Civilinė byla Nr. 2-639-955/2020

Proceso Nr. 2-69-3-13105-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 2.6.29.4

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 21 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė,

sekretoriaujant Ingai Stravinskienei, Juditai Šovaitei,

dalyvaujant ieškovei J. U., ieškovės J. U. atstovui advokatui Liutaurui Kinderiui,

atsakovei L. B., atsakovės L. B. atstovei advokatei Astai Kakoškinai,

atsakovui V. B., atsakovo atstovei advokatei Eglei Grucytei,

trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovui S. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovams L. B. ir V. B., trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini), dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė J. U. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo solidariai priteisti iš atsakovų L. B. (toliau – atsakovė) ir V. B. (toliau – atsakovas) 12 150,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 t., b. l. 3–5).

Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad 2008 m. liepos 29 d. ieškovė ir atsakovai su (duomenys neskelbtini) (buvusiu (duomenys neskelbtini)) (toliau – bankas) sudarė dvi kreditavimo sutartis – kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – kredito sutartis Nr. 1), pagal kurią bankas suteikė šalims 19 983,78 Eur dydžio kreditą bei kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – kredito sutartis Nr. 2), pagal kurią bankas šalims suteikė 31 278,96 Eur dydžio kreditą. Nurodė, kad pagal minėtas kredito sutartis iš viso buvo suteiktas 51 262,74 Eur kreditas. Remiantis kredito sutarčių specialiųjų dalių 11 punktu, atsiskaitymams su banku pagal kredito sutartis vykdyti, taip pat kreditui grąžinti atsakovo V. B. vardu buvo atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito sutarčių 23 punkte bankas ir kredito gavėjai susitarė, jog visas pagal sutartis bankui grąžintinas ir mokėtinas pinigų sumas (kreditą, palūkanas, netesybas ir pan.) bankas nurašys iš minėtos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito gavėjai kredito sutarčių 25 punkte įsipareigojo užtikrinti, jog suėjus bankui mokėtinų piniginių lėšų mokėjimo terminui, banko sąskaitoje būtų pakankamai lėšų mokėtinoms pinigų sumoms nurašyti. Banko suteiktas 51 262,74 Eur kreditas buvo pervestas į minėtą atsakovo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė paaiškino, kad prieigos prie minėtos atsakovo banko sąskaitos neturi ir niekada neturėjo bei disponuoti joje esančiomis lėšomis negalėjo. Nurodė, kad ieškovė pagal kredito sutartis yra viena iš bendraskolių bankui, tačiau faktiškai kredito lėšų nėra gavusi. Paaiškino, kad kredito lėšomis disponavo ir jas naudojo atsakovai, piniginės lėšos buvo naudojamos išskirtinai atsakovų interesams užtikrinti. Nurodė, kad pagal kredito sutartį Nr. 1 iš banko gautos lėšos buvo skirtos atsakovei L. B. priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui, o pagal kredito sutartį Nr. 2 iš banko gautos lėšos buvo skirtos vartojimo reikmėms. Ieškovė nurodė, jog kredito lėšos buvo panaudotos atsakovui V. B. priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai bei veiklos vykdymui. Nurodė, kad banko apie tai, kad kredito lėšos gautos buto remontui ir vartojimo reikmėms, naudojamos ne pagal sutartyse nustatytą paskirtį, neinformavo. Nuosavybės teisės į minėtu adresu esančius nekilnojamuosius daiktus ieškovė nei prieš rekonstrukciją, nei po jos, nėra įgijusi. Nurodė, kad 2008 metais studijavo ir gyveno kartu su tėvais name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2009 metais išsikėlė iš tėvų namų, t. y. su tėvais gyveno iki jai suėjo 23 metai. 2009 metais rekonstravus namą atsirado palėpė, buvo pakeistas namo stogas, langai, sutvarkyta namo apdaila, nupirkti baldai. Paaiškino, kad sudarant kredito sutartis ieškovei buvo 22 metai ir ji, pasitikėdama tėvais, elgėsi taip, kaip norėjo jos tėvai, t. y. atsakovai. Paaiškino, kad ieškovės dalyvavimas sutartiniuose santykiuose buvo tik formalus, kadangi atsakovai tokiu būdu ketino gauti didesnį kreditą. Pagal bendraskolių tarpusavio santykių esmę, bendraskolių vidiniuose santykiuose buvo sutarta ir aišku, jog ieškovei kredito grąžinti nereikės, kadangi ji kredito lėšų negavo ir jis buvo skirtas išskirtinai atsakovų interesams užtikrinti. Paaiškino, kad bendraskolių vidiniuose santykiuose taip pat buvo aišku, kad kreditą grąžins atsakovai, kadangi jie faktiškai ir gavo kredito lėšas. Nurodė, kad aplinkybę, jog kreditą grąžins atsakovai, patvirtina tai, jog visą laikotarpį nuo kredito sutarčių pasirašymo 2008 metais iki ginčo tarp atsakovų dėl santuokos nutraukimo, kredito įmokas mokėjo atsakovas V. B. iš bendrų su atsakove lėšų. Nuo 2016 m. gegužės mėn. atsakovai nustojo vykdyti mokėjimus bankui, todėl bankas ieškovei paaiškino, jog nemokant įmokų, bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Nurodė, kad ieškovė, siekdama išvengti galinčių kilti neigiamų teisinių pasekmių, taip pat prašant atsakovams, bendru sutarimu per laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. į atsakovo vardu atidarytą banko sąskaitą, pervedė 12 150,00 Eur. Paaiškino, kad kiekvieną mėnesį moka bankui 330,00 Eur dydžio įmokas. Sudarytų kredito sutarčių ginčyti nebandė, tačiau 2016 metais buvo nuvykusi į banką ir teiravosi apie galimybę išbraukti ieškovę iš bendraskolių pagal minėtas sutartis sąrašo. Paaiškino, kad bankas ieškovei nurodė, jog ji pagal sudarytas kredito sutartis yra lygiateisė bendraskolė, todėl galimybių išbraukti ją iš bendraskolių sąrašo, nėra. Kadangi bankas iš atsakovo banko sąskaitos nuskaitė ieškovės pervestas lėšas kredito grąžinimui ir kitiems su tuo susijusiems mokėjimams padengti, todėl atsakovai solidariai privalo ieškovei grąžinti 12 150,00 Eur sumą.

Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 18–21).

Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad neaišku kokiu teisiniu pagrindu ieškovė reikalauja iš atsakovų priteisti 12 150,00 Eur sumą. Nurodė, kad ieškovė teigia, jog kredito lėšų negavo, tačiau kredito sutarčių dėl paskolos suteikimo neginčija, todėl akivaizdu, kad ieškovė pripažįsta, jog kredito sutartys yra galiojančios, teisingos ir teisėtos. Ieškovės pareikštas reikalavimas dėl 12 150,00 Eur paskolos padengimo, kurių viena iš bendraskolių yra ieškovė, yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodė, kad bankas suteikė 51 262,74 Eur dydžio kreditą, todėl ieškovė bankui turi sumokėti ne mažiau kaip 17 087,58 Eur. Ieškovė bankui yra sumokėjusi 12 150,00 Eur sumą, kuri net nepadengia jai priklausančios sumokėti bankui kredito dalies. Nuo 2008 m. iki 2016 m. atsakovas vienas mokėjo įmokas bankui ir nei ieškovės, nei atsakovės nereikalavo mokėti įmokų bankui. Paaiškino, kad kredito įmokas mokėjo iš pajamų, gautų pagal darbo sutartį ir iš parduoto žemės sklypo gautų lėšų. Atsakovas nurodė, jog 2016 metais pablogėjo santykiai su atsakove ir matydamas, kad vienas moka kreditą, o iš atsakovės nėra jokių pastangų, nusprendė nebemokėti kredito įmokų. 2008 m. liepos 29 d. ieškovė ir atsakovai kartu vyko į banką pasirašyti kredito sutarčių. Nurodė, kad 2008 m. liepos 29 d. visi paskolos gavėjai suprato, kad ima paskolas. Paaiškino, kad iš gautų kredito lėšų nuo 2008 m. iki 2010 m. buvo remontuojamas butas, perkami baldai, buitinė technika, masažinės lovos, dušo kabina, cirkuliacinė vonia. Nurodė, kad 2008 metais ieškovė gyveno kartu su atsakovais. Ieškovė gyvendama kartu su atsakovais, naudojosi iš kredito lėšų nupirktais daiktais. Iki 2016 metų, kai atsakovas nustojo mokėti bankui, nei ieškovė, nei atsakovė jokių pretenzijų atsakovui dėl paimtų kreditų neturėjo. Tai, jog ieškovė pagal kredito sutartis yra bendraskolė, o ne laiduotoja, sužinojo tik prasidėjus teismo procesui. Nurodė, kad bendraskolių vidiniuose santykiuose nebuvo sutarta, jog ieškovei kredito grąžinti nereikės.

Atsakovė L. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu sutinka ir prašo ieškinį tenkinti (1 t., b. l. 23–25).

Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Atsakovė savo sutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad 2008 metais atsakovai ir jų vaikai, t. y. ieškovė ir V. B. pasitarė ir nusprendė gauti kreditą tam, kad būtų galima suremontuoti dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatą–kioską, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2008 m. liepos 29 d. ieškovė ir atsakovai su (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) sudarė dvi kreditavimo sutartis – (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankui hipotekos lakštu įkeitus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bankas suteikė 31 278,96 Eur kreditą bei Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankui hipotekos lakštu įkeitus butą, esantį (duomenys neskelbtini), bankas suteikė 19 983,78 Eur kreditą. Nurodė, kad bendra kredito suma yra 51 262,74 Eur. Atsakovų sūnus V. B. perleido atsakovei nuosavybės teisę į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), tam, kad tėvai ir sesuo gautų didesnę kredito sumą. Nurodė, kad kredito gavėjai pagal kredito sutartis buvo ne tik atsakovai, t. y. sutuoktiniai, bet ir ieškovė, kadangi tokiu būdu buvo galima gauti didesnį kreditą. Paaiškino, kad gautos kredito lėšos buvo naudojamos išimtinai tik atsakovų interesams. Gautos kredito lėšos buvo pervestos į atsakovo V. B. vardu atidarytą banko sąskaitą. Atsakovo V. B. banko sąskaitoje esančiomis lėšomis disponuoti galėjo tik atsakovas. Nurodė, kad dalis gautų kredito lėšų buvo panaudotos statybinėms medžiagoms pirkti. Paaiškino, kad faktą, jog visos gautos kredito lėšos buvo panaudotos gyvenamojo namo ir kiosko rekonstrukcijai, patvirtina 2019 m. vasario 26 d. Teismo statinių pagerinimo darbų nustatymo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, jog į gyvenamojo namo ir kiosko remontui laikotarpiu nuo 1990 m. iki 2015 m. buvo panaudota 66 671,21 Eur t. y. į gyvenamąjį namą – 51 843,28 Eur, į kioską – 14 827,93 Eur suma. Nurodė, kad nuo 2016 m. įmokų bankui nemokėjo, nes neturėjo galimybių ir prašė dukros, t. y. ieškovės, kad ji mokėtų bankui paskolos įmokas, kad nebūtų areštuotas įkeistas žemės sklypas. Paaiškino, kad ieškovė kaip kredito sutarčių bendraskolė vykdo skolinius įsipareigojimus bankui, tačiau faktiškai jokių kredito lėšų negavo, todėl turi teisę regreso tvarka reikalauti visos sumokėtos paskolos dalies grąžinimo.

        Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini), (toliau – Bankas), atstovas bylos nagrinėjimo metu teismo prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, kadangi trečiasis asmuo neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Nurodė, kad 2008 m. liepos 29 d. banko ir kredito gavėjų sudarytos kredito sutartys nebuvo ginčijamos. Paaiškino, kad duomenų apie tai, jog ieškovė būtų raštu kreipusis į banką dėl kredito sutarčių modifikavimo, neturi. Nurodė, kad duomenų apie tai, kad pagal kredito sutartis gautos lėšos būtų naudojamos ne pagal paskirtį, taip pat neturi. Paaiškino, kad kredito sutartys nuo jų sudarymo buvo tinkamai vykdomos, todėl bankas neturėjo pagrindo jų nutraukti. Nurodė, kad tais atvejais, kai kredito gavėjai yra keli, kredito gavėjai bendru sutarimu nusprendžia, į kurio kredito gavėjo banko sąskaitą bus pervedamos kredito lėšos. Bankui buvo nurodyta, jog lėšas pervesti į V. B. vardu atidarytą sąskaitą.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini), ir V. B., L. B., J. B. (U.) (toliau – kredito gavėjai) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis Nr. 1), kurios pagrindu Bankas kredito gavėjams suteikė 19 983,78 Eur kreditą nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), remontui (1 t., b. l. 115-123). Iš Kredito sutarties Nr. 1 8 ir 11 punktų bei Banko ataskaitos nustatyta, kad minėtą kreditą Bankas suteikė kredito lėšas 2008 m. rugpjūčio 7 d. pervesdamas į atsakovo V. B. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 92, 116). 2008 m. liepos 29 d. Bankas ir kredito gavėjai sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis Nr. 2), kurios pagrindu Bankas kredito gavėjams suteikė 31 278,96 Eur kreditą vartojimo reikmėms (1 t., b. l. 124-133). Iš Kredito sutarties Nr. 2 8 ir 11 punktų bei Banko ataskaitos nustatyta, kad minėtą kreditą Bankas suteikė kredito lėšas 2008 m. rugpjūčio 31 d. pervesdamas į atsakovo V. B. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 96, 124-125). Ieškovės J. U. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. iš jos vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), į atsakovo V. B. vardu banko atidarytą sąskaitą pervedė 12 150,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama, jog perveda pinigus už paskolą (1 t., b. l. 7-8). Ieškovės banko sąskaitos išrašas taip pat patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. į ieškovės vardu atidarytą banko sąskaitą mokėjimai iš V. B. nebuvo gauti (1 t., b. l. 204-208).

Byloje yra pateiktas 2019 m. vasario 26 d. Teismo statinių pagerinimo darbų nustatymo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais (1 t., b. l. 42-88). Taip pat į bylą yra pateiktos 2008 m. liepos 17 d. ir 22 d. Paraiškos kreditui gauti (1 t., b. l. 183-187). Byloje yra pateiktas 2008 m. liepos 16 d. J. B. sutikimas, kuriuo J. B. sutinka, kad (duomenys neskelbtini) patikrintų apie ją tam tikrus duomenis (1 t., b. l. 188). Taip pat į bylą pateikti banko surinkti duomenys apie J. B. mokumą (1 t., b. l. 189-194). Byloje pateiktas atsakovo V. B. banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. spalio 10 d. (1 t., b. l. 158-182).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.5 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Dėl kredito gavėjų teisių disponuoti kredito lėšomis

Ieškovė ieškinį grindžia, o atsakovė L. B. su ieškiniu sutinka remdamasi argumentu, jog pagal Kredito sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 gautos lėšos buvo pervestos į atsakovo V. B. atsiskaitomąją sąskaitą, ieškovė ir atsakovė šia sąskaita negalėjo naudotis, sąskaitoje esančiomis lėšomis disponavo atsakovas V. B. ir tai patvirtina, jog ieškovė iš esmės negavo jokios naudos iš sudarytų kredito sutarčių.

Kredito gavėjas nurodomas sutartyje jį įvardijant kredito gavėju ar asmeniu, kuriam suteikiamos kredito lėšos, ar nurodant, kam faktiškai perduodamas (sumokamas, perleidžiamas kitu būdu) kredito sutarties dalykas. Tuo atveju, kai kredito gavėjais yra nurodyti keli asmenys, kurių teisės ir atsakomybė sutartyje vienodos, o įsipareigojimas grąžinti kreditą priimtas kaip solidarioji prievolė, tai visi jie vertinami kaip kredito gavėjai. Įstatymo nedraudžiama sutartimi nustatyti, kad kredito gavėjais būtų ir kiti faktiškai negavę kredito, bet kredito gavėjais įrašyti į kredito sutartį ir ją sudarę asmenys, jei taip susitaria kredito sutarties šalys. Jeigu atskiram ar keletui kredito gavėjų pagal sutarties nuostatas galėjo būti perduota banko suteikiamo kredito suma ir ji buvo vienam ar keliems gavėjams perduota pagal sutarties nuostatas, tai vertinant pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kredito sutartis yra galiojanti visiems sutartyje išvardytiems kredito gavėjams, t. y. ir tiems, kuriems tiesiogiai iš banko kredito dalis nebuvo perduota (jei taip vykdydamas kreditavimą bankas nepažeidė sutarties nuostatų dėl kredito dalyko perdavimo).

CK 6.870–6.885 straipsniuose nereglamentuojama kredito sumos išmokėjimo kredito gavėjų daugetui tvarka. Kaip nurodė byloje Banko atstovas, kreditų lėšos į V. B. vardu atidarytą sąskaitą buvo pervesti patiems kreditų gavėjams susitarus. Taigi, ieškovė ir atsakovai susitarė būti kreditų gavėjais ir visiems jiems kartu pasirašius kredito sutartis atsirado sutartyse nustatytos teisės ir pareigos. Visi solidarieji bendraskoliai susipažino ir pasirašydami sutiko su kreditų sutartimis ir jų sąlygomis. Kadangi kredito sutartyse nenustatyta jokios Banko pareigos paskirstyti kredito gavėjams kredito sumą jos išmokėjimo momentu, todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad Bankas, išmokėjęs kredito sumas į V. B. sąskaitą, pažeidė ieškovės ir atsakovės L. B. interesus ir taip apribojo solidarių bendraskolių galimybę disponuoti pasiskolintomis lėšomis.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kredito sumos pasiskirstymas yra kredito gavėjų sprendžiamas klausimas, jiems tenka rizika ir atsakomybė, su kuria kredito davėjas nesusijęs, jeigu jam nenustatyta perduodamų kredito lėšų paskirstymo pareiga, ir todėl kredito davėjo interesai neturi nukentėti dėl kredito pasiskirstymo aplinkybių (kredito gavėjų tarpusavio sutartinių ar faktiškai susiklosčiusių). Tokio vertinimo laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2014).

Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės bei atsakovės L. B. argumentus, jog ieškovei buvo apribotos galimybės disponuoti pasiskolintomis lėšomis, kas leistų spręsti, jog ieškovė negavo naudos iš pasiskolintų sumų, teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 178 straipsnis).

Dėl bendraskolių tarpusavio atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo

Byloje nustatyta, jog Kredito sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 ieškovė ir atsakovai sudarė kaip solidarūs skolininkai. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011 ir 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018 32 punktą bei šiose nutartyse nurodytą praktiką).

Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Tai, ko vienas iš bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai jų skolos dalys nelygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-313/2018).

Byloje nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. iš ieškovės vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), į atsakovo V. B. vardu Banko atidarytą sąskaitą buvo pervesta 12 150,00 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant „už paskolą“. Taigi, akivaizdu, jog ieškovė įvykdė dalį solidariosios prievolės ir turi teisę reikalauti iš atsakovų atlyginti jiems tekusią sumokėti kredito dalį. Tačiau teismas nesutinka su ieškovės argumentu, jog ieškovė turi būti atleista nuo solidariosios prievolės vykdymo, kadangi ji iš gauto kredito jokių piniginių lėšų negavo ir jokio turto neįgijo. Ieškovė šį argumentą grindė CK 6.9 straipsnio 5 dalimi, kurioje sakoma, kad jeigu prievolė atsirado išimtinai vieno iš bendraskolių interesais, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visą skolą. Byloje nei viena šalis neneigė, jog paimti kreditai buvo panaudoti šeimos poreikiams, t. y. šalys planavo plėsti verslą, kuriame, kaip matyti, dalyvavo visi šeimos nariai, iš gautų kreditų lėšų buvo remontuojamas butas, kuris priklausė ieškovės broliui V. B., buvo perkami baldai, buitinė technika, masažinės lovos, dušo kabina, cirkuliacinė vonia. Teismas pažymi, jog byloje pati ieškovė patvirtino, jog kreditų gavimo metu gyveno kartu su atsakovais, taip pat ieškovė neneigė atsakovo V. B. argumentų, jog už kreditų lėšas įsigyti daiktai buvo panaudoti name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ir ieškovė. Be to, pažymėtina, jog Kredito Nr. 2 paskirtyje nurodoma, jog 31 278,96 Eur kreditas yra skiriamas bendraskolių vartojimo reikmėms, tačiau byloje ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog šios lėšos buvo panaudotos išimtinai atsakovų vartojimo reikmėms. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo spręsti, jog prievolės pagal Kredito sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 atsirado išimtinai tik atsakovų interesais.

Nesutikdamas su ieškiniu, atsakovas V. B. nurodo, jog Bankas suteikė šalims 51 262,74 Eur dydžio kreditą, todėl ieškovė Bankui turi sumokėti ne mažiau kaip 17 087,58 Eur. Ieškovė Bankui yra sumokėjusi 12 150,00 Eur sumą, kuri net nepadengia jai priklausančios sumokėti Bankui kredito dalies. Teismas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais ir pažymi, jog iš Kredito sutarčių matyti, kad galutinis kreditų grąžinimo terminas yra numatytas 2025 m. liepos 31 d. Taigi, prievolės vykdymo terminai nėra pasibaigę, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė savo prievolės dalį pagal kredito sutartis turėtų įvykdyti anksčiau nei tai numatė Kredito sutartys.

Teismas kritiškai vertina ir kitą atsakovo V. B. argumentą, jog ieškinys turėtų būtų netenkintas dėl to, jog nuo Kredito sutarčių sudarymo iki 2016 metų atsakovas vienas mokėjo įmokas Bankui ir nei ieškovės, nei atsakovės nereikalavo mokėti įmokų Bankui. Teismas pažymi, jog iš Kredito sutarčių turinio nenustatyta, jog atsakovui taikomos kredito sąlygos pagal sutartis būtų kitokios nei atsakovei L. B. ir ieškovei. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog atsakovas V. B. kaip solidarus skolininkas taip pat turi regreso teisę reikalauti iš kitų bendraskolių per jo nurodytą laikotarpį sumokėtų skolų dalių atlyginimo (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Įvertinęs nurodytus argumentus bei vadovaudamasis aukštesnės instancijos teismų formuojama praktika, teismas sprendžia, jog ieškovė turi teisę reikalauti regreso tvarka iš kitų bendraskolių atlyginti lygiomis dalimis to, ką ji įvykdė, tačiau kaip jau teismas pabrėžė, tik iš sumokėtos sumos atskaičius pačiai ieškovei tenkančią dalį. Byloje nustatyta, jog ieškovė Bankui yra sumokėjusi 12 150,00 Eur sumą, todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovei 8 100,00 Eur sumokėtos skolos dalį už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gegužės 10 d., t. y. kiekvienas atsakovas po 4 050,00 Eur (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė teikdama teismui ieškinį sumokėjo 273,00 Eur žyminio mokesčio (2019 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 184 sumokėta 273,00 Eur). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 66,67 proc. reikalavimų, ieškovei iš atsakovų priteisiama dalis žyminio mokesčio – 182,00 Eur, t. y iš kiekvieno atsakovo po 91,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė už teisines paslaugas pagal 2019 m. rugsėjo 26 d. Atstovavimo sutartį advokatui Liutaurui Kinderiui 2019 m. gruodžio 12 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 1033771 sumokėjo 1 100,00 Eur (450,00 Eur + 650,00 Eur) sumą už teisines paslaugas, į kurias įeina: ieškinio rengimas, teisinės konsultacijos, pasirengimas nagrinėti bylą, atstovavimas byloje. Ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą maksimalų dydį, o įvertinus, kad procesinių dokumentų parengimas šiuo atveju reikalauja specialių teisinių žinių, teisinės analizės, atidumo, kad buvo reikalinga išanalizuoti eilę dokumentų, susijusių su nagrinėjamos bylos dalyku, ir atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, teismas vertina, kad ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, todėl ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 66,67 proc. reikalavimų, ieškovei iš atsakovų priteisiamas 733,37 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovų valstybei nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

        ieškinį tenkinti iš dalies.

        Priteisti iš atsakovų L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini)) ir V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ieškovei J. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini)) 8 100,00 Eur (aštuonių tūkstančių vieno šimto eurų 00 ct) skolą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gegužės 10 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo t. y. iš L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini)) 4 050,00 Eur (keturių tūkstančių penkiasdešimties eurų 00 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 050,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš atsakovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)) 4 050,00 Eur (keturių tūkstančių penkiasdešimties eurų 00 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 050,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini)) ir V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ieškovei J. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini)) jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 182,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 733,37 Eur (septynių šimtų trisdešimt trijų eurų 37 ct) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, t. y. iš L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini)) 91,00 Eur (devyniasdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį, 366,69 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt šešių eurų 69 ct) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti bei iš V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)) 91,00 Eur (devyniasdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį, 366,68 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt šešių eurų 68 ct) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Kristina Imbrasienė