Civilinė byla Nr. e2-27974-1045/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21885-2018-4

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Taurienė,

sekretoriaujant Natalijai Tomilinai,

dalyvaujant ieškovei L. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui D. J. (D. J.) dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto bei prievolių padalinimo; tretieji asmenys – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovaujamas (duomenys neskelbtini); institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

             ieškovė kreipėsi su ieškiniu (el. b. l. 23-33) į teismą, prašydama: 1) nutraukti jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „J.“, atsakovui – „J.“; 3) nepilnamečių vaikų – L. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. J.; 4) nepilnamečių vaikų L. J. ir K. J. turto uzufruktore paskirti ieškovę; 4) priteisti iš atsakovo vaikams – L. J. ir K. J. –išlaikymą, mokamą po 200 eurų periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo teismo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės; 5) Santuokos metu įgytą, ieškovės L. J. vardu registruotą transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei; 6) priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

             Ieškinyje nurodyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)); susilaukė dviejų dukterų. Iš pradžių sutuoktiniai sutarė gerai, tačiau, gimus pirmajam vaikui, po kurio laiko atsakovas pradėjo vartoti alkoholį, prasidėjo nesutarimai šeimoje. Ieškovė jau buvo nusprendusi, kad laikas skirtis, tačiau atsakovas pažadėjo, kad pasikeis ir rūpinsis šeima. Gimus antram vaikui, situacija pablogėjo iš esmės. Buvo kviečiama policija į namus, prieš ieškovę atsakovas naudojo smurtą. Ieškovė su atsakovu toliau gyventi negali, nes jo smurtas, girtavimas ir kitas amoralus elgesys yra nepakeliamas. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovui yra iškelta baudžiamoji byla: atsakovas neblaivus vairavo automobilį ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Po šio įvykio atsakovas išvyko į (duomenys neskelbtini) pas bendrus pažįstamus. Ieškovės žiniomis, atsakovas ir (duomenys neskelbtini) toliau girtavo, išsikraustė iš draugų namų ir dingo. Pažįstami žmonės pranešė, kad matė atsakovą (duomenys neskelbtini) mieste girtaujantį su nežinomais asmenimis. Atsakovo elgesys – smurtas, girtavimas, vaikų nepriežiūra, neigiamai veikia ne tik ieškovę, bet ir jų nepilnamečius vaikus. Dėl visų aukščiau įvardintų priežasčių santuoka tarp šalių laikytina iširusia dėl atsakovo kaltės. Santuokoje ieškovė ir atsakovas susilaukė dviejų vaikų – L. J. ir K. J.. Ieškovė viena augina dukteris, jomis rūpinasi ir nori, kad vaikai ir toliau augtų su ja. Atsakovas šiuo metu neturi jokių galimybių rūpintis vaikas, be to, dėl jo netinkamo elgesio vaikų akivaizdoje, jų šeimą šiuo metu prižiūri vaikų teisių specialistai. Minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje yra 400 eurų, todėl ieškovė prašo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 200 eurų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės. Ieškovė neprieštarauja, jog atsakovas bendrautų su vaikais, tačiau tik būdamas blaivus, o, būdamas su vaikais, negirtautų jų akivaizdoje. Ieškovė pažymėjo, kad nesiūlo konkretaus matymosi su vaikais grafiko ir netrukdys atsakovui bendrauti su vaikais, jeigu jis bus blaivus. Santuokos metu šalys neįgijo nekilnojamojo turto. Santuokos metu įgyta transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 800 eurų) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas ieškovei, nes jo apmoka paskolą, kuri buvo skirta automobilio įsigijimui, naudojasi automobiliu. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo automobilį palikti jai be kompensacijos sutuoktiniui. Šalys turi  finansinį įsipareigojimą kreditoriui (duomenys neskelbtini), atstovaujamam (duomenys neskelbtini), pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šis kreditorinis įsipareigojimas yra šalių bendras. Ieškovė iki šiol viena mokėjo visas įmokas ir ketina toliau jas mokėti, nekeičiant šalių solidariosios atsakomybės pagal sutartį. Atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), kurį išieško antstolis V. M. bei nepiniginį įsipareigojimą, kurio išieškojimą vykdo antstolė D. P.. Ieškovė nėra susijusi su šiais įsipareigojimais, todėl po santuokos nutraukimo atsakovas šiuos įsipareigojimus turi vykdyti asmeniškai.

Per teismo posėdį ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad, gimus pirmam vaikui, pusę metų atsakovas juo rūpinosi, tačiau paskui pradėjo vartoti labai daug alkoholio, prasidėjo barniai, gimus antrai dukrai, metus laiko šeimoje viskas buvo gerai, tačiau vėliau atsakovas pradėjo naudoti prieš ieškovę fizinį smurtą, šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimos sąrašą. Prieš metus atsakovas šeimą paliko. Pradžioje atsakovas siuntė pinigų vaikams, tačiau jau ketvirtas mėnuo neskambina, pinigų nesiunčia, šeima nesirūpina. Pagrindinė šeimos iširimo priežastis – alkoholio vartojimas. Ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, nes atsakovas vaikais rūpintis nesugebėtų. Ieškovės pajamos – apie 500 eurų, gaunamų iš darbo teisinių santykių, po 68 eurus kiekvienam vaikui moka valstybė dėl atsakovo neteikiamo išlaikymo ir po 30 eurų išmoka kiekvienam vaikui iš valstybės. Ieškovė su vaikais šiuo metu gyvena atsakovo močiutei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini); ieškovė prisideda prie komunalinių mokesčių už butui suteikiamas paslaugas apmokėjimo. Be išlaidų maistui, drabužiams, ieškovė kas mėnesį moka už vaikų lankomas ugdymo įstaigas – po 60-65 eurus, į ugdymo įstaigos fondą – po 3 eurus už kiekvieną vaiką kas mėnesį. L. J. lanko būrelius: šokių, kurio kaina – 15 eurų kas mėnesį, ir dar vieną būrelį ugdymo įstaigoje, vienos pamokos kaina – 2,5 euro. Kai sutaupo papildomų lėšų, ieškovė vyksta su vaikais pramogauti (į teatrą, gimtadienius, zoologijos sodą, žaidimų kambarius). Mergaitės sveikos. Šiuo metu ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna apie 500 eurų darbo užmokesčio. Ieškovės išsilavinimas vidurinis, specialybė – sukirpėja–siuvėja. Ieškovė turi įsiskolinimą (duomenys neskelbtini), moka 37-38 eurų įmoką kas mėnesį. Ieškovė pažymėjo, kad neturi aktualių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį. Atsakovo išsilavinimas vidurinis, specialybė – statybininkas, atsakovas, išvykęs dirbti į užsienį, gaudavo po 400-500 eurų per savaitę. Atsakovas dažnai skambindavo ieškovei neblaivus. Ieškovė pažymėjo, kad, šalims gyvenant kartu, ji ne kartą siūlė atsakovui kreiptis į specialistus dėl priklausomybės alkoholiui gydymo; atsakovas pusę metų buvo „užsikodavęs“, o paskui vėl pradėjo vartoti alkoholį.

Atsakovas D. J. teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (el. bylos priedo, b. l. 5, el. b. l. 114-115), tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko; nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl objektyvių priežasčių.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą (el. b. l. 76), kurioje nurodė, kad byloje pareikšti ieškinio reikalavimai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (el. b. l. 69), kuriame nurodė, kad ieškovė yra skolinga valstybei 555,89 euro, o atsakovas D. J. valstybei yra skolingas
70,90 euro. Trečiasis asmuo nurodė, kad pareikštam ieškiniui neprieštarauja ir prašė civilinę bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini), atstovaujamas (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad su ieškiniu, kad ieškovė L. J. po santuokos nutraukimo už įsipareigojimus (duomenys neskelbtini) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakys solidariai kartu su atsakovu D. J., sutinka (el. b. l. 96).

Tretiesiems asmenims siųsti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko.

Į teismo posėdį neatvyko Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas, yra gautas prašymas nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 112).

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui, tretiesiems asmenims, išvadą teikiančiai institucijai tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, išklausęs ieškovės nuomonės, teismas išnagrinėjo civilinę bylą atsakovui, tretiesiems asmenims ir išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant (CPK 384 straipsnio 2 dalis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovės paaiškinimus, ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno ieškinyje pareikšto reikalavimo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės 

Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (Santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini), el. bylos priedo, b. l. 3).

Ieškovė prašo nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, nes ieškovės teigimu, santuoka iširo dėl netinkamo atsakovo elgesio (fizinio smurto, piktnaudžiavimo alkoholiu, nesirūpinimo šeima).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Nors pagal 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo. Todėl teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Ieškovė ieškinyje ir per teismo posėdį nurodė, kad, šalims gyvenant santuokoje, iš pradžių jų santuoka buvo darni, o vėliau, gimus vaikams, atsakovo elgesys pasikeitė – jis vis dažniau ėmė vartoti alkoholį ir todėl kildavo konfliktai šeimoje. Ieškovės teigimu, konfliktų metu ji yra patyrusi fizinį smurtą iš atsakovo, atsakovas nebeprisidėdavo prie namų ūkio ir vaikų priežiūros. Atsakovas 2017 m. balandžio mėn. vairavo neblaivus ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų, atsakovui iškelta baudžiamoji byla. Po šio įvyko atsakovas šeimą paliko, išvyko į (duomenys neskelbtini), šalys gyvena atskirai.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nustatyta, kad atsakovas ne kartą baustas ir teistas administracine tvarka už nusižengimus ir nusikaltimus, kurie, be kita ko, buvo susiję su alkoholio vartojimu, pvz., 2014 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu pripažinta, kad atsakovas padarė (duomenys neskelbtini) straipsnio 1, 2 dalies administracinį teisės pažeidimą, t. y. būdamas neblaivus, sulaikymo dėl smurto artimoje aplinkoje metu, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1969-992/2015 atsakovas pripažintas kaltu, padaręs prieš ieškovę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), t. y. kad 2014 m. rugpjūčio 2 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą kumščiu sudavė ieškovei smūgį į veidą. Nurodytas nuosprendis įsiteisėjęs. Nusikalstamos veikos padarymo metu atsakovas buvo neblaivus, jam nustatytas 1,42 promilės girtumo laipsnis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2125-716/2017 atsakovas pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,09 promilės) ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, atsakovui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Nurodytas nuosprendis įsiteisėjęs.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus ir juos patvirtinančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas, gyvendamas šeimoje, vartodavo alkoholį ir todėl kildavo konfliktinės situacijos, atsakovas naudodavo smurtą prieš ieškovę, nesirūpino šeimos gerove, neprisidėjo prie jos poreikių tenkinimo, neužtikrino, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyventų saugioje aplinkoje. Bylos duomenimis, atsakovas 2017 m. pavasarį paliko šeimą ir išvyko gyventi į užsienį, šeima nebesirūpino, neteikė nepilnamečiams vaikams išlaikymo (retkarčiais skambindavo, buvo atsiuntęs pinigų savo skoloms sumokėti). Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, jog, gyvendama kartu su atsakovu, ėmėsi jai prieinamų priemonių, kad situacija šeimoje pagerėtų, t. y. siūlė atsakovui kreiptis į specialistus dėl priklausomybės gydymo, atsakovui buvo suleisti potraukį alkoholiui mažinantys vaistai, tačiau po pusės metų atsakovas vėl pradėjo vartoti alkoholį. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių nepateikė.

Teismas, remdamasis nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad pagrindinės šalių santuokos išrimo priežastys – atsakovo alkoholio vartojimas, smurtas prieš ieškovę, netinkamo pavyzdžio rodymas kartu gyvenantiems nepilnamečiams vaikams. atsisakymas rūpintis ieškove ir nepilnamečiais vaikais, išvykstant iš Lietuvos į užsienio valstybę ir paliekant šeimą ilgiau kaip vienerius metus, neteikimas finansinio išlaikymo ir nerėmimas ieškovės morališkai. Teismo vertinimu, atsakovas pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintas sutuoktinio pareigas gerbti kitą sutuoktinį, jį remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į savo galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnis).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos turimos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnis).

Ieškovė neprašo priteisti jai iš atsakovo išlaikymo (CK 3.72 straipsnio 1 dalis), todėl šis klausimas byloje nespręstinas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8-9) tėvai. Ieškovė prašo teismo nustatyti šalių nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą su ja, nes ji su vaikais gyvena nuo jų gimimo, jais rūpinasi, išlaiko. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos byloje pateiktoje išvadoje (el. b. l. 76), parengtoje apsilankius ieškovės gyvenamojoje vietoje, nurodoma, kad ieškovė tinkamai užtikrina vaikų teisę ir interesus augti saugioje, jų poreikius atitinkančioje aplinkoje. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad šalių vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas neatitiktų vaikų interesų, kad nebus užtikrinti vaikų poreikiai turėti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja tenkintinas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, remiantis ieškovės paaiškinimais, atsakovas nebendrauja su vaikais ir nepalaiko su jais ryšio, tačiau ieškovė neprieštarautų, jeigu atsakovas bendrautų ir matytųsi su vaikais, į šalių nepilnamečių vaikų amžių (atitinkamai 4 metai ir 3 metai) sprendžia, kad konkreti bendravimo tvarka nenustatytina, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje įtvirtinant, jog atsakovas bendrauja su L. J. ir K. J. bendru šalių susitarimu nustatytu laiku ir tvarka, atsakovui būnant blaiviam.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai išsamiai išplėtoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Šalys nesudariusios susitarimų dėl jų nepilnamečio vaiko išlaikymo, kurie būtų vykdomi šalių geranoriškai ar patvirtinti teismo ir vykdytini priverstine tvarka Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą po 200 eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui, nurodydama, kad minimalus mėnesinis atlyginimas (toliau – MMA) Lietuvoje yra 400 eurų. Teismas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo kriterijais ir jų išaiškinimu teismų praktikoje, toliau nustatinėja šalių turtinę padėtį ir šalių nepilnamečio vaiko poreikius bei jų dydį.

Sprendžiant dėl šalių turtinės padėties, nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais L. J. ir K. J. gyvena atsakovo močiutei E. V. nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 76). Ieškovė nekilnojamojo turto neturi (el. b. l. 10), jos vardu registruota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. l. 11). Ieškovė dirba UAB “ (duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 42-46, 113) ir jos gaunamos pajamos per mėnesį –  apie 570 eurų. Ieškovės teigimu, iš valstybės ieškovė kiekvienam vaikui gauna 68 euro išmoką už atsakovo neteikiamą išlaikymą ir 30 eurų išmoką vaikui, kuri teikiama nepriklausomai nuo turtinės padėties. Ieškovė turi finansinį įsipareigojimą (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį moka 37-38 eurų įmoką. 

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas gyvena Airijoje (Dublino mieste), Lietuvoje nedirba (el. b. l. 41), byloje nėra duomenų apie atsakovo Airijoje gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą. Atsakovas nepateikė teismui aktualių duomenų apie savo turtinę padėtį. Atsakovo išsilavinimas – vidurinis, specialybė – statybininkas.

Ieškovė nurodo, kad kiekvienam vaikui reikalingas ne mažesnis kaip 400 eurų išlaikymo dydis per mėnesį. Nustatinėjant šalių nepilnamečio vaikų poreikius ir jiems patenkinti reikalingų lėšų per mėnesį dydį, atsižvelgtina į ieškovės paaiškinimus per teismo posėdį. Ieškovė nurodė, kad nuomos išlaidų šiuo metu neturi (gyvena atsakovo senelės namuose), tačiau prisideda prie komunalinių mokesčių už butui teikiamas paslaugas apmokėjimo; perka vaikams geresnį maistą, drabužių (konkrečios sumos nurodyti negalėjo, pažymėjo, kad gyvena „nuo algos iki algos“). Vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas, už kurias ieškovė moka po 60-65 eurus per mėnesį, į ugdymo įstaigų fondą – po 3 eurus už kiekvieną vaiką kas mėnesį. L. J. lanko būrelius: šokių, kurio kaina – 15 eurų kas mėnesį, ir dar vieną būrelį ugdymo įstaigoje, vienos pamokos kaina – 2,5 euro. Kai sutaupo papildomų lėšų, ieškovė vyksta su vaikais pramogauti (į teatrą, gimtadienius, zoologijos sodą, žaidimų kambarius). Mergaitės sveikos; specialiųjų poreikių neturi. Nurodytoms išlaidoms pagrįsti ieškovė rašytinių įrodymų nepateikė.

Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiga įrodyti, kad vaikui reikalingas būtent tokio dydžio išlaikymas, tenka ieškovei (CPK 178 straipsnis). Ieškinyje pateiktas argumentas, kad šiuo metu toks yra minimalios algos dydis, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas. Minėta, kad išlaikymas priteisiamas, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį, todėl jis gali būti tiek didesnis nei minimali mėnesinė alga, tiek ir mažesnis. Dėl jo dydžio teismas sprendžia kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes ir į anksčiau paminėtus CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus bei jų išaiškinimus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Įvertinus byloje pateiktus įrodymus (ieškovės paaiškinimus), darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad kiekvieno vaiko kasdieniams, įprastiems tiek būtiniesiems (maistui, aprangai, būstui ir kt.), tiek ugdymo ar laisvalaikio poreikiams patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip
400 eurų išlaikymas per mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta vaiko poreikiams skirtina suma yra per didelė ir neatitinka šalių turtinės padėties.

Kaip nustatyta pirmiau, ieškovė šiuo metu neturi būsto nuomos išlaidų; šalių nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigas, todėl didžiąją dalį dienos maitinimo paslaugos jiems teikiamos ne namuose. Tuo atveju, jeigu vaikai serga, tai ieškovė neturi mokėti ugdymo įstaigai už maitinimo paslaugas. Ieškovės pateiktais duomenimis, išlaidos vaikų papildomam ugdymui yra nedidelės (vienas iš vaikų kol kas dar apskritai nelanko jokių papildomų mokamų užsiėmimų). Ieškovės teigimu, mergaitės yra sveikos ir ieškovė nepatiria kiekvieną mėnesį didesnių, nei įprasta (pvz., vaikams sergant peršalimo ligomis) išlaidų vaistams ar gydymui. Teismas, be kita ko, atsižvelgia į tai, kad šalių dukterys dar yra labai mažos (atitinkamai 4 m. ir 3 m. amžiaus), todėl jų poreikiai yra mažesni, nei vyresnio vaiko ar suaugusio asmens.

Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, daro išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams – tiek kasdieniams (ugdymui, maistui, rūbams, gyvenamajam plotui išlaikyti ir kt.), tiek papildomiems (sveikatos priežiūros ir pan.) – patenkinti kiekvienam jų reikalingas ne mažesnis kaip 300 eurų išlaikymo dydis per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra sveikos ir darbingos, neturi joms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, turi vykdytinų finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, darytina išvada, jog abi šalys turi prisidėti prie kiekvieno vaiko išlaikymo lygiomis dalimis, t. y. teikdamos po 150 eurų kiekvienam vaikui.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytus šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir jiems reikalingą patenkinti išlaidų dydį, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų tokio dydžio išlaikymo teikti, sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės prašymą, priteisti iš atsakovo šalių vaikams išlaikymą, mokamą po 150 eurų kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės.

Teismas pažymi, kad ieškovei, su kuria po santuokos nutraukimo nustatytina vaikų gyvenamoji vieta, neišvengiamai tenka didesnė rūpinimosi vaikais, jų priežiūros našta, todėl valstybės skiriama išmoka vaikui (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis) į šalių vaikų poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymo dydį ir atitinkamai į tėvų pareigos mokėti išlaikymą apimtį neįtrauktina.

Ieškovė yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Teismas pažymi, kad išlaikymas priteistinas nuo 2018 m. liepos 16 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės. Kadangi teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams laikinas išlaikymas, mokamas po 150 eurų per mėnesį kiekvienam vaikui –, tai išlaikymas priteistinas, išskaičiuojant pagal nurodytą teismo nutartį laikinam išlaikymui sumokėtas sumas.

Teismas išaiškina, kad, pasikeitus (išaugus, sumažėjus) šalių nepilnamečių vaikų poreikiams ar pasikeitus šalių turtinei padėčiai (pagerėjus ar pablogėjus), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių po santuokos nutraukimo vykdymo

Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis). CK 3.118 straipsnyje nustatyta, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ar kito asmeninis turtas, sutuoktinių bendros ar asmeninės skolos. Bendras sutuoktinių turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad, gyvendamos santuokoje, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 800 eurų vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11). Dalijamo turto vertę nurodė ieškovė. Atsakovas prieštaravimų dėl turto vertės nepateikė, todėl teismas, dalydamas turtą, ja vadovaujasi. Ieškovė prašė santuokoje įgytą automobilį priteisti jai asmeninės nuosavybės teise be kompensacijos atsakovui už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį priteisimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad automobiliu naudojasi ieškovė, jau kurį laiką ji viena moka įmokas, grąžindama paskolą, kuri buvo paimta nurodyto automobilio įsigijimui, į tai, kad po santuokos nutraukimo su ieškove lieka gyventi šalių nepilnamečiai vaikai ir atsakovas šiuo metu visiškai neprisideda prie jų priežiūros, sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir priteisti ieškovei automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise be kompensacijos iš ieškovės atsakovui už ieškovei atitenkantį turtą natūra priteisimo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Teismas, remdamasis byloje pateiktais duomenimis, nustatė, kad santuokos metu atsirado tokių šalių įsipareigojimų tretiesiems asmenims: (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 34-35) bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai (duomenys neskelbtini) (toliu – (duomenys neskelbtini)) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis V. M., vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė D. P.) (el. b. l. 17-19). Ieškovė prašo prievolę kreditoriui (duomenys neskelbtini)pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)po santuokos nutraukimo pripažinti solidariomis šalių prievolėmis, o prievoles (duomenys neskelbtini) – asmeninėmis kiekvienos šalies prievolėmis. 

Ieškovė prašo pripažinti prievolę pagal 2017 m. rugsėjo 13 d. sutartį solidaria šalių prievole, nes paskolą gavo abu sutuoktiniai ir gautos lėšos panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, tačiau ieškovė įsipareigoja grąžinti šią prievolę asmeniškai. Atsakovas prieštaravimų dėl tokio prievolės pobūdžio nustatymo nepareiškė. (duomenys neskelbtini), atstovaujamas (duomenys neskelbtini), pateikė atsiliepimą (el. b. l. 96), nurodė, kad sutinka su ieškovės prašymu pripažinti pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsiradusią prievolę solidaria šalių prievole.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nurodyta sutartis sudaryta šalių santuokos metu, sutarties paskirtis – šeimos poreikių tenkinimas (šeimos automobilio pirkimas), daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas pripažinti prievolę pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) solidaria šalių prievole pagrįstas, todėl tenkintinas. Kartu išspręstinas prievolės vykdymo tarp šalių klausimas, nustatant, kad kredito įmokas pagal sutartį moka ieškovė.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, trečiasis asmuo VMI neprieštaravo šalių santuokos nutraukimui, atitinkamai ieškovės prašomam prievolių padalijimo būdui (el. b. l. 69), teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovo įsipareigojimus valstybei asmeninėmis atsakovo prievolėmis tenkintinas. Teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, kad, VMI pateiktais duomenimis, ieškovė taip pat turi skolą valstybei, ji pripažintina asmenine ieškovės prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Teikdama teismui ieškinį, ieškovė sumokėjo 93 eurus žyminio mokesčio. Kadangi ieškinys (dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių) patenkintas 93,75 proc., tai iš atsakovo ieškovei priteistina 87,18 euro sumokėto žyminio mokesčio.

Kadangi nuo ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymą vaikams ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), į valstybės biudžetą iš atsakovo už reikalavimą priteisti išlaikymą priteistinas 81 euro žyminis mokestis ((150 eurų x 2 x 12 mėn.) x 3 proc.x75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 4,20 euro teismo turėtų pašto išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 85,20 euro bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1, 6 dalimis, 150 straipsnio 2 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. J. (D. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę „J.“, atsakovui D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) – „J.“.

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove L. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas D. J. (D. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiais vaikais K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. J.,
a. k. (duomenys neskelbtini) šalių susitarimu nustatytu laiku ir vietoje, būdamas blaivus.

Priteisti iš atsakovo D. J. (D. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukteriai K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų išlaikymą kas mėnesį, ir nepilnametei dukteriai L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų išlaikymą kas mėnesį, išlaikymas vaikams teikiamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. liepos 16-osios) iki K. J. pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) ir L. J. pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), išskaičiuojant pagal teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas laikinojo išlaikymo sumas.

Paskirti ieškovę L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Indeksuoti išlaikymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti ieškovei L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovės L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė iki visiško jos įvykdymo.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo tarpusavyje šalys vykdo prievoles pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tokia tvarka: įmokas pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) moka ieškovė L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeniškai.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) už turimų prievolių (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis V. M., vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė D. P.) vykdymą po santuokos nutraukimo atsako asmeniškai.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) už turimų prievolių (duomenys neskelbtini) vykdymą po santuokos nutraukimo atsako asmeniškai.  

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo priteistą laikinąją išlaikymą.

Priteisti ieškovei L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 87,18 euro (aštuoniasdešimt septynis eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 85,20 euro (aštuoniasdešimt penkis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Išaiškinti atsakovui, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – AB Luminor banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, VĮ „Regitra“.

Teisėja                                                      Sigita Taurienė