Civilinė byla Nr. e2A-1775-863/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25374-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų S. G. (S. G.) ir uždarosios akcinės bendrovės „365 kemperiai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „365 kemperiai“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „365 kemperiai“ dėl nuostolių atlyginimo, prašydamas priteisti iš atsakovės 794,50 Eur turtinei žalai ir 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad, iš anksto planuodamas šeimos atostogas ir mėnesio trukmės kelionę po Europą, 2020 m. rugsėjo 28 d. su atsakove sudarė nuomos sutartį Nr. 2020/0801-30 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo išnuomoti jam Sutarties 1 punkte apibūdintą automobilį – 2021 metų gamybos automobilį Adria Sonic (toliau – kemperis). Sutarties 2.1 punkte buvo sutarta, kad kemperį jis (ieškovas) nuomosis (eksploatuos) nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. 9:00 iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. 20:00. Sutartis įsigaliojo sumokėjus 1 000 Eur dydžio avansinį mokėjimą (Sutarties 2.2 punktas). Pažymėjo, jog 2021 m. birželio 9 d., likus dviem mėnesiams iki kelionės kemperiu pradžios, pakartotinai kreipėsi į atsakovę, užfiksuodamas telefoninio pokalbio metu aptartą aplinkybę, kad kemperis bus su oro kondicionieriumi. Nepaisant ankstyvo Sutarties sudarymo ir aktyvios komunikacijos sutarties vykdymo klausimu, atsakovė sulygtu terminu kemperio neperdavė, o apie negalėjimą įvykdyti sutartį raštu informavo jį sutartą kemperio perdavimo dieną 2021 m. rugpjūčio 1 d. Atsižvelgdamas į tai, kad Sutartyje numatyto kemperio nesuteikimas apibrėžtam nuomos laikotarpiui buvo esminis Sutarties pažeidimas, 2021 m. rugpjūčio 4 d. pateikė atsakovei pranešimą dėl Sutarties nutraukimo ir pareikalavo grąžinti sumokėtą 1 000 Eur avansą, atlyginti turtinę bei neturtinę žalą. Atsakovė į pranešimą neatsakė, tačiau 2021 m. rugpjūčio 17 d. grąžino sumokėtą avansą.
Prašomą priteisti 794,50 Eur turtinę žalą ieškovas grindė nurodydamas, jog: 1) besirengdamas kelionei kemperiu patyrė 189,50 Eur išlaidų turistavimo priemonėms įsigyti (tai maisto gamybai skirta įranga ir priemonės – maisto gaminimo katilai, karščiui atsparios pirštinės ir pan.), kurių nepanaudos, nes į kelionę neišvyko dėl atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų neperdavus kemperio pagal nuomos Sutartį; 2) patyrė 605 Eur išlaidų, susijusių su atsakovės skolos išieškojimu ne teismo tvarka, t. y. už teisinę pagalbą rengiant 2021 m. rugpjūčio 4 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo ir skolos (avanso) grąžinimo bei nuostolių atlyginimo. Ieškovo teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atsakovė turėtų atlyginti jo patirtą 700 Eur neturtinę žalą, kurios dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad esminis Sutarties pažeidimas pažeidė jo konstitucinę teisę į poilsį bei atostogas, sukėlė itin daug nepatogumų ir stiprių dvasinių išgyvenimų, o atsakovė, būdama profesionalia verslininke, nebendradarbiavo, elgėsi nerūpestingai, nedėjo pastangų situacijai išspręsti.
2. Atsakovė UAB „365 kemperiai“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo reikalavimų netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog Sutartimi sulygtas kemperis 2021 m. liepos mėnesį netikėtai sugedo ir negalėjo būti tinkamai eksploatuojamas pagal jo paskirtį. Remontui reikalingų detalių pristatymas užtruko ir paaiškėjus, kad kemperio nepavyks sutaisyti iki Sutartyje nurodyto nuomos termino pradžios, nedelsdama susisiekė su ieškovu ir 2021 m. rugpjūčio 1 d. pasiūlė ieškovui kitą analogiškas savybes turintį kemperį Adria Matrix SL (2021) nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. Ieškovas iš pradžių buvo linkęs sutikti su minėtu pasiūlymu dėl pakaitinio kemperio nuomos, tačiau iškėlė papildomas sąlygas, reikalavo papildomos 1 000 Eur nuolaidos visai sutarties kainai ir nuomos kainos korekcijos pakaitiniam kemperiui. Vėliau ieškovas atsisakė priimti pasiūlytą pakaitinį kemperį, nepagrįstai nurodydamas, kad pakeičiantis kemperis neatitinka jo užsakytos paslaugos. 2021 m. rugpjūčio 4 d. gavo ieškovo pretenziją dėl Sutarties nutraukimo, avanso grąžinimo ir žalos atlyginimo ir nedelsdama grąžino ieškovui sumokėtą avansą.
Atsakovės nuomone, ieškovas nepagrįstai nepriėmė siūlyto pakaitinio kemperio ir atsisakė Sutarties, o jo teiginiai dėl neva jos padaryto esminio sutarties pažeidimo yra nepagrįsti. Pažymėjo, jog siūlytas išnuomotą kemperį pakeičiantis kemperis Adria Matrix 670 SL (2021) pasižymi iš esmės identiškomis techninėmis savybėmis, kaip ir Sutartyje aptartas kemperis. Neaišku, kokiu pagrindu ieškovui susiformavo subjektyvus įsitikinimas, kad ginčo kemperis turi turėti įdiegtą atskirą kondicionavimo sistemą, nes šalys dėl tokios sąlygos nesitarė. Be to, bendrovė tokių kemperių iš viso neturėjo. Dėl to ieškovui 2021 m. rugpjūčio 1 d. susirašinėjimo metu buvo nurodyta, kad kemperio Adria Sonic su atskira kondicionavimo sistema bendrovė neturinti, todėl negalėtų pakeisti į tokį. Pažymėjo, jog dėjo pastangas, kad sutartiniai santykiai būtų išsaugoti ir šalys gautų to, ko tikėjosi sudarydamos Sutartį. Tuo tarpu ieškovas elgėsi priešingai. Dėl minėto mano, jog nepadarius jokio esminio Sutarties pažeidimo, jai nekyla ir civilinė atsakomybė.
2.1. Pasisakydama dėl prašomos priteisti turtinės žalos, atsakovė pažymėjo, jog ieškinyje nurodytų maisto gaminimo įrangos ir priemonių ieškovas nėra netekęs, tai yra turtas, jo vertė nesumažėjusi, be to, nurodytos maisto gaminimo priemonės ir įranga nėra vienkartinio panaudojimo, jos nebuvo specialiai skirtos tik ginčo kemperiui ir jų funkcionalumas nesumažėja dėl to, kad nebuvo panaudotos ieškovo planuotomis aplinkybėmis. Kemperis, kuris aptartas Sutartyje, taip pat ir siūlytas pakaitinis kemperis, buvo aprūpinti maisto gaminimo ir grilio įranga, todėl papildomos maisto gaminimo priemonės, kurias savarankiškai įsigijo ieškovas, ginčo kemperyje nebuvo būtinos. Atsižvelgiant į tai, pats ieškovas turi prisiimti jo įsigytų papildomų maisto gaminimo priemonių ir įrangos nepanaudojimo riziką, o ji (atsakovė) už tai neatsakinga.
2.2. Atsakovė nesutiko su ieškinio reikalavimu dėl išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, atlyginimo, nurodydama, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nepažeidė Sutarties. Taip pat neegzistuoja tokių išlaidų būtinumo sąlyga, nes ji niekada neatsisakė grąžinti ieškovui jo pagal sutartį sumokėto avanso, tačiau tą pačią dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 1 d. grąžinti avanso nespėjo, o jau 2021 m. rugpjūčio 4 d. gavo pretenziją. Iš pretenzijos turinio matyti, kad ieškovas teisinės pagalbos kreipėsi ne dėl avanso išreikalavimo, o dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo reikalavimas dėl šių išlaidų atlyginimo neatitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų, teisingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principų, yra aiškiai per didelis.
2.3. Pasisakydama dėl neturtinės žalos priteisimo, pažymėjo, jog pastaroji priteisiama tik įstatymų nustatytais atvejais. Be to, Sutarties pagrindu susiklostė vartojimo nuomos teisiniai santykiai, o ne darbo ar jiems prilyginti teisiniai santykiai, todėl ieškinio argumentai dėl ieškovo konstitucinės teisės į atostogas pažeidimo atsakovės veiksmais yra nepagrįsti, laikytini ieškovo nesąžininga procesine taktika, siekiant gauti neturtinės žalos. Pažymėjo, jog Sutartimi įsipareigojo išnuomoti ieškovui kemperį, o ne suorganizuoti ieškovo ir jo šeimos poilsį. Atsakovė nėra kelionių organizatorius, todėl Lietuvos teismų praktika kitose bylose dėl kelionių organizatorių netinkamo pareigų vykdymo ir iš to išplaukiančių priteistinų neturtinės žalos atlyginimo sumų neturi teismo precedento galios šioje civilinėje byloje. Be to, ieškovo teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos yra deklaratyvūs ir neįrodyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 605 Eur turtinei ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1 118,65 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nusprendė, jog ieškovas turėjo teisę atsisakyti Sutarties dėl esminio jos pažeidimo bei reikalauti atlyginti padarytą žalą, nes atsakovė Sutartyje sutartu laiku neperdavė ieškovui Sutarties sąlygas atitinkančio ar analogiškomis savybėmis pasižyminčio kemperio.
5. Pasisakydamas dėl prašomos priteisti turtinės žalos, teismas atmetė reikalavimą dėl 189,50 Eur išlaidų turistavimo priemonėms atlyginti, nepripažindamas jų priežastiniu ryšiu susijusiomis su atsakovės Sutarties nevykdymu. Reikalavimą dėl 605 Eur išlaidų už teisines paslaugas, surašant 2021 m. rugpjūčio 4 d. pretenziją, teismas patenkino pilnai, nurodydamas, jog, įvertinus Sutarties pažeidimo faktą ir ieškovo teisę ginant savo pažeistas teises naudotis teisine pagalba, nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, jog nurodytos išlaidos pripažintinos nebūtinomis ar nesusijusiomis su atsakovės Sutarties pažeidimu. Teismas pažymėjo, jog nenustatė pagrindo pripažinti prašomą priteisti sumą neproporcinga suteiktoms paslaugoms; pastebėjo, jog pretenzijos tekstas vėliau panaudotas rengianti ieškinį, tačiau bendra prašomų atlyginti išlaidų, patirtų už pretenzijos ir ieškinio parengimą, suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodomus dydžius (toliau - ir Rekomendacijos), kriterijus, protingumo, proporcingumo principus.
6. Teismas pripažino, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu ieškovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą bei įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą nusprendė, kad nagrinėjamu atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų 300 Eur dydžio iš atsakovės ieškovui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.
7. Paskirstydamas šalių bylinėjimosi išlaidas, teismas vertino, jog abiejų šalių prašomos priteisti atstovavimo išlaidos atitinka užmokesčio dydžius, patvirtintus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atmetė atsakovės poziciją, kad dalis ieškovo prašomų priteisti išlaidų (komunikacijai dėl dokumentų įteikimo, baigiamosios kalbos rengimui) negalėtų būti laikomos bylinėjimosi išlaidomis, nes nurodomos komunikacijos su teismu išlaidos iš esmės yra pasirengimo bylos nagrinėjimui veiksmai, o baigiamoji kalba teismo posėdyje buvo pasakyta ir pateikta surašyta. Pažymėjo, kad bendras prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius.
8. Nustatydamas patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, teismas nurodė, jog ieškiniu reikštas reikalavimas priteisti 1 494,50 Eur, o, ieškinį tenkinant iš dalies, priteisiama bendra 905 Eur suma, taigi, iš viso patenkinta 61 procento ieškinio. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ieškovui turėtų būti priteisiama 2 033,28 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o atsakovei – 914,63 Eur. Atlikęs šių priešpriešinių sumų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės teismas priteisė 1 118,65 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
III. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Ieškovas S. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir priimti naują sprendimą šioje dalyje, priteisiant jo naudai visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3 333,25 Eur sumą, o atsakovei atsisakant priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tai pat priteisti ieškovui visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai į bylą pateikti 2022 m. rugsėjo 26 d. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nagrinėjamu atveju egzistavo pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir ieškovui priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju taikyti bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę yra visiškai neproporcinga, nes ieškovas yra vartotojas ir silpnesnioji teisinio santykio šalis, įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus ir jais padarytą žalą, tačiau ir toliau liko su turtiniais praradimais, atsiradusiais dėl to, kad vienintelis kelias apginti savo pažeistas teises buvo kreipimasis į teismą. Ginčijamu teismo sprendimu nors teismas de jure pripažino ieškovo teisę į 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, de facto sukūrė situaciją, kuomet siekdamas apginti savo pažeistus interesus ir de jure juos apgynęs, ieškovas de facto liko blogesnėje padėtyje nei iki teisminio proceso – savo pažeistų teisių gynybos rezultate ne tik negavo neturtinės žalos atlyginimo, bet ir privalo atlyginti atsakovei trigubai didesnę sumą, nei priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Nusistovėjus tokiam bylinėjimosi išlaidų paskirstymo precedentui, vartotojai bus sulaikomi nuo savo pažeistų teisių gynybos dėl visiškai pagrįstos baimės po teisminių procesų likti kur kas nepalankesnėje vietoje nei iki teisminių procesų, o tai atitinkamai sukurtų prielaidas piktnaudžiauti verslo subjektams.
9.2. Teismo pritaikytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sąlygoja ieškovo teisės į teisminę gynybą pažeidimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje yra nuosekliai pažymima, kad viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų yra teisė turėti advokatą, o iš jos kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, jog atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas procese, kuriame pasiekta savo teises gynusio asmens teisių satisfakcija, nepriklausomas nuo šių bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažeidžia teisę kreiptis į teismą, taigi, ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Europos žmogaus teisių konvencija) 6 straipsnio 1 dalį.
9.3. Šiuo atveju dėl teisminio bylos proceso kalta išimtinai atsakovė, nes ginčą buvo įmanoma išspręsti taikiai ir ieškovas siūlė net kelis galimus tolimesnius sutarties vykdymo variantus, tuo tarpu atsakovė vengė komunikavimo, buvo itin nelanksti, nesiėmė jokių veiksmų padarytam pažeidimui ištaisyti ir nepaliko kitos išeities, kaip tik ginti pažeistas teises teisme.
10. Atsakovė UAB „365 kemperiai“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir sumažinti ieškovui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 952,58 Eur; pakeisti sprendimo dalį dėl turtinės žalos priteisimo ir sumažinti priteistą 605 Eur turtinę žalą iki 455,22 Eur; taip pat proporcingai dėl 605 Eur turtinės žalos priteisimo paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme. 2022 m. rugpjūčio 22 d. byloje gautas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1 Atsakovė nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis priteisti ieškovui iš atsakovės proporcingą dalį šių bylinėjimosi išlaidų: 1) už komunikaciją su Vilniaus miesto apylinkės teismu dėl pateikto ieškinio įteikimo atsakovei 30,25 Eur sumai; 2) už baigiamosios kalbos parengimą 242 Eur sumai. Mano, jog Rekomendacijos nenumato advokato (advokato padėjėjo) išlaidų už komunikaciją su teismu atlyginimą; be to, tokios išlaidos nagrinėjamu atveju nebuvo būtinos, nes byla yra elektroninė, procesinių dokumentų įteikimas yra matomas Epp sistemoje, todėl papildomas komunikavimas su teismu nebūtinas. Dėl baigiamosios kalbos parengimo išlaidų, mano, jog už tą patį veiksmą ieškovo atstovė išrašė skirtingas sąskaitas, nes baigiamoji kalba buvo išdėstyta teismo posėdžio metu, tuo tarpu ieškovui buvo išrašytos atskiros sąskaitos už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą jame bei už baigiamosios kalbos parengimą. Kadangi minėtos atstovavimo išlaidos į atlygintinas įtrauktos nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškovo ieškinį 61 procentais ir taikius įskaitymą su atsakovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, ieškovui turėjo būti priteista 952,58 Eur suma ((3 333,25 – 30,25 Eur – 242,00 Eur) x 61% - 914,63 Eur = 952,58 Eur), o ne 1 118,65 Eur suma bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
10.2 Ieškovo reikalavimas dėl 605 Eur dydžio išlaidų atlyginimo neatitinka Rekomendacijų nuostatų. Pagal Rekomendacijų 8.1. punktą už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio, t. y. 2021 m. I ketvirčio (nes Pretenzija buvo parengta 2021 m. rugpjūčio 4 d.), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 517,40 Eur. Taigi, vadovaujantis Rekomendacijomis, už pretenzijos ieškovo vardu parengimą per advokatą ir pateikimą, rekomenduojamas priteisti maksimalaus užmokesčio dydis galėtų sudaryti 455,22 Eur (1 517,40 x 0,3 x 1 = 455,22).
10.3 Išlaidos advokatui už pretenzijos parengimą buvo prašomos pripažinti ir priteisti kaip turtinė žala, o išlaidos už ieškinio parengimą yra bylinėjimosi išlaidos, kurios yra priteisiamos taikant bylinėjimosi išlaidų, o ne žalos atlyginimo institutą. Dėl minėto mano, jog teismas nepagrįstai išlaidas už pretenzijos parengimą subendrino su ieškinio parengimo išlaidomis bei nepagrįstai konstatavo, kad bendra prašomų atlyginti išlaidų, patirtų už pretenzijos ir ieškinio parengimą, suma atitinka Rekomendacijose nurodomus dydžius.
11. Ieškovas S. G. atsiliepime į atsakovės UAB „365 kemperiai“ apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1 Rekomendacijose įtvirtintas teisinių paslaugų, už kurias jas patyrusiai šaliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, sąrašas nėra baigtinis. Rekomendacijų 8.20. punkte numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos taip pat ir už „kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose“ teikimą, o tokių išlaidų dydis negali viršyti 0,1 koeficiento už vieną paslaugų teikimo valandą. Komunikavimas su teismu dėl dokumentų atsakovei įteikimo buvo būtinas ir procesiškai teigiamas veiksmas, nes kaip paaiškėjo ieškinio atsakovei nepavyko įteikti deklaruotos buveinės adresu, tik išsiuntus ieškinį buvusios buveinės adresu, procesiniai dokumentai buvo įteikti. Be to, net jeigu aptariamos išlaidos nebūtų pripažintos išlaidomis, susijusiomis su pasirengimu bylos nagrinėjimui, Rekomendacijos aiškiai numato bet kokių teisinių paslaugų atlyginimo pagrindus. Jeigu konkrečios teisinės paslaugos nėra išskirtos atskiru punktu (pavyzdžiui, kaip pasirengimas bylos nagrinėjimui), Rekomendacijų 10 punktas aiškiai numato, kad už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose Rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose rekomendacijose.
11.2 Pasirengimas bylos nagrinėjimui ir baigiamosios kalbos parengimas yra visiškai atskiri veiksmai, tačiau, net jeigu atsakovė laiko, kad baigiamosios kalbos parengimas turi būti prilyginamas pasirengimui teismo posėdžiui, tai bet kokiu atveju nekeičia teisinių paslaugų suteikimo laiko. Bendras pasirengimo bylos nagrinėjimui ir baigiamosios kalbos (kuri, atkreiptinas dėmesys, yra dešimties lapų apimties) parengimui laikas - 4 valandos, todėl net jeigu pasirengimas bylos nagrinėjimui ir baigiamosios kalbos parengimas būtų pripažinti pagal savo turinį tokio paties pobūdžio paslaugomis, tokiu atveju tiesiog reikėtų vertinti, kad ši paslauga buvo teikiama 4 val., t. y. visiškai jokio skirtumo nėra tame, ar šios teisinės paslaugos PVM sąskaitoje faktūroje yra išskirtos į dvi savarankiškas eilutes ar į vieną. Tai niekaip nepakeičia fakto, kad teisinės paslaugos buvo suteiktos ir jų suteikimas buvo būtinas (baigiamųjų kalbų pristatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 253 straipsnis, todėl akivaizdu, jog tokios paslaugos suteikimas klientui, siekiant jį tinkamai atstovauti, yra pagrįstas ir būtinas. Apie tai, kad tai buvo skirtingos teisinės paslaugos byloja ir tai, kad jų apmokėjimui buvo išrašytos skirtingos sąskaitos ir jos buvo apmokėtos skirtingu laiku. Be to, sąskaitoje, išrašytoje už pasirengimą 2022 m. kovo 29 d. teismo posėdžiui, yra taip pat įtrauktos ir kitos teisinės paslaugos – prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimas, kas taip pat patvirtina, jog nebuvo jokio tų pačių teisinių paslaugų apmokėjimo dukart.
11.3 Ieškovo išlaidos pretenzijos rengimui yra jo nuostoliai, kurie turi būti atlyginti visiškai ir jų mažinimui netaikytini Rekomendacijose numatyti kriterijai, nes Rekomendacijų nuostatos taikomos išlaidoms, kurias asmuo patyrė nuo asmens atstovavimo ikiteisminėje institucijoje ar teisme pradžios. Tuo tarpu Rekomendacijų 8.1. punkte nurodyta rekomendacija dėl maksimalaus bylinėjimosi išlaidų dydžio „už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme“, taikytina pareiškimo ikiteisminėje ginčų sprendimo institucijoje rengimui, kaip tai konkretizuojama Rekomendacijų 10 punkte, o ne pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo rengimui, kurios rengimui patirtų išlaidų atlyginimo tvarka numatyta civiliniame kodekse. Be to, faktas, kad pareikštu ieškiniu buvo prašoma mažesnės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo savaime niekaip nelemia dalies ieškovo patirtų išlaidų pretenzijos rengimui neatlygintinumo, kadangi reikalavimų sumažinimą sąlygojo pačios atsakovės veiksmai – atsakovė dalį pretenzijos reikalavimų tenkino (grąžino avansą), todėl objektyviai ieškinio reikalavimai ir pretenzijos reikalavimai sutapti negalėjo.
12. Atsakovė UAB „365 kemperiai“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jo netinkinti. Nurodė šiuos nesutikimo argumentus:
12.1 Ieškovo apeliaciniame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021 ir joje nurodomame EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendime Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, nebuvo konstatuota, kad visais atvejais, priteisus nors dalį neturtinės žalos atlyginimo, turi būti priteisiamos ir visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos bei atitinkamai nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos atsakovui. Visais atvejais turi būti vertinamas paties asmens elgesys, jo prisidėjimas prie konkretaus dydžio bylinėjimosi išlaidų atsiradimo. Taip pat, šiuo konkrečiu atveju, ieškovas po bylos išnagrinėjimo neliko finansiškai nuostolingoje padėtyje, jam, nereikia papildomai sumokėti atsakovui bylinėjimosi išlaidų, nes, pirmosios instancijos teismui atlikus ieškovo ir atsakovo bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo ieškovo naudai dar buvo priteista 1 118,65 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Todėl cituojamoje nutartyje nurodyta situacija nėra analogiška šiam konkrečiam atvejui ir ja bei joje išdėstyta EŽTT teismų praktika negali būti remiamasi sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, dėl ko ieškovo apeliacinis skundas turi būti atmestas visiškai.
12.2 Vertinant atsiradusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir jų atlyginimo priteisimą, yra svarbios dvi aplinkybės, t. y. šalių ikiteisminiai santykiai ir užvedus bylą teisme, kategoriškas ieškovo nesutikimas bylą išspręsti taikiai, netenkinus visų jo ieškinio reikalavimų.
12.2.1. Pirma, pretenzija ieškovas reikalavo grąžinti jam 1 000,00 Eur avansą, taip pat atlyginti 254,50 Eur dydžio turtinę ir 2 000,00 Eur neturtinę žalą. Atsakovė niekada neatsisakė grąžinti ieškovui jo sumokėtą 1 000,00 Eur dydžio avansą. Tačiau atsakovei nespėjus to padaryti, gavo pretenziją iš ieškovo. Kadangi atsakovei nekilo abejonių, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, ji nedelsdama po pretenzijos gavimo grąžino ieškovui visą 1 000,00 Eur dydžio avanso sumą, o likusioje dalyje ieškovo nepagrįstos pretenzijos netenkino. Tuo tarpu ieškiniu buvo reikalaujama priteisti 794,50 Eur turtinės žalos (įskaitant 605,00 Eur išlaidų advokatui sumą už Pretenzijos parengimą per advokatą) ir 700,00 Eur neturtinės žalos, viso – 1 494,50 Eur bendrą sumą. Taigi, ieškinyje vien jau neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas sumažėjo beveik tris kartus, lyginant su jo dydžiu Pretenzijoje, tam tikra dalimi ieškinyje sumažėjo ir turtinės žalos atlyginimo reikalavimas, neskaitant advokato išlaidų. Paminėtina ir tai, kad Pretenzijoje ieškovo išlaidos advokatui nebuvo įvardintos kaip nuostoliai ir iš atsakovo nebuvo reikalaujama jų atlyginimo. Todėl, atsižvelgiant į ieškovo Pretenzijos reikalavimus ir ieškinio reikalavimus, akivaizdu, kad ieškovas ikiteismine tvarka bandydamas ginti savo pažeistas teises elgėsi nesąžiningai ir neproporcingai daugiau reikalavo atlyginti neturtinės žalos (2 000,00 Eur), negu tokį reikalavimą išreiškė ieškinyje (700,00 Eur), dėl ko atsakovė pagrįstai atsisakė tenkinti visą Pretenziją.
12.2.2. Antra, ieškovui pateikus ieškinį, atsakovės atstovas kreipėsi į ieškovą ir siūlė išspręsti ginčą taikiai abipusėmis nuolaidomis, taip pat toks siūlymas buvo išreikštas ir bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau ieškovas su tokiu ginčo išsprendimo siūlymu nesutiko. Viena ir vienintelė jo sąlyga buvo atlyginti jam visas sumas, reikalaujamas ieškiniu, kas iš esmės reiškė jo ieškinio reikalavimų visišką patenkinimą ir nebuvo panašu į abipusių nuolaidų būdu sudaromą taikos sutartį. Todėl visiškai atmestini ieškovo apeliacinio skundo motyvai, kad neva tai atsakovė nebendradarbiavo siekiant išspręsti teisminį ginčą neteisminiu keliu, dėl ko ieškovas privalėjo savo pažeistas teises ginti teisme. Konkrečiu atveju, pats ieškovas reikalaudamas Pretenzija nepagrįstai didelės 2 000 Eur neturtinės žalos ir 254,50 Eur už turistavimo priemones, kuri, beje, pirmosios instancijos teismo taip pat buvo nepriteista, savo teises ikiteismine tvarka gynė nebendradarbiaudamas su atsakove ir visiškai nesiderėdamas nei dėl neturtinės žalos dydžio, nei dėl patirtų išlaidų už įsigytas turistavimo priemones. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurią bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
12.3. Dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su komunikavimu su teismu ir baigiamosios kalbos rengimu pasisakyta apeliaciniame skunde.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
4. Apeliacinis procesas vyksta dėl šalių pirmos instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir pagrįstumo, teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei dėl ieškovui priteistų išlaidų, patirtų dėl pretenzijos atsakovei surašymo iki bylos iškėlimo teisme (dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų ne teismo tvarka). Abu apeliantai prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsakovė UAB „365 kemperiai“ taip pat prašo pakeisti teismo sprendimą ieškovui priteistos turtinės žalos dalyje.
Dėl priteistos turtinės žalos dydžio
5. Skundžiamu teismo sprendimu pirmos instancijos teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl 605 Eur advokato pagalbos išlaidų už pretenzijos atsakovei parengimą atlyginimo. Atsakovė prašo priteistą turtinę žalą sumažinti iki 455,22 Eur.
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai); piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Asmeniui atlygintini turtiniai praradimai, be tiesioginių nuostolių, yra įskaičiuotini į nuostolius, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. Tai gali būti protingos išlaidos, susijusios su žalos prevencija ir jos sumažinimu, žalos dydžio nustatymu ir kt. (CK 6.249 straipsnio 4 dalis). Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).
7. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Taigi išlaidos, turėtos iki bylos iškėlimo ginčui išspręsti ne teismo tvarka, negali būti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, nes jos yra sudėtinė nuostolių dalis. Atitinkamai šių išlaidų atlyginimui netaikomos CPK 98 straipsnio nuostatos dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo, taip pat Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyti kriterijai dėl tokių išlaidų vertinimo bei ribojimo. Atitinkamai atsakovės UAB „365 kemperiai“ apeliacinio skundo argumentas dėl to, jog remiantis Rekomendacijų 8.1. punktu už pretenzijos surašymą advokato pagalbos išlaidoms turėtų būti taikomas 0,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užprėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, atmestinas kaip nepagrįstas.
8. Kartu sutiktina su atsakovės UAB „365 kemperiai“ apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai subendrino išlaidas dėl pretenzijos parengimo su išlaidomis dėl ieškinio parengimo ir vertino jas bendrai, tačiau tai nagrinėjamu atveju jokios įtakos ieškovo teisei dėl išlaidų už pretenzijos parengimą atlyginimo neturi, nes kaip minėta, šias išlaidas vertinant atskirai, nebuvo jokio teisinio pagrindo jų mažinti pagal Rekomendacijose nustatytą reglamentavimą.
9. Kaip minėta, išlaidoms, susijusioms su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, pagal kasacinio teismo išaiškinimą yra taikomi trys būtini požymiai: dėl tokių išlaidų priverstinumo, būtinumo ir protingumo. Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliaciniame skunde neginčijo pirmos instancijos teismo išvadų, jog ieškovo išlaidos dėl pretenzijos surašymo atitiko visus tris minėtus požymius, t. y. atsakovė neginčijo teismo sprendimo dėl tokių išlaidų priteisimo pagrįstumo, atsakovė nesutiko tik dėl išlaidų dydžio. Tačiau atsakovė nepateikė jokių argumentų ir/ ar įrodymų apie tai, jog prašoma priteisti turtinė žala yra nepagrįstai didelė, viršija rinkoje esančias kainas ar pan. Šiuo atveju ieškovo procesinis elgesys, kuomet pareiškęs ieškinį dalies savo reikalavimų numatytų Pretenzijoje ieškovas atsisakė (sumažino), suteiktų teisinių paslaugų kainai (dydžiui) neturi jokios teisinės reikšmės. Ieškovo procesinis elgesys gali įtakoti byloje patirtų procesinių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tačiau neįtakoja patirtų nuostolių sumažinimo. Pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį žala gali būti mažinama arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tuo atveju, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tačiau tokios aplinkybės byloje nenustatytos.
10. Pažymėtina, jog teismų praktikoje protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, kiekvienu atveju yra vertinamos individualiai, remiantis visiško nuostolių atlyginimo principu, teismų praktikoje 5 000 Eur suma už pretenzijos parengimą, esant tinkamam pagrindimui, nėra vertinama kaip pernelyg didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-195-370/2016).
11. Įvertinus nustatytų aplinkybių visetą ir atmetus atsakovės apeliacinio skundo prašymą dėl ieškovo patirtų išlaidų, susijusių su pretenzijos parengimu iki bylos teisme iškėlimo, mažinimo pagal Rekomendacijų 8.1. punkto nuostatas, reikalavimas dėl ieškovui priteistos turtinės žalos mažinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo
12. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovas byloje patyrė 3 333,25 Eur bylinėjimosi išlaidų: 36 Eur žyminio mokesčio, 3 297,25 Eur teisinės pagalbos išlaidų; atsakovė patyrė 2 345,20 Eur bylinėjimosi išlaidų: 2 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 145,20 Eur dokumentų vertimo išlaidų. Visas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas vertino kaip neviršijančias Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų dydžių, atitinkančias protingumo bei proporcingumo reikalavimus; atmetė atsakovės argumentus dėl to, kad dalis ieškovo prašomų priteisti išlaidų - komunikacijai dėl dokumentų įteikimo ir baigiamosios kalbos rengimui - negalėtų būti laikomos bylinėjimosi išlaidomis, nes nurodomos komunikacijos su teismu išlaidos iš esmės yra pasirengimo bylos nagrinėjimui veiksmai, o baigiamoji kalba teismo posėdyje buvo pasakyta ir pateikta surašyta.
13. Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija ieškovo patirtų išlaidų už komunikaciją su teismu dėl procesinių dokumentų įteikimo (30,25 Eur) ir už baigiamosios kalbos rengimą (242 Eur). Mano, jog tokių išlaidų atlyginimo, viena vertus, nenumato Rekomendacijos, kita vertus, tokios išlaidos nebuvo būtinos.
14. Vertinant atsakovės poziciją dėl nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažymėtina, jog nors, kaip teisingai nurodė ieškovas apeliaciniame skunde, teisės į teisingą teismą įgyvendinimas yra labai glaudžiai susijęs su teise byloje naudotis profesionaliu atstovavimu, kad asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, teismų praktikoje nepateisinamas ir netoleruojamas pernelyg didelis ir nepagrįstas šalies išlaidavimas. Visais atvejais teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos yra priteisiamos laimėjusiai bylos šaliai iš pralaimėjusios bylos šalies.
15. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijų 8.1.–8.20 papunkčiuose nurodyti konkrečių teisinių paslaugų maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio apskaičiavimo koeficientai. Taigi, nors nei CPK, nei Rekomendacijų nuostatos neriboja šalių teisės susitarti dėl advokato atlyginimo dydžio, tačiau šalys privalo atsižvelgti į tai, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu nurodyta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis), teisinė pagalba teikiama, pavyzdžiui, itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus, yra būtina susipažinti su didelės apimties medžiaga ir panašiai. Bylą laimėjusi šalis turi teisę reikalauti priteisti visas pagrįstas ir protingumo reikalavimus atitinkančias išlaidas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-923/2011).
16. Sutiktina su ieškovo atsilepime į apeliacinį skundą nurodyta pozicija, jog Rekomendacijos nepateikia baigtinio advokatų teikiamų teisinių paslaugų sąrašo, 8.20 punkte nurodytas maksimalus koeficientas už kitas teisines paslaugas, nenurodytas Rekomendacijų 8.1-8.19 punktuose, suponuoja, jog gali būti atlyginamos ir kitos advokato klientui suteiktos teisinės paslaugos, kurios buvo būtinos asmens teisės į teisminę gynybą tinkamam įgyvendinimui.
17. Kita vertus, pažymėtina, jog teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už atstovo susipažinimą su bylos medžiaga ir už pasirengimus teismo posėdžiui pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, „negali būti priteisiamos pareiškėjos išlaidos už Rekomendacijose nenumatytas teisines paslaugas – susipažinimą su dokumentais, dokumentų ir teismų praktikos analizę, susitikimą su kliente, pokalbį su specialistais, skambutį į teismą, pasiruošimą teismo posėdžiui, kadangi šie veiksmai (teisinės paslaugos) pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškais, analogiškais Rekomendacijų 8 punkte numatytoms teisinėms paslaugoms (Rekomendacijų 10 punktas), veikiau įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (pavyzdžiui, dokumentų ir teismų praktikos analizė sudaro dalį visumos veiksmų, kurie yra apibūdinami kaip teisinė paslauga – skundo teismui parengimas; pasiruošimas teismo posėdžiui yra sudėtinė atstovavimo teisme teisinės paslaugos dalis; ir pan.)“ (Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-355-602/2017, 2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2812-602/2018, 19-20 punktai). Kadangi administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, paminėtu išaiškinimu vadovaujasi ir bendros kompetencijos teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012).
18. Remiantis paminėta formuojama teismų praktika, sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentais dėl išlaidų už komunikaciją su teismu bei baigiamosios kalbos parengimą nepagrįsto priteisimo. Minėti veiksmai (teisinės paslaugos) pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškais, analogiškais Rekomendacijų 8 punkte numatytoms teisinėms paslaugoms, veikiau įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį, t. y. baigiamosios kalbos parengimas įeina į atstovavimo teismo posėdyje, kurio metu ir išdėstoma (pasakoma) baigiamoji kalba, paslaugos apimtį; išlaidos už skambutį į teismą pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant sumas už atitinkamų procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose.
19. Vadovaujantis aukščiau paminėta teismų praktika ir jos pagrindu padarytomis išvadomis dėl apeliacijos dalyku esančių bylinėjimosi išlaidų nesavarankiškumo, pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas, nustatant, jog ieškovas pirmos instancijos teisme patyrė 3 061 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų (3 333,25 – 30,25 – 242).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Esminis principas, kuriuo paremtos šios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).
21. Kartu pažymėtina, kad toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019, 79 punktas). Teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, kad, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.
22. EŽTT yra pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklės reiškia, kad, kai ieškovo civilinis ieškinys tenkinamas tik iš dalies, jam gali tekti atlyginti atsakovo išlaidas (įskaitant turėtas advokato pagalbai) proporcingai procentinei nepatenkinto ieškinio daliai. Konkrečiai, jeigu teismas nustato, kad reikalavimas atlyginti žalą atsakovo atžvilgiu iš esmės yra pagrįstas, tačiau savo apimtimi perteklinis, jis įpareigoja atsakovą atlyginti ieškovui žalą ir taip pat gali įpareigoti ieškovą atlyginti atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Kai ieškovas pareiškia pernelyg didelį reikalavimą, jo patiriamos išlaidos gali viršyti priteistos žalos atlyginimo sumą, o finansinis bylos rezultatas yra naudingas atsakovui, nepaisant teismų išvados, kad ieškovas patyrė nuostolių, dėl kurių jam turėjo būti atlyginta žala (2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 25 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju teismas taikė bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, taikomą dalinio ieškinio patenkinimo atveju (CPK 93 straipsnio 2 dalies). Apeliaciniu skundu ieškovas prašo nukrypti nuo minėtos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir priteisti jam visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. nepriklausomai nuo to, kad dalis jo ieškinio reikalavimų buvo atmesta. Pažymi, jog nors jo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo buvo patenkintas iš dalies, atsakovės naudai priteista tris kartus didesnė bylinėjimosi išlaidų suma, kas lemia, jog galutinis rezultatas lemia jo faktinės situacijos pablogėjimą, vertinant ją su padėtimi iki teismo proceso.
24. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose dėl neturtinės žalos priteisimo yra pažymėjęs, jog nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo vertinimu, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pritaikius proporcingumo principą gali būti paneigta teisės į teisminę gynybą esmė. Pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui EŽTT yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas). Šioje byloje EŽTT, nagrinėdamas pralaimėjusios šalies pareigą padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (taisyklė „pralaimėjęs moka“), konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kai buvo tenkinta dalis ieškinio priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021, 36 punktas).
26. Taigi, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo kasacinis teismas iš esmės nurodo, jog tokiose bylose teismai neturėtų taikyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai principo. Naujausioje šio teismo jurisprudencijoje pažymima, jog prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali turėti esminės įtakos atsakovo teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai, todėl net ir įvertinus, kad ieškovo pareikštas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkinamas iš dalies, vis dėlto ieškovo reikalavimas materialine prasme yra iš esmės patenkinamas, todėl tokiu atveju teismų sprendimai priteisti iš atsakovo visų byloje ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra pagrįsti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-421/2022, 85 punktas; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021, 37 punktas).
27. Vadovaujantis paminėta naujausia kasacinio teismo praktika bei įvertinus tai, kad neturtinės žalos dydžiai nėra iš anksto įstatymų nustatyti ir kreipdamasis į teismą ieškovas gali tik pateikti savo neturtinės žalos dydžio vertinimą, tačiau galutinai neturtinės žalos dydį nustato teismas, yra pagrindas sutikti su ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, jog, nors jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies, tačiau teismas konstatavo jo teisę į tokio žalos atlyginimą, t. y. atsakovės atsikirtimai dėl tokio reikalavimo nepagrįstumo buvo atmesti pilna apimtimi (atsakovė reikalavimo nepripažino pilna apimtimi), todėl ieškovui priklauso visų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo, patenkinimas.
28. Kadangi byloje buvo pareikšti du reikalavimai – dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, už kiekvieno iš jų patenkinimą visa apimtimi ieškovui priklausytų po 50 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus tai, jog reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo patenkintas 76,15 procentais (605*100/794,50), tai pat tai, jog primos instancijos teisme ieškovas patyrė 3 061 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, ieškovui už neturtinės žalos atlyginimą pirmos instancijos teisme turėjo būti atlyginta 1 530,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 061/2), už turtinį reikalavimą – 1 165,48 (1530,50*76,15/100), iš viso – 2 695,98 Eur. Atsakovei nuo atmesto reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo dalies priklauso 279,66 Eur bylinėjimosi išlaidų ((2 345,20 /2)*23,85/100). Atlikus iš šalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 2 416,32 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 695,98-279,66), patirtų pirmosios instancijos teisme.
29. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
30. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje dėl visų šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pripažinimo pagrįstomis, nustatant, jog ieškovas pirmos instancijos teisme patyrė 3 061 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, taip pat dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių dalyje, nurodant jog ieškovui iš atsakovės priteistina 2 416,32 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje – ieškovui priteistos turtinės žalos mažinimo dalyje - tenkinti atsakovės UAB „365 kemperiai“ apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokio teisinio pagrindo, todėl šioje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovas už apeliacinio skundo pateikimą patyrė 1 452 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą (atitinkamai 847 Eur ir 605 Eur). Atsakovė už apeliacinio skundo pateikimą patyrė 19 Eur žyminio mokesčio išlaidų bei 1 270,50 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą (atitinkamai 847 Eur ir 423,50 Eur).
32. Atsakovė UAB „365 kemperiai“ apeliaciniu skundu kėlė du nesutikimo su ginčijamu teismo sprendimu klausimus: vienas iš jų materialinio pobūdžio – dėl priteistos turtinės žalos sumažinimo, kitas procesinis – dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Kadangi reikalavimų pobūdis yra skirtingas, nagrinėjamu atveju taikyti patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, subendrinant patenkintų ir atmestų reikalavimų piniginę išraišką, būtų neteisinga ir nesąžininga. Dėl minėto bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų ne procentinę, o kiekybinę išraišką (vertinant kiek vienetų reikalavimų patenkinta). Atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl priteistos turtinės žalos sumažinimo atmestas, dėl procesinių išlaidų už komunikaciją su teismu ir baigiamųjų kalbų parengimą patenkintas visiškai, todėl atsakovei priklauso 50 procentų išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, t. y. 423,50 Eur, ieškovui – 50 procentų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, t. y. 302,50 Eur.
33. Ieškovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – ieškovas prašė priteisti jam visas pirmosios instancijos teisme patirtas 3 333,25 Eur išlaidas, t. y. be pirmosios instancijos teismo priteistų 1 494,50 Eur išlaidų (iki įskaitymo), papildomai priteisti dar 1 838,75 Eur. Šis ieškovo reikalavimas patenkintas 50,13 procentais, priteisiant papildomai 921,82 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 416,32 – 1 494,50.), todėl ieškovui priklauso 50,13 procentų bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, t. y. 424,60 Eur, o atsakovei - 49,87 procentai išlaidų už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą, t. y. 211,20 Eur.
34. Tokiu būdu ieškovui iš viso priteistina 727,10 Eur (424,60 + 302,50) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei – 644,20 Eur (423,50+211,20+(19/2)). Atlikus apeliacinėje instancijoje šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 82,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
apeliantų S. G. ir UAB „365 kemperiai“ apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą dalyje dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodant, jog ieškovas S. G. pirmosios instancijos teisme patyrė 3 061 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, o atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą ieškovui iš atsakovės UAB „365 kemperiai“ priteistina 2 416,32 Eur bylinėjimosi išlaidų ir visą pirmos instancijos teismo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovui S. G. (S. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB ,,365 kemperiai“, juridinio asmens kodas 304871598, 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) turtinei ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 2 416,32 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiolika eurų ir 32 euro centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.“
Likusioje dalyje apeliacinių skundų netenkinti.
Priteisti ieškovui S. G. (S. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB ,,365 kemperiai“, juridinio asmens kodas 304871598, 82,90 Eur (aštuoniasdešimt du eurus ir 90 euro centų) apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėja Kristina Lysionok