Civilinė byla Nr. e2A-671-343/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20859-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. G. ir K. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. Č. ir A. Č. ieškinį atsakovams L. G. ir K. G. dėl teisės pripažinimo be atsakovų sutikimo pagal projektuotojo parengtą tvoros statybos projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai R. Č. ir A. Č. (toliau – ieškovai) pradiniame 2020 m. gruodžio 29 d. ieškinyje prašė pripažinti teisę be atsakovų L. G. ir K. G. (toliau – atsakovai) sutikimo pagal projektuotojo S. M. parengtą I grupės nesudėtingo statinio – tvoros (duomenys neskelbtini), statybos projektą, parengtą 2020 metais, įteisinti savavališką statybą, atlikti kadastrinius matavimus, įregistruoti tvorą Nekilnojamojo turto registre ir atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus tvorai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovai 2021 m. lapkričio 25 d. patikslintame ieškinyje teismo prašė pripažinti teisę be atsakovų L. G. ir K. G. sutikimo pagal projektuotojo S. M. parengtą I grupės nesudėtingo statinio – tvoros (duomenys neskelbtini), žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos projektą, parengtą 2021 metais, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

2.       Nurodė, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 67/100 dalys ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 131/374 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (įgyti 2016 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2605 pagrindu). Atsakovai 2017 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. MV-8920 pagrindu ir 2019 m. sausio 16 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 585 pagrindu įgijo dirbtuves (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 33/100 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 243/374 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 14d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14966-920/2019 patvirtino ieškovų ir atsakovų 2019 m. rugsėjo 25 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2019 m. birželio 25 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žemės matavimai“ matininko M. G. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą (toliau – Naudojimosi tvarkos planas). Ieškovams nustatyta atskirai naudotis 74 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „D“. Įsiteisėjus nutarčiai ieškovai kreipėsi į UAB „Žemės matavimai“ dėl koordinačių taškų pažymėjimo ir riboženklių įkasimo žemės sklype. Matininkas 2019 m. lapkričio 4 d. žemės sklype atliko koordinačių taškų pažymėjimą ir riboženklių įtvirtinimą vietoje pagal 2019 m. birželio 25 d. parengtą Naudojimosi tvarkos planą. Anot ieškovų, net ir nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsakovai ją pažeidinėja – nesant aptvertų atskirai bendraturčiams nustatytų naudotis žemės sklypų dalių, atsakovai ir jų klientai stato transporto priemones ieškovams skirtame naudotis žemės sklype, jas stato ant bendrojo naudojimo įvažiavimo/ išvažiavimo kelio. Ieškovai, įsigydami pramonės ir sandėliavimo objektų statybos paskirties žemės sklypo dalį, turi lūkestį jame vykdyti veiklą, todėl, siekdami aiškiai apibrėžti jiems nustatytą atskirai naudotis žemės sklypo 74 kv. m dalį, plane pažymėtą indeksu „D“, inicijavo žemės sklypo aptvėrimą tvora. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) surašė savavališkos statybos aktą ir administracinio nusižengimo protokolą. Ieškovai sumokėjo baudą, nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir kreipėsi į projektuotoją dėl I grupės nesudėtingo statinio – tvoros projekto parengimo. Projektuotojui S. M. parengus tvoros projektą, ieškovai per informacinę sistemą „Infostatyba“ pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė įpareigojo pateikti visų žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus. Atsakovai sutikimo nedavė. Ieškovai negali visapusiškai įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisės į jiems tenkantį naudotis žemės sklypą. Atsakovai piktnaudžiauja teise ir pažeidžia ieškovų teises.

3.       Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovai kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinį skyrių (toliau – KPD teritorinis skyrius) dėl parengto projekto atitikties nustatytiems paveldosaugos reikalavimams. KPD teritorinis skyrius 2021 m. gegužės 26d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tvoros statybos projekto (duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog šis žemės sklypas priskiriamas prie teritorijų, kuriose užstatymas nėra vertingoji savybė, tvarkomieji statybos darbai galimi, dėl metalinės tvoros statybos neprieštarautų, tačiau prašė nenaudoti tipinių gaminių, atsižvelgti į būdingas architektūrines išraiškos priemones. Ieškovai, atsižvelgdami į pastabas, pakoregavo projektą. Parengę patikslintą projektą jie kreipėsi į KPD teritorinį skyrių dėl parengto patikslinto projekto suderinimo. Tvora projektuojama vadovaujantis naudojimosi tvarkos planu ant ieškovams tenkančio atskirai naudotis ir bendrojo naudojimo žemės sklypo, plane pažymėto indeksu „B“, ribos. Tvoroje įrengiama įvažiavimo anga (3,5 m.). Tvoros faktinis aukštis neviršija STR 1.01.03:2017 nustatyto I grupės kitų inžinerinių statinių leistino aukščio ( ? 2 m) – 175 cm. Šalims nusistačius naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką, ieškovams tenkančio atskirai naudoti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „D“, aptvėrus tvora, jos pastatymas pagal parengtą projektą atitiktų proporcingumo principą ir užtikrintų teisingą ieškovų ir atsakovų teisių ir teisėtų interesų balansą, atitiktų ieškovų nuosavybės teises ir nepažeistų atsakovų nuosavybės teisių. 

4.       Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2019 m. sausio 16 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 585 pagrindu įgijo 243/374 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovai 2016 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2605 pagrindu įgijo 131/374 dalį minėto žemės sklypo. Šalys žemės sklypo dalis įgijo prie turimų statinių: dirbtuvės su prekybos patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso atsakovams, o ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise: 33/100 dalys priklauso atsakovams, 67/100 dalys priklauso ieškovams. Ieškovai piktnaudžiavo savo teisėmis, siekė naudotis didesne dalimi žemės sklypo nei jiems priklauso. Šalims nesutariant dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu, atsakovai kreipėsi į teismą. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14966-920/2019 patvirtinto šalių 2019 m. rugsėjo 25 d. taikos sutartį, kuria buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal 2019 m. birželio 25 d. UAB „Žemės matavimai“ matininko M. G. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą. Atsakovams nustatyta atskirai naudotis žemės sklypo 180 kv. m dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, ieškovams nustatyta atskirai naudotis žemės sklypo 74 kv. m dalimi, plane pažymėta indeksu „D“, šalims nustatyta 48 kv. m bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „C“ (ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), eksploatacijai), šalims nustatyta 72 kv. m bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „B“ (privažiavimui / išvažiavimui prie ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustačius naudojimosi tvarką žemės sklypu,  ieškovai vis tiek ieškojo būdų kaip naudotis didesne žemės sklypo dalimi. Apie 2020 m. kovo mėnesį savavališkai pastatė tvorą ir parengė projektą pagal faktiškai įrengtą neteisėtą tvorą. Prie ieškinio pridėtame UAB „Žemės matavimai“ 2020 m. rugsėjo 16 d. aiškinamajame rašte nurodyta, kad vietovėje esančios tvoros konstrukcijų koordinatės skiriasi nuo plane nurodytų koordinačių iki 0,04 m. Iš pateikto projekto statinio išdėstymo schemos matyti, kad statinio konstrukcijos yra už ieškovams išskirtos naudotis žemės sklypo dalies apie 0,04 – 0,20 m, kas sudaro apie 0,4 – 2 kv. m didesnį plotą nei ieškovams nustatyta naudotis. Antstolės S. V. 2020 m. rugsėjo 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 33 užfiksuota, kad ieškovų tvora su vartais bei varteliais žemės sklype yra pastatyta ant bendraturčių žemės sklypo ribos. Antstolė konstatavo, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane taškų, pažymėtų Nr. 4, 5 ir 7, riboženkliai nėra įkasti. Ieškovams įrengiant tvorą ir atliekant statybos darbus žemės sklype, neišliko žemės sklypo riboženkliai ties posūkio taškais plane pažymėtais Nr. 3, 4, 5. Tokiu būdu ieškovai galimai padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 112 straipsnio 1 dalyje. Žemės sklype ieškovai kartu su tvora įrengė ir vartus su automatiniu atidarymo mechanizmu, kuriuos naudoja patekimui į jiems išskirtą žemės sklypo dalį, naudojimo tvarkoje pažymėtą indeksu „D“. Protokole nustatyta, kad įvažiavimo vartų plotis yra 350 cm nuo stulpų. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane dalies, pažymėtos indeksu „B“, skirtos pravažiavimui, plotis yra 354 – 355 cm. Byloje nėra duomenų kiek atidaryti tvoros vartai užima plane pažymėtos indeksu „B“ dalies pločio ir ar nepatenka į atsakovams išskirtą žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „A“. Anot atsakovų, tvoros įrengimas pagal projektą yra neteisėtas. Tvoros plotis yra apie 705 cm ties žemės sklypo posūkio taškais Nr. 2 ir 3, tokiu būdu viršija ieškovams išskirtos žemės sklypo dalies plotį (685 cm) ir dėl to tvoros konstrukcijos patenka į valstybinės žemės ribas virš 0,10 m. Tvoros konstrukcijos patenka apie 20 centimetrų už žemės sklypo ribų tiek į valstybinę žemę, tiek į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas. Ties šiaurės vakarų ir šiaurės rytų ribomis žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme, todėl būtinas valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) sutikimas. Žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) miesto istorinę dalį, vadinamą (duomenys neskelbtini). Ieškovai, pakoregavę projektą ir pakeitę tvoros medžiagas, nebenumatę į išorę atsidarančių vartų, vartelių pripažino pagrįstais atsakovų argumentus ir į juos atsižvelgė. Atsakovai taip pat mano, kad pagal naują projektą tvoros matmenys yra siauresni, bendras tvoros ilgis numatytas mažesnis. Ieškovai iš esmės parengė naują projektą, kuriuo nebesiekia įteisinti savavališkai pastatytos tvoros. Toks ieškinys arba atmestinas kaip nepagrįstas, arba paliktinas nenagrinėtu.

                                 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino ieškovams teisę be žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų sutikimų pagal projektuotojo S. M. parengtą I grupės nesudėtingo statinio – tvoros (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. statybos projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą, priteisė ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovų 3 705 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų 6,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

6.       Vadovaudamasis 2020 m. rugsėjo 16 d. UAB „Žemės matavimai“ matininko M. G. parengtu aiškinamuoju raštu nustatė, kad ieškovų prašymu buvo atliktas žemės sklypo dalyje „D“ esančios tvoros posūkio taškų koordinačių patikrinimas vietoje. Vietovėje esamos tvoros posūkio taškų koordinatės skiriasi nuo plane duotų koordinačių iki 0,04 m. Vertino, kad šis skirtumas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 354 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ 32.1.2.2.2. punkte reikalaujamą tikslumą. Nustatė, kad patekimui į žemės sklypo dalį yra įrengti vartai, atsidarantys į bendro naudojimo sklypo dalį „B“, 3,5 m ilgio, atsidaro tokiu pačiu spinduliu ir lygiagrečiai sutampa su gretimo žemės sklypo pastatyta mūrine tvora. Atsidarę vartai nekerta žemės sklypo „A“ ribos. Patikrinus sklypo dalyje „D“ tvoros posūkio taškų koordinates matyti, kad tvora užtverta teisingai ir atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Iš prie rašto pridėtos schemos duomenų nustatė, kad esamos tvoros posūkio taško koordinatės skiriasi nuo plane duotų koordinačių: taško 1 – 0,03 cm, taško 2 – 0,03, taško 3 – 0,03-0,04 cm., taško 4 – 0,04 cm, taško 5 – 0,03 cm, ir neviršija minėtame Vyriausybės patvirtintame teisės akte nustatytos vidutinės kvadratinės klaidos, leidžiamos miesto teritorijoje.

7.       Nustatė, kad ieškovai, atsižvelgdami į atsakovų nesutikimo argumentus dėl tvoros projekto, pateikė patikslintą to paties projektuotojo projektą, iš kurio matyti, kad keičiamos tvoros konstrukcijos į dekoratyvinių plytų mūro 38×38 cm stulpus ant plytų sienos 38 cm skerspjūvio, kurios sumūrytos ant pamato, įgilinto 100 cm, tarpe stulpų sumontuota 90 cm aukščio medinė „žaliuzi“, tvoroje įrengta įvažiavimo anga (3,5 m). Tvora sklypo „D“ perimetru yra atribota akmens ar betono stulpeliais 45 cm aukščio.

8.       Atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad ieškovai iš esmės pateikė naują ieškinį, todėl jis turi būti paliktas nenagrinėtu arba atmestas. Tiek iš pirminio kartu su ieškiniu pateikto projekto, tiek iš pastarojo, teismas nustatė, kad abiem atvejais tvora projektuojama pagal bendrasavininkų pasirašytą sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą tiek ant išorinių sklypo ribų, tiek ant bendraturčiams paskirtų naudotis sklypų dalių ribų. Projekte pakeistos tik tvoros konstrukcijų medžiagos ir neliko vartelių bei vartų, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovai pareiškė atsakovams naują ieškinį. Patikslintu ieškiniu ieškovai atsižvelgė į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus rekomendacijas bei išankstinę nuomonę dėl projekto. 

9.       Nurodė, kad antstolė S. V. 2020 m. rugsėjo 7 d.  faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 33, dalyvaujant atsakovams, jų atstovui bei UAB „Suveta“ matininkui E. V., konstatavo, kad matininkas su GPNS imtuvu Trimble R8-2 su duomenų kaupikliu TSC2 užfiksavo, kad 2019 m. birželio 25 d. matininko M. G. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane ties posūkio taškais, pažymėtais Nr. 4, 5 ir 7, ieškovų tvora įrengta ant naudojimosi tvarkoje išskirtų bendraturčiams dalių ribos – ant taškų įmontuoti tvoros stulpai. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane ties posūkio taškais, pažymėtais plane Nr. 3, 6, 8, 9, 21, 22, 23, 24, 25, riboženkliai pažymėti tinkamai, kaip ir nurodyta plane. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu, dalyvaujant specialių žinių ir specialią įrangą turinčiam matininkui, nebuvo nustatyta, kad ieškovų tvora pastatyta nesilaikant riboženkliais pažymėtų ribų. 2021 m. birželio 30 d. buvo atliekamas pakartotinis faktinių aplinkybių konstatavimas – fiksuojamas tvoros plotis pagal naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Fiksavimo metu dalyvavo antstolė ir atsakovų atstovas advokato padėjėjas L. Z., kuris matavo ieškovų užtvertą tvorą. Teismas šį rašytinį įrodymą atmetė kaip netikslų ir prieštaraujantį 2020 m. rugsėjo 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.33 užfiksuotiems duomenims, dalyvaujant matininkui ir naudojant profesionalią įrangą.

10.       Atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad ieškovai objektyviai negali įsukti į jiems skirtą naudotis sklypo dalį pro įvažiavimo angą nepažeisdami atsakovams skirto naudotis sklypo ribos, nes ji per siaura. Nurodė, kad bendro įvažiavimo į šalims skirtas naudotis sklypo dalis plotis žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane yra 3,54 m. Ieškovų projektuojamas įvažiavimo į jų naudojamo sklypo dalį plotas – 3,5 m. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad minėti pravažiavimo kelio ir įvažiavimo į sklypą pločiai yra nepakankami automobiliui pravažiuoti ir įsukti į sklypą, kad pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Šalys sutiko su naudojimosi tvarkos projektu ir sudarė sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuri yra galiojanti. Be to, nebuvo pateikta įrodymų, kad pirminiame projekte projektuoti ir šiuo metu faktiškai esantys vartai, atsidarantys į bendro naudojimo sklypą, kokiu nors būdu pažeidė atsakovų teises ir interesus.

11.       Vertino, kad atsakovų argumentai, susiję su bendro naudojimo sklypo dalies priežiūra (sniego nukasimu), nesusiję su nagrinėjama byla. Atmetė kaip neįrodytus atsakovų argumentus, kad tvora patenka už žemės sklypo ribų tiek į valstybinę žemę, tiek į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, kadangi NŽT atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje nenustatė valstybinės žemės užėmimo požymių. Taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus dėl žemės kasimo darbų atlikimo neteisėtumo. Nurodė, kad tvoros pastatymui būtina įgilinti jos pamatą, tai yra numatyta projekte. Tuo tarpu kaip tvoros įgilinimas pažeidžia atsakovų teises ir interesus, atsakovai nenurodė.

12.       Vertino kritiškai atsakovų teiginius, kad pagal naują projektą tvoros matmenys yra siauresni, bendras tvoros ilgis numatytas mažesnis, todėl projektuojama tvora galimai yra siauresnė ir pateks į ieškovams paskirto naudotis sklypo dalį, todėl pasikeitė ne tik tvoros medžiagos, bet ir jos vieta. Nurodė, kad projekto sprendinys dėl tvoros vietos – ant sklypo ribos – nėra pasikeitęs. Be to, pagal nagrinėjamą projektą tvoros stulpai, kurie buvo 5×20 cm skerspjūvio ir su kuo nesutiko atsakovai, projekte numatyti dekoratyvinių plytų mūro – jau 38×38 cm ant 38 cm skerspjūvio plytų sienos, sumūrytos ant pamato, todėl tvorą montuojant ant sklypo ribos, jos dalis neišvengiamai pateks į šalių bendro naudojimo žemės sklypo dalį.

13.       Sprendė, kad atsakovų nesutikimo su projektuotojo S. M. 2021 m. parengtu I grupės nesudėtingo statinio – tvoros (duomenys neskelbtini), statybos projektu ieškovams siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, tokiu būdu įteisinant savavališką statybą, argumentai nėra pagrįsti, o atsisakymas duoti sutikimą pažeidžia ieškovų, kaip bendraturčių teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad ieškovams skirto atskirai naudotis žemės sklypo aptvėrimas tvora pagal projekto sprendinius iš esmės pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, kels grėsmę, apsunkins bendrai paskirto naudotis žemės sklypo eksploatavimo sąlygas. Nurodytais motyvais ieškinį tenkino.

14.       Bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) numatytus dydžius.

                                 III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Apeliaciniame skunde atsakovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.       Teismas nepagrįstai motyvavo, jog ieškovai pateikė iš esmės tapatų projektą, o ne naują ieškinį. Pažymi, kad ieškovai šią civilinę bylą iškėlė reikšdami reikalavimą pripažinti teisę be atsakovų sutikimo pagal projektuotojo S. M. statybos projektą įteisinti esamą vielos tinklo tvorą. Būtent dėl šios tvoros iki bylos iškėlimo ieškovai kreipėsi į atsakovus ir negavę pritarimo, iškėlė bylą pagal pirmąjį projektą. Apeliantų teigimu, patikslintas ieškinys yra pateiktas nurodant visiškai naują faktinį ieškinio pagrindą – naują projektą, nebesiekiant įteisinti esamos tvoros, o nugriovus esamą tvorą gauti statybą leidžiantį dokumentą naujos tvoros pastatymui iš visiškai kitų konstrukcijų, kitų matmenų, kitoje vietoje. Taipogi ieškovai nurodė visiškai naują ieškinio dalyką – pripažinti teisę be atsakovų sutikimo pagal projektuotojo S. M. parengtą I grupės nesudėtingo statinio – tvoros (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  statybos projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, susidaro teisiškai ydinga situacija, kai ieškovai parengė pirminį projektą esamos tvoros įteisinimui, negavę atsakovų sutikimo tvoros įteisinimui pagal pirminį projektą, kreipėsi į teismą, o bylos nagrinėjimo metu parengė naują projektą, jau nebe esamos tvoros įteisinimui, o visiškai naujos tvoros įrengimui ir, patikslinę ieškinį, suformulavo naują ieškinio dalyką – reikalauja pripažinti ieškovams teisę be atsakovų sutikimo pagal naują statybos projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą naujos tvoros pastatymui. Tokiu būdu ieškovai, pasikreipę su nepagrįstu ieškiniu, bylos nagrinėjimo metu atsižvelgę į atsakovų atsikirtimus ir motyvus, su jais sutikdami, atsisakė esamos tvoros įteisinimo, atsisakė pradinio projekto ir parengė naują projektą. Bylą iškėlus pagal visiškai kitą projektą, ieškovai lėmė, jog bylos šalys patyrė bylinėjimosi išlaidas.

15.2.       Teismas, priėmęs patikslintą ieškinį, kuris yra grindžiamas antruoju projektu, neturėjo vertinti pradinio ieškinio ir su pradiniu ieškiniu bei pirmuoju projektu susijusių atsakovų nesutikimo motyvų.

15.3.       Teismas priėmęs patikslintą ieškinį ir pradėjęs bylą nagrinėti pagal patikslinto ieškinio reikalavimus bei antrąjį projektą, nepagrįstai vertino, kad atsakovai buvo išreiškę nesutikimą 2020 m. rugpjūčio 10 d., 2020 m. rugpjūčio 31 d., 2020 m. rugsėjo 9 d., 2020 m. lapkričio 17 d., 2020 m. gruodžio 7 d. raštais į 2021 m. projektą ir, kad šie nesutikimo motyvai yra nepagrįsti, visiškai nevertino šios kategorijos bylose ieškiniui keliamų reikalavimų, nusistovėjusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl tai sudaro pagrindą sprendimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu panaikinti ir bylą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti.

15.4.       Teismas pažeidė CPK 93 straipsnio normas ir nepagrįstai priteisė iš atsakovų ieškovų naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kiekvienos suteiktos paslaugos kainos ieškovai nenurodė ir jų atlikimo datos nepateikė.

16.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1.       Atsakovai deklaratyviai nurodo, jog teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepasisakė dėl bylos esmės pagal patikslintą ieškinį, netinkamai identifikavo ginčo dalyką bei vertino bylai nereikšmingas aplinkybes. Atsakovai  apeliaciniame skunde nenurodo, kokios faktinės aplinkybės liko nenustatytos, kokias aplinkybes atsakovai laiko nereikšmingomis, kokius materialinės ir proceso teisės normų taikymo pažeidimus padare? teismas.

16.2.       Teismas, analizuodamas įstatyminį reglamentavimą, susijusį su bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio objekto valdymu, naudojimu ir disponavimu, tinkamai nustatė tarp šaliu? susiklosčiusius teisinius santykius, bei teisingai ir pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju, ieškovams, siekiantiems gauti statybą leidžiantį dokumentą, reikalingas bendraturčių rašytinis sutikimas. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teisingai tarp šaliu? paskirstė įrodinėjimo naštą.

16.3.       Ieškovai patikslintame ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio dalyką – dėl teisės pripažinimo be bendraturčio sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą.  Pažymi, kad pradiniame ieškinyje buvo prašoma pripažinti teisę be bendraturčio sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurio pagrindu būtų įteisinta savavališka statyba, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu dėl KPD sprendimo pakeisti tvoros medžiagiškumą į labiau atitinkantį XIX-XX a. pr. (duomenys neskelbtini) architektūrai, buvo patikslintas projektas, atsižvelgiant i? KPD rekomendacijas, tačiau ieškinio reikalavimas išliko nepakitęs – tiek pradiniu ieškiniu, tiek ir patikslintu, ieškovai prašė pripažinti teisę be bendraturčio sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą.

16.4.       Teismas, visapusiškai ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrįstai ir teisingai nustatė, jog projektuojama tvora pagal naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą ant žemės sklypo ribos, indeksu pažymėtos „D“ ir „B“, niekaip nepažeidžia atsakovų teisių bei teisėtų interesų.

16.5.       Teismas, įvertinęs pradinio projekto sprendinius ir patikslinto projekto sprendinius, pagrįstai sprendė, jog abiem atvejais tvora projektuojama pagal bendrasavininkų pasirašytą sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą tiek ant išorinių sklypo ribų, tiek ant bendraturčiams paskirtų naudotis sklypų dalių ribų. Projekte pakeistos tik tvoros konstrukcijų medžiagos ir neliko vartelių bei vartų, tačiau tai nesudarė pagrindo teismui teigti, kad ieškovai pareiškė atsakovams naują ieškinį.

16.6.       Teismas, vertindamas šalių argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrįstai sprendė, jog atsakovų argumentai nėra protingai motyvuoti ir pagrįsti, atsisakymas duoti sutikima? pažeidžia ieškovų, kaip bendraturčių teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe.

16.7.       Teismas, vertindamas ieškovų patirtas išlaidas už teisines paslaugas, atsižvelgė į ieškovų atstovės pateiktą suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą ir vadovavosi Rekomendacijose  numatytais dydžiais.

          Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

19.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovų ieškinys dėl teisės pripažinimo be atsakovų sutikimo pagal projektuotojo parengtą tvoros statybos projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 67/100 dalys ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 131/374 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (įgyti 2016 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2605 pagrindu). Atsakovai 2017 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. MV-8920 pagrindu ir 2019 m. sausio 16 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 585 pagrindu įgijo dirbtuves (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 33/100 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 243/374 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14966-920/2019 patvirtino ieškovų ir atsakovų 2019 m. rugsėjo 25 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2019 m. birželio 25 d. UAB „Žemės matavimai“ matininko M. G. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą. Atsakovams nustatyta atskirai naudotis žemės sklypo 180 kv. m dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, ieškovams nustatyta atskirai naudotis žemės sklypo 74 kv. m dalimi, plane pažymėta indeksu „D“, šalims nustatyta 48 kv. m bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „C“ (ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), eksploatacijai), šalims nustatyta 72 kv. m bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „B“ (privažiavimui / išvažiavimui prie ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tarp šalių kylant ginčams dėl faktinio naudojimosi žemės sklypu, ieškovai aptvėrė jiems paskirtą naudoti žemės sklypo dalį tvora. Dėl to Inspekcija 2020 m. birželio 30 d. surašė savavališkos statybos aktą ir 2020 m. liepos 10 d. administracinio nusižengimo protokolą dėl ANK 351 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo įvykdymo. Protokolas buvo surašytas už tai, kad ieškovai atliko statybos darbus neturint tam statybą leidžiančio dokumento – aptverta metalinių segmentų tvora su borteliais ir įvažiavimo vartais žemės sklypo dalyje (duomenys neskelbtini). Ieškovė sumokėjo įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir kreipėsi į projektuotoją S. M. dėl projekto parengimo. Projektuotojas S. M. parengė I grupės nesudėtingo statinio-tvoros (duomenys neskelbtini), statybos projektą savavališkos statybos įteisinimui. Atsakovai savavališkai pastatytos tvoros įteisinimui nepritarė.

21.       Ieškovai dėl savo pažeistos teisės gynimo kreipėsi į teismą. Pradiniame 2020 m. gruodžio 29 d. ieškinyje prašė: 1) pripažinti teisę be atsakovų sutikimo pagal projektuotojo S. M. parengtą I grupės nesudėtingo statinio – tvoros (duomenys neskelbtini), statybos projektą įteisinti savavališką statybą, atlikti kadastrinius matavimus, įregistruoti tvorą Nekilnojamojo turto registre ir atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus tvorai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai ieškinį tikslino. Patikslintame 2021 m. lapkričio 25 d. ieškinyje prašė: 1) pripažinti teisę be atsakovų sutikimo pagal projektuotojo S. M. parengtą I grupės nesudėtingo statinio – tvoros (duomenys neskelbtini), statybos projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22.       Pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinį tenkino – pripažino ieškovams teisę be žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų atsakovų sutikimų pagal projektuotojo S. M. parengtą I grupės nesudėtingo statinio – tvoros (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. statybos projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą. Dėl pradinio ieškinio pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Sprendė, kad atsakovų nesutikimo su projektuotojo S. M. 2021 m. parengtu I grupės nesudėtingo statinio – tvoros (duomenys neskelbtini), statybos projektu ieškovams siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, tokiu būdu įteisinant savavališką statybą, argumentai nėra pagrįsti, o atsisakymas duoti sutikimą pažeidžia ieškovų, kaip bendraturčių, teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad ieškovams skirto atskirai naudotis žemės sklypo aptvėrimas tvora pagal projekto sprendinius iš esmės pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad ieškovai iš esmės pateikė naują ieškinį. Nurodė, kad tiek iš pirminio kartu su ieškiniu pateikto projekto, tiek iš pastarojo, abiem atvejais tvora projektuojama pagal bendrasavininkų pasirašytą sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą tiek ant išorinių sklypo ribų, tiek ant bendraturčiams paskirtų naudotis sklypų dalių ribų. Projekte pakeistos tik tvoros konstrukcijų medžiagos ir neliko vartelių bei vartų, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovai pareiškė atsakovams naują ieškinį.

23.       Atsakovai su skundžiamo sprendimo išvadomis nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nesutikimą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai motyvavo, jog ieškovai pateikė iš esmės tapatų projektą, o ne naują ieškinį. Apeliantų teigimu, ieškovų patikslintas ieškinys yra pateiktas nurodant visiškai naują faktinį ieškinio pagrindą – naują projektą, nebesiekiant įteisinti esamos tvoros, o nugriovus esamą tvorą gauti statybą leidžiantį dokumentą naujos tvoros pastatymui iš visiškai kitų konstrukcijų, kitų matmenų, kitoje vietoje. Taipogi ieškovai nurodė visiškai naują ieškinio dalyką – pripažinti teisę be atsakovų sutikimo pagal projektuotojo S. M. parengtą I grupės nesudėtingo statinio – tvoros (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statybos projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą. Akcentuoja, kad ieškovai šią civilinę bylą iškėlė reikšdami reikalavimą pripažinti teisę be atsakovų sutikimo pagal projektuotojo S. M. statybos projektą įteisinti esamą vielos tinklo tvorą. Būtent dėl šios tvoros iki bylos iškėlimo ieškovai kreipėsi į atsakovus ir, negavę pritarimo, iškėlė bylą pagal pirmąjį projektą.

24.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, skundžiamo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pradinio ieškinio, nepagrįstai sprendė, kad yra pateiktas patikslintas ieškinys, nes buvo pakeistas ieškinio dalykas ir pagrindas. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, darė išvadą, kad atsakovų nesutikimo su projektuotojo S. M. 2021 m. parengtu I grupės nesudėtingo statinio – tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 metų statybos projektu ieškovams siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, tokiu būdu įteisinant savavališką statybą, argumentai nėra protingai motyvuoti ir pagrįsti, atsisakymas duoti sutikimą pažeidžia ieškovų, kaip bendraturčių, teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe. Teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovai sutikimo nedavė ne dėl antrojo projekto (parengto 2021 m.), o dėl pirminio. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė apeliaciniame skunde apeliantai, susidarė situacija, kai ieškovai parengė pirminį projektą esamos tvoros įteisinimui, negavę atsakovų sutikimo šios tvoros įteisinimui pagal pirminį projektą, kreipėsi į teismą, o bylos nagrinėjimo metu parengė naują projektą. Ieškovai siekia nebe įteisinti esamą tvorą, o įrengti naują tvorą ir patikslinę ieškinį suformulavo naują ieškinio dalyką – pripažinti ieškovams teisę be atsakovų sutikimo pagal naują statybos projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą naujos tvoros pastatymui ir pagrindą – pateikė naują projektą. Todėl į bylą yra pateikti du ieškiniai. Pirminiu ieškiniu ieškovai prašė pripažinti teisę be atsakovų sutikimo įteisinti savavališką statybą, o patikslinę ieškinį - pripažinti teisę be atsakovų sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Antrajame projekte nurodyta, kad jo esmė yra panaikinti statytojo savavališkai atliktus darbus statybą leidžiančio dokumento gavimui, legaliam tvoros įrengimui. Taip pat nurodyta, kad projekte naikinami esantys pastatytos tvoros elementai, panaikinamos vielinės tinklinės tvoros.

25.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad būsimos statybos (rekonstrukcijos, remonto) planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, pateikimas. Informacija bendraturčiui išsamiausiai atskleidžiama pateikiant statinio projektą, tačiau ji gali būti pateikta ir projektinių pasiūlymų forma arba kitais būdais, jeigu jie yra pakankamai informatyvūs ir išsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013, 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018).

26.       Nagrinėjamu atveju ieškovai atsakovams naujojo projekto apskritai nebuvo teikę susipažinimui, todėl jie negalėjo išreikšti pozicijos ar sutikti su juo, ar ne. Šiuo atveju ieškovai tik pateikę atsakovams antrąjį statybos projektą ir gavę motyvuotą sutikimą arba nesutikimą su juo, būtų įgiję teisę reikšti patikslintu ieškiniu reikalavimą pripažinti teisę be atsakovų sutikimo pagal projektuotojo S. M. 2021 m. parengtą I grupės nesudėtingo statinio – tvoros (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statybos projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apylinkės teismas pradėjęs bylą nagrinėti pagal patikslinto ieškinio reikalavimus bei antrąjį projektą, nepagrįstai vertino, kad atsakovai buvo išreiškę nesutikimą 2020 m. rugpjūčio 10 d., 2020 m. rugpjūčio 31 d., 2020 m. rugsėjo 9 d., 2020 m. lapkričio 17 d., 2020 m. gruodžio 7 d. raštais į 2021 m. projektą ir, kad šie nesutikimo motyvai yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad tokio vertinimo apylinkės teismas apskritai negalėjo daryti, kadangi atsakovų nesutikimas buvo išreikštas dėl pirminio, o ne antrojo projekto, dėl kurio iš esmės skundžiamu sprendimu pasisakė teismas.

27.       Apeliantai nesutinka ir su sprendimu bylinėjimosi išlaidų dalyje, nurodydami, kad teismas pažeidė CPK 93 straipsnio normas ir nepagrįstai priteisė iš atsakovų ieškovų naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kiekvienos suteiktos paslaugos kainos ieškovai nenurodė ir jų atlikimo datos nepateikė. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies dėl bylinėjimosi išlaidų matyti, kad joje teismas nurodė, jog ieškovų atstovės pateiktoje teisinių paslaugų lentelėje nurodyta bendra suteiktų paslaugų suma 3 630 Eur. Teismas vertino, kad ši suma, įvertinus nurodytus atliktus veiksmus, neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog ši sprendimo dalis yra nemotyvuota, teismas nenurodė, įrodymų, kurie pagrindžia ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas, jų dydį. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktą.

Dėl procesinės bylos baigties

28.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio turinį, netinkamai vertino atsakovų argumentus dėl ginčo esmės, dalies sprendimo nemotyvavo, neatskleidė bylos esmės ir todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes turi būti iš naujo vertinami atsakovų argumentai dėl ginčo esmės. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, įvertinus tai, kad apeliacinis skundas apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėtas, nes skundžiamo sprendimo pagrįstumo klausimas galimai turėtų būti nagrinėjamas naujais esminiais aspektais, įvertinus atsakovų pozicijas dėl ginčo esmės, aiškiai apibrėžiant bylos nagrinėjimo ribas, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Būtent tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Be to, teisėjų kolegijai nagrinėjant šį klausimą apeliacinės instancijos teisme, iš šalių būtų atimta teisė pasinaudoti teismo sprendimo apskundimo teise apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimas panaikinamas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).  

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

29.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30.       Apeliaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :        

            panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.  

            Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                   Algimantas Kukalis

                                                                                                                Rūta Palubinskaitė

                                                                                                                Egidijus Tamašauskas