Administracinė byla Nr. N575-2666/2011
Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00328-2010-2
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutarties R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi R. B. skundo nepatenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialisto 2010 m. liepos 26 d. nutarimą (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo jam už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų bauda, paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinė nuobauda R. B. buvo paskirta už tai, kad jis 2010 m. kovo 20 d., 10 val. 30 min., vairuodamas automobilį „Audi 100“, pravažiavo Žemaitės al. – Vilniaus g. sankryžą, Kretingoje, degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 ir 78.11 punktų reikalavimus. Nurodė, jog nors R. B. savo kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą neigė, ji buvo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokole bei policijos pareigūnų L. S. ir V. L. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis bei šių liudytojų teismo posėdžio metu duotais parodymais. Pažymėjo, jog šių liudytojų parodymai, kuriais jie patvirtino, jog patruliuodami kelyje pamatė, kad R. B. vairuoja automobilį per sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, buvo detalūs, nuoseklūs ir objektyvūs. Nurodė, jog įrodymų, paneigiančių byloje surinktus duomenis nėra, o liudytojos D. B. parodymai vertintini kaip subjektyvūs, nes ji yra R. B. sutuoktinė, važiavusi kartu, todėl tikėtina, jog ji gali siekti padėti jam išvengti administracinės atsakomybės. Pridūrė, jog R. B. teiginį, kad toje vietoje, kurioje jis kaltinamas padaręs teisės pažeidimą, nebuvo policijos pareigūnų paneigė ne tik policijos pareigūnų parodymai, bet ir liudytojos D. B. parodymai, kuriais ji patvirtino, kad matė policijos pareigūnų automobilį. Pažymėjo ir tai, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. B. baustas už įvairius KET pažeidimus ir nors nuobaudos yra negaliojančios, tačiau šie duomenys charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nusižengti saugaus eismo tvarkai. Tuo tarpu R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nei Institucija, nei teismas nenustatė. Konstatavo, jog jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę.
II.
R. B., nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 96 – 98), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį ir Institucijos Nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, o posūkį į kairę užbaigė – degant geltonam. Teigia, jog administracinio teisės pažeidimo byla Institucijoje buvo pakartotinai išnagrinėta formaliai, neatsižvelgiant į liudytojos D. B. parodymus ir kitas aplinkybes, o pirmosios instancijos teismo nutartyje minimi argumentai taip pat yra abejotini. Pažymi, jog teisme apklausti policijos pareigūnai patvirtino tai, kas jų buvo surašyta anksčiau, tačiau teismas visiškai neanalizavo to, kad pareigūnai neteisingai nurodė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje sankryžoje esančią signalinių lempų užsidegimo seką, t. y. jie klaidingai tikino, kad šis šviesoforas išvis neturi geltonos spalvos signalo. Mano, kad visų liudytojų parodymai yra vienodai svarbūs, nes visi jie pasirašo už tokių parodymų teisingumą teisme, tačiau teismas nutartį grindė tik policijos pareigūnų parodymais. Priduria, jog byloje taip pat nenagrinėtas šviesoforo darbo režimas. Taip pat nesutinka su tuo, jog jo teiginį, kad sankryžoje nebuvo policijos pareigūnų, paneigia, be kita ko, liudytojos D. B. parodymai, nes ji teismo posėdžio metu teigė, kad matė iš toliau atvažiuojančią policijos pareigūnų mašiną, bet nesustojusią, tačiau žodis „atvažiuojančią“ tendencingai nepaminėtas nutarties tekste. Pažymi ir tai, kad nutartyje yra minimos seniai jo atžvilgiu nebegaliojančios nuobaudos, o ta pati teisėja nagrinėjo ir kitą bylą, kurioje jis yra liudytojas, todėl galėjo būti susidariusi išankstinę nuomonę. Mano, jog teismui nutarties nepanaikinus, jam vietoje piniginės baudos galima būtų skirti įspėjimą, nes šiuo metu jo šeimos materialinė padėtis yra sunki – jie su žmona augina paauglę dukrą bei grąžina bankui pasiimtą kreditą.
Institucija atsiliepimu į R. B. apeliacinį skundą prašo šio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
R. B. administracinė nuobauda skirta už ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą.
ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, jog važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.
R. B. apeliaciniame skunde iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas išvadą, kad jis sankryžą kirto degant draudžiamam šviesoforo signalui, padarė, netinkamai vertindamas byloje surinktus įrodymus – nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikdamas policijos pareigūnų parodymams ir nevertindamas jo bei jo liudytojos D. B. teiktų paaiškinimų, ir neišnagrinėdamas šviesoforo darbo režimo.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. B. padarė ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas R. B. kaltu pagal ATPK 1241 straipsnio 1 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. B. padarytą pažeidimą įrodo byloje esantys policijos pareigūnų L. S. ir V. L. tarnybiniai pranešimai bei šių pareigūnų parodymai duoti teismo posėdžio metu. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, iš esmės sutampa su tarnybiniame pranešime pateiktais paaiškinimais, liudytojai detaliai ir įtikinamai nupasakojo įvykį, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių šie asmenys galėtų sakyti netiesą, be to, aplinkybių dėl pareigūnų galimo šališkumo nenurodė ir apeliantas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančia medžiaga, nustatydamas, kad R. B. sankryžą kirto degant draudžiamam šviesoforo signalui. Teisėjų kolegija nemano, jog R. B. apeliaciniame skunde nurodomi prieštaravimai tarp pareigūnų parodymų šioje byloje yra esminiai. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. ir jo sutuoktinė D. B. teikia versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams ir kitai bylos medžiagai.
Pridurtina, jog byloje yra SĮ „Kretingos komunalininkas“ raštas, iš kurio matyti, jog 2010 m. kovo 20 d., nuo 10 iki 11 val., t. y. tada, kai buvo padarytas pažeidimas, šviesoforas sugedęs nebuvo (b. l. 54), todėl teisėjų kolegijai jokių abejonių dėl jo darbo režimo nekyla. Pritartina ir tai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog R. B. teiginys, kad toje vietoje, kurioje jis kaltinamas padaręs teisės pažeidimą, nebuvo policijos pareigūnų, buvo paneigtas ne tik policijos pareigūnų parodymais, bet ir liudytojos D. B. parodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo teigti, kad šios liudytojai parodymai buvo tendencingai iškraipyti nagrinėjamu atveju nėra. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina tą R. B. teiginį, jog pirmosios instancijos teismo teisėja apie jį jau galėjo turėti išankstinę nuomonę, nes ji tuo metu nagrinėjo kitą bylą, kurioje apeliantas yra liudytojas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog R. B., turėdamas pagrįstų abejonių dėl teisėjos nešališkumo, galėjo teikti prašymą nušalinti teisėją nuo bylos nagrinėjimo, apie ką jam buvo išaiškinta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tačiau šia teise nepasinaudojo bei jokių įtikinamų argumentų dėl teisėjos suinteresuotumo bylos baigtimi savo apeliaciniame skunde taip pat nenurodė.
Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta bauda nėra per didelė, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, o keisti nuobaudos rūšį iš baudos į įspėjimą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys jog, vadovaudamasis ATPK 313 straipsnio 3 dalies nuostatomis, R. B. dėl sunkios šeimos materialinės padėties turi teisę per 40 dienų nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į pirmosios instancijos teismą su rašytiniu prašymu išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į baudos dydį, apelianto turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, priimta išsamiai ir visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus, todėl naikinti ar keisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutarties pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Audrius Bakaveckas
Ričardas Piličiauskas