Pranešėjas L. Pauliukėnas                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-548-557/2013

Teisėja L. Paulauskaitė                        Teisminio proceso Nr. 1-60-2-00015-2012-0

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                                     1.1.7.2.4.; 1.2.26.2.1.; 2.1.15.; 2.4.7.;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Daliaus Jocio,   

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

dalyvaujant prokurorams Kristinai Blinstrubienei, Gintui Pikčiūnui,

nuteistajam S. A. ir jo gynėjui Aliui Galminui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžio (su Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi padarytais rašymo apsirikimų ištaisymais), kuriuo S. A. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. 30 MGL (3900 Lt) bauda.

Nuosprendžiu priteista iš nuteistojo S. A. nukentėjusiojo L. B. įstatyminei atstovei R. P. 5000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

S. A. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką bei nežymiai sutrikdė sveikatą: jis 2012-07-22 apie 02 val. įvažiavime į Palangos miesto apylinkės teismo vidinį kiemą, esančiame Vytauto g. 102 Palangos mieste, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai - pasivijęs L. B. smogė jam galva ir kumščiu į galvą ir į veidą, padarė veido sumušimą, muštinę žaizdą lūpos gleivinėje, viršutinio kairiojo 22-o danties pilną išnarinimą, 21-o danties viso vainiko lūžimą. Tokiu būdu S. A. sutrikdė viešąją tvarką bei nežymiai sutrikdė L. B. sveikatą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. A. prašo nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nurodo, kad nuosprendis pagrįstas prielaidomis, abejonėmis, nurodyti motyvai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Faktiškai teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi vien tik nukentėjusiojo L. B. parodymais, duotais parengtinio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, kurie yra skirtingi. Jis nukentėjusiojo L. B. nemušė ir jam jokių kūno sužalojimų nepadarė, viešosios tvarkos nepažeidė. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2012-07-22 jis su T. L. Palangos mieste žiūrėjo žiedinių automobilių lenktynes. Netoliese jų stovėjo jam nepažįstamas vaikinas, kurio pavardę sužinojo iš T. L.. Pastaroji jam pasakė, kad tą vaikiną ji pažįsta jau vienerius metus. Minėtas vaikinas buvo neblaivus, ir žiūrėdamas į juos įžeidinėjo T.. Pasibaigus rungtynėms, jie nuėjo į autobusų stotį, nes T. L. turėjo išvažiuoti į Kretingą. Stotyje pamatė stovintį ir nukentėjusįjį, kuris elgėsi nepagarbiai ir T. L. bei jo atžvilgiu pasakė necenzūrinį žodį. Norėdamas jį pabaidyti, pradėjo eiti link jo. Tuomet L. B. pradėjo bėgti. Tarp jų buvo 50-60 metrų atstumas, tačiau jis jo nepasivijo ir grįžo vėl į autobusų stotį. Kokiu būdu susižalojo nukentėjusysis, nei tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatyta. Reikia turėti omenyje tai, kad L. B. buvo neblaivus. Bėgdamas nuo jo galėjo griūti ir susimušti veidą bei išsimušti dantis. Kaip nurodo nukentėjusysis, jis buvo įbėgęs į kiemą, kur buvo užtverta geležinė tvora ir jos jis perlipti negalėjęs. Iš to darytina išvada, kad nukentėjusysis, bandydamas perlipti per geležinę tvorą, pats galėjo padaryti sau kūno sužalojimus.

2012-07-24 nukentėjusysis L. B. kreipėsi į teismo ekspertą dėl jam padarytų kūno sužalojimų nustatymo. Ekspertui L. B. paaiškino, kad 2012-07-22 Palangoje prie autobusų stoties nepažįstamas vaikinas savo galva smogė į burnos sritį. Analogiškai nukentėjęs paaiškino ir odontologijos gydytojai nurodydamas, kad jam vieną kartą galva sudavė į veidą, o tyrimo metu apklaustas jau paaiškino, kad jam sudavė vieną kartą galva į veidą, o antrą kartą smogė su kumščiu. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodo, kad jis pasivijęs nukentėjusįjį smogė jam tik kumščiu į galvą ir į veidą. Iš to seka, kad nukentėjusysis tiksliai nežino, kaip jam buvo padarytas veido sumušimas, kiek suduota smūgių ir kuo. Mano, kad į teismo posėdį reikėjo iškviesti teismo medicinos ekspertą arba paskirti papildomą medicininę ekspertizę tikslu išsiaiškinti, ar nukentėjusysis, būdamas neblaivus, bėgdamas galėjo griūdamas (atsitrenkdamas į geležinį daiktą) susižaloti sau veidą, nustatyti, kiek smūgių buvo suduota nukentėjusiajam į veidą, nes specialisto išvadoje tai nenurodyta.

Nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad jie matė, kaip jis sužalojo nukentėjusįjį, todėl teismo nuosprendis yra pagrįstas tik prielaidomis, nesant jokių patikimų įrodymų. Remtis vien tik nukentėjusiojo duotais parodymais nėra pagrindo dėl to, kad jis buvo neblaivus ir neprisimena visų aplinkybių, jo parodymai neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms, yra nenuoseklūs.

Teismas nuosprendyje konstatuoja, kad jis pažeidė viešąją tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Toks kaltinimas jo atžvilgiu yra visiškai nepagrįstas. Jis, būdamas Palangos autobusų stotyje, viešosios tvarkos nepažeidė. Anaiptol, nukentėjusysis, būdamas neblaivus, viešoje vietoje elgėsi neprideramai, vartojo necenzūrinius žodžius jo ir T. L. adresu. Šias aplinkybes patvirtino parengtinio tyrimo metu liudytoja T. L., kuri parodė, „kad būnant autobusų stotyje L. B. išvadino S. „gaidžiu“, sakė, galiu parodyti subinę, ir atsisegė diržą, tuomet S. pradėjo eiti link L. B.. Jis pradėjo bėgti, o S. vytis“. Iš šių parodymų seka, kad viešąją tvarką Palangos autobusų stotyje pažeidė pats nukentėjusysis L. B., kuris turėjo būti nubaustas. Tai, kad jis iš paskos bėgo paskui nukentėjusįjį L. B., jokios viešosios tvarkos nepažeidė, triukšmo nekėlė, nesutrikdė visuomenės rimties, jo tikslas buvo pagąsdinti tik L. B., tačiau jo neprisivijo ir sugrįžo į autobusų stotį palydėti merginą. Kadangi nusikaltimo nepadarė, todėl civilinis ieškinys negali būti priteistas iš jo.

Teismas, skirdamas bausmę, nurodo: „įvertinus minėtų aplinkybių visumą, teismo nuomone, bausmės tikslai užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bus pasiekti S. A. paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės apribojimą“, o rezoliucinėje dalyje jį nubaudžia ne laisvės apribojimu, bet paskiria piniginę baudą. Visiškai nesuprantama, kokią bausmę teismas jam skiria.

Esant šioms aplinkybėms mano, kad Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendis turi būti panaikintas, nes jis tikrai nepadarė šio nusikaltimo. Minėtą dieną jis buvo blaivus ir viską gerai pamena. Anksčiau jis jokių nusikaltimų ar pažeidimų nepadarė, nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

S. A. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad nakties metu, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai - pasivijęs L. B. smogė jam galva ir kumščiu į galvą bei į veidą ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei pažeidė viešąją tvarką.

Nuteistasis S. A. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 284 str. 1 d., teigia, jog inkriminuojamų veiksmų neatliko. Nurodo, jog nors jis ir vijosi L. B., tačiau jo nepavijo. Nuteistojo nuomone, nukentėjusysis, būdamas neblaivus, veidą galėjo susižaloti griūdamas arba atsitrenkdamas į geležinę tvorą. Teigia, jog skundžiamas nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis, nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais, jis nuteistas nesant jokių patikimų jo kaltę patvirtinančių įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, atliko įrodymų tyrimą, tuo tikslu apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas ekspertas R. P. bei liudytoja T. L..

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą bei įvertinęs ištirtus įrodymus konstatuoja, jog nuteistasis S. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu (b. l. 118-119) nuteistasis S. A. parodė, kad palydėjęs T. L. iki autobuso, susitiko neblaivų L. B.. Pastarasis elgėsi nepagarbiai, juos įžeidinėjo, movėsi kelnes. Norėdamas L. B. pabaidyti, pradėjo jį vytis, tačiau nepavijo, tarp jų buvo 50-60 m atstumas. Nepavijęs apsisuko ir grįžo pas T. L.. Kaip grįžo L. B., jis nematė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 152) apklausta liudytoja T. L. parodė, kad su S. A. atėjusi į autobusų stotį laukė autobuso. Tada atėjo L. B. su 5 draugais ir pamatęs, kad ji stovi su S. A., pradėjo prie jų kabinėtis. L. B. buvo išgėręs, matėsi iš kalbos ir jo veiksmų. S. A. tuo metu išgėręs nebuvo. L. B. S. A. pradėjo sakyti: „ko čia žiūri, ar lopas tu“, ir jie pradėjo žodžiuotis. Tada L. B. sakė: „ateik čia, aš tau ten parodysiu“, ir pradėjo maustinėtis kelnes, o S. A. pradėjo eiti link jo. Tarp jų buvo 40-50 m atstumas. L. B. pradėjo bėgti, o S. A. jį nusivijo. Už kokios minutės S. A. grįžo. Grįžęs pasakė, kad L. B. nepagavo. Jokių sužalojimų ant S. A. nesimatė. Po to jie išvyko namo. Apie L. B. sužalojimą nieko nežino.

Tuo tarpu nukentėjusysis L. B. teisiamojo posėdžio metu (b. l. 115-117) parodė, kad buvo dviese su D. T.. Būdamas autobusų stotyje, su S. A. apsižodžiavo. Po to S. A. pradėjo jį gaudyti. Iš pradžių tarp jų buvo gal 50 m atstumas, tačiau S. A. jį pagavo ir trenkė. S. A. vieną smūgį sudavė ranka, vieną galva. Po to S. A. nuėjo link stoties. Jis taip pat nuėjo link stoties, ir su D. T. išvažiavo namo. Ant jo veido matėsi sužalojimai, visas buvo kruvimas.

Liudytojas D. T. teisiamojo posėdžio metu (b. l. 117-118) parodė, kad jam su L. B. nuėjus į stotį, S. A. kažką pasakė, L. B. jam atsikirto. Jie sukonfliktavo, ir S. A. puolė L. B., tačiau L. B. pabėgo. Jis pradėjo bėgti iš paskos, tačiau už kampo jų nebematė, todėl apsisuko ir nuėjo. Apėjęs aplink, prie fontano pamatė, kad pareina kruvinas L. B.. Iš pradžių pamatė, kaip parėjo S. A., o paskui iš galo L. B.. L. B. jam pasakė, kad S. A. išmušė jam dantis. Kur tiksliai buvo sumuštas L. B., jis nežino.

Iš aukščiau aptartų liudytojų T. L. ir D. T. parodymų matyti, jog nei vienas iš jų nukentėjusiojo L. B. sužalojimo aplinkybių nematė, tik abu matė, kad nuteistasis S. A. nusivijo nukentėjusįjį L. B. ir netrukus grįžo. T. L. nurodė, kad grįžęs S. A. jai sakė, jog jis L. B. nepavijo, tuo tarpu D. T. nurodė, jog grįžęs L. B. jam sakė, kad S. A. jam išmušė dantis.

Nuteistasis S. A. kategoriškai neigia sužalojęs nukentėjusįjį, iškėlė versiją, jog galimai nukentėjusysis L. B. susižalojo pats, t. y. būdamas neblaivus galėjo griūti arba atsitrenkti į geležinę tvorą ir tokiu būdu susižaloti sau veidą. Tačiau tokius nuteisojo S. A. samprotavimus paneigė apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 147) apklaustas ekspertas R. P., kuris paaiškino, jog L. B. padaryti sužalojimai nėra būdingi griuvimui, nes griuvimo metu turėtų būti sužalota nosis, smakras, t. y. atsikišusios vietos. Sužalojimai nebūdingi ir atsitrenkimui į metalinės tvoros virbus. Apatinės lūpos kairė pusė ir 21 bei 22 kandžiai dantys yra labai artimos vietos, todėl didžiausia tikimybė padaryti sužalojimus vienu trauminiu poveikiu į šitą sritį. Nukentėjusysis jam nurodė, kad buvo suduotas vienas smūgis galva. Taigi eksperto R. P. paaiškinimai paneigia nuteistojo S. A. iškeltą versiją, kad nukentėjusysis L. B. susižalojo griūdamas arba atsitrenkdamas, kadangi tos veido dalys, kurios, pasak eksperto, sužalojamos griūnant ar atsitrenkiant (nosis, smakras), pas L. B. sužalotos nebuvo.

2012-07-24 specialisto išvadoje (b. l. 9) pažymėta, jog L. B. ekspertui nurodė, kad jam į burnos sritį buvo smogta galva. Gydytojos S. B. 2012-07-24 rašte (b. l. 10) nurodyta, kad L. B. buvo sužalotas smūgiu galva. Tačiau dieną prieš tai rašytame nukentėjusiojo L. B. įstatyminės atstovės R. P. 2012-07-23 pareiškime (b. l. 1) nurodyta, jog užpuolikas, vardu S., sudavė jos sūnui L. B. smūgį galva į dantis bei trenkė ranka. Nustatyta, jog R. P. įvykio vietoje nebuvo ir paties įvykio nematė, jai apie įvykį tapo žinoma iš sūnaus L. B., todėl galima daryti išvadą, jog L. B., iš karto po įvykio apie jį pasakodamas mamai, nurodė, kad jam buvo trenkta ir galva, ir kumščiu. 2012-07-30 bei 2012-10-16 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 13, 14-15) L. B. nuosekliai tvirtino, kad jam vieną kartą buvo trenkta galva į dantis ir vieną kartą į dantis kumščiu. Teisiamojo posėdžio metu (b. l. 115-117) nukentėjusysis L. B. taip pat parodė, kad S. A. vieną smūgį sudavė ranka, vieną galva. Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžiu (su Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi padarytais rašymo apsirikimų ištaisymais) taip pat nustatyta, jog nuteistasis S. A. nukentėjusiajam L. B. į galvą ir į veidą smogė galva ir kumščiu. Ir nors ekspertas R. P. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 147) paaiškino, kad didesnė tikimybė tokius sužalojimus padaryti vienu trauminiu poveikiu, maža tikimybė smūgiuojant kelis kartus pataikyti į tą pačią vietą, tačiau nebuvo paneigta, kad nukentėjusiajam L. B. visgi buvo suduoti du smūgiai, t. y. smūgis galva ir smūgis kumščiu, kaip kad jis ir teigė viso proceso metu.

Specialisto išvadoje (b. l. 9) konstatuota, kad L. B. veido sumušimas su apatinės lūpos minkštųjų audinių patinimu, muštine žaizda lūpos gleivinėje iš kairės, viršutinio kairiojo 22 danties pilnu išnarinimu, 21 danties viso vainiko lūžimu galėjo gautis paveikus burnos sritį kietu buku daiktu. Tiek galva, tiek kumštis neabejotinai atitinka kieto buko daikto sąvoką.

Netikėti nukentėjusiojo L. B. parodymais, kad jį sužalojo būtent S. A., apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi nukentėjusysis L. B. nuosekliai viso proceso metu, t. y. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 13, 14-15, 17-18), tiek teisiamojo posėdžio metu (b. l. 115-117) nurodė, kad jį sužalojo kartu su liudytoja T. L. buvęs vaikinas, t. y. S. A., kurio jis iki įvykio nepažinojo, tačiau kurį jis atpažino socialiniame tinklalapyje www.facebook.com peržiūrėjęs T. L. draugus. Liudytojo D. T. parodymai, jog matė, kaip grįžo S. A., o jam iš paskos kruvinas L. B., patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad nuteistasis S. A. jį pasivijo ir sužalojo. Be to, tiek nuteistasis S. A., tiek liudytoja T. L. nurodė, kad nukentėjusysis L. B. įvykio metu buvo neblaivus, todėl apeliacinės instancijos teismas netiki nuteistojo S. A. parodymais, kad jis, būdamas blaivus, jauno amžiaus - 21 metų, nesugebėjo pavyti neblaivaus nepilnamečio.

Byloje nustatyta, jog veika, už kurios padarymą nuteistas S. A., įvykdyta įvažiavime į Palangos miesto apylinkės teismo vidinį kiemą, esantį Vytauto g. 102 Palangos mieste. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Abejonių nekyla, kad įvykio vieta šiuo atveju yra viešoji vieta, kurioje turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Nuteistojo S. A. išpuolis prieš nukentėjusįjį L. B. įvyko naktį, kurortiniame mieste sezono metu, kur net ir tokiu paros laiku galėjo pasirodyti žmonės. Nustatyta, jog viešoje vietoje nukentėjusiojo L. B. atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas. Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įžūliu elgesiu, t. y. viešoje vietoje vartodamas smurtą nukentėjusiojo L. B. atžvilgiu, nuteistasis S. A. savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d.

Nuteistasis S. A. nukentėjusiojo L. B. veiksmuose (necenzūrinių žodžių vartojime, nepadorių veiksmų atlikime) taip pat įžvelgia viešosios tvarkos pažeidimo požymių, tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo S. A. neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo L. B. atžvilgiu, kadangi jis, o ne nukentėjusysis L. B. yra kaltinamas nusikaltimo padarymu ir traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Byla nagrinėjama teisme tik dėl to kaltinimo ir dėl to kaltinamojo/nuteistojo, dėl kurio ji perduota teismui.

Nuteistasis S. A. teisingai pažymėjo, jog apylinkės teismas motyvuojamojoje skundžiamo nuosprendžio dalyje nurodė, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. A. paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės apribojimą, tuo tarpu rezoliucinėje dalyje nurodė ir skyrė jam kitą bausmę - baudą. Kita vertus, teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentu, jog dėl to nėra aišku, kokia bausmė jam yra paskirta. Rezoliucinėje nuosprendžio dalyje, priešingai negu motyvuojamojoje, nurodyta ne tik nuteistajam S. A. skirtos bausmės rūšis (bauda), bet ir dydis, kuris išreikštas ne tik MGL, bet ir litais. Teisėjų kolegija laiko, jog apylinkės teismas suklydo motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje nurodydamas bausmės rūšį, tačiau šis apsirikimas netrukdo suprasti, kokia bausmė ir kokio dydžio skirta nuteistajam S. A., t. y., kad jam už BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirta bausmė – 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Kadangi nuteistojo S. A. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pilnai įrodyta, apylinkės teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą priteisti iš jo nukentėjusiojo L. B. įstatyminei atstovei R. P. 5000 Lt turtinei žalai atlyginti. Nustatyta, jog dėl S. A. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam L. B. buvo išmušti du priekiniai dantys. Nukentėjusiojo L. B. įstatyminė atstovė R. P. teisiamojo posėdžio metu (b. l. 120-121) paaiškino, jog apsilankius privačioje gydymo įstaigoje jiems buvo paaiškinta, kad dviejų išmuštų dantų įstatymas kainuos mažiausiai 5000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nukentėjusysis L. B., dėl tyčinių nuteistojo S. A. nusikalstamų veikų netekęs priekinių dantų, turi teisę į teisingą žalos atlyginimą, kad dantys būtų atstatyti į būklę, kuo artimesnę buvusiai iki nusikaltimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismo priteista suma turtinei žalai atlyginti yra protinga ir teisinga bei pagrįstai priteista iš nuteistojo S. A.. Pažymėtina, jog nuteistasis apeliacine tvarka iš jo priteisto žalos atlyginimo dydžio neginčija, o nesutikimą su teismo sprendimu patenkinti civilinį ieškinį motyvuoja tik tuo, jog inkriminuoto nusikaltimo nepadarė ir todėl apskritai neturi pareigos atlyginti kokią nors žalą (o šis nuteistojo argumentas, kaip jau minėta aukščiau, yra visiškai paneigtas).

Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo S. A. kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo klausimu, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu padarė apylinkės teismas. Nuteistąjį S. A. išteisinti ar kitokiu būdu keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

n u t a r i a:

nuteistojo S. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                          Linas Pauliukėnas

Teisėjai                                                         Aurelija Sadauskaitė

                                                                                                Dalius Jocys