Civilinė byla Nr. 2A-836-264/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja A. Levinskienė
Procesinio sprendimo kategorija: 30.6; 121.15; 121.21
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės
Burdulienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui, atsakovo
Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovei V. G.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo
Kauno rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno rajono
apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal
ieškovės E. A. ieškinį atsakovui Kauno rajono
savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims A. A., E. A., VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl pripažinimo
teisės privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą lengvatinėmis sąlygomis,
n u s t a t ė:
Ieškovė ieškiniu (b. l. 1-4) prašė pripažinti jai teisę lengvatinėmis
sąlygomis privatizuoti jos ir A. A. nuomojamas
gyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bute adresu (duomenys
neskelbtini); įpareigoti Kauno rajono
savivaldybę sudaryti su ieškove šių gyvenamųjų patalpų pirkimo -
pardavimo sutartį. Nurodė, kad nuo 1990 m spalio 18 d. gyvena ginčo bute, kuris
buvo suteiktas jos šeimai, remiantis orderiu Nr.98. Galiojant LR butų
privatizavimo įstatymui, 1993 metų gegužės 27 d. ieškovė nustatytos formos
pareiškimu kreipėsi į atsakovą, prašydama leisti jai privatizuoti nuomojamą
gyvenamąją patalpą. A. A. būdamas
šio buto nuomininkas sutiko, kad ieškovė išpirktų visą butą, tai patvirtina
jo parašas ant pareiškimo. Pareiškimas buvo
užregistruotas ir jam suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė kelis kartus buvo nuvykusi į privatizavimo tarnybą pasiteirauti kada bus galima sudaryti pirkimo - pardavimo
sutartį, tačiau jai buvo atsakoma, kad jos eilė dar neatėjo. Dėl pablogėjusios
sveikatos ieškovė neturėjo galimybės intensyviai domėtis buto
privatizavimo eiga, be to, trečiajam asmeniui A. A.,
pablogėjus jo sveikatai, buvo reikalinga priežiūra. Ieškovės nuomone, atsakovas
pažeidė jam nustatytą pareigą vykdyti tuo metu galiojusį LR Vyriausybės
nutarimą Nr.774, nes atsakovas privalėjo atsakyti raštu nors tiems asmenims,
kuriems dėl kokių nors priežasčių atsirado kliūtys privatizuoti jų nuomojamas
patalpas, kad jie galėtų įstatymo nustatyta tvarka ginčyti atsakymuose
nurodytus pagrindus ir taip ginti savo pažeistas teises.
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m.
sausio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino; pripažino
E. A. teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti E. A. ir A. A. nuomojamas gyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini); (duomenys neskelbtini), butų, esančių (duomenys neskelbtini);
įpareigojo Kauno rajono savivaldybę sudaryti su E. A. šių
butų pirkimo - pardavimo sutartį; priteisė iš Kauno rajono savivaldybės 39 Lt
pašto išlaidų valstybei. Teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad
butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas V. A. (b.l. 10). 1993-05-27 ieškovė Kauno rajono valdybai
pateikė pareiškimą, kuriuo prašė leisti
pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis A. A. sutiko, jog
pagrindinė nuomininkė pirktų butą (b.l. 11). Ieškovė 2006-04-01 išsinuomojo 2
kambarių butą esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-14). A. A. 2006-04-01 išsinuomojo 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini)
(b.l. 15-16). A. A. yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys
neskelbtini) (b.l. 17). E.
A. ir A. A. nuosavybės teise nekilnojamųjų
daiktu neturi ir neturėjo (b. l. 18-19). Butai,
esantys (duomenys neskelbtini),
nuosavybės teise priklauso Kauno rajono savivaldybės tarybai (b.l.
20-24). VĮ Registrų centro Kauno filialas negali patvirtinti ir paneigti
aplinkybės, jog E. A. buvo pateikusi prašymą Nr. 34340,
dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nes registracijos žurnalas nebuvo
perduotas saugoti į archyvą (b.l. 25). Kauno rajono savivaldybės administracija
patvirtina, jog ieškovė pateikė prašymą privatizuoti 17 butą (b.l. 26). Teismas
nurodė, kad byloje buvo nustatyta ir nekilo ginčas dėl to, kad ieškovė yra
subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė
privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas
yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo
įstatymo 2. 3 straipsniai); 3) ieškovė, kaip subjektas, kuriam įstatymo
suteikta teisė privatizuoti butą šia teise pasinaudojo, atlikdama veiksmus,
būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovės bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo)
subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo. Tretysis asmuo A. A. neprieštaravo, kad butas būtų privatizuotas ieškovės
vardu, tretysis asmuo E. A. taip pat prašė teismo
patenkinti ieškinį. A. A. reikalinga nuolatinė priežiūra,
todėl teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostę faktiniai santykiai, nors
jie yra išsituokę. Ieškovė įgijo teisę privatizuoti butą pagal galiojusį l991 m. gegužės 21 d. Butų privatizavimo
įstatymą ir nors šis įstatymas neteko galios, ieškovė gali įgyvendinti
teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl
tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta
galiojant įstatymui.
Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija
apeliaciniu skundu (b. l. 109-111) prašo panaikinti
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį dalyje
dėl pripažinimo ieškovei E. A. lengvatinėmis sąlygomis
privatizuoti trečiojo asmens A. A. nuomojamas gyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), esančias (duomenys
neskelbtini), ir įpareigoti Kauno rajono savivaldybę sudaryti su E. A. 17A-ojo buto,
esančio (duomenys neskelbtini),
pirkimo-pardavimo sutartį, atmesti kaip nepagrįstą. Apeliantas nurodo,
kad neginčija ieškovės privatizavimo teisės į jos nuomojamą 17-ąjį butą (duomenys
neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nesutiko dėl 17A-ojo buto
privatizavimo, nes ginčo patalpas nuomojasi tretysis asmuo (b. 1. 15-16) ir byloje nėra įrodymų, kad tretysis asmuo buvo
pateikęs prašymą privatizuoti 17A-ąjį butą. Ieškovė 1993-05-27 pateikusi
prašymą privatizuoti tik 17-ąjį butą (b. 1. 26). Todėl apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarė
išvadą, kad ieškovė įgijo subjektinę teisę privatizuoti 17A-ąjį butą (duomenys
neskelbtini), nes tarp ieškovės ir trečiojo asmens susiklostę faktiniai
santykiai, nors ir yra išsituokę. Tai prieštarauja suformuotai Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikai, nes ieškovė nėra nuomininkas ginčo patalpų
(Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis).
Ieškovė E. A. atsiliepimu į apeliacinį
skundą (b. l. 117-119) prašo Kauno rajono
apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, skundą
atmesti. Nurodo, kad 1993 metų gegužės 27 d. E. A. kreipėsi
į Kauno rajono privatizavimo tarnybą dėl
buto privatizavimo. Tuo pagrindu užpildant pareiškimą A. A.,
šio buto bendranuomininkas sutiko, kad būtent E. A. išpirktų
visą keturių kambarių butą, tai patvirtina jo parašas ant pareiškimo. 1993 metais pateikiant prašymą dėl privatizavimo, ginčo butas buvo
registruotas kaip vienas unikalus nekilnojamojo turto vienetas. Tik 2006 m.
balandžio 1 d. Kauno rajono Savivaldybės administracijai pasirašant su E. A. ir A. A. savivaldybės socialinio
būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos
sutartis Nr. 10, Nr. 11 šis butas buvo išskirtas į skirtingus unikalius
vienetus ir tik tuomet buvo suteikti skirtingi adresai.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas
(CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje
nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad ieškovė 2008 m.
lapkričio 21 d. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai teisę privatizuoti
nuomojamas gyvenamąsias patalpas – 4 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini)
– pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis.
Ieškovė nurodė,
kad ji nuo 1990-10-18 gyvena bute (duomenys neskelbtini), kuris buvo suteiktas
jos vyro tėvui A. V. 1979-01-17 pagal orderį Nr. 2, o vėliau ir jai pagal
1990-10-18 orderį Nr. 98. Ieškovė 1993-05-27 pateikė prašymą privatizuoti visą
butą (duomenys neskelbtini), tačiau procesas užsitęsė ne dėl ieškovės kaltės. Butas
Nr. 17 nuo 2002-10-02 įregistruotas Kauno rajono savivaldybės tarybos vardu
kaip du atskiri butai (patalpos): Nr. 17 – 2 kambariai, 30, 96 kv. m. bendro
ploto su ½ dalimi kitų bendro naudojimo patalpų (virtuvės, koridoriaus, vonios)
ir Nr. 17a – 2 kambariai, 23, 75 kv. m. bendro ploto su ½ dalimi kitų bendro
naudojimo patalpų (virtuvės, koridoriaus, vonios). Kauno rajono savivaldybės
administracija 2006-04-01 pagal Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų
patalpų nuomos sutartis Nr. 10 ir 11 išnuomojo ieškovei butą 2 kambarių, 30,
96 kv. m. ploto su 10, 55 kv. m. bendro naudojimo patalpų, esantį (duomenys
neskelbtini), o trečiajam asmeniui A. A. - 2 kambarių butą,
23, 75 kv.m. ploto su 10, 55 kv. m. bendro naudojimo patalpų, esantį (duomenys
neskelbtini).
Apeliantas neginčija ieškovės privatizavimo teisės į jos
nuomojamą 17-ąjį butą (duomenys neskelbtini), nesutinka dėl 17A-ojo buto
privatizavimo, nes ginčo patalpas nuomojasi tretysis asmuo A.
A..
1991 m. gegužės 21 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas,
kuriame buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės
(savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą
privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, galiojo iki 1998 m. liepos 1 d.,
išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse
įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m.
balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Įstatymo pripažinimas netekusiu
galios reiškia, kad šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta
teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą. Ir pasibaigus įstatymo
galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu,
įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta
galiojant įstatymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 6
d. nutartį civilinėje byloje E. K., R. K. v. Panevėžio žemės ūkio ir hidromelioracijos mokykla,
bylos Nr. 3K-3-783/2000; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje A. G. v. Kauno m. savivaldybė, bylos
Nr.3K-3-254/2008; kt.).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl ieškovo teisės
privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti visas
šiame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra
subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo
įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti
privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); 3)
ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą,
šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo
pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo
(pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (žr., pvz.,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje
byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė,
bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d.
nutartį civilinėje byloje E. K. v. Vilniaus
miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-261/2006;
2007 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje T. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos
Nr. 3K-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje V. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr.
3K-3-548/2009; kt.).
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė E. A.
įgijo teisę nuomotis buto Nr. 17 2 kambariuose 31, 40 kv. m. ploto
pagal orderį Nr. 98, išduotą 1990-10-18, o kitus 2 kambarius 24, 09 kv. m.
ploto nuomojo trečiojo asmens A. A. tėvas A. V., M. pagal orderį Nr. 2, išduotą 1979-01-17. Apeliacinės
instancijos teisme pateikta ištuokos liudijimo, išduoto 1985-10-17, kopija
patvirtina, kad ieškovės E. A. ir trečiojo asmens A. A., V.
santuoka nuo 1985-10-17 nutraukta, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Tiek pagal CK 329 str. 1 d. 3 d. nuostatas ( 1964 m. CK 1992-10-20
redakcija), tiek pagal CK 6.588 str. 1 d. (2000 m. CK) ieškovė nepatenka į buvusio
nuomininko A. V.,
M. (buvusio sutuoktinio A. A. tėvas), kuris nuomojosi tame pačiame bute ( dabartinis
buto Nr. 17a) 2 kambarius 24, 09 kv. m. ploto orderio Nr. 2, išduoto 1979-01-17
pagrindu, šeimos narių sąrašą. Su trečiuoju asmeniu A. A. santuoka nutraukta 1985 m., t. y. iki ieškovei
kreipiantis su 1993 m. prašymu dėl buto privatizavimo lengvatine tvarka į
atsakovą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė E. A. įgijo
teisę nuomotis buto Nr. 17 2 kambarius 31, 40 kv. m. ploto pagal orderį
Nr. 98, išduotą 1990-10-18, kuriame iki šol gyvena pagal 2006-04-01 nuomos
sutartį Nr. 10 ( buto Nr. 17). Trečiasis asmuo A. A. pagal
atskirą nuomos sutartį Nr. 11 nuomojasi butą Nr. 17a, dėl jam išnuomotų 2
kambarių.
Darytina išvada, kad ieškovė nėra subjektas, kuriam įstatymo
suteikta teisė privatizuoti butą Nr. 17 A, nuomojamą trečiojo asmens A. A., nes ji neįgijo jokių nuomininko ar jo šeimos narių
teisių į nuomojamas patalpas, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad jai butas
17 A buvo suteiktas po 1991 m. gegužės 21 d. priimto Butų privatizavimo
įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4
straipsnis).
Ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad ji
gyvena kartu su buvusiu sutuoktiniu ir juo rūpinasi, kad užpildant pareiškimą A. A.,
šio buto bendranuomininkas sutiko, kad būtent E. A. išpirktų
visą keturių kambarių butą, ir dabar tam neprieštarauja atmestini, nes iš
1993-05-27 pareiškimo matyti, kad sutikimas nepatvirtintas notaro, ieškovė neįgijo
jokių teisių į A. A. nuomojamas patalpas, todėl toks sutikimas yra
niekinis ir nesukelia jokių teisinių pasekmių (CK1.78 str. 5 d., 1.80 str.1 d.)
Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė įgijo subjektinę
teisę privatizuoti 17A-ąjį butą (duomenys neskelbtini), nes tarp
ieškovės ir trečiojo asmens susiklostę faktiniai santykiai. Tai prieštarauja
suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, Butų privatizavimo
įstatymo 4 straipsnio nuostatoms, todėl šioje dalyje ieškinys nepagrįstas ir
atmestinas.
Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia,
kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl materialinių ir
procesinių teisės normų pažeidimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329
str. 1 d., 330 str.), panaikinant Kauno
rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimo dalį, kurioje
patenkintas ieškovės reikalavimas dėl pripažinimo ieškovei E. A. lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti trečiojo asmens A. A. nuomojamas
gyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), ir
įpareigojimo Kauno rajono savivaldybę sudaryti su E. A. 17A-ojo buto, esančio (duomenys
neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, šioje
dalyje ieškinį atmesti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
n u t a r
i a :
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimą pakeisti:
panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinta
E. A. teisė lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti A. A. nuomojamas
gyvenamąsias patalpas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir
įpareigota Kauno rajono savivaldybė sudaryti su E. A. šio
butų pirkimo - pardavimo sutartį; šioje dalyje ieškinį atmesti.
Kolegijos
pirmininkė Aušra
Baubienė
Kolegijos teisėjos Dalė
Burdulienė
Neringa
Venckienė