Civilinė byla Nr. e2S-550-368/2017

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00334-2017-6

  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.1.; 3.1.4.6.;

(S)

                                                                                                                            3.1.4.7.; 3.2.7.1.; 3.3.2.4.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskiruosius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. nutarčių civilinėje byloje pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei Z. M. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Mažeikių rajono apylinkės teisme gautas ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) ieškinys atsakovei Z. M. dėl 361,16 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2016 m. kovo 3 d. iki visiško lėšų sugrąžinimo, priteisimo. Atsakovei Z. M. gyvenamosios vietos adresu, vėliau į slaugos centrą UAB „Gemma sveikatos centras“ išsiųsti procesiniai dokumentai, grįžo neįteikti.

2. 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovei Z. M. procesiniai dokumentai gyvenamosios vietos adresu neįteikti,  atsakovės artimieji (dukros) priimti juos atsisakė, o nustatęs, jog atsakovė yra slaugoma UAB „Gemma sveikatos centras“ slaugos centre, yra neįgali, pati negali pasirašyti ir priimti dokumentų, nutarė kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių (toliau – Tarnyba) dėl kuratoriaus (advokato) skyrimo atsakovei Z. M..

3. Tarnyba 2017 m. balandžio 18 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, bei panaikinti įpareigojimą Tarnybai parinkti ir skirti advokatą, kuris bus šioje byloje atsakovės kuratoriumi. Tarnyba savo skunde nurodė, kad turi suinteresuotumą bylos baigtimi, nes nutartimi buvo įpareigota skirti advokatą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi atsisakė priimti Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos atskirąjį skundą. Teismas nurodė, jog atskirąjį skundą dėl 2017 m. balandžio 12 d. nutarties pateikė Tarnyba, kuri nėra byloje dalyvaujantis asmuo, taigi neturi teisės teikti atskirojo skundo. Teismas taip pat sprendė, kad tarnyba neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes nutartimi nebuvo sprendžiama dėl Tarnybos materialiųjų teisių ir pareigų, o tik kreipiamasi dėl atstovo atsakovei skyrimo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo įtraukti Tarnybą į bylą trečiuoju asmeniu. Teismo nuomone, Tarnyba turėjo priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti), o ne reikšti atskirąjį skundą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Skųsdama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį, apeliantė (suinteresuotas asmuo) Tarnyba prašo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, įpareigoti teismą išnagrinėti Tarnybos pateiktą 2017 m. balandžio 18 d. skundą civilinėje byloje Nr. e2-697-215/2017 ir panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-697-215/2017 nustatytą Tarnybai įpareigojimą skirti advokatą – kuratorių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje Tarnyba neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Tarnyba turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi ji 2017-04-12 nutartimi yra įpareigota skirti kuratorių (advokatą), t. y. atlikti veiksmus Tarnybai nepriskirtoje veiklos srityje.

2. Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas ir vykdydama savo funkcijas vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, kuriame tarnybai yra suteikta kompetencija išimtinai tik su antrinės teisinės pagalbos teikimo organizavimu, tuo tarpu teismas, įpareigodamas tarnybą paskirti advokatą, galintį būti atsakovo kuratoriumi, nepagrįstai reikalauja iš tarnybos atlikti tokias funkcijas, kurios nėra numatytos nei jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nei kituose teisės aktuose.

3. Z. M. atžvilgiu procesas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nėra pradėtas, todėl šiuo pagrindu Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra numatyta galimybė tokiems asmenims skirti atstovą remiantis tik teismo nutartimi. Esant poreikiui gauti antrinę teisinę pagalbą, Z. M. globėjas (rūpintojas) turėtų kreiptis į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą.

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos prašo tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą, sutinka su skunde išdėstytais argumentais.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (suinteresuoto asmens) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirieji skundai tenkintini

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių: viena iš jų atsisakyta priimti Tarnybos skundą kaip paduotą asmens, neturinčio teisės jį paduoti, kita – nutarta kreiptis į Tarnybą dėl kuratoriaus (advokato) paskyrimo. Nesutikdama su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi, Tarnyba savo poziciją grindžia tuo, kad teismas, priimdamas 2017 m. balandžio 12 d. nutartį ir nuspręsdamas kreiptis į Tarnybą dėl kuratoriaus paskyrimo, tuo pačiu sukėlė tarnybai teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl turėjo ją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, galinčių reikšti skundus dėl teismo priimamų sprendimų. Su šiais Tarnybos argumentais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka ir pasisako dėl CPK teisės normų reguliuojančių proceso dalyvių padėtį.

9. CPK 305 straipsnis, 338 straipsnis numato, jog apeliacinį ar atskirąjį skundą gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Remiantis CPK 37 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. CPK 47 straipsnio 1 dalimi numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko <...>, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms <...> gali būti įtraukiami dalyvauti byloje <...> teismo iniciatyva. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria Tarnybos argumentams, jog Tarnyba turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi teismas nutarė kreiptis į Tarnybą dėl kuratoriaus (advokato), dalyvaujančio civilinėje byloje Nr. e2-697-215/2017 paskyrimo.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 39 straipsnio 1 dalis numato, kad tik teismas gali paskirti kuratorių, kuris konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą šaliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą arba kuri neturi jai atstovaujančio organo, arba kurios gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu. Kuratoriumi gali būti paskirtas tik fizinis asmuo ir tik jo sutikimu. Fizinio asmens kuratoriumi, kai yra galimybė, skiriamas šio fizinio asmens giminaitis arba sutuoktinis. Jeigu tokios galimybės nėra, fizinio asmens kuratoriumi skiriamas advokatas.

11. Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė Z. M. negali pati priimti procesinių dokumentų ir juos pasirašyti, yra senyvo amžiaus ir neįgali, prižiūrima slaugos centre, tačiau ji nėra įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta neveiksnia, jai nepaskirtas globėjas ir jos turto administratorius, kuris už ją galėtų atlikti tam tikrus veiksmus, tam tarpe ir pasirašyti priimdamas procesinius dokumentus. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau-VGTPĮ) 12 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, turi asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais, bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu. Tokių asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, patvirtinantys pradėtą procesą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (VGTPĮ 13 straipsnio 12 dalis).

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Z. M. atžvilgiu procesas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nėra pradėtas, todėl šiuo pagrindu Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra numatyta galimybė tokiems asmenims skirti kuratorių (advokatą, atstovą) remiantis tik teismo nutartimi. Pirmiausia, turi būti pradėtas procesas dėl Z. M. pripažinimo neveiksnia ir globėjo bei visiško turto administratoriaus jai skyrimo. Esant poreikiui gauti antrinę teisinę pagalbą, Z. M. globėjas (rūpintojas) turėtų kreiptis į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą.

13. Apibendrinant konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas kreiptis į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl kuratoriaus (advokato) paskyrimo Z. M., tuo pačiu pripažino, jog Tarnyba turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnis) ir bylos išsprendimas gali turėti įtakos Tarnybos teisėms arba pareigoms (CPK 47 straipsnis), todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. nutartys yra naikinamos ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3  punktu,  teismas

       n u t a r i a:

Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. nutartis ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

                            Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                             Egidijus Mockevičius