Civilinė byla Nr. e2S-184-910/2020
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03417-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.3.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. sausio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. I. ieškinį atsakovui A. I. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pagal atsakovo A. I. priešieškinį ieškovei D. I., tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, G. D. Š., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą, pritaikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje:
1.1. Nustatė šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su motina (ieškove).
1.2. Nustatė laikiną skyrium gyvenančio atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką:
1.2.1. Atsakovas gali bendrauti su sūnumi kas antrą mėnesio savaitgalį (pradedant nuo to savaitgalio, kuris eina po teismo nutarties priėmimo dienos) nuo penktadienio 16.30 val. iki sekmadienio 15 val., pasiimdamas jį iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir nustatytu laiku grąžindamas jį į gyvenamąją vietą. Jei šiame punkte nurodytu laiku tėvas negali paimti vaiko bendravimo su jais grafike nustatytu laiku, tuomet iš anksto ne vėliau kaip prieš 2 dienas arba, jeigu aplinkybė paaiškėja vėliau, nedelsiant po jos paaiškėjimo, apie tai informuojama ieškovė išsiunčiant jai žinutę arba skambučiu.
1.2.2. Atsakovas turi teisę su vaiku bendrauti kiekvienos savaitės antradienį, paimdamas sūnų iš ugdymo/mokymosi įstaigos ir grąžindamas sūnų ne vėliau kaip iki tos dienos 19 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Jei šiame punkte nurodytu laiku tėvas negali paimti vaiko nustatytu laiku, tuomet iš anksto ne vėliau kaip prieš 2 dienas arba, jeigu aplinkybė paaiškėja vėliau, apie tai informuojama ieškovė išsiunčiant jai žinutę arba skambučiu.
1.2.3. Tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas negalimas dėl nepilnamečio vaiko ligos ar kitokio sveikatos sutrikimo, numatyta tėvo susitikimo su sūnumi galimybė apribojama, o susitikimo laikas nukeliamas į sekantį pagal nustatytą grafiką laiką ar kitą šalių sutartą laiką. Ieškovė įsipareigoja apie negalimumą pasimatyti su vaiku įspėti atsakovą ne vėliau kaip prieš 2 dienas arba nedelsiant, jeigu aplinkybė paaiškėja vėliau, išsiunčiant jam žinutę arba skambučiu.
1.2.4. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku šventinėmis dienomis tokia tvarka: Tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną – visais metais; vaiko gimimo dieną kiekvienais poriniais metais; Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) – kiekvienais neporiniais metais; gruodžio 26 d. – kiekvienais poriniais metais; Šv. Velykų dienomis (pagal vakarietišką tradiciją – sekmadienį ir po jo einantį pirmadienį) – kiekvienais poriniais metais; šventinėmis dienomis atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją šventinę dieną 10 val. ir sugrąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną 19 val.
1.2.5. Ieškovė turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienais metais Motinos dieną ir savo gimimo dieną – visais metais.
1.2.6. Atsakovas turi teisę su sūnumi kasmet praleisti ne mažiau kaip 30 dienų per metus jo ir/ar vaiko atostogų laiko. Atsakovas apie numatomą bendravimą atostogų metu praneša ieškovei ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Vienų atostogų laikotarpis gali būti ne ilgesnis kaip 15 dienų nepertraukiamai. Papildomas sūnaus atostogas, kurios prasideda nuo 2018 m. vasario 18 d. ir baigiasi 2019 m. vasario 22 d., su vaiku praleidžia ieškovė, o 2019 m. pavasario atostogas, kurios prasidės 2019 m. balandžio 23 d. ir baigsis 2019 m. balandžio 26 d., turi teisę praleisti atsakovas. 2019 m. vasaros atostogas, kurios prasideda nuo 2019 m. birželio 10 d. ir baigiasi 2019 m. rugpjūčio 30 d. tėvai su vaiku praleidžia tokia tvarka: ieškovė su vaiku praleidžia nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2019 m. birželio 19 d., atsakovas – nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2019 m. liepos 30 d., ieškovė – nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 14 d., atsakovas – nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. liepos 28 d., ieškovė – nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 11 d., , atsakovas – nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 25 d., ieškovė nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d., atsakovas – nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Atostogų metu įprastinė bendravimo tvarka netaikoma, išskyrus šventes, per kurias bendraujama pagal numatytą bendravimo grafiką švenčių dienomis. Atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ir sugrąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 18 val. Ieškovė įsipareigoja paruošti vaiką atostogoms – perduoti atsakovui vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar, esant reikalui, vaiko dokumentus.
1.2.7. Sutapus atsakovo pasimatymų su vaiku ir vaiko mokymo, ugdymo, lavinimo įstaigų laikui (repeticijos, varžybos, koncertai, gastrolės, ekskursijos ir panašiai), atsakovas užtikrina vaiko dalyvavimą tokiuose renginiuose su sąlyga, kad ieškovė jam apie tai pranešė ne vėliau kaip 2 dienos iki atitinkamo renginio dienos.
1.2.8. Tarpusavio geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į nepilnamečio vaiko poreikius, interesus ir nuomonę, tėvai gali nustatyti, sutarti ir kitokią bendravimo su vaiku tvarką.
2. 2019 m. gruodžio 2 d. teisme gautas atsakovo prašymas pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartimi pritaikytas ir taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones:
2.1. Nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su tėvu (atsakovu).
2.2. Nustatyti vaiko motinos (ieškovės) bendravimo su vaiku tvarką:
2.2.1. Ieškovė turi teisę bendrauti su vaiku telefonu, neribojant laiko.
2.2.2. Ieškovė turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo skambučiu (Skype, Facetime, Messenger ir pan.) kiekvieną vakarą nuo 19 val. iki 20.30 val., o atsakovas užtikrina tam technines galimybes.
2.2.3. Ieškovė turi teisę bendrauti su vaiku porinių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais be nakvynės, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį ir sekmadienį 9 val. ir sugrąžindama vaiką atgal į jo gyvenamąją vietos tą pačią dieną iki 20 val.
2.2.4. Ieškovė turi teisę bendrauti su vaiku papildomai 2019 m. gruodžio 26 d. (antrąją Šv. Kalėdų dieną), pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir sugrąžindama vaiką atgal į jo gyvenamąją vietos tą pačią dieną iki 20 val.
3. Atsakovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis: 1) ieškovė šalių vaiko atžvilgiu 2019 m. lapkričio 25 d. pavartojo smurtą, dėl to 2019 m. lapkričio 27 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį; 2) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus rajone 2019 m. lapkričio 28 d. grėsmės vaiko lygio nustatymo anketoje nustatė pirmą grėsmės vaikui lygį; 3) šalių vaikas išsakė baimę pasilikti su motina namie ir išreiškė norą važiuoti pas tėvą (atsakovą); 4) vykdydamas pareigūnų nurodymus, atsakovas parsivežė šalių vaiką pas save namo, ten jis yra ir šiuo metu. Atsakovo nuomone, dėl nurodytų aplinkybių būtina pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, kartu nustatant vaiko bendravimo su motina tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje: nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatė su tėvu (atsakovu); nustatė laikiną skyrium gyvenančios ieškovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką:
4.1. Ieškovė turi teisę bendrauti su vaiku telefonu, neribojant laiko
4.2. Ieškovė turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo skambučiu (Skype, Facetime, Messenger ir pan.) kiekvieną vakarą nuo 19.00 iki 20.30 val., o atsakovas užtikrina tam technines galimybes.
4.3. Ieškovė turi teisę bendrauti su vaiku porinių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais be nakvynės, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį ir sekmadienį 9.00 val. ir sugrąžindama vaiką atgal į jo gyvenamąją vietos tą pačią dieną iki 20.00 val.
4.4. Ieškovė turi teisę bendrauti su vaiku papildomai 2019 m. gruodžio 26 d. (antrąją Šv. Kalėdų dieną), pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir sugrąžindama vaiką atgal į jo gyvenamąją vietos tą pačią dieną iki 20.00 val.
5. Nurodyta nutartimi teismas taip pat panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartimi taikytas papildomas laikinąsias apsaugos priemones.
6. Įvertinęs tarp ginčo šalių susiklosčiusią situaciją (tai, kad ieškovė šalių vaiko atžvilgiu 2019 m. lapkričio 25 d. pavartojo smurtą ir dėl to 2019 m. lapkričio 27 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus rajone, priimdamas 2019 m. lapkričio 28 d. grėsmės vaiko lygio nustatymo anketą, nustatė pirmą grėsmės vaikui lygį; šalių vaikas išsakė baimę pasilikti su motina namie ir išreiškė norą važiuoti pas tėvą (atsakovą), pas kurį yra iki šiol), teismas sprendė esant pagrindui tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatant nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su tėvu (atsakovu), kartu užtikrinant vaiko motinos (ieškovės) bendravimą su vaiku pagal atsakovo nurodytą bendravimo tvarką, kuri, teismo vertinimu, nepažeidžia ieškovės interesų laikino bendravimo su vaiku periodu ir kartu užtikrina vaiko ir jo motinos ryšį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagal atsakovo prašymą nagrinėti iš naujo, nustatant protingą terminą byloje dalyvaujantiems asmenims ir išvadą teikiančiai institucijai pateikti atsiliepimą į pareikštą prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečio sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Atsakovas niekada neprieštaravo, kad vaikas nuolat gyventų su ieškove, o su atsakovas juo bendrautų sutartu ar teismo nustatytu laiku ir tvarka. Pagrindiniai ginčytini klausimai byloje yra santuokos nutraukimo priežastys, tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka, dažnumas, išlaikymo dydis, iš santuokoje įgyto turto pardavimo gautų lėšų pasidalinimas. Byloje jau keletas mėnesių vyksta teisminė mediacija, kurioje iš esmės bandyta suderinti tuos ginčytinus klausimus, tarp kurių nebuvo klausimo su kuriuo iš tėvų turėtų nuolat gyventi vaikas.
7.2. Byloje nebuvo ir nėra jokių neginčijamų, objektyvių įrodymų, kad ieškovė netinkamai naudoja savo kaip motinos valdžią sūnaus atžvilgiu, kad smurtauja prieš sūnų. Teisminės mediacijos metu atsakovas pateikė skundą ikiteisminio tyrimo įstaigai dėl tariamo ieškovės smurto prieš nepilnametį sūnų. Skundas grindžiamas tik tariamais sūnaus pasakojimais tėvui apie tai, kaip 2019 m. lapkričio 25 d. vakare ir 2019 m. lapkričio 26 d. naktį ieškovė smurtavo prieš sūnų. Tokio skundo pagrindu Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai atvyko į ieškovės ir sūnaus gyvenamąją vietą apžiūrėti ir apklausti ieškovė bei vaiko. 2019 m. lapkričio 28 d. buvo surašytas grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa, kurioje nurodytas I grėsmės lygis, t. y. aktas, nesudaro pagrindo imtis papildomų, griežtų priemonių, iš esmės nesukeliantis jokių pasekmių, kurios būtų susijusios su motinos valdžios apribojimu. Grėsmės lygio anketoje nėra jokių faktų apie tai, kad ieškovė vaiko atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Nepilnametis vaikas buvo apklaustas tik dalyvaujant skyriaus teisininkei ir specialistui, tačiau nedalyvaujant psichologui.
7.3. Atsižvelgiant į tuo metu susiklosčiusią situaciją ir sūnaus norą, buvo sudarytos sąlygos jam 2019 m. lapkričio 27 d. išvykti su tėčiu. Ieškovei tai buvo didelis emocinis smūgis, sukėlęs daug neigiamų išgyvenimų, tačiau ji tiek vaiko teisių apsaugos specialistams, tiek ir psichologams patvirtino, kad jokio smurto vaiko atžvilgiu ji niekada nenaudojo. Su vaiku kilo žodinis konfliktas, ginčas dėl auklėjimo, elgesio, kurį tėvas skatina, kuris nesuderinamas su tinkamu, moraliu ir pagal amžių tinkančiu vaiko auklėjimu. Nepilnametis sūnus dėl tėvų skyrybų išgyvena daug neigiamų emocijų, yra pasimetęs, ieškovė jam asocijuojasi tik su disciplina ir tvarka, privalomais dalykais, tokiais kaip mokymasis, rūpinimasis sveikata, papildomu lavinimusi, o tėtis iš esmės tik su pramogomis, dėl ko, manytina, vaikas galėjo supykti ant mamos, išreikšti norą būti su tėčiu.
7.4. Nuo 2019 m. lapkričio 27 d. ieškovė neturėjo galimybės susitikti su sūnumi betarpiškai, atsakovas jai uždraudė su juo matytis, nors motinos valdžia vaiko atžvilgiu nebuvo ir nėra apribota, be to, netgi vaiko teisių apsaugos specialistai paaiškino, kad tėvas neturėtų riboti mamos ir vaiko bendravimo, nes nėra jokių objektyvių įrodymų apie smurtą, juo labiau apie fizinį smurtą.
7.5. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, grindžiamas vien I lygio grėsmės nustatymo anketa, kurios duomenys nei patvirtina, nei paneigia fizinio ar kitokio smurto prieš vaiką naudojimo, tėra tik konkrečią situaciją aprašantis dokumentas, skirtas užfiksuoti faktą. Taip pat remiamasi 2019 m. lapkričio 27 d. pranešimu apie pagal paties atsakovo skundą pradėtą ikiteisminį tyrimą. Prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas subjektyviais atsakovo paaiškinimais ir samprotavimais apie tai, ką neva sūnus pasakojo jam pačiam ir apie tai, ką tai galėtų reikšti.
7.6. Skundžiama teismo nutartis, kuria buvo pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, iš esmės apribojant motinos teises bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra neteisėta, nepagrįsta, priimta paviršutiniškai skubos tvarka išnagrinėjus atsakovo prašymą, neturint pakankamai objektyvių, neginčijamų įrodymų apie atsakovo dėstomas tariamas grėsmes vaikui.
7.7. Teismas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, priėmė neišklausęs ir nesuteikęs galimybės keliamu klausimu pasisakyti kitai šaliai – ieškovei, tokiu būdu pažeidžiant ieškovės teisę į teisminę gynybą. Taip pat teismo nutartis buvo priimta negavus ir vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonės ir paaiškinimų į pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
7.8. Nutartis grindžiama vien atsakovo pateiktais subjektyviais paaiškinimais ir informacinio pobūdžio dokumentais, iš kurių teismas negalėjo padaryti objektyvios išvados, kad ieškovė prieš vaiką naudojo smurtą ir kelia jam grėsmę. I lygio grėsmės nustatymo anketos surašymas pats savaime nereiškia fakto, kad smurtas buvo pavartotas ir nėra pagrindas apriboti mamos teises vaiko atžvilgiu. Nei pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatymą, nei pagal Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintą Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašą, I grėsmės lygio nustatymas nėra pagrindas paimti vaiką iš tariamai nesaugios aplinkos.
7.9. 2019 m. lapkričio 27 d. panešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą teismo šiuo atveju buvo be jokio pagrindo suabsoliutintas, nes pats pranešimas neįrodo ieškovės kaltės, neįrodo tų teiginių apie tariamą smurtą, ką aprašo atsakovas savo prašyme ar skunde. Ieškovei nėra pareikšti jokie įtarimai minėtame ikiteisminiame tyrime, ji dar net nebuvo apklausta tame tyrime. Nesant jokių požymių apie fizinio smurto prieš vaiką panaudojimą (pats tėvas mediacijos susitikime patvirtino, kad ant vaiko jokių požymių nebuvo) didelė tikimybė, kad ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas.
7.10. Nutartimi teismas tiesiog patenkino atsakovo prašymą dėl sūnaus ir mamos bendravimo tvarkos, iš esmės nevertindamas, ar tokia prašoma tvarka nepažeidžia vaiko interesų, jo teisės maksimaliai bendrauti su abiem tėvais, išskyrus tuos atvejus, kai maksimalus bendravimas kenkia. Teismas neturėjo jokių objektyvių, patikimų įrodymų, kad mama daro žalą vaikui, kad su ja vaikui pavojinga gyventi ir maksimaliai bendrauti. Teismo nutartimi buvo nustatyta minimali jos ir sūnaus bendravimo tvarka, o tai nei pagal nacionalinius, nei pagal tarptautinius teisės aktus nėra galima. Byloje atsakovas priešieškiniu nereiškia reikalavimo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, sutinka su ieškovės reikalavimu, kad sūnus nuolat gyventų su mama. Taip ir buvo susiklostęs gyvenimas, vaikas turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą pas mamą, su tėvu bendraudavo sutartu laiku. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepadeda užtikrinti būsimo teismo sprendimo, bet priešingai – kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su mama, vykdymui. Pakeistos laikinosios apsaugos priemonės yra nesuderinamos su byloje pareikštais reikalavimais, tarp kurių nėra reikalavimo nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, o su ieškove nustatyti bendravimo tvarką.
7.11. Nutartimi pakeistomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra kėsinamasi į mamos ir sūnaus ryšį, net nesant kompetentingų institucijų, ikiteisminio tymo įstaigų, psichologų išvadų dėl tariamo smurto, grėsmės vaikui, mamos neteisėtų, netinkamų veiksmų.
7.12. Skundžiama nutartimi pakeisdamas laikiną vaiko gyvenamąją vietą, teismas net neįsitikino, ar atsakovo gyvenamojo vieta yra tinkamai aplinka vaikui, nebuvo pateiktas atsakovo gyvenamosios vietos buities tyrimo aktas.
8. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nagrinėjamu atveju teismas ieškovei ir vaiko interesus atstovaujančiai institucijai nepranešė iš anksto apie gautą prašymą todėl, kad situacija, kurią buvo prašoma sureguliuoti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, buvo labai skubi – į bylą pateikti rašytiniai dokumentai liudijo, kad vaikas patyrė motinos smurtą. Ta aplinkybė, kad teismas prašymą išsprendė operatyviai, per vieną dieną nuo jo gavimo, neteikia pagrindo konstatuoti jokių pažeidimų. Tuo atveju, jeigu teismas būtų priėmęs sprendimą pranešti apie prašymą ieškovei ir vaiko teises atstovaujančiai institucijai, nepilnamečio teisės ir interesai nebūtų apsaugoti, nes ieškovė savo kaltę būtų neigusi (kaip daro ir šiuo metu), o institucija nebūtų turėjusi jokių naujų įrodymų ginčo klausimu, nes jų nėra iki šiol.
8.2. Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir susisiekimo ministerijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, atstovaujantis nepilnamečio vaiko interesams šioje byloje, ieškovės ginčijamos nutarties neskundė, taip pat nepateikė ir atsiliepimo į ieškovės pateiktą atskirąjį skundą. Tai leidžia daryti išvadą, kad tarnyba sutinka teismo sprendimu taikyti naujas laikinąsias priemones.
8.3. Ieškovei pateikus informacijos apie galimą seksualinį vaiko išnaudojimą iš atsakovo pusės, kompleksiniam psichologiniam tyrimui atlikti vaikas trims paroms buvo apgyvendintas vaiko globos namuose (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 13 d. vaikas buvo atiduotas atsakovui ir šalys informuotos apie tai, kad įtarimai apie seksualinį vaiko išnaudojimą nepasitvirtino, tačiau faktai apie iš motinos patirtą fizinį smurtą pasitvirtino. Susitikimo su šalimis metu žodžiu buvo paaiškinta, kad grėsmės vaikui lygis išliko tas pats. Šiame etape joks rašytinis dokumentas šalims nebuvo pateiktas, jie buvo informuoti, kad mėnesio eigoje globos namai (duomenys neskelbtini) teiks savo išvadą dėl atliktos apklausos ir tos išvados pagrindu Vaiko teisių apsaugos skyrius atliks tolesnius teisės aktuose numatytus veiksmus.
8.4. Ieškovė administracine tvarka neskundė 2019 m. lapkričio 28 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos, kurios 1.1 punkte konstatuota, kad vaikas patyrė fizinį smurtą iš motinos, 1.4 punkte konstatuota, jog vaikas bijo pasilikti su mama vienas namuose, norėtų būti su tėvu, 2.10. punkte konstatuota, kad vaikas papasakojo, jog motina prieš jį smurtavo. Dėl šios priežasties teismas neturėjo pagrindo abejoti anketoje konstatuotais faktais ir pagrįstai jais vadovavosi skundžiamoje nutartyje.
8.5. Šiuo metu šalių nepilnamečio vaiko interesas į maksimalų bendravimą su tėvais nėra pažeistas – motina (ieškovė) turi pakankamai plačias galimybes bendrauti su vaiku ir tas galimybes ji įgyvendina. Pagal šiuo metu galiojančią laikiną ieškovės bendravimo su sūnumi tvarką, ji turi teisę bendrauti su juo telefonu kiekvieną dieną neribojant laiko, vaizdo skambučiu kiekvieną dieną vakarais, nustatytomis valandomis. Šia savo teise motina naudojasi praktiškai kasdien ir kalbasi su vaiku telefonu, kartais vaizdo skambučiu. Be to, motina turi galimybes susitikti su vaiku savaitgaliais – kas antrą šeštadienį ir sekmadienį be nakvynės ir tie susitikimai jau įvyko. Atsakovas supranta, kad vaikui mama yra labai svarbus ir artimas asmuo ir šį bendravimą teisme tvarka siekia riboti todėl, kad šiai dienai nėra tikras, ar grėsmė vaiko saugumui jau išnykusi, be to, pats vaikas dar vis bijosi nakvoti pas mamą, ilgiau pas ją būti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.
13. Laikinosioms apsaugos priemonėms šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ar bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.
14. Nagrinėjamos bylos atveju šalių nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos ir laikinos bendravimo su skyrium gyvenančio tėvo tvarkos klausimai buvo išspręsti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartimi, kuria šalių nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina (ieškove), taip pat nustatyta vaiko ir jo tėvo (atsakovo) bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas su vaiku galėjo bendrauti kas antrą savaitgalį, kiekvienos savaitės antradienį, taip pat kitomis nutartyje atskirai nurodytomis dienomis.
15. Atsižvelgdamas į ieškovės (vaiko motinos) netinkamą elgesį su vaiku, apie kurį atsakovui papasakojo pats vaikas susitikimo metu, atsakovas pateikė teismui prašymą pakeisti 2019 m. sausio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant vaiko laikiną gyvenamąją vietą su tėvu (atsakovu), kartu nustatant vaiko motinos (ieškovės) bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovo teigimu, nepaisant to, kad jo netenkino toks minimalus bendravimo su vaiku laikas, teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos buvo laikomasi. 2019 m. lapkričio 26 d. šalių sūnus papasakojo atsakovui, kad 2019 m. lapkričio 25 d. kilo jo ir motinos (ieškovės) konfliktas, kurio metu jo atžvilgiu motina naudojo smurtą (trankė į krūtinę, buvo ant jo atsisėdusi, rėkė, gąsdino). Atsižvelgdamas į vaiko pasakojimą, atsakovas pateikė policijai pareiškimą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui), informuota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o 2019 m. lapkričio 27 d. vaikas buvo perduotas atsakovui, su kuriuo vaikas gyvena iki šiol.
16. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes (tai, kad ieškovė šalių vaiko atžvilgiu 2019 m. lapkričio 25 d. pavartojo smurtą ir dėl to 2019 m. lapkričio 27 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus rajone, priimdamas 2019 m. lapkričio 28 d. grėsmės vaiko lygio nustatymo anketą, nustatė pirmą grėsmės vaikui lygį; šalių vaikas išsakė baimę pasilikti su motina namie ir išreiškė norą važiuoti pas tėvą (atsakovą), pas kurį yra iki šiol), sprendė, jog yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nustatant nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su tėvu (atsakovu), kartu užtikrinant vaiko motinos (ieškovės) bendravimą su vaiku pagal atsakovo nurodytą bendravimo tvarką.
17. Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiama nutartimi, teigia, kad 2019 m. lapkričio 25 d. tarp jos ir vaiko kilo žodinis konfliktas dėl auklėjimo, tačiau jokio smurto vaiko atžvilgiu ieškovė nenaudojo. Ieškovės nuomone, atsakovo pareiškimas policijai ir jo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas neįrodo teiginių apie tariamą smurtą, juolab kad iki šiol ieškovei nepareikšta jokių įtarimų ir ji net nebuvo apklausta tame tyrime. Ieškovė pateikė teismui vaiko mokyklos, taip pat šeimos gydytojos pažymas, kuriose nurodyta, kad vaiko nepriežiūros, smurto pėdsakų, kitokio netinkamo elgesio ar kitų jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo atvejų nepastebėta. Pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus byloje priėmė.
18. Ieškovės įsitikinimu, teismas skundžiamą nutartį priėmė skubos tvarka, tik paviršutiniškai išnagrinėjęs atsakovo prašymą, neturėdamas pakankamai objektyvių įrodymų apie atsakovo dėstomas tariamas grėsmes vaikui, neišklausęs ir nesuteikęs galimybės keliamu klausimu pasisakyti ieškovei, taip pat negavęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuomonės ir paaiškinimų dėl pareikšto atsakovo prašymo. Nurodyti atskirojo skundo argumentai pripažintini pagrįstais.
19. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tik atkartojo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodytas aplinkybes, savarankiškai neatlikdamas byloje esančių įrodymų vertinimo ir nesiaiškindamas 2019 m. lapkričio 25 d. tarp vaiko ir jo motinos (ieškovės) kilusio konflikto aplinkybių bei jo įtakos vaiko ir motinos santykiams. Spręsdamas dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu (atsakovu), teismas taip pat visiškai nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad tiek ieškovė ieškinyje, tiek atsakovas priešieškinyje šalių nepilnamečio nuolatinę gyvenamąją vietą prašo nustatyti su motina. Taigi darytina išvada, kad aptariamu atveju vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimas išspręstas pakankamai neįsigilinus ir neįvertinus tokio pobūdžio klausimui išspręsti šiuo konkrečiu atveju reikšmingų aplinkybių.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad teismas, patenkindamas atsakovo prašymą dėl vaiko ir ieškovės bendravimo tvarkos, iš esmės nevertino, ar prašoma nustatyti tvarka nepažeidžia vaiko interesų, jo teisės maksimaliai bendrauti su abiem tėvais. Pagal skundžiama nutartimi nustatytą bendravimo tvarką ieškovė turi teisę bendrauti su vaiku telefonu (neribojant laiko), vaizdo skambučiu (kiekvieną vakarą nuo 19 val. iki 20.30 val.), taip pat bendrauti su vaiku porinių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais be nakvynės, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį ir sekmadienį 9 val. ir sugrąžindama vaiką atgal į jo gyvenamąją vietos tą pačią dieną iki 20 val.
21. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
22. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną, Nr. 32250/08).
23. Nagrinėjamu atveju teismas, skundžiama nutartimi nustatydamas minimalią ieškovės ir jos sūnaus bendravimo tvarką, sprendė, kad ji užtikrins vaiko ir motinos ryšį, iš esmės nevertindamas ir nenustatęs, jog dažnesni susitikimai ir bendravimas su motina (ieškove) traumuotų vaiką psichologiškai, neatitiktų vaiko individualių interesų, darytų neigiamą įtaką vaiko brandai ir pasaulėžiūrai.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas nustatyti mažamečio šalių sūnaus interesus labiausiai atitinkančią laikiną gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo sudaryti galimybę kitai bylos šaliai – ieškovei – pateikti atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, taip pat gauti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą dėl laikinos bendravimo tvarkos, be to, esant būtinybei, šį klausimą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (CPK 153 straipsnio 3 dalis).
25. Pabrėžtina, kad, nagrinėjant prašymą taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, kaip laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamos vietos bei jo ir tėvų bendravimo tvarkos nustatymas, šiam klausimui tinkamai išspręsti reikšmingų aplinkybių nesiaiškinimas negali būti grindžiamas civilinio proceso teisės normų nustatytų terminų laikymusi. Sprendžiant bet kokį klausimą, susijusį su nepilnamečiu vaiku, taip pat ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, prioritetas teiktinas vaiko interesų apsaugai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatas išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali išspręsti per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Teismas turi teisę nustatyti tokios trukmės terminą atsiliepimui į prašymą dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, taip pat išvadai dėl laikinos bendravimo tvarkos pateikti, kad nebūtų pažeistas septynių darbo dienų terminas prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti.
26. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos klausimą, nenustatė ir neįvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, kurių nėra galimybės nustatyti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Dėl to skundžiama nutartis naikintina, o prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
n u t a r i a:
patenkinti atskirąjį skundą.
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį.
Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Laima Ribokaitė