Civilinė byla Nr. e2-979-567/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00372-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.2.3.1; 3.1.14.2.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ ir suinteresuoto asmens ,,Foxos Limited“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarties patvirtinti pareiškėjos „Capital Solutions Ltd.“ finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja „Capital Solutions Ltd.“ kreipėsi į teismą, prašydama:
1.1. atnaujinti „Capital Solutions Ltd.“ praleistą įstatyme nustatytą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti;
1.2. įtraukti „Capital Solutions Ltd.“ į kreditorių sąrašą ir patvirtinti 29 472,40 Eur finansinį reikalavimą;
1.3. nestabdyti „Capital Solutions Ltd.“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimo iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-00020-20.
2. Pareiškėja finansinį reikalavimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. „Capital Solutions Ltd.“ buvo elektroninių pinigų įstaigos uždarosios akcinės bendrovės „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ (toliau ? ir „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“, atsakovė) klientė ? turėjo sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurioje buvo elektroniniai pinigai. „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ 2018 m. gruodžio 19 d. informavo pareiškėją, kad jos prieiga prie turimos sąskaitos yra apribota. Iš pareiškėjos sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2018 m. gruodžio 20 d. buvo atliktas 29 472,40 Eur pavedimas „WAVECREST HOLDING B.V.“ (gavėjo sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini)), nenurodant mokėjimo paskirties, tačiau jos buvo ne pareiškėjos iniciatyva pervestos pareiškėjai nežinomai įmonei ir dėl nežinomų priežasčių. Atsakovė „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ teigė, kad neva yra vykdomas tyrimas dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimo, ir atėmė galimybę iš pareiškėjos naudotis jai teisėtai priklausančiomis lėšomis. Pareiškėja „Capital Solutions Ltd.“ neinicijavo ir neautorizavo nurodytos mokėjimo operacijos, nes tuo metu jai jau buvo apribota prieiga prie turimos sąskaitos. Ginčijama mokėjimo operacija nėra autorizuota, nes pareiškėja „Capital Solutions Ltd.“ nedavė sutikimo atsakovei „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ įvykdyti nurodytą mokėjimo operaciją. Pareiškėja „Capital Solutions Ltd.“ yra elektroninių pinigų savininkė, nes atsakovė „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ sąskaitose laikė elektroninių pinigų turėtojų lėšas.
2.2. Pareiškėja „Capital Solutions Ltd.“ per įstatymo nustatytą terminą finansinių reikalavimų atsakovės nemokumo administratorei nepateikė, nes nežinojo apie atsakovei pradėtą bankroto procesą. Pareiškėja nėra Lietuvos Respublikos įmonė, o jai vadovaujantis asmuo G. L. yra užsienietis, dėl to Lietuvoje viešai skelbiama informacija apie įmonių bankroto procesus nėra žinoma. Pareiškėja „Capital Solutions Ltd.“ praleido įstatyme nustatytą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti bankroto byloje, tačiau dėl nurodytų svarbiomis pripažintinų priežasčių.
2.3. Atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-00020-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį yra užsitęsęs, duomenų, kad kam nors būtų pareikšti įtarimai dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų, nėra. Pažymėtina, kad nėra garantijų, kad ikiteisminis tyrimas pasibaigs kaltinamojo akto surašymu ir jo perdavimu teismui, o ne ikiteisminio tyrimo nutraukimu. Be to, pagal esamą teisinį reglamentavimą pareiga grąžinti elektroninių pinigų įstaigai patikėtas pinigines lėšas vis tik kyla elektroninių pinigų įstaigai. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo stabdyti pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimą iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas, nes tai prieštarauja nemokumo proceso operatyvumo principui.
2.4. Ginčijamos mokėjimo operacijos teisėtumą (kad mokėjimo operacijos autentiškumas buvo patvirtintas ir mokėjimo operacija buvo tinkamai registruota) privalo įrodyti elektroninių pinigų mokėjimo įstaiga, kuri nepateikė ginčijamos mokėjimo operacijos teisėtumą pagrindžiančių įrodymų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi patvirtino „Capital Solutions Ltd.“ 29 472,40 Eur finansinį reikalavimą, tenkintiną antrąja eile pirmuoju etapu atsakovės bankroto byloje.
4. Teismas nustatė, kad terminas finansiniam reikalavimui pareikšti buvo praleistas 1 metus ir 4 mėnesius, ir nutarė, jog pareiškėja šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių.
5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nebuvo pasyvi, nes 2020 m. inicijavo ikiteisminį tyrimą atsakovės atžvilgiu. Nesant duomenų, kad dėl pareiškėjos praleisto termino finansiniam reikalavimui pareikšti būtų užvilkintos bankroto procedūros, nenustačius pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti teisę teisėtus interesus ginti teismine tvarka, teismas pareiškėjai atnaujino terminą finansiniam reikalavimui pareikšti.
6. Teismas priėjo išvadą, kad „Capital Solutions Ltd.“ 29 472,40 Eur lėšos elektroninių pinigų sąskaitoje buvo pervestos kitai bendrovei ne pačios pareiškėjos „Capital Solutions Ltd.“, nes nuo 2018 m. gruodžio 19 d. pareiškėja neturėjo prieigos prie savo sąskaitos ir negalėjo disponuoti joje esančiomis piniginėmis lėšomis 2018 m. gruodžio 20 d., kai buvo padarytas pavedimas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, jog minėta finansinė operacija buvo tinkamai autorizuota.
7. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju sustabdyti šios civilinės bylos nėra pagrindo, nes pradėtas ikiteisminis tyrimas ne kiekvienu atveju baigiamas kaltinamojo akto surašymu ir baudžiamosios bylos perdavimu teismui, galima ir kitokia jo baigtis, be kita ko, bankroto bylos sustabdymas neapibrėžtam laikui neatitiktų proceso koncentruotumo principo. Teismas pažymėjo, kad, jei po atlikto ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos išnagrinėjimo paaiškėtų svarbios aplinkybės, susijusios su pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumu ar dydžiu, teismas turi teisę pareiškėjos finansinį reikalavimą patikslinti.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
8. Atskirajame skunde atsakovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau ? ir LUAB) „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjos „Capital Solutions Ltd.“ prašymo dėl 29 472,40 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo ir atsakovei iš „Capital Solutions Ltd.“ priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Teismas patvirtino finansinį reikalavimą, neįvertinęs byloje esančių įrodymų bei aplinkybių, neatskleidus bylos esmės, netinkamai pritaikant Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo (toliau ? ir MĮ) nuostatas nagrinėjamo ginčo aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi vien proceso rungimosi principu, tačiau nepaisė šios kategorijos bylose teismo aktyvaus vaidmens, tiriant finansinio reikalavimo pagrįstumą. Teismo išvada, kad 2018 m. gruodžio 20 d. operacija nebuvo autorizuota, paremta prielaida, bet ne objektyviais duomenimis ir byloje esančiais įrodymais.
9.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti šią bylą iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas, kurio dalykas būtent ir yra šios operacijos teisėtumo įvertinimas.
9.3. Pareiškėjos „Capital Solutions Ltd.“ elektroninių pinigų sąskaitos išrašas patvirtina, kad tą pačią 2018 m. gruodžio 20 d. buvo atlikta ir kita banko operacija ? 43 900 Eur pervedimas gavėjai „Across Srl“. Šios operacijos neteisėtumo „Capital Solutions Ltd.“ neįrodinėja, pripažindamas, kad 2018 m. gruodžio 20 d. atlikta 43 900 Eur operacija gavėjai „Across Srl“ buvo tinkamai autorizuota. Taigi, į šią aplinkybę teismas neatsižvelgė ir konstatavo, kad 2018 m. gruodžio 20 d. pareiškėja negalėjo disponuoti sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis.
9.4. Prašymas dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo buvo teikiamas keturių užsienio juridinių asmenų grupės: „Capital Solutions Ltd.“, „DBX GROUP Limited“, „MADA MANAGEMENT Limited“ (dabar ? „DREAM BIG INVESTING ZA (PTY) LTD“) ir „KARMA RE SIA“ (dabar ? „Karma Real Estates LTD“), (toliau tekste visos kartu ? įmonės). Be kita ko, susirašinėjimo duomenys patvirtina, kad įmonių vadovas G. L. kontroliavo šioms įmonėms priklausančių piniginių lėšų judėjimus per kitą asmenį atsakovės valdybos narį M. S., kuriam davė konkrečius nurodymus, kokias banko operacijas reikia atlikti. 2018 m. gruodžio 20 d. operacija buvo įvykdyta, patvirtinant, kad M. S. turėjo galimybę vykdyti operacijas G. L. vadovaujamų įmonių elektroninių pinigų sąskaitose, tokias operacijas atliko G. L. prašymu.
9.5. Visų įmonių reikalavimo pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės yra identiškos – jos visos teigia, kad 2018 m. gruodžio 20 d. atliktos finansinės operacijos jų sąskaitose (pavedimas „WAVECREST HOLDING B.V.“) yra atliktos neteisėtai, t. y. nebuvo jų autorizuotos. Skiriasi tik mokėjimo pervedimo sumos. Visos įmonės yra tarpusavyje susijusios, nes joms visoms vadovauja tas pats asmuo G. L., kuris galėjo autorizuoti mokėjimus. Kiekvieno iš paminėtų įmonių aplinkybės negalėjo būti vertinamos atsietai, kadangi jų visų vardu veikė tas pats asmuo, įmonės reiškė bendrą pretenziją atsakovei, vadovavosi tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais. Visos įmonės ginčija tik vieną mokėjimo pavedimą, t. y. pavedimą gavėjai „WAVECREST HOLDING B.V.“ Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuo 2018 m. gruodžio 19 d. pareiškėja savo sąskaitose mokėjimų nebegalėjo kontroliuoti. Įmonių vadovas G. L. kontroliavo šioms įmonėms priklausančių piniginių lėšų judėjimus per kitą asmenį M. S., kuriam davė konkrečius nurodymus, kokias banko operacijas reikia atlikti.
9.6. Iš susirašinėjimo nėra galimybės nustatyti, kokie konkrečiai nurodymai buvo ir ar buvo duotas nurodymas pervesti lėšas į „WAVECREST HOLDING B.V.“ sąskaitą, tačiau susirašinėjimo turinys patvirtina faktą, kad 2018 m. gruodžio 19–20 d. įmonių vadovas G. L. buvo leidęs M. S. disponuoti elektroninių pinigų sąskaitose esančiomis įmonių lėšomis. Tokiomis aplinkybėmis yra akivaizdu, kad net jei įmonės įrodytų, jog M. S. netinkamai įvykdė G. L. duotus nurodymus atlikti mokėjimų operacijas įmonių sąskaitose, įmonės dėl to turėtų reikšti pretenzijas ne atsakovei, o M. S. Susirašinėjimas patvirtina, kad M. S. atliktos finansinės operacijos buvo susijusios su įmonių nesąžiningu siekiu apeiti nustatytus ribojimus naudotis elektroninių pinigų sąskaitomis. Teismas turėjo galimybę dėl šių aplinkybių užklausti ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją, arba pareikalauti, kad duomenis iš ikiteisminio tyrimo pateiktų pareiškėja. Kadangi 2018 m. gruodžio 20 d. atliktos operacijos teisėtumas yra šiuo metu atliekamo ikiteisminio tyrimo dalykas, todėl pareiškėjos reiškiamo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimas turėjo būti sustabdytinas iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas. Pirmosios instancijos teismas, abejodamas dėl 2018 m. gruodžio 20 d. operacijos tinkamo autorizavimo, nerinko papildomų duomenų ir nestabdė bylos iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
9.7. Elektroninių pinigų įstaiga valdo savo klientams nuosavybės teise priklausančias lėšas, atitinkamai tokios lėšos nėra elektroninių pinigų įstaigos turtas ir į jį negali būti nukreipti finansiniai reikalavimai tokios įstaigos nemokumo atveju. Pasitvirtinus pareiškėjos įrodinėjamoms aplinkybėms, ji laikytina elektroninių pinigų turėtoju, t. y. (atsakovės kliente). Be kita ko, toks pripažinimas reiškia, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ? JANĮ) bei Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo (toliau ? ir EPEPĮĮ) nuostatas, atsakovės klientas negali įgyti kreditoriaus statuso atsakovės bankroto byloje, kadangi elektroninių pinigų įstaigos klientai, kurie neturi reikalavimo teisės į elektroninių pinigų mokėjimo įstaigos turtą, negali būti pripažinti kreditoriais, kurių reikalavimai tvirtinami ir tenkinami JANĮ 94 straipsnio nustatyta tvarka ir eiliškumu.
10. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo (kreditorė) ,,Foxos Limited“ prašo sujungti civilines bylas dėl atskirųjų skundų nagrinėjimo į vieną bylą; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir atmesti „Capital Solutions Ltd.“ prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje arba perduoti „Capital Solutions Ltd.“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš pareiškėjos „Capital Solutions Ltd.“ kreditorės „Foxos Limited“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Teismas patvirtino pareiškėjos finansinį reikalavimą, nepašalinęs esminių abejonių dėl jo pagrįstumo, nesurinkęs visų reikšmingų duomenų. Pirmosios instancijos teismo pasyvumas ir skundžiamos nutarties pagrindimas vienintele prielaida (tikimybe) yra nesuderinamas nei su teismo pareiga būti aktyviu bankroto byloje, kuri priskiriama nedispozityvių bylų kategorijai, nei su draudimu teismo procesinį sprendimą grįsti prielaidomis.
11.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir netyrė aplinkybių ir įrodymų, kurie iš esmės prieštarauja teismo išvadoms, neva ginčo operaciją autorizavo ne pareiškėjos įgaliotas asmuo. Iš pareiškėjos elektroninių pinigų sąskaitos 2018 m. gruodžio 20 d. buvo įvykdyti du mokėjimo pavedimai: 43 900 Eur pervedimas gavėjai „Across Srl“ ir ginčo pavedimas „WAVECREST HOLDING B.V.“
11.3. Nagrinėjant bylą buvo vertinama tik viena iš tuo pačiu metu atliktų operacijų. Mokėjimo gavėjai „Across Srl“ pareiškėja neginčijo, t. y. šio mokėjimo autorizavimo neneigė, o teismas jo įvykdymo fakto visų kitų bylos aplinkybių kontekste neįvertino. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti ir išsiaiškinti, kodėl iš vienu metu atliktų dviejų mokėjimų yra kvestionuojamas tik vienas, o vienintelis argumentas, kuriuo pareiškėja grindžia savo poziciją, yra neturėjimas techninių galimybių šios dienos mokėjimus autorizuoti ir įvykdyti. Sisteminis visų pareiškėjos veiksmų įvertinimas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja atliko pavedimų operacijas panašiu metu, jungiantis iš to paties IP adreso, prisijungimą prie elektroninių pinigų sąskaitos iš to paties telefono, iš kurio buvo jungiamasi ir anksčiau, pavedimai autorizuoti pačios pareiškėjos.
11.4. Aplinkybė, kad mokėjimo operacijos buvo autorizuotos 2018 m. gruodžio 18 d., o faktiškai įvykdytos 2018 m. gruodžio 20 d., nesudaro pagrindo išvadai, kad operacijas inicijavo ne pati pareiškėja, kadangi abi mokėjimo operacijos buvo atliktos 2018 m. gruodžio 18 d. po 17 val., t. y. po darbo valandų, jos laikomos inicijuotomis (mokėjimo nurodymas laikomas gautu) 2018 m. gruodžio 19 d., todėl operacijų įvykdymas 2018 m. gruodžio 20 d. atitinka nurodytą teisinį reguliavimą. Tai paneigia skundžiamos nutarties argumentus, kad 2018 m. gruodžio 19 d. pareiškėjos prieiga prie jos sąskaitos buvo apribota ir ginčo operaciją atliko ne pareiškėja, kadangi operacija buvo autorizuota dar iki prieigos prie pareiškėjos sąskaitos apribojimo.
11.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, kadangi neįvertino MĮ 3 straipsnio 7 dalies nuostatos, pagal kurią mokėjimo paslaugų teikėjas ir klientas (juridinis asmuo) turi teisę susitarti MĮ 37 straipsnio nuostatų netaikyti, o ginčo atveju būtent tai ir buvo padaryta. Atsakovės sąskaitos atidarymo taisyklių 9.7 papunktyje buvo susitarta MĮ 37 straipsnį taikyti tik klientams, kurie yra vartotojai.
11.6. Pareiškėjos finansinis reikalavimas patvirtintas kaip nuostolių atlyginimas, tačiau neįvertintos ir nenustatytos LUAB „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų neteisėti veiksmai.
11.7. Tai, kad ginčo operacija atlikta pareiškėjos atstovo G. L. valia, galima nustatyti pagal nemokumo administratorės pateiktą šio asmens komunikaciją su LUAB „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ atstovu M. S. Susirašinėjimas patvirtina, kad pareiškėjos 2018 m. gruodžio 18 d. inicijuotų ir autorizuotų operacijų vykdymą LUAB „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ turėjo sustabdyti 2018 m. gruodžio 19 d., tačiau to nepadarė, o padėjo jas užbaigti 2018 m. gruodžio 20 d. Pasitvirtinus šiam faktui, būtų galima spręsti dėl procedūrų pažeidimo ir priežiūros institucijų nurodymų nevykdymo, tačiau ne dėl LUAB „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ civilinės atsakomybės sąlygų.
11.8. Pirmosios instancijos teismas privalėjo ir turėjo galimybę surinkti teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingus įrodymus, išreikalauti Lietuvos banko atlikto tyrimo duomenis ir surinktą medžiagą, teismas neapklausė buvusių bendrovės vadovų M. S. ir M. S. apie įvykdytas operacijas, ginčo pavedimo įvykdymo aplinkybes, santykius su G. L., apie lėšų gavėją „WAVECREST HOLDING B.V.“, neišreikalavo ikiteisminio tyrimo, atliekamo dėl ginčo operacijos, medžiagos ir duomenų.
11.9. Selektyvus pavienių operacijų vertinimas, neatsižvelgiant į veiksmų sistemiškumą, nulėmė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisingą skundžiamą nutartį, o šią klaidą ištaisyti galima tik visų keturių įmonių finansinių reikalavimų patvirtinimo teisėtumo klausimus nagrinėjant vienoje byloje.
12. Pareiškėja atsiliepime į LUAB „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ ir kreditorės ,,Foxos Limited“ atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
13.1. Pareiškėja neinicijavo ir neautorizavo 2018 m. gruodžio 20 d. mokėjimo operacijos. Šiuo atveju mokėjimo paslaugų teikėja ? atsakovė ? turi pareigą įrodyti, kad 2018 m. gruodžio 20 d. atlikta mokėjimo operacija buvo teisėta. Atsakovei to nepadarius, teismas pagrįstai patvirtino pareiškėjos finansinį reikalavimą. Įrodymų apie ginčijamos mokėjimo operacijos teisėtumą neįmanoma gauti iš šiuo metu neapibrėžtam laikui sustabdyto ikiteisminio tyrimo.
13.2. Tai, kad pagal teismui pateiktų sąskaitų išrašus nėra ginčijamas tos pačios dienos 43 900 Eur pervedimas gavėjai „Across Srl“, nepaneigia to, kad atsakovė nagrinėjamu atveju nepateikė būtent pareiškėjos 2018 m. gruodžio 20 d. 29 472,40 Eur mokėjimo operacijos teisėtumą patvirtinančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kitų atliktų mokėjimų neginčija.
13.3. Atsakovės nemokumo administratorės pateiktas G. L. susirašinėjimas su atsakovės akcininku M. S. patvirtina, kad pareiškėjos mokėjimo operacijas galėjęs inicijuoti ir autorizuoti asmuo G. L. 2018 m. gruodžio 20 d. neturėjo prieigos prie sąskaitos, t. y. negalėjo inicijuoti mokėjimo operacijų, jų neinicijavo ir neautorizavo. Taigi, atsakovės akcininkas, tačiau ne už mokėjimo operacijų atlikimą atsakingas asmuo, turėjo prieigą prie pareiškėjos sąskaitos, prie kurios prieiga pareiškėjai buvo apribota, ir atliko ginčo mokėjimo operaciją. Tai visiškai prieštarauja elektroninių pinigų įstaigų veiklos taisyklėms ir patvirtina, kad mokėjimo operacija buvo atlikta neteisėtai. Nemokumo administratorės pateiktas susirašinėjimas neįrodo ginčo mokėjimo operacijos teisėtumo ir nešalina atsakovės atsakomybės ? pareigos grąžinti neteisėtai atliktos mokėjimo operacijos sumą.
13.4. 2020 m. birželio 8 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-00020-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį yra neapibrėžtam laikui sustabdytas ir duomenų apie pareikštus įtarimus dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų nėra, dėl to civilinės (bankroto) bylos sustabdymas neapibrėžtam laikui neatitiktų proceso koncentruotumo principo. Be to, jei po atlikto ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme paaiškėtų svarbios aplinkybės, susijusios su pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumu ar dydžiu, teismas turi teisę pareiškėjos finansinį reikalavimą patikslinti.
13.5. Pareiškėja turi neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovę dėl savo lėšų grąžinimo, kadangi šių lėšų grąžinimas yra privalomas ne iš bendro atsakovės turto, o iš jos sąskaitų, kuriose atsakovė laikė elektroninių pinigų turėtojų lėšas ir kurios yra ne atsakovės, o elektroninių pinigų turėtojos nuosavybė.
13.6. Kai elektroniniai pinigai iki šiol nėra grąžinti pareiškėjai, kaip elektroninių pinigų turėtojai, pareiškėja tampa tokia pačia kreditore, kaip ir kiti kreditoriai. Pagal teismų praktiką visose elektroninių pinigų įstaigų bankroto procesuose elektroninius pinigus turėję ir nesusigrąžinę asmenys pripažįstami šių bankrutuojančių juridinių asmenų kreditoriais, t. y. jų finansiniai reikalavimai patvirtinami ir jie įtraukiami į bendrus bankrutuojančių juridinių asmenų kreditorių sąrašus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens bankroto byloje yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirųjų skundų ribų.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
15. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateikė naują rašytinį įrodymą – Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. birželio 27 d. nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr.01-6-00020-20.
16. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).
18. Teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai).
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos pateiktas naujas rašytinis įrodymas yra susijęs su ginčo dalyku, šalys su šiuo dokumentu turėjo galimybę susipažinti, šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jį priima (CPK 314 straipsnis). Aptariamo naujo rašytinio įrodymo priėmimas apeliacinės instancijos teisme nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių teisių.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
20. Pareiškėja „Capital Solutions Ltd.“ yra registruota Maltoje, o jos vadovas yra Italijos Respublikos pilietis G. L.
21. 2018 m. birželio 4 d. pareiškėjos „Capital Solutions Ltd.“ vardu elektroninių pinigų įstaigoje buvo atidaryta sąskaita (duomenys neskelbtini), kurioje buvo elektroniniai pinigai.
22. 2018 m. gruodžio 19 d. atsakovė „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ informavo pareiškėją, kad jos prieiga prie turimos sąskaitos yra apribota dėl saugumo priežasčių.
23. 2018 m. gruodžio 20 d. iš pareiškėjos „Capital Solutions Ltd.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo atliktas 29 472,40 Eur pavedimas „WAVECREST HOLDING B.V.“ (gavėjos sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini)), nenurodant mokėjimo paskirties.
24. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi iškelta atsakovei „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ bankroto byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AVERE“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 24 d.
25. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartimi buvo patvirtintas „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2023 m. kovo 9 d., 2023 m. kovo 16 d., 2023 m. kovo 23 d., 2023 m. gegužės 10 d. ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimis.
26. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartimi „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 16 d.
Dėl finansinio reikalavimo
27. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).
28. Bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus, atsižvelgiant į likviduojamos dėl bankroto bendrovės ir jos kreditorių interesus. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios bendrovės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios likviduojamos dėl bankroto bendrovės interesus, todėl teismas turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020). Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir bendrovei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga pagal pareigas savo iniciatyva įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
29. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
30. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš likviduojamos dėl bankroto bendrovės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl, siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-450/2022).
31. Esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023).
32. Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos „Capital Solutions Ltd.“ 29 472,40 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ bankroto byloje. Pareiškėjos finansinis reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad ginčo lėšos, kaip elektroniniai pinigai, buvo laikomi pareiškėjos sąskaitoje, esančioje LUAB „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“, ir kurios neteisėtai (be pareiškėjos žinios, neautorizuotai) buvo pervestos gavėjai „WAVECREST HOLDING B.V.“ Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atnaujino pareiškėjai terminą finansiniam reikalavimui pateikti ir patvirtino pareiškėjos 29 72,40 Eur finansinį reikalavimą, nes priėjo išvadą, kad labiau tikėtina, jog LUAB „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ atliko ginčui aktualią finansinę operaciją be pareiškėjos žinios (autorizavimo).
33. Atsakovė LUAB „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ ir suinteresuotas asmuo ,,Foxos Limited“ atskiraisiais skundais neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų atnaujinti pareiškėjai terminą finansiniam reikalavimui pateikti, tačiau nesutinka su pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimu, nurodydamos, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįsitikino pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumu, t. y. nenustatė, koks asmuo konkrečiai (pareiškėja ar atsakovė) atliko ginčui aktualią finansinę operaciją, taip pat neįvertino, ar pareiškėjos finansinis reikalavimas iš viso gali būti tvirtinamas atsakovės kreditorių sąraše, atsižvelgiant į tai, jog elektroniniai pinigai yra ne atsakovės, o pareiškėjos nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismas šiems apeliantų argumentams, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo, iš esmės pritaria.
34. Pagal MĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokėjimo paslaugų teikėjas, išduodantis mokėjimo priemonę, privalo užtikrinti, kad, be mokėjimo priemonės vartotojo, turinčio teisę naudotis mokėjimo priemone, personalizuotais saugumo duomenimis negalėtų naudotis kiti asmenys.
35. MĮ 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokėjimo paslaugų teikėjas grąžina nurašytas lėšas mokėtojui tik tuo atveju, jeigu mokėtojas, sužinojęs apie neautorizuotas operacijas, dėl kurių pagal šio įstatymo 38, 51 ir 52 straipsnius gali būti pateikiami reikalavimai, apie tai praneša savo mokėjimo paslaugų teikėjui nedelsdamas, ne vėliau kaip per 13 mėnesių nuo lėšų nurašymo datos.
36. Pagal MĮ 37 straipsnio 1 dalį, jeigu mokėtojas neigia autorizavęs įvykdytą mokėjimo operaciją, jo mokėjimo paslaugų teikėjas turi įrodyti, kad mokėjimo operacijos autentiškumas buvo patvirtintas, ji buvo tinkamai užregistruota, įrašyta į sąskaitas ir jos nepaveikė techniniai trikdžiai arba kiti mokėjimo paslaugų teikėjo teikiamos paslaugos trūkumai. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai mokėtojas neigia autorizavęs įvykdytą mokėjimo operaciją, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo arba atitinkamais atvejais mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjo užregistruotas mokėjimo priemonės naudojimas nebūtinai yra pakankamas įrodymas, kad mokėtojas autorizavo mokėjimo operaciją ar veikė nesąžiningai arba tyčia ar dėl didelio neatsargumo neįvykdė vienos ar kelių MĮ 34 straipsnyje nustatytų pareigų. Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas ir atitinkamais atvejais mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjas turi pateikti įrodymų, kuriais patvirtinamas mokėtojo sukčiavimas arba didelis neatsargumas.
37. MĮ 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas nedelsdamas, ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos po to, kai sužino arba būna informuotas apie neautorizuotą mokėjimo operaciją, mokėtojui turi grąžinti neautorizuotos mokėjimo operacijos sumą ir, kai taikytina, atkurti mokėjimo sąskaitos, iš kurios ta suma nurašyta, likutį, kuris būtų buvęs, jeigu neautorizuota mokėjimo operacija nebūtų buvusi įvykdyta, išskyrus atvejus, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas turi pagrįstų priežasčių įtarti sukčiavimą ir apie šias priežastis raštu praneša priežiūros institucijai.
38. Pažymėtina, kad pagal MĮ 3 straipsnio 7 dalį mokėjimo paslaugų teikėjai ir mokėjimo paslaugų vartotojai (juridiniai asmenys), išskyrus vartotojus, gali susitarti netaikyti šio įstatymo 37 straipsnio reikalavimų. Byloje nėra pateiktos atsakovės sąskaitos atidarymo taisyklės, todėl nėra galimybės įvertinti šių taisyklių 9.7 papunktį, kad MĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą susitarta taikyti tik vartotojams (fiziniams asmenims), t. y. ne juridiniams asmenims. Taigi, gavus atsakovės sąskaitos atidarymo taisykles ir jas įvertinus, galima padaryti išvadą, ar būtent atsakovei, ar pareiškėjai kilo pareiga įrodyti, kad ginčo finansinė operacija buvo autorizuota ir atlikta ne pačios pareiškėjos iniciatyva.
39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo finansinė operacija buvo atlikta 2018 m. gruodžio 20 d., t. y. po to, kai 2018 m. gruodžio 19 d. buvo apribota pareiškėjai prieiga prie sąskaitos. Pažymėtina, kad 2018 m. gruodžio 20 d. iš pareiškėjos sąskaitos buvo atliktas dar vienas 43 900 Eur mokėjimo pavedimas gavėjai „Across Srl“, tačiau šio pavedimo teisėtumo pareiškėja neginčijo, t. y. nenurodė, jog minėta finansinė operacija nebuvo pareiškėjos autorizuota, ir neprašė patvirtinti šio finansinio reikalavimo. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nevertino, kodėl pareiškėja 2018 m. gruodžio 20 d. mokėjimo pavedimą „WAVECREST HOLDING B.V.“ laikė neteisėtu, t. y. pareiškėjos neautorizuotu, o tos pačios dienos mokėjimo pavedimą „Across Srl“ – teisėtu. Pareiškėjos sąskaitos išrašas patvirtina, kad pareiškėja lėšas (elektroninius pinigus) „Across Srl“ pervedinėjo sistemingai ir iki 2018 m. gruodžio 20 d., t. y. 2018 m. rugsėjo 24 d., 2018 m. lapkričio 12 d., 2018 m. lapkričio 16 d., 2018 m. gruodžio 18 d. Taigi, nurodytos prieštaringos aplinkybės, t. y. pareiškėjai ginčijant tik vieną iš 2018 m. gruodžio 20 d. atliktų pavedimų ir teigiant, kad pareiškėja nuo 2018 m. gruodžio 19 d. neturėjo prieigos prie savo sąskaitos, turėjo būti pirmosios instancijos teismo įvertintos ir išsiaiškinta, kodėl pareiškėja kvestionuoja tik vieną tą pačią dieną atliktą elektroninių pinigų pavedimą.
40. Byloje esančiame atsakovės LUAB „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ atstovės 2020 m. vasario 6 d. pranešime dėl vidinio tyrimo pagal pareiškėjos prašymą grąžinti lėšas dėl neautorizuotos mokėjimo operacijos rezultatų, adresuotame Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentui, nurodoma, kad „Trustcom“ sistemos duomenimis pareiškėja 2020 m. gruodžio 20 d. atliktas elektroninių pinigų pervedimo operacijas „WAVECREST HOLDING B.V.“ ir „Across Srl“ inicijavo pati (prisijungė prie sistemos, užpildė mokėjimo nurodymus ir juos patvirtino) dar 2018 m. gruodžio 18 d. (17 val. 2 min. ir 17 val. 26 min.), t. y. prieš prieigos prie sąskaitos pareiškėjai apribojimą 2018 m. gruodžio 19 d. Prie nurodyto atsakovės pranešimo yra pridėti priedai iš atsakovės sistemos „Trustcom“ ir sistemos „Forpost“, kuriuose atvaizduoti duomenys, susiję su elektroninių pinigų gavėjoms „WAVECREST HOLDING B.V.“ ir „Across Srl“ atliktais elektroninių pinigų pavedimais, tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas taip pat neįvertino atsakovės pateikto 2018 m. gruodžio 19–20 d. elektroninio susirašinėjimo tarp pareiškėjos vadovo G. L. ir atsakovės valdybos nario bei akcininko M. Sc., kuriame šie asmenys derino elektroninių pinigų pervedimo operacijas, įskaitant pareiškėjos neginčijimą 2018 m. gruodžio 20 d. atliktą elektroninių pinigų pervedimą gavėjai „Across Srl“.
41. Pažymėtina, kad pagal MĮ 46 straipsnio 1 dalį mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas užtikrina, jog po mokėjimo nurodymo gavimo dienos mokėjimo operacijos eurais, vykdomos Lietuvos Respublikoje ir į kitas valstybes nares, suma būtų įskaityta į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir aiškintis, kas konkrečiai ir kada inicijavo elektroninių pinigų pervedimus, o nustačius, kad juos 2018 m. gruodžio 18 d. (ar vėliau, kai galiojo apribojimas naudotis sąskaita) inicijavo pati pareiškėja ar jos pavedimu atsakovės atstovas, įvertinti, ar atsakovė galėjo užbaigti lėšų pervedimo procedūrą 2018 m. gruodžio 20 d., ar tokie pareiškėjos ir (ar) atsakovės atstovo veiksmai buvo teisėti, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai 2018 m. gruodžio 19 d. buvo apribota prieiga prie sąskaitos dėl pradėto tyrimo dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimo.
42. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal pareiškėjos, „DBX GROUP Limited“, „DREAM BIG INVESTING ZA (PTY) LTD“ ir „Karma Real Estates LTD“ pareiškimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyrius 2020 m. birželio 8 d. pradėjo atsakovės atžvilgiu ikiteisminį tyrimą Nr. 01-6-00020-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį (didelės vertės svetimo turto pasisavinimas), 215 straipsnio 1 dalį (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo) ir 216 straipsnio 1 dalį (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas). Pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, be kita ko, grindžiamas nagrinėjamu atveju ginčijamu elektroninių pinigų 2018 m. gruodžio 20 d. pervedimu gavėjai „WAVECREST HOLDING B.V.“ iš pareiškėjos sąskaitos. Taigi, nurodytas ikiteisminis tyrimas yra atliekamas dėl nagrinėjamam ginčui aktualių elektroninių pinigų pervedimo aplinkybių, tačiau pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą tokio pobūdžio byloje būti aktyvus, nesikreipė dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-6-00020-20 medžiagos duomenų išreikalavimo.
43. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja finansinį reikalavimą kildina iš atsakovės suteiktoje sąskaitoje pareiškėjos laikytų elektroninių pinigų, kurių atsakovė pareiškėjai iki šiol negrąžino.
44. Pagal Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo (EPEPĮĮ) 2 straipsnio 1 dalį elektroniniai pinigai – elektroninių pinigų leidėjams gavus lėšų iš fizinių arba juridinių asmenų į apyvartą išleidžiama piniginė vertė, išreikšta kaip reikalavimas jos leidėjui ir turinti šiuos požymius: 1) yra laikoma elektroninėse, įskaitant magnetines, laikmenose; 2) skirta mokėjimo operacijoms atlikti; 3) priimama asmenų, kurie nėra tų elektroninių pinigų leidėjai.
45. EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad elektroninių pinigų įstaiga privalo apsaugoti iš elektroninių pinigų turėtojų už leistus elektroninius pinigus gautas lėšas, atskirdama šias lėšas nuo kitų fizinių arba juridinių asmenų, kurie nėra elektroninių pinigų turėtojai, lėšų. Jeigu gautas lėšas kitos darbo dienos pabaigoje vis dar turi elektroninių pinigų įstaiga, šios lėšos turi būti laikomos atskiroje sąskaitoje, atidarytoje Lietuvos Respublikos arba kitos valstybės narės kredito įstaigoje (įskaitant užsienio valstybės kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje narėje), Lietuvos banke arba kitos valstybės narės centriniame banke ar investuojamos į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Elektroninių pinigų įstaiga, šiame punkte nustatytu būdu saugodama iš elektroninių pinigų turėtojų gautas lėšas, privalo imtis priemonių, užtikrinančių elektroninių pinigų turėtojų nuosavybės teisių apsaugą, ypač jeigu ji yra nemoki. Elektroninių pinigų turėtojų lėšos, perduotos elektroninių pinigų įstaigai, yra jų nuosavybė ir į jas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal elektroninių pinigų įstaigos skolas.
46. EPEPĮĮ 47 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad elektroninių pinigų įstaigos administratorius lėšas, į kurias pagal šio įstatymo 25 straipsnį negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal elektroninių pinigų įstaigos prievoles, grąžina elektroninių pinigų turėtojams.
47. Taigi, pagal EPEPĮĮ nuostatas elektroninių pinigų turėtojų lėšos, perduotos elektroninių pinigų finansų įstaigai, yra jų nuosavybė. Elektroninių pinigų finansų įstaiga, saugodama iš elektroninių pinigų turėtojų gautas lėšas, privalo imtis priemonių, užtikrinančių elektroninių pinigų turėtojų nuosavybės teisių apsaugą, t. y. atskirti elektroninių pinigų turėtojų lėšas nuo pačios finansų įstaigos nuosavybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks lėšų atskyrimas skirtas elektroninių pinigų finansų įstaigos ir elektroninių pinigų turėtojų santykiams sureguliuoti, apsaugant elektroninių pinigų turėtojus elektroninių pinigų finansų įstaigos bankroto atveju, t. y. kad tokiu atveju nebūtų nukreipti išieškojimai pagal elektroninių pinigų įstaigos neįvykdytas prievoles į elektroninių pinigų turėtojų lėšas, kurios laikytinos elektroninių pinigų turėtojų nuosavybe.
48. JANĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Vieni esminių klausimų, susijusių su veiksmingo juridinių asmenų bankroto proceso tikslo siekiu, yra juridinio asmens turto realizavimas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022). Pagal JANĮ 2 straipsnio 4 dalį, juridinio asmens bankroto procesas – visuma įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu.
49. JANĮ 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, juridinio asmens turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, sudaro šis turtas: 1) juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną; 2) bankroto proceso metu iš juridinio asmens skolininkų išieškotas turtas; 3) kitas teisėtai bankroto proceso metu įgytas turtas.
50. JANĮ 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto. JANĮ 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitų kreditorių reikalavimai tenkinami tokia eile: 1) pirmąja eile tenkinami šių kreditorių reikalavimai: a) kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais; b) su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai; c) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą; d) reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš nemokumo proceso metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos; 2) antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Pagal JANĮ 94 straipsnio 3 dalį kreditorių reikalavimai pagal šiame straipsnyje nustatytą eiliškumą tenkinami dviem etapais. Pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų. Antruoju etapu tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). JANĮ 94 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai patenkinami atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą. Taigi, JANĮ konkrečiai nustato likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo iš juridinio asmens turto tvarką, eiliškumą ir etapus.
51. Taigi, pagal EPEPĮĮ ir JANĮ nuostatas elektroninių pinigų turėtojo reikalavimas negali būti tenkinamas iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas, kadangi elektroninių pinigų turėtojų elektroninius pinigus laikanti finansų įstaiga jai patikėtas lėšas privalo laikyti atskirai nuo savo pačios turto ir įstaigos bankroto atveju juos grąžinti elektroninių pinigų turėtojams, nes elektroninių pinigų turėtojų lėšos yra jų nuosavybė, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas pagal elektroninių pinigų finansų įstaigos skolas.
52. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas pareiškėjos finansinį reikalavimą, neanalizavo nurodytų EPEPĮĮ ir JANĮ nuostatų bei netyrė, kokiu pagrindu pareiškėja prašo patvirtinti savo finansinį reikalavimą, t. y. ar prašo patvirtinti finansinį reikalavimą, kaip jai negrąžinto turto ekvivalentą, ar patvirtinti finansinį reikalavimą, kildinamą iš jai padarytos žalos, atitinkančios negrąžinto turto (elektroninių pinigų) vertę.
53. Kaip minėta, pagal EPEPĮĮ nuostatas elektroniniai pinigai laikytini elektroninių pinigų finansų įstaigoje laikomų elektroninių pinigų turėtojo nuosavybe, todėl pagal JANĮ nuostatas toks finansinis reikalavimas negalėtų būti tvirtinamas likviduojamos dėl bankroto finansų įstaigos bankroto byloje, nes bankroto procese kreditorių finansiniai reikalavimai tenkinami iš likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto, valdomo nuosavybės teise, ar patikėjimo teise valstybei ar savivaldybėms priklausančių juridinių asmenų bankroto atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-823/2024). Tuo atveju, jeigu pareiškėja finansinį reikalavimą kildina iš jai padarytos žalos, atsakovei neteisėtai pervedant pareiškėjai priklausančius elektroninius pinigus pareiškėjai nežinomai elektroninių pinigų gavėjai „WAVECREST HOLDING B.V.“, toks pareiškėjos finansinis reikalavimas galėtų būti tvirtinimas tik nustačius visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniai). Atsakovės civilinės atsakomybės taikymui būtina įvertinti, ar ginčui aktuali elektroninių pinigų pervedimo operacija buvo autorizuota pareiškėjos ar atsakovės (ar kitų asmenų), su pareiškėjos žinia (sutikimu) ar be jos ir pan., tačiau, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir neįvertino, skundžiamoje nutartyje padarydamas tik tikėtiną prielaidą, jog elektroniniai pinigai pareiškėjai nežinomam subjektui buvo pervesti ne pačios pareiškėjos iniciatyva ir sutikimu.
Dėl bylos (ne)stabdymo
54. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-6-00020-20 pabaigos ar baudžiamosios bylos išnagrinėjimo.
55. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą byla sustabdoma, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, o pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą kitais pagrindais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Esminis skirtumas tarp privalomojo (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021).
56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai nestabdyti bylos dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo iki atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-6-00020-20 pabaigos ar baudžiamosios bylos išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali pats nustatyti nagrinėjamoje civilinėje byloje, nestabdydamas jos. Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-00020-20 šiuo metu yra sustabdytas neapibrėžtam laikotarpiui, taigi, suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis kliūtimis, dėl kurios nebūtų galima išnagrinėti civilinės bylos dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo. Vien ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas nėra pakankamas pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, juolab kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-00020-20 yra sustabdytas neapibrėžtam laikotarpiui. Taigi, civilinės bylos sustabdymas neatitiktų bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo, neproporcingai užvilkintų bankroto procesą ir pažeistų civilinio proceso koncentruotumo principą (CPK 7 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė sustabdyti bylą, nes šiuo atveju nėra civilinės bylos sustabdymo privalomųjų ar fakultatyvių pagrindų atitinkamai pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 164 straipsnio 4 punktą.
Dėl bylų sujungimo
57. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo ,,Foxos Limited“ prašo sujungti Lietuvos apeliacinio teismo civilines bylas Nr. e2-982-407/2024 (dėl „Karma Real Estates LTD“ finansinio reikalavimo), Nr. e2-981-934/2024 (dėl „DREAM BIG INVESTING ZA (PTY) LTD“ finansinio reikalavimo), Nr. e2-980-467/2024 (dėl „DBX GROUP Limited“ finansinio reikalavimo) ir Nr. e2-979-567/2024 (nagrinėjama civilinė byla dėl pareiškėjos „Capital Solutions Ltd.“ finansinio reikalavimo patvirtinimo) pagal atsakovės LUAB „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ ir suinteresuoto asmens ,,Foxos Limited“ atskiruosius skundus į vieną bylą.
58. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs bendrą pareiškėjų „Karma Real Estates LTD“, „DREAM BIG INVESTING ZA (PTY) LTD“, „DBX GROUP Limited“ ir „Capital Solutions Ltd.“ prašymą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo, 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi išskyrė šių pareiškėjų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą į atskiras civilines bylas. Visų pareiškėjų finansiniai reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad atsakovė 2018 m. gruodžio 20 d. neteisėtai pervedė gavėjai „WAVECREST HOLDING B.V.“ pareiškėjams priklausančias skirtingo dydžio elektroninių pinigų sumas.
59. CPK 136 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
60. Taigi, CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga sujungti kelias vienarūšes bylas, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, į vieną bylą, be to, gali būti sujungiamos dar neišnagrinėtos bylos.
61. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2-981-934/2024 (dėl „DREAM BIG INVESTING ZA (PTY) LTD“ finansinio reikalavimo), Nr. e2-980-467/2024 (dėl „DBX GROUP Limited“ finansinio reikalavimo), kaip ir nagrinėjama civilinė byla dėl pareiškėjos „Capital Solutions Ltd.“ finansinio reikalavimo patvirtinimo, buvo išnagrinėtos teismo posėdžiuose rašytinio proceso tvarka 2024 m. gruodžio 3 d., atidedant nutarčių priėmimą ir paskelbimą 2024 m. gruodžio 10 d., 14.00 val., o Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-982-407/2024 (dėl „Karma Real Estates LTD“ finansinio reikalavimo) buvo išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio 2024 m. gruodžio 5 d., atidedant nutarties priėmimą paskelbimą 2024 m. gruodžio 12 d., 14.00 val. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, prašomos sujungti civilinės bylos pagal apeliantų atskiruosius skundus yra išnagrinėtos, todėl atitinkamai nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl išnagrinėtų bylų sujungimo.
62. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-980-467/2024 panaikino pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjos „DBX GROUP Limited“ finansinio reikalavimo patvirtinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui iš naujo perduotoje nagrinėti civilinėje byloje pagal pareiškėjos „DBX GROUP Limited“ finansinio reikalavimo patvirtinimo, kaip ir nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjos „Capital Solutions Ltd.“ finansinio reikalavimo pagrįstumo, nustatinėtinos analogiškos aplinkybės, susijusios su pareiškėjų prašomais patvirtinti finansiniais reikalavimais, kildinamais iš atsakovės galbūt neteisėtai elektroninių pinigų gavėjai „WAVECREST HOLDING B.V.“ 2018 m. gruodžio 20 d. pervestų pareiškėjų lėšų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikslinga pirmosios instancijos teisme spręsti klausimą dėl šių bylų sujungimo (CPK 136 straipsnio 4 dalis), atsižvelgiant į tai, kad, sprendžiant pareiškėjų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą, bus nustatinėjamos analogiškos savo turiniu faktinės aplinkybės, siekiant išvengti jų nevienodo vertinimo.
63. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą būti aktyviu šios kategorijos byloje, netyrė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, kurių įvertinimas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjos prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo pagrįstos prielaidomis, o ne faktiniais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas pareiškėjos finansinį reikalavimą, iš esmės vadovavosi pareiškėjos paaiškinimais, neatskleisdamas kokiais įrodymais remiasi atmesdamas atsakovės ir suinteresuoto asmens argumentus ir pateiktus įrodymus, neišreikalaudamas duomenų iš ikiteisminis tyrimo Nr. 01-6-00020-20 ir atsakovės sąskaitos atidarymo taisyklių.
64. Civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas (CPK 176, 185 straipsniai), reiškiantis, kad teisėjas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024).
65. Šiuo atveju nenustačius nurodytų aplinkybių, neištyrus ir neįvertinus įrodymų, svarbių sprendžiant dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui tokioje situacijoje objektyviai negalėjo susiformuoti pagrįstas įsitikinimas dėl byloje įrodinėjamų reikšmingų faktų buvimo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis, priimta nenustačius visų reikšmingų bylai aplinkybių, taigi neatskleidus bylos esmės, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
66. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepatikslino dalyvaujančių byloje asmenų pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, bei pareigos rinkti įrodymus, kurie būtų pakankami reikalavimams pagrįsti ar prieštaravimams pašalinti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Byloje būtina išsiaiškinti šioje nutartyje nurodytas faktines aplinkybes, turinčias įtakos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo.
67. Pažymėtina, kad teismo pareiga bankroto bylose būti aktyviam negali būti suprantama, kaip teismo pareiga savo iniciatyva rinkti visus įrodymus, nes dalyvaujantys byloje asmenys taip pat turi būti aktyvūs ir teikti teismui visus tokiam klausimui išnagrinėti reikalingus duomenis ir argumentus.
68. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo nutartį ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015; 2024 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-1120/2024).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
69. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes klausimą dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo išsprendė formaliai, neįvertino visų pateiktų įrodymų, neišreikalavo duomenų iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-6-00020-20 ir atsakovės sąskaitos atidarymo taisyklių, be kita ko, neįvertino, ar pareiškėjos finansinis reikalavimas iš viso gali būti tvirtinamas, atsižvelgiant į EPEPĮĮ ir JANĮ nuostatas, atitinkamai reglamentuojančias elektroninių pinigų įstaigoje elektroninių pinigų turėtojų laikomų elektroninių pinigų pobūdį (kilmę, nuosavybę) ir likviduojamos dėl bankroto elektroninių pinigų įstaigos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo sąlygas ir tvarką. Šių aplinkybių vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos tikslo ir paskirties, nes tai pažeistų dalyvaujančių byloje asmenų teisę į apeliaciją. Taigi, yra teisinis pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą dėl pareiškėjos „Capital Solutions Ltd.“ finansinio reikalavimo patvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
70. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo, nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, turinčių esminę reikšmę, siekiant teisingai išspręsti kilusį ginčą. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo, neišreikalaudamas duomenų, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, nepatikslino dalyvaujančių byloje asmenų pareigos pateikti įrodymus, atitinkamai pagrindžiančius finansinį reikalavimą ir atsikirtimus, galinčius turėti reikšmės, sprendžiant klausimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo.
71. Nagrinėjant klausimą dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi nustatyti ir tinkamai įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes, sudaryti vienodas galimybes visiems dalyvaujantiems byloje asmenims realizuoti procesines teises CPK nustatyta tvarka, išreikalauti duomenis iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-6-00020-20 ir atsakovės sąskaitos atidarymo taisykles bei tik iš įrodymų visumos spręsti dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo atsakovės bankroto byloje, be kita ko, spręsti faktinėmis aplinkybėmis analogiško pobūdžio bylų sujungimo klausimą pirmosios instancijos teisme.
72. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų dalyvaujančių byloje asmenų nurodytų argumentų, nes skundžiama nutartis dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo naikinama, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas. Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, nutartyje neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
73. Apeliacinės instancijos teismas neskirsto bylinėjimosi išlaidų, nes šį klausimą išnagrinės pirmosios instancijos teismas, priklausomai nuo teisinio rezultato dėl bylos baigties.
74. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 3 dalį grąžinamas advokatui Osvaldui Raščiukevičiui už suinteresuoto asmens ,,Foxos Limited“ atskirąjį skundą sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis pagal 2024 m. spalio 17 d. mokėjimo nurodymą Nr. 393.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti advokatui Osvaldui Raščiukevičiui (asmens kodas 39007311404) 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2024 m. spalio 17 d. mokėjimo nurodymą Nr. 393.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Neringa Švedienė
Alma Urbanavičienė