Civilinė byla Nr. e2-384-467/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00156-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.8; 3.2.8.1; 3.3.2.5

                                    (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ir atsakovo S. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas iš areštuotų lėšų leisti naudoti didesnę pinigų sumą, civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams S. B., A. B., V. B. ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Natural North Caviar“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Šiaurės kompanija“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovų S. B., A. B., V. B. ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Natural North Caviar“ 238 936,52 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 4 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 25 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų S. B. ir V. B. 119 468,26 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos 119 468,26 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. vasario 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovės reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovų S. B. ir V. B. 119 468,26 Eur vertės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis; nesant ar nepakankant šio turto, areštavo jų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis ir (ar) atsakovų banko ir (ar) kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant 119 468,26 Eur sumos; leido atsakovams areštuotu turtu atsiskaityti su ieškove; leido atsakovams iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA).

4.       Atsakovas S. B. pateikė teismui prašymą leisti jam iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytų 4 MMA. Nurodė, kad augina 4 mažamečius vaikus, žmona nuo 2019 m. yra registruota Darbo biržoje. Šeimos būtiniausioms reikmėms neužtenka pinigų sumos, neviršijančios 1 MMA. Preliminarios vieno mėnesio 6 asmenų sąnaudos, kurios užtikrintų minimalius nepilnamečių vaikų poreikius, sudaro iš viso 1 745 Eur.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies; leido atsakovui S. B. iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią 1,5 Vyriausybės nustatytų MMA.

6.       Teismas rėmėsi teismų praktikoje nurodoma nuostata, kad, areštuojant fizinių asmenų turtą, turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą.

7.       Teismas nustatė, kad atsakovas yra susituokęs ir augina 4 mažamečius vaikus, jo teigimu, šeimos būtiniausioms reikmėms neužtenka pinigų sumos, neviršijančios 1 MMA. Prašyme nurodydamas preliminarias vieno mėnesio 6 asmenų sąnaudas atsakovas pateikė įrodymus apie sąskaitas už suteiktas komunalines paslaugas, vaikų darželį, papildomą ugdymą, tačiau nepateikė įrodymų apie kitas prašyme nurodytas išlaidas. Nors atsakovas neprivalo detaliai pagrįsti visas savo būtinąsias išlaidas, tačiau, prašydamas leisti kas mėnesį naudotis didesne pinigų suma nei nustatė teismas, turi pateikti pakankamai įrodymų, kad šios sumos reikalingos jo būtiniausiems asmeniniams ir (ar) šeimos poreikiams tenkinti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė būtinybės leisti jam iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytų 4 MMA. Taip pat, nors kilo abejonių, ar visos nurodytos išlaidos yra pirmo būtinumo, teismas sutiko su atsakovu, kad šeimos būtiniausioms reikmėms neužtenka pinigų sumos, neviršijančios 1 MMA, todėl leido atsakovui iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytų 1,5 MMA.

III.                      Atskirųjų skundų argumentai

8.       Atsakovas S. B.s atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti; išspręsti klausimą iš esmės – leisti atsakovui S. B. iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytų 4 MMA. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamos praktikos ir pareikalavo atsakovą pateikti įrodymus, kurių atsakovas fiziškai pateikti negali. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 25 d. sprendime nustatė, kad atsakovui leistina naudoti 1 MMA pinigų suma, t. y. teismas apribojo atsakovo galimybę aprūpinti 4 mažamečius vaikus būtiniausiomis sveikam vystymuisi užtikrinti reikalingomis priemonėmis. Esant nustatytam ribojimui, apeliantas sąnaudų nepatyrė, todėl negali pateikti įrodymų apie patirtinas išlaidas maitinimui, apsirengimui ir higienos priemonėms, mokymo reikmėms, bendro ugdymo, poilsio prie jūros ar atostogų metu vykstančių stovyklų reikmėms. Atsakovas teismui pateikė skaičiavimus, kiek tokios paslaugos arba sąnaudos faktiškai kainuoja šiai dienai, pateikė įrodymus, kuriuos galėjo surinkti, t. y. priešingai, nei teigia teismas, pateikė įrodymus, kad prašomos vaikams sąnaudos yra pagrįstos ir atitinka realias šiai dienai rinkoje teikiamų paslaugų kainas.

8.2.                      Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje detalizuota, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui; sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Šie kriterijai taikytini ir laikinųjų apsaugos priemonių bylose užtikrinant mažamečių vaikų teisėtų interesų apsaugą. Reikalaudamas pagrįsti sąnaudas įrodymais, kurių pareiškėjas negali pateikti dėl paties teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydžio, teismas nukrypo nuo nurodytos praktikos.

9.       Ieškovė V. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo S. B. prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 25 d. sprendimu be kita ko nusprendė ieškovės reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovų S. B. ir V. B. 119 468,26 Eur vertės turtą; leido atsakovams iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA.

9.2.                      Antstolis vykdo išieškojimą Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo pagrindu, o ne pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl šios priežasties atsakovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant iš areštuotų lėšų, kurios buvo areštuotos pagal taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o ne pagal įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, asmeninėms reikmėms naudoti didesnę pinigų sumą netenka prasmės.

9.3.                      Teismas neturėjo teisės ir galimybės nagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, o skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi pakeičiant anksčiau taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei leidžiant atsakovui S. B. iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytų 1,5 MMA, buvo priimta neteisėta ir nepagrįsta nutartis.

9.4.                      Vykdymo procesą, įskaitant ir tai, kiek ir kokių lėšų gali naudoti skolininkai, reglamentuoja atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos ir teismas į šį procesą kištis negali. Teismas be jokio teisinio pagrindo leido atsakovui naudotis didesne suma.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytų 1,5 MMA, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Bylos duomenimis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi priėmė nagrinėti ieškovės V. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarties peržiūrėjimo bei 2020 m. birželio 3 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones: ieškovės reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovų S. B., A. B., V. B. 238 936,52 Eur vertės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, jo, nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti – pinigines lėšas, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis ir (ar) atsakovų banko ir (ar) kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant 238 936,52 Eur sumos; leido atsakovams areštuotu turtu atsiskaityti su ieškove bei leido atsakovams iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Išnagrinėjęs kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi panaikino skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, taip pat konstatavo poreikį palikti galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atitinkamai Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 25 d. sprendimu, panaikinęs Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priėmęs naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisiant ieškovei solidariai iš atsakovų S. B. ir V. B. 119 468,26 Eur nuostolių atlyginimo ir procesines palūkanas, paliko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinęs jų mastą (patenkintai ieškinio dalies sumai) bei leido atsakovams areštuotu turtu atsiskaityti su ieškove; iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA.

12.       Atsakovas S. B. pateikė teismui prašymą leisti jam iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytų 4 MMA. Nurodė, kad šeimos būtiniausioms reikmėms neužtenka pinigų sumos, neviršijančios 1 MMA. Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas tokį prašymą tenkino iš dalies. Nesutikdami su tokia nutartimi ieškovė ir atsakovas pateikė atskiruosius skundus.

13.       Pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu atsakovas siekė, kad teismas iš areštuotų lėšų leistų asmeniniams (šeimos) poreikiams kas mėnesį naudoti didesnę pinigų sumą, nei buvo nustatyta teismo, taikant laikinąsias apsaugos priemones.

14.       CPK 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, draudžiama areštuoti lėšas, nurodytas šio Kodekso 668 ir 739 straipsniuose. Areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Taigi, aptartoje teisės normoje įstatymo leidėjas aiškiai atribojo laikinąsias apsaugos priemones taikančio teismo ir tokią nutartį vykdančio antstolio teises ir pareigas šiame procese. Teismas turi nurodyti konkrečias operacijas, kurias galima atlikti iš areštuotų lėšų, o antstolis, teismo pavedimu, nustatyti konkrečią pinigų sumą, kuri gali būti panaudota tokioms operacijoms atlikti.

15.       Nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog, areštuojant fizinių asmenų turtą, turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą, tačiau teismas savo diskreciją šioje srityje – kontroliuoti areštuotų piniginių lėšų panaudojimo galimybę – įgyvendina išduodamas ar neišduodamas leidimą atlikti tam tikras konkrečiai skolininko prašomas operacijas, ribodamas atliktinų iš areštuotų lėšų operacijų kiekį ar skaičių ir pan., tačiau tik antstolis nustato konkrečią panaudojamą piniginių lėšų sumą leidžiamoms, t. y. teismo nutartyje įvardytoms operacijoms atlikti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1508-464/2016; 2017 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-146-464/2017; 2018 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-585-516/2018; kt.).

16.       Šiuo atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo rezoliucinės dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, formuluotė yra gana abstrakti, joje detaliai nenurodyta, kokias operacijas su areštuotomis lėšomis gali atlikti atsakovai, tačiau nurodyta, kad atsakovams leidžiama iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Taigi, leidžiamos operacijos, susijusios su asmeninių poreikių tenkinimu, ir, nors teismas neįpareigojo antstolio nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti, pats nurodė, kad leidžiama naudoti 1 MMA suma. Kitaip tariant, teismas, nustatydamas kas mėnesį leistiną disponuoti lėšų sumą, t. y. 1 MMA, iš esmės išsprendė ne jo kompetencijai, o antstoliui pavestą klausimą, nes, kaip minėta, būtent antstolis, o ne teismas, atsižvelgdamas į skolininko pateiktus įrodymus, gali ir turi įvertinti realius asmens (skolininko) poreikius bei nustatyti pagrįstą jų dydį.

17.       Teismui leidus iš areštuotų sumų atlikti atitinkamus mokėjimus, asmuo, kurio atžvilgiu tokie ribojimai yra pritaikyti, turi kreiptis į nutartį vykdantį antstolį su motyvuotu prašymu dėl konkrečios sumos šiems mokėjimas atlikti nustatymo, o, nepakankant nustatytos sumos (padidėjus mokėjimų, kuriuos leido atlikti teismas, kaštams ar atsiradus naujų mokėjimų), su prašymu kreiptis į ribojimus taikiusį teismą, jeigu nori leidimo atlikti nutartyje nenurodytus mokėjimus arba į antstolį dėl sumos, reikalingos teismo leistiems mokėjimams atlikti dydžio pakeitimo. Tuo atveju, jei antstolio priimtas sprendimas, t. y. nustatyta per mėnesį leistina iš areštuotų lėšų naudoti suma, netenkina, asmuo gali skųsti tokius antstolio veiksmus. Ir tik šioje proceso stadijoje, bet ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, į naudotinų per mėnesį piniginių lėšų dydžio klausimą gali ir turi įsikišti teismas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1059-464/2021).

18.       Taigi, atsižvelgiant į CPK 145 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismui nėra teisinio pagrindo keisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo nurodytu būdu, nes būtent antstolis, vykdantis teismo nutartį (sprendimą), o ne teismas turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti naudojama būtiniausiems atsakovo ir jo šeimos poreikiams tenkinti. Vadinasi, įrodymai apie konkrečius atsakovo ir jo šeimos poreikius turėtų būti teikiami ne teismui, o turto areštą vykdančiam antstoliui. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, neturėjo pareigos analizuoti atsakovo ir jo šeimos poreikių bei vertinti su tuo susijusių įrodymų.

19.       Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir nurodytai Lietuvos apeliacinio teismo praktikai, darytina išvada, kad teismas neturi teisinio pagrindo įsikišti į antstolio kompetenciją ir spręsti dėl konkrečios lėšų sumos, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Todėl, gavęs tokį atsakovo prašymą, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme, o nustatęs nurodytas aplinkybes bylos nagrinėjimo metu – bylą (prašymo nagrinėjimą) nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Nurodytų aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme lemia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla pagal atsakovo prašymą leisti jam iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytų 4 MMA nutrauktina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis).

20.       Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 5 dalimi, apeliantams grąžintinas už paduotus atskiruosius skundus sumokėtas žyminis mokestis: ieškovei sumokėtas 45 Eur dydžio žyminis mokestis, o atsakovui S. B. Z. B. 2022 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 43 Swedbank AB sumokėtas 5 Eur dydžio žyminis mokestis, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi atsakovas iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą mokėjimo. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

21.       Nustatęs bylos nutraukimo pagrindą apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir ieškovės pateikto naujo įrodymo priėmimo klausimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338 straipsniu

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir bylą pagal atsakovo S. B. prašymą dėl lėšų panaudojimo asmeninėms reikmėms nutraukti.

Grąžinti atsakovui S. B. 5 Eur (penkių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. vasario 22 d.

Grąžinti ieškovei V. B. 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. vasario 8 d., mokėjimo užduoties kodas (ID) ZK43437.

Teisėja                                                Alma Urbanavičienė