Baudžiamoji byla Nr. 1-3481-1078/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21806-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S
Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, niekur nedirbantis, teistas:
1) 2017 m. liepos 20 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, - 30 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs.
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,
n u s t a t ė :
G. J. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2018 m. gegužės 7 d. apie 10 val. Vilniuje, miškelyje, esančiame tarp Justiniškių ir Pašilaičių mikrorajonų, tyčia keliu sudavė savo broliui M. J. į veidą, šiais savo veiksmais sukėlė M. J. fizinį skausmą, padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. J. nurodė, kad jis kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažįsta visiškai, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad 2018 m. gegužės 6 d. atvažiavo pas brolį M. J.. Su broliu vartojo alkoholį, šventė jo gimimo dieną. Pirmadienį ėjo su broliu, kur būtent tai buvo jis pasakyti negali, nes Vilniaus nepažįsta. Brolis pradėjo iš jo tyčiotis ir jis, supykęs, paėmė brolį už galvos ir keliu jam trenkė į veidą. Vėliau draugai jį nuvedė pas brolį, jis su broliu susitaikė, pastarojo atsiprašė. 2018 m. gegužės 9 d. G. J. buvo pas brolį, kuris prisigėręs pradėjo jam grasinti, kad jį pasodins, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Greitoji pagalba atvyko į butą, bet gydytojai brolio net neapžiūrinėjo. Jį ir Mindaugą pareigūnai atvežė į policijos komisariatą, nes Mindaugas žadėjo rašyti pareiškimą dėl to, kad jį sumušė (b. l. 51).
Be G. J. prisipažinimo, jo kaltė, įrodyta BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 5), Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio E. Z. 2018 m. gegužės 10 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 6-7), Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. D. 2018 m. gegužės 10 d. tarnybiniu pranešimu dėl nukentėjusiojo apklausos (b. l. 8), ikiteisminio tyrimo metu apklausto kaip liudytojo nukentėjusiojo M. J. parodymais (b. l. 10), alkotesterio kvitais (b. l. 19, 39), Pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje (b. l. 21), liudytojų E. Z., A. O. ir J. R. parodymais (b. l. 24-26, 29), 2018 m. gegužės 7 d. ir 2018 m. gegužės 10 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėmis (b. l. 32-34), 2018 m. gegužės 30 d. garso įrašo apžiūros protokolu (b. l. 37-38), kita bylos rašytine medžiaga.
Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad G. J. trenkė keliu savo broliui į veidą, taip pastarajam sukeldamas fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus G. J. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme sutinka (b. l. 62-63).
Skiriant bausmę G. J. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo panaudotas smurtas ir sukeltas fizinis skausmas kitam asmeniui. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. J. – teistas (teistumas neišnykęs, bausmę atlikęs), administracine tvarka baustas, yra galiojančių nuobaudų, šiuo metu niekur nedirba. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą, nesiekiančią šios bausmės rūšies vidurkio, kurio dydis, remiantis BK 641 straipsniu, mažintinas vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas G. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. gegužės 10 d. 00.29 val. iki 2018 m. gegužės 10 d. 15.43 val. (1 para arešto) (b. 1. 42-43).
G. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.
Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis BPK 420 - 421 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 30 (trisdešimt) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. J. skirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gegužės 10 d. 00.29 val. iki 2018 m. gegužės 10 d. 15.43 val. kas vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 1 (vieną) parą arešto.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo pradžios.
G. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Išaiškinti G. J., kad:
Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai.
Išaiškinti G. J., kad:
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Ieva Narbutaitė