Civilinė byla Nr. e2-636-592/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06705-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,
sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,
dalyvaujant ieškovo atstovei Ingridai Krolienei,
atsakovo atstovams advokatei Dovilei Aukštuolytei ir Eugenijui Voisiat,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Elektrobalt“ ieškinį atsakovui UAB „Eugensa“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 15 893,65 Eur skolos, 572,07 Eur delspinigių, 8 proc. procesines palūkanas.
Ieškovas nurodo, kad 2007 m. balandžio 12 d. tarp UAB „Elektrobalt“ ir UAB ,,Eugensa” sudaryta Ilgalaikė pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2007-38 (toliau – Sutartis).
Sutartimi ieškovas įsipareigojo suderintą prekių asortimentą bei kiekį perduoti šalių suderintais terminais ir kainomis, kiekvieną kartą išrašant PVM sąskaitas faktūras (Sutarties I.1. p, II.1. p.), o atsakovas įsipareigojo priimti prekes sutartyje nustatytais terminais ir už jas sumokėti (Sutarties I.1. p, III.2.). Šalys susitarė, kad prekių asortimentas, kiekis, kaina suderinama šalių žodiniu arba rašytiniu susitarimu ir nurodoma sąskaitose faktūrose (Sutarties I.2. p.). Taip pat, šalys numatė, kad pirkėjas prekes atsiima savo transportu arba pagal susitarimą (Sutarties III.2. p.).
Pagal susiklosčiusią Sutarties vykdymo praktiką, dažniausiai telefonu, o rečiau elektroniniu laišku, atsakovas užsakydavo reikiamas prekes ir nurodydavo, kada atvyks transporto priemonė užsakytas prekes priimti.
2018-06-13 elektroniniu laišku atsakovo darbuotojas užsakė ir patvirtino, kad pirks 6 kilometrus kabelio plokšč. 3*1.5 YDYpzo 300/500V ir 13 kilometrų kabelio plokšč. 3*2.5 YDYpzo 300/500V. Atitinkamai atsakovui informavus, kad 2018-06-21 atvyks pasiimti užsakytų prekių, pastarajam buvo išsiųsta ir PVM sąskaita-faktūra Nr. EBN 18700133 9 571,10 Eur sumai su PVM.
2018-06-21 atsakovas atsiuntė transporto priemonę užsakytai prekei paimti, prekė buvo pakrauta į atsiųstą transporto priemonę, surašytas krovinio pakrovimo lapas.
2018-06-29 atsakovo vadovas pats atvyko pas ieškovą ir pasiėmė reikalingų prekių už 410,94 Eur su PVM bei, patvirtindamas prekių priėmimą, pasirašė išrašytą sąskaitą Nr. EBV 18110440.
2018 m. liepos 9 d. atsakovas telefonu užsakė 6 kilometrus kabelio plokšč. 3*1.5 YDYpzo 300/500V ir 13 kilometrų Kabelio plokšč. 3*2.5 YDYpzo 300/500V. Atsakovas atsiuntė transporto priemonę prekėms paimti, o ieškovas išrašė ir elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė PVM sąskaita-faktūrą Nr. EBN 18700396, 9 980,08 Eur sumai su PVM, taip pat buvo surašytas Krovinio važtaraštis Serija KL Nr. 180709, kurį pasirašė transporto priemonės vairuotojas.
Sutarties IV.1. p. šalys buvo numačiusios, kad atsakovas už prekes turi sumokėti ne vėliau, kaip per 60 dienų nuo sąskaitos-faktūros už tas prekes išrašymo dienos. Tačiau suėjus mokėjimo terminui atsakovas už sąskaitas neatsiskaitė. Atsakovas priėmė išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir niekada nereiškė nei dėl jų, nei dėl prekių jokių pretenzijų ir tik ieškovui pareikalavus apmokėti už prekes, savo įsipareigojimą pradėjo neigti, motyvuodama, kad prekių negavo.
Ieškovas pažymi, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 30 d. PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus įstatyme tokiam dokumentui nustatytus reikalavimus. Sistemiškai nagrinėjant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str. 1 ir 2 dalis, daro išvadą, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes. Pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Prekių tiekimu yra laikoma prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas. Iš to seka, kad PVM sąskaita faktūra turi būti įformintas prekių perdavimas kitam asmeniui. Tačiau, nors PVM sąskaita faktūra pati savaime nepatvirtina prekių perdavimo fakto, aplinkybė, kad atsakovas gavęs ginčo PVM sąskaitas faktūras nereiškė jokių pretenzijų (kad negavo nurodytų prekių), taip pat, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pats atsakovas buvo numatęs pasiimti prekes savo transportu, esant krovinio pakrovimo lapui bei važtaraščiui, taip pat kitiems minėtiems įrodymams, leidžia daryti išvadą, kad prekės atsakovui buvo perduotos.
CK 6.348 str. taip pat nurodo, kad pirkėjas per protingą terminą privalo pranešti pardavėjui apie netinkamą pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymą, o CK 6.327 str. 5 d. numato, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui. Nagrinėjamu atveju, atsakovas neinformavo ieškovo, kad nebūtų gavęs prekių pagal ginčo PVM sąskaitas-faktūras, ir tik pareikalavus apmokėti už prekes ėmė ginčyti jų perdavimą.
Sutarties IV.6. p. numatyta, kad už pavėluotų piniginių prievolių vykdymą pirkėjas moka 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl iš atsakovo priteistini delspinigiai.
Tuo pačiu Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas iš atsakovo skaičiuotinos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškinį.
Atsakovas nurodo, kad jam prekės pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras niekada perduotos nebuvo, todėl su ieškovu atsiskaityti jis neprivalo. Pažymi, kad atsakovas nėra suteikęs įgaliojimų savo darbuotojams pirkti ir užsakyti prekes atsakovo vardu, o pagal Sutartis V.4. punktą pasiimti prekes iš pardavėjo (ieškovo) ir pasirašyti sąskaitas faktūras gali tik pirkėjo (atsakovo) paskirti darbuotojai išvardinti pirkėjo (atsakovo) pateiktame įgaliojime, kuris yra priedas prie Sutarties. Toks įgaliojimas atsakovo darbuotojams niekada išduotas nebuvo.
Siekdamas išsiaiškinti aplinkybes, už kokias prekes buvo išrašytos minėtos PVM sąskaitos faktūros, atsakovas 2018-08-01 raštu Nr. 37-18 kreipėsi į ieškovą, prašydamas paaiškinti, kas užsakė prekes ir remiantis kokiais dokumentais, kokiu pagrindu ir kokios prekės buvo išduotos pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras. Prašė nurodyti, kam ieškovas perdavė prekes, nes neaišku, kas galėjo jas atsiimti iš ieškovo, kieno transportu ir kur turėjo būti pristatomos prekės.
Į minėtą paklausimą ieškovas neatsakė, o išsiuntė priminimo laišką dėl ginčo sąskaitų faktūrų apmokėjimo, atsakovas pakartotinai 2018-11-20 pretenzija Nr.56-18 kreipėsi į ieškovą, prašydamas pateikti atsakymą į atsakovo 2018-08-01 raštą Nr. 37-18. Ieškovas atsakymo nepateikė, tačiau ieškovo vadovas telefoninio pokalbio metu informavo atsakovo generalinį direktorių, kad atsakovo vardu prekes iš ieškovės užsakė atsakovo darbuotojas D. B..
D. B. nebuvo įgaliotas nei užsakyti, nei atsiimti prekes atsakovo vardu, be to, dar 2018-06-26 atsakovės generalinio direktoriaus įsakymu Nr.10-18 BK buvo sustabdytas atsakovo vadybininko D. B. pareigų vykdymas ir, siekiant išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją bei įtariant atsakovės darbuotoją D. B. sukčiavimu, atsakovas į kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamų D. B. veikų pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir dėl kitų BK įtvirtintų nusikalstamų veikų, kurių sudėties požymius galimai atitinka D. B. ir / ar kitų asmenų vykdyti veiksmai. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-asis skyrius 2018-10-30 pranešimu informavo atsakovą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-52038-18 pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnį.
Atsakovas pažymi, kad vien tik sąskaitos - faktūros išrašymas ir jos pateikimas pirkėjui neįrodo realaus prekių perdavimo fakto. Atkreipia dėmesį, kad ginčo sąskaitos faktūros yra išrašytos ieškovo Klaipėdos filialo, su kuriuo atsakovas jokių kontaktų neturi.
Pažymi, kad pakavimo lapą pasirašė E. J./J. (asmens pavardės sunkiai įskaitoma pakavimo lape), o krovinio važtaraštį pasirašė R. A. (asmens pavardės sunkiai įskaitoma krovinio važtaraštyje). Minėti asmenys atsakovui nėra žinomi, jie nėra ir niekada nebuvo nei atsakovo darbuotojai, nei atsakovo įgalioti asmenys priimti prekes, todėl kas ir kur pasiėmė ir išvežė prekes (jei jos apskritai buvo išvežtos) atsakovui nėra žinoma.
Ieškovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad būtent atsakovui (įgaliotam asmeniui) pagal ginčo PVM sąskaitą faktūrą Nr. EBN18700133 ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. EBN 18700396 atitinkamos prekės buvo realiai perduotos.
Atsakovas pretenzijų reikšti negalėjo, nes jam apie prekių užsakymą, pristatymą žinoma nebuvo, prekės nebuvo pristatytos.
Dėl aplinkybės, kad 2018-06-29 atsakovo vadovas pats atvyko pas ieškovą ir pasiėmė reikalingų prekių už 410,94 Eur bei, patvirtindamas prekių priėmimą, pasirašė išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. EBV 18110440, pažymi, jog toks ieškovo teiginys neatitinka tikrovės, nes ant minėtos ginčo PVM sąskaitos faktūros yra atsakovo darbų vadovo V. S. parašas, be to, atsakovas reikalavimą, kylantį iš PVM sąskaitos faktūros Nr. EBV 18110440, 410,94 Eur sumai yra įskaičiusi ir prievolė yra pasibaigusi, todėl nėra jokio pagrindo pakartotinai reikalauti priteisti skolą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. EBV 18110440.
Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytas argumentais.
Trečiasis asmuo neatvyko į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymų negauta, todėl byla nagrinėtina teismo posėdyje nedalyvaujant šiam asmeniui (CPK 247 straipsnis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas visiškai.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
CK 6.305 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
CK 6.317 straipsnis 1 dalis numato, kad pardavėjs privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Tuo pačiu CK 6.346 straipsnyje aptarta, kad pirkėjas privalo priimti jam perduotus daiktus, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę reikalauti daiktus pakeisti ar nutraukti sutartį; jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, pirkėjas privalo imtis tokių priemonių ir atlikti tokius veiksmus, kurie pagal įprastai reiškiamus reikalavimus būtini, kad daiktai būtų tinkamai perduoti ir priimti; jeigu pirkėjas, pažeisdamas savo pareigą, nepriima ar atsisako priimti daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas priimtų daiktus, arba atsisakyti vykdyti sutartį.
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.59 straipsnio draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka apmokėti už prekes, nes jų neužsakė, ir ieškovas nepateikė įrodymų apie jų perdavimą atsakovui.
Byloje nustatyta, kad ginčo šalys dar 2007-04-12 sudarė Ilgalaikę pirkimų-pardavimų sutartį Nr. 2007-38 (e. b. l. 3-4). Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžių, jog pats vykdė Sutarties V.4 punkto sąlygą – pateikė pardavėjui (ieškovui) įgaliotų atsakovo (pirkėjo) asmenų sąrašą, nors neginčijo, kad pagal Sutartį buvo vykdomi pirkimo-pardavimo sandoriai, tuo pačiu neginčydamas ir ieškovo nurodytos aplinkybės, kad praktikoje ieškovas parduodavo prekes pagal atsakovo pateiktus užsakymus el. laiškais ar telefonų skambučiai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pagal Sutarties V.5 punktą yra kada nors pranešęs atsakovui apie savo darbuotojų įgaliojimų sustabdymą ir ne vėliau kaip per dvi darbo dienas.
Taigi, atsakovas formaliai atsikerta Sutarties nuostatomis, nors pats faktiškai jų nesilaiko (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.193 straipsnis).
Atsakovas atsikerta, kad atsakovui (įgaliotam asmeniui) pagal ginčo PVM sąskaitą faktūrą EBN Nr. 18700133 (9 571,10 Eur sumai) ir PVM sąskaitą faktūrą EBN Nr. 18700396 (9 980,08 Eur sumai) (e. b. l. 6, 8) prekės buvo realiai perduotos.
Iš 2018-06-13 el. laiško, išsiųsto iš atsakovo pardavimų vadybininko D. B. darbinio pašto (naudojami ir atsakovo rekvizitai), matyti, kad buvo užsakomi ginčo kabeliai, o 2018-06-21 ieškovo vadybininkas D. K. rašo atsakovo darbuotojui D. B., kad siunčia sąskaitą, pasiėmimas (prekių) – Liepkalnio g. 85 (adresu) (e. b. l. 40, 41). Dėl šio užsakymo yra ieškovo (darbuotojas – surinkėjas A. K.) (e. b. l. 43).
Liudytoju apklaustas D. K. patvirtino, kad ankščiau prašė prekių iš D. B., pastarasis buvo elektroniniame sąraše, kad gali teikti užsakymus, kad D. B. teikė užsakymą darbiniu el. paštu, suderino, kada atvažiuos transportas, po kelių dienų atvyko transportas, sandėlis (ieškovo) informavo, kad prekės atkrautos, todėl jis išrašė sąskaitą atsakovui.
Liudytojas A. K. patvirtino, kad ginčo pakavimo lapas rengtas jo, nes turėjo atvykti klientas. Tik esant šiam dokumentui atiduodamos prekės.
2018-07-09 ieškovo darbuotojas vadybininkas Š. S. el. paštu siunčia atsakovo el. adresu (logistika@eugensa.lt) ir kitą PVM sąskaitą faktūrą EBN Nr. 18700396 (e. b. l. 45). Tą pačią dieną sudaromas Krovinio važtaraštis, nurodant, jog pakrautos prekės 2018-07-09 12:02, Liepkalnio g. 85A, Vilniuje (e. b. l. 47).
Liudytoju apklaustas Š. S. patvirtino, kad paskambino D. B., prisistatė iš UAB „Eugensa“, po pakrovimo paskambino D. B., šis prašė sąskaitą išsiųsti įmonės paštu.
Liudytojų parodymai gana išsamūs ir nuoseklūs, byloje nėra duomenų, kad jie įtariami nusikalstama veika dėl ginčo sandorių, todėl teismas remiasi jų parodymais.
2018-10-17 atsakovo pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo D. B. atžvilgiu (e. b. l. 67-73) atsakovas nurodo, kad šis asmuo dirbo pas atsakovą nuo 2017-10-24 iki 2018-08-27 ir teikė užsakymus atsakovo vardu kitoms bendrovėms, tame tarpe ir ieškovui, dėl ko gautos minėtos ginčo sąskaitos (e. b. l. 43, 3 pastraipa).
Pažymėtina, kad šiame pareiškime nurodoma, jog D. B. pareigų vykdymas buvo sustabdytas 2018-06-26 įmonės direktoriaus įsakymu, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad apie tai buvo informuoti verslo partneriai, tame tarpe ir ieškovas, vykdant Sutarties nuostatas ir protingumo, sąžiningumo ir bendradarbiavimo principus (CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsniai).
CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264 straipsnio 2 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką samdantis darbuotojus asmuo privalo ne tik pats laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, stengtis nepadaryti kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams žalos, bet ir kontroliuoti savo darbuotojų elgesį. Toks asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011).
CK 6.264 straipsnio prasme kontrolė apima darbuotojų parinkimą, jog būtų parinkti dirbti pareigingi ir atsakingi asmenys, veiklos organizavimą, kad būtų palaikoma gera darbų vykdymo kvalifikacija, tvarka ir drausmė, nesudaranti pagrindo žalos darymui, ir kontrolės sistema, apimanti aiškius reikalavimus darbų kokybei, atlikimui ir darbuotojų elgesiui, nuolatinę veiklos patikrą.
Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad atsakovo nerūpestingumas sudarė prielaidas D. B. atlikti ginčo užsakymus, dėl ko buvo sudaryti ginčo sandoriai, o kad jie (sandoriai) yra niekiniai ar negaliojantys byloje nėra pakankamai ir objektyvių įrodymų, todėl sandoriai turi būti vykdomi, t. y. atsiskaitoma už prekes, gautas iš ieškovo.
Pažymėtina, kad byloje D. B. ir neginčijo aplinkybės, kad ginčo užsakymai atsakovo vardu egzistavo ir ginčo prekės buvo paimtos iš ieškovo.
Atsakovas neginčija, kad 2018-06-29 jo vadovas atvyko pas ieškovą ir pasiėmė reikalingų prekių už 410,94 Eur (su PVM), patvirtino prekių priėmimą, pasirašydamas sąskaitą Nr. EBV 18110440 (e. b. l. 7). Atsakovas nurodo, kad neturi prievolės apmokėti šią sąskaitą, nes atliktas įskaitymas, tačiau nepateikė įskaitymą pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas nepagristai reikalauja priteisti ir šią sumą.
Taigi, iš byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumos darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti 15 893,65 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkintinas.
Tuo pačiu konstatuotina, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti delspinigius už pradelstus mokėjimus, todėl priteistina iš atsakovo ieškovui 572,07 Eur delspinigių (0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, paskaičiuota už 180 d. iki ieškinio surašymo – 2019-04-08) (6.256 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis, Sutarties IV.6. punktas).
Konstatavus, kad ieškovo piniginiai reikalavimai pagrįsti, tenkintinas ir reikalavimas dėl 8 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo - 2019-03-06 (byla iškelta pagal pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo) - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis ir 3 straipsnio 2 dalis).
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Ieškinį patenkinus visiškai, priteistina iš atsakovo ieškovui 2 402,75 Eur bylinėjimosi išlaidų: 370 Eur žyminio mokesčio ir 2 032,75 Eur advokato pagalbai; atsakovui nepriteista jo turėtos bylinėjimosi išlaidos; į valstybės biudžetą – 11,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai).
Dėl karantino paskelbimo Lietuvos teritorijoje šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo įteikimo dienos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Eugensa“, juridinio asmens kodas 123789424, ieškovui UAB „Elektrobalt“, juridinio asmens kodas 110681523, 15 893,65 Eur (penkiolika tūkstančių aštuonis šimtus devyniasdešimt tris eurus 65 ct) skolos, 572,07 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt du eurus 7 ct) delspinigių, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 16 465,72 Eur sumą nuo 2019-03-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 402,75 Eur (du tūkstančius keturis šimtus du eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB „Eugensa“, juridinio asmens kodas 123789424, į valstybės biudžetą 11,68 Eur (vienuolika eurų 68 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Igoris Kasimovas