Baudžiamoji byla Nr.1-208-445/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48966-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija
1.6.6.6.;1.1.9.1.;1.1.9.6.;1.2.19.3.2.1.;
(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 5 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,
sekretoriaujant Reginai Tertelytei,
dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
V. J., gim. (duomenys neskelbtini) Varėnoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, profesinio vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
V. J. tiesiogiai pasiūlė duoti kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: 2018 m. spalio 11 d. apie 11 val. 46 min., (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, kad nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl neblaivaus pasirodymo viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.98 promilių girtumas), prašydamas jo nebausti, paleisti, tai yra siekdamas policijos pareigūnų neteisėto neveikimo, vykdant įgaliojimus, tyčia, tiesiogiai pasiūlė 50 eurų kyšį valstybės tarnautojams Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjams - G. S. ir M. J., ir toliau tęsdamas savo neteisėtus veiksmus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjams - G. S. ir M. J. tiesiogiai pasiūlė 10 eurų kyšį.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. J. savo kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl apysunkio nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, su tuo sutiko ir prokurorė, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Kaltinamasis V. J. kaltę pagal pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. spalio 11 d. apie 11 val. 30 min., iš Vilniaus į Varėną parvažiavo traukiniu. Gėrė degtinę ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl visų įvykio aplinkybių tiksliai ir neprisimena, tačiau šios aplinkybės yra nustatytos byloje pateiktame video įraše. Eidamas galbūt ir šlaistėsi. Policijos pareigūnas jo paklausė iš kur eina ir ar jis blaivus. Pareigūnui pasakė, kad parvažiavo iš Vilniaus ir prisipažino vartojęs degtinės. Pareigūnas jam pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Alkotesteriu buvo nustatyta, kad jis neblaivus. Neblaivumas jam buvo nustatinėjamas kieme stovint prie tarnybinio automobilio. Nustačius girtumą pareigūnas ar kartu su juo važiavusi pareigūnė - moteris pasakė, kad jam bus surašytas protokolas dėl to, kad neblaivus pasirodė viešoje vietoje. Jis pareigūnų prašė jo nebausti, paleisti. Norėdamas, kad pareigūnai jį paleistų ir nebaustų, jis iš savo rankinės išsitraukė pinigų ir tuos pinigus jiems rodydamas sakė, kad jie jo nebaustų ir paleistų. Buvo įspėtas dėl savo elgesio. Po kiek laiko jis vėl iš savo rankinės išsitraukė pinigų ir juos nukreipė link pareigūno, paprašė jo nebausti, paleisti. Pareigūnams siūlė pinigus dėl to, kad jie jo nebaustų ir paleistų ir kad viskas būtų paprasčiau. Kada jis antrą kartą pareigūnams pasiūlė pinigus, jie jį sulaikė, paėmė iš jo pinigus, kurios jis jiems siūlė kaip kyšį. Viso siūlė 60 Eur, tai buvo 50 ir 10 nominalo kupiūros. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. S. parodė, kad jis dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. 2018-10-11 dirbant Varėnos m., Savanorių gatvėje prie Varėnos geležinkelio stoties, pastato Nr. 3, apie 11 val. 30 min., pastebėjo neblaivų vyriškį, kuris eidamas šlaistėsi į šalis. Jie sustojo prie vyriškio ir paklausė jo duomenų. Vyriškis prisistatė V. J.. V. J. akivaizdžiai buvo neblaivus, kalba buvo nerišli, nestabiliai stovėjo ant kojų, su savimi turėjo dvi tamsios spalvos vyriškas rankines. V. J. buvo paprašyta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. V. J. stovinčiam prie tarnybinio automobilio dešinės pusės galinių durelių alkotesteriu buvo nustatytas 2.98 promilės girtumas. V. J. pasakė, kad jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl neblaivaus pasirodymo viešoje vietoje. V. J. stovėdamas prie tarnybinio automobilio dešinės pusės galinių durelių iš su savimi turėtos rankinės išsitraukė vieną 50 nominalo kupiūrą ir dešinėje rankoje ją laikydamas ir tiesdamas prašė jo nebausti. Įspėtas V. J. rankoje laikytą 50 nominalo kupiūrą įsidėjo atgal į savo rankinę. M. J. toliau pildant adminitracinio nusižengimo protokolą, suvesdinėjant duomenis, V. J. ir toliau prašė jo nebausti ir iš tos pačios rankinės išėmęs vieną 10 nominalo kupiūrą ištiesęs ranką prašė paimti, jo nebausti ir paleisti. Tuomet, jis iš V. J. rankos paėmė vieną 10 nominalo kupiūrą ir ją kaip įrodymą padėjo automobilyje ant galinės sėdynės ant alkotesterio dėžės. V. J. informavo, kad dėl jo veiksmų, dėl siūlymo papirkti pareigūnus jis bus pristatytas į policijos komisariatą ir bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apie įvykio aplinkybes informavo budėtoją ir į įvykio vietą atvyko kiti pareigūnai, kurie surašė įvykio vietos apžiūrą ir paėmė 10 nominalo kupiūrą (b.l. 27-28).
Ikiteisminio tyrimoi metu liudytoja M. J. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja davė analogiškus parodymus, kaip ir liudytojas G. S. (b.l. 32-33).
Liudytojas P. L. davė parodymus, tik kaip asmuo, kuris sutinka būti laiduotoju. Jis paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta apie 30 metų, nes yra kaimynas, su juo bendrauja. V. J. yra geras kaimynas, kartais išgeria, bet paklauso nepiktnaudžiauti alkoholiu. V. J. esant reikalui padeda kaimynams, yra mandagus ir paslaugus. V. J. turi neįgalią motiną, kuria vienas rūpinasi. Laiko, kad V. J. gali būti perauklėtas, galima jam paskirti ir įpareigojimus dirbti.
Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
2018-10-11 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad policijos tarnybiniame automobilyje VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčiame aikštelėje prie Varėnos geležinkelio stoties, Varėnos m., Savanorių g. 3, apžiūros metu rasta ir paimta 10 (dešimt) eurų nominalo kupiūra Nr. X47476362404, kuri po apžiūros buvo supakuota į paketą Nr. 493890 (b.l. 15-23).
2018-10-17 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko R. P. tarnybiniu pranešimu pateikta pridėti 2018 m. spalio 11 d. apie 11 val. 46 min., Varėnos m., Savanorių g. 3, vaizdo ir garso įrašas- DVD-R laikmena, 1 vnt., dėl kyšio davimo policijos pareigūnams (b.l. 37,38,39).
2018-10-17 Kitų objektų ir apžiūros protokole užfiksuotas apžiūrėto DVD-R diskelyje esančio vaizdo ir garso įrašas - išklotinė, iš kurios matyti, kaip įtariamasis V. J. policijos pareigūnams S. S. ir M. J. siūlo paimti 50 eurų kyšį, o vėliau nori įduoti pareigūnams 10 eurų kyšį (b.l. 40-42).
2018-10-11 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad iš V. J. buvo paimta 50 eurų nominalo kupiūrą, kurią jis siūlė policijos pareigūnams kaip kyšį (b.l. 46-48).
2018-10-12 Daiktų apžiūros protokoluose užfiksuota, kad buvo apžiūrėtos 50 ir 10 eurų nominalo kupiūros paimtos iš įtariamojo V. J., turinčios reikšmės tyrimui (b.l. 49-53, 54-57) ir 2018-10-12 nutarimu perduotos saugoti Alytaus apskrities VPK (Jotvingių g. 8, Alytus), kvitas A Nr. 012514 (b.l. 58,59,60).
Administracinio nusižengimo protokolu dėl V/.J. buvimo viešoje vietoje neblaiviam 2018-10-11 11.30 val. ( b.l. 63-64).
Nutarimu administracinio nusižengimo byloje, kurioje V. J. pagal ANK 484 str.1 d. paskirta 20 Eur bauda (b.l. 61-62).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.
Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių
Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.
Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis V. J. duodamas 50 ir 10 Eur pinigų kopiūras siekė išvengti padaryto administracinio nusižengimo pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį , t.y. kad jam nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir vėliau tuo pagrindu nebūtų priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje.
Pagal teismų praktiką sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimą reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) – turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2014, 2K-540/2013, 2K-439-788/2016).
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. J. išsiėmė pinigus ir siūlė paimti kaip kyšį. Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis V. J. praeityje baustas už administracinius nusižengimus transporto srityje (nustatyto greičio viršijimą) ir paskirtas baudas sumokėdavo arba banko įstaigoje, arba terminale. Dėl to jis žinojo, kad bauda negali būti vietoje sumokėta net ir už padarytą administracinį nusižengimą, todėl tiriamu atveju pinigai buvo siūlomi tikslu paveikti valstybės tarnautojus, kad jie neveikimu nevykdytų jiems suteiktų įgaliojimų nustačius administracinį nusižengimą.
Nusikalstama veika pagal BK 227 straipsnio 2 dalį padaroma tik tiesiogine tyčia, taigi turi būti nustatyta, kad papirkėjas veikė suvokdamas, jog jis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti arba duoda kyšį už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus. Kaltinamojo V. J. papirkimo realumas pasireiškė, tuo, kad jis realiai išsiėmė pinigus, laikė rankose rodydamas pinigų kopiūras ir juos siūlė statutiniams valstybės tarnautojams, siūlė tik tuo tikslu, kad jie, kaip statutiniai valstybės tarnautojai, kuriems pagal Policijos įstatymo ir Administracinio nusižengimo kodekso nuostatas, privaloma nustatyti daromus administracinius nusižengimus ir nustačius surašyti administracinio nusižengimo protokolą.
Pagal pateiktą videoįrašą matyti, kad tyrėjas G. S. duoda vyriškiui pūsti į alkotesterį, kuris atsisako, tai daryti. G. S. sako: „teisėtų reikalavimų nevykdymas bus didesnė bauda.“ Vyriškis klausia dėl ko taip vyksta, G. S. jam atsako, kad buvo gautas pranešimas, kad kabinėjasi prie keleivių neblaivus ( b.l. 40-41). Tačiau Alytaus AVPK Varėnos rajono PK RS tyrėjo G. S. 2018-10-11 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad V. J. sulaikytas už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje. Taigi negalima sukurti situaciją, kuri blogintų asmens padėtį dėl neatliktų veiksmų, sudaryti situaciją, kad asmuo padaręs didesnės apimties pažeidimą ir pan.
Nurodytu atveju tyrėjas G. S. elgėsi neteisėtai dėl priverstinio reikalavimo tikrintis asmeniui neblaivumą technine priemone – alkotesteriu, kadangi toks reikalavimas nėra pagrįstas įstatymo ar teisės akto reikalavimais. Viešoje vietoje sulaikytas neblaivus asmuo (nevairuojantis transporto priemonę) turi teisę sutikti tikrintis neblaivumą arba nesutikti. Neblaivumas gali būti nustatytas pagal asmens išreikštus neblaivumo požymius arba pagal medicinos įstaigoje atliktą medicininę apžiūrą.
Pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos policijos generalinio komisaro 2006 m. vasario 3 d. atmintinę „Dėl policijos įstaigų pareigūnų veiksmų kyšio davimo atveju“, visais atvejais, jei manoma, kad gali būti siūlomas, žadamas ar duodamas kyšis (esant bet kokioms asmens užuominoms, prašymams ar pasiūlymams), pareigūnas pirmiausia turėtų taikyti prevencines priemones ir įspėti asmenį, kad tokie veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. J. dėl siūlomo kyšio davimo atvejų buvo įspėtas tyrėjo G. S. tokiais žodžiais: „trauk, ba, tuoj uždarysim, jei nori“, o tyrėja M.J. įspėjo tokiais žodžiais: „jeigu dar kartą pamatysim, važiuosit, supratot“; “gali patylėti ir viskas“; „ikiteisminis išvežam į Vilnių ir Alytų“; „eikit šonan nu dievaži“.
Vertintina, kad statutinių valstybės tarnautojų elgesys nebuvo tinkamas pagal Policijos Generalinio komisaro rekomendacijas, pirmiausia taikyti prevencines priemones, išaiškinant, kad asmens veiksmai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę, o ne kalbėti apie sulaikymą, patalpinimą į areštines. Statutinis valstybės tarnautojas tinkamai atlikdamas tarnybines pareigas turi nedviprasmiškai įspėti asmenį, jog tokie jo veiksmai gali būti įvertinti kaip baudžiamojo įstatymo uždrausta veika (papirkimas ir pan.).
Kaltinamojo V. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Netoleruotinos situacijos, kai policijos pareigūnai patys elgesi netinkamai, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatytas provokuojančio policijos pareigūnų veiksmų pobūdis. Provokavimas konstatuojamas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad asmuo nesirengė daryti nusikalstamos veikos ir ji nebūtų buvusi padaryta be teisėsaugos pareigūnų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. J. ištraukęs 50 Eur pinigų kopiūrą pats siūlė, kad ją policijos pareigūnas paimtų, o po to jau siūlė, kad duoda dešimtinę ir viską uždaro (toks siūlymas buvo tik vieninteliu tikslu – kad nesurašytų administracinio nusižengimo protokolo ir nepriimtų nutarimo nubausti nustatyta administracinių nusižengimų kodekso tvarka). Atkreiptinas dėmesys, kad konstatuojant BK 227 straipsnio 2 dalies veiką, nėra numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla (atsiranda) tik tada, kai asmuo jau buvo įspėtas dėl savo veiksmų, kurie gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę, nusikalstamus veiksmus toliau tęsia ar atlieka. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-105/2014 ir kt.). Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Kaltinamasis A. J. tokį pasiūlymą pateikė dėl 50 ir 10 Eur davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2011, 2K-541/2014). Tai reiškia, kad nesvarbu ar pinigai buvo kaltinamojo rankoje, ar vėliau juos paėmė iš kaltinamojo rankos tyrėjas.
Byloje nėra surinkta ir pateikta duomenų, kad kaltinamasis priskiriamas, priklauso asmenų, stebimų dėl psichikos, emocijų ir priklausomybių grupei. Nustatytos aplinkybės, kad įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus (girtas). Pagal faktines bylos aplinkybes kaltinamasis V. J. suvokė kas vyksta – nurodė kur ir kokiu tikslu buvo išvykęs, kodėl vartojo alkoholį, pateikė asmens dokumentus, suprato, kad viešoje vietoje yra neblaivus, prašė nenubausti įstatymo nustatyta tvarka. Tokią girtumo stadiją pasiekęs žmogus, nors ir nesugeba kritiškai vertinti savo veiksmų, tačiau suvokė kas darosi aplinkui, dėl to gali atsakyti už savo veiksmus.
Kaltinamasis V. J. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė įtakojo nusikalstamos veikos padarymą. Kaltinamasis pripažįsta, kad dėl girtumo netinkamai elgėsi ir padarė nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
Kaltinamasis V. J. žodžiu pareiškė, kad jo atžvilgiu būtų taikytas laidavimas ir laiduotoju pasiūlė P. L..
Prokurorė neprieštarauja dėl laidavimo taikymo kaltinamojo V. J. atžvilgiu.
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Tokios sąlygos nustatytos. V. J. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (apysunkį tyčinį nusikaltimą), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, padaręs nusikalstamą veiką, nusikalstamais veiksmais žala nebuvo padaryta, jis neįrašytas į priklausomybių ligų įskaitas, yra darbingas, bet nedirba ir prižiūri nusenusią ( 85 m. amžiaus), neįgalią motiną, su kuria kartu gyvena. Praeityje V. J. nebaustas už viešosios tvarkos pažeidimus ir nėra kitų, jį neigiamai apibūdinančių aplinkybių, todėl yra realios aplinkybės tikėti, kad tai buvo vienkartinis ir atsitiktinis atvejis dėl nusikalstamos veikos padarymo, kad ateityje V. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teismas priimdamas sprendimą atleisti V. J. padarius nusikalstamą veiką pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, atsižvelgia į laiduotojo P. L. asmenines savybes, jo išsilavinimą, gyvenimišką patirtį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ( BK 40 straipsnio 3 dalis).
Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką.
P. L. yra kaltinamojo V. J. kaimynas, juos sieja ilgi kaimyniški bendravimo metai (apie 30 metų), P.L. yra amžiumi vyresnis už kaltinamąjį.
P. L. kaltinamąjį V. J. charakterizuoja teigiamai, kaip gerą kaimyną, kurį paprašius visada padeda aplinkiniams buityje. P. L. nurodė, kad kaltinamasis nelinkęs nusikalsti ar nepaklusti įstatymų reikalavimams. P. L. sutinka būti laiduotoju.
P. L. neteistas, nebaustas administracine tvarka, turintis legalų pajamų šaltinį, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir gyvena gretimai kaltinamojo namų.
Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas atsižvelgia į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis.
Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas P. L. yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė teigiama. P. L. skirtinas V. J. laiduotoju, jis gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Kaltinamasis taikant BK 40 straipsnį atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, atsižvelgiant į kaltinamojo ir laiduotojo turtinę padėtį.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytina iki įsiteisės nuosprendis. Kaltinamasis laikinai sulaikytas šioje byloje nebuvo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 50 ir 10 eurų nominalo kupiūros paimtos iš įtariamojo V. J., 2018-10-12 nutarimu perduotos saugoti Alytaus apskrities VPK (Jotvingių g. 8, Alytus), kvitas A Nr. 012514.
Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos.
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų terminui, perduodant P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei, o baudžiamąją bylą V. J. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 70 straipsnio 1 dalimi, V. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nustatyti, kad nemokamus darbus V. J. turi atlikti per tris (3) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 50 ir 10 eurų nominalo kupiūras, paimtas 2018-10-11 apžiūros protokolu ir 2018-10-11 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, perduotas saugoti Alytaus apskrities VPK (Jotvingių g. 8, Alytus, kvitas A Nr. 012514), konfiskuoti valstybės nuosavybėn.
Išaiškinti V. J., kad nemokami darbai vykdomi tik tuomet, jeigu asmuo sutinka.
Išaiškinti, kad laiduotojui P. L., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo.
Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.
Teisėjas Dalis Žilionis