Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-07-11][nuasmeninta nutartis byloje][eA-1927-1188-2024].docx
Bylos nr.: eA-1927-1188/2024
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 125817744 pareiškėjas
Kategorijos:
Kiti su valstybės garantuojama teisine pagalba susiję klausimai
Kiti su valstybės garantuojama teisine pagalba susiję klausimai
Valstybės garantuojama teisinė pagalba
Valstybės garantuojama teisinė pagalba
Valstybės garantuojama teisinė pagalba



Administracinė byla Nr. eA-1927-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00431-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 28.5

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. liepos 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. C. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui A. C. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

I.

 

1.       Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu ir prašė priteisti iš atsakovo A. C. (toliau – ir atsakovas) valstybės naudai 154 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 1,89 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 155,89 Eur, nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) surenkamųjų sąskaitų.

2.       Pareiškėjo atstovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir pareiškėjo atstovas, Tarnyba) prašyme nurodė, kad:

2.1.       Tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-905-4875 (toliau – ir 2022 m. gegužės 16 d. sprendimas) atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba parengiant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – ir EŽTT) (proc. Nr. 2-55-3-00517-2018-9), valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teikdamas prašymą atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Advokatas Eimantas Šriupša nuo 2022 m. birželio 8 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. pateiktose Tarnybai ataskaitose nurodė, kad atsakovo procesinių dokumentų rengimui skyrė 11 val. Išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui sudaro 220 Eur, todėl atsakovas turi sumokėti į valstybės biudžetą 70 procentų nuo nurodytų išlaidų. Tai sudaro 154 Eur. Tarnyba informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį, tačiau atsakovas nesumokėjo antrinės teisinės pagalbos išlaidų gera valia.

2.2.       Atsakovui pranešimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo buvo siųsti registruota pašto siunta, todėl patirtos 1,89 Eur išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

3.       Atsakovas A. C. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1.       Pareiškėjo prašymo reikalavimai yra nesąžiningi, nepagrįsti bei neteisėti. Jam buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba apmokant 100 procentų byloje (civilinė byla Nr. e2-1223-864/2020, civilinė byla Nr. eA2-1348-340/2023, proc. Nr. 2-55-3-00517-2018-9) Tarnybos sprendimais (2022 m. gruodžio 15 d. Nr. (8.1Mr)TP-22-T-07296 ir 2023 m. sausio 19 d. Nr. (8.1Mr)TP-23-T-00366), todėl, vadovaujantis protingumo ir racionalumo kriterijais, galėtų (galėjo) būti atleistas ir nuo 154 Eur sumos sumokėjimo. Atsakovas neturi galimybių sumokėti prašomą pinigų sumą, nes jo finansinė padėtis iš esmės nepakito. Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą (šiuo atveju suteikti pagalbą apmokant 100 procentų).

3.2.       Tarnybai 2023 m. kovo 13 d. pateikė prašymą atleisti jį nuo 154 Eur sumokėjimo, o netenkinus prašymo, prašė atidėti 154 Eur sumokėjimą iki civilinės bylos Nr. e2-205-603/2023, procesinio sprendimo Nr. 2-55-3-00684-2020-7 išnagrinėjimo pabaigos arba iki jo skundo (peticijos) EŽTT išnagrinėjimo pabaigos. Atsakovas gavo Tarnybos 2023 m. balandžio 7 d. raštą Nr. (8.1Mr) FS-286, kuriuo buvo pažymėta, kad teisės aktuose nėra numatyta galimybė dėl atleidimo nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo, Tarnyba gali sudaryti sąlygas apmokėti nurodytas išlaidas dalimis, prašoma raštu informuoti Tarnybą per kokį laikotarpį ir kokio dydžio dalinėmis įmokomis gali apmokėti nustatytą 154 Eur sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atsakovas, gavęs Tarnybos 2023 m. gruodžio 5 d. raštą dėl nurodytos sumos apmokėjimo, 2023 m. gruodžio 7 d. pateikė prašymą dėl apmokėjimo atleidimo, tačiau atsakymo iki šiol negavo.

3.3.       Prašomos priteisti 1,89 Eur išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu byloje, yra neteisėtos, neracionalios, nebūtinos ir nepagrįstos, nes procesinius dokumentus atsakovas gavo el. paštu. Nurodyta laiško siuntimo kaina yra ekonomiškai nepagrįsta. Tarnyba iš pateiktų prašymų žinojo, kad jis registracijos adresu negyvena, nes jo butas buvo neteisėtai parduotas iš varžytinių, todėl jis negavo registruoto laiško. Registruoto laiško siuntimas žinant, kad jis jo negaus buvo perteklinis ir nesąžiningas Tarnybos veikimas.

 

II.

 

4.       Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo valstybės naudai 154 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kitą pareiškėjo prašymo dalį atme.

5.       Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1.       Atsakovas 2022 m. gegužės 5 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas jam suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. Atsakovas nurodė, jog sutinka apmokėti dalį (50 ar 75 procentus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

5.2.       Tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-905-4875 atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba parengiant peticiją EŽTT (proc. Nr. 2-55-3-00517-2018-9), valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatą Eimantą Šriupšą.

5.3.       Tarnyba, gavusi advokato ataskaitą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintomis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), apskaičiavo, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinę teisinę pagalbą yra 154 Eur.

5.4.       Atsakovui jo prašyme nurodytos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir el. paštu Tarnyba išsiuntė 2023 m. vasario 28 d. raštą Nr. (8.1Mr) FS-180 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo (toliau – ir 2023 m. vasario 28 d. raštas). Atsakovas 2023 m. kovo 13 d. Tarnybai pateikė prašymą dėl teisinės pagalbos suteikimo apmokėjimo, kuriuo prašė atleisti jį nuo 154 Eur sumokėjimo dėl sunkios finansinės padėties. Tarnybos 2023 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (8.1Mr) FS-286 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo (toliau – ir 2023 m. balandžio 7 d. raštas) atsakovas informuotas, jog teisės aktuose nėra numatyta galimybė dėl atleidimo nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo, Tarnyba gali sudaryti sąlygas apmokėti nurodytas išlaidas dalimis, prašoma raštu informuoti Tarnybą per kokį laikotarpį ir kokio dydžio dalinėmis įmokomis atsakovas gali apmokėti nustatytą 154 Eur sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atsakovas 2023 m. balandžio 17 d. Tarnybai pakartotinai pateikė prašymą dėl teisinės pagalbos suteikimo apmokėjimo, į kurį analogiškai atsakyta Tarnybos 2023 m. gegužės 11 d. raštu Nr. (8.1Mr) FS-334 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo (toliau – ir 2023 m. gegužės 11 d. raštas).

5.5.       Nustačius, kad išlaidų atlyginimas nėra sumokėtas, atsakovui Tarnyba 2023 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. (8.1Mr) FS-596 pakartotinai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo išsiųstas pranešimas apie prievolę sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Atsakovas 2023 m. gruodžio 7 d. pakartotinai kreipėsi į Tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo apmokėjimo, kuriuo prašė atleisti jį nuo 154 Eur sumokėjimo, į kurį analogiškai atsakyta Tarnybos 2023 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (8.1Mr) FS-606 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo (toliau – ir 2023 m. gruodžio 19 d. raštas).

5.6.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovas neskundė Tarnybos 2023 m. vasario 28 d. rašto teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl 2023 m. vasario 28 d. raštas yra galiojantis ir sukeliantis atsakovui teisines pasekmes.

6.       Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 23 dalimis ir nurodė, kad atsakovui kyla imperatyvi pareiga sumokėti dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgęs į tai, teismas tenkino pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo dalį jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 154 Eur, atlyginimą.

7.       Teismas pažymėjo, kad Įstatymas numato Tarnybai galimybę pagal pareiškėjo motyvuotą prašymą priimti sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis. Iš Tarnybai teiktų pareiškėjo (rašymo apsirikimas taisytinas į atsakovo) 2023 m. kovo 13 d., 2023 m. balandžio 17 d. ir 2023 m. gruodžio 7 d. prašymų teismas nustatė, jog atsakovas nepareiškė tokio pageidavimo. Apie teisę pateikti tokį prašymą atsakovas informuotas Tarnybos 2023 m. balandžio 7 d., 2023 m. gegužės 11 d. ir 2023 m. gruodžio 19 d. raštais. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas pasinaudojo galimybe pateikti pareiškėjui prašymą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis. Tokio prašymo atsakovas nepareiškė ir teismui pateiktame atsiliepime.

8.       Dėl pareiškėjo prašymo priteisti 1,89 Eur pašto išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidomis, teismas nustatė, jog atsakovas 2022 m. gegužės 5 d. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodė deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau pažymėjo, kad šiuo metu gyvena garaže, nurodė el. pašto adresą. Tarnybos 2023 m. vasario 28 d. raštas atsakovui išsiųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir el. paštu. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei į tai, kad Įstatyme nenumatyta Tarnybos pareiga pranešimą atsakovui išsiųsti būtent registruotu paštu, Tarnybos korespondencijos siuntimą atsakovui dar ir registruotu paštu teismas vertino kaip perteklinį, todėl netenkino prašymo dėl 1,89 Eur pašto išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, išieškojimo.

9.       Teismas nepasisakė dėl kitų šal procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, pripažinęs juos neesminiais sprendžiant šią administracinę bylą bei pažymėjo, kad priteisiama suma turi būti sumokėta į vieną iš VMI surenkamųjų sąskaitų.

 

III.

 

10.       Atsakovas A. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą ir išspręsti ginčo tarp šalių klausimą iš esmės – atmesti Tarnybos prašymą dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo. Atsakovas taip pat prašo atidėti bylos nagrinėjimą iki kitų atsakovo ginčo bylų išnagrinėjimo (civilinė byla Nr. e2-205-603/2023, proc. Nr. 2-55-3-00684-2020-7 arba iki jo peticijos EŽTT išnagrinėjimo šioje byloje) pabaigos. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja atsiliepimo, teikto teismui, argumentus, susijusius su Tarnybos 2023 m. gruodžio 5 d. raštu ir jo 2023 m. gruodžio 7 d. prašymu, kuriuo, be kita ko, prašė šiuo išimtiniu atveju po individualios situacijos papildomo įvertinimo atleisti jį nuo 154 Eur sumokėjimo, o netenkinus šio naujo atsakovo prašymo, atidėti 154 Eur sumokėjimą, kitais Tarnybos raštais bei atsakovo prašymais, grįstais nepasikeitusia turtine ir finansine padėtimi, nebaigtomis atsakovo bylomis, bendrosios kompetencijos teismų priimtais sprendimais, faktinėmis tarp Tarnybos ir pareiškėjo susiklosčiusiomis aplinkybėmis dėl atsakovui teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, bei nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

10.1.       Nors atsakovas neskundė Tarnybos 2023 m. vasario 28 d. rašto teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau per 2023 m. vasario 28 d. rašte nurodytą terminą pateikė prašymą, kuris turėjo būti išnagrinėtas, todėl, priešingai nei nustatė teismas, 2023 m. vasario 28 d. raštas nėra galiojantis ir sukeliantis atsakovui teisines pasekmes, ir todėl skundžiamas teismo sprendimas yra naikintinas arba keistinas.

10.2.       Nors atsakovui kilo imperatyvi pareiga sumokėti dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau atsižvelgiant į visumą esminių aplinkybių (kad atsakovo ginčo bylos dar nesibaigė, kad atsakovas ne kartą prašė atidėti šios skolos sumokėjimą, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga), teismas pareiškėjo reikalavimo turėjo netenkinti, nes pareiškėjo pareiga veikti sąžiningai ir racionaliai suponavo galimybę jam atidėti skolos sumokėjimą, ir pasielgti neformaliai bei teisingai. Todėl teismo sprendimas yra naikintinas, arba keistinas, nes ir teismas turėjo pareigą elgtis sąžiningai ir racionaliai.

10.3.       Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas pasinaudojo galimybe pateikti pareiškėjui prašymą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis, ir kad tokio prašymo atsakovas nepareiškė ir teismui pateiktame atsiliepime. Atsakovas pasinaudojo galimybe pateikti pareiškėjui prašymą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos sumokėjimo atidėjimo, analogišką prašymą pareiškė ir teismui pateiktame atsiliepime.

10.4.       Teismas nepagrįstai nenagrinėjo kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, nes tik apeliacinio teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių pateiktą argumentą. Atsakovo pateikti argumentai, aplinkybės ir prašymai nebuvo nagrinėjami, teismas dėl jų nepagrįstai nepasisakė, o tai reiškia atsakovo teisės į tinkamą teismo procesą, taigi ir viešojo intereso, pažeidimą, kuriam esant apeliaciniam teismui leidžiama peržengti apeliacinio skundo ribas. Pareiškėjui perdavus skolą antstoliui, jis galės vykdyti atidėtinos skolos išieškojimą, nurašys nuo atsakovo sąskaitos nepagrįstas ir neteisėtas sumas, paliks atsakovą be pajamų maistui ir būtiniems poreikiams, nors pareiškėjo prašymas dar nėra galutinai išnagrinėtas, o dabartinė skolos suma dar nėra pripažinta teisėta, nes yra atidėtina.

11.       Pareiškėjo atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su skundžiamu teismo sprendimu, palaiko savo poziciją, išdėstytą prašyme, ir papildomai nurodo šiuos argumentus:

11.1.       Atsakovo nesutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas yra grindžiamas tuo, kad atsakovui teisinė pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių. Tarnyba yra biudžetinė įstaiga, kurios veiklą be kitų teisės aktų reglamentuoja Įstatymas (be kita ko, ir jo 27 str. 7 d.). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra atlyginamos valstybei ir Tarnybai nėra suteikta teisė atleisti asmenį nuo prisiimtos pareigos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba tokiu atveju turi pareigą Įstatymo pagrindu administruoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimą į valstybės biudžetą.

11.2.       Atsakovo nesutikimas grindžiamas ir tuo, kad Tarnyba turėjo ir turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į prašymą ir įvertinusi konkretaus asmens individualią situaciją, suteikti 100 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjo individuali situacija vertinama tik tuo atveju, jeigu yra sprendžiamas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Įstatymo 11 straipsnio 10 dalies nuostatos nėra taikomos siekiant pakeisti valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, kai antrinė teisinė pagalba jau suteikta ir yra apskaičiuotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, prisiimant pareigą jas apmokėti.

11.3.       Tarnyba antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį įvertina pagal sprendimo priėmimo metu pareiškėjo turimų bylų skaičių, Įstatymo 14 straipsnio 7 dalį. Tarnyba nustatė, kad sprendimo priėmimo metu atsakovui antrinė teisinė pagalba (išskyrus baudžiamąsias bylas) buvo teikiama vienoje byloje pagal Tarnybos 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. (8.1Mr) TP-22-T-685-3542. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu antrinė teisinė pagalba buvo suteikta valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnybos 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (8.1Mr) TP-22-T-685-3542 antrinė teisinė pagalba buvo suteikta civilinėje byloje Nr. e2-436-603/2022 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (proc. Nr. 2-55-3-00684-2020-7), o Tarnybos 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu  parengiant peticiją EŽTT (proc. Nr. 2-55-3-00517-2018-9). Taigi, antrinė teisinė pagalba apreiškėjui buvo suteikta ne toje pačioje, o skirtingose bylose.

11.4.       Tuo atveju, jeigu atsakovo finansinė padėtis yra sunki, jis turi galimybę kreiptis į Tarnybą su prašymu sudaryti sąlygas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas dalimis nurodant per kokį laikotarpį ir kokio dydžio dalinėmis įmokomis gali apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

12.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 154 Eur antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 1,89 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, priteisimo pareiškėjui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, iš atsakovo A. C..

13.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, konstatavęs, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo valstybės naudai 154 Eur antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos 70 procentų išlaidų dalis. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti 1,89 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

14.       Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, vertina jį kaip neteisėtą ir todėl naikintiną arba keistiną, nes, anot atsakovo, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines bylos aplinkybes, nepaisė pareigos elgtis sąžiningai ir racionaliai, nepagrįstai nepasisakė dėl atsakovo skundo argumentų. Atsakovas taip pat nurodo, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas apeliacinės instancijos teismui peržengti apeliacinio skundo ribas dėl proceso teisės normų pažeidimų, atsakovo teisės į tinkamą teismo procesą, viešojo intereso pažeidimo, nes tokios ypatingos situacijos sąlygomis (karo, infliacijos) turi būti užtikrintos gyvybiškai svarbios atsakovo teisės į pakankamų pajamų turėjimą.

15.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

16.       Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl pareiškėjo prašomos priteisti įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Taigi šios administracinės bylos ribas apsprendžia būtent (ir tik) pareiškėjo keliami reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016). Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022; ir kt.). Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su atsakovo teise į pakankamą pajamų turėjimą, tikėtiną išieškojimo procedūrą, nebuvo teiktos atsiliepime į pareiškėjo prašymą, nebuvo įvertintos pirmosios instancijos teismo bei nepatvirtina galimo reikšmingo valstybės, savivaldybės ir asmenų teis bei įstatymų saugomus interesų pažeidimo, todėl teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

17.       Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintos Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklės.

18.       Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3179 redakcija) numatyta, jog, šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, atsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas, valstybė garantuoja ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas apmoka taip: 1) 100 procentų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 14 str. 7 d. (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3179 redakcija)).

19.       Antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai, kai pareiškėjas apmoka nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, yra reglamentuoti Įstatymo 19 straipsnyje (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3179 redakcija), kurio 1 dalyje numatyta, jog prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis turi būti supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pareiškėjas apmoka 50, 70 arba 85 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą. Jeigu pareiškėjas šių išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo motyvuotu prašymu tarnyba priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis.

20.       Taigi šiose normose įtvirtinta speciali antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo tvarka iš pareiškėjų, kurie yra davę sutikimą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal Įstatymą jie turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

21.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad būtent Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinta šių išlaidų išieškojimo tvarka užtikrina, kad pareiškėjas bus informuotas apie detalias antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir jų dydį, jam bus sudaryta galimybė geruoju sumokėti šias išlaidas ar pareikšti prieštaravimus, jei nesutinka su šių išlaidų apskaičiavimu, ar prašyti, kad tarnyba priimtų sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis. Tarnyba į teismą gali kreiptis tik tada, jeigu pareiškėjas antrinės teisinės pagalbos išlaidų nesumoka per tarnybos pranešime nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3361-520/2016).

22.       Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės:

22.1.       Atsakovas 2022 m. gegužės 5 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas jam suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. Atsakovas pažymėjo, jog jeigu, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsniu, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus, sutinka apmokėti kitą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50 ar 75 procentus).

22.2.       Tarnybos 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu, atsižvelgiant į atsakovo sutikimą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, jo priskyrimą pirmajam turto ir pajamų lygiui, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba parengiant peticiją EŽTT (proc. Nr. 2-55-3-00517-2018-9), valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teikti antrinę teisinę pagalbą Tarnyba paskyrė advokatą Eimantą Šriupšą.

22.3.       Tarnyba 2023 m. vasario 28 d. rašte nurodė, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinę teisinę pagalbą yra 220 Eur, o 70 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias turi apmokėti atsakovas dalis yra 154 Eur, informavo, kad nurodytą sumą atsakovas turi sumokėti į vieną iš VMI surenkamųjų sąskaitų, kvitą pateikti Tarnybai, o nesumokėjus nurodytos sumos per 30 dienų nuo 2023 m. vasario 28 d. rašto gavimo, bus kreiptasi į teismą dėl išlaidų priteisimo. Tarnybos 2023 m. vasario 28 d. rašte nurodyta apskundimo tvarka.

22.4.       Atsakovas 2023 m. kovo 13 d. Tarnybai pateikė prašymą dėl teisinės pagalbos suteikimo apmokėjimo, kuriuo prašė atleisti jį nuo 154 Eur sumokėjimo dėl sunkios finansinės padėties. Tarnybos 2023 m. balandžio 7 d. raštu atsakovas informuotas, jog teisės aktuose nėra numatyta galimybė dėl atleidimo nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo, Tarnyba gali sudaryti sąlygas apmokėti nurodytas išlaidas dalimis, prašoma raštu informuoti Tarnybą per kokį laikotarpį ir kokio dydžio dalinėmis įmokomis atsakovas gali apmokėti nustatytą 154 Eur sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

22.5.       Atsakovas 2023 m. balandžio 17 d. Tarnybai pakartotinai pateikė prašymą dėl teisinės pagalbos suteikimo apmokėjimo, prašydamas jį atleisti nuo 154 Eur sumokėjimo, o netenkinus šio prašymo – atidėti 154 Eur sumokėjimą iki civilinės bylos Nr. e2-205-603/2023 išnagrinėjimo pabaigos. Tarnybos 2023 m. gegužės 11 d. raštu atsakovas informuotas, jog teisės aktuose nėra numatyta galimybė atidėti mokėjimą ar atleisti nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo, Tarnyba gali sudaryti sąlygas apmokėti nurodytas išlaidas dalimis, prašoma raštu informuoti Tarnybą per kokį laikotarpį ir kokio dydžio dalinėmis įmokomis atsakovas gali apmokėti nustatytą 154 Eur sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

22.6.       Tarnybos 2023 m. gruodžio 5 d. raštu atsakovas pakartotinai buvo informuotas apie prievolę sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Atsakovas 2023 m. gruodžio 7 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į Tarnybą ir prašė atleisti jį nuo 154 Eur sumokėjimo, o netenkinus šio prašymo – atidėti 154 Eur sumokėjimą iki civilinės bylos Nr. e2-205-603/2023 išnagrinėjimo pabaigos. Tarnybos 2023 m. gruodžio 19 d. raštu pakartojo, kad teisės aktuose nėra numatyta galimybė atidėti mokėjimą ar atleisti nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo, Tarnyba gali sudaryti sąlygas apmokėti nurodytas išlaidas dalimis, prašoma raštu informuoti Tarnybą per kokį laikotarpį ir kokio dydžio dalinėmis įmokomis atsakovas gali apmokėti nustatytą 154 Eur sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

23.       Taigi, byloje nesant ginčo, jog atsakovui buvo žinoma, kad jam bus teikiama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidų dalį (atitinkamai 50 arba 70 arba 85 procentus) jis turės apmokėti pats, kad atsakovas su tokia antrinės teisinės pagalbos sąlyga sutiko, atsakovui pareiga apmokėti valstybei 70 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kilo gavus Tarnybos 2023 m. vasario 28 d. raštą. Kaip jau buvo minėta, Tarnybos 2023 m. vasario 28 d. rašte buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, atsakovas apeliaciniame skunde patvirtino, kad ja nepasinaudojo, t. y. nepateikė teismui skundo ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais, todėl atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, jog Tarnybos 2023 m. vasario 28 d. raštas yra galiojantis ir sukeliantis atsakovui teisines pasekmes.

24.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo 154 Eur įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra pagrįstas. Šiuo atveju valstybė įvykdė savo įsipareigojimą ir suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą tokiomis sąlygomis, kurias numato Įstatymas ir su kuriomis atsakovas sutiko, prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, todėl atsakovui nevykdant savo pareigos padengti likusią teisinės pagalbos išlaidų dalį, pagrįstai šios išlaidos pirmosios instancijos teismo priteistos iš atsakovo valstybės naudai.

25.       Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde neginčija to, jog jam kilo imperatyvi pareiga sumokėti dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau mano, kad visuma reikšmingų aplinkybių (nesibaigę atsakovo ginčo bylos, prašymai atidėti skolos sumokėjimą, bloga atsakovo turtinė padėtis) buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui netenkinti pareiškėjo reikalavimo.

26.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai.

27.       Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas laikėsi šių taisyklių. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad Įstatymas numato Tarnybai galimybę pagal pareiškėjo motyvuotą prašymą priimti sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis (Įstatymo 19 str. 2 d.), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas pasinaudojo galimybe pateikti pareiškėjui prašymą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis. Kaip jau buvo minėta, atsakovas 2023 m. kovo 13 d. prašymu Tarnybos prašė jį atleisti nuo 154 Eur sumokėjimo, 2023 m. balandžio 17 d. prašymu ir 2023 m. gruodžio 7 d. prašymu, be kita ko, ir atidėti 154 Eur sumokėjimą iki civilinės bylos Nr. e2-205-603/2023 išnagrinėjimo pabaigos, tačiau Tarnybai nėra suteikta teisė atleisti asmenį nuo prisiimtos pareigos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-968/2022). Atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl jo individualios situacijos neįvertinimo, nes individuali situacija vertinama tik tuo atveju, jeigu yra sprendžiamas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Nagrinėjamu atveju antrinė teisinė pagalba jau suteikta, apskaičiuotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, todėl atsakovui kyla pareiga jas apmokėti. Teisiškai nereikšmingomis šios bylos kontekste pripažintinos ir atsakovo nurodomos aplinkybės dėl kitų nebaigtų atsakovo bylų. Vien tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

28.       Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai (be kita ko, abstraktaus pobūdžio pasvarstymai, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų) nesudaro teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą.

29.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, objektyviai išanalizavo bei įvertino pateiktus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Atsakovo A. C. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                Audrius Bakaveckas

 

 

                Ričardas Piličiauskas

 

 

                Egidijus Šileikis