Civilinė
byla Nr. 3K-3-21/2009
Procesinio
sprendimo kategorija 30.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2009 m. vasario 9 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės
Ambrasienės ir Birutės Janavičiūtės,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. kasacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės
teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos
nustatymo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl bendrosios dalinės nuosavybės
atidalijimo ir naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Šalys bendrosios
dalinės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – 0,78 ha žemės sklypą, 0,25
ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, 2,1 ha ploto žemės
sklypą (duomenys neskelbtini). Šį turtą šalys paveldėjo po E. M. (ieškovo motinos ir atsakovo senelės) mirties (2004 m.
rugsėjo 12 d.). Atsakovas 3/4 dalis turto paveldėjo testamento pagrindu,
ieškovas 1/4 dalį turto – kaip privalomąją palikimo dalį. Ieškovas prašė teismo
nustatyti naudojimosi turtu tvarką pagal jo pateiktą projektą:
- iš 0,78 ha žemės sklypo (duomenys
neskelbtini), ieškovui paskirti naudotis 0,71 ha žemės sklypo dalimis
(plane pažymėtomis raide „D“), o atsakovui – 0,07 ha žemės sklypo dalimis
(plane pažymėtomis raide „E“);
- iš 0,25 ha namų valdos žemės
sklypo (duomenys neskelbtini), ieškovui paskirti naudotis 0,0419 ha ir
0,0106 ha žemės sklypo dalimis (plane pažymėtomis raide „C“), o atsakovui –
0,0814 ha, 0,0448 ha ir 0,0309 ha žemės sklypo dalimis (plane pažymėtomis raide
„B“), bendrai naudotis paliekant 0,0277 ha žemės sklypo dalį (plane pažymėtą
raide „A“) ir 0,0127 ha – po pastatais;
- 2,1 ha ploto žemės sklypą (duomenys
neskelbtini), paskirti naudotis atsakovui;
- gyvenamojo namo (duomenys
neskelbtini), patalpas: 1-1 (14,55 kv. m), 1-4 (12,05 kv. m), 1/2 dalį 1-2
(13,62 kv. m), 11/25 dalis R-1 (9,75 kv. m), iš viso 37,70 kv. m - paskirti
ieškovui, o patalpas: 1-3 (34,10 kv. m), 1-5 (20,21 kv. m), 1-6 (31,88 kv. m),
1/2 dalį 1-2 (13,62 kv. m), 14/25 dalis R-1 (9,75 kv. m), R-2 (4,82 kv. m), iš viso
113,28 kv. m – atsakovui.
Atsakovas pareiškė
priešieškinį ieškovui, prašydamas atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės
nuosavybės (0,25 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato (duomenys
neskelbtini)) ir priteisti šį turtą jam natūra, o ieškovui už jo turimą
dalį bendrojoje nuosavybėje – 5125 Lt kompensaciją. Žemės sklypams (duomenys
neskelbtini), atsakovas prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal jo
projektą:
- iš 2,1 ha žemės sklypo
atsakovui paskirti naudotis 3/4 dalimis žemės sklypo, t. y. 1,5750 ha (pažymėta
plane raide „A“), o ieškovui – 1/4 dalimi žemės sklypo, t. y. 0,525 ha
(pažymėta plane raide „B“);
- iš 0,78 ha ploto žemės sklypo
atsakovui paskirti naudotis 3/4 dalimis žemės sklypo, t. y. 0,585 ha (pažymėta plane
raide „A“), o ieškovui – 1/4 dalimis žemės sklypo, t. y. 0,195 ha (pažymėta
plane raide „B“).
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Kelmės rajono
apylinkės teismas 2008 m. kovo 31 d. sprendimu atmetė ieškinį ir tenkino dalį
priešieškinio. Teismas nustatė šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio
2,1 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:
atsakovui paskyrė naudotis 3/4 dalimis žemės sklypo (plotas 1,575 ha), pažymėto
žemės ūkio paskirties žemės paskirstymo plane raide „A“ (raudona spalva), o
ieškovui – 1/4 dalimis žemės sklypo (0,525 ha), pažymėto plane raide „B“
(mėlyna spalva); nustatė 0,78 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi
tvarką: atsakovui paskyrė naudotis 3/4 dalimis žemės sklypo (plotas 0,585 ha),
pažymėto plane raide „A“ (raudona spalva), o ieškovui – 1/4 dalimi žemės sklypo
(0,195 ha), pažymėto plane raide „B“ (mėlyna spalva). Teismas atmetė
priešieškinio dalį dėl reikalavimo atidalyti atsakovo dalį iš bendrosios
dalinės nuosavybės – 0,25 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato (duomenys
neskelbtini), priteisiant atsakovui turtą natūra, o ieškovui – 5125 Lt
kompensaciją. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad šalių žemės
sklypai yra savarankiški nekilnojamieji daiktai, suformuoti ir teisiškai
įregistruoti kaip atskiri šalių bendrosios dalinės nuosavybės objektai,
kiekviename sklype yra nustatytos šalių nuosavybės dalys. Atsakovo žemės sklypų
naudojimosi tvarkos projektas atitinka bendraturčių dalis ir neprieštarauja
įstatymų reikalavimams, nes kiekviename sklype nustatytos atitinkamai 1/3 ir
3/4 dalys; atitinka abiejų šalių interesus. Dėl namų valdos teismas nurodė, kad
sprendžiant atidalijimo klausimą ir parenkant bendraturčiams priimtiniausią
bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, reikia atsižvelgti, ar
siūlymas nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančių
naudotis patalpų vertingumo prasme. Skiriant naudotis patalpas turi būti
atsižvelgta į kiekvieno bendraturčio dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės
teise (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal ieškovo
projektą, ieškovui, kuriam priklauso tik 1/4 dalis gyvenamojo namo, paskyrus
naudotis jo prašomomis patalpomis, o atsakovui, kuriam priklauso 3/4 dalys,
paskyrus gyvenamojo namo patalpas, kurios yra nešildomos, mansardos patalpa neįrengta,
žema, ieškovui atitektų funkcinės paskirties ir vertės prasme vertingesnės
patalpos. Kadangi bendraturčių santykiai konfliktiški, tai ieškovo pasiūlytas
naudojimosi ginčo patalpomis projektas, pagal kurį virtuve ir rūsiu šalims
tektų naudotis bendrai, prieštarauja CK 1.5 įtvirtintiems principams (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m.
lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v.
O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004). Nenustatęs naudojimosi
gyvenamuoju namu tvarkos, teismas nesprendė ir dėl 0,25 ha žemės sklypo naudojimosi
tvarkos nustatymo.
Spręsdamas dėl
atsakovo prašymo atidalyti iš bendro turto 0,25 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį
namą su ūkiniu pastatu, teismas vadovavosi CK 4.75 straipsniu ir nurodė, kad atsakovas
turėjo teismui pateikti kitą atidalijimo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje O. Š. v. S. B.,
bylos Nr.3K-3-780/2003). Atsakovui jo nepateikus, teismas sprendė, kad išnaudotos
ne visos gyvenamojo namo atidalijimo galimybės. Teismas konstatavo, kad nėra
galimybės nustatyti maksimaliai šalių interesus atitinkančios, jų teises
užtikrinančios naudojimosi pastatais tvarkos, todėl negalima išspręsti ir žemės
sklypo tarp jų paskirstymo klausimo – šios ieškinio ir priešieškinio dalys atmestinos.
Šiaulių apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 7 d. sprendimu
pakeitė Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimą ir
priešieškinį tenkino – atidalijo atsakovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės
– 0,25 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato (duomenys
neskelbtini), priteisiant atsakovui natūra šį turtą, o ieškovui už jo
turimą dalį bendrojoje nuosavybėje priteisiant iš atsakovo 5125 Lt kompensaciją;
taip pat priteisė atsakovui iš ieškovo 2953,75 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios
instancijos teisme (apeliacinės instancijos teismo rezoliucinėje dalyje
klaidingai nurodyta šalių procesinė padėtis). Kitą pirmosios instancijos teismo
sprendimo dalį teismas paliko nepakeistą ir priteisė atsakovui iš ieškovo 1334
Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (apeliacinės instancijos
teismo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta šalių procesinė padėtis).
Teismas nurodė, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų
reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti
daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi
būti teikiamas atidalijimui (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) ir tik negalint daikto
padalyti natūra gali būti nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio
25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šilalės rajono apylinkės prokuroras
v. L. G., bylos Nr. 3K-3-354/2005). Teismas nustatė,
kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 150,98 kv. m
gyvenamasis namas, kuriame nėra ieškovo paveldėtą 1/4 dalį namo atitinkančio
dydžio atskiros patalpos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad
pagal ieškovo pateiktą projektą paskirsčius patalpas ieškovui atitektų
funkcinės paskirties ir vertės prasme vertingesnės patalpos. Prašymą dėl
naudojimosi namu (jį atitinkamai rekonstravus) tvarkos nustatymo pareiškė
ieškovas, todėl jis turėjo pateikti tinkamai parengtą projektą. Ieškovas
privalėjo pateikti ir apskaičiavimus, kiek kainuotų jo siūlomos naudojimosi
gyvenamuoju namu tvarkos įgyvendinimas (CK 4.76 straipsnis); įrodymus,
patvirtinančius techninę galimybę atlikti pertvarkymus. Taigi ieškovas neįrodė,
kad jo siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nepažeis atsakovo teisių ir
teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui, jo paskirčiai.
Vadovaujantis CK
4.75 straipsniu tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be
neproporcingos žalos jo paskirčiai, priteisti kompensaciją atidalijamam
bendraturčiui be jo sutikimo galima, jeigu jo dalis bendrojoje nuosavybėje,
palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, negalima ja realiai
naudotis, o atidalijamo savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas
kaip labai svarbus (CK 4.80 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G.,
bylos Nr. 3K-3-85/2006). Tam, kad atsakovas galėtų gyventi šildomose
patalpose pagal ieškovo siūlomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, reikia
įrengti šildymo sistemą, kurios kaina du kartus viršija gyvenamojo namo rinkos
vertę. Taigi nustatant naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, būtų padaryta
neproporcingai didelė žala jo paskirčiai. Be to, ieškovas privalėtų padengti ¼ dalį
šildymo sistemos įjungimo kainos – 10 340 Lt. Ieškovas yra II grupės invalidas,
nedarbingas, todėl jam būtų sunku įgyvendinti bendraturčio pareigą proporcingai
savo daliai apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas. Be to, šalys nuolatos
konfliktuoja dėl joms daline nuosavybe priklausančio turto, todėl kritiškai
vertintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas privalėjo
pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus. Remdamasis CK
1.5, 4.76 straipsniais teismas sprendė, kad vienintelis ir teisingiausias ginčo
išsprendimo būdas yra atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant
ieškovui kompensaciją pinigais.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas
prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, dalį pirmosios
instancijos teismo sprendimo ir priimti naują sprendimą – patenkinti dalį
ieškinio: 1) paskirti ieškovui naudotis 0,25 ha žemės sklypo 0,0419 ha,
0,0106 ha žemės sklypo dalimis, pažymėtomis projekte raide „C“, atsakovui –
0,0814 ha, 0,0448 ha, 0,0309 ha žemės sklypo dalimis, pažymėtomis projekte
raide „B“; bendrai naudotis palikti 0,0277 ha žemės sklypo dalį, pažymėtą
projekte raide „A“, ir 127 kv. m žemės sklypo dalį po pastatais; 2) paskirti
ieškovui naudotis gyvenamojo namo patalpas 1-1/14,55 kv. m, 1-4/12,05 kv. m,
1/2 dalį kambario 1-2/13,62 kv. m, 11/25 dalis rūsio R-1/9,75 kv. m (iš viso –
37,70 kv. m), o atsakovui paskirti naudotis patalpomis 1-3/34,10 kv. m, 1-5/20,21
kv. m, 1-6/31,88 kv. m, 1/2 dalis 1-2/13,62 kv. m, 14/25 dalis R-1/9,75 kv. m,
R-2/14,82 kv. m (iš viso – 113,28 kv. m); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Dėl CK. 4.80
straipsnio taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario
1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006, kurioje nustatytos kitos
faktinės aplinkybės nei šioje byloje. Ieškovo nuomone, teismai galėjo nustatyti
jo prašomą naudojimosi turtu tvarką, nes gyvenamojo namo plotas – 150,98 kv. m,
yra du įėjimai, funkcionalios būtų abi namo dalys, nebūtų reikalinga rekonstrukcija.
Pažymėtina, kad žemės sklypas šalims priklauso bendrosios nuosavybės teise,
kito nekilnojamojo turto ieškovas neturi, be to, tai jo tėviškė. Atidalijimas
iš bendros nuosavybės natūra šioje byloje teoriškai yra galimas, tačiau tam reikėtų
parengti rekonstrukcijos projektą pagal Statybos įstatymo reikalavimus, o
atskirų turtinių vienetų suformavimas būtų susijęs su dideliais kaštais, todėl
yra ekonomiškai netikslingas.
2. Dėl CK 4.75
straipsnio taikymo. Teismai, netenkinę ieškinio reikalavimų, pažeidė CK 1.5 ir
4.75 straipsnių nuostatas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės
aiškinimą ir taikymą (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m.
rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. Š. v. S. B., Nr. 3K-3-780/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S.,
bylos Nr. 3K-3-572/2004). Nagrinėjamoje byloje yra galimybė nustatyti namo
naudojimosi tvarką: namas yra su dviem įėjimais, taigi, galima namą naudoti
kaip du atskirus butus, nereikalinga rekonstrukcija (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 25 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje Šilalės rajono apylinkės prokuroras v. L. G., bylos Nr. 3K-3-354/2005). Dėl to neaišku, kodėl
apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas turi pateikti gyvenamojo
namo rekonstrukcijos projektą. Daikto atskyrimas natūra pagal bendraturčiams
turimas dalis nepadarys neproporcingos žalos jų paskirčiai, todėl atsakovo
reikalavimas atidalyti turtą, išmokant kompensaciją pinigais, turėtų būti
pripažintas kaip neatitinkantis CK 4.80 straipsnio reikalavimų. Ieškovo
nuomone, šioje byloje teismas nepagrįstai taikė CK 4.76 straipsnio nuostatas.
Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismui atidalijus nurodytą turtą
atsakovo siūlytu būdu, ieškovas neturės galimybės naudotis jam teismų paskirta 0,78
kv. m žemės sklypo dalimi (CK 1.5 straipsnis).
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą
apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Jame nurodyta, kad apeliacinės
instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai
aiškino CK 4.80 straipsnio 2 dalį nurodydamas, jog kompensacija už dalį
bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais
atvejais, kai išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal
bendraturčiams tenkančias dalis, nepadarius daiktui neproporcingos žalos. Be
to, atidalijimu turi būti užtikrintas tokio turto naudojimo racionalumas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. v.
V. M., bylos Nr. 3K-3-166/2007; 2008 m. lapkričio 11 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Teismas nustatė, kad
pagal ieškovo pateiktą patalpų naudojimosi tvarkos projektą ieškovui atitektų
funkcinės paskirties ir vertės prasme vertingesnės patalpos, tai lemtų būtinybę
atlikti pertvarkymus, kurie kainuotų daugiau kaip namų valda. Dėl to nustatant
naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, būtų padaryta neproporcingai didelė žala
jo paskirčiai. Pažymėtina, kad ieškovas, pateikęs namo naudojimosi tvarkos
planą, neteikė pasiūlymų dėl atsakovui tenkančios dalies apšildymo, neginčijo
namų valdos vertinimo, nepaneigė, kad būtina įrengti šildymo sistemą. Pagal
byloje esančius duomenis teismas tinkamai sprendė, kad ieškovas negalės
tinkamai apmokėti išlaidų turtui išlaikyti ir išsaugoti, padengti 1/4 dalies šildymo
sistemos įjungimo išlaidų (CK 4.76 straipsnis). Be to, nustatant naudojimosi
patalpomis tvarką būtina įvertinti tarp bendraturčių susiklosčiusius santykius
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004
m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L.
v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004). Pažymėtina,
kad ieškovas apeliaciniame skunde nekėlė klausimo dėl naudojimosi namų valdos
0,25 ha žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovas nepasiūlė atsakovui
kompensavimo už pasirinktas funkcine prasme vertingesnes patalpas (CK 1.75,
4.75 straipsniai). Pagal CPK 178 straipsnį ieškovas turėjo pateikti tinkamai
parengtą atidalijimo projektą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių
bendrosios nuosavybės teise turimas turto dalis, byloje surinktus įrodymus dėl
šildymo sistemos įrengimo kaštų, tinkamai aiškino ir taikė CK 4.76 straipsnio
nuostatas. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi, ar bus galima patekti prie ieškovo
nurodomo žemės sklypo ne per namų valdą pagal byloje esančius žemės paskirstymo
planus, išvažiuojamajame posėdyje ir nenustatė ieškovo teisių pažeidimo. Pažymėtina,
kad naudojimosi 0,78 ha žemės sklypo dalimi klausimas yra išspręstas pirmosios
instancijos teismo sprendimu, kurio dalies ieškovas apeliacine tvarka neskundė,
neskundžia ir kasacine tvarka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo
kasaciniame teisme ribų
Civiliniame procese
galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra
ginčo šalių, o ne teismo pareiga, todėl teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas
ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta
CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina
byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o
kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Šių nuostatų
kolegija laikosi nagrinėdama ieškovo kasacinį skundą, t. y. patikrina
kasatoriaus argumentus dėl skundžiamų bylą nagrinėjusių teismų procesinių
sprendimų dalių, kuriomis buvo spręsti šalių pareikšti reikalavimai dėl
nuosavybės teisių į namų valdą – gyvenamąjį namą ir 0,25 ha sodybinį žemės
sklypą įgyvendinimo. Kasaciniu skundu neprašoma, o peržengti kasacinio skundo
ribas pagrindo nėra (CPK 353 straipsnio 2 dalis), patikrinti bylą nagrinėjusių
teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis išspręstas šalių nuosavybės teisių
įgyvendinimas į 0,78 ha ir 2,10 ha žemės sklypus.
Dėl prioriteto
įgyvendinant nuosavybės teises
Šalių pareikštų
reikalavimų dalykas, esantis ir kasacinio bylos nagrinėjimo dalyku, – tai
reikalavimai išspręsti šalių bendrosios nuosavybės teisių į namų valdą –
gyvenamąjį namą ir 0,25 ha sodybinį žemės sklypą įgyvendinimo klausimą. Minėta,
kad ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/4 dalys, o
atsakovui – 3/4 dalys nuosavybės teisėje, t. y. idealiosios dalys šalių
nuosavybės teisėje į ginčo dalyką yra nustatytos, todėl spręstinas klausimas
dėl šalių nuosavybės teisių realiųjų dalių.
Bendrosios nuosavybės
teisių įgyvendinimo aspektu šalys prašė skirtingai spręsti bendrosios
nuosavybės teisės įgyvendinimo į ginčo dalyką - namų valdą klausimą. Ieškovas
savo reikalavimą grindė CK 4.75, 4.81 straipsnių nuostatomis ir esamoje
situacijoje tinkamiausia nuosavybės teisių įgyvendinimo išraiška laikė
naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymą. Atsakovas CK 4.81
straipsnio pagrindu siekė atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Pagal pagrindinę
bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, nustatytą CK 4.75
straipsnio 1 dalyje, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas,
juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata
įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes
suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito
bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem
šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Naudojimosi bendru
daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra
savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio
13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Ginčas dėl naudojimosi
bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas remiantis CK 4.81 straipsnio 1
dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama
į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šiuo atveju
tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis
dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių
naudojamos bendrai, nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir nenutraukiama
bendroji dalinė nuosavybės teisė. Atidalijimo iš bendrosios dalinės
nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami
atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais
disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi nuostatos,
kad, kilus ginčui ir sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės
įgyvendinimo klausimus, kai vienas bendraturtis ar keli iš jų reikalauja
atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris
yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas teikiamas
atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), ir tik
negalint daikto padalyti natūra nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (CK
4.81 straipsnio 1 dalis). Prioritetas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės,
įgyvendinant nuosavybės teises, teikiamas todėl, kad taip sudaroma galimybė
atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, siekiant palengvinti ir
supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą
daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems
įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje Šilalės rajono apylinkės prokuroras v. L. G., bylos
Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006;
2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J.
v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11
d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).
Dėl atidalijimo
iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo
Pagal įstatyme
nustatytą reikalavimą atidalijant daiktą natūra, neturi būti padaryta
neproporcinga žala daiktui (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Įstatymo formuluotėje
nustatyta tam tikra žalos padarymo galimybė, bet tokia žala turi būti
proporcinga. Žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai
neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, praktiškai nelieka daikto
panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Atidalijant daiktą, dažniausiai jam
padaroma tam tikra žala, tačiau šis žalos padarymas yra pateisinamas, jei po
tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo
reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B., bylos Nr.
3K-3-780/2003). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas
turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises,
taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią
dalytino turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės
nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą
ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-166/2007; 2008 m. lapkričio 11 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).
Įstatyme įtvirtintų
atidalijimo iš bendrosios nuosavybės reikalavimų tinkamas įgyvendinimas,
kuriuo, minėta, turi būti išvengta neproporcingos žalos daikto paskirčiai
padarymo, kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių
– turto, į kurį siekiama nutraukti bendrosios nuosavybės teisę, struktūros,
parametrų, bendraturčių skaičiaus, bendraturčių turimų dalių bendrojoje
nuosavybėje, galimybės atlikti pertvarkymus ir pan.
Atidalijimo atveju
priteisti kompensaciją, paprastai galima prašančiajam atsidalyti, nes tokiu
atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą,
sutinka gauti kompensaciją. Priteisti kompensaciją be savininko sutikimo
vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai išnaudotos visos
galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą, nepadarius
jam neproporcingos žalos, pavyzdžiui, bendraturčio dalis, palyginus su kitais
bendraturčiais, daug mažesnė ir jo dalies dydis neleidžia racionaliai tos
dalies atskirti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi
realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-780/2003).
Nagrinėjamoje byloje
galima pripažinti, kad ieškovui priklausanti idealioji dalis bendrosios
nuosavybės teisėje nėra didelė – tik 1/4 dalis nuosavybės teisėje į daiktą.
Tačiau realioji ieškovui priklausančios nuosavybės dalis daikte yra gana
didelė. Pagal pateiktus apskaičiavimus gyvenamojo namo struktūroje ji sudaro
37,70 kv. m ir tokio dydžio nuosavybės dalies turėjimo faktas teikia pagrindą spręsti,
kad turi būti galimybė racionaliai tą dalį atskirti. Apeliacinės instancijos
teismas neturėjo pagrindo formuoti išvadų, pripažįstant atidalijimo natūra
negalimumą, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje K. G. v. S. G.,
bylos Nr. 3K-3-85/2006, suformuluotomis taisyklėmis. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, suformuluotos taisyklės taikytinos tik
teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą,
kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą.
Nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ir tai daro ne a
priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines
aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo
pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik
konkrečios bylos kontekste. Bandymas taikyti konkrečius kasacinio teismo
išaiškinimus bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant
buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės
normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Minėta, kad
apeliacinės instancijos teismo išvadoms pagrįsti naudota byla iš esmės
skirtinga savo faktinėmis aplinkybėmis, nes šioje byloje buvo sprendžiamas
nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimas į iš esmės skirtingą savo parametrais
ir struktūra daiktinių teisių objektą – tris kartus nei nagrinėjamoje byloje
mažesnį 48,31 kv. m gyvenamąjį namą, kuriame natūra, nepadarant neproporcingos
žalos, nebuvo įmanoma atidalyti atsakovui nuosavybės teise priklausančios 12,07
kv. m patalpos. Nagrinėjamoje byloje, minėta, ieškovui priklausanti realioji
dalis nuosavybės teisėje sudaro 37,70 kv. m, t. y. pakankamai didelę, ir tai
teikia pagrindą pripažinti, kad daiktas–gyvenamasis namas yra dalus. Tarp
bendraturčių kylančios konfliktinės situacijos dėl naudojimosi nuosavybe, kaip
nurodė apeliacinės instancijos teismas, nepripažintina pakankamu pagrindu
atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimą spręsti tokia forma, kaip tai
atliko apeliacinės instancijos teismas, kai vienam iš bendraturčių (atsakovui)
natūra buvo priteistas gyvenamasis namas, o kitam bendraturčiui (ieškovui) – piniginė
kompensacija. Daikto padalijimas natūra, kai toks padalijimas galimas
nepadarant neproporcingos žalos daiktui, ir savarankiškų civilinės apyvartos
objektų suformavimas įneša teisinį ir faktinį aiškumą tarp buvusių bendraturčių,
panaikina arba gerokai sumažina konfliktų kilimo galimybes.
Minėta, kad priteisti
kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems
bendraturčiams galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo
būdus, siekiant padalyti daiktą, nepadarius jam neproporcingos žalos (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo
8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-780/2003). Sprendžiant dėl
atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą,
kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš
bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Ieškovo realioji
nuosavybės dalis (37,70 kv. m dydžio) yra gana didelė ir būtų galima ją
racionaliai atidalyti, todėl jo teisės į jam natūra priklausančią dalytino
turto dalį neturėtų būti paneigta, sumokant byloje nustatytą piniginę
kompensaciją, bet kartu ji neturėtų būti įgyvendinama tokiomis sąlygomis, kaip
pasiūlė ieškovas, nes tokiomis sąlygomis atlikus gyvenamųjų patalpų atidalijimą
ar nustačius naudojimosi tvarką pažeidžiamos atsakovo teisės jam paskiriant
nepalyginamai mažiau vertingas patalpas. Bylos nagrinėjimo metu šalys
nuosekliai laikėsi savo pozicijų dėl pareikštų reikalavimų įgyvendinant
nuosavybės teises į turtą, t. y. ieškovas siekė nustatyti naudojimosi bendrąja
daline nuosavybe tvarką pagal jo pateiktą projektą, atsakovas reikalavo
atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priteisiant namų valdą natūra, o
ieškovui – išmokant kompensaciją pinigais, nors kolegija sprendžia, kad šiuo
atveju galima rasti racionalaus atidalijimo natūra variantą, šalims vykdant
bendradarbiavimo pareigą. Atsakovo pateiktas gyvenamojo namo apšildymo sistemos
rekonstrukcijos projektas, jo įgyvendinimo kaina ir ribotos ieškovo galimybės
kompensuoti nurodomas rekonstrukcijos išlaidas negali visiškai eliminuoti
tinkamo savininko nuosavybės teisių įgyvendinimo - atidalijimo natūra galimybės,
nes galimos alternatyvios, mažiau išlaidų reikalaujančios patalpų apšildymo
galimybės, atitinkamai gyvenamųjų patalpų funkcinio vertingumo suvienodinimas
ir pan. Taigi kolegija sprendžia, kad šalys neišnaudojo visų galimybių
racionaliai atidalyti jų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.75 straipsnio
1 dalis, 4.80 straipsnio 1, 2 dalys).
Nurodytais motyvais
kolegija konstatuoja, kad tinkamu bendrosios dalinės nuosavybės teisių
įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu pagal
nustatytas bylos aplinkybes yra pagrįstas pirmosios instancijos teismo
sprendimas (CPK 346 straipsnis).
Kolegija nepriima dėl
ieškovo blogesnio sprendimo, nes, naikindama skundžiamą apeliacinės instancijos
teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta ieškovo bendrosios dalinės
nuosavybės teisė į ginčo turtą, priteisiant jam piniginę kompensaciją, grąžina
ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/4 dalį 0,25 ha žemės sklypo,
gyvenamojo namo, ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), t. y. atkuria
jo, kaip bendraturčio, teisinį statusą (CPK 353 straipsnio 3 dalis). (duomenys
neskelbtini). Kolegija perskirsto bylinėjimosi išlaidas, proporcingai
patenkintai ir atmestai reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1
dalimi,
n u t a r i a :
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus
Grabinskas
Dangutė
Ambrasienė
Birutė
Janavičiūtė