Civilinė byla Nr. e2-3515-545/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25052-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija Nr.

2.2.2.3.1.10; 2.2.2.3.2.1; 2.2.2.13., 2.6.1.4;

2.6.1.5; 2.2.2.3.1.10; 3.1.18.7; 3.1.7.6.;

3.1.7.8.; 3.1.7.11

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 14  d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė,

 sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui,

dalyvaujant dalyvaujant ieškovės V. B. G. atstovams advokatui Tomui Blinstrubiui, A. G.

atsakovo UAB „Florinus“ atstovui teisininkui A. M., advokatui Ryčiui Paukštei

teismo posėdyje, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. B. G. ieškinį atsakovui UAB „Florinus“ dėl daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimų panaikinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo byloje – R. Š., –

n u s t a t ė :

ieškovė V. B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2022 m. vasario 24 d. Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų Susirinkimo Protokole nurodytus Sprendimus, taip pat priteisti iš atsakovo UAB „Florinus“ visas bylinėjimosi išlaidas- 211 Eur (105 Eur+53 Eur+53 Eur) žyminio mokesčio, 6897 Eur advokato išlaidų (b.l. 1-13, dok-24996; b.l. 69, dok-42084).

Ieškinyje (b.l. 1-13, dok-24996) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovai nurodė, kad ieškovei V. B. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), kurį pagal pasirašytą panaudos sutartį naudoja ir valdo jos sūnus A. G., kuris notariškai patvirtinto įgaliojimo pagrindu yra ieškovės atstovas pagal įgaliojimą.

Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas) butų ir kitų patalpų savininkai yra pasirašę 2016 m. gegužės 25 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – JVS).  

JVS 2 straipsnyje įtvirtintas šios sutarties tikslas – nesiekiant pelno valdyti, naudoti, prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti Namo bendrojo naudojimo objektus. JVS 6 straipsnyje yra numatyta, kad Jungtinės veiklos sutarties dalyviai šia sutartimi įgalioja konkretų asmenį, išrinktą Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime (toliau – ir Įgaliotasis asmuo arba Įgaliotinis), o Įgaliotinis įsipareigoja atstovauti Namo butų ir kitų patalpų savininkų interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, remontu ir kitokiu tvarkymu.

Šiuo metu namo įgaliotinis yra atsakovė UAB „Florinus“, kuri Namo butų ir kitų patalpų savininkų 2021-02-07 d.  susirinkime buvo išrinkta Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotuoju asmeniu.

Name yra 4 butai. Be minėto ieškovei priklausančio Buto, dviem butais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise disponuoja atsakovė UAB „Florinus“, o butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui R. Š. 

Namas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) – (duomenys neskelbtini) dalyje, vadinamoje (duomenys neskelbtini). 2007 m. (duomenys neskelbtini) inicijuotas skelbti savivaldybės saugoma nekilnojamąja kultūros paveldo vietove ir 2009 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtas savivaldybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, kuriai patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos dalies – (duomenys neskelbtini) – nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas.

Namas yra suformuotame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ( toliau –Sklypas). Sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (Sklypo dalį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), N. K. ir G. S., A. G., R. G. ir ieškovei V. B. G., atsakovei UAB „Florinus“ ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Š. Naudojimosi Sklypu tvarka nėra nustatyta. Sklypas nėra priskirtas Namui.

Atsakovė UAB „Florinus“ Sklypo bendraturte tapo 2021 m. vasario 4 d., kai pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo du butus, esančius (duomenys neskelbtini), su atitinkamu kvadratinių metrų kiekiu bendraturčiams priklausančio Sklypo, kurį įsigydama atsakovė žinojo, kad naudojimosi Sklypu tvarka nėra nustatyta. Tai reiškia, jog visi Sklypo bendraturčiai turi teisę nekliudomai naudotis visomis Sklypo dalimis tol, kol bendru Sklypo bendraturčių sutarimu nebus sutarta kitaip.

Sklype taip pat yra kiti pastatai – garažai, sandėliukai. Sklype yra 10 savarankiškų nekilnojamojo turto objektų (minėti 4 butai Name ir 6 garažai), priklausančių 8 savininkams. Iš 10 nekilnojamojo turto objektų, esančių Sklype, 4 priklauso ieškovei V. B. G. (minėtas Butas, kurį A. G. valdo pagal panaudos sutartį ir trys garažai), 1 – A. G. (garažas), 2 – UAB „Florinus“ (butai).

Taigi, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso Sklype esantys trys garažai, vieną iš kurių bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovė valdo kartu su sutuoktiniu R. G., o A. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso vienas Sklype esantis garažas.

2022 m. sausio 26 d. Pranešimu įgaliotinio atstovas A. M. informavo Namo butų ir kitų patalpų savininkus apie tai, kad 2022 m. vasario 10 d. 17 val., adresu (duomenys neskelbtini), šaukiamas Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas (toliau – ir Susirinkimas). 2022 m. vasario 10 d. Susirinkimas neįvyko, kadangi įgaliotinis laiku ir tinkamai neinformavo visų Namo butų ir kitų patalpų savininkų apie vyksiantį Susirinkimą.

Susirinkimas įvyko 2022 m. vasario 24 d. Jame, be kitų asmenų, dalyvavo ir ieškovę atstovaujantis A. G. Susirinkimo metu vyko aptarimas ir balsavimas įvairiais klausimais pagal Pranešime nurodytus Susirinkimo darbotvarkės klausimus, kurie Pranešime suformuluoti pakankamai abstrakčiai (visi iš jų tiesiogiai susiję su Namu), tačiau sukuriamų teisinių padarinių aspektu reikšmingi kiekvienam Jungtinės veiklos sutarties dalyviui.

2022 m. vasario 24 d. vykusiame Susirinkime įgaliotinį atstovaujantis asmuo pažadėjo atsiųsti ieškovės atstovui A. G. tiek dokumentus (potencialių tiekėjų apklausų protokolus), kurie svarbūs įsitikinti Susirinkimo darbotvarkės klausimų pagrįstumu bei įgaliotinio siūlomo rangovo (tiekėjo) pasirinkimo pagrįstumu, tiek Susirinkimo protokolą (toliau – ir Protokolas), tačiau nei žadėtų dokumentų, nei Protokolo, iš kurio būtų aiškiai galima matyti, kokiais klausimais buvo balsuojama ir kokie Susirinkimo sprendimai buvo priimti, įgaliotinis nei žadėtu laiku, nei vėliau nepateikė.

Visa komunikacija tarp ieškovės atstovo A. G. ir atsakovės atstovo dėl Susirinkimo vyko el. paštu, todėl atsakovė Protokolą žadėjo atsiųsti el. paštu, tačiau jo nesulaukus, 2022 m. gegužės 3 d. ieškovės atstovas A. G. el. laišku kreipėsi į Skundžiamo asmens atstovą (teisininką), organizavusį Susirinkimą, nurodydamas, kad įgaliotinis turi pareigą atsiųsti Protokolą bei paklausė, kada ieškovė galėtų tikėtis sulaukti Susirinkimo balsavimo Protokolo ir rangovų apklausų protokolų.

2022 m. gegužės 4 d. atsakovės teisininkas atsakė A. G. el. laišku, kad „susirinkimo protokolas buvo surašytas, tačiau dabar koreguojamas, kadangi buvo gauti RC (t. y. VĮ Registrų centras) paaiškinimai, kad sprendžiant klausimus, susijusius su sklypu, balso teisę turi tik butų savininkai. Šią savaitę protokolas tikrai bus Jums pateiktas“. Tačiau, nepaisant pažadų, Protokolas nebuvo pateiktas nei ieškovei, nei jos atstovui A. G.

2022 m. birželio 13 d., nesulaukus Protokolo, ieškovė ir jos atstovas A. G. su skundu kreipėsi į atsakovės, kaip įgaliotojo asmens veiklą turintį prižiūrėti ir kontroliuoti subjektą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrių ir paprašė įpareigoti atsakovę laikytis Jungtinės veiklos sutarties bei teisės aktuose nustatytų reikalavimų bei pateikti Namo butų savininkams Susirinkimo, kuris įvyko 2022 m. vasario 24 d., Protokolą.

2022 m. liepos 22 d., nesulaukę iš įgaliotinio kontrolę ir priežiūrą vykdančio subjekto jokio atsakymo į 2022 m. birželio 13 d. skundą, ieškovė ir jos atstovas A. G. dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus pareigūnų biurokratizmo kreipėsi su skundu į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą.

2022 m. rugpjūčio 2 d. raštu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius informavo, kad tarpininkaus dėl ieškovės nurodytų klausimų, kreipdamasis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių. Seimo kontrolierius įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių pateikti pareiškėjams (ieškovei ir jos atstovui A. G.) atsakymą, informuojant ar bus atliktas įgaliotinio patikrinimas.

Nesulaukus jokio atsakymo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus, ieškovė ir jos atstovas 2022 m. rugsėjo 22 d. pateikė Seimo kontrolieriui skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų biurokratizmo.

2022 m. rugsėjo 26 d. buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus raštas, kuriuo A. G. buvo informuotas, jog minėtas subjektas pradėjo neplaninį atsakovės veiklos patikrinimą.

2022 m. rugsėjo 22 d. ieškovės ieškinio pagrindu buvo inicijuota byla Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. e2-24109-1099/2022; teisminio proceso Nr. 2-68-19231-2022-1). Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, t. y. pateikti Protokolą ir kitus su Susirinkimo darbotvarke susijusius dokumentus (informaciją).

2022 m. gruodžio 5 d. civilinėje byloje Nr. e2-24109-1099/2022 buvo gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį. Būtent tik su minėtu atsiliepimu į ieškinį, atsakovė ir pateikė Protokolą. Protokole nurodoma jo surašymo data 2022 m. vasario 28 d., nors dar 2022 m. gegužės mėnesį atsakovės teisininkas ieškovės atstovui parašė, kad protokolo galutinis variantas yra rengiamas, taigi, tuo metu dar nebuvo surašytas. Tai pagrįstai leidžia manyti, kad atsakovė surašė Protokolą atgaline data, siekdama parengti gynybinę poziciją minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-24109-1099/2022, todėl Susirinkimo Protokolas bei jame aprašyti Sprendimai iš esmės nėra nei objektyvūs, nei teisingi, nei patikimi

Taigi, ieškovė ir jos atstovas A. G. tik 2022 m. gruodžio 5 d. susipažino su Protokolu ir sužinojo apie jame užfiksuotus Susirinkimo sprendimus. Įgaliotinis, pažeisdamas ieškovės teises, ne tik daugiau kaip 8 mėnesius neteikė bei vengė pateikti ieškovei Protokolą, apribojo jos teisę susipažinti su Susirinkime svarstytais klausimais susijusia informacija (rangovų apklausos dokumentų atsakovė į civilinę bylą Nr. e2-24109-1099/2022 nepateikė) bei pačiais Susirinkime priimtais sprendimais, nepagrįstai ilgą laiką ribojo teisę Susirinkimo sprendimus apskųsti teismui, bet ir tokiais savo veiksmais (neveikimu) sukelia žalą ieškovei, kadangi per tokį ilgą laiką, kol atsakovė dirbtinai atidėliojo Namo pamatų hidroizoliacijos projektavimo ir remonto darbų pradžią, ieškovė patiria turtinę ir neturtinę žalą dėl drėgmės gadinamų Namo konstrukcijų, pelėsio keliamos žalos sveikatai, ženkliai išaugusių atliktinų remonto darbų bei statybinių medžiagų kainų, dėl ko būtini atlikti darbai galimai bus brangesni. Ieškovė kreipiasi su ieškiniu į teismą, skųsdama Protokole užfiksuotus sprendimus, kuriems ieškovė nepritaria.

Ieškovė nurodė, kad CK 4.85 str. 9 d. įtvirtinta, kad buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovė, nepraleisdama įstatymo nustatyto termino, kreipiasi su ieškiniu į teismą, prašydama panaikinti atitinkamus Protokole nurodytus Susirinkimo Sprendimus.

Ieškovės nuomome, Pranešime (atitinkamai ir Protokole) nurodyti darbotvarkės klausimai formuluojami ypač abstrakčiai, tačiau Protokole esantys jų aprašymai neatitinka tikrovės, taip pat kai kurie iš darbotvarkės klausimų net negalėjo būti sprendžiami Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, o galėjo būti sprendžiami ir bet kokie sprendimai dėl jų priimami tik Sklypo bendraturčių (patikėtinių) bendru sutarimu.

Pranešime nurodyta tokia Susirinkimo darbotvarkė: 1) Namo, (duomenys neskelbtini), pamato hidroizoliacijos projektavimo ir remonto darbai; 2) Namo, (duomenys neskelbtini), stogo remonto projektavimo ir remonto darbai; 3) Namo, (duomenys neskelbtini), fasado remonto darbai; 4) Žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymas (būtina su savimi turėti visus nuosavybės teisę į žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalį patvirtinančius dokumentus, jų originalus, arba patvirtintas kopijas); 5) Pagalbinių statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), teisinės priklausomybės ir bešeimininkių statinių pašalinimo iš žemės sklypo klausimai; 6) Apmokėjimo už šiukšlių išvežimą klausimai; 7) Kaupiamųjų lėšų surinkimo klausimai; 8) Laikinosios tvoros pagal žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), pastatymo klausimai; 9) Įgaliotinio ir buhalterės apmokėjimo klausimai; 10) kiti einamieji klausimai.

Ieškovė nurodė, kad nurodyti Pranešime surašyti organizuojamo Susirinkimo darbotvarkės klausimai pateikti labai aptakiai, suformuluoti abstrakčiai, kartu su Susirinkimo darbotvarke nepateikiant siūlomų priimti Sprendimų projektų, todėl neaišku, kaip galutiniame variante turėtų būti suformuluotas sprendimas. Be to, Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nurodytas, kad „butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia <...> butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo <...> (toliau – Susirinkimo organizatorius). Susirinkimo organizatorius parengia pranešimą apie šaukiamą susirinkimą, kuriame turi būti nurodyta: 3.1. Susirinkimo organizatoriaus pavadinimas arba vardas ir pavardė, jo buveinės arba veiklos vykdymo vietos adresas, telefono numeris, interneto svetainės adresas (jeigu tokia yra) <...> ; 3.2. susirinkimo data, laikas ir vieta (adresas); 3.3. susirinkimo darbotvarkė (prie kiekvieno darbotvarkės klausimo pateikiami siūlomų priimti sprendimų projektai); 3.4. vietos ar interneto svetainės adresas ar kitas būdas, data ir laikas, iki kada butų ir kitų patalpų savininkai gali susipažinti su papildoma informacija ir dokumentais (jeigu tokie yra), kurie pagrindžia susirinkimo darbotvarkėje numatytų klausimų siūlomų sprendimų projektus, jeigu jie nepridedami prie pranešimo apie butų ir kitų patalpų susirinkimą; 3.5. vietos adresas, el. pašto adresas ar kitas apibūdinimas, data ir laikas, iki kada (data) butų ir kitų patalpų savininkai gali pateikti savo pasiūlymus, klausimus, nuomonę ar jų turimą informaciją susirinkimo darbotvarkės klausimais.

Visi šie Susirinkimo darbotvarkės klausimai pakartoti Protokole, tačiau aptariant balsavimo dėl jų rezultatus, po Protokole nurodytos dalies „Svarstyta“, yra pateikta kiekvieno Darbotvarkės klausimo detalizacija (aprašymas) bei nurodytas balsavimo rezultatas.

Tuo tarpu atsakovės kartu su Protokolu pateiktame Susirinkimo balsavimo biuletenyje (toliau –Biuletenis), pakartotos Pranešime nurodytos abstrakčios Susirinkimo klausimų formuluotės ir pateikiami balsavimo rezultatai, ne visais atvejais sutampantys su Protokole užfiksuotais balsavimo rezultatais.

Ieškovė vertina, kad Sprendimai turi būti suprantami ir teisiškai kvestionuojami tokia apimtimi, kokia jie yra užfiksuoti Protokole, o ne Pranešime ar Biuletenyje. Tokia išvada darytina vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymas) 11 straipsnio 10 ir 11 dalimis, pagal kurias visuotiniai susirinkimai (nagrinėjamu atveju, JVS dalyvių Susirinkimas) turi būti protokoluojami. Visuotinio susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Visuotinio susirinkimo protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos. Prie visuotinio susirinkimo protokolo pridedamas šio susirinkimo dalyvių sąrašas, įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys teisę balsuoti bendrijos narių vardu visuotiniame susirinkime, taip pat dokumentai, patvirtinantys, kad bendrijos nariams buvo pranešta apie šaukiamą visuotinį susirinkimą.

Jungtinės veiklos sutarties dalyvių dalyvavimas tokio pobūdžio sutartyje (analogiškai kaip ir narystė daugiabučio namo savininkų bendrijoje, taikant Bendrijų įstatymą), jos dalyviui suteikia teises ir pareigas, tačiau įgaliotasis asmuo neturi pažeisti JVS dalyvių teisių ir teisėtų interesų.

Jungtinės veiklos sutarties 1 p. yra nurodyta, kad Namo butų ir kitų patalpų, kurių skaičius 4, savininkai, vadovaudamiesi Namo Patalpų savininkų susirinkimo sprendimu priimtu vadovaujantis CK 4.85 str., sudarė šią Namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Sutarties tikslas – nesiekiant pelno valdyti, naudoti, prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti namo bendrojo naudojimo objektus (2 p.). JVS 8 p. nustatyta, kokias teises turi Namo butų ir kitų patalpų savininkų Įgaliotinis (atsakovė UAB „Florinus“). JVS 8.1. papunktyje įtvirtinta, kad įgaliotinis turi teisę priimti sprendimus dėl Namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, išskyrus įstatymuose ir JVS nurodytus atvejus, kai privalomas patalpų savininkų sprendimas, priimtas CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.

Taigi viena iš Namo butų ir kitų patalpų savininkų Jungtinės veiklos sutarties pagrindu atsirandančių teisių ir pareigų yra kartu su kitais patalpų savininkais priimti reikiamus sprendimus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, eksploatacijos, remonto, renovacijos, teritorijos priežiūros, bendrų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo ir kitais klausimais.

Paminėtina, jog JVS 10 p., be kita ko, yra nurodyta, kad susirinkimai šaukiami, sprendimai priimami ir skelbiami vadovaujantis CK 4.85 straipsniu ir Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašu, kurį tvirtina aplinkos ministras. Susirinkimų protokolus registruoja ir saugo Įgaliotinis. Minėto Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto Aprašo 7 p. nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų (jų dalies) susirinkimo sprendimus, taip pat butų ir kitų patalpų savininkų (jų dalies) balsuojant raštu priimtus sprendimus skelbia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos pirmininkas (valdyba) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo. To paties teisės akto 9 punkte numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) susirinkime ar balsuojant raštu priimti sprendimai, išskyrus skelbiamus šio Aprašo 11 punkte nustatyta tvarka, skelbiami: 9.1. patalpinant butų ar kitų patalpų savininkų susirinkimo ar butų ir kitų patalpų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo kopiją Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo interneto svetainėje (jeigu tokią turi); 9.2. daugiabučio gyvenamojo namo (daugiabučių gyvenamųjų namų) laiptinėse ar kitose butų ir kitų patalpų savininkams gerai prieinamose vietose įrengtose skelbimų lentose; 9.3. įdedant į pašto dėžutes kiekvienam buto ar kitos patalpos savininkui. Jei butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), į pašto dėžutę įdedama viena susirinkimo protokolo kopija, adresuota visiems buto ar kitos patalpos bendraturčiams. Nagrinėjamu atveju visa komunikacija tarp ieškovės atstovo ir atsakovės atstovo dėl organizuojamo Susirinkimo vyko el. paštu, todėl ir P. Į. asmens atstovas ieškovės atstovui žadėjo atsiųsti el. paštu.

Nagrinėjamu atveju, Įgaliotinis, nepateikdamas ieškovei ir (ar) jos atstovui Susirinkimo Protokolo, neinformavo jų ir apie Susirinkime priimtus Sprendimus, bet ir apskritai apie Susirinkimo Sprendimus niekaip nepaskelbė (nepranešė) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (t. y. Aprašu), todėl civilinėje byloje Nr. e2-24109-1099/2022 pateiktame Protokole nurodyti Sprendimai ieškovei yra siurpriziniai, o jų neteisėtumą pagrindžiantys argumentai toliau pateikiami dėl kiekvieno sprendimo atskirai.

Apie tai, kad nurodytame Susirinkimo darbotvarkės klausime keliama problema yra ypatingai svarbi bei skubiai spręstina, ieškovės atstovas A. G. daugelį kartų primindavo tiek buvusiam Namo įgaliotajam asmeniui, tiek ir esamam Įgaliotiniui, tačiau minėtas Namo pamato hidroizoliacijos projektavimo ir remonto darbų klausimas nebuvo sprendžiamas. 2021 m. tuometinis Atsakovės teisininkas el. laišku informavo A. G., kad „gavome preliminarų skaičiavimą dėl išorinių pamatų sienų hidroizoliacijos darbu. Projektas jau parengtas ir pateiktas tvirtinimui ir leidimams gauti. Kaina apie 30 000 Eur“. 2022 m. vasario 14 d. atsakovės atstovas atsiuntė UAB „ITP E4“ parengtas darbų sąmatas, tačiau kadangi atsakovė ieškovei ar jos atstovui nepateikė ir iki šiol neteikia informacijos bei dokumentų, leidžiančių įvertinti pateiktų komercinių pasiūlymų (sąmatų) pagrįstumą ekonomiškumo, mažiausios kainos ir kitais aspektais, taigi, pasirinktų rangovų (tiekėjų) apklausų bei atrankos pagrįstumą ir skaidrumą. Taip pat atsakovė niekaip nepagrindė poreikio daryti būtent tokio masto remontą (pvz., ne atlikti stogo remonto darbus, bet keisti visą stogą), ieškovei iki šiol yra ribojama teisė gauti visą reikiamą susijusią informaciją bei dokumentus (šis klausimas yra kitos civilinės bylos dalykas).

Įgaliotinis, neteikdamas ieškovei Protokolo, dirbtinai atidėliojo Namo pamatų hidroizoliacijos projektavimo ir remonto darbų pradžią, dėl ko visi namo bendraturčiai kasdien patiria turtinę ir neturtinę žalą (drėgmės gadinamos namo konstrukcijos, pelėsio keliama žala sveikatai). Paminėtina tai, kad atsakovė 2022 m. spalio mėn. atliko tos Namo dalies, kurioje įsikūrusios atsakovei priklausančios patalpos, pamatų hidroizoliacijos bei apšiltino darbus, o toje Namo dalyje, kurioje yra ieškovės butas, tokių darbų neatliko. Pagal JVS 7.2, 7.4 papunkčius ir V skyrių, viso Namo pamatų hidroizoliacijos ir apšiltinimo įrengimu, bendraturčiams pritarus, turi rūpintis Įgaliotasis asmuo.

Iš atsakovės pateikto Protokolo matyti, kad šiuo klausimu Susirinkime visi dalyvaujantys asmenys (keturių butų savininkai) priėmė vieningą sprendimą (4 balsai „už“, 0 – „prieš“, 0 – „susilaikė“).

Vis dėlto, su nurodytu balsavimo rezultatu ieškovė negali sutikti todėl, kad Protokole sistemiškai aiškinant Susirinkimo darbotvarkės klausimu Nr. 1 priimtą sprendimą, išeitų, jog JVS dalyviai vieningai pritarė ne abstrakčiai formuluotei, t. y. sutiko, jog būtų atliekami Namo hidroizoliacijos darbai, bet pritarė būtent konkrečios kainos, kuri nurodyta Protokole, darbams: pagal UAB „ITP E4“ parengtą sąmatą darbų kainą sudaro 27.225 Eur. Protokole nurodyta, kad ir Namo buto Nr. 4 savininkė, t. y. ieškovė, pritarė tokiems darbams. Ieškovės atstovas Susirinkimo metu aiškiai pasakė, jog Namo hidroizoliacijos darbai yra būtini, nes pamatai drėksta iš išorės ir reikia šalinti Namo konstrukcijų ir rūsio gadinimo priežastis. Taip pat A. G. aiškiai paklausė, ar atsakovė atliko rangovų (tiekėjų) apklausas, kaip reikalauja teisės aktai, siekdama įsitikinti geriausios kainos pasiūlymu, ar darbus atliks sertifikuota įmonė, galinti atlikti darbus kultūros paveldo teritorijoje ir pan. Į šiuos klausimus atsakovės atstovas atsakė teigiamai. Šią aplinkybę patvirtinta Susirinkimo garso įrašas (toliau – Garso įrašas; laikas nuo 00:13:30).

Atsakovės atstovas Susirinkimo dalyviams aiškiai pasakė, kad „mes kainos neįrašom, mes tik įrašom principą“. Šią aplinkybę patvirtinta ir Susirinkimo Garso įrašas (laikas 00:13.03). Garso įraše aiškiai girdėti, kad A. G. pritaria darbotvarkės klausimui Nr. 1, kad pritaria būtiniems Namo pamato hidroizoliacijos darbams, tačiau jokiu būdu negali būti traktuojama, kad ieškovės atstovas pritarė minėtų darbų kainai, kadangi atsakovės paprašė rangovų apklausos protokolų, kad būtų galima įsitikinti geriausios kainos pasiūlymu ir rangovo tinkamumu atlikti tokio pobūdžio darbus (Garso įrašo laikas 00:04:37 – 00:14:11). Tokių dokumentų atsakovė ieškovei ir jos atstovui A. G. taip ir nepateikė, todėl negalima teigti, kad A. G. pritarimas pačiam principui, jog tokio pobūdžio darbus atlikti būtina, reiškia, jog jis pritarė darbų kainai, kuri į Protokolą buvo įrašyta apgavus ieškovės atstovą, t. y. aiškiai pažadėjus, kad kaina į Protokolą nebus įrašytą, o JVS nariai balsuos dėl paties „principo“ (poreikio ar būtinybės) atlikti tokio pobūdžio darbus. Atsakovė, neteikdama rangovų apklausos dokumentų, neleido ir neleidžia iki šiol įsitikinti darbų geriausios kainos pasiūlymu, rangovo tinkamumu ir patvirtinti sąlyginį ieškovės balsavimą dėl sutikimo minėtiems atliktiniems darbams.

Balsavimas už nagrinėjamą klausimą galėtų būti laikomas galiojančiu nebent tik tuo atveju, jeigu atsakovė būtų sudariusi galimybę ieškovei įsitikinti Protokole nurodytos darbų kainos pagrįstumu atsirinkus geriausią pasiūlymą iš tokio pobūdžio darbus saugomoje kultūros paveldo teritorijoje galinčio atlikti rangovo. Tačiau atsakovė neįvykdė pareigos pateikti ieškovei visus prašomus rangovų apklausos dokumentus, nors „narystė daugiabučio namo savininkų bendrijoje jos nariui suteikia teises ir pareigas, tarp jų ir teisę į informaciją apie bendriją. Teisė į informaciją apima ne tik teisę sužinoti, bet ir ja disponuoti. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 4 d. 4 p. įtvirtinta bendrijos nario teisė gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas. DNSBĮ 14 str. 6 d. 6 p. nustatyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų raštu bendrijos pirmininkui pateikti prašymai, skundai ir kiti dokumentai registruojami ir nagrinėjami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla” (LAT 2016-11-18 d.  nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-490-686/2016).

Todėl ieškovė, nesutikdama, kad teigiamai balsavo būtent dėl tokios klausimo Nr. 1 formuluotės (t. y. dėl konkrečios kainos darbų), o ne dėl abstraktaus sutikimo atlikti minėtus darbus, prašo panaikinti Protokole užfiksuotą sprendimą Nr. 1. Taigi, minėtas sprendimas naikintinas dėl to, kad balsavimas už jį buvo sąlyginis, buvo abstraktus balsavimas dėl darbų poreikio ir būtinybės. Todėl manytina, kad atsakovei pateikus tiekėjų (rangovų) apklausos dokumentus bei rangovo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, turėtų būti organizuojamas kitas JVS dalyvių balsavimas dėl darbų kainos.

Tuo tarpu Protokole nurodyta neteisinga sprendimo Nr. 1 formuluotė ir už tokį sprendimą dėl konkrečios darbų kainos nei ieškovės atstovas, nei kiti Susirinkimo dalyviai nebalsavo. CK 4.83 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Protokole

Garso įrašas (laikas nuo 00:14:12 iki 00:22:00) aiškiai įrodo, kad ieškovės atstovas A. G. Namo stogo remonto klausimu pasisakė teigiamai ir pasisakė už Namo stogo remontą (pvz., Garso įrašo laikas nuo 00:16:00), tačiau nepritarė tokio masto išlaidoms (bendros atsakovės pateiktos išlaidos visam remontui kiekvienam butų savininkui atsieitų apie 25 tūkst. eurų) ir siūlė Namo remonto darbus bent jau atlikti etapais.

Į tokį ieškovės atstovo pasisakymą atsakovės atstovas iš esmės reagavo analogišku pažadu, kaip ir pirmuoju klausimu: „tai gal padarom... kad pritariam ir žiūrėsim sąmatas kažkokias, žiūrėsim, kas ką pasiūlys“ (Garso įrašo laikas nuo 00:16:35). Tai reiškia, kad atsakovė aiškiai leido suprasti, jog dar ieškos galimų geresnės kainos pasiūlymų. Ieškovės atstovui replikavus, jog atsakovė jau sąmatas pateikė, todėl ieškovės atstovas balsuotų „už“, jeigu tokio masto išlaidas būtų galima skirti atidėjus darbus po vienerių ar dviejų metų (Garso įrašo laikas nuo 00:16:48), be to, stogo darbai nėra tokios skubos, kaip Namo sienų remonto dėl drėgmės darbai. Ieškovės atstovas A. G. ne kartą pakartojo, jog yra suinteresuotas, kad Namas būtų tvarkingos techninės būklės (Garso įrašo laikas nuo 00:19:09), tačiau Namo stogas galėtų būti remontuojamas skubiai, tik jeigu jis būtų avarinės būklės.

Darbotvarkės klausimų svarstymas vyko chaotiškai, nebuvo galima suprasti, ar yra balsuojama konkrečiu klausimu. Pats pritarimo dėl klausimo svarstymas, galiausiai vyko apibendrinančiais atsakovės atstovo klausimais jau aptarus kelis klausimus, todėl formalus balsavimas iš viso nevyko, o buvo tiesiog išsakytos nuomonės. Tiesa, atsakovės atstovas vėliau, kai jau buvo chaotiškai aptariamas ir Namo fasado remonto klausimas, pasakė, kad dėl stogo remonto darbų kaip ir sutarta, bet šiuo klausimu niekas aiškiai nepasisakė. Be to, A. G. paprašė, kad atsakovė pateiktų išvadą dėl avarinės stogo būklės, kadangi apie tokią išvadą Susirinkimo metu užsiminė atsakovės atstovas. Ieškovės atstovas aiškiai pasakė, kad gavus tokią išvadą būtų lengviau atlikti darbus (Garso įrašo laikas nuo 00:24:00).

Taigi ieškovė, analogiškai kaip ir pirmojo sprendimo atveju, nesutinka, kad jos atstovas teigiamai balsavo būtent dėl tokios klausimo Nr. 2 formuluotės (t. y. dėl konkrečios stogo remonto darbų kainos), o ne dėl abstraktaus sutikimo atlikti minėtus darbus. Protokole nurodyta neteisinga sprendimo Nr. 2 formuluotė ir už tokį sprendimą dėl konkrečios darbų kainos nei ieškovės atstovas, nei kiti Susirikimo dalyviai nebalsavo.

Todėl ieškovė prašo panaikinti Protokole užfiksuotą sprendimą Nr. 2, kadangi atsakovė nepateikė jokių tiekėjų (rangovų) apklausos dokumentų bei rangovo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentų, kad būtų galima patikrinti kainos pagrįstumą bei rangovo tinkamumą atlikti darbus. Taip pat atsakovė jokiais dokumentais nepagrindė būtinybės keisti visą stogą, o ne jį tiesiog suremontuoti. Be to,  taikytina ir CK 4.83 str. 4 d. nuostata. Manytina, kad iš esmės dėl darbų kainos turėtų būti organizuojamas kitas JVS dalyvių balsavimas.

Iš Protokolo yra matyti, kad Susirinkime darbotvarkės klausimu Nr. 3 tariamai buvo balsuojama dėl Namo fasado remonto darbų pagal UAB „ITP E4“ parengtą sąmatą, kurioje nurodyta minėtų darbų kainą 16.940 Eur. Protokole nurodyta, kad Namo buto Nr. 4 savininkė nesutiko su tokiais darbais dėl per didelių tenkančių išlaidų bei pasiūlė klausimą spręsti pakartotinai, jeigu fasado remonto darbų kaina būtų mažesnė. Iš atsakovės pateikto Protokolo matyti, kad šiuo klausimu Susirinkime dalyvaujančių asmenų (keturių butų savininkų) balsai pasiskirstė taip: 3 balsai „už“, 1 (ieškovės atstovo) – „prieš“, 0 – „susilaikė“.

Garso įrašas (laikas nuo 00:22:00 iki 00:26:50) patvirtina, kad ieškovės atstovas A. G. Namo fasado remonto klausimu pasisakė, jog tokių darbų kaina yra per didelė, o tokio pobūdžio darbai nėra būtini. A. G. taip pat išreiškė pritarimą, kad Namas būtų gražus, bet šį klausimą siūlė bent jau atidėti. Antra vertus, jis taip pat sutiko, kad jeigu visų darbų kaina kartu būtų ženkliai mažesnė pritaikius nuolaidą, tada gal su tokiais darbais sutiktų, tačiau reikalingi konkretūs apskaičiavimai. Šiuo klausimu atsakovės atstovas aiškiai pasakė, jog tokį klausimą tik įtraukė į Susirinkimo darbotvarkę, tačiau „ne faktas, kad mes jį ginam“ (Garso įrašo laikas nuo 00:22:22). Be to, iš Garso įrašo yra girdėti, jog atsakovės atstovas pats klausia, ar klausimas dėl ekonomiškumo turi būti atidedamas, į ką ieškovės atstovas atsakė aiškiu prašymu atsakovės atstovui, kad jis atsiųstų informaciją apie tai, ar visus remonto darbus kartu atlikti būtų ekonomiškiau (Garso įrašo laikas nuo 00:24:50), kurios, kaip ir visos kitos Susirinkime prašytos informacijos, atsakovės atstovas taip ir nepateikė.

Tačiau apskritai kyla klausimas, ar Darbotvarkės sprendimas Nr. 3 buvo priimtas, kadangi kaip patvirtina Garso įrašas (laikas nuo 00:30:30), Susirinkime šiuo klausimu nutarta laikyti, jog yra pritarta Namo pamatų ir stogo remonto darbams, o klausimą dėl fasado remonto darbų nutarta atidėti kitiems metams. Atsakovės atstovas taip pat aiškiai įvardijo, kad yra siūlymas klausimą atidėti. Iš Garso įrašo taip pat akivaizdu, jog šitaip sprendimo esmę suprato ir trečiasis suinteresuotas asmuo R. Š., todėl akivaizdu, jog net ir jeigu atsakovė laikytų, kad ji, turėdama du balsus, balsavo už sprendimą Nr. 3, tačiau tokiam sprendimui tuo metu aiškiai nepritarė ieškovės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo (nutarta klausimą atidėti), todėl Protokole, net jeigu laikyti, kad balsavimas nurodytu klausimu vyko, turėjo būti nurodyta, jog fiksuojami 2 balsai „prieš“.

Būtent dėl nurodytos priežasties, ir kad ir šis sprendimas negalėjo būti suformuluotas su konkrečia darbų kaina, dėl ko Darbotvarkės sprendimas Nr. 3 panaikintinas kaip neteisėtas.

Protokole

Iš atsakovės pateikto Protokolo matyti, kad sprendimas buvo priimtas, o šiuo klausimu Susirinkime dalyvaujančių asmenų (keturių butų savininkų) balsai pasiskirstė taip: 3 balsai „už“, 1 (ieškovės atstovo) – „prieš“, 0 – „susilaikė“.

Susirinkimo metu atsakovės atstovas paklausė ieškovės atstovo, kas jo netenkina naudojimosi Sklypu plane, kuris buvo nustatytas 2006 m. Į tai ieškovės atstovas atsakė, kad naudojimosi Sklypu tvarka nebuvo nustatyta, buvo tik bandoma ją nustatyti (Garso įrašo laikas nuo 00:31:23) bei paaiškino, dėl kokių priežasčių jos nustatyti nėra įmanoma, kadangi Sklype yra ir daugiau kitiems asmenims priklausančių nekilnojamojo turto objektų, daugiau Sklypo bendraturčių, įskaitant ir Lietuvos valstybę, kurios patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), todėl Sklypo privatizavimo procesas nėra baigtas.

Iš Garso įrašo yra aišku, jog nurodytu Susirinkimo darbotvarkės klausimu buvo tik chaotiškai diskutuojama ir apskritai nebuvo nei balsuojama, nei buvo padarytos kokios nors apibendrinančios išvados, o atsakovės atstovas aiškiai konstatavo, kad „kadangi mums trūksta informacijos, paliekam nenagrinėtą“ (Garso įrašo laikas nuo 00:46:19) ir tuo pačiu buvo pereita prie atliekų išvežimo klausimo.

Todėl nesuprantama, kokiu būdu du Susirinkimo dalyviai, turintys tris balsus dėl Namo bendrojo naudojimo objektų, galėjo tarpusavyje nustatyti naudojimosi Sklypu, kuris net negali patekti į JVS reguliavimo sritį, tvarką pagal 2006 m. parengtą planą, kurio nepasirašė pusė Sklypo bendraturčių, o tik Namo 1,2 ir 3 butų savininkai. Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo tokiu būdu ignoruoja ir tai, kad Protokole nurodyti garažai, kurie tariamai yra registruoti kaip gyvenamųjų namų, adresais (duomenys neskelbtini), priklausiniai, iš tikrųjų yra savarankiški nekilnojamojo turto objektai (žr. Priedą Nr. 6), todėl minėti adresai yra suteikti tiems garažams, kurie yra savarankiški nekilnojamojo turto vienetai.

Tačiau svarbiausia minėto sprendimo Nr. 4 neteisėtumą patvirtinanti aplinkybė yra ta, kad JVS dalyviai, kurių skaičius ir kurių turimų Sklype nekilnojamojo turto objektų skaičius yra gerokai mažesnis ir nesutampa su Sklypo bendraturčių skaičiumi, negali spręsti klausimų, susijusių su Sklypu, ir juo labiau su naudojimosi juo tvarkos nustatytu, ignoruojant kitus Sklypo bendraturčius (su Sklypu susiję klausimai sprendžiami Sklypo bendraturčių sutarimu, o ne daugiabučio Namo butų savininkų balsavimu). Todėl įstatyme nustatyta naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymo procedūra, negali būti „apeinama“ imituojant tokios tvarkos nustatymo teisėtumą per JVS dalyvių sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų, kuriuo abejotinai gali būti laikomas Namui nepriskirtas ir skirtingiems bendraturčiams priklausantis Sklypas.

Taigi, šis Protokole nurodytas Susirinkimo darbotvarkės klausimas, lygiai kaip ir klausimas Nr. 8 dėl laikinosios tvoros pastatymo, galėtų būti sprendžiamas nebent tik Sklypo bendraturčių (patikėtinių) susirinkime, o ne Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime. Todėl toks JVS dalyvių balsavimas negali būti laikomas teisėtu dėl to, jog: 1) bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (Sklypas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), o ne sprendimus priimant balsų dauguma; 2) CK 4.82 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kokie objektai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, t. y. žemės sklypas nėra priskiriamas prie tokių objektų; 3) Pagal CK 4.85 straipsnį tik tokie sprendimai, kurie yra susiję su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektais, yra priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę.

Todėl Susirinkimo darbotvarkėje numatytas klausimas Nr. 4 dėl naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymo nėra Namo butų ir kitų patalpų savininkų Susirinkimo diskusijų ir balsavimo objektas. Be to, naudojimosi Sklypu tvarka nėra nustatyta nei visų Sklypo bendraturčių sutarimu notariškai patvirtinta sutartimi, nei teismo sprendimu.

Paminėtina, kad JVS 4 p. taip pat įtvirtinta, kad JVS dalyvių kaip ir patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe nustato CK.

CK 4.82 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str.  3 d.).

Aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintos „Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinės (pavyzdinės) formos“ nuostatos, numatančios, kad bendrojo naudojimo žemės sklypas yra priskiriamas prie daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų, nagrinėjamu atveju yra netaikomas, kadangi Sklypas nėra priskirtas Namui ar priskirtas naudoti Namo butų ir kitų patalpų savininkams, tarsi neturintiems nuosavybės teise priklausančio sklypo, o priklauso Sklypo bendraturčiams (įskaitant Lietuvos Respubliką) asmeninės nuosavybės teise.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Taigi viena iš patalpų savininkų JVS pagrindu atsirandančių teisių ir pareigų yra kartu su kitais patalpų savininkais priimti reikiamus sprendimus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, eksploatacijos, remonto, renovacijos, teritorijos priežiūros, bendrų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo ir kitais klausimais, tačiau ne Sklypo klausimais, kuriems spręsti ir galioja vienintelė įstatymo numatyta tvarka – bendras visų bendraturčių sutarimas.

Todėl Protokole nurodytą sprendimas Nr. 4 naikintinas kaip neteisėtas, kadangi Namo JVS dalyvių Susirinkime net negalėjo būti svarstomas klausimas dėl naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymo, o galėjo būti sprendžiamas tik Sklypo bendraturčių (patikėtinių) sutarimu ir dėl jų priimant sprendimą. Apskritai vertintina, kad Susirinkimo dalyviai, pasisakę už tokio klausimo svarstymą bei balsuodami „už“, veikė ultra vires ir priėmė teisiniu požiūriu niekinį sprendimą.

Protokole

Protokole

Tačiau iš atsakovės pateikto Protokolo sprendimo Nr. 5 dalies „nutarta“ matyti, kad sprendimas Nr. 5 įvardintas kaip nepriimtas, o šiuo klausimu Susirinkime dalyvaujančių asmenų (keturių butų savininkų) balsai pasiskirstė taip: 3 balsai „už“, 5 (ieškovės atstovo) – „prieš“, 0 – „susilaikė“. Tuo tarpu Biuletenyje nurodyta, kad balsai pasiskirstė taip: 3 balsai „už“, 1 (ieškovės atstovo) – „prieš“, 0 – „susilaikė“. Taigi iš Protokole esančio sprendimo Nr. 5 aprašymo ir Biuletenio galima vertinti, kad minėtas sprendimas buvo priimtas, tačiau Protokole yra prieštaringai pateiktas rezultatas „NUTARTA: Sprendimas nepriimtas“. Toks Protokole ir susijusiame dokumente (Biuletenyje) užfiksuotas balsavimo rezultatas suponuoja visišką neaiškumą tiek turinio prasme, tiek dėl galutinio sprendimo Nr. 5 priėmimo rezultato, todėl jau vien šiuo aspektu sprendimas Nr. 5 naikintinas kaip neteisėtas.

N. P. įtvirtintas balsų skaičiavimo rezultatas yra įdomus ir tuo požiūriu, kad balsuojant šiuo klausimu, iš prieštaringos informacijos galima spręsti, jog A. G. tarsi ir buvo pripažinta penkių balsų teisė, tuo tarpu pagal analogiškus dokumentus, tokios teisės atsakovė ieškovei nepripažino balsuojant dėl sprendimo Nr. 4.

Tačiau sprendimas Nr. 5 yra neteisėtas iš esmės ir negalėjo būti nei svarstomas, nei priimamas bet koks sprendimas nurodytu klausimu. Tokio klausimo įtraukimo į Susirinkimo darbotvarkę pagrįstumu suabejojo net pati atsakovė, nes Susirinkime stengėsi išvengti ne tik klausimo svarstymo, bet ir bet kokio užsiminimo apie tokį darbotvarkės klausimą. Pats Įgaliotasis asmuo, Susirinkimo metu net neiniciavo jo aptarimo ir jį praleisdamas perėjo prie kito klausimo. Prie šio klausimo nagrinėjimo bandė pereiti būtent ieškovės atstovas Susirinkimo pabaigoje (Garso įrašo laikas nuo 01:06:54), siekdamas išsiaiškinti ką atsakovė turi galvoje ir paklausdamas, ar šiuo klausimu Susirinkime siekiama svarstyti atsakovės neteisėtai pastatytų konteinerių (šiuo klausimu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama atskira byla) pripažinimą bešeimininkiais. Tačiau atsakovės atstovas tik atsakė, jog kalba eina apie Sklype esančius garažus ir iš karto, nei kiek neplėtodamas klausimo aptarimo, perėjo prie kito klausimo svarstymo. Iš tokios situacijos tapo visiškai neaišku, apie kuriuos „pagalbinius statinius“ kalbama šiuo darbotvarkės klausimu, ar apie garažus, ar apie sandėliukus.

Taigi, klausimu Nr. 5 nevyko jokia diskusija, joks svarstymas ir joks balsavimas, todėl atsakovė gudrauja Protokole vienu metu nurodydama, kad sprendimas ir priimtas, ir nepriimtas. Dėl to minėtas sprendimas nepriklausomai nuo balsavimo rezultatų, ar jų interpretavimo, nes toks klausimas iš esmės negalėjo būti svarstomas, nebuvo svarstomas Susirinkimo metu bei negalėtų būti svarstomas ateityje. Pats sprendimas Nr. 5 yra niekinis, o nei šio klausimo įtraukimas į Susirinkimo darbotvarkę, nei kitų panašaus pobūdžio klausimų, susijusių su Sklypu ir jame esančiais kitais nekilnojamojo turto objektais svarstymas, nėra Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo kompetencijoje.

Iš Protokolo yra matyti, kad Susirinkime darbotvarkės klausimu Nr. 6 tariamai buvo balsuojama dėl apmokėjimo už „šiukšlių išvežimą“. Protokole sprendimas Nr. 6 yra aprašytas taip, jog „Susirinkimo dalyviai pažymėjo, kad šiukšlių išvežimas yra kiekvieno iš Savininkų atsakomybės klausimas ir tuo privaloma rūpintis taip, kad namui bendrai neatsirastų įsiskolinimų“.

Iš atsakovės pateikto Protokolo matyti, kad šis sprendimas buvo priimtas vieningai šiuo klausimu balsuojant visų keturių butų savininkams. Tačiau ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad minėtu klausimu nebuvo jokio svarstymo ir nevyko joks balsavimas, todėl nebuvo priimtas ir koks nors sprendimas. Susirinkimo metu iš atsakovės atstovo aiškiai buvo galima suprasti, kad klausimas yra informacinio pobūdžio ir joks sprendimas nebus priimamas. Todėl nepagrįstai ir klaidingai Protokole yra nurodoma, kad JVS dalyviai vieningai balsavo dėl šio sprendimo, nėra aišku, kokia yra sprendimo formuluotė, ką nusprendė Susirinkimo dalyviai ir kaip reikėtų vykdyti tokį sprendimą.

Susirinkimo metu atsakovės atstovas paaiškino, kad „šiukšlių apmokėjimo klausimą mes įtraukėm vien todėl, kad neliktų jokių įsiskolinimų“ (Garso įrašo laikas nuo 00:46:30) ir daugiau nepaaiškino, kokia išvada ar sprendimas iš to seka. Į tai ieškovės atstovas atsakė, kad už atliekų šalinimą moka Vilniaus atliekų sistemos administratoriui (VASA). A. G. taip pat paaiškino, kad atsakovė Sklype yra pasistačiusi konteinerius, už kuriuos pati ir turėtų mokėti, ir tuo visi pasisakymai baigėsi. Todėl kokiu būdu atsakovė traktuoja, kad buvo priimtas koks nors sprendimas ir kokia yra jo formuluotė, yra visiškai neaišku. Taigi sprendimas Nr. 6 yra naikintinas kaip niekinis, kaip nesuformuluotas ir neaiškus nei tikslo, nei padarinių prasme bei neaišku kokiu tikslų siekiant įtrauktas į Susirinkimo darbotvarkę bei Protokolą, nes dėl jo ne tik nebuvo balsuojama, bet ir melagingai nurodoma, kad balsuota vieningai jį priimant.

Protokole

Iš atsakovės pateikto Protokolo matyti, kad sprendimas buvo priimtas, o šiuo klausimu Susirinkime dalyvaujančių asmenų (keturių butų savininkų) balsai pasiskirstė taip: 3 balsai „už“, 1 (ieškovės atstovo) – „prieš“, 0 – „susilaikė“.

Be to, pati atsakovė pripažino, kad Protokolą surašė vėliau, nei yra nurodoma jo surašymo data 2022 m. vasario 28 d., kadangi nurodytu laiku apie infliaciją viešojoje erdvėje dar nebuvo plačiai kalbama (tai buvo pirmosios karo Ukrainoje dienos), o be to, Susirinkimo metu apie ją net nebuvo užsiminta. Taigi, atsakovė į Protokolą įrašė dar vieną tariamą kaupiamųjų lėšų surinkimo priežastį, kuri nebuvo minima Susirinkimo metu ir kuri yra pastarųjų kelių mėnesių iki šio ieškinio pateikimo aktualija.

Be to, priešingai nei teigia Įgaliotasis asmuo, nei jam, nei buhalteriams, jokie Namo rekonstrukcijos darbai negali tekti, nes Namas nėra ir negali būti rekonstruojamas, taip kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VI skirsnio 9 punkte: „Statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.“.

Garso įraše (laikas nuo 00:47:00) yra aiškiai girdima, kad atsakovės atstovas nurodė tokią kaupiamųjų lėšų surinkimo poreikį nulėmusią priežastį, jog „kadangi darbų apimtys didėja, mes norėtume padidinti kaupiamųjų lėšų surinkimą“ ir išsakė pageidavimą, kad kiekvieno buto savininko būtų mokama „po 125 eurus į mėnesį“. Ieškovės atstovas aiškiai pasakė, kad balsuoja prieš tokį siūlymą, nes jeigu yra poreikis, JVS dalyviai sumoka, todėl kam kaupti tokią sumą (Garso įrašo laikas nuo 00:47:22). Tačiau atsakovės atstovas nurodė, kad reikia didinti etatus, buhalterijai reikia daugiau laiko. Ieškovės atstovas paaiškino, kad toks sprendimas yra nepagrįstas teisiškai, nes Jungtinės veiklos sutartimi nėra įsteigtas juridinis asmuo ar bendrija, kuriai reikėtų buhalterio ir nustatyto buhalterio ar bendrijos primininko atlyginimo, o jeigu atsakovei toks modelis yra netinkamas, ji gali atsisakyti būti Įgaliotuoju asmeniu ir galima pasisamdyti administratorių. Šiuo klausimu balsavimo rezultatas buvo apibendrintas aiškiai, jog atsakovė balsuoja „už“, ieškovės atstovas „prieš“.

Teisės aktų analizė leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog kaupiamosios lėšos yra tikslinės lėšos ir jos negali būti naudojamos mokėti atlyginimą Jungtinės veiklos sutartimi Įgaliotajam asmeniui ar buhalteriams, todėl tokiu tikslu minėto klausimo įtraukimas į Susirinkimo darbotvarkę bei balsavimas už jį yra niekinis bei neteisėtas. Tik tokia išvada darytina vadovaujantis CK 4.82 str. 4 d., kurioje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ir kitų patalpų savininko prievoles. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė. Ginčus dėl kaupiamųjų lėšų sprendžia teismas.

Lėšų, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintas „Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas“ (toliau – ir Kaupiamųjų lėšų aprašas).

Kaupiamųjų lėšų aprašo nuostatose yra aiškiai įtvirtinta, kad sukauptos lėšos naudojamos pagal paskirtį – ilgalaikiame plane numatytiems ir nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, finansuoti (14 p.). Lėšų panaudojimas turi būti pagrįstas rangos darbų ar paslaugų pirkimo sutartimis ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais, ūkio būdu atliktų darbų priėmimo aktais ir atitinkamais mokestiniais dokumentais (15 p.). Už kaupiamųjų lėšų dydžio apskaičiavimo pagrįstumą, sukauptų lėšų naudojimą pagal paskirtį ir jų apsaugos reikalavimų laikymąsi atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Be to, minėto aprašo 3 p. yra aiškiai įtvirtinta, kad kaupiamųjų lėšų poreikis nustatomas įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir išdėstant juos ilgalaikiame (dvejų ir daugiau metų) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plane (toliau – Ilgalaikis planas). Ilgalaikiame plane nurodoma šių darbų preliminari kaina ir atlikimo terminai, įskaitant jame nenumatytus darbus, kurie būtini pagal nurodytus privalomuosius reikalavimus.

Be to, Kaupiamųjų lėšų apraše yra detaliai reglamentuota mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifo apskaičiavimo tvarka bei pateikta apskaičiavimo formulė. Kaupiamųjų lėšų aprašo 8 p. įtvirtinta, kad jeigu Apraše nustatyta tvarka apskaičiuotas mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas viršija maksimalų mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą, apskaičiuotą pagal Aprašo 7 p., keičiamas ilgalaikis planas, ilginant lėšų kaupimo trukmę. Minėto aprašo 9 p. nustatyta, kad apskaičiuotas kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifas kartu su ilgalaikiu planu tvirtinamas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, priimtu CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad nei Ilgalaikis planas, nei kaupiamosios įmokos tarifas nebuvo patvirtintas Namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka. Todėl, taikytinos Kaupiamųjų lėšų aprašo 11 p. nuostatos, pagal kurias „iki tol, kol bus parengtas ir patvirtintas ilgalaikis planas, o kartu su juo – mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas, apskaičiuojant mėnesinės kaupiamosios įmokos dydį taikomas šis minimalus kaupiamosios įmokos tarifas: 11.1. daugiabučiams namams, kurių naudingasis plotas iki 3 000 kv. m, – 0,05 Eur/kv. m/mėn.“. Taigi, ieškovė turėtų mokėti 3 Eur dydžio mėnesinę kaupiamąją įmoką (60,82x0,05) minimalaus tarifo atveju.

JVS 9.2 p. yra taip pat aiškiai nustatyta, kad Įgaliotinis privalo užtikrinti kaupiamųjų ir kitų lėšų saugumą ir jų naudojimą pagal paskirtį.

Ieškovės nuomone,  atsakovė nesilaikė jokių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių kaupiamųjų lėšų surinkimo ir naudojimo principus, nenumatė jų tikslinio poreikio Ilgalaikiame plane. Įgaliotasis asmuo, būdamas Namo dviejų butų savininkas, buvo ir yra tiesiogiai suinteresuotas tokias lėšas naudoti ne pagal jų paskirtį, numatytą galiojančiuose teisės aktuose, bet naudoti jas savo ir siekiamų naujai pasamdyti buhalterių atlyginimams mokėti. Todėl Susirinkimo dalyvių dauguma priimtas sprendimas Nr. 7 naikintinas kaip neatitinkantis teisės aktų reikalavimų ir jiems prieštaraujantis, taigi, neteisėtas.

Protokole

Susirinkimo metu ieškovės atstovas aiškiai išdėstė poziciją, kad atsakovė neturėjo nugriauti buvusios sklypą juosiančios tvoros (Garso įrašo laikas nuo 00:52:19). Atsakovės atstovas pripažino, kad tvorą nugriovė dėl to, kad atsakovė šalia turi kitą pastatą ir kad taip yra patogiau vaikščioti (Garso įrašo laikas nuo 00:53:30). Ieškovės atstovas aiškiai balsavo „prieš“ tvoros įrengimą ir nurodė, kad turi 5 balsus, kadangi yra balsuojama dėl Sklypo ir yra kalbama apie Sklypo bei jame esančių objektų bendraturčius, ne vien tik apie daugiabučio Namo bendraturčius. Tačiau atsakovės atstovas ignoruodamas ieškovės atstovo teisinius argumentus, nurodė, kad Susirinkime sprendimas yra priimamas pagal turimus dokumentus, t. y. balsuojama „už“, nes neturima duomenų, kad ieškovės atstovas yra penkių objektų savininkas. Įgaliotasis asmuo jau Susirinkimo metu neatsižvelgė į tai, kad ieškovės atstovas pažadėjo atsiųsti Sklype esančių statinių nuosavybę patvirtančius dokumentus ir nutarė jų nelaukti, o vėliau juos gavęs, ėmėsi savavališkai juos interpretuoti.

Be to,  atsakovė, po to kai savavališkai nugriovė stovėjusią tvorą, suorganizavo kitą Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, kuriame siekė, kad būtų pritarta jau nugriautos tvoros nugriovimui. Minėto susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumas yra ginčijamas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-21132-1019/2022 (teisminio proceso Nr. Nr. 2-68-3-16347-2022-6).

Protokole

Pažymėtina, kad ne visi Sklypo bendraturčiai (patikėtiniai) yra JVS šalimis. Be to, JVS šalys net negali spręsti dėl Sklypo, kuris valdomas visų Sklypo (o ne Namo) bendraturčių (patikėtinių) sutarimu. CK 4.75 str. 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Ieškovė nurodė, kad ji vadovaujasi teisiniais argumentais dėl Susirinkimo sprendimų Nr. 4 ir Nr. 5 neteisėtumo, todėl  sprendimas Nr. 8 naikintinas kaip neteisėtas.

Protokole

Iš atsakovės pateikto Protokolo matyti, kad sprendimas buvo priimtas, o šiuo klausimu Susirinkime dalyvaujančių asmenų (keturių butų savininkų) balsai pasiskirstė taip: 3 balsai „už“, 1 (ieškovės atstovo) – „prieš“, 0 – „susilaikė“.

Sprendimo Nr. 9 neteisėtumas yra akivaizdus ir naikintinas tais pačiai motyvais, kaip ir sprendimas Nr. 7. Ieškovės nuomone, iš esmės sprendimas Nr. 7 ir sprendimas Nr. 9 yra identiški ir S. Į. asmens faktiškai pristatyti kaip vienas klausimas (Garso įrašo laikas nuo 00:47:00 ir nuo 01:05:20). Garso įrašas įrodo (Garso įrašo laikas nuo 01:05:20), jog atsakovės atstovas pristatydamas klausimą Nr. 9 nurodė, kad yra steigiami du etatai ir bus nustatyti atlyginimai, kad būtų tvarkomi reikalai, nes reikalinga prižiūrėti stogą, atlikti remonto darbus, kreiptis į teismus ir pan. Ieškovės atstovas aiškiai pasisakė prieš tokio apmokėjimo nustatymą ir paaiškino, jog daug logiškesnis sprendimas būtų Namo administratoriaus samdymas, o atsakovė nėra verčiama būti Įgaliotuoju asmeniu ir gali atsisakyti juo būti.

Atsakovės atstovas, Susirinkimo metu svarstant klausimus Nr. 9 ir Nr. 7, net neužsiminė apie nustatytiną 150 Eur dydžio atlyginimą Įgaliotiniui ir tokio paties dydžio atlyginimą buhalterei, ir juo labiau, kad jis bus mokamas iš kaupiamųjų lėšų, kurių tik maža dalis liktų kaupiama pagal tiesioginę paskirtį.

Todėl Protokole nurodytas sprendimas Nr. 9 ne tik neatitinka tos formuluotės, kuri buvo svarstoma Susirinkime ir yra savavališkai papildyta vėliau surašant Protokolą, bet ir apskritai, yra absoliučiai nepagrįstas ir neteisėtas, dėl ko turėtų būti panaikintas.

Susirinkimo Protokolo sprendimo Nr. 10 aprašyme yra nurodytos dirbtinai sukurtos aplinkybės, jog ieškovė ar jos atstovas tariamai pakeitė Namo rūsio spyną, neperdavė raktų ir Susirinkimo dalyviai negali pateikti į rūsio dalį, taip pat, kad iš minėtos rūsio dalies sklinda Namą gadinanti drėgme, kad trečiasis suinteresuotas asmuo negali patekti į jai priklausančias patalpas. Todėl sprendimu Nr. 10 yra siūloma, iškvietus atitinkamas tarnybas, duris atrakinti, pakeisti spyną ir pan.

Garso įrašas patvirtina, jog Susirinkime atsakovės atstovas iškėlė klausimą „dėl patekimo į rūsį“ (Garso įrašo laikas nuo 01:07:08), tačiau Protokole neatspindėta ieškovės atstovo iškelta problema dėl apribotos teisės ieškovei patekti į ieškovei priklausančią Namo palėpę. Ieškovės atstovas paaiškino, kad su trečiuoju asmeniu R. Š. jau buvo sutaręs įregistruoti VĮ Registrų centre rūsio kadastrinius matavimus, tačiau R. Š. persigalvojo. Trečiajam asmeniui ir ieškovei priklauso po maždaug 1/2 rūsio. Tuo tarpu atsakovė, prisidengdama dviejų Namo gyventojų ginču dėl Namo rūsio ir palėpės nuosavybės dalių pasiskirstymo, ignoruodama ieškovės atstovo pretenzijas dėl neleidimo ieškovei naudotis Namo palėpe, daro spaudimą ieškovei tik dėl rūsio, nors tokio klausimo Susirinkimui iš viso negali teikti spręsti. Atsakovė pati siekia patekti į ieškovei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančią rūsio dalį, prisidengdama siekiu sutvarkyti Namo sieną, kad į atsakovei priklausančio rūsio dalį nesisunktų drėgmė iš ieškovės rūsio pusės. Tačiau drėgmė rūsyje atsiranda todėl, kad atsakovė jau dvejus metus nieko nedaro dėl pamatų hidroizoliacijos, nors šį klausimą ieškovės atstovas kėlė daug kartų. Ieškovas atstovas į ieškovės rūsio dalį buvo įleidęs atsakovės samdytus specialistus, kurie taip pat konstatavo, kad būtent Namo išorinė siena yra drėgna, o drėgmė skverbiasi iš išorinės Namo sienos nuo gatvės pusės. Šiuo metu atsakovė atliko tik tos Namo dalies, kurioje yra jai priklausančios patalpos, pamatų hidroizoliacijos ir apšiltinimo darbus (išskyrus gatvės pusę).

Analizuojant sprendimo Nr. 10 teisėtumo klausimą pažymėtina, jog tokio pobūdžio klausimas iš viso negalėjo būti svarstomas Susirinkime ir dėl jo negalėjo būti priimti jokie sprendimai. Atsakovė neturi teisės patekti į ieškovei kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalinės nuosavybės teise priklausančią Namo rūsio dalį. Todėl tai, kad Susirinkime buvo balsuota dėl klausimo Nr. 10 ir dėl tokios klausimo formuluotės, kuri nurodyta Protokole, buvo priimtas Sprendimas, rodo, kad atsakovė sukūrė dirbtinius teisinius „naujadarus“, kurie atspindi atsakovės supratimą apie Namo bendro naudojimo objektus ir privačia nuosavybe disponuojamus butus ir kitas patalpas bei galimybes savarankiškai jomis disponuoti. Visiškai nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė siekia riboti ieškovės teisę į nuosavybę.

Nagrinėjamo Susirinkimo sprendimo Nr. 10 neteisėtumas vertintinas vadovaujantis ir oficialiosios konstitucinės jurisprudencijos nuostatomis. Pagal analogiją vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (1999 m. birželio 23 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintos namo perdavimo bendrijai tvarkos 2.1.2 papunkčio ir 3 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai“), kurioje konstatuota, kad “bendrijos įsteigimas nereiškia, jog privačios ar viešosios nuosavybės teisės subjektai netenka nuosavybės teisės į jiems priklausantį turtą, todėl bendrijos įsteigimas savaime nesuteikia pagrindo varžyti ar kitaip riboti savininkų teises ir teisėtus interesus“, Įgaliotojo asmens veiksmai ribojant ieškovės teises bei teisėtus interesus siekiant nevaržomai naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiomis Namo rūsio patalpomis, yra nepateisinama.

Todėl Susirinkimo Protokole užfiksuotas Sprendimas Nr. 10 naikintinas kaip neteisėtas ir varžantis ieškovės nuosavybės teisę.

Susirinkimo pabaigoje ieškovės atstovas paklausė atsakovės (Įgaliotojo asmens) atstovo, kada bus atsiųstas Susirinkimo protokolas (Garso įrašo laikas nuo 01:16:30), o atsakovės atstovas pažadėjo, kad Protokolas bus pateiktas „kitos savaitės pradžioj“. Tačiau, kaip jau buvo minėta, jis buvo pateiktas tik 2022 m. gruodžio 5 d. kartu su atsiliepimu į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-24109-1099/2022.

Tuo tarpu savo pagrindinio intereso klausimu Įgaliotasis asmuo veikia aktyviai ir Susirinkimo metu atsakovės atstovas nepraleido progos net kelis kartus paklausti ieškovės atstovo bei pasiūlyti pagalvoti apie ieškovei priklausančio buto pardavimą atsakovei (pvz., kelis kartus to aiškiai paklausė Susirinkimo metu, o Susirinkimo pabaigoje dar ir dar kartą priminė apie tai pagalvoti; pvz., Garso įrašo laikas nuo 01:18:18). Todėl atsakovė tiek ginčo Susirinkime formuluojamais sprendimais, tiek ir kitais savo aktyviais veiksmais pakankamai aktyviai daro spaudimą ieškovei parduoti jai nuosavybės teise priklausantį Namo butą ir tokie atsakovės veiksmai suintensyvėjo po to, kai ieškovė aiškiai atsisakė jai priklausantį butą parduoti. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė, įsigijusi du Namo butus iš keturių, pradėjo įvairiais būdais siekti nupirkti iš ieškovės jai priklausantį Butą kartu su turima Sklypo dalimi ir šį klausimą kėlė daugybę kartų. Ieškovės atstovui atsakius, kad Buto parduoti neplanuoja, atsakovė, manytina, pradėjo bandyti daryti įvairiausią spaudimą parduoti Butą, pvz., ėmė „įspėti“, kad reikalaus ieškovės „atlyginti“ dėl drėgmės rūsyje patirtas išlaidas, nors minėti Namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros, remonto ir kt. klausimai priklauso būtent nuo atsakovės kaip Namo Įgaliotojo asmens veiksmų pagal JVS. Todėl ir 2022-02-24 d. Susirinkimo organizavimas bei jame priimti Sprendimai (naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymas, balsavimas dėl privalomųjų kaupiamųjų lėšų Namui atnaujinti ir kitų renkamų lėšų, tenkančių Butui, didinimo nuo 40 Eur per metus iki 99 Eur per mėnesį, Namo stogo keitimo (nors galimai užtektų tik remonto), pamatų hidroizoliacijos ir fasado atnaujinimo darbų kaina ir kt.), taip pat vertintini kaip spaudimo ieškovei priemonė.

Atsakovė UAB „Florinus“, į. k. 303169364, pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas-2988,70 Eur (1258,40 Eur+786,50 Eur+943,80 Eur) (b.l. 22, dok-2524; b.l. 65, dok-32148; b.l.71, dok-47847; b.l. 75, dok-51088) .

Atsiliepime (b.l. 22, dok-2524) bei atsakovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad Susirinkimas įvyko 2022-02-24 d.  Susirinkime dalyvavo ieškovės atstovas A. G. kartu su advokatu D. B., kuris nepateikė įgaliojimo ar kito dokumento įgalinančio jį atstovauti ieškovę ir dalyvauti susirinkime. Susirinkimo metu vyko darbotvarkėje numatytų klausimų aptarimas ir balsavimas dėl pritarimo/nepritarimo jiems.

2022-02-24 d. vykusiame namo Įgaliotinis UAB „Florinus“ pateikė informaciją apie namo pamatų, stogo ir fasado būklę, pabrėždamas, jog yra būtinas stogo remontas ir pamatų hidroizoliacija. Namo fasado atnaujinimo klausimas buvo keliamas dėl to, kad būtinybė jį atnaujinti akivaizdžiai artėjo, todėl klausimas dėl fasado atnaujinimo buvo pateiktas potencialiems rangovams ir atitinkamai namo butų ir kitų patalpų savininkams dėl to, jog darant visus darbus vienu metu, dėl darbų didelės apimties buvo didelė galimybė gauti iš potencialių rangovų ženkliai mažesnes remonto darbų kainas. Buvo kreiptųsi į keletą statybų bendrovių. Savo pasiūlymus pateikė bendrovės „Apresta“ „ITP 4E“, „Vaimarkas“, „Baltijos inžinerinė grupė“. Namo įgaliotinis UAB „Florinus“ pateikė susirinkimo dalyviams apklausos būdu atrinkto mažiausią kainą pasiūliusio galimo rangovo namo remonto darbams vykdyti pateiktas darbų sąmatas. Dėl namo stogo ir pamatų tarp susirinkimo dalyvių jokių klausimų nekilo, buvo pripažinta, jog tokius darbus ir tokia kaina atlikti reikalinga. Dėl namo fasado atnaujinimo ieškovės atstovas A. G. prieštaravo, tačiau atsižvelgęs į namo įgaliotinio UAB „Florinus“ pastabą, jog darant visus darbus vienu metu rangovai siūlo daug patrauklesnę darbų kainą, paprašė pateikti būtent šio darbų baro sąmatą ir šį klausimą spręsti pakartotinai. Kadangi tuo metu tarp ieškovės, jos atstovo ir namo įgaliotino UAB „Florinus“ nebuvo kilę didesnių ginčų, bendravimas vyko pakankamai geranoriškai, visų rangovų darbų sąmatos po keleto dienų ieškovei buvo pateiktos įmetant į jos pašto dėžutę adresu (duomenys neskelbtini).

Kadangi jokių atsiliepimų dėl pateiktos fasado darbų sąmatos gauta nebuvo, buvo pradėtas rašyti susirinkimo protokolas. Susirinkimo metu buvo iškilęs klausimas dėl susirinkimo dalyviams priklausančių balsų skaičiaus. Ieškovės atstovas bandė įrodyti, jog skaičiuojant balsus būtina skaičiuoti ir jam bei ieškovei priklausančių, namo kieme stovinčių garažų vienetų balsus. Dėl šio neaiškumo namo įgaliotinis telefonu kreipėsi į VĮ Registrų centras specialistus, kurie paaiškino, kad žemės sklypas yra suformuotas namui (duomenys neskelbtini) ir proporcingai padalintas atsižvelgiant į namo butų ir kitų patalpų valdomą kiekį. Specialistė nurodė, kad garažai į šį skaičiavimą įtraukti būti negali, nes jie pastatyti tame žemės sklypo plote, kuris yra priskirtas atsižvelgiant tik į butų ir kitų patalpų name turimą kiekį. Sau priskirtame žemės sklypo plote kiekvienas iš žemės sklypo bendrasavininkų garažų ar kitų statinių gali statyti kiek tinkamas, jeigu tik turi atitinkamus valstybės institucijų ir gyventojų pritarimus ir tai jo balsų skaičiaus nedidina. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad ieškovės atstovo garažai žemės sklype atsirado galimai neteisėtai, kadangi nei vienas tiek dabartinis, tiek ankstesnis sklypo dalies savininkas tokių garažų statybai sutikimo davęs nebuvo. Dėl šio gauto išaiškinimo ir buvo koreguotas susirinkimo protokolas, į balsų skaičių neįtraukiant ieškovės atstovo nurodomų garažų. Tačiau pažymėtina, jog protokolas buvo koreguojamas nėjo turinio prasme, o tik balsų skaičiaus prasme. Ieškovės atstovas už esminius susirinkimo klausimus (namo remonto darbai) balsavo teigiamai, todėl atsakovė nemato priežasčių, kodėl jie galėtų būti nuginčyti.

Surašius susirinkimo protokolą jis buvo išsiųstas registruotu laišku ieškovei jos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau siuntos niekas neatsiėmė. Visos šios aplinkybės buvo nurodytos ir atsiliepiant į ieškovės atstovo skundą Vilniaus savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrių, vėliau teikiant teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį dėl neva nepateikto susirinkimo protokolo.

Dėl namo pamatų hidroizoliacijos. Šiuo klausimu buvo bendras sutarimas, jog pamatus hidroizoliuoti yra būtina. Susirinkimo dalyviams buvo pateikta iš visų pasiūlymų atrinkta mažiausia kainą pasiūliusios bendrovės “ITP 4E” sąmata dėl kurios iš esmės niekas iš susirinkimo dalyvių neprieštaravo. Ieškovės atstovas išreiškė pageidavimą, kad būtų pateikta pasirinkimui daugiau pasiūlymų iš kitų bendrovių.

Tokie pasiūlymai, sutinkamai su Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto Aprašo 9.3. p. buvo pateikti ieškovei įdedant į pašto dėžutę, adresu (duomenys neskelbtini). Tikėtina, kad ieškovė ar jos atstovas su jais susipažino, kadangi daugiau tokių prašymų (pateikti kitų bendrovių pasiūlymus) neteikė ir po gero laiko, neatsiėmę registruotu laišku siųsto susirinkimo protokolo ir kitų dokumentų pareikalavo būtent tik protokolo. Manome, kad susirinkimo sprendimas šiuo klausimu yra priimtas nepažeidžiant niekieno interesų, esant bendram visų susirinkimo dalyvių suinteresuotumui mokėti už pamatų hidroizoliaciją mažiausią kainą, todėl teisėtas.

Dėl namo stogo. Šio klausimo sprendimą lydėjo identiškos aplinkybės kaip ir 1-ojo klausimo atveju, todėl ir šiuo atveju teisiniai argumentai yra identiški, kaip ir nagrinėjant klausimą dėl namo pamatų hidroizoliacijos remonto darbų teisėtumo, todėl mutatis nmtandis taikytini ir argumentams, pagrindžiantiems sprendimo dėl namo stogo remonto projektavimo ir remonto darbų teisėtumą, todėl nesikartosime.

Dėl namo fasado remonto. Šiuo klausimu tarp susirinkimo dalyvių sutarimo nebuvo. Ieškovės atstovas tokiems darbams prieštaravo, nurodydamas, jog išlaidos, tenkančios vienu metu yra per didelės. Tačiau buvo nurodyta, kad kaip tik darant visus darbus vienu metu gaunamas pakankamai didelis ekonominis efektas, negu darant tokius darbus skirtingu metu, su skirtingais rangovais. Trečiąjį  asmenį atsakovės argumentai įtikino, todėl balsuojant šis sprendimas buvo priimtas balsų dauguma.

Dėl sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovė nurodė, kad negali sutikti su ieškovės pareikšta nuomone, kad šio klausimo sprendimas vyko chaotiškai ir, kad atsakovės atstovas pasiūlė šį klausimą palikti nenagrinėtą. Šis klausimas yra pats svarbiausias visiems susirinkimo dalyviams (išskyrus, dėl jiems vieniems suprantamų priežasčių gal būt tik ieškovei ir jos atstovui), todėl ir jo svarstymas buvo pakankamai emocingas, kiekvienam iš dalyvių pateikiant savų argumentų. Galimai svarstymo eigoje ir buvo ištarta frazė „paliekam klausimą nenagrinėtą“, tačiau vėliau, akivaizdu buvo priimtas sprendimas balsuoti dėl šio klausimą, atsižvelgiant į jo svarbą. Negalime sutikti su ieškovės argumentu, kad JVS dalyviai negalėjo svarstyti šio klausimo. Žemės sklypas yra suformuotas namui (duomenys neskelbtini), todėl namo butų ir kitų patalpų savininkai ne tik, kad gali, bet ir privalo svarstyti visus klausimus, susijusius su žemės sklypu. Bent jau tuo aspektu, kad kaip JVS dalyviai su galimai vieninga pozicija dėl sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo galėtų kreiptis į kitus sklypo savininkus. Sprendimas šiuo klausimu buvo priimtas balsų dauguma, todėl teisėtas.

Dėl kitų statinių, esančių žemės sklype. Sprendžiant šį klausimą susirinkimo dalyviai (butų 1,2,3 savininkai) nurodė, jog jie neturi jokių duomenų apie sklype stovinčių garažų/pagalbinių pastatų priklausomybę, todėl traktavo, jog tai yra neteisėti statiniai. Trečiasis asmuo, kaip ilgiausiai šiame name gyvenanti gyventoja nurodė, kad išjos sutikimo tokius statinius statyti nei ieškovė, nei jos atstovas, nei kiti asmenys, iš kurių galimai ieškovės ar jos atstovas šiuos statinius įsigijo neprašė ir ji tokio sutikimo niekam nėra davusi. Todėl, remiantis turima informacija dalis susirinkimo dalyvių laiko šiuos statinius nelegaliais. Gavus VĮ Registrų centras paaiškinimą, kad sklype stovintys garažai nesuteikia jų savininkams papildomų balsų sprendžiant namo butų ir kitų patalpų savininkų klausimus, todėl šiuo klausimu sprendimas buvo priimtas balsų dauguma - 3 balsai „už“, 1 balsas „prieš“. Tuo tarpu protokole įsivėlė rašybos klaida (šioje dalyje protokolas nebuvo pakoreguotas), kuri negali būti laikoma esmine, dėl ko sprendimas turėtų būti panaikintas.

Dėl apmokėjimo už šiukšlių išvežimą. Susirinkimo dalyviai apsikeitė nuomonėmis dėl šiukšlių išvežimo, sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu.

Dėl kaupiamųjų lėšų surinkimo. Susirinkimo dalyviai apsikeitė nuomonėmis dėl kaupiamųjų lėšų dydžio. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad yra numatyti dideli namo gerinimo darbai, todėl ir kaupiamosios lėšos turėtų būti rankamos kas mėnesį atitinkamo dydžio. Ieškovės atstovas prieštaravo pateiktam kaupiamųjų lėšų dydžiui, tačiau pats nepateikė jokio jų dydžio varianto. Balsų dauguma sprendimas buvo priimtas, jis yra teisėtas.

Dėl laikinosios tvoros pagal sklypą pastatymo. Susirinkimo dalyviai apsikeitė nuomonėmis dėl galimybės saugumo sumetimais aplink sklypą pastatyti laikinąją tvorą. Atsakovė ir trečiasis asmuo buvo už šį pasiūlymą, ieškovės atstovas pasisakė prieš. Balsų dauguma sprendimas buvo priimtas, jis teisėtas.

Dėl namo įgaliotinio ir buhalterės apmokėjimo. Šiuo klausimu taip pat pasisakė visi susirinkimo dalyviai. Buvo konstatuota, jog rengiant namo atnaujinimo darbus tiek įgaliotiniui, tiek buhalterei teks nemažas papildomas krūvis, todėl buvo pasiūlyta nustatyti būtent tokio dydžio atlygį. Dauguma balsų sprendimas buvo priimtas, jis yra teisėtas.

Dėl kitų einamųjų klausimų (patekimo į dalį namo rūsio). Trečiasis asmuo iškėlė klausimą, jog negali patekti į jai priklausančio rūsio dalį, kadangi ieškovė ar jos atstovas yra pakeitė pagrindinio įėjimo spyną, jai rakto neduoda, todėl pažeidžia jos konstitucines teises į nuosavybę. Ieškovės atstovas patekimo į rūsį klausimą visiškai nepagrįstai siejo su jo patekimu į palėpę klausimu, nors šie klausimai yra visiškai nesusiję. Ieškinyje melagingai nurodoma, jog atsakovė nereaguoja į ieškovės (jos atstovo) pretenzijas dėl patekimo į namo palėpę. Visų pirma, ieškovės atstovas niekada į atsakovę, kaip namo įgaliotinį nėra kreipęsis dėl neva nesudaromos galimybės jam pateikti į palėpę. Antra, patekimas į palėpę toje namo dalyje galimas tik per trečiojo asmens butą, kas prieštarautų bet kokiai teisinei, tiesiog bendražmogiškai logikai bei pažeistų įstatymo saugomą būsto neliečiamybės principą. Ieškovės atstovui buvo paaiškinta, jog į savo palėpės dalį jis galėtų patekti tik iš namo bendrosios erdvės, paruošęs ir suderinęs atitinkamą projektą. Balsų daugumą buvo priimtas teisėtas sprendimas.

Dėl ieškovės pateikto susirinkimo garso įrašo. Atsakovė pažymi, kad prieš pradedant susirinkimą nebuvo perspėta, jog bus daromas garso įrašas, todėl įrašas yra neteisėtas ir kaip įrodymas laikytinas niekiniu.

Ieškovė vėlgi melagingai teigia, kad „dėjo maksimalias pastangas“ išspręsti šalių nesutarimus taikiai, tačiau atsakovė kiekvienu atveju būna „maloniai“ nustebinta gaudama iš teismo eilinį ieškinį savo atžvilgiu. Net ir šiuo atveju, ieškovė nurodo, kad „kad Ieškovė tik kitoje civilinėje byloje gavo Protokolą ir sužinojusi apie jau priimtus Susirinkimo Sprendimus, Ieškovė neturi kitos galimybės kaip tik kreiptis į Teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo.“ Ieškovė pripažįsta, kad susirinkimo protokolą, kaip atsakovės priedą prie atsiliepimo į ieškinį gavo kitoje civilinėje byloje, tačiau net ir gavusi ir jau turėdama protokolą ieškovė ir jos atstovas nepasibodėjo dar ir papildomai ieškiniu kreiptis į teismą dėl protokolo, apie kurį kalba išreikalavimo per teismą. Tai akivaizdžiai rodo ieškovės ir jos atstovo „taikumą“ ir išskirtinį norą bylinėtis. Atsakovė visada yra pasiruošusi tartis geranoriškai netrikdant teismų darbo.

Trečiasis asmuo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l.25-28, dok-3120), nurodė, kad 2008 m. rugsėjo mėn. 11 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) išsipirko žemės sklypus pagal Geotekos kadastrinius matavimus. (duomenys neskelbtini) namo 1, 2, 3 butų savininkai savo parašais patvirtino sutikimą dėl sklypų ribų. V. B. G. nepasirašė kodėl nežino, tuo metu pretenzijų nekėlė. Todėl mes negali iki dabar užbaigti žemės sklypų įteisinimo. Sklypų išsipirkimo dokumentus rengė 1-2 butų savininkas G. J., jis ir galėtų paaiškinti kodėl nėra ieškovės parašo

Ieškovė V. B. G. 2007-01-24 d. be bendrasavininku žinios atliko geodezinius matavimus, (sklypo plotas pažymėtas kadastro žemėlapyje Registrų centre), matavimus atliko VGTU Geodezijos institutas. Dar vieni matavimai buvo atlikti 2021-03-10 UAB „Tiksli riba“ neinformavus bendrasavininkų.

2008 m. įsigyjant ž. sklypus prie 4 buto buvo priskirta 19,54 kv.m. namo dalis - 31 kv.m. žemės. A. G. teigimu tai jam padovanotas tėvo garažas. Neaišku, kodėl trečiojo asmens garažas nepriskirtas prie buto.

Rūsio, pastogės įteisinimo (ne pasidalijimo) dokumentus Nekilnojamojo daikto kadastro bylas parengė vadovaudamasi advokato L. J., Advokatų profesinės bendrijos „TRINIU JUREK“, nurodymais, patarimais. Pastogės projektą įregistravo, o rūsio projektą neregistravo, neva rūsyje yra butas ir trečiais asmuo turėtų keisti paskirtį. Susirašinėjimas su RC vyksta nuo 2009 m. iki dabar. RC nepateikė dokumento apie rūsyje esantį butą. Turi (duomenys neskelbtini) Seniūnijos raštą, paaiškinantį, kad rūsyje buvę butai, tiesiant (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) gatvę, buvo paversti rūsiais. Trečiojo asmens vyras žurnalistas iš „(duomenys neskelbtini)“ redakcijos gavo butą su rūsiu, su durimis ir spynom, padalintą tarp 3 ir 4 butų. Taigi, ieškovės teiginys, kad rūsys yra bendro naudojimo patalpa ir jokių užraktų neturi būti neatitinka tikrovės. A. G. savavališkai įstatė duris į bendro naudojimo patalpą su užraktu. Trečiasis asmuo į rūsį patekti negali.

Nuo namo žiūrint pirmas medinis pastatas, tai buvęs per pusę mažesnis sandėliukas, kada jis padidėjo neaišku, ir ar padidėjo teisiškai. Antras mūrinis garažas buvo 2 buto savininko Ch., kam atiteko Ch. pardavus butą G. J. nežino. Gautuose iš RC dokumentuose G. J. tapo savininku, o po to atsirado kiti savininkai. Trečiasis asmuo nepretenduoja į garažą, nei žemę po juo. Trečiasis garažas priklausė R. G., trečiasis asmuo ir T. Š. sutikom dėl leidimo statybai. Ketvirtas garažas priklausė V. (22 namas), kuris išvyko į (duomenys neskelbtini) ir garažą įsigijo V. B G. Penktas garažas T. Š., paveldėjus R. Š.

Šeštas ir septintas garažai buvo pastatyti 1993 m. F. K., gyv. (duomenys neskelbtini) g. 10 name. 1993-05-17 Vilniaus miesto prokuratūros sprendimu F. K. įpareigotas savo lėšomis nugriauti neteisėtai pastatytus garažus (nugriauti per 10 dienų). Deja, jie tebestovi iki šios dienos. O 1996-08-26 Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) seniūnijos potvarkiu garažai įteisinti, dabar yra G. nuosavybė.

S. K. garažus buvo pažeistos statybos taisyklės, pažeista stogo danga. Garažo stogo danga nukentėjo ir ieškovei paaukštinant kampinio garažo stogą. Drėgsta visos trys mano garažo sienos. Trečiojo asmens garažas užblokuotas ieškovės garažais. T. Š. garažo statybai gavo 21 kv. m. žemės sklypo, o garažas yra 17,42 kv.m., todėl turėtų būti priėjimas prie garažo.

Ieškinys tenkintinas visiškai

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei V. B. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris panaudos sutarties pagrindu naudoja ir valdo jos sūnus A. G., kuris yra ieškovės atstovas pagal notariškai patvirtintą įgaliojimą.

2016-05-25 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai yra pasirašę Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau –JVS).

Pagal JVS 6 str. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai įgaliojo atsakovę UAB „Florinus“, išrinktą šių savininkų 2021-02-07 d. susirinkime atstovauti namo butų ir kitų patalpų savininkų interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, remontu ir kitokiu tvarkymu.

Byloje nustatyta, kad daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 4 butai: ieškovei V.B. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „Florinus“ - du butai, esantys  (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui R. Š. - butas, esantis  (duomenys neskelbtini).

Namas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) –  (duomenys neskelbtini) dalyje, 2009-06-17 d. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtas savivaldybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe.

Namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotame žemės sklype, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris  bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (patikėjimo teise valdo NŽT), N. K. ir G. S., A. G., R. G. ir ieškovei V. B. G., atsakovei UAB „Florinus“ ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Š. Naudojimosi Sklypu tvarka nėra nustatyta. Sklypas nėra priskirtas Namui.

Sklype taip pat yra kiti pastatai – garažai, sandėliukai. Sklype yra 10 savarankiškų nekilnojamojo turto objektų ( 4 butai ir 6 garažai), priklausančių 8 savininkams. Iš 10 nekilnojamojo turto objektų, esančių žemės sklype, 4 priklauso ieškovei (butas ir trys garažai), 1 garažas – A. G., 2 butai – UAB „Florinus“.

Kaip nustatyta byloje, ginčo esmė yra 2022-02-24 d. Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokole nurodytų 10 sprendimų panaikinimas:

1. Namo, (duomenys neskelbtini) pamato hidroizoliacijos projektavimo ir remonto darbai;

2. Namo, (duomenys neskelbtini) stogo remonto projektavimo ir remonto darbai;

3. Namo, (duomenys neskelbtini) fasado remonto darbai;

4. Žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymas;

5. Pagalbinių statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) teisinės priklausomybės ir bešeimininkių statinių pašalinimo iš žemės sklypo klausimai;

6. Apmokėjimo už šiukšlių išvežimą klausimai;

7. Kaupiamųjų lėšų surinkimo klausimai;

8. Laikinos tvoros pagal žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pastatymo klausimai;

9. Įgaliotinio ir buhalterės apmokėjimo klausimai;

10. Kiti einamieji klausimai.

2022-02-24 d. butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkime dalyvavo ieškovės atstovas A. G. 

Byloje nustatyta, kad ieškovės atstovas A. G. ne kartą, pradedant nuo 2022-02-24 d. žodžiu ir vėliau raštu kreipėsi į atsakovę bei į kitas institucijas raštu su prašymu pateikti 2022-02-24 d. Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolą su ginčo sprendimais, tačiau po daugkartinių prašymų tik 2022-12-05 d. civilinėje byloje Nr. e2-1382-1099/203 susipažino su ginčo Protokolu ir jame užfiksuotais sprendimais.  

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-13 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-1382-1099/2023 buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio, nes nurodytoje byloje 2023-02-13 d. buvo gautas ieškovų V. B. G. ir A. G. pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo (nes atsakovė po kreipimosi į teismą pateikė ieškovų ieškiniu prašomus dokumentus: 2022 m. gruodžio 5 d. kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė 2022 m. vasario 24 d. vykusio daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolą; 2023 m. sausio 10 d. atsakovė pateikė kitų rangovų (neskaitant UAB „ITP E4“) – UAB „Baltijos inžinerinė grupė“ ir UAB „Apresta“, komercinius pasiūlymus dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto).

Ginčo dėl šių faktinių bylos aplinkybių byloje nėra.

Ieškovės teigimu, 2022-02-24 d. Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokole užfiksuoti sprendimai (10) naikintini dėl susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimų bei neatitikimo susirinkime svarstytinų klausimų užfiksavimo ginčo sprendimuose.

Teisinis įvertinimas bei teismo padarytos išvados 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Kaip reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 3 straipsnio 1 dalis, daugiabučių namų savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-344-614/2020).

CK 4.85 straipsnio 9 dalis, reglamentuodama butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų apskundimą, nedetalizuoja tokių sprendimų teisinės prigimties ir jų apskundimo (pripažinimo negaliojančiais) teisinių pagrindų. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo institutas savo prigimtimi bei sprendimų priėmimo tvarkos reguliavimu yra artimiausias juridinių asmenų organų sprendimų institutui. Tokią nuomonę suponuoja ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnyje nustatytas reguliavimas, nustatantis, kad tam tikrais atvejais, kai sprendimai turi būti priimami visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo, šių sprendimų priėmimui yra taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daugiabučio namo bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų priėmimą. Šiuo atveju įstatymas įtvirtina, kad visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais remiantis mutatis mutandis CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais, t. y. šie sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms arba protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).

Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, ieškovė susipažino su ginčo protokolu ir jame užfiksuotais sprendimais 2022-12-05 d. išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinės teisme civilinėje byloje Nr. e2-1382-1099/2023, į teismą kreipėsi 2022-12-20, taigi, ieškinio senaties terminas nepraleistas. 

CK 4.85 str. 9 d. numato, kad buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.

DNSBĮ 11 str. 11 d. numato, kad visuotinio susirinkimo protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos.

Bylos duomenimis, ieškovės atstovas A. G. dalyvavo 2022-02-24 d. Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkime ir reikalavo iš atsakovės pateikti šio susirinkimo protokolą žodžiu po šio susirinkimo ir  2022-05-04 d. raštu, ką patvirtina kartu su ieškiniu pateikti dokumentai, taip pat, 2022-06-13 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrių, o 2022-07-22 nesulaikius atsakymo į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, 2022-09-22 su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, iškelta civ.byla Nr. e2-1382-1099/23, tačiau ginčo protokolą gavo tik 2022-12-05 d. su atsiliepimu į ieškinį, t.y. po beveik 8 mėn. nuo susirinkimo dienos. Šios faktinės bylos aplinkybės suponuoja teismo išvadą, kad ginčo protokolas su jame užfiksuotais ginčo sprendimais yra surašytas atbuline data ir tai teismas vertintina kaip esminį procedūros pažeidimą, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms (DNSBĮ 11 str. 11 d.), be to,  nepagrįstai ilgą laiką apribojo ieškovės teisę Susirinkimo sprendimus apskųsti teismui.

Duomenų, kad atsakovė siuntė ieškovei arba jos atstovui ginčo protokolą el. paštu, byloje nėra, ši aplinkybė neįrodyta (CPK 178 str.).

DNSBĮ 11 straipsnis nustato, kad pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Susirinkimai turi būti protokoluojami; susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu (išskyrus įstatyme nurodytas išimtis). Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija (balsavimą raštu detaliau reglamentuoja Aplinkos ministerijos 2011 m. kovo 24 d. įsakymas Nr.D1-251 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“). Susirinkimo sprendimai (tarp jų priimti ir balsuojant raštu) registruojami ir skelbiami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka (DNSBĮ 12 str. 3 d., 11 str. 13 d.). 

Aprašo 3.3 p., 3.4 p. taip pat nustato, kad susirinkimo organizatorius parengia, tame skaičiuje, susirinkimo darbotvarkę, prie kiekvieno darbotvarkės klausimo pateikiami siūlomų sprendimų projektai. Tai atkartota ir JVS 10 p.

DNSBĮ 11 str. 10 d. numato, kad visuotiniai susirinkimai turi būti protokoluojami. Visuotinio susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

CK 4.85 straipsnio 1–7 dalyse ir įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta teisės normų visuma užtikrina butų ir kitų patalpų savininkų teises, kai yra priimami butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai pagal CK 4.85 straipsnį. Esminiai šiose normose įtvirtinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo reikalavimai yra susiję su sprendimų priėmimo iniciatyvos teisės, pareigos pateikti bendraturčiams atitinkamą informaciją (įskaitant informacijos apie balsavimą suteikimą, balsavimo biuletenių įteikimą, viešo protokolo paskelbimą ir kt.), kvorumo ir sprendimui priimti reikalingos daugumos reguliavimu. Šių reikalavimų įgyvendinimas yra itin reikšminga bendraturčių teisių priimant sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės užtikrinimo garantija atsižvelgiant į tai, kad CK 4.85 straipsnis, nustatydamas paprastesnę bendraturčių sprendimų priėmimo tvarką, įtvirtina išimtį iš bendrosios CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendraturčių sprendimų priėmimo taisyklės, maksimaliai užtikrinančios įstatymo garantuotą savininko teisių apsaugą. Tik tinkamu teisės aktais reglamentuotos pareigos bendraturčiams suteikti reikiamą informaciją realizavimu bus užtikrintas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principų įgyvendinimas. Reikalavimas bendraturčiams suteikti visą reikiamą informaciją bendraturčių sprendimų priėmimo procese užtikrina, kad bendraturčiai, gavę visą reikiamą informaciją, galėtų ne tik priimti sprendimus turėdami visą sprendimui priimti reikšmingą informaciją, bet ir turėtų galimybę esant poreikiui tinkamai ir laiku apginti savo teises, įskaitant ir kitų bendraturčių sprendimų priėmimo inicijavimą ir pan. Todėl, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šie reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).

Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkams siūlomų 2022-02-24 d. susirinkime sprendimų projektus nenurodė vietos, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Šis pažeidimas laikomas esminiu, nes imperatyviai nurodytas DNSBĮ 11 str. 2 d., nes susirinkimo dalyviai neturėjo visos reikalingos informacijos sprendimų priėmimui. Teismo vertinimu, tokie pažeidimai, kurie paneigia bendraturčio teisę gauti informaciją ir priimti sprendimą gautos informacijos pagrindu, negali būti laikomi formaliais reikalavimų pažeidimais.

Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais remiantis mutatis mutandis CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais, t. y. šie sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms arba protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo (taigi ir remonto) priima patys šių objektų savininkai, todėl tokiu atveju, kai yra priimtas daugumos bendrojo naudojimo objektų savininkų sprendimas pritarti namo remonto projekto rengimui, vien tik formalių procedūrų pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą protokolą negaliojančiu. Tokią praktiką yra suformavęs ir kasacinis teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-378/2015).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima padaryti išvados, kad aptartas teismo sprendime Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo procedūros pažeidimas (siūlomų sprendimų projektų nebuvimas) bei nepateisinamai ilgai minėto protokolo nepateikimas ieškovei ar jos atstovui (apie 8 mėn.) yra neesminiai, formalūs, nes iš esmės buvo suvaržytos ieškovės bei jos atstovo teisės ir pareigos, todėl vien šių nurodytų motyvų pakanka patenkinti ieškinį ir panaikinti 2022-02-24 d. Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo Protokolą su jame užfiksuotais Sprendimais.

Ieškovė ieškinyje taip pat kelia klausimą, kad 2022-02-24 d. Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo darbotvarkės klausimai pateikti aptakiai, o svarstytini susirinkime darbotvarkės klausimai bei sprendimai neteisingai užprotokoluoti protokole.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022-02-24 butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkime buvo balsuojama dėl 10 klausimų:

1. Namo, (duomenys neskelbtini) pamato hidroizoliacijos projektavimo ir remonto darbai.

Balsavo: „Už“-4, „Prieš“ -0, „Susilaikė“ – 0;

2. Namo, (duomenys neskelbtini) stogo remonto projektavimo ir remonto darbai.

Balsavo: „Už“ -4, „Prieš“ - 0, „Susilaikė“ – 0;

3. Namo, (duomenys neskelbtini) fasado remonto darbai.

Balsavo: „Už“-3, „Prieš“ -1, „Susilaikė“ – 0;

4. Žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymas (būtina su savimi turėti visus nuosavybės teisę į žemės sklypo. (duomenys neskelbtini), dalį patvirtinančius dokumentus, jų originalus arba patvirtintas kopijas).

Balsavo: „Už“-3, „Prieš“ -1, „Susilaikė“ – 0;

5. Pagalbinių statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) teisinės priklausomybės ir bešeimininkių statinių pašalinimo iš žemės sklypo klausimai.

Balsavo: „Už“-3, „Prieš“ -5, „Susilaikė“ – 0;

6. Apmokėjimo už šiukšlių išvežimą klausimai.

Balsavo: „Už“ - 4, „Prieš“ - 0, „Susilaikė“ – 0;

7. Kaupiamųjų lėšų surinkimo klausimai.

Balsavo: „Už"-3, „Prieš“ -1, „Susilaikė“ – 0;

8. Laikinos tvoros pagal žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pastatymo klausimai.

Balsavo: „Už"-3, ..Prieš“ -1, „Susilaikė“ – 0;

9. Įgaliotinio ir buhalterės apmokėjimo klausimai.

Balsavo: „Už“-3, „Prieš“ -1, „Susilaikė“-0;

Balsavo: „Už“-3, „Prieš“ -1, „Susilaikė“ - 0

10. Kiti einamieji klausimai.

Balsavo: „Už“-3, „Prieš“ -1, „Susilaikė“ – 0.

Tokiu būdu, iš protokolo matyti, kad keli sprendimai priimti ir ieškovei balsuojant „už“, kiti- balsų dauguma.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas grindė ieškinio reikalavimą ir 2022-02-24 d. Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo garso įrašu, kuriuo išklotinę pateikė teismui (b.l. 62, dok-25995), kuri yra tinkama įrodinėjimo priemonė (LAT 2015-11-24 d. nutartis baudž. byloje Nr. 2K-491-303/2015, 2019-04-25 d. nutartis civ. byloje Nr.e3K-106-421/2019 ).

Teismas iš esmės pritaria ieškovės bei jos atstovų  argumentams dėl visų 2022-02-24 d. Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkime priimtų dešimties sprendimų, nurodytų šio susirinkimo protokole, kurie išsamiai išdėstyti tiek ieškinyje, tiek šio teismo sprendimo aprašomojoje dalyje, todėl jų  detaliai nekartoja, atkreipdamas dėmesį į esminius dalykus.  

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2016).

Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad 2022-02-24 d. Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkime priimti 10 sprendimai, užfiksuoti Protokole, ir šios susirinkimo savininkų susirinkimo garso įrašas, kuriuo išklotinę pateikė teismui ieškovės atstovas (b.l. 62, dok-25995) iš esmės skiriasi, kas sudaro pagrindą ieškinį tenkinti ir šiuo argumentu.

Taip, priimant Sprendimą 1 klausimu dėl namo, (duomenys neskelbtini), pamato hidroizoliacijos projektavimo ir remonto darbų nebuvo pateikta susirinkimo dalyviams galimų rangovų apklausos dokumentų, kad būtų galima įsitikinti geriausia darbų kaina, be to, nebuvo balsuota už konkretų rangovą šiems darbams atlikti, t.y. UAB „ITP“ ir pritarta sąmatos darbų kainai -27225 Eur. Ieškovės atstovas balsavo už būtinybę atlikti šiuos darbus, tačiau ne dėl konkretaus rangovo ir jo pasiūlytos konkrečios kainos.

Priimant Sprendimą 2 klausimu dėl namo, (duomenys neskelbtini), stogo remonto projektavimo ir remonto darbų analogiškai ieškovės atstovas balsavo dėl dalies stogo remonto būtinumo, tačiau nepritarė tokių darbų išlaidoms (apie 25000 Eur už viso namo stogo remontą), prašė pateikti išvadą dėl stogo avarinės būklės, tačiau tokia išvada nebuvo pateikta.

Priimant Sprendimą 3 klausimu dėl namo, (duomenys neskelbtini), fasado remonto darbų ieškovės atstovas teigė, kad tokio pobūdžio darbai nebūtini, o statybos darbų kaina per didelė. Be to, nebuvo pateikta susirinkimo dalyviams galimų rangovų apklausos dokumentų, kad būtų galima įsitikinti geriausia darbų kaina, o ieškovės atstovas ir trečiasis asmuo sprendė, kad šį klausimą reikia atidėti, todėl nebuvo kvorumo šiam sprendimui priimti.

Priimant Sprendimą 4 klausimu dėl namo, (duomenys neskelbtini), dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo buvo nustatyta, kad žemės sklypo savininkų yra 8, tame skaičiuje ir sklypo patikėtinė NŽT, tačiau susirinkime visi žemės sklypo savininkai nedalyvavo ir 3 balsai „už“ negalėjo nulemti teisėto sprendimo nesant žemės sklypo savininkų kvorumo.

Priimant Sprendimą 5 klausimu dėl pagalbinių statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), teisinės priklausomybės ir bešeimininkių statinių pašalinimo iš žemės sklypo (nepriimtas), nustatyta, kad tai prieštarauja Protokolo aprašymui ir biuletenio duomenims, iš kurių matyti, kad 3 balsai buvo „už“, 1 –„prieš“, o 1 „susilaikė“, iš kurio seka, kad sprendimas turėjo būti priimtas, t.y. užfiksuota prieštaringa informacija.  Ieškovės atstovo teigimu, jis taip pat nesusipažino su pagalbinių pastatų savininkų nuosavybės dokumentais.

Priimant Sprendimą 6 klausimu dėl apmokėjimo už šiukšlių išvežimą iš garso įrašo nustatyta, kad šiuo klausimu nebuvo svarstymo, balsavimo, todėl ir sprendimas nebuvo priimtas.

Priimant Sprendimą 7 klausimu dėl Kaupiamųjų lėšų surinkimo buvo nustatyta, kad tokia informacija susirinkimo dalyviams iš anksto nebuvo teikiama, ieškovės atstovas balsavo „prieš“, kaupiamosios lėšos yra tikslinės, naudojamos pagal paskirtį, turi būti sudarytas jų panaudojimo ilgalaikis planas, kuris nebuvo priimtas ir nenustatytas kaupiamosios įmokos tarifas, o iki plano patvirtinimo turi būti minimalus-3 Eur.

Priimant Sprendimą 8 klausimu dėl laikinos tvoros pagal žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pastatymo buvo nustatyta, kad neteisėtumo argumentai yra analogiški, kaip ir sprendimų Nr. 4 bei Nr. 5.

Priimant Sprendimą 9 klausimu dėl Įgaliotinio ir buhalterės apmokėjimo buvo nustatyta, kad ieškovės atstovas balsavo „prieš“, laikydamas, kad kaupiamosios lėšos turi tikslinį paskirtį, be to, konkretaus atlygio dydžio -150 Eur tiek įgaliotiniui, tiek buhalterei susirinkime nebuvo svarstoma.

Priimant Sprendimą 10 klausimu dėl einamųjų klausimų (atsakovei patekimo į namo rūsį) buvo nustatyta, kad namo rūsys atsakovei nuosavybės teise nepriklauso, o priklauso ieškovei bei trečiajam asmeniu ir šiuo metu rūsio savininkai siekia įteisini VĮ „Registrų centras“ nuosavybę, tačiau R. Š. atsisakė tai padaryti. Patekimas į namo rūsį be šio rūsio savininkų sutikimo negali būti teisingu sprendimu.

Taigi, visi teismo sprendime išdėstyti motyvai visumoje sudaro pagrindą pripažinti ginčo sprendimus negaliojančiais ir juos panaikinti.

CK 1.137 str. numato civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principus. CK 1.137 str. 3 d. numato, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Tokiu būdu ieškinys yra tenkintinas visiškai.

Kiti ieškinio bei atsiliepimų argumentai neturi įtakos sprendimo priėmimui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Sprendžiant atsakovo advokato pagalbai apmokėti išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 str. 2 d.).

Ieškovė patyrė 211 Eur (105 Eur +53 Eur+53 Eur) žyminio mokesčio bei 6897 Eur advokato išlaidų (b.l.69-70, dok-42084).  

Atsakovė patyrė 2988, 70 Eur advokato išlaidų.

Patenkinus ieškinį visiškai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės priteistina 211 Eur žyminio mokesčio ieškovės naudai (CPK 79, 80 str., 93 str.).

Sprendžiant ieškovės advokato pagalbai apmokėti išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 str. 2 d.).

Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, 2015-03-19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams, tačiau teismas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, bylos apimtį, trukmę, į ieškinio dalyką, kad elektroninė byla susidaro iš dviejų tomų, byla pradėta – 2022-12-20 d. ir tęsiasi iki šiol, bei į tai, kad ieškovės advokatas dalyvavo visuose posėdžiuose (4), surašė ieškinį (23 puslapiai), atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pateikė garso įrašo išklotinę (29 puslapiai), dalyvavo 4 posėdžiuose, ir nors pateiktos išlaidos neviršija maksimalaus dydžio išlaidų (68, 80 %), tačiau atsižvelgiant į sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus, ieškovo naudai priteistina 4897 Eur advokato išlaidų, nes 10 valandų garso išklotinė nereikalauja specialių teisinių žinių, be to, ieškovė ir jos atstovas iškėlė daug civilinių bylų atsakovui UAB „Florinus“, t.y. susirinkimo protokolų pateikimas, teisėtumas buvo sprendžiamas kitose civilinėse bylose, t.y. ieškovės atstovas buvo gerai susipažinęs su reikšminga medžiaga, atlikęs jos analizę todėl ieškovės atstovo darbo laiko sąnaudos nagrinėjamoje byloje negali būti tokios, kokios yra naujai iškeltoje byloje, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad pvz. civ.byloje e2-1382-1099/2023 ieškovei iš atsakovės buvo priteista- 4 744 Eur, civ.byloje e2-1102-1019/2023- 4929,50 Eur (CPK 83 str., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.), t.y. procesinis reikalavimas tenkintinas iš dalies.

Ieškinį patinkinus visiškai, Vilniaus apygardos teismo 2023-03-09 nutartimi civ.byloje e2S-561-603/2023 taikytą atsakovės UAB „Florinus“, atžvilgiu laikinąją apsaugos priemonę- sustabdyti 2022 m. vasario 24 d. Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokole nurodytų sprendimų vykdymą iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, naikintina (CPK 150 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 26,56 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (26,56 Eur), į valstybės pajamas (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d. ).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,-

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.

Panaikinti  Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų 2022 m. vasario 24 d. Susirinkimo Protokole nurodytus Sprendimus darbotvarkės klausimais dėl: 1. Namo, (duomenys neskelbtini) pamato hidroizoliacijos projektavimo ir remonto darbų; 2. Namo, (duomenys neskelbtini) stogo remonto projektavimo ir remonto darbų; 3. Namo, (duomenys neskelbtini) fasado remonto darbų; 4. Žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo;5. Pagalbinių statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) teisinės priklausomybės ir bešeimininkių statinių pašalinimo iš žemės sklypo klausimų; 6. Apmokėjimo už šiukšlių išvežimą klausimų; 7. Kaupiamųjų lėšų surinkimo klausimų; 8. Laikinos tvoros pagal žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pastatymo klausimų; 9. Įgaliotinio ir buhalterės apmokėjimo klausimų; 10. Kitų einamųjų klausimų.

Priteisti iš UAB „Florinus“ j.a.k.303169364, 211 Eur (du šimtus vienuolika Eur) žyminio mokesčio bei 4897 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis Eur) advokato teisinių paslaugų ieškovės V. B. G. a.k (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023-03-09 nutartimi civ.byloje e2S-561-603/2023 taikytą atsakovės UAB „Florinus“ j.a.k. 303169364, atžvilgiu laikinąją apsaugos priemonę- sustabdyti 2022 m. vasario 24 d. Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokole nurodytų sprendimų vykdymą iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės UAB „Florinus“ j.a.k. 303169364, į valstybės biudžetą 26,56 Eur (dvidešimt šešis Eur 56 ct) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5662). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja         Rima Bražinskienė