Administracinė byla Nr. I-360-422/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01852-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija: 19.3; 19.3.1; 19.3.2; 55.1.1.;

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 18 d. 

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Nataljos Zelionkienės ir Gintaro Čekanausko, sekretoriaujant Deivydui Aidukui,

dalyvaujant pareiškėjai V. M. Z.,

nedalyvaujant atsakovo Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo atstovui,  

trečiųjų suinteresuotų asmenų - Valstybės įmonės Registrų centro, uždarosios akcinės bendrovės

„Litesko“ atstovams, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. B., Ž. M., B. B. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. Z. skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Registrų centrui, uždarajai akcinei bendrovei  „Litesko“, J. B., Ž. M., B. B. U. dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

               n u s t a t ė:

Pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, patikslintu skundu prašydama panaikinti: 1) VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2016-07-07 sprendimą Nr.(2.1.10.)-ALS- 2259 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos keitimo“, 2) VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016-08-22 sprendimą Nr. espr 1-204 ,,Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą ištaisyti neteisingus kadastro ir registro duomenis ir įregistruoti teismų sprendimais patvirtintus teisingus duomenis, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbiami), Druskininkų m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) (t.y. trijų ir daugiau butų) pastatas, nes jame esančios patalpos yra  „butai daugiabučiame name“ ( b.l. 99-101).

Patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog 2016-06-27 kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą (toliau- ir Teritorinis registratorius) dėl Nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo, prašydama ištaisyti viešajame registre neteisingus gyvenamojo namo duomenis. Pagal šiuo metu galiojančius VĮ Registro centras duomenis pareiškėjai dalinės nuosavybės teise priklausantis pastatas yra vienbutis namas su krosniniu šildymu,  tačiau Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-07-03 nutartyje civilinėje byloje Nr.3-3K-335/2012 ir 2015-12-07 Kauno apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-2050-324/2015 buvo nustatyta, jog šie duomenys neatitinka tikrovės, nes teismai konstatavo, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbiami), Druskininkų m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) yra daugiabutis namas ( jame yra “butai daugiabučiame name“).

Teismams konstatavus šį faktą, ji kreipėsi į Teritorinį registratorių dėl nekilnojamojo turto duomenų pakeitimo, nes pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau- ir Kadastro įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą teisinis pagrindas pakeisti Nekilnojamojo turto kadastro bylos duomenis yra įsiteisėję  teismų sprendimai, nutartys, nuosprendžiai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo  33 straipsnio 1 dalis taip pat numato, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad Teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis  ištaisytų.

Teritorinis registratorius 2016-07-07 sprendimu Nr.(2.1.10.)-ALS-2259 atsisakė pakeisti namo kadastro duomenis, nurodydamas, kad teismo sprendimas, kuriame nustatytas juridinis faktas, jog gyvenamasis namas pagal tikslinę naudojimo paskirtį yra „butai daugiabučiame name“, nėra teisinis pagrindas nekilnojamojo turto kadastro bylos duomenų keitimui ir paaiškino, kokia teisės aktais nustatyta tvarka keičiama vienbučio gyvenamojo namo paskirtis į paskirtį „butai daugiabučiame name“.

Nurodė, jog nesutikdama su Teritorinio registratoriaus sprendimu, 2016-07-13 skundu  kreipėsi į Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją (toliau –ir Komisija, Centrinis registratorius).  Komisija 2016-08-22 sprendimu Nr. espr 1-204 jos skundą atmetė.

Pareiškėjos nuomone,  Komisija savo sprendimu pagrindė, kad teismai, nagrinėdami ginčo dalyką (reikalavimą) dėl skolos priteisimo, nustatė juridinį faktą, nesusijusį su ginčo dalyku, tuo apribodami pareiškėjos teises valdyti ir naudoti vienbučio gyvenamojo namo dalį ir pasirinkti (pakeisti) šildymo būdą pagal CK 4.85 straipsnyje vienbučių namų savininkams nustatytų teisių įgyvendinimą bei pagal 2014-03-19 bendrasavininkų susitarimą.

Pareiškėja pažymėjo, jog teismai nagrinėjo civilines bylas, kuriose ieškinio dalykas buvo kvalifikuotas kaip skolos už šilumos energiją priteisimas, bet ne namo tikslinės naudojimo paskirties pakeitimas, todėl toks teisės taikymo išaiškinimas ir sprendimų vykdymo privalomumas prieštarauja namo bendrasavininkų nuosavybės valdymo paskirčiai, sukelia teisines pasekmes prieš jų valią ir teisę savo turtą valdyti pagal įstatymo nustatyta tvarka įregistruoto nekilnojamojo turto tikslinę paskirtį, prieštarauja konstitucinės  teisinės valstybės ir teisingumo principams, kai vienbučio namo dalies savininkė, verčiama  jį naudoti pagal kitą tikslinę naudojimo paskirtį (DNSBĮ 2 str. 2d., 3d.) ir vykdyti privalomus reikalavimus kaip buto daugiabučiame name savininkė.

Pareiškėjos nuomone, nors minėti teismai nesprendė dėl namo tikslinės naudojimo paskirties pakeitimo ir ginčą nagrinėjo dėl skolos už šildymą priteisimo, tačiau faktines aplinkybes dėl namo priskyrimo daugiabučiui nustatė, būtent konstatuodami faktą ir jo pagrindu priteisė skolą, todėl skundžiami sprendimai, kuriais atsisakyta registruoti teismų nustatytą faktą, yra nepagrįsti.

Pareiškėja tvirtino, jog teismų sprendimų teisinės pasekmės tiesiogiai įtakojo įgyto namo dalies disponavimą, valdymą ir naudojimą ne pagal įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, o pagal teismų sprendimais konstatuotą faktą. Sprendimuose konstatuoto fakto pagrindu ji tapo savo nuosavybės dviejų teisinių statusų turėtoja: kaip buto daugiabučiame name savininkė ir kaip  Nekilnojamojo turto registre įregistruoto vienbučio gyvenamojo namo dalies savininkė. Tokiu būdu, teismų sprendimuose konstatuotu faktu buvo pakeista pareiškėjos teisinė padėtis, valdant ir naudojant nuosavybę.

Nurodė, jog  2011-02-08 buvo atlikti gyvenamojo namo kadastriniai matavimai bei sudaryta kadastrinių matavimų byla, kurioje užfiksuota gyvenamojo namo paskirtis kaip vienbutis gyvenamasis namas ir tokie duomenys įrašyti nekilnojamojo turto registre. Kadastro duomenys nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl jie laikytini teisingais.

Nors Centrinis registratorius nurodė, kad teismai duomenų, įrašytų nekilnojamojo turto registre, nekvestionavo bei nenagrinėjo teisinio statinio paskirties keitimo, atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau, pareiškėjos nuomone, būtent teismų sprendimais nustačius juridinį faktą, faktiškai buvo pakeisti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenys, nežiūrint į tai, kad duomenys įrašyti nekilnojamojo turto registre apie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) paskirtį atitiko dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. 

Tvirtino, jog nepaisant Komisijos sprendime nurodytų argumentų, UAB „Litesko“, ignoruodama faktinį ir teisinį pareiškėjos valdomo namo dalies teisinį statusą, 2016-05-26 vėl pateikė teismui ieškinį, reikalaudama priteisti skolą už šildymą kaip iš daugiabučio namo buto savininkės pagal teismų nustatytą juridinį faktą.

Esant šiai situacijai, pareiškėjos nuomone, administracinis teismas turi pareigą išaiškinti, koks pareiškėjos valdomo turto teisinis statusas ir kokia pareiškėjos teisinė padėtis, nes nuo to priklauso naujai iškeltos civilinės bylos nagrinėjimo eiga ir sprendimo pagrįstumas.

Pareiškėjos nuomone, atsižvelgiant į Teritorinio registratoriaus ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos pagal nustatytą kompetenciją išreikštą poziciją ir tai, kad pareiškėja, kaip vienbučio namo dalies savininkė, turi teisę savo nekilnojamąjį ar kitą turtą, tarp jų ir inžinerinius įrenginius, valdyti ir naudoti tokia tvarka, kokia įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir ją pakeisti namo savininkų sutarimu, tikslinga pagrįsti: 1) ar teisėtas Teritorinio registratoriaus individualus administracinis aktas, atsisakant ištaisyti neteisingus kadastro ir registro duomenis, kurių neteisingumas konstatuotas teismų sprendimuose, kad gyvenamasis namas, kuris įregistruotas kaip vienas turtinis vienetas - statinys ir jam suteiktas vienas unikalus numeris, kurį valdo keturi savininkai bendrosios dalinės nuosavybės teise idealiosiomis dalimis, bet ne butus daugiabučiame name ir, kad idealiosios dalys (patalpos) neįregistruotos atskirais turto vienetais (butais) ir jiems nesuteikti unikalūs numeriai, gali būti priskirtas daugiabučiui namui taikant DNSB įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas ir pagal šio įstatymo paskirtį reguliuoti butų savininkų kaip daugiabučiame name teisinius santykius; 2) ar teismų sprendimuose nurodytos DNSBĮ ir kitos pagal šio įstatymo paskirtį nuostatos neprieštarauja CK 4.75 straipsnio 1 dalies, CK 4.76, 4.81 ir 4.82 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatoms, 4.83 straipsnio 1 ir 3 dalims, 4.85 straipsnio 1 ir 5 dalims, 4.86 straipsnio nuostatoms, nes nekilnojamasis daiktas įgytas ir įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka „vieno buto pastatai“ ir ginčo nagrinėjimo teismuose laikotarpiu jo tikslinė  naudojimo paskirtis nepakeista; 3) ar tik faktinis nekilnojamojo turto valdymas ir naudojimas, kaip konstatuoja teismai, be juridinio pagrindo, suteikiančio tokią teisę, sukuria teisėto buto daugiabučiame name savininko statusą, kai pareiškėjos teisės ir pareigos bei atsakomybė, kildinamos iš vienbučiams namams nustatytu reikalavimų ir faktiniu bei juridiniu pagrindu įgyto teisėto gyvenamojo namo dalies savininkės (naudotojos) statuso; 4) ar Nekilnojamojo ir registro įstatymo 29 straipsnio 2 punktas, nustatantis, kad registro tvarkytojui, atsisakant įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, prieštarauja Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktui.

Pareiškėja tvirtino, jog  UAB „Litesko“, priskyrusi namą daugiabučiui ir teikdama ieškinius už šildymą, kaip buto daugiabučiame name savininkei, apribojo pareiškėjos teisę ne tik valdant ir naudojant vienbučio gyvenamojo namo dalį, bet ir pasirenkant (pakeičiant) šildymo būdą. Vienbučiame name šildymo būdas pasirenkamas ar keičiamas CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka (gavus bendrasavininkų sutikimą), o namą priskyrus daugiabučiui, o pareiškėją buto daugiabučiame name savininke, jai priteisiami mokėjimai už centralizuoto šildymą, kaip atsijungusiai šildymo įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo sistemos pagal atsijungimui nustatytus reikalavimus daugiabučiams namams, t.y. pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles. Dėl UAB „Litesko“ neteisėtų veiksmų  pareiškėja prašė minėtos įmonės  atžvilgiu priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėja nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad teismų sprendimuose konstatuotas faktas sukėlė teisines pasekmes jai, į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismų sprendimai yra teisinis pagrindas pakeisti kadastro bylos duomenis, o atsakovas nepagrįstai atsisakė įregistruoti teismų sprendimuose nustatytą juridinį faktą, teismas turi panaikinti skundžiamus sprendimus kaip nepagrįstus, atsakovą įpareigoti ištaisyti neteisingus kadastro ir registro duomenis ir įregistruoti teismų sprendimais patvirtintus teisingus duomenis. Prašė  skundą tenkinti.

Atsakovas VĮ Registrų centro Alytaus filialas su skundo nesutiko. Atsiliepimuose į skundą, į patikslintą skundą ( b.l. 33-35, 112-114) nurodė, jog VĮ Registrų centro Alytaus filialas, kaip teritorinis registratorius (kadastro tvarkytojas), registruoja nekilnojamuosius daiktus bei teises į juos pateiktų dokumentų pagrindu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (kadastro tvarkytojui) nesuteikti įgaliojimai priimti savarankiškus sprendimus, keičiančius nekilnojamojo turto objekto teisinį statusą. Dėl pareiškėjos 2016-06-22 prašymo „Dėl teismo sprendimo“ buvo priimtas VĮ Registrų centro  Alytaus filialo šioje byloje  skundžiamas sprendimas, kurį Centrinis registratorius paliko galioti.

Pažymėjo, jog teismai, kurių sprendimais rėmėsi  pareiškėja,  nesprendė nekilnojamojo turto registre įrašytų gyvenamojo namo kadastro duomenų teisingumo klausimo. Kadastro duomenys teismų sprendimais nebuvo nei panaikinti, nei pakeisti, todėl nėra teisinio pagrindo jų pakeitimui Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) kadastro duomenų keitimo galimybės bei jų įregistravimo procedūros išsamiai detalizuotos skundžiamuose sprendimuose, nurodytas teisinis reglamentavimas, todėl jų pakeitimas (esamų kadastro duomenų, paviešintų pagal 2011-02-08 atliktus ir užfiksuotus kadastrinių matavimų duomenis) yra šio gyvenamojo namo bendraturčių susitarimo bei valios išreiškimo dalykas.

Atkreipė teismo dėmesį, jog pareiškėja 2016-06-22 prašymu kreipdamasi į Teritorinį registratorių siekė, kad Teritorinis registratorius atliktų pakeitimus kadastro duomenų byloje, tačiau įregistruoti juridinio fakto, ištaisyti neteisingų kadastro ir registro duomenų neprašė, todėl minėti prašymai nenagrinėti ir dėl jų nepriimtas sprendimas.

Nurodė, jog pareiškėja patikslintame skunde remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo normomis, tačiau jų neaiškina sistemiškai ir dėl to neteisingai jas taiko (sutapatina techninių klaidų taisymą su registro duomenų keitimu įstatymo nustatyta tvarka pagal teisės aktais numatytus dokumentus), savitai vertina teismų sprendimuose išdėstytus faktus ir aplinkybes, todėl daro nepagrįstas išvadas.

Pažymėjo, jog pareiškėja nei skunde, nei patikslintame skunde nenurodė, kokias procesines ir materialines teisės normas kaip viešojo registro tvarkytojas pažeidė teritorinis ir centrinis registratoriai, t.y. nenurodė, dėl kokių konkrečių pažeidimų registro tvarkytojo priimti sprendimai (administraciniai aktai) turėtų būti panaikinti. Skundžiamuose sprendimuose buvo nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo rėmėsi tiek Teritorinis, tiek Centrinis registratorius, priimdami  motyvuotus bei pagrįstus administracinius aktus, todėl jų panaikinimui nėra  teisinio pagrindo. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Litesko“ atsiliepime ( b.l. 82-83) prašė skundą tenkinti, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-07-03 nutartyje civilinėje byloje Nr.3-3K-335/2012 ir 2015-12-07 Kauno apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr.2A-2050-324/2015 konstatuotas aplinkybes, jog namas (duomenys neskelbiami), Druskininkuose, kvalifikuotinas daugiabučiu namu.

Tretieji suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Registrų centras, J. B., Ž. M., B.B. U. dėl pateikto skundo nuomonės neišreiškė.

Skundas netenkinamas.

Byloje ginčas keliamas dėl VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2016-07-07 sprendimo Nr.(2.1.10.)-ALS-2259 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos keitimo“ ( b.l. 9) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016-08-22 sprendimo Nr. espr 1-204 ,,Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ (b.l. 11-12) teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2016 m. birželio 22 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą, prašydama, esant teisiniam pagrindui ir vykdytinam teismo sprendimui, atlikti pakeitimus namo (duomenys neskelbiami), Druskininkuose kadastro duomenų byloje ( b.l. 8). Prašyme nurodė, jog 2015-12-07 Kauno apygardos teismas sprendime civilinėje byloje Nr.2A-2050-324/2015 pripažino faktą, kad minėtas gyvenamasis namas pagal jo tikslinę naudojimo paskirtį yra “butai  daugiabučiame name“, nes jį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 4 bendrasavininkai butais. Pagal tikslinę naudojimo paskirtį Nekilnojamame registre namas įregistruotas  kaip vieno buto pastatas su krosniniu šildymu.

Iš prašymo turinio spręstina, jog pareiškėja prašė Teritorinį registratorių atlikti kadastro duomenų pakeitimus dėl pagrindinės  tikslinės gyvenamojo  namo (duomenys neskelbiami), Druskininkų m. naudojimo paskirties 2015-12-07 Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2A-2050-324/2015 pagrindu (vietoj „vieno buto pastatas“ įregistruojant “butai  daugiabučiame name“).

VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2016-07-07 sprendimu  Nr.(2.1.10.)-ALS- 2259 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Pareiškėjai pasinaudojus dėl minėto sprendimo ikiteismine tvarka VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2016-08-22 sprendimu Nr. espr 1-204 Teritorinio registratoriaus sprendimą paliko nepakeistą (toliau- ir Sprendimai, Skundžiami Sprendimai).

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą (jų keitimo), daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įrašymo į nekilnojamojo turto registrą procedūra yra paprastai pradedama suinteresuotam asmeniui pateikus prašymą ir teisės aktuose nustatytus dokumentus (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 12 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnis.

Kadastro įstatymo 9 straipsnyje, reglamentuojančiame  nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimus, nurodyta, jog  nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jeigu statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jeigu buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jeigu šie pakitimai nebuvo nustatyti šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, taip pat Statybos įstatymo nustatytais atvejais. 

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai numatyti Kadastro įstatymo 12 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai.  Pažymėtina, jog toje pačioje teisės normoje įtvirtinta, jog kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Taigi Kadastro įstatymas kaip kadastro duomenų pakeitimo dokumentą (teisinį pagrindą) numato  teismo sprendimą, tačiau, kad jis būtų laikomas būtent kadastrinių duomenų pakeitimo ir jų įregistravimo viešame registre pagrindu, turi būti tam tikros teisinės sąlygos.

Teismo vertinimu, šioje byloje kyla ginčas dėl  konkretaus teismo sprendimo kaip teisinio pagrindo tinkamumo kadastro duomenų (tikslinės naudojimo ginčo namo paskirties) pakeitimų įregistravimui.

Konkrečiu atveju pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis matyti, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso ½  pastato-gyvenamojo namo adresu Druskininkų m. (duomenys neskelbiami) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis viešame registre nurodyta-Gyvenamoji (vieno kambario pastatai) (2.1p.). Minėti įrašai (kadastro duomenys)  padaryti 2011-02-08 Kadastro duomenų tikslinimo pagrindu, šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti įrodymai ( b.l. 25-26, 36-47).

Pareiškėja, kreipdamasi į Teritorinį registratorių, naujų dokumentų apie pasikeitusius kadastro duomenis nepateikė, išskyrus 2015-12-07 Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2A-2050-324/2015.  Kaip matyti iš minėto teismo sprendimo turinio, šioje  civilinėse byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl skolos už šilumos energiją iš pareiškėjos priteisimo pagal UAB „Litesko“ ieškinį ir pagal pareiškėjos priešieškinį dėl šilumos kiekio apskaičiavimo, šildomo ploto nustatymo, šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, taip pat  buvo nagrinėjamos aplinkybės dėl pareiškėjos veiksmų jai atjungiant  šildymo sistemos įrenginius nuo bendros namo šildymo sistemos teisėtumo ( b.l. 11-12). Iš esmės tų pačių aplinkybių (dėl asmens teisės atjungti savo patalpose, bute šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos ir prievolės mokėti už šilumos energiją)  teisinis vertinimas buvo pateiktas ir  Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-07-03 nutartyje civilinėje byloje Nr.3-3K-335/2012  nagrinėjant ginčą dėl skolos už ankstesnį laikotarpį  priteisimo pagal V.M. Z. kasacinį skundą ( b.l. 13-16). Minėta nutartis pareiškėjos buvo pateikta kartu su skundu Centriniam registratoriui ( b.l. 10). Kaip teisingai skundžiamuose sprendimuose nurodė tiek Teritorinis, tiek Centrinis registratorius, iš šių teismų procesinių sprendimų turinio akivaizdu, jog teismai nesprendė įrašytų nekilnojamojo turto registre gyvenamojo namo kadastro duomenų teisingumo klausimo, nenagrinėjo teisinio statinio paskirties keitimo, atsidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės kadastro / registro duomenų keitimo aplinkybių ir įrodymų, todėl nebuvo teisinio pagrindo kadastro duomenų keitimui pareiškėjos prašyme nurodyta apimtimi. Ta aplinkybė, jog teismai minėtuose procesiniuose sprendimuose, vertindami faktines aplinkybes dėl skolos bendrame ginčo kontekste padarė išvadą, jog ginčo namas Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 2 straipsnio 2 punkto prasme yra daugiabutis, atsakovui nebuvo pagrindo, remiantis šiuo teiginiu, keisti kadastro duomenų, tikslinę naudojimo namo paskirtį Nekilnojamame registre fiksuojant kaip “butai  daugiabučiame name“.

Teritorinis registratorius pareiškėjai pagrįstai išaiškino, jog Statinių paskirties keitimas (vienbučio gyvenamojo namo paskirties pakeitimas į daugiabučio gyvenamojo namo) ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas yra vykdomas tam tikra tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ VII skyriaus nuostatomis ir reikalavimais. Įvykdžius nustatytus reikalavimus, atliekami suformuotų patalpų (butų) kadastriniai matavimai, nurodyti Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnyje.

Konkrečiu atveju, išskyrus aukščiau  nurodytų civilinių bylų teismo sprendimus, atsakovui nebuvo pateikti duomenys apie tai, kad aukščiau minėti reikalavimai įvykdyti, kad atlikti naujai suformuotų patalpų kadastriniai  matavimai. Dėl to byloje nėra ginčo.

Teismo nuomone, teismo sprendimų atsakovas pagrįstai nevertino tinkamu kadastro duomenų keitimo teisiniu pagrindu, nes civilinėje byloje Nr.2A-2050-324/2015 buvo sprendžiamas ginčas, reglamentuojamas kitais teisiniais santykiais ir jiems taikomais kitais teisės aktais, negu statinio kadastro duomenų keitimo klausimas.

Kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, jog kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti ir už šių duomenų apsaugą. Tačiau kadastro ir registro tvarkytojas neturi teisės keisti teisinio pagrindo, kuriuo remiantis kadastro duomenys atsirado.  Įstatymas nekilnojamojo turto  kadastro ir  registro tvarkytojui neleidžia vertinti dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai nekilnojamojo turto registre, nesuteikia teisės jų interpretacijai, todėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šiuo atveju neturėjo teisės daryti pakeitimus nekilnojamojo turto kadastre  kitų teisinių  santykių ir teisės  normų  ginčo  kontekste priimto teismo sprendimo, pagrįstai atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą. Tokios teisės taikymo praktikos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (2010-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr.A442-422/2010, 2014-02-06 nutartis administracinėje  byloje  Nr. A602-488/2014, 2014-12-17 nutartis Nr. A4421-2030/2014).

Skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, tinkamai motyvuoti, todėl jų panaikinimui nėra teisinio pagrindo. Atsisakius panaikinti Skundžiamus sprendimus, nėra pagrindo ir išvestinių reikalavimų dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus tenkinimui.

Pažymėtina, jog pareiškėja 2016-06-22 prašymu kreipdamasi į Teritorinį registratorių, prašė pateikti išaiškinimą dėl kadastro duomenų pakeitimo pagal pateiktą teismo sprendimą  ir jo pagrindu   atlikti pakeitimus kadastro duomenų byloje ( b.l. 5-6). 

Prašymas įregistruoti juridinį faktą, nustatytą teismų sprendimuose, ištaisyti neteisingus kadastro ir registro duomenis  buvo pateikti tik Centriniam registratoriui ir teismui ( b.l. 6, 10,101), todėl pagrįstai ir teisėtai Teritorinio registro jie nebuvo nagrinėti ir dėl jų nepriimtas sprendimas.

Teismas pažymi, jog pagal administracinių teismų kompetenciją,  apibrėžtą ABTĮ 17 ir 20 straipsniuose, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 91 straipsnyje yra nurodyti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (1p.), neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas (2p.), neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (3p.). Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais ( 2dalis).

Pareiškėja teismui neišdėstė skundžiamų administracinių aktų neteisėtumo pagrindų.

Pareiškėjos  skundo argumentai iš esmės yra susiję ne su skundžiamais administraciniais aktais, atsakovo kompetencija, procedūrų pažeidimais, o su teismo procesiniais sprendimais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-07-03 nutartimi civilinėje byloje Nr.3-3K-335 ir 2015-12-07 Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr.2A-2050-324/2015), juose  nustatytų aplinkybių  subjektyviu vertinimu,  minėtų sprendimų kritika, nuoskaudomis pagrįstų samprotavimų išsakymu.

Teismas pažymi, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Teritorinio ir Centrinio registratoriaus sprendimų, kuriuose atsisakyta vadovautis 2015-12-07 Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2A-2050-324/2015 kaip kadastro duomenų pakeitimo pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.  Subjektyvaus pobūdžio argumentai ( dėl pareiškėjos teisinio statuso skolos už šilumos energiją priteisimo bylose, dėl teisės normų taikymo ir vertinimo šiame kontekste ir pan.) negali būti laikomi aktualiais ginčui ir nagrinėjami, todėl dėl jų nepasisakytina.

Pareiškėja prašė priimti UAB „Litesko“ atžvilgiu atskirąją nutartį.

ABTĮ 110 straipsnis numato, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį. Konkrečiu atveju, nagrinėjant šią administracinę bylą, nėra pagrindo tokio pobūdžio išvadai, todėl pareiškėjos prašymas dėl atskirosios nutarties priėmimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos V.M. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                       Gintaras Čekanauskas

Janina Vitunskienė

Natalja  Zelionkienė