Civilinė byla Nr. e2A-54-1120/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01402-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.5.1.2.3; 2.1.7.2; 3.2.4.9.6.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Loromas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Refitas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Loromas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Refitas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Refitas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Loromas“ dėl apmokėjimo už medžiagas ir paslaugas bei baudos ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Statybų techninė priežiūra“, Lloyd‘s of London sindikatas, R. M..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau –  UAB) „Loromas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš priteisti atsakovės UAB „Refitas“ (toliau – ir atsakovė) 158 464,57 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1-12).

2.       Ieškovė paaiškino, kad 2016 m. gegužės 4 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta rangos sutartis (toliau – ir sutartis) pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti Telšių geležinkelio stoties geležinkelio kelio Nr. 20 remonto darbus (sutarties 1.1 punktas) adresu Telšiai, Mažeikių g. 21 (sutarties 1.2 punktas). Šalys susitarė, jog ieškovė darbus atliks už 321 500,9 Eur sumą be PVM (sutarties 2.1 punktas). Taip pat sutarties 2.1 punkte buvo sutarta, kad galutinė sutarties kaina bus apskaičiuota pagal faktiškai atliktus darbus, panaudotas medžiagas, bet ne didesnė negu patvirtinta sąmata. Ieškovė yra atlikusi visus darbus. Atsakovė visus atliktus darbus yra pridavusi užsakovei UAB „Kauno grūdai“ ir partneriai. Užsakovė UAB „Kauno grūdai“ ir partneriai nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. naudojasi suremontuotu Telšių geležinkelio stoties geležinkelio keliu Nr. 20, jį eksploatuoja.

3.       Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 26 d. atsakovei elektroniniu paštu nusiuntė pagrindinių atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 02/2016-08-29 225 884,7 Eur be PVM sumai ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. LOR2016-0018. Be to, ieškovė atliko papildomus darbus ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. atsakovei elektroniniu paštu nusiuntė papildomų darbų, atliktų pagal 2016 m. birželio 21 d. raštą, priėmimo–perdavimo aktą Nr. 03/2016-08-29 25 314,49 Eur be PVM sumai ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. LOR2016-0019. Atsakovė nereiškė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, tačiau nepasirašė atliktų darbų aktų, per 5 darbo dienų terminą nepateikė raštiško motyvuoto atsisakymo priimti darbus (sutarties 4.4 punktas). 

4.       2016 m. rugsėjo 28 d. atsakovė ieškovei elektroniniu paštu atsiuntė pranešimą, kuriame nurodyti ieškovės atliktų darbų trūkumai, pateiktos nuotraukos, AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos Klaipėdos regiono stočių skyriaus Telšių geležinkelio stoties aktas. Ieškovė 2016 m. spalio 3 d. atsakyme nurodė, kad trūkumus pašalins iki 2016 m. spalio 7 d. Ieškovė, siekdama bendradarbiauti ir greičiau užbaigti objektą, ištaisė trūkumus ir apie tai informavo atsakovę.

5.       Atsakovei nepagrįstai vengiant priimti ieškovės atliktus papildomus darbus ir pagrindinius darbus, ieškovė 2016 m. lapkričio 16 d. išsiuntė atsakovei pranešimą, kuriame nurodė, kad vienašališkai pasirašo atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 02/2016-08-29, PVM sąskaitą faktūrą Nr. LOR2016-0019, papildomų darbų, atliktų pagal 2016 m. birželio 21 d. raštą, priėmimo–perdavimo aktą Nr. 03/2016-08-29, PVM sąskaitą faktūrą Nr. LOR2016-0018, ir teikia atsakovei vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras.

6.       Be to, ieškovė su atsakove buvo sutarusios, kad atsakovė tieks kai kurias medžiagas darbų atlikimui, kurias ieškovė įtrauks į atliktų darbų aktus. Atsakovė medžiagas pirko iš UAB „Vidisa“. Atsakovė iš viso iš UAB „Vidisa“ nupirko medžiagų už 92 734,62 Eur be PVM sumą, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 158 464,57 Eur sumą iš 251 199,19 Eur sumos (25 314,49 Eur + 225 884,7 Eur – 92 734,62 Eur).

7.       Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 464 978,82 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (11 t., b. l. 10–19).

8.       Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovė, vykdydama su atsakove sudarytą sutartį, 2016 m. gegužės 5 d. atsakovės direktoriui elektroniniu paštu atsiuntė ieškovės darbuotojų, kurie vykdys darbus objekte pagal sutartį, sąrašą. Atsakingų asmenų sąraše buvo nurodytas ieškovės darbuotojas – kelio darbininkas L. D.. Vykdydama su atsakove sudarytą sutartį, ieškovė naudojo medžiagas, kurias įsigydavo iš atsakovės. Medžiagas ieškovė užsakydavo elektroniniu paštu arba telefonu, atsakovė užsakytas medžiagas pristatydavo į darbų vykdymo vietą ir šalys sudarydavo medžiagų priėmimo–perdavimo aktus. Iš viso atsakovė ieškovei už perduotas medžiagas ir suteiktas paslaugas išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma sudaro  183 310,05 Eur. 2017 m. sausio 5 d. atsakovė gavo ieškovės lydraštį, kuriuo buvo grąžintos visos ieškovei pateiktos PVM sąskaitos faktūros už medžiagas ir paslaugas. Grąžindama sąskaitas, ieškovė nurodė, kad sąskaitose nurodytų prekių ir paslaugų iš atsakovės neužsakinėjo ir negavo, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad visos medžiagos buvo perduotos ieškovės atsakingam darbuotojui L. D.. Kadangi ieškovė gavo medžiagas, tačiau už jas nesumokėjo, atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 183 310,05 Eur (su PVM).

9.       Atsakovė taip pat nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. pateikė ieškovei pranešimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį, atsižvelgdama į tai, kad sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas (2016 m. liepos 15 d.) buvo pasibaigęs prieš daugiau nei metus, ieškovė nebuvo pašalinusi darbų trūkumų, ieškovės vykdytų darbų trūkumų faktas buvo patvirtintas 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo ekspertizės akte, vykdydama sutartį, ieškovė veikė nesąžiningai, o tolesnis sutarties galiojimas sukeltų atsakovei papildomus nuostolius. Vienašališkai nutraukus sutartį, ieškovė privalo atlyginti atsakovei visus padarytus nuostolius dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo (sutarties 10.1 punktas). Sutarties 12.4 punkte nustatyta, kad šalis, dėl kurios kaltės kita šalis įgijo pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, privalo sumokėti kitai šaliai 10 procentų dydžio baudą nuo bendros sutarties kainos. Pagal sutarties 2.1 punktą bendra sutarties kaina su PVM yra 389 016,09 Eur, todėl atsakovei iš ieškovės turi būti priteista 38 901,61 Eur bauda.

10.       Be to, atsakovė 2016 m. rugsėjo 6 d. pranešimu informavo ieškovę apie vėluojamus atlikti darbus, nurodė, kad nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2016 m. liepos 22 d. ieškovei yra skaičiuojami 0,2 proc. dydžio, o nuo 2016 m. liepos 23 d. – 0,35 proc. dydžio delspinigiai (sutarties 10.3 punktas). Kadangi ieškovė iki sutarties vienašalio nutraukimo neužbaigė darbų, nepašalino darbų trūkumų, atsakovė pareiškė reikalavimą dėl sutartyje nustatytų delspinigių priteisimo. Atsižvelgdama į reikalavimo dydį, įvertinusi tai, kad dėl prastos finansinės padėties ieškovė nebus pajėgi įvykdyti visą reikalavimą, atsakovė sumažino reikalavimą ir prašė priteisti 0,04 proc. dydžio delspinigius. Tokio dydžio reikalavimas už paskutiniuosius 6 mėnesius atsakovės skaičiavimais sudaro 155,61 Eur už kiekvieną pradelstą dieną. Už visą 6 mėnesių laikotarpį (184 dienos) reikalaujama priteisti suma sudaro 28 632,24 Eur.

11.       Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo eksperto prof. habil. dr. Leono Ustinovičiaus ekspertizės akte yra konstatuota, jog atsakovė be pagrindo priėmė darbus, numatytus atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 01/2016-05, eilės Nr. 3.3 „Žemės sankasos supylimas iš drenuojančio grunto, sluoksniai sutankinti“, kurių kaina su PVM – 37 510 Eur, taip pat į tai, kad atsakovė ieškovei už jos netinkamai ir ne iki galo atliktus darbus yra sumokėjusi 149 000 Eur, reiškė reikalavimą dėl teismo eksperto konstatuotos 37 510 Eur permokos už darbus priteisimo iš ieškovės.

12.       Kadangi ieškovė ilgiau kaip metus nevykdo atsakovės reikalavimų dėl trūkumų pašalinimo, įvertinusi 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo ekspertizės akte konstatuotą ieškovės vykdytų darbų trūkumų faktą ir nurodytą ekonomiškiausią trūkumų pašalinimo kainą, taip pat į tai, kad atsakovės teisė reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas yra nustatyta šalių sudarytoje sutartyje, atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovės teismo eksperto nurodytą 176 624,91 Eur sumą ieškovės vykdytų darbų trūkumams pašalinti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13.       Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Loromas“ iš atsakovės UAB „Refitas“ 33 767,67 Eur skolą už darbus; priteisė atsakovei UAB „Refitas“ iš ieškovės UAB „Loromas“ 418 711,10 Eur (183 310,05 Eur už medžiagas ir paslaugas, 167 867,20 Eur trūkumams šalinti, 38 901,61 Eur baudą, 28 632,24 Eur delspinigius), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

14.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nesutinka su ieškove, jog ji prekių rangos darbams atlikti iš atsakovės negavo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pripažįsta, kad iš UAB „Vidisa“ pirktas prekes gavo. Liudytoja 2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje apklausta UAB „Vidisa“ vadovė J. M. patvirtino, kad ieškovės, atsakovės ir UAB „Vidisa“ susitarimu sąskaitos už objekte naudotinas medžiagas būdavo išrašomos atsakovei, tik paskutinioji sąskaita už papildomas tvirtinimo detales buvo išrašyta ieškovei, kuri sąskaitos nėra apmokėjusi. 2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. D. patvirtino pasirašęs visuose ginčo medžiagų perdavimo aktuose, nurodė pasirašymą derindavęs su savo vadovu, taip pat, kad visos atsakovės pateiktuose medžiagų perdavimo aktuose nurodytos medžiagos buvo panaudotos vykdant darbus objekte. Įvertinęs išvardintas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti 183 310,05 Eur už medžiagas ir jų transportavimą yra pagrįstas.

15.       Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytos sutarties 1.4 punkte nustatyta, jog dėl papildomų darbų atlikimo šalys privalo sudaryti atskirą rašytinį susitarimą. Sutarties 2.3 punktas nustato, kad į sutarties kainą įtrauktas visas už darbų atlikimą numatytas užmokestis ir rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro šalių rašytinio susitarimo. Atsižvelgdamas į tai, kad prieš pasirašant sutartį ir sudarant lokalinę sąmatą ieškovė turėjo galimybę išsamiai įvertinti atliktinų darbų kiekius bei darbams atlikti būtinas išlaidas, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog vėliau pareikštas reikalavimas padidinti darbų kainą, nesant šalių atskiro rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, nelaikytinas pagrįstu ir ieškovė neturi pagrindo reikalauti šių darbų apmokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 5 dalis).

16.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakove, kad ieškovė atsakovei pateikė neteisingus dokumentus, kurių pagrindu byloje reiškė reikalavimą apmokėti už atliktus darbus, taip siekdama įrodyti atliktų darbų faktą ir kiekius, kurie neatitinka faktinės tikrovės bei gauti apmokėjimą už šiuos darbus. Remdamasis teismo eksperto V. Vilesko išvada, teismas sprendė, kad ginčo objekte atlikta darbų už 182 767,68 Eur. Kadangi atsakovė yra sumokėjusi 149 000 Eur, todėl darytina išvada, kad ji liko skolinga ieškovei 33 767,68 Eur. Nusprendęs, kad atsakovė ieškovei skolinga 33 767,68 Eur, teismas atmetė atsakovės reikalavimą priteisti 37 510 Eur permoką už darbus.

17.       Teismas nurodė, kad ieškovė darbus atliko su trūkumais – tai pripažino ir pati ieškovė, tiek šalindama trūkumus, tiek teikdama įrodymus dėl esamų trūkumų bei lėšų, reikalingų trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad eismas geležinkelio keliu Nr. 20 buvo leistas, nors objektas ir nebuvo priduotas valstybinei komisijai, ir nebuvo nutrauktas (17 t., b. l. 75). Tiek eksperto L. Ustinovičiaus nuomone, tiek eksperto V. Vilesko vertinimu, eismas ginčo geležinkelio keliu neturėjo įtakos defektų atsiradimui. Ekspertas L. Ustinovičius nurodė, kad eismas geležinkelio keliu buvo per mažas, kad įtakotų kelio vėžės plotį (17 t., b. l. 2). Kad dėl geležinkelio kelio eksploatacijos, dėl temperatūros eksperto nustatyti trūkumai negalėjo atsirasti, 2020 m. sausio 22 d. teismo posėdyje aiškino teismo ekspertas V. Vilesko. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas priteisti 176 624,91 Eur pagrįstas iš dalies – vadovaujantis teismo eksperto V. Vilesko ekspertizės išvada, jog ekonomiškiausia reikalinga kaina ieškovės atliktiems defektams ištaisyti yra 138 733,22 Eur be PVM (167 867,20 Eur su PVM) (22 t., b. l. 131–147, 164–172).

18.       Teismas pažymėjo, kad vienašališko sutarties nutraukimo ieškovė neginčijo. Atsakovė, reikšdama reikalavimą dėl baudos priteisimo, vadovavosi sutartimi. Sudarydama sutartį, ieškovė sutiko su sutarties sąlygomis. Šalių sudaryta sutartis turi įstatymo galią, todėl sutiktina, kad šalys negali nesilaikyti sutartyje numatyto susitarimo dėl baudos sumokėjimo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė ne kartą reikalavo ieškovės ištaisyti vykdytų darbų trūkumus, tačiau trūkumai nebuvo ištaisyti, ieškovė vėlavo atlikti darbus. Pritartina atsakovei, kad ieškovės atsikirtimai leidžia pagrįstai manyti, kad darbų trūkumai nebus šalinami ateityje ir sutarties įvykdymas nėra įmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas priteisti 38 901,61 Eur baudą laikytinas pagrįstu.

19.       Teismas nurodė, kad ieškovė rangos sutartimi įsipareigojo darbus atlikti iki 2016 m. liepos 15 d. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovė darbų sutartyje numatytu laiku neatliko. Atsakovė jau 2016 m. rugsėjo 6 d. pranešimu informavo ieškovę apie vėluojamus atlikti darbus, taip pat informavo, kad nuo 2016 m. liepos 15 d. skaičiuojami delspinigiai ir bauda. Teismas pastebėjo, kad sutarties 10.3 punkte numatytą delspinigių dydį (0,2 ir 0,35 procento) pati atsakovė, reikšdama reikalavimą, sumažino iki 0,04 procento. Teismo vertinimu, atsakovei reikšmingai sumažinus sutartyje nustatytus delspinigius, ieškovės teiginiai dėl jų dydžio atmestini. Be to, teismas nesutiko su ieškove, kad negali būti reikalaujama ir baudos, ir delspinigių priteisimo. Tarp šalių sudarytos sutarties 10.4 punkte numatyta, kad jei rangovas ne dėl užsakovo kaltės daugiau kaip 15 kalendorinių dienų vėluoja užbaigti ir perduoti darbus, jis užsakovo reikalavimu papildomai sumoka užsakovui 10 procentų sutarties kainos dydžio baudą. Galiausiai, kadangi ieškovės pažeidimas tęstinis, nesutiktina, kad praleistas senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pareikšti. Todėl kaip pagrįstas tenkintas atsakovės reikalavimas priteisti 28 632,24 Eur delspinigių.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Loromas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovės patikslintą priešieškinį atmesti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1.                      Teismas, priteisdamas iš ieškovės 183 310,05 Eur už medžiagas ir paslaugas, nesiaiškino ir nenurodė argumentų dėl ieškovės darbuotojo L. D. teisės pasirašyti medžiagų perdavimo aktuose.

20.2.                      Teismui priteisus atsakovės naudai sumą už prekes (medžiagas), ieškovė už prekes buvo apmokestinta du kartus – pirmą kartą, kai už prekes pati ieškovė išskaičiavo iš prašomos priteisti skolos sumos, o antrą kartą teismo sprendimu šias išlaidas priteisus. 

20.3.                      Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teikdama paaiškinimus ne kartą nurodė, kad papildomų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 03/2016-08-29 nurodyti darbai nebuvo papildomi darbai, o yra darbai, padidėjus darbų kiekiams, tačiau teismas šio argumento netyrė ir niekaip nevertino.

20.4.                      Visus ieškovės atliktus darbus tikrino techninis prižiūrėtojas, o visus ieškovės atliktus darbus be išimties iš atsakovės yra priėmęs užsakovas UAB „Kauno grūdai“, todėl visi ieškovės atlikti darbai yra kokybiški ir be trūkumų. Pažymėtina tai, kad prieš geležinkelio kelio eksploataciją jį patikrino AB „Lietuvos geležinkeliai“ (6 t., b. l. 14–17). Pati atsakovė 2016 m. spalio 14 d. savo pranešime užsakovui (6 t., b .l. 7) nurodė, kad ginčo geležinkelio ruože eismas gali būti vykdomas. Remiantis protingumo principu, manytina, jog, jei būtų grėsmė geležinkelio keliui dėl defektų, tai būtų draudžiamas traukinių eismas keliu. 

20.5.                      Atsakovės pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas vertintinas kritiškai, nes jį sudarant nedalyvavo nei vienas specialių žinių apie geležinkelio kelio remontą, turintis asmuo, be to, nebuvo pakviesta ir ieškovė.

20.6.                      Pakartotinė teismo ekspertizė, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra su esminiais trūkumais – teismo ekspertas nedarė jokių bandymų, ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertizė atlikta dokumentų pagrindu. Šiame ekspertizės akte pakartotinai surašyti tie patys trūkumai kaip ir eksperto Leono Ustinovičiaus ekspertizės akte ir nepagrįsta faktais, kaip tie trūkumai atsirado – ar dėl eksploatacijos, ar ne.

20.7.                      Byloje yra du komerciniai pasiūlymai, dvi ekspertizės su visiškai skirtingomis defektų šalinimo sumomis, todėl akivaizdu, kad nėra pagrindo remtis nei vienu dokumentu dėl trūkumų šalinimo sumos. Akcentuotina ir tai, jog byloje yra pateikta UAB „Babėbų transportas“ sąmata, kurioje yra nurodytos atliktinų darbų pozicijos ir sumos defektams ištaisyti, t. y. nurodyta tik 3 329,92 Eur suma, kuri, ieškovės nuomone, yra pagrįsta, nes atitinka faktinę situaciją.

20.8.                      Atsakovės pasirinkti sutarties nutraukimo pagrindai yra formalūs, nesant faktinio pagrindo, neatsižvelgiant į ieškovės interesus, į ilgai vykstantį teisminį procesą, neįvertinus sutarties išsaugojimo galimybių, todėl sutartis nutraukta nepagrįstai ir neteisėtai. Atitinkamai, atsakovė neįgijo teisės reikalauti priteisti baudą iš ieškovės.

20.9.                      Atsakovė visiškai nepagrįstai priskaičiavo delspinigius, kol nėra aiškus teisminių ginčų dėl darbų pagal sutartį rezultatas. Darbai yra baigti, kelias eksploatuojamas, statybos rangos rezultatas – pasiektas, todėl atsakovė neturi teisės skaičiuoti delspinigius už paskutiniuosius 6 mėn. iki sutarties vienašališko nutraukimo ir todėl atsakovės skaičiuojamiems delspinigiams turi būti taikomas ieškinio senaties terminas.

21.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Refitas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas UAB „Loromas“ ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.                      Spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis byloje teismo ekspertizės aktą parengusio teismo eksperto prof. habil. dr. Leono Ustinovičiaus išvada dėl ieškovės atliktų darbų vertės bei susidariusios atsakovės permokos už šiuos darbus. Vien tai, kad bylos nagrinėjimo eigoje buvo paskirta pakartotinė teismo ekspertizė, nesudaro pagrindo automatiškai atmesti pirmosios byloje parengtos teismo ekspertizės išvadų ir jų apskritai nevertinti.

21.2.                      Iš Vitalij Vilesko teismo ekspertizės akto matyti, kad ieškovės atliktų darbų vertę teismo ekspertas skaičiavo iš rangos sutartyje nustatytos galutinės darbų kainos atimdamas ekspertizės metu apskaičiuotą trūkumų šalinimo kainą. Iš prof. habil. dr. Leono Ustinovičiaus ekspertizės akto matyti, kad ieškovės atliktų darbų kaina buvo nustatinėjama nagrinėjant ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus, nagrinėjant juose nurodytų darbų realumą, faktinį atlikimą, todėl šie skaičiavimai yra tikslesni.

21.3.                      Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas – neatlygino atsakovės sumokėtų žyminio mokesčio ir teismo ekspertizės išlaidų proporcingos dalies. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai dydžio tinkamumo (atitikimo Teisingumo ministro patvirtintoms rekomendacijoms), priteisiamų išlaidų dydį sumažindamas, tuo pačiu sumažino ir atsakovės išlaidų žyminiam mokesčiui ir teismo ekspertizei dydžius, nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) galimybės sumažinti šias bylinėjimosi išlaidas nenumato.

22.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovės patikslintą priešieškinį atmesti, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

22.1.                      Teismo paskirtos ekspertizės nėra lygiavertės – teismas pripažino, kad teismo eksperto prof. habil. dr. Leono Ustinovičiaus atlikta ekspertizė yra niekinė, todėl skyrė pakartotinę ekspertizę.

22.2.                      Eksperto prof. habil. dr. Leono Ustinovičiaus ekspertizės atlikime dalyvavo ir eksperto asistentė R. L. bei D. Kalibatas. Apie asistentės ir D. Kalibato dalyvavimą ekspertizėje šalims nebuvo pranešta ir taip buvo apribota šalių teisė reikšti nušalinimą – ieškovė nebūtų sutikusi su D. Kalibato dalyvavimu ekspertizėje.

22.3.                      2018 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad eksperto pateikta sąmata yra su trūkumais – du kartus į sąmatą įtrauktas tas pats geležinkelio atkarpos atstumas. Eksperto apklausos metu taip pat paaiškėjo, kad ekspertas neturi atestato atlikti skaičiavimams, o vienas iš ekspertui keliamų klausimų buvo susijęs su defektų pašalinimo kainos skaičiavimu.

22.4.                      Eksperto prof. habil. dr. Leono Ustinovičiaus ekspertizės aktas yra su trūkumais – nuotraukose, darytose ekspertizei, nėra datos ir geopozicijos. Ruletė neturi meteorologinės patikros. Bėgių temperatūros matavimas nebuvo atliekamas ekspertizės metu, nes nėra nė vienos nuotraukos, kur matytųsi šis prietaisas, ir akte nėra paminėta bėgių temperatūra. Prie ekspertizės akto nepridėta dalis duomenų, ką pripažino ir pats ekspertas. Teismo ekspertui prof. habil. dr. Leonui Ustinavičiui per vienerius metus buvo skirti net 3 vieši įspėjimai dėl beveik analogiškų neleistinų veiksmų. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

24.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, susiję su šalių sudarytos statybos rangos sutarties tinkamu vykdymu.

25.       CK 6.681 straipsnio 1 dalis nustato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

26.       Nagrinėjamu atveju šalys 2016 m. gegužės 4 d. statybos rangos sutartimi susitarė, kad rangovas įsipareigoja sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti Telšių GS geležinkelio gelio Nr. 20 remonto darbus, o užsakovas įsipareigoja sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka sumokėti už tinkamai ir laiku atliktus darbus (1 t., b. l. 71–77). Be kita ko, šalių sudarytos rangos sutarties 2.1 punktas numatė, kad už užsakovo pateiktas prekes ir paslaugas rangovas sumoka pagal pateiktą sąskaitą faktūrą (1 t., b. l. 71).

Dėl atsakovės reikalavimo apmokėti už medžiagas

27.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų ieškovės darbuotojo L. D. bei UAB „Vidisa“ vadovės J. M. parodymais, sprendė, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti 183 310,05 Eur už medžiagas, naudotas ginčo objekte, yra pagrįstas. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ši teismo išvada yra nepagrįsta – teismas neanalizavo ieškovės argumentų dėl atsakovei pateikto preliminaraus atsakingų darbuotojų sąrašo, taip pat byloje esančių medžiagų perdavimo aktų ir PVM sąskaitų faktūrų nesutapimo, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė sumą už gautas medžiagas jau yra atėmusi iš darbų kainos (ieškinio reikalavimo sumos).

28.       CK 6.686 straipsnio 1 dalis nustato, kad statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo pareiga. Kaip minėta, šalių sudarytos rangos sutarties 2.1 punktas nustatė, kad už užsakovo pateiktas medžiagas ir paslaugas rangovas sumoka pagal pateiktą sąskaitą faktūrą (1 t., b. l. 71).

29.       Nustatyta, kad 2016 m. balandžio 5 d. ieškovė pateikė atsakovės vadovui raštą, kuriame įvardinti atsakingi asmenys, dirbsiantys ginčo objekte, bei jų pareigos (4 t., b. l. 191). Taip pat nustatyta, kad vienas iš sąraše nurodytų asmenų – kelio brigadininkas L. D. pasirašė atsakovės ieškovei pateiktus medžiagų perdavimo aktus (4 t., b. l. 25–26; 19 t. b. l. 61–64). Tie patys medžiagų perdavimo aktai, likę atsakovei (4 t., b. l. 25–26) ir likę kelio brigadininkui L. D. (19 t., b. l. 61–64) skiriasi savo datomis – atsakovės į bylos medžiagą pateiktuose aktuose jų pasirašymo data nurodoma 2016 m. birželio 1 d., 2016 m. birželio 9 d., 2016 m. liepos 7 d., 2016 m. liepos 18 d., įrašai daryti ranka, o kelio brigadininko L. D. pateiktuose aktuose nurodoma 2016 m. birželio 1 d. data, įrašas atspausdintas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad didžiąją dalį medžiagų, kurias atsakovė perdavė ieškovei, atsakovei tiekė UAB „Vidisa“ (1 t., b. l. 199–205). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Vidisa“ atsakovei pateikė prekių už 112 208,88 Eur (1 t., b. l. 199–205), o atsakovė tas pačias medžiagas perdavė ieškovei išrašydama PVM sąskaitas faktūras už 140 877,12 Eur (4 t., b. l. 16–21) bei išrašė papildomą sąskaitą faktūrą 42 432,93 Eur sumai (4 t., b. l. 15), kuri sutampa su ieškovės atsakovei išrašyta PVM sąskaita faktūra 36 027,63 Eur sumai (5 t., b. l. 50) ir kuri buvo priimta atsakovės. Taigi UAB „Vidisa“ atsakovei pardavė medžiagų už 112 208,88 Eur (1 t., b. l. 199–205), o atsakovė ieškovei teigia pardavusi medžiagų už 183 310,05 Eur (4 t., b. l. 15–21).

30.       2018 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje buvęs ieškovės darbuotojas liudytojas L. D. paaiškino, kad visus medžiagų perdavimo aktus pasirašė tą pačią dieną darbams objekte dar neįpusėjus. Liudytojas nurodė, kad sutikrinęs medžiagų kiekius, įvertino, kad visos medžiagų perdavimo aktuose nurodytos medžiagos bus naudojamos objekte, dalis šių medžiagų pasirašant perdavimo aktus jau buvo pristatytos, kitos turėjo atvykti statybos darbų eigoje. Liudytojas patvirtino, kad visos medžiagos nurodytos medžiagų perdavimo aktuose buvo pristatytos ir panaudotos statant ginčo objektą.  

31.       2018 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje UAB „Vidisa“ vadovė liudytoja J. M. paaiškino, kad su ieškove iki ginčo objekto statymo bendradarbiavo ilgą laiką, pagal poreikį tiekdavo medžiagas ieškovės statomiems objektams. Statybos darbams ginčo objekte reikalingą visą medžiagų poreikį (kiekius) gavo iš ieškovės, pradinius tiekimus darė ieškovei, tačiau vėliau atsakovė nurodė, kad medžiagas pirks ji. UAB „Vidisa“ toliau tiekė prekes, tačiau sąskaitas išrašydavo jau atsakovei. UAB „Vidisa“ visas medžiagų kainas pateikė ieškovei, o atsakovė atskirų užsakymų neteikė, dėl kainos nesiderėjo. UAB „Vidisa“ vadovė taip pat nurodė, kad visos jos bendrovės tiektos medžiagos yra objekte, buvo ten pristatytos ir naudojamos.

32.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB „Vidisa“ tiektos prekės, pagal kurias UAB „Vidisa“ išrašė PVM sąskaitas faktūras atsakovei, buvo pristatytos ir panaudotos vykdant statybos rangos darbus, ieškovė šias medžiagas realiai yra gavusi. Be to, ir pati ieškovė sutinka, jog už UAB „Vidisa“ tiektas prekes turi sumokėti ji, tačiau nurodo, kad atsakovė, perrašydama UAB „Vidisa“ sąskaitas ieškovei, nepagrįstai padidino medžiagų kainą. Su šiais ieškovės argumentais sutiktina. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Vidisa“ vadovė nurodė, jog būtent su ieškove derino visą prekių kiekį, laikotarpius, kada prekės bus pristatomos, taip pat būtent ieškovei buvo nurodyta prekių kaina. Kita vertus, atsakovė neteikė UAB „Vidisa“ jokių prekių užsakymų, nesiderėjo dėl tiekiamų prekių kainos. Byloje taip pat nėra pateikto jokio ieškovės ir atsakovės susitarimo dėl perparduodamų prekių kainų. Atsižvelgdama į liudytojos J. M. parodymus bei byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia esant labiau tikėtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susitarimas, jog ieškovė apmokės tą medžiagų kainą, už kurią medžiagas tieks UAB „Vidisa“, tačiau šalys nebuvo susitarusios, kad atsakovės vienašaliu sprendimu ši kaina galės kilti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visos atsakovės ieškovei pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kuriose yra perrašytos UAB „Vidisa“ atsakovei pateiktos PVM sąskaitos faktūros, atsakovės buvo išrašytos jau kilus konfliktui tarp šalių, po ieškovės pateikto vienašalio darbų priėmimo–perdavimo aktų pasirašymo, kas papildomai leidžia abejoti šiose sąskaitose nurodytų kainų už medžiagas pagrįstumu.

33.       Kaip minėta, pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad UAB „Vidisa“ ginčo objekto statyboms pateikė prekių už 112 208,88 Eur (1 t., b. l. 199–205), o atsakovė šias sąskaitas perrašė ieškovei už 140 877,12 Eur (4 t., b. l. 16–20). Be to, atsakovė ieškovei išrašė ir papildomą PVM sąskaitą faktūrą 42 432,93 Eur sumai (4 t., b. l. 15), tačiau dar prieš šios sąskaitos išrašymą atsakovės vadovas sąskaitoje nurodytas prekes buvo priėmęs iš ieškovės (5 t., b. l. 50). Konstatuotina, kad atsakovė vienašališkai padidino medžiagų kainą, todėl ieškovė turi sumokėti atsakovei 112 208,88 Eur už atsakovės per UAB „Vidisa“ tiektas medžiagas ginčo objekto statybai, o 28 668,24 Eur suma, kuria atsakovė padidino medžiagų, gautų iš UAB „Vidisa“, kainą, laikytina nepagrįsta. Be to, atsakovei nepriteistina ir 42 432,93 Eur suma, kadangi neįrodyta, kad tai kaina už atsakovės ieškovei tiektas prekes. Priešingai – byloje esanti ieškovės 2016 m. gegužės 31 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra rodo, kad šias prekes ieškovė buvo įsigijusi dar iki atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros ne iš atsakovės, todėl vėlesnis atsakovės atliktas šios PVM sąskaitos faktūros perrašymas laikytinas nepagrįstu.

34.       Kadangi apeliacinės instancijos teismas iš esmės sprendė atsakovei priteisti tik tą medžiagų kainą, kurią ieškovė pripažįsta turinti mokėti, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl ieškovės argumentų, susijusių su darbuotojo L. D. įgaliojimais priimti medžiagas, taip pat dėl medžiagų perdavimo aktuose nesutampančių datų. Be kita ko, nei vienas iš šių argumentų negalėtų paneigti to fakto, kad ieškovė UAB „Vidisa“ medžiagas, už kurias buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros atsakovei, yra gavusi ir panaudojusi statytame objekte.

Dėl atliktų darbų trūkumų

35.       Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovės atliktų darbų trūkumus. Ieškovė nesutinka su teismo išvada dėl atliktų darbų trūkumų, nurodo, kad geležinkelio kelias yra eksploatuojamas, priimtas galutinio užsakovo UAB „Kauno grūdai“ nereiškiant jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, o antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais bei ekspertų išvadomis, kuriomis konstatuoti atliktų darbų trūkumai, nėra pagrindo vadovautis.

36.       Atliktų darbų trūkumai yra konstatuoti šiuose bylos dokumentuose: 2016 m. lapkričio 25 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos Klaipėdos regiono stočių skyriaus Telšių geležinkelio stoties akte (12 t., b. l. 55), 2016 m. gruodžio 7 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (3 t., b. l. 15–78), 2017 m. kovo 17 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (6 t., b. l. 97–99), 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo eksperto Leono Ustinovičiaus ekspertizės akte (10 t.), 2019 m. liepos 17 d. teismo eksperto Vitalij Vilesko ekspertizės akte (24 t., b. l. 131–148). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo kelias eksploatuojamas. Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo kelias valstybinei komisijai nėra priduotas.

37.       Teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus, kad ginčo kelio eksploatavimo faktas įrodo objektą esant be trūkumų. Pažymėtina, kad tiek teismo ekspertas Leonas Ustinovičius, tiek teismo ekspertas Vitalij Vilesko, apklausti teismo posėdžių metu, patvirtino, kad sprendimas dėl eismo leidimo priklauso nuo galutinio užsakovo, o pats eismas su tam tikrais apribojimais gali būti vykdomas net ir nepridavus kelio valstybinei komisijai (esant objekto trūkumams). Ieškovės teiginiai, kad galutinis užsakovas UAB „Kauno grūdai“ yra priėmęs darbus ir nepareiškęs jokių pretenzijų dėl priimtų darbų trūkumų, taip pat neįrodo to fakto, kad trūkumų ginčo objekte nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Kauno grūdai“, priimdama ginčo objektą iš atsakovės ir nereikšdama pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų, prisiima riziką, kad vėliau neteks teisės remtis atliktų darbų trūkumų aplinkybe (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys), tačiau šis faktas savaime nepatvirtina, kad trūkumų objekte nėra. Pažymėtina, kad objekte esantys trūkumai buvo konstatuoti ne vieną kartą, skirtingų asmenų, be to, byloje yra pateikti ir du komerciniai pasiūlymai ištaisyti atliktų darbų trūkumus (6 t., b. l. 103–104, 107–109).

38.       Ieškovės teiginiai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje esančiais antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais (3 t., b. l. 15–78; 6 t., b. l. 97–99) yra atmestini. Nors ieškovė ir nurodo, kad konstatuojant faktines aplinkybes nedalyvavo nei vienas specialių žinių apie geležinkelio kelio remontą turintis asmuo, šie ieškovės teiginiai yra paneigti byloje esančiais duomenimis. Pirminiame 2016 m. gruodžio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad konstatuojant faktines aplinkybes dalyvavo O. L. (3 t., b. l. 15). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šis asmuo yra baigęs susisiekimo kelių ir statinių studijų programą, geležinkelių techninės priežiūros ir remonto specializaciją (5 t., b. l. 61–65). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šio asmens kvalifikacija. 2017 m. kovo 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad konstatuojant faktines aplinkybes be kitų asmenų dalyvavo ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Klaipėdos regiono stočių skyriaus Telšių geležinkelio stoties vyr. kelio meistras V. R.. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šio asmens užimamas pareigas, neturi pagrindo abejoti ir šio asmens specialiomis žiniomis geležinkelių remonto srityje. Ieškovės teiginiai dėl to, kad nustatant faktines aplinkybes galimai netinkamai veikė prietaisas MARB Nr. 181, yra niekaip neįrodyti ir nesudaro pagrindo abejoti antstolės konstatuotų faktinių aplinkybių tikrumu. Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad ieškovės dalyvavimas faktinių aplinkybių konstatavime nebūtų paneigęs antstolės užfiksuotų aplinkybių.

39.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad didelė dalis antstolės užfiksuotų faktų buvo nustatyti ir dviejų teismo paskirtų ekspertų.

40.       Eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte. Ekspertizės akte smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 2 dalis).

41.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone. Taip pat pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Kita vertus, eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

42.       Teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.). Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismo galimybės įvertinti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos. Todėl teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis. Atsižvelgiant į tai, eksperto skyrimo procedūra civilinėse bylose turi atitikti esminius civilinio proceso principus, be kita ko, garantuojančius šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

43.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi skyrė statybos techninę ekspertizę, nurodė, kad šalys bendru sutarimu pasiūlė ekspertu skirti prof. habil. dr. Leoną Ustinovičių, kuris turi reikiamas kvalifikacijas, yra statinių projektų ir statinio dalinės ekspertizės ekspertas, įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą ir sutinka atlikti ekspertizę (9 t., b. l. 12–14). 2018 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu ekspertas pripažino, kad ekspertizės atlikimo metu neturėjo atestato ekonominės dalies skaičiavimams atlikti, todėl šiai ekspertizės daliai buvo pasitelktas kitas teismo ekspertas Darius Kalibatas. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi nurodė, kad ekspertas ekspertizę atliko ne vienas (pasitelkė Darių Kalibatą), todėl kyla abejonių dėl atlikto ekspertinio tyrimo ir išvadų pagrįstumo (22 t., b. l. 188–190). Minėta nutartimi teismas paskyrė pakartotinę statybos techninę ekspertizę, o teismo ekspertu paskyrė Vitalij Vilesko. Skundžiamame sprendime teismas nurodė besiremiantis pakartotinės ekspertizės išvadomis.

44.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į pakartotinės ekspertizės akto pirmą lentelę (24 t., b. l. 156), kurioje pakartotinės teismo ekspertizės metu nustatyti statybos darbų trūkumai palyginami su kitais bylos dokumentais, kuriuose buvo užfiksuoti atliktų darbų trūkumai. Matyti, kad ginčo objekte tuos pačius atliktų darbų trūkumus nustatė tiek pirmoji, tiek pakartotinė teismo ekspertizės, taip pat šios faktinės aplinkybės iš dalies buvo fiksuotos ir antstolės. Byloje nėra įtikinamų priešingų įrodymų, kurie leistų teigti, kad ginčo objekte atlikti darbai neturi trūkumų, ar šie trūkumai yra mažareikšmiai, atsiradę dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, kelio eksploatacijos). Atsižvelgdama į tai, kad teismo ekspertizėms pateiktus klausimus galima sugrupuoti į klausimus dėl statybos darbų trūkumų ir klausimus dėl darbų kainų (įskaitant kainą trūkumams ištaisyti), teisėjų kolegija sprendžia, kad dalyje dėl atliktų darbų trūkumų abiejų ekspertizių patikimumu, išsamumu ir objektyvumu nėra pagrindo abejoti.

45.       Ieškovės nurodomi teiginiai dėl to, kad teismo ekspertas prof. habil. dr. Leonas Ustinovičius vėlavo pateikti ekspertizės aktą, taip pat dėl to, jog nepridėjo dalies nuotraukų prie ekspertizės akto, teismo posėdžio metu nurodė, kad žvyro sutankinimą nustatė neatlikęs tyrimų, nepaneigia eksperto nustatytų trūkumų egzistavimo. Nepaisant to, kad ekspertizės atlikimo terminas buvo eksperto praleistas, teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl šios priežasties daryti išvadą, kad ekspertas tyrimus atliko nekokybiškai, pateikė netikslius ir (ar) neišsamius duomenis dėl nustatytų darbų trūkumų. Ieškovės argumentai dėl objekte esančio žvyro sutankinimo ir balasto taip pat laikytini nepagrįstais – abu teismo ekspertai, apklausti teismo posėdžių metu, paaiškino, kad specialių žinių turinčiam asmeniui sutankintas ir nesutankintas žvyras yra atskiriamas be jokių laboratorinių tyrimų. Be kita ko, nesutankintas balasto sluoksnis yra tik vienas iš daugybės ekspertizės aktuose nustatytų darbų trūkumų. Kita vertus, teisėjų kolegija vertina, kad ekonominių skaičiavimų dalyje tikslinga vadovautis pakartotine teismo ekspertize. Kaip minėta, pirmąją teismo ekspertizę atlikęs teismo ekspertas prof. habil. dr. Leonas Ustinovičius neturėjo atestato ekonominiams skaičiavimams atlikti (statybos skaičiuojamosios kainos nustatymas), todėl šią teismo ekspertizės dalį atliko ne teismo paskirtas specialių žinių turintis ekspertas, tačiau eksperto pasitelktas asmuo, dėl kurio kandidatūros šalys nebuvo susitarusios ir apie kurio dalyvavimą ekspertizėje buvo informuotos tik po atliktos ekspertizės. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas statybos skaičiuojamosios kainos dalyje vadovausis teismo eksperto Vitalij Vilesko atliktos ekspertizės išvadomis. 

46.       Teismas atmeta ieškovės teiginius dėl pakartotinės ekspertizės, atliktos teismo eksperto Vitalij Vilesko, patikimumo ir neatliktų laboratorinių tyrimų reikšmės ekspertizės išvadai. Teisėjų kolegija pažymi, kad apklaustas 2020 m. sausio 22 d. teismo posėdžio metu, teismo ekspertas paaiškino, jog laboratorinių tyrimų ekspertizės metu neatlikinėjo, nes praėjus 3 metams po darbų pabaigos, laboratorinių tyrimų atlikimas netenka prasmės, pavyzdžiui, nesutankintas žvyras savaime susitankina nuo traukinių eismo, todėl atliktas laboratorinis tyrimas parodytų sutankinimą esantį tyrimo atlikimo metu, tačiau nepatvirtintų sutankinimo lygio, buvusio 2016 m. Kita vertus, kai kurios kelio deformacijos, esančios objekte, taip pat sutankinimo akto nebuvimas, ekspertui leido daryti išvadą, kad 2016 m. balasto sluoksnis nebuvo tinkamai sutankintas. Atsižvelgdama į teismo eksperto teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus dėl pasirinkto tyrimo metodikos, teisėjų kolegija sprendžia neturinti pagrindo abejoti eksperto pasitelktų metodų ekspertizei atlikti tinkamumu, o pakartotinės ekspertizės aktą vertina kaip objektyvų, išsamų, neprieštaraujantį kitiems byloje esantiems įrodymams ir neturintį esminių trūkumų.

47.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja sutinkanti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčo objekte esančių atliktų darbų trūkumų, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia.  

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą už atliktus darbus ir atsakovės reikalavimo priteisti permoką už darbus

48.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais, sprendė, kad atliktų darbų kaina sudaro 182 767,68 Eur. Be to, teismas nurodė, kad šalys dėl papildomų darbų atlikimo turėjo susitarti raštu, o byloje nesant tokio susitarimo, teismas sprendė ieškovei išlaidų už papildomus darbus nepriteisti. Teismas, nustatęs objekte atliktų darbų kainą, sprendė netenkinti ir atsakovės reikalavimo priteisti permoką už atliktus darbus. Kadangi atliktų darbų trūkumų faktas nustatytas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl statybos rangos objekte atliktų darbų kainos.

49.       Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 225 884,7 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. LOR2016-0018 (1 t., b. l. 196) ir 25 314,49 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. LOR2016-0019 (1 t., b. l. 194). Atėmusi ieškovės mokėtinas sumas už atsakovės per UAB „Vidisa“ tiektas medžiagas ieškovė reikalavimą sumokėti už atliktus darbus sumažino iki 158 464,57 Eur. Nurodė, kad minėtos PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos pagal vienašališkai pasirašytus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus (1 t., b. l. 195; 197–198), taip pat pažymėjo, kad šiuos aktus atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti ir nepagrįstai už atliktus darbus neapmokėjo. Kita vertus, atsakovė, remdamasi teismo eksperto Leono Ustinovičiaus ekspertize, prašė priteisti 37 510 Eur permoką už darbus, kurių ieškovė objekte nėra atlikusi.

50.       Rangos sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad bendra sutarties kaina su PVM yra 389 016,19 Eur, o galutinė sutarties kaina bus apskaičiuota pagal faktiškai atliktus darbus, panaudotas medžiagas, bet ne didesnė negu patvirtinta sąmata. Sutarties 1.4 punkte buvo nustatyta, kad užsakovui pageidaujant, jog rangovas atliktų papildomus darbus, dėl jų atlikimo šalys susitaria atskirai. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė už ieškovės atliktus darbus jau yra sumokėjusi 149 000 Eur (3 t., b. l. 93).

51.       Šalių sudarytos rangos sutarties 4.4 punktas nustatė, kad tinkamai ir laiku atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą šalys pasirašo per 5 (penkias) darbo dienas po to, kai rangovas praneša užsakovui apie darbų pabaigimą. Užsakovas, nepasirašęs darbų priėmimo perdavimo akto, per 5 darbo dienas pateikia rangovui raštišką motyvuotą atsisakymą priimti darbus. Jei užsakovas pastebi trūkumų, rangovas privalo šiuos trūkumus pašalinti per užsakovo nurodytą protingą terminą. Kai rangovas pašalina užsakovo nurodytus darbų trūkumus per užsakovo nurodytą terminą, šalys pasirašo darbų priėmimo–perdavimo aktą. Rangovui laiku nepašalinus trūkumų užsakovas turi teisę trūkumus pašalinti pats (ar pasitelkdamas trečiuosius asmenis), o rangovas privalo užsakovui atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

52.       Teisėjų kolegijai konstatavus, kad darbai ginčo objekte buvo atlikti su trūkumais, spręstina, kad atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad atsakovė apie pastebėtus trūkumus ieškovę informavo pažeisdama sutartyje įtvirtintą 5 darbo dienų terminą (pirmą kartą atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas atsakovei pateiktas 2016 m. rugpjūčio 26 d. (1 t. b. l. 93–96), o atsakovė apie pastebėtus darbų trūkumus ieškovę pirmą kartą informavo 2016 m. spalio 3 d. (1 t., b. l. 223–224), tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad šalys sutartimi nesusitarė, jog šį terminą praleidusi atsakovė prarastų teisę remtis atliktų darbų trūkumais ir (ar) reikalauti atlyginti trūkumų ištaisymo išlaidas. Atitinkamai, vien atsakovės termino praleidimas vertintinas kaip formalus pažeidimas ir neatima iš atsakovės teisės atsisakyti priimti su trūkumais atliktus darbus bei reikalauti atlyginti trūkumų ištaisymo išlaidas.

53.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta darbų kaina neatitinka faktiškai atliktų darbų vertės (sutarties 2.1 punktas). Kaip minėta, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje tikslinga remtis teismo eksperto Vitalij Vilesko atliktais darbų kainos skaičiavimais, todėl konstatuotina, kad ieškovė ginčo objekte atliko darbų už 182 767,68 Eur ir turi teisę į šios kainos apmokėjimą. Nustačius, kad atsakovė ieškovei jau yra sumokėjusi 149 000 Eur sumą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei turi būti priteisiama 33 767,68 Eur kainos dalis, o atsakovės reikalavimas dėl permokos už darbus yra atmetamas.

54.       Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Minėto straipsnio 5 dalis nustato, kad rangovas, neįvykdęs šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas.

55.       Kaip minėta, 2016 m. gegužės 4 d. rangos sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad darbų kaina yra 389 016,08 Eur. Ieškovė nurodo, kad 2016 m. birželio 17 d. gavo iš atsakovės sąnaudų kiekių žiniaraštį (1 t., b. l. 129–132) su kitais darbų kiekiais negu buvo nurodyta ieškovei prieš pasirašant sutartį pateiktoje sąmatoje (1 t., b. l. 122–123). Ieškovė 2016 m. birželio 21 d. el. laišku informavo atsakovę dėl nenumatytų darbų atlikimo (1t., b. l. 133–135), nurodė nenumatytų darbų kiekius ir kainas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pateikusi atsakymą į ieškovės raštą dėl nenumatytų darbų atlikimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, negavusi atsakovės sutikimo atlikti pirminėje sąmatoje nenumatytus darbus, turėjo teisę sustabdyti darbų atlikimą. Kita vertus, remiantis CK 6.684 straipsnio 5 dalimi, rangovei darbų nesustabdžius, konstatuotina, kad ji veikė savo rizika. Kadangi neįrodyta, kad papildomų darbų atlikimas atitiko atsakovės interesus ir šių darbų neatlikus statybos objektas būtų žuvęs ar sugadintas, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog ieškovė įgijo teisę reikalauti apmokėti šių darbų kainą.

56.       Be kita ko, teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus dėl dvigubo apmokėjimo situacijos, t. y. byloje nėra ginčo, kad pareigą apmokėti už objekte naudotas medžiagas turi ieškovė; ši pareiga neįvykdyta, teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovės už medžiagas mokėtina suma sudaro 112 208,88 Eur. Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovė turi sumokėti ieškovei už faktiškai atliktus darbus; teisėjų kolegija nustatė, kad atliktų darbų vertė sudaro 182 767,68 Eur. Atitinkamai, kiekvienai iš šalių yra priteistos sumos, kurių pagal rangos sutarties nuostatas, šalys turi teisę reikalauti.

57.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą dėl skolos už atliktus darbus ieškovei priteisimo ir atsakovės permokos už atliktus darbus nebuvimo. Išanalizavęs apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas pagrindo keisti šią pirmosios instancijos teismo išvadą nenustatė.  

Dėl atsakovės reikalavimo priteisti trūkumų šalinimo išlaidas

58.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas priteisti trūkumų šalinimo išlaidas (atsakovės vertinimu, sudarančias 176 624,91 Eur), tenkinamas iš dalies, vadovaujantis teismo eksperto Vitalij Vilesko ekspertizės aktu, ir atsakovei priteisiama ekspertizės akte nustatyta ekonomiškiausia trūkumų šalinimo kaina – 167 867,20 Eur. Ieškovė nesutikimą su tokia teismo išvada motyvuoja nurodydama, kad byloje yra du ekspertizės aktai bei du komerciniai pasiūlymai su visiškai skirtingomis trūkumų šalinimo kainomis, todėl, ieškovės vertinimu, nei vienu iš šių dokumentų vadovautis negalima. Ieškovė sutinka, kad trūkumams ištaisyti adekvačią sąmatą yra pateikusi UAB „Babėbių transportas“ (16 t., b. l. 43). Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad, priteisdamas trūkumų šalinimo išlaidas, teismas turėjo vadovautis teismo eksperto prof. habil. dr. Leono Ustinovičiaus ekspertizės išvadomis.

59.       CK 6.665 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Kaip minėta, rangos sutarties 4.4 punkte šalys susitarė, kad rangovui laiku nepašalinus objekte esančių trūkumų, užsakovas turi teisę trūkumus pašalinti pats (ar pasitelkdamas trečiuosius asmenis), o rangovas privalo atlyginti darbų trūkumų pašalinimo išlaidas.

60.       Kaip jau minėta šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ekonominių paskaičiavimų dalyje tikslingiau yra vadovautis teismo eksperto Vitalij Vilesko ekspertizės išvada, kuris visą ekspertizės aktą surašė pats, taip pat, kuris turi atestatą statybos skaičiuojamosios kainos skaičiavimams atlikti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina, kad teismo eksperto Vitalij Vilesko išvada dėl savo tiriamojo pobūdžio yra tikslesnis įrodymas nei byloje esantys komerciniai pasiūlymai dėl trūkumų šalinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, teismo ekspertizės akte išsamiausiai aprašyti ir nustatyti atliktų darbų neatitikimai techniniam projektui bei normatyviniams reikalavimams, nustatyti visi trūkumams ištaisyti reikalingi darbai, pateiktos šių darbų atlikimo kainos (ekspertizės akto 5 lentelė). Komerciniai pasiūlymai, esantys byloje, nors iš dalies ir patvirtina ieškovės atliktų darbų trūkumus, tačiau tiksliai nenustato trūkumų masto, negarantuoja, kad bus ištaisyti visi teismo eksperto nurodyti trūkumai ir atlikti visi trūkumams ištaisyti reikalingi darbai. Be kita ko, nors ieškovė ir nurodo, kad byloje reikėtų vadovautis UAB „Babėbių transportas“ pateikta sąmata trūkumams ištaisyti (16 t., b. l. 43), tačiau ieškovė nepateikia jokių argumentų, kodėl ši sąmata turėtų būti vertinama kaip tikslesnė už ekspertizės išvadą. Pažymėtina, kad UAB „Babėbių transporto“ sąmatoje nenurodoma didelė dalis darbų, kuriuos teismo ekspertas laiko būtinais darbų trūkumams ištaisyti (pavyzdžiui, teismo ekspertas nurodo, kad reikia įrengti iešmą Nr. 41, o UAB „Babėbių transporto“ pateiktoje sąmatoje toks darbas neužfiksuotas; teismo ekspertas nurodo, kad reikia atlikti kelio balastavimą, tačiau toks darbas neatsispindi UAB „Babėbių transporto“ sąmatoje ir kt.). Atitinkamai, teismas sprendžia nesivadovauti UAB „Babėbių transporto“ pateikta sąmata ieškovės atliktų darbų trūkumų ištaisymo kainai nustatyti.

61.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiksliausia trūkumų ištaisymo kaina buvo nustatyta teismo eksperto Vitalij Vilesko (167 867,20 Eur), o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti šią pirmosios instancijos teismo išvadą.

Dėl atsakovės reikalavimo priteisti baudą ir delspinigius

62.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. atsakovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė šalių sudarytą rangos sutartį. Remdamasis sutarties 10.3 punktu pirmosios instancijos teismas atsakovės naudai priteisė delspinigius už termino, atlikti ir perduoti darbus, pažeidimą. Remdamasis sutarties 10.4 ir 12.4 punktais pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsakovė įgijo reikalavimo teisę į 10 proc. dydžio nuo sutarties kainos baudą ir šią priteisė atsakovei. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad vienašalis sutarties nutraukimas yra neteisėtas, delspinigius atsakovė skaičiavo nepagrįstai, be to, ieškovė teigia, kad šiam atsakovės reikalavimui yra suėjęs ieškinio senaties terminas.

63.       Šalių sudarytos rangos sutarties 10.3 punkte nustatyta, kad jei rangovas vėluoja sutartyje ar darbų grafike nurodytais terminais atlikti ir/ar perduoti darbus (ar jų dalį), jei terminų nesilaikymas tęsiasi ne ilgiau kaip 6 dienas, rangovas privalo užsakovui mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo bendros darbų kainos su PVM. Jeigu rangovas vėluoja sutartyje ar darbų grafike nurodytais terminais atlikti ir/ar perduoti darbus (ar jų dalį), jei terminų nesilaikymas tęsiasi ilgiau kaip 6 dienas, nuo 7-os vėlavimo dienos rangovas privalo užsakovui mokėti 0,35 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo bendros darbų kainos su PVM. Šiame punkte nustatytos netesybos taikomos ir tuo atveju, kai rangovas privalo per tam tikrą terminą ištaisyti darbų kokybės trūkumus, neatsižvelgiant į tai, ar tokia rangovo pareiga atsiranda sutarties vykdymo ar garantinio termino metu. Be kita ko, rangos sutarties 10.4 punktas nustatė, kad jei rangovas ne dėl užsakovo kaltės daugiau kaip 15 kalendorinių dienų vėluoja užbaigti ir/ar perduoti darbus, jis užsakovo reikalavimu papildomai sumoka užsakovui 10 proc. sutarties kainos dydžio baudą.

64.       Šalių sudarytos rangos sutarties 12.2.2 punktas nustatė, kad atsakovas turi teisę vienašališkai ir nesikreipdamas į teismą prieš terminą nutraukti sutartį raštu įspėjęs rangovą prieš 3 kalendorines dienas ir pareikalauti rangovo atlyginti dėl to patirtus nuostolius, jeigu rangovas nesilaiko sutarties sąlygų dėl darbų kokybės: naudoja netinkamas medžiagas, gaminius, prastai atlieka darbą, nepaiso užsakovo nurodymų pašalinti trūkumus nustatytais terminais ar elgiasi kitaip nei nustatyta sutartyje ir dėl to užsakovas turi pagrindo manyti, kad rangovas nepajėgs užbaigti darbų be trūkumų ar nuostolių užsakovui. Sutarties 12.4 punktas nustatė, kad šalis, dėl kurios kaltės kita šalis įgijo pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, privalo sumokėti kitai šaliai 10 proc. dydžio baudą nuo bendros sutarties kainos.

65.       Sutartimi nustatyta darbų atlikimo termino pabaiga buvo 2016 m. liepos 15 d. Nustatyta, kad šiuo terminu ieškovė darbų neatliko ir atsakovei jų neperdavė. Byloje esantis atsakovės 2016 m. rugsėjo 9 d. raštas ieškovei patvirtina, kad ieškovė buvo informuota apie darbų perdavimo termino praleidimą ir skaičiuojamus delspinigius (1 t. b. l. 42). 2017 m. rugsėjo 27 d. raštu atsakovė informavo ieškovę apie vienašalį sutarties nutraukimą, pareikalavo sumokėti baudą ir delspinigius, taip pat grąžinti atsakovės permoką už atliktus darbus (11 t., b. l. 21–22). 2017 m. rugsėjo 27 d. raštu ieškovė nurodė atsakovei, kad vienašalis sutarties nutraukimas yra neteisėtas, o atsakovės reikalavimai dėl baudos, delspinigių ir permokos grąžinimo yra nepagrįsti (11 t., b. l. 26–28). Priešieškinyje atsakovė paaiškino prašanti priteisti 28 632,24 Eur delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį už paskutiniuosius 6 mėnesius iki vienašalio sutarties nutraukimo dienos (nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d.) pagal sumažintą 0,04 proc. koeficientą (11 t., b. l. 14–15). Nurodė, kad delspinigiai yra skaičiuojami dėl ieškovės praleisto termino laiku atlikti ir priduoti rangos darbus. Be to, vadovaudamasi sutarties 12.4 punktu atsakovė prašė priteisti 38 901,61 Eur baudą (11 t., b. l. 14). Nurodė, kad baudą prašo priteisti sutartį nutraukus dėl ieškovės kaltės.

66.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės vėlavimas perduoti darbų rezultatą bei ne vieną kartą skirtingų asmenų nustatyti didelio masto ieškovės atliktų darbų trūkumai patvirtina faktą, kad ieškovė, vykdydama sutartį, nesilaikė reikalavimų dėl darbų kokybės. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (ieškovės nesutikimas su atliktų darbų trūkumais, jų neištaisymas, kilęs konfliktas) patvirtina, kad atsakovei buvo pagrindas vertinti, jog sutarties tinkamas įvykdymas be trūkumų ar papildomų nuostolių yra apsunkintas ir, atitinkamai, sutartį vienašališkai nutraukti.

67.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal rangos sutarties 10.3 ir 10.4 punktus už vėlavimą atlikti darbus ieškovei buvo nustatyta dviguba atsakomybė – tiek delspinigių, tiek baudos forma, tačiau atsakovė baudos pagal sutarties 10.4 punktą priteisti neprašė. Kita vertus, atsakovė reikalavimą dėl baudos priteisimo grindžia sutarties 12.4 punktu, kuris numato atsakovės teisę reikalauti baudos tais atvejais, kai dėl kitos šalies kaltės atsiranda pagrindas vienašaliam sutarties nutraukimui.

68.       Pažymėtina, kad tuo atveju, kai yra nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kitokias taisykles numatantis šalių susitarimas negalioja. Kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis).

69.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018). Sutartyje šalims susitarus dėl atsakomybės už sutarties pažeidimą netesybų forma, nepanaikinama kreditoriaus teisė reikalauti atlyginti nuostolius. Tokiu atveju, kai kreditorius pasirenka už sutarties pažeidimą reikalauti iš skolininko tiek atlyginti nuostolius, tiek mokėti netesybas, netesybos pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies reikalavimus yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą, nes, kaip jau minėta, netesybos tik kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius, bet negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis. Taigi kreditorius, kuriam visiškai atlyginami nuostoliai, neturi teisinio pagrindo papildomai gauti ir netesybų sumos, nes tai reikštų kreditoriaus nepagrįstą praturtėjimą kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013).

70.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė, be kita ko, reiškė reikalavimą priteisti kompensaciją ieškovės atliktų darbų trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks atsakovės reikalavimas iš esmės atitinka reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, t. y. atsakovė prašo kompensuoti tą pinigų sumą, kuri bus reikalinga grąžinti atsakovę į padėtį, kuri būtų buvusi, jei ieškovė darbus būtų atlikusi tinkamai. Manytina, kad šalių susitarimas dėl delspinigių ir baudos atitinka susitarimą dėl minimalių atsakovės nuostolių, kurių atsakovei nereikia įrodinėti, tačiau atsakovei pareikalavus didesnės už netesybas nuostolių sumos, atsiranda pagrindas šalių sutartas netesybas (baudą ir delspinigius) įskaityti į nuostolių sumą.

71.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė baudos priteisimo pagrįstumą ginčijo vieninteliu argumentu – nurodydama, jog atsakovė neteisėtai nutraukė šalių sudarytą rangos sutartį, dėl to neįgijo teisės reikalauti baudos. Nustačius, kad atsakovė rangos sutartį nutraukė pagrįstai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad vadovaujantis šalių sudarytos rangos sutarties 12.4 punktu (sutartį nutraukus dėl kitos šalies kaltės), atsakovė įgijo teisę reikalauti baudos.

72.       Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013). Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo 2016 m. liepos 16 d. ieškovei praleidus darbų atlikimo ir perdavimo terminą. Atsakovė priešieškinį byloje pareiškė 2017 m. sausio 9 d. (4 t., b. l. 182–189), o 2017 m. spalio 2 d. patikslinusi priešieškinį nurodė, kad prašo delspinigių priteisimo už paskutinius 6 mėn. skaičiuojant nuo vienašalio sutarties nutraukimo dienos (11 t., b. l. 10–19), t. y. už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. Atsižvelgdama į pateiktą kasacinio teismo išaiškinimą bei atsakovės reikalavimą priteisti delspinigių sumą tik už paskutinius 6 mėn. skaičiuojant nuo sutarties vienašalio nutraukimo dienos, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės vertinimu, jog atsakovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių pareikšti.

73.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl baudos ir delspinigių priteisimo atsakovei ir netesybų (baudos ir delspinigių) sumą įskaityti į atsakovei priteistą nuostolių sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

74.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

75.       Nagrinėjamu atveju tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo patenkinti iš dalies, todėl šalys įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atlyginimą. Nustatant šalių patenkintų (atmestų) reikalavimų proporciją atsižvelgtina į bendrą ginčo sumą. Nagrinėjamu atveju bendra ginčo suma sudaro 623 443,39 Eur (ieškovės ieškinio reikalavimų suma 158 464,57 Eur + atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimų suma 464 978,82 Eur). Ieškovės patenkintų ir atsakovės atmestų reikalavimų suma sudaro 218 670,41 Eur (pagal ieškovės ieškinį tenkinta 33 767,67 Eur + pagal atsakovės priešieškinį netenkinta 184 902,74 Eur). Atitinkamai, ieškovės laimėta bylos dalis sudaro 35 proc. nuo bendros ginčo sumos (218 670,41 x 100 / 623 44,39). Atsakovės patenkintų ir ieškovės atmestų reikalavimų suma sudaro 404 772,98 Eur (pagal atsakovės priešieškinį tenkinta 280 076,08 Eur + pagal ieškovės ieškinį netenkinta 124 696,90 Eur). Atitinkamai, atsakovės laimėta bylos dalis sudaro 65 proc. nuo bendros ginčo sumos (404 772,98 x 100 / 623 443,39). Pagal nustatytą proporciją paskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

76.       Ieškovė už ieškinį sumokėjo 2 057 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 12), už atskiruosius skundus – 52 Eur žyminį mokestį (2 t., b. l. 22; 5 t., b. l. 44), turėjo 6 500 Eur išlaidas už dvi ekspertizes (9 t., b. l. 18; 22 t., b. l. 195), iš viso 8 609 Eur žyminio mokesčio ir ekspertizės išlaidų. Pagal nustatytą proporciją ieškovei priteistina 35 proc. žyminio mokesčio ir teismo ekspertizės išlaidų – 3 013,15 Eur.

77.       Ieškovė taip pat nurodė patyrusi 12 300,9 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (25 t., b. l. 134–137). Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Pagal nustatytą proporciją ieškovei priteistina 35 proc. išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti – 4 305,31 Eur.

78.       Taigi iš viso ieškovei iš atsakovės priteisiamos 7 318,47 Eur bylinėjimosi išlaidos (3 013,15 Eur + 4 305,31 Eur).

79.       Atsakovei Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartimi buvo atidėtas 2 243 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį mokėjimas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (5 t., b. l. 15–16), tačiau už patikslintą priešieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 4 462 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsakovė už patikslintą priešieškinį sumokėjo 3 088 Eur žyminį mokestį (11 t., b. l. 20).  Atsakovei už patikslintą priešieškinį sumokėjus 3 088 Eur žyminį mokestį, likusi nesumokėta žyminio mokesčio suma sudaro 1 374 Eur. Taip pat atsakovė sumokėjo 59 Eur žyminį mokestį už atskiruosius skundus (3 t., b. l. 14; 11 t., b. l. 63), patyrė 2 500 Eur išlaidas už ekspertizę (9 t., b. l. 25). Iš viso atsakovė patyrė 5 647 Eur žyminio mokesčio ir ekspertizės išlaidas, todėl pagal nustatytą proporciją atsakovei atlyginamos 3 670,55 Eur dydžio žyminio mokesčio ir ekspertizės išlaidos. Sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, įskaitęs šias bylinėjimosi išlaidas į bendrą bylinėjimosi išlaidų sumą, ir šią bendrą sumą sumažinęs, netiksliai apskaičiavo atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį. Teisėjų kolegija šį netikslumą ištaiso apeliacinės instancijos teisme.

80.       Pagal byloje pateiktus įrodymus nustatyta, kad atsakovė yra apmokėjusi  16 014,64 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (25 t., b. l. 89–91). Teisėjų kolegija sprendžia, kad 16 014,64 Eur bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį (26 tomai), trukmę (22 teismo posėdžiai), sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus yra pagrįstos. Pagal nustatytą 65 proc. proporciją, atsakovei priteisiama 65 proc. pirmosios instancijos teisme realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų – 10 410 Eur.  

81.       Taigi iš viso atsakovei priteistinos 14 080,55 Eur bylinėjimosi išlaidos (3 670,55 Eur + 10 410 Eur).

82.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad trečiasis asmuo Lloyds of London sindikatas nurodė nagrinėjamoje byloje patyręs 1 740 Eur bylinėjimosi išlaidas (16 t., b. l. 152–155), tačiau trečiojo asmens pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nėra nurodyta už kokias paslaugas išrašyta ši sąskaita, todėl nėra galimybės nustatyti trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų sąsajumo su nagrinėjama byla. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia trečiojo asmens prašomų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisti.

83.       Pirmosios instancijos teisme patirtos 39,61 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Pagal perskaičiuotą proporciją iš ieškovės valstybei priteistina 25,75 Eur šių išlaidų, o iš atsakovės – 13,86 Eur. Be to, kaip minėta, atsakovei atidėto žyminio mokesčio suma sudaro 1 374 Eur. Pagal nustatytą proporciją iš ieškovės valstybei priteistina 65 proc. šios sumos – 893,10 Eur, o iš atsakovės – 35 proc. šios sumos – 480,90 Eur.

84.       Taigi iš viso valstybės naudai iš ieškovės priteistina 918,85 Eur (25,78 Eur + 893,10 Eur), o iš atsakovės – 506,68 Eur (13,86 Eur + 480,90 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

85.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis).

86.       Atsakovė apeliaciniu skundu skundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo (ginčijama suma 33 767,67 Eur), taip pat teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmasis atsakovės reikalavimas buvo atmestas, o bylinėjimosi išlaidos perskaičiuotos ieškovės naudai pakeitus teismo sprendimą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendimą pakeitė ieškovės naudai, o atsakovės apeliacinio skundo argumentus atmetė, konstatuotina, kad atsakovė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo.

87.       Ieškovės apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, t. y. atsakovės naudai priteistina suma sumažinta 138 635 Eur, t. y. 33 proc., todėl ieškovė įgyja teisę į 33 proc. apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

88.       Teikdama apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 3 012 Eur žyminį mokestį (26 t., b. l. 107), Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi (26 t. b. l. 77–79), kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi palikta nepakeista, likusios 3 013 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atitinkamai, ieškovei iš atsakovės priteisiama 994 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis. Atidėto žyminio mokesčio sumokėjimas paskirstomas taip: 33 proc. dydžio atidėta žyminio mokesčio dalis, sudaranti 994,30 Eur priteisiama valstybės naudai iš atsakovės, o likusi 67 proc. žyminio mokesčio dalis, sudaranti 2 019 Eur, priteisiama valstybės naudai iš ieškovės.

89.       Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Dėl procesinės bylos baigties

90.       Vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas – ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies: ieškovei iš atsakovės priteisiama 33 767,67 Eur skolą už darbus, o atsakovei iš ieškovės – 280 076,08 Eur už medžiagas ir paslaugas bei trūkumų šalinimui.

91.       Įskaitymas – vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014 nurodė, kad, kai byloje pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, o kita šalis (atsakovas) pareiškia priešieškinį, kurį patenkinus būtų visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti ieškinio, tai reiškia siekį įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą, tapatų pareiškimui apie įskaitymą materialiosios teisės prasme. Taigi tokioje situacijoje pareiškiamas priešieškinis turi procesinį teisinį poveikį (siekiama, kad ieškovo reikalavimas būtų atmestas) ir materialinį teisinį poveikį (siekiama, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, įskaičius jo reikalavimą į atsakovo turimą reikalavimą). Jei šalių ginčas yra dėl vienos iš jų (ar abiejų) reikalavimo teisės (atsakovas nesutinka su ieškiniu, ieškovas nesutinka su priešieškiniu), tai jų reikalavimai yra ginčijami teisme. CK normų draudžiama įskaityti ginčijamus teisme reikalavimus (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau teismui (bet kurios instancijos) išsprendus ginčą ir sprendimu konstatavus kiekvienos iš šalių reikalavimo dydį, reikalavimas tampa galutinai išspręstas ir nebeginčytinas. Teismas, pripažindamas, kad ieškovas yra skolingas atsakovui, o atsakovas – ieškovui, „sudengia“ priešpriešinius reikalavimus ir priteisia skirtumą iš šalies, kurios reikalavimas nepadengia kitos šalies reikalavimo. Taigi teismas ne pats ex officio (pagal pareigas) atlieka įskaitymą, o atlikdamas tokį procesinį veiksmą, pripažįsta atsakovo materialinio teisinio pobūdžio siekio, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, jo reikalavimą įskaičius į atsakovo reikalavimą, teisėtumą. Atlikus tarpusavio priešpriešinių prievolių įskaitymą galutiniu teismo sprendimu atsakovei priteisiama 246 308,41 Eur (280 076,08 Eur – 33 767,67 Eur).

92.       Atlikus pirmojoje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei priteisiamas 6 762,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas (14 080,55 Eur – 7 318,47 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jo rezoliucinę dalį taip:

„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Refitas“, juridinio asmens kodas 300590618, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Loromas“, juridinio asmens kodas 241952030, 246 308,41 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 318,47 Eur (septynių tūkstančių trijų šimtų aštuoniolikos eurų 47 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Loromas“, juridinio asmens kodas 241952030, 918,85 Eur (devynių šimtų aštuoniolikos aurų 85 ct) bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Refitas“, juridinio asmens kodas 300590618, 506,68 Eur (penkių šimtų šešių eurų 68 ct) bylinėjimosi išlaidas.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Loromas“, juridinio asmens kodas 241952030, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Refitas“, juridinio asmens kodas 300590618, 994 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Loromas“, juridinio asmens kodas 241952030, 2 019 Eur (dviejų tūkstančių devyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Refitas“, juridinio asmens kodas 300590618, 994,30 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjos                                                                     Rasa Gudžiūnienė

                                                                                     Egidija Tamošiūnienė

                                                                             Agnė Tikniūtė