Administracinė nusižengimo byla Nr. AN2-27-616/2023

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00256-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 21.11.10

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiosios E. R. įstatyminės atstovės V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 23 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Priimtų sprendimų esmė

1.       Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo 2022 m. gegužės 5 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 6 straipsnio 1 dalimi, pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, kadangi veika padaryta jaunesnio negu šešiolikos metų asmens. Tyrimas buvo pradėtas gavus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus 2022 m. balandžio 10 d. pranešimą, kad 2022 m. balandžio 10 d. apie 19.55 val., ties (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu J. N. vairuojama transporto priemonė automobilis „Hyundai i30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė per kelią bėgusį mažametį vaiką E. R., gim. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu E. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

2.       Nukentėjusiosios E. R. įstatyminei atstovei V. B. pateikus skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo 2022 m. gegužės 5 d. nutarimo panaikinimo, jos skundas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. birželio 2 d. nutarimu tenkintas ir 2022 m. gegužės 5 d. nutarimas panaikintas bei administracinio nusižengimo byla grąžinta papildomų tyrimo veiksmų atlikimui.

3.       Atlikus papildomą tyrimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, nustačius, kad nėra administracinio nusižengimo sudėties.

4.       Dėl šio nutarimo nukentėjusiosios E. R. įstatyminei atstovei V. B. pateikus skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, šio teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartimi skundas buvo patenkintas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas panaikintas ir medžiaga grąžinta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui papildomam bylos aplinkybių tyrimui.

5.       Atlikus papildomą tyrimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, nustačius, kad nėra administracinio nusižengimo sudėties (subjekto – kaltininko). Konstatuota, kad administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių, jog automobilio „Hyundai i30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja galėjo laiku pamatyti ir sustoti iki įvykstant eismo įvykiui, taip pat nepakanka įrodymų E. R. ėjimo-bėgimo per važiuojamąją kelio dalį greičiui nustatyti, bei nustatyti, ar mergaitė matė atvažiuojantį automobilį, ar galėjo įvertinti atstumą tarp jos ir atvažiuojančio automobilio. Teigiama, kad įvykį mačiusių asmenų nėra, yra tik po eismo įvykio pradėję dairytis asmenys, vaizdo kamerų įrašų taip pat nėra, todėl nepakanka įrodymų, jog E. R. ir J. N. veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių.

6.       Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 23 d. nutartimi nukentėjusiosios E. R. įstatyminės atstovės V. B. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Konstatuota, kad atliekant administracinio nusižengimo tyrimą buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių prieiti išvadą, jog mažametės pėsčiosios E. R. veiksmai įvykio metu prieštaravo Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimams ir jos veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Kadangi E. R. pati nukentėjo įvykio metu, ji neturėjo amžiaus, nuo kurio traukiama administracinėn atsakomybėn, tai yra, ji negali būti laikoma nusižengimo subjektu, todėl prieita išvada, kad jos veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios E. R. įstatyminė atstovė V. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 23 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą administracinio nusižengimo byloje – administracinio nusižengimo bylą grąžinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui papildomam bylos aplinkybių tyrimui.

7.1.                      Apeliantės teigimu, tyrimas administracinio nusižengimo byloje buvo atliktas netinkamai. Nurodo, kad nebuvo išsiaiškinta, ar automobilio „Hyundai i30“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja turėjo objektyvią galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo. Mano, kad E. R., net ir judėjusios neleistinu būdu (bėgant), pasirodymas eismo juostoje priešais automobilį negalėjo būti tiek netikėtas, kad automobilį vairavusi J. N. nebūtų galėjusi to numatyti. Akcentuoja, kad J. N. vairavo jai gerai pažįstamu keliu, žinojo, jog toje vietoje netoli yra pėsčiųjų perėja, kelio ženklas, ribojantis greitį, bei kelio ženklas, įspėjantis apie kelio ruožą, kurio važiuojamoje dalyje gali būti vaikų. Apeliantės vertinimu, kyla pagrįstų abejonių, ar automobilis galėjo užstoti nukentėjusiąją E. R. ir ar vairuotoja J. N. iš tikro neturėjo galimybės laiku jos pastebėti bei išvengti susidūrimo. Nurodo, kad J. N., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, privalėjo žinoti teisės aktuose jai nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo būti itin atidi ir rūpestinga bei laikytis KET, kuriose numatyta prievolė važiuojant neviršyti leistino greičio, laikytis dešinės kelio pusės, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, bei sulėtinti greitį ir, prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Akcentuoja, kad mergaitė buvo kliudyta automobilio dešinės pusės priekiniu kampu, todėl akivaizdu, jog pamačius greitu žingsniu išeinančią iš už automobilio mergaitę, jai spėjus pereiti kairę kelio dalį ir dalį dešinės važiuojamosios kelio dalies, jai sustojus būnant dešinėje kelio pusėje arčiau dešinio krašto ir automobiliui kliudžius mergaitę dešine puse, mergaitės pasirodymas negalėjo būti toks netikėtas, taigi J. N. turėjo techninę galimybę laiku stabdyti vairuojamą automobilį, sustoti neprivažiavusi pėsčiosios judėjimo per kelią vietos. Teigia, kad tyrimą atlikusi pareigūnė neatliko įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, eksperimento (tikslu nustatyti, ar J. N. ir kitų apklaustų liudytojų paaiškinimai (dėl automobilio greičio viršijimo), parodymai atitinka faktus) tam, jog būtu nustatytos visos reikšmingos aplinkybės. Taip pat teigia, kad tiriant administracinio nusižengimo bylą nebuvo atlikti procesiniai veiksmai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, koks atstumas buvo tarp J. N. vairuoto automobilio ir mažametės tuo metu, kai ji pradėjo kirsti kelio važiuojamąją dalį, kurioje tiksliai vietoje įvyko eismo įvykis. Nurodo, kad nebuvo apklaustas liudytojas J. O., tik paimti pirminiai paaiškinimai, o Ž. O. buvo apklausta tik po skundų teikimo, taip pat tyčia nebuvo užfiksuoti J. O. teiginiai, išsakyti į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, girdint greitosios pagalbos darbuotojams, jog automobilis, partrenkęs E. R., važiavo dideliu greičiu. Taip pat nėra jokių duomenų apie automobilio greičio nustatymą, nebuvo patikrintos įvykio aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios viena kitą, sulyginant su kitais liudytojų parodymais, o buvo pasinaudota tik proceso dalyvių pirminiais paaiškinimais, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Be to, faktą, kurį patvirtina liudininkai, jog vairuotoja J. N. bėgo iš įvykio vietos, tyrėja priėmė kaip „veiksmą iš susijaudinimo“, o ne kaip tyčinį veiksmą, siekiant išvengti atsakomybės. Pažymi, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas privalėjo įvertinti visų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmus ir tik juos tinkamai įvertinęs bei nustatęs priežastinį ryšį, galėjo prieiti pagrįstą išvadą dėl kalto asmens, kuris už ANK numatytą administracinį nusižengimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teigia, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo įvertintos visos aplinkybės ir eismo įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmai, kurių pagrindu būtų tinkamai nustatytas kaltas administracinį nusižengimą padaręs asmuo.

8.       Atsiliepimu į nukentėjusiosios E. R. įstatyminės atstovės V. B. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

8.1.                      Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas V. B. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo skundo argumentus, įvertino visas jos nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, V. B. skundo netenkino, priimant teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog įrodinėjimas negali tęstis iki begalybės, byloje turi būti panaudojami visi reikiami duomenų rinkimo būdai, bet nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškai naujų rezultatų duoti negali.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas

9.       Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos (duomenys neskelbtini) straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantė nesutinka su administracinio nusižengimo teisenos nutraukimu ir tvirtina, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo atliktas išsamus tyrimas, nebuvo įvertintos visos aplinkybės bei eismo įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmai, kurių pagrindu būtų tinkamai nustatytas kaltas administracinį nusižengimą padaręs asmuo.

10.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus ir institucijos nutarimo turinį, sprendžia, kad institucija nutarimą priėmė neišsiaiškinusi visų teisingam sprendimui byloje priimti reikšmingų aplinkybių, nesurinkusi pakankamai duomenų joms išsiaiškinti, o pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi palikdamas institucijos nutarimą nepakeistą, taip pat iki galo neišsiaiškino teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių. Todėl apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir institucijos nutarimą bei grąžina administracinio nusižengimo bylą institucijai, kuri yra kompetentinga atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

11.       Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

12.       Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

13.       Nagrinėjamu atveju Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjas 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimu nutraukė administracinių nusižengimų bylos teiseną, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas pritarė šiai išvadai, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pritaria nukentėjusiosios atstovės skunde išdėstytiems argumentais, kad neištyrus visų duomenų ir tinkamai neįvertinus įvykio aplinkybių, negalima teigti, jog nebuvo padarytas administracinis nusižengimas.

14.       Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio ROIK 0122000208521 matyti, kad 2022 m. balandžio 10 d. apie 19.55 val. gavus pranešimą, jog ties Dainų g. 39, Šiauliuose, automobiliu „Hyundai i30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo partrenkta 6-7 m. mergaitė, atvykę pareigūnai įvykio vietą filmavo „BodyCam“ vaizdo kameromis B0F1EC5FC650 ir B0F1EC609018, tačiau vaizdo įrašai bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti ir apžiūrėti. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog vaizdo įrašų pateikti ir apžiūrėti galimybės nėra. Pastebėtina ir tai, kad prie bylos nebuvo prijungtos bei vertintos nuotraukos, darytos fiksuojant automobilio apgadinimus. 

15.       Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų taip pat matyti, kad po įvykio gauti pirminiai mažametės E. R., jos atstovės V. B., transporto priemonės vairuotojos J. N. ir įvykį mačiusio asmens J. O. rašytiniai paaiškinimai, o atliekant papildomą bylos aplinkybių tyrimą gautas kartu su J. O. ėjusios dukros Ž. O. rašytinis paaiškinimas (kuris nėra pasirašytas), visgi liudytoja apklausta tik J. N.. Apeliaciniame skunde pagrįstai akcentuota, jog rašytiniai administracinio nusižengimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Todėl siekiant, kad administracinio nusižengimo tyrimas byloje būtų atliktas išsamiai, būtina apklausti visus administracinį nusižengimo padarymą galinčius patvirtinti asmenis, kas šiuo atveju padaryta nebuvo.

16.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su skundo argumentais, kad tiriant administracinio nusižengimo bylą nebuvo atlikti procesiniai veiksmai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti E. R. ir transporto priemonės „Hyundai i30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo greitį eismo įvykio metu ir tikslią judėjimo trajektoriją, atstumą tarp J. N. vairuoto automobilio ir mažametės tuo metu, kai ji pradėjo kirsti kelio važiuojamąją dalį, partrenkimo vietą. Šiuos duomenis galima gauti atliekant ANK 593 straipsnyje numatytus veiksmus, tarp kurių yra ir parodymų patikrinimas vietoje, eksperimentas, papildomos ekspertizės skyrimas (pateikus papildomus duomenis), specialisto paaiškinimai, tačiau jokie nurodyti tyrimo veiksmai nebuvo atlikti net kelis kartus grąžinus bylą papildomiems tyrimo veiksmams atlikti. Tik atlikus papildomus tyrimo veiksmus bus galima konstatuoti, ar automobilio vairuotoja turėjo objektyvią galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, atsižvelgus į tai, kad eismo įvykio vietoje yra kelio ženklas „Vaikai“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su institucijos atstovo atsiliepime nurodytu teiginiu, kad įrodinėjimas negali tęstis iki begalybės, tačiau administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta neištyrus visų su nagrinėjamu įvykiu susijusių duomenų bei neatlikus visų reikiamų tyrimo veiksmų.

17.       Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje institucijos atliktas tyrimas nėra išsamus, dėl to teismas neturi galimybės spręsti apie J. N. bei E. R. (ne)kaltumą dėl administracinio nusižengimo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžinti institucijai pakartotinai atlikti papildomą tyrimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas kitais apeliacinio skundo klausimais nepasisako.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 23 d. nutartį ir priimti naują nutartį: Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti papildomam bylos aplinkybių tyrimui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                 Ernesta Montvidienė