų sąlygų darbuotojų atsakomybei kilti viseto, todėl darbuotojams negali būti taikoma atsakomybė už darbdavės nurodomą žalą. Taigi, pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 1 415,62 Eur žalos iš kiekvieno atsakovo priteisimo nėra, toks ieškovės reikalavimas atmetamas.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, ieškinys atmetamas, teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimai tose dalyse, kuriose buvo netenkintas įmonės prašymas dėl žalos atlyginimo, netenka galios, kitos Darbo ginčų komisijos sprendimų dalys yra įsiteisėjusios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovų naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.

Atsakovas S. I. (S. I.) teismo prašė priteisti jam iš ieškovės jį atstovavusiam advokatui sumokėtas jo patirtas 905,92 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. apyrašo t. II, l. 19, 56–59, 173–176). Atsakovas V. I. (V. I.) teismo prašė priteisti jam iš ieškovės jį atstovavusiam advokatui sumokėtas jo patirtas 905,92 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. apyrašo t. I, l. 19, 25–28, 167–170). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsakovų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia kiekvienam atsakovui iš ieškovės po 905,92 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismas šioje byloje patyrė 7,26 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 7 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui S. I. (S. I.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“ (į. k. 126227180) 905,92 Eur (devynių šimtų penkių eurų ir devyniasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovui V. I. (V. I.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“ (į. k. 126227180) 905,92 Eur (devynių šimtų penkių eurų ir devyniasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimus Nr. DGKS-5384, Nr. DGKS-5385 darbo bylose Nr. APS-131-16513/2020, APS-131-18716/2020, Nr. APS-131-16767/2020, APS-131-18717/2020 dalyse, kuriose buvo netenkintas uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“ prašymas dėl žalos atlyginimo, laikyti netekusiomis galios, kitos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimų Nr. DGKS-5384, Nr. DGKS-5385 darbo bylose Nr. APS-131-16513/2020, APS-131-18716/2020, Nr. APS-131-16767/2020, APS-131-18717/2020 dalys yra įsiteisėjusios.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“ (į. k. 126227180) 7 Eur (septynių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė