Civilinė byla Nr. e2-13550-1101/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08544-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.6.2; 2.6.26; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,

sekretoriaujant L. L.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irsana“ atstovei advokatei G. R. ir įmonės vadovui M. Š.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Olertros transportas“ atstovei advokatei (duomenys neskelbtini) ir įmonės vadovui (duomenys neskelbtini),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irsana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Olertros transportas“ dėl atlikto vienašalio įskaitymo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančius bei skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė UAB „Irsana“ (toliau – ieškovė arba vežėja) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės UAB „Olertos transportas“ (toliau – atsakovė arba užsakovė) 2020 m. liepos 30 d. atliktą vienašalį 3 800 Eur sumos įskaitymą neteisėtu ir negaliojančiu, priteisti ieškovei iš atsakovės 3 800 Eur skolos, 242,32 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020 m. birželio mėn. tarp šalių buvo sudaryta vežimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje numatytu terminu ir sąlygomis pervežti krovinį (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. birželio 29 d. Vežimo sutartyje nurodyta, jog pervežimas bus atliekamas transporto priemonėmis, kuriose yra šaldytuvas, skirtas pervežti temperatūrinio režimo krovinius, o atsakovė įsipareigojo už atliktą pervežimą sumokėti sutartyje nurodytą 2 400 Eur užmokestį. Prieš pakraunant minėtą krovinį (duomenys neskelbtini) į minėtas transporto priemones, ieškovės atstovas pamatavo krovinio temperatūrą, kuri buvo +7,5 laipsnio, ir iš karto SMS žinute apie tai informavo atsakovės atstovą. Prieš pakraunant ginčo krovinį atsakovės atstovas SMS žinute informavo, kad pervežant temperatūra turi būti + 2 laipsniai, vėliau telefonu patikslino, kad + 3 laipsniai (šią temperatūrą kaip tinkamą patvirtino ir krovinio gavėjo survejeris). Ginčo krovinį į minėtas transporto priemones krovė siuntėjas. Be kita ko, ieškovės atstovas, prieš pradedant krauti ginčo krovinį į transporto priemones, pažymėjo atsakovės atstovui, kad +2 laipsniai pervežimo metu nesumažins kraunamo krovinio, kurio temperatūra +7,5 laipsnio, temperatūros iki +3 laipsnių, kadangi transporto priemonėje esančio šaldytuvo funkcija yra ne atšaldyti krovinį, o tik palaikyti atitinkamą temperatūrą transporto priemonėje. Atsakovė su tuo sutiko ir jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Krovinys pagal vežimo sutartį į paskirties vietą buvo pristatytas sutartyje nustatytu terminu, t. y. 2020 m. birželio 29 d., ir krovinio gavėjo buvo priimtas 2020 m. birželio 29 d. Krovinio gavėjas krovinio priėmimo metu jokių pretenzijų ieškovei dėl krovinio ar jo dalies sugadinimo, praradimo nepareiškė, krovinio ar jo dalies sugadinimo ar praradimo nenustatyta, tik CMR važtaraštyje padarė įrašą, jog „paskutinėse 6 paletėse temperatūra nuo +9 iki +11,5 laipsnių“. Ieškovės vairuotojui nebuvo parodyta, kaip ir kur minėta temperatūra nustatyta. Iškrovus krovinį į krovinio gavėjo sandėlį, ieškovės vairuotojas suprato, jog į sandėlį buvo iškviestas survejeris, kuris sandėlyje, tikėtina, atliko kažkokius veiksmus. Šiame procese ieškovės vairuotojas nebuvo pakviestas dalyvauti ir nedalyvavo. Ieškovės vairuotojas leido krovinio siuntėjo iškviestam asmeniui matuoti temperatūrą tuščioje priekaboje (iškrovus krovinį), tą minėtas asmuo darė skirtingais termometrais, tačiau jų parodymų ieškovės vairuotojui nerodė. Krovinio siuntėjo atstovas ieškovės vairuotojo nieko neklausė, neprašė pateikti paaiškinimų. Atsakovė 2020 m. liepos 3 d. el. paštu atsiuntė ieškovei survejerio ataskaitą be jokių pretenzijų ir reikalavimų. Pateiktoje survejerio ataskaitoje nebuvo ir nėra nurodyta, jog patirtas koks nors nuostolis ir koks jo dydis, tik abstrakčiai teigiama, jog neva telefonu susisiekus su šaldymo agregatų gamintoju nustatyta, kad puspriekabėje turėjo būti oro kanalai, tačiau puspriekabėje nebuvo oro kanalų, kai toje pačioje ataskaitoje pažymima, kad šaldymo agregato gedimų nenustatyta. Atsakovė pateikė ieškovei 2020 m. liepos 30 d. pretenziją, kurioje nurodė, kad neva dėl ieškovės neteisėtų veiksmų (t. y. dėl netinkamos (per aukštos) temperatūros sugedo krovinio dalis, taip pat dėl puspriekabėje (duomenys neskelbtini) netinkamo veikimo – nebuvo oro kanalų iš šaldymo įrenginio į puspriekabės vidų, dėl ko buvo sutrikusi normali šalto oro cirkuliacija puspriekabės viduje) patyrė 3 800 Eur nuostolį. Minėtoje pretenzijoje atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė yra išrašiusi  atsakovei PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 2 500 Eur sumai ir PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur sumai už kitus atliktus pervežimus (dėl kurių jokių pretenzijų nebuvo pareikšta), todėl atsakovė vienašališkai įskaito vienarūšį priešpriešinį reikalavimą 3 800 Eur sumai. Ieškovė su tokia ieškovės pretenzija ir vienašališkai atliktu įskaitymu kategoriškai nesutiko ir pateikė 2020 m. rugpjūčio 3 d. atsakymą-nesutikimą ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. pranešimą, kuriuose pažymėjo, kad buvo pateikta techniškai tvarkinga transporto priemonė, tinkamai veikianti; prieš pakraunant krovinį buvo pamatuota krovinio temperatūra ir atsakovė apie tai informuota, transporto priemonės šaldymo agregate nustatyta temperatūra buvo teisinga ir šaldymo agregatas viso pervežimo metu veikė be trikdžių. Pasak ieškovės, po minėto ginčo pervežimo atsakovė buvo užsakiusi vežti pas ieškovę kitą temperatūrinį krovinį, kuris buvo vežamas tomis pačiomis ginčo priemonėmis (tas pats šaldymo agregatas/refrižeratorius; tas pats siuntėjas ir tas pats gavėjas), krovinys buvo atvežtas į paskirties vietą, priimtas ir jokių pretenzijų nebuvo pareikšta, kas neabejotinai patvirtina, kad ginčo transporto priemonėse esantis šaldymo agregatas tinkamai veikė ir veikia, neturi jokių trūkumų ir jame neturi būti įrengti jokie oro kanalai.

3.       Ieškovės teigimu, atsakovės atliktas įskaitymas yra neteisėtas, nes atsakovė neįrodė, kad ieškovė kokiu nors būdu pažeidė ar galėjo pažeisti atsakovės teises, taip pat atsakovė neįrodė, kad dėl tariamo pažeidimo atsakovė patyrė kokių nors nuostolių. Krovinio gavėjas pretenzijoje atsakovei tik abstrakčiai nurodė, kad jis neva patyrė 3 800 Eur nuostolį, tačiau nenurodė, kaip tas nuostolis atsirado. Krovinio gavėjas neįrodė, kad patyrė kokių nors nuostolių, įskaitant jų dydžio, atsakovė neįrodė, kad konkrečiai 3 800 Eur sumą atlygino krovinio gavėjui, todėl atsakovė vienašalio įskaitymo atlikimo metu neturėjo galiojančios, vykdytinos ir apibrėžtos reikalavimo teisės į ieškovę. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės pateiktoje survejerio ataskaitoje yra pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad krovinys geros būklės ir tik 0,27 proc. krovinio dalis įvardijama kaip ,,pūvantys vaisiai“. Transporto priemonė, kuria buvo gabentas ginčo krovinys, yra tvarkinga, ką patvirtina puspriekabės refrižeratoriaus ATP sertifikatas. Atsakovė žinojo, kad krovinys jau prieš pakrovimą buvo netinkamai paruoštas pervežimui, nes jo temperatūra buvo +7,5 laipsnio, atsakovė dėl to pretenzijų nereiškė. Atsakovės pateiktoje survejerio  ataskaitoje nurodyta, kad šaldymo agregato temperatūra viso pervežimo metu buvo teisinga; šią aplinkybę patvirtina ir temperatūrų grafikai. Survejeris be jokio pagrindo ataskaitoje nurodė, kad šaldymo agregate turi būti oro rankovės, o jų nesant – nebuvo užtikrinta oro cirkuliacija, kadangi turimas šaldymo agregato ATP sertifikatas patvirtina, kad šaldymo agregatas buvo ir yra tinkamas, techniškai tvarkingas ir veikiantis ir jokių reikalavimų dėl oro rankovių nebuvo ir nėra. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nebuvo jokių neteisėtų ieškovės veiksmų, dėl kurių galėjo kilti ar kilo žala, kuri, be kita ko, yra neįrodyta. Po minėto ginčo pervežimo atsakovė su ieškove buvo susitarę dėl kito temperatūrinio krovinio pervežimo, kuris buvo vežamas tomis pačiomis transporto priemonėmis ir jokių pretenzijų ieškovei nebuvo apreikšta. Atsakovė pareiškė ne tik nepagrįstą pretenziją, atliko nepagrįstą įskaitymą, bet pretenziją pateikė ne per CMR konvencijoje nustatytus terminus (atsakovė pretenziją pateikė tik 2020 m. liepos 31 d., t. y. praleidus CMR konvencijos 30 straipsni o1 dalyje įtvirtintą terminą), o tai papildomai patvirtina pretenzijos ir įskaitymo nepagrįstumą. Vadovaudamasi CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalimi, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 242,84 Eur dydžio palūkanas, apskaičiuotas nuo laiku atsakovės neapmokėtų 2020 m. birželio 29 d. ir 2020 m. liepos 8 d. PVM sąskaitų faktūrų.

4.       Atsakovė UAB „Olertros transportas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

5.       Atsakovė nurodė, kad CMR važtaraštyje pakrovimo metu jokių pastabų dėl vaisių prastos būklės nebuvo. Atsakovės nurodyta temperatūra vaisių pervežimui buvo +3 laipsniai ir ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. 2020 m. birželio 29 d. ieškovei pristačius vaisius krovinio gavėjui į galutinę paskirties vietą, paskutinėse 6 paletėse nustatyta aukšta vaisių temperatūra, todėl pervežimo metu vaisiai buvo sugadinti ir nebetinkamos prekinės išvaizdos. Dėl šios priežasties krovinio gavėjas atliko įrašą važtaraštyje (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, veikiant operatyviai ir rūpestingai buvo iškviestas (duomenys neskelbtini) ekspertas. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad temperatūra, nustatyta pervežimui buvo +3 laipsniai. Ekspertas, atlikęs vaisių temperatūros matavimus, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) masės temperatūra sudarė nuo + 3,2 iki +15,2 laipsnių, o (duomenys neskelbtini) pažeidimas buvo nustatytas dėžėse ant padėklų, kur krovinio masėje buvo užfiksuotos aukštos temperatūros rodmenys (nuo +8,1 iki +15,2 laipsnio). Atliekant puspriekabės - šaldytuvo vidaus oro temperatūros matavimus, rezultatai sudarė nuo +1,3 iki +12,3 laipsnių. Detaliau apžiūrėjęs puspriekabės – šaldytuvo vidaus paviršių, ekspertas nustatė, kad puspriekabės viduje nėra šaldymo įrangos ortakių (nuo priekinės sienelės link durų). Ekspertas nustatė neteisingą puspriekabės - šaldytuvo  šaldymo įrangos ((duomenys neskelbtini)), veikimą. Todėl Eksperto išvadoje konstatuota, kad gabenimo metu šaldymo įranga ((duomenys neskelbtini)) neužtikrino nustatyto temperatūros režimo palaikymo puspriekabės - šaldytuvo viduje - kadangi nėra ortakių, nuo šaldymo įrangos į puspriekabės vidų (nuo priekinės sienelės link durų) sutrikusi normali oro cirkuliacija puspriekabės - šaldytuvo viduje. Eksperto išvadoje nustatyta krovinio sugadinimo priežastis – ne neteisingos temperatūros nustatymas, bet oro kanalų iš šaldymo įrenginio į puspriekabės vidų nebuvimas. Kadangi krovinio gavėjas dėl nekokybiškų vaisių pristatymo patyrė 3 800 Eur dydžio nuostolį, jis kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo, reikšdamas reikalavimą, kad atsakovė atlygintų 3 800 Eur dydžio nuostolius. Atsakovė atlygino gavėjui 3800 Eur nuostolius 2021 m. liepos 31 d. tarpusavio skolų užskaitymo būdu. Atsakovė, atlyginusi nuostolius gavėjui, įgijo regreso teisę į žalą faktiškai padariusį asmenį – ieškovę.

6.       Atsakovė nurodė, kad CMR 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad krovinio gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje, jeigu neįrodoma priešingai. Byloje esantys šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad krovinys iškrovimo metu buvo sugadintas ir nebetinkamos prekinės išvaizdos. Nesant jokių ieškovės pastabų dėl krovinio būklės jo priėmimo vežti metu darytina išvada, kad krovinio perdavimo ir ieškovės perėmimo savo dispozicijon metu vaisiai buvo tinkamos kokybės. Ieškovės pateiktas krovininis automobilis su šaldytuvu nebuvo tinkamas šviežių vaisių gabenimui; ieškovė neužtikrino krovinio gabenimui tinkamos transporto priemonės, todėl gabenami vaisiai sugedo. Atsakovė nurodė nesutinkanti su ieškinyje nurodyta aplinkybe dėl krovinio +7,5 laipsnių temperatūros pakrovimo metu ir jos įtakos dalies krovinio sugedimui. Pakrovimo metu net ir esant krovinio temperatūrai +7,5 laipsniams ir visą laiką palaikant pervežimo temperatūrą +3 laipsnius ir, kaip teigia ieškovė, esant techniškai tvarkingai puspriekabei, krovinio iškrovimo metu krovinys negalėjo būti dar labiau sušilęs, pavyzdžiui iki +15,2 laipsnių, t. y. dvigubai, kai tuo tarpu puspriekabės pradžioje (arčiausiai šaldymo įrenginio) buvusio krovinio temperatūra buvo +3,1 laipsnis. Taigi nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp krovinio temperatūros +7,5 laipsnių pakrovimo metu ir dalies krovinio sugedimo pervežimo metu. Net ir turėjimas galiojančio ATP sertifikato nepatvirtina, kad pervežimo metu puspriekabės šaldytuvas tinkamai paskirstė oro srautus puspriekabėje ir nepaneigia eksperto išvadoje konstatuotų faktų. Ieškovės nurodyti argumentai, kad gabenant kitą krovinį ta pačia transporto priemone jis nesugedo, nėra teisiškai reikšmingi. Atsakomybės subjektu nagrinėjamu atveju yra ieškovė, kaip vežėja, kuriai kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. CMR konvencijoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė.

7.       Atsakovės teigimu, nuostolių dydis nagrinėjamu atveju buvo nustatytas vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis. Anot atsakovės, gavėjo faktiškai patirtų nuostolių dydis yra lygus 3 800 Eur. Jie, pasak atsakovės, paskaičiuoti taip: krovinio vertė sudaro 20 716,26 Eur (16 777,60 Eur prekių kaina + 2 938,66 Eur mokestis už prekių įforminimą muitinėje); krovinio gavėjo pajamos už sugadinto krovinio skubų pardavimą yra lygios 16 916,26 Eur; taigi dėl krovinio sugadinimo patirtas 3 800 Eur nuostolis (20 716,26 Eur - 16 916,26 Eur). Šią sumą atsakovė atlygino krovinio gavėjui ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į ieškovę.

8.       Ieškovė pateiktame dublike nurodo nesutikimo su ieškiniu argumentus ir prašo ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė nurodė, kad jau prieš krovinio pakrovimą buvo nustatyta, kad krovinio, kurio pervežimui nustatytas temperatūrinis reikalavimas +3 laipsniai, temperatūra buvo +7,5 laipsnio, o tai vienareikšmiškai patvirtina, kad dar prieš pakrovimą krovinys nebuvo tokios temperatūros, kuri turi būti pervežimo metu. Tai nėra ir negali būti vežėjo atsakomybė. Tik survejerio ataskaitos persiuntimas ieškovei 2020 m. liepos 3 d. nėra ir negali būti laikomas tinkamu ir pagrįstos pretenzijos pateikimu, nes survejerio ataskaita nepatvirtina, kad buvo patirti kokie nors nuostoliai ir nepatvirtina jų dydžio. Atsakovė neįrodė, jog ieškovė kokiu nors būdu pažeidė ar galėjo pažeisti atsakovės teises, neįrodė, jog dėl tariamo pažeidimo atsakovė patyrė kokių nors nuostolių, įskaitant ir tai, kad neįrodė ne tik nuostolių fakto, bet ir jų dydžio. Nebuvo jokių ieškovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo kilti ar kilo žala. Net ir tuo atveju, jei būtų įrodyta kokia nors žala, akivaizdu, kad ją būtų lėmę ne kokie nors ieškovės neteisėti veiksmai, o kitos priežastys (t. y. siuntėjo veiksmai pakrovus netinkamai paruoštą krovinį). Nepagrįsti atsakovės teiginiai, jog ATP sertifikatas nepaneigia survejerio ataskaitos, kadangi, atvirkščiai, jei oro kanalai būtų privaloma sudėtinė refrižeratoriaus dalis, ką bando nepagrįstai teigti survejeris ataskaitoje nurodydamas, kad neva skambino kažkam, tai neabejotina, jog, nesant tokios privalomos šaldymo agregato dalies, joks ATP sertifikatas šaldymo įrenginiui nebūtų išduotas. Be to, teiginys dėl oro kanalų privalomumo ir jų nebuvimo, nesant jokių tai patvirtinančių gamintojo išvadų, yra laikomas nepagrįstu ir neįrodytu. 2020 m. liepos mėnesį atsakovės ieškovei pateiktoje survejerio ataskaitoje nėra nurodyta, kad buvo faktiškai patirtas koks nors nuostolis, nenurodytas jo dydis, tik nurodyta, jog, survejerio nuomone, 0,27 procento viso krovinio (nuo 21 000 kg) vaisių yra pūvantys, kas objektyviai skaičiuojant niekaip negali kainuoti 3 800 Eur (pūvančių vaisių dalis nesudaro net 1 procento nuo viso krovinio). Analizuojant atsakovės pateiktus dokumentus, kurie, atsakovės teigimu, patvirtina, kad krovinio gavėjas (duomenys neskelbtini) neva patyrė nurodomą nuostolį, akivaizdžiai matyti, kad pateikti dokumentai yra niekaip nesusiję su ginčo įvykiu. Be to, atsakovas skaičiuoja jo nurodomą nuostolį visiškai nepagrįstai ir prieštaraujant CMR konvencijoje nurodytoms taisyklėms. Krovinys buvo priimtas vežti pagal invoisą, kuriame nurodyta krovinio vertė yra 16 770,60 Eur, o krovinys, jei būtų galima laikyti pagrįstais atsakovės pateiktus dokumentus, buvo parduotas už didesnę kainą, t. y. 16 916,26 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovė visiškai nepagrįstai įskaičiuoja į krovinio vertę (kuri, remiantis CMR konvencija, svarbi vertinant nuostolio dydį) ir mokestį už prekių įforminimą muitinėje. Pagal CMR konvenciją muitų rinkliavos praradus dalį krovinio atlyginamos proporcingai nuostolio dydžiui. Visa muitų rinkliavos suma turėtų būti atlyginama, kai prarandamas ar sugadinamas visas krovinys. Be to, remiantis CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalimi, kiti nuostoliai, pavyzdžiui, kaip negautos/prarastos pajamos, nekompensuojami.

9.       Atsakovė pateiktame triplike palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį, prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pasak atsakovės, eksperto išvada patvirtina, kad net ir palaikant tinkamą vežimui temperatūrą, bet nesant oro kanalų iš šaldymo įrenginio į puspriekabės vidų, buvo sutrikusi normali šalto oro cirkuliacija puspriekabės viduje, todėl šaltas oras nepateko į puspriekabės galą bei paneigia ieškovės dublike nurodytą aplinkybę, šalinančią ieškovės, kaip vežėjo atsakomybę. Pažeidimas buvo nustatytas ir reklamacija pateikta per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo. Taigi prezumpcija dėl tinkamos krovinio būklės pristatymo metu nagrinėjamu atveju neįsigaliojo. Ekspertizės išvadoje buvo nurodyta nuostolių apskaičiavimo tvarka – nuostolis nustatomas pagal realizavimo ir/ar dalinio utilizavimo rezultatus, todėl nuostolių apskaičiavimas jau po ekspertizės išvados surašymo neeliminuoja nuostolių atsiradimo. Net ir turėjimas galiojančio ATP sertifikato, kuris buvo išduotas 2019 m. liepos 5 dieną (prieš metus iki ginčo krovinio vežimo) nepatvirtina, kad pervežimo metu puspriekabės šaldytuvas tinkamai paskirstė oro srautus puspriekabėje ir nepaneigia eksperto išvadoje konstatuotų faktų.

10.       Tesimo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

11.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio mėn. tarp šalių sudarytos pervežimo sutarties pagrindu ieškovė (vežėja) laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2020 m. birželio 29 d. vykdė krovinio (duomenys neskelbtini) vežimą (duomenys neskelbtini). Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovės nurodyta temperatūra krovinio pervežimui buvo +3 laipsniai. CMR važtaraštis patvirtina, kad krovinys pristatytas sutartyje nustatytu terminu – 2020 m. birželio 29 d.; krovinio gavėjas važtaraštyje padarė įrašą „paskutinėse 6 paletėse temperatūra nuo +9 iki +11,5 laipsnių“.

12.       2020 m. liepos 30 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją dėl krovinio sugadinimo ir vienašalio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Minėtoje pretenzijoje nurodyta, kad: pristačius krovinį jo gavėjui (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad dalis krovinio yra sugadinta; nepriklausomoje ekspertų ataskaitoje konstatuotas neteisingas šaldymo agregato ,,T. K.“ veikimas, kadangi buvo sutrikusi normali šalto oro cirkuliacija; atsakovės dėl krovinio sugadinimo patirtas nuostolis yra 3 800 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovė išrašė ieškovei 2020 m. liepos 30 d. PVM sąskaitą faktūrą 3 800 Eur sumai. Kadangi ieškovė yra išrašiusi atsakovei PVM sąskaitas faktūras už ankstesnius pervežimus bendrai 5 500 Eur sumai, kurių atsakovė tuo metu nebuvo apmokėjusi, atsakovė minėtoje pretenzijoje nurodė vienašališkai įskaitanti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą 3 800 Eur sumai.

13.       Šioje byloje paduotu ieškiniu ieškovė ginčija atsakovės 2020 m. liepos 30 d. atliktą įskaitymą ir, pripažinus atliktą įskaitymą negaliojančiu, prašo priteisti iš atsakovės ieškovei 3 800 Eur skolą pagal pirmiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras.

14.       Nesutikdama su atsakovės atliktu įskaitymu, ieškovė visų pirma teigia, kad nėra jos neteisėtų veiksmų dėl krovinio dalies sugadinimo, antra, atsakovė neįrodė nuostolių fakto ir dydžio, todėl įskaitymas atliktas nepagrįstai. 

15.       Siekiant nustatyti, ar vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra pagrįstas ir teisėtas, būtina analizuoti šių reikalavimų atsiradimo pagrindą, t. y. tuos prievolinius santykius, iš kurių ginčo šalis kildina savo reikalavimo teisę. Pareiga įrodyti realiai egzistuojančią reikalavimo teisę, kurios pagrindu buvo atliktas įskaitymas, taip pat CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas įskaitymo būtinąsias sąlygas tenka įskaitymą atlikusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013; 2014 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2014), taigi šioje byloje – atsakovei.  Jei reikalavimas yra piniginis, tai reikalavimų įskaitymui atlikti ar sprendžiant dėl atlikto įskaitymo pagrįstumo turi būti įrodytas kitos pusės piniginis konkretaus dydžio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562-695/2015).

16.       Šiuo atveju atsakovės piniginis reikalavimas ieškovei kildinamas iš ieškovės, kaip vežėjos, pareigos atlyginti pastarosios padarytus nuostolius dėl krovinio dalies sugadinimo.

17.       Kadangi buvo vykdomas tarptautinis vežimas, šalių pervežimo teisiniams santykiams taikytina CMR konvencija (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis). CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas, t. y. laikoma, kad klausimai, patenkantys į šios tarptautinės sutarties reglamentavimo sritį, be kita ko, vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė, yra išsamiai sureguliuoti ir nėra galimi jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo. Toks aptariamoje konvencijoje nustatyto teisinio reguliavimo pobūdis suponuoja nacionalinės teisės subsidiarumą klausimams, susijusiems su tarptautinio pervežimo teisiniais santykiais, spręsti – nacionalinės teisės normos taikomos tik tiek, kiek atitinkamas teisės klausimas nėra tiesiogiai sureguliuotas CMR konvencijos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-2-225-969/2020 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

18.       Vežėjo atsakomybė bendriausia prasme yra reglamentuota CMR konvencijos 17 straipsnyje. Šio straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje konvencijos normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nurodytų 17 straipsnio 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019; 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013). CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalis nustato, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. 

19.       Šiuo atveju, ieškovės teigimu, krovinys buvo sugadintas ne dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, kadangi ginčo krovinys (duomenys neskelbtini) jau prieš pakrovimą buvo netinkamai paruoštas pervežimui, nes jo temperatūra buvo +7,5 laipsnio. Ieškovės atstovas, prieš priimdamas krovinį, pamatavo jo temperatūrą, kuri buvo +7,5 laipsnio, ir informavo apie tai atsakovės atstovą, ką patvirtina byloje pateiktas šalių atstovų el. susirašinėjimas.

20.       Atsakovė, siekdama pagrįsti, kad dėl dalies krovinio sugadinimo atsakomybė kyla ieškovei, į bylą pateikė survejerio (duomenys neskelbtini) eksperto išvadą ir survejerio (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 31 d. raportą.

21.       Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) eksperto išvados, patikrinimas buvo atliktas 2020 m. birželio 29 d. (duomenys neskelbtini) prašymu. Iš minėtos išvados turinio matyti, kad ekspertas, be kita ko, 2020 m. birželio 29 d. tikrino, kaip veikia puspriekabės, kuria gabentos (duomenys neskelbtini), šaldymo įranga. Ekspertas nustatė, kad krovinio gabenimo temperatūra buvo +3 laipsniai, tačiau puspriekabės–refrižeratoriaus vidaus oro temperatūra atitinkamose puspriekabės vietose svyravo nuo +1,3 iki +12,3 laipsnių; puspriekabės viduje nėra šaldymo įrangos ortakių. Ekspertas padarė išvadą, kad gabenimo metu šaldymo įranga neužtikrino nustatyto temperatūros režimo palaikymo puspriekabės–refrižeratoriaus viduje.

22.       Byloje atsakovė taip pat pateikė atsakovės prašymu survejerio (duomenys neskelbtini) atliktą raportą, kuriame survejeris pagal jam pateiktą medžiagą padarė išvadą, kad šaldytuvo gale stovinčiose paletėse (duomenys neskelbtini) sušilo/užkaito, nes nebuvo pakankamai šaldomos pervežimo metu; tikėtina nepakankamo šaldymo priežastis – nepakankama paduodamo oro cirkuliacija šaldytuve.

23.       Kaip minėta, ieškovė, siekdama įrodyti, kad atsakomybė jai nekyla, teigia, kad krovinio temperatūra jo pakrovimo metu jau buvo didesnė (+7,5 laipsniai), apie ką buvo informuota atsakovė ir pretenzijų dėl to nereiškė. Tuo tarpu, atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp kriaušių temperatūros jų pakrovimo metu (+7,5 laipsniai) ir dalies krovinio sugedimo. Su šiuo atsakovės argumentu teismas iš esmės sutinka.

24.       Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) eksperto išvados, krovinio iškrovimo metu buvo nustatyta, kad krovinio temperatūra svyravo nuo +3,1 laipsnio (puspriekabės pradžioje) iki +15,2 laipsnio (puspriekabės gale). Taigi sutiktina su atsakove, kad net ir pakrovimo metu krovinio temperatūrai esant +7,5 laipsnio, tinkamai veikiant šaldymo įrangai, kai krovinio gabenimo temperatūra buvo +3 laipsniai, krovinys negalėjo sušilti dar labiau. Minėtoje eksperto išvadoje nurodyta, kad atliekant puspriekabės vidaus oro temperatūros matavimus, rezultatai svyravo nuo +1,3 iki +12,3 laipsnių, priklausomai nuo puspriekabės vietos. (duomenys neskelbtini) sugadinimai fiksuoti paletėse, kuriose (duomenys neskelbtini) temperatūra yra aukštesnė nei +7,5 laipsnio.

25.       Civiliniame procese faktas gali būti laikomas nustatytu, jeigu byloje surinktų, teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų duomenų pakanka išvadai apie tokio fakto buvimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas; civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).

26.       Šiuo atveju, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad dalis (duomenys neskelbtini) vežimo metu supuvo ir pernoko dėl to, kad nebuvo užtikrinta tinkama oro cirkuliacija puspriekabės viduje, o ne dėl to, kad (duomenys neskelbtini) temperatūra jų pakrovimo metu buvo +7,5 laipsnio. Tokia išvada darytina iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) eksperto išvados, kurioje fiksuoti temperatūros skirtumai tiek pačios puspriekabės viduje, tiek (duomenys neskelbtini) dėžėse, nepriklausomai nuo to, kad gabenimo temperatūra ir buvo nustatyta +3 laipsniai (ginčo tarp šalių dėl to nėra). Perdidelę temperatūrą fiksavo ir krovinio gavėjas CMR važtaraštyje, padaręs įrašą, kad „paskutinėse 6 paletėse temperatūra nuo +9 iki +11,5 laipsnių“. Tuo atveju, jei šaldymo sistema būtų veikusi tinkamai, esant nustatytai +3 laipsnių temperatūrai puspriekabėje, (duomenys neskelbtini) temperatūra negalėtų būti didesnė, nei buvo pakrovimo metu. Teismo vertinimu, nei ginčo puspriekabės refrižeratoriaus ATP sertifikatas, nei ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ta pačia transporto priemone vėliau buvo vežtas kitas atsakovės temperatūrinis krovinys, kuris nebuvo pažeistas, nepaneigia pirmiau šio konkretaus krovinio apžiūrą atlikusio ir šaldymo įrangą patikrinusio kvalifikuoto asmens nustatytų aplinkybių apie žymius temperatūrinius skirtumus tiek pačios puspriekabės viduje, tiek (duomenys neskelbtini) dėžėse, nepriklausomai nuo to, kad krovinio gabenimo temperatūra ir buvo nustatyta +3 laipsniai. Minėtas asmuo taip pat nustatė, kad dalies kriaušių yra pernokę, dalis – supuvę.

27.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad egzistuoja jos atsakomybę už dalies krovinio sugadinimą šalinančios aplinkybės (CMR konvencijos 17 straipsnio 1-2 dalys).

28.       Pagal CMR konvencijos 25 straipsnio 1 dalį, krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai sutinkamai su 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatomis. CMR konvencijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad kompensacijos suma dėl dalies ar viso krovinio praradimo apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti (1 dalis). Be to, turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami (4 dalis).

29.       Šiuo atveju už dalies krovinio sugadinimą atsakovė 2020 m. liepos 30 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą 3 800 Eur sumai, kurią vėliau įskaitė šioje byloje ieškovės ginčijamu įskaitymu. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pateikė nuostolių paskaičiavimą, nurodydama, kad 3 800 Eur dydžio nuostoliai paskaičiuoti taip: iš krovinio 20 716,26 Eur dydžio vertės, kurią sudaro 16 777,60 Eur prekių kaina ir 3 938,66 Eur mokestis už prekių įforminimą muitinėje, atimtos 16 916,26 Eur pajamos, gautos (duomenys neskelbtini) pardavus krovinį (20 716,26 Eur – 16 916,26 Eur = 3 800 Eur).

30.       Ieškovė byloje, be kita ko, nesutinka su atsakovės atliktu nuostolių paskaičiavimu, nurodydama, kad jis neatitinka CMR konvencijos nuostatų, kadangi atsakovė nepagrįstai į krovinio vertę įskaičiuoja ir visą mokestį už prekių įforminimą muitinėje. Su tokiu ieškovės argumentu sutiktina.

31.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad buvo sugadintas ne visas krovinys – (duomenys neskelbtini) eksperto išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), kuriose pažeidimų nenustatyta, sudaro 41 proc., pernokę vaisiai – 58,73 proc., pūvantys – 0,27 proc. Atsakovės teigimu, šie skaičiai yra negalutiniai, o pateikti iš kontrolinio mėginio. Kaip matyti iš tos pačios eksperto išvados, pūvantys vaisiai klasifikuojami kaip atliekos ir turi būti utilizuojami, tuo tarpu pernokę vaisiai negali priklausyti 1-ai ar 2-ai kokybės klasei (bet gali būti realizuojami). Kaip patvirtina pačios atsakovės pateikti įrodymai, krovinio vertė jo pakrovimo metu – 16 777,60 Eur (2020 m. birželio 24 d. sąskaita (duomenys neskelbtini); CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš atsakovės pateiktų įrodymų ir paskaičiavimų, (duomenys neskelbtini) galutinio gavėjo buvo realizuotos už 16 916,26 Eur (1339578,24 Rb) (2020 m. liepos 2 d. sąskaita faktūra, išrašyta (duomenys neskelbtini)). Taigi krovinys (duomenys neskelbtini) buvo realizuotas už didesnę kainą (16 916,26 Eur), nei nurodyta jų vertė krovinio paėmimo metu (16 777,60 Eur). Sutiktina su ieškove, kad atsakovė nepagrįstai į krovinio vertę įtraukė visą 3 938,66 Eur muito mokestį už prekių įforminimą muitinėje (prekių deklaracijos 47 punktas), kadangi, kaip teisingai nurodo ieškovė, sugadinus dalį krovinio (o ne visą), tokios išlaidos kompensuojamos proporcingai nuostolio dydžiui (CMR 25 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 4 dalis).

32.       Kaip minėta, CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas. Taisyklės, pagal kurias skaičiuojama vežėjo privaloma mokėti suma už krovinio sugadinimą, nustatytos CMR konvencijoje (CMR konvencijos 25 straipsnis; 23 straipsnio 1, 2, 4 punktai). Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nepagrindė ieškovei (vežėjai) priklausančios mokėti sumos už dalies krovinio sugadinimą, kaip tai nustato CMR konvencijos nuostatos. Atsakovės įrodinėjama aplinkybė, kad ji atlygino krovinio gavėjui 3 800 Eur nuostolius pagal pastarojo 2020 m. liepos 16 d. pretenziją, kurioje, be kita ko, nenurodyti jokie prašomų priteisti nuostolių paskaičiavimai, savaime nereiškia, kad automatiškai atsakovė įgyja teisę reikalauti iš ieškovės atlyginti būtent tokio dydžio nuostolius.

33.       CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos būtinos sąlygos įskaitymui atlikti: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018).

34.       Šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamo įskaitymo atlikimo metu (2020 m. liepos 30 d.) atsakovė turėjo priešpriešinę apibrėžtą 3 800 Eur dydžio reikalavimo teisę į ieškovę, kadangi atsakovės paskaičiuotas nuostolių dydis už krovinio dalies sugadinimą neatitinka CMR konvencijos nuostatų. Atsižvelgiant į tai, atsakovės 2020 m. liepos 30 d. pranešimu atliktas įskaitymas 3 800 Eur sumai pripažintinas negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.130 straipsnio 1 dalis).

35.       Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo pripažinus atsakovės atliktą priešpriešinį prievolių įskaitymą 3 800 Eur negaliojančiu priteisti iš atsakovės 3 800 Eur sumą pagal ieškovės atsakovei išrašytą 2020 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2020 m. liepos 8 d. PVM sąskaitą faktūrą (pagal kurias atsakovė iš dalies atsiskaitė šiuo sprendimu pripažintu negaliojančiu 2020 m. liepos 30 d. įskaitymu). Minėtų sąskaitų mokėjimo terminai yra suėję, atsakovė neginčija pareigos pagal jas atsiskaityti, todėl, pripažinus negaliojančiu atsakovės 2020 m. liepos 30 d. atliktą įskaitymą 3 800 Eur sumai, ieškovei iš atsakovės priteistina likusi atsakovės neapmokėta suma (3 800 Eur) pagal pirmiau nurodytas 2020 m. birželio 29 d. ir 2020 m. liepos 8 d. PVM sąskaitas faktūras, kurių mokėjimo terminai yra suėję (CK 6.808 straipsnio 1 dalis).

36.       Be to, ieškovė, vadovaudamasi CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalimi, prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas nuo laiku neapmokėtų 2020 m. birželio 29 d. ir 2020 m. liepos 8 d. PVM sąskaitų faktūrų iki ieškinio padavimo dienos, kurios, ieškovės paskaičiavimais, sudaro 242,32 Eur.

37.       Vadovaujantis CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalimi, pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Šis straipsnis nurodytas CMR konvencijos VI skyriuje ,,Vežėjo atsakomybė“. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šių palūkanų galima reikalauti, kai yra vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą, sugadinimą ir kitais atvejais. Šios palūkanos taikytinos tik vežėjo atsakomybės atvejais, t. y. sutartį pažeidus vežėjui. Šis straipsnis reglamentuoja vežėjo mokėtinų palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013). 

38.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės (užsakovės) 242,32 Eur palūkanas, vadovaujantis CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalimi, atmestinas kaip nepagrįstas.

39.       Iš dalies tenkinus ieškinį ir esant ieškovės prašymui dėl procesinių palūkanų priteisimo, šios palūkanos ieškovei iš atsakovės priteistinos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Ieškovei prašant priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, šis prašymas tenkintinas, kadangi neviršija įstatymo nustatytų procesinių palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Taigi ieškovei jos prašymu priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (3 800 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

41.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė 1 670,05 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų (1 524,60 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 54,45 Eur dokumentų vertimo išlaidos ir 91 Eur žyminis mokestis), kurių dydį ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikė teismui.

42.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patyrė 2 660 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų (1 850 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 205 Eur dydžio išlaidas už dokumentų vertimus, 605 Eur dydžio išlaidas už raporto parengimą), kurių dydį ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikė teismui.

43.       Ieškinys tenkintas 94 proc., todėl pagal šią proporciją paskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos – ieškovei iš atsakovės priteistina 1 570 Eur; atsakovei iš ieškovės – 160 Eur. Įskaičius tarpusavyje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 410 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Olertros transportas“ 2020 m. liepos 30 d. pranešimu atliktą įskaitymą 3 800 Eur sumai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Olertros transportas“, juridinio asmens kodas 303204833, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Irsana“, juridinio asmens kodas 124560631, 3 800 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus eurų) įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (3 800 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 410 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                            Laura Matusevičiūtė