Civilinė byla Nr. 2A-160-425/2008

                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6

 (S)

                                                                    

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. liepos 2 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Rimanto Savicko,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno (pranešėjo) ir Margaritos Dzelzienės,

posėdžio sekretorė Rimutė Markelevičienė,

dalyvaujant: atsakovams J. A. ir V. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. A. ir V. A. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-38-589/2008, pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams J. A. ir V. A., trečiajam asmeniui J. M. dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, ir

n u s t a t ė :

                      Ieškovė V. B. 2006-09-21 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti tarp jos, t.y. ieškovės V. B. ir atsakovų J. A. bei V. A. sudarytą negyvenamųjų patalpų -  garažo, esančio (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį ir įpareigoti atsakovus atlaisvinti garažą bei perduoti jį ieškovei. Ieškovė savo prašymą argumentavo, kad tarp šalių buvo sudaryta garažo panaudos sutartis, pagal kurią atsakovai neatlygintinai naudojosi ieškovei priklausančiu garažu. Ieškovė galvoja, kad šiems santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos 6 knygos XXXII skyriaus „Neatlygintinis naudojimasis daiktais“ normos. Ieškovei nuspendus nutraukti sutartį, atsakovams buvo išsiųsti du įspėjimai dėl sutarties nutraukimo, tačiau atsakovai gera valia garažo neatlaisvina. Daiktai, esantys garaže, priklauso V. A.. Faktą, kad garažu naudojasi V. A. patvirtino liudytojos O. K. ir V. J. (b.l. 134-135).

                      Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-02-11 sprendimu ieškinį tenkino. Nutraukė garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį sudarytą tarp V. B., V. A. ir J. A.. Įpareigojo atsakovus V. A. ir J. A. atlaisvinti garažą. Priteisė iš V. A. ir J. A. po 300 litų advokato pagalbai apmokėti,  7,20 Lt išlaidų, susijusių su pažymu išėmimu iš VĮ Registrų Centro, 15 litų antstolio pagalbai už procesinių dokumentų įteikimą ieškovei V. B. bei po 63,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad šalys derybų pradžioje derėjosi dėl negyvenamųjų patalpų nuomos, tačiau kaip matyti iš šalių paaiškinimo, liudytojų parodymų bylos nagrinėjimo metu, atsakovai naudojosi garažu, esančių (duomenys neskelbtini), neatlygintinai. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai pažeidė sutarties vykdymo principus. Nurodė, kad atsakovai, neatsižvelgdami į tai, kad ieškovė pageidauja šiuo garažu naudotis pati ir yra įspėjusi atsakovus apie savo ketinimus įstatymo nustatytais terminais, padarė išvadą, kad atsakovai pažeidžia kooperacijos bei bendradarbiavimo principus. Atsakovė J. A. pateiktuose teismui atsiliepimuose į ieškinį jokių aplinkybių apie tai, kad sutartis buvo sudaryta tarp V. B. ir V. A. nenurodė. Teismas motyvavo, kad kiekvienas rūpestingas ir apdairus asmuo, pateikdamas procesinius dokumentus, nurodo visas jam žinomas aplinkybes apie pateiktą ieškinį. Teismas argumentavo, kad nėra jokio pagrindo perduoti medžiagos ikiteisminiam tyrimui atlikti, kadangi šios teisės gynimas realizuojamas ieškinio pagalba, kuriame nurodomas ieškinio dalykas ir pagrindas, todėl atsakovai gali kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l.173-175).

                      Apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teisme atsakovė J. A. prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-02-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Prašė priimti atskirąją nutartį ir perduoti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, nes apylinkės teismas atsisakė tenkinti atsakovės prašymą. Prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Savo prašymą argumentavo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai įvertino įrodymus, taip pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 176 , 185 straipsnius dėl įrodinėjimo ir įrodymo vertinimo, netinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimas naikintinas. Sprendimas yra šališkas, nemotyvuotas, neišsamus, neargumentuotas bei nepagrįstas byloje esančiais įrodymais, nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Teismas priėmė sprendimą vadovaudamasi ne byloje esančiais faktiniais duomenis, o nuomone bei prielaidomis, visiškai neatsižvelgdamas į atsakovės paaiškinimus, taip pat neteisingai suprasdamas ir įvertindamas visas bylos aplinkybes. Be to, teismas netinkamai nustatė bylos šalis ir taip pažeidė Civilinio proceso kodekso 45 str. 1 d. nuostatas. Teismas nepagrįstai ieškovės ir atsakovo V. A. sudarytą žodinę nuomos sutartį pripažino panaudos sutartimi. V. A. visada mokėdavo nuomos mokestį atsakovei V. B. tiesiogiai, o ieškovė V. B. mokestį visada priimdavo. Ieškovė klaidino teismą, neigdama faktą, jog ji neėmusi jokio mokesčio, siekdama išvengti atsakomybės už gyventojų pajamų mokesčio slėpimą. Atsakovas visuomet mokėjo nuomos mokestį, tad garažo nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu jokių panaudos sutartinių santykių neatsirado ir negalėjo atsirasti. Tik už paskutiniuosius keturis mėnesius nuomos mokestis buvo mokamas pasibaigus einamajam mėnesiui, kadangi ieškovės dukra I. Č. savavališkai pakeitė garažo duris ir spyną, užgrobė svetimą turtą, o atsakovui V. A. panaikino galimybę naudotis daiktais, laikomais ieškovės garaže. Ieškovė V. B. ir J. M., teikdamos prašymą antstoliui dėl sutarties nutraukimo, aiškiai ir nedviprasmiškai įvardino tarp savęs ir atsakovo V. A. sudarytą sutartį kaip nuomos sutartį. J. A. neteisėtai yra pripažinta atsakove, kadangi nebuvo žodinės nuomos sutarties šalis ir jokios prievolės jai iš minėtos sutarties nekilo ir neturėjo kilti. Atsakovė jokia forma nepareiškė savo valios ir ketinimo sudaryti minėtą nuomos sutartį su ieškove. Atsakovė neketino sukurti sau civilinių teisių ir pareigų. Ieškovė garažo nuomos žodinę sutartį sudarė su atsakovu V. A.. 2007-12-29 atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį, atsakovė aiškiai išdėstė aplinkybes, kurios pagrindžia faktą, jog nebuvo žodinės garažo nuomos sutarties šalimi. Į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė.  Teismas neatsižvelgė į atsakovo V. A. pateiktus įrodymus, jog tik jis tarėsi su V. B. dėl žodinės nuomos sutarties sudarymo. Teismas neįvertino J. M. išdėstyto teiginio, jog tarp šalių buvo susiklostę nuomos sutartiniai santykiai (b.l. 3-6).

                      Apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teisme atsakovas V. A. prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-02-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Prašė priimti atskirtąją nutartį ir perduoti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, nes apylinkės teismas atsisakė tenkinti atsakovo prašymą. Prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Savo prašymą argumentavo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, jog garažo nuomos sutartį sudarė V. A., bet ne J. A.. Atsakovas sutikrino ir rado daug neatitikimų bylos medžiagos su medžiagos kopijom. Teismas netenkino atsakovo pareiškimo, vertė sumokėti už neatliktą paslaugą ir tuo pažeidė Civilinio proceso kodekso 42 str. numatytas teises. Atsakovas negalėjo susirasti advokato, kuris atstovautų atsakovo interesus byloje, nes byla sudėtinga, o atsakovas, turėdamas invalidumą, nesugebėjo tinkamai sau atstovauti bei naudotis procesinėmis ir konstitucinėmis teisėmis, dalyvavo byloje, nesusipažinęs su joje esančiais dokumentais. Teismas pažeidė atsakovo teises, numatytas Civilinio proceso kodekso 42, 161 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. nuostatas, nes atsirado lygesnių prieš įstatymą, kurių teises teismas gynė, net nedalyvaujant ieškovei. Atsakovas negalėjo užduoti klausimų ieškovei. Teismas buvo šališkas, nepagrįstai nesustabdė civilinės bylos nagrinėjimo, kas turėjo didelės reikšmės neteisėto sprendimo priėmimui. Teismas netenkino atsakovo prašymo priimti nutartį perduoti Generaliniam prokurorui, kad būtų išaiškintas turto, buvusio garaže, užgrobimo ir pasisavinimo faktas, nes tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kas ir kiek turto pasisavino, paskiriant numatytas bausmes ir nustačius visas aplinkybes, būtų galima nagrinėti šią civilinę bylą (t.2, b.l. 8-9).

                      V. B. su V. A. ir J. A. apeliaciniais skundais nesutiko. Nurodė, jog teismo priimtas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, teismas atskleidė bylos esmę ir teisingai išsprendė bylą, todėl naikinti teismo sprendimo nėra pagrindo. Nurodė, jog visi apeliantės pareikšti nušalinimai buvo išnagrinėti. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų apie nors vieną sumokėtą nuomos mokestį, tuo tarpu pati ieškovė, jos atstovė I. Č., liudytoja J. M. patvirtino, jog atsakovai ieškovės garažu naudojosi neatlygintinai. Liudytojai patvirtino, kad apeliantė žodžiu ir konkliudentiniais  veiksmais išreiškė valią sudaryti panaudos sutartį bei savo konkliudentiniais veisimais patvirtino sutarties sudarymą. Teismas visiškai pagrįstai įvertino atsakovės elgesį, t.y. jog atsakovė gavusi ieškinį iš karto neneigė fakto, jog ji nesudarinėjo sutarties, o tik 2007-12-29 atsiliepime išdėstytų aplinkybių pagrindu visiškai neįrodė jokiais įrodymais (t.2, b.l. 17-18).

                      Trečiasis asmuo J. M. su apeliaciniais skundais nesutiko. Motyvavo, kad atsakovai nepateikė nei vieno įrodymo, jog jie mokėjo nuomos mokestį V. B., taip neįrodė jų nurodytas aplinkybes dėl sutarties sudarymo, tai yra, kad sutartį su ieškove V. B. sudarė vienas V. A.. Ieškovė jau metai laiko bando susigrąžinti sau garažą, tačiau atsakovų elgesys akivaizdžiai parodo, jog jie neketina grąžinti savininkui jo turtą, atsakovai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis reikšdami nepagrįstus kaltinimus teisėjams bei bylos šalims (t.2, b.l. 19-20).

                      Iš V. A. atsiliepimo į J. A. apeliacinį skundą galima suprasti, kad jis nepasitiki bylą nagrinėjusios Panevėžio miesto apylinkės teismo administracija bei teisėja R. D., kadangi nebuvo patenkinti jo pareikšti nušalinimai teisėjai. Atsiliepime teigia, kad teismas „siekia reabilituoti per 150000 Lt kainuojančio turto užgrobimą“. V. A. teigia, kad nuo 2005m.rugpjūčio 25d. garažu naudojasi I. Č., todėl reikalauja priimti atskirą nutartį ir bylą perduoti Generaliniam prokurorui tyrimui atlikti, kad būtų nustatytas didelės turto vertės grobimas (t.2, b.l.24-25).

                      J. A. atsiliepime į V. A. apeliacinį skundą teigė, kad palaiko skundą pilnai, tik pageidauja, kad ikiteisminį tyrimą atliktų Generalinė prokuratūra. Atsiliepime teigė esanti sąmokslo auka, nes nuo pat nagrinėjamos bylos pradžios ją atstovavęs advokatas, parašęs apeliacinį skundą, atsisakė parašyti atsiliepimą į apeliacinį skundą, motyvuodamas dideliu užimtumu. J. A. galvoja, kad teisėjų klanas pateikė advokatui ultimatumą dėl jo rašomų apeliacinių skundų, nors skundas surašyti remiantis faktais, o ne prielaidomis (t.2, b.l. 27).

                      Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326str.1d.1p.).

 

                       

                      Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad bylos šalys skirtingai vertina tarp jų susiklėsčiusius teisinius santykius dėl ieškovei V. B. ir trečiajam asmeniui J. M. priklausančio garažo, esančio  (duomenys neskelbtini) panaudojimo. Atsakovų V. A. ir J. A. teigimu, tarp šalių buvo sudaryta nuomos sutartis, o ieškovė V. B. nurodė, jog buvo sudaryta neatlygintinė panaudos sutartis. Pirmosios instancijos teismas padarė prielaidą, kad bylos šalys derybų pradžioje derėjosi dėl negyvenamųjų patalpų – garažo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos, tačiau byloje surinktų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovai naudojosi garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), neatlygintinai, t.y. tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai.

                      Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje ginčo esmė yra ieškovės reikalavimas nutraukti garažo panaudos sutartį su atsakovais bei juos iškeldinti iš ginčo garažo. Ieškovė nereikalauja jokių piniginių kompensacijų iš atsakovų už naudojimąsi garažu, todėl pripažintina teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovų buvo susiklostę neterminuoti garažo panaudos teisiniai santykiai.

                      Civilinio kodekso 6.629 straipsnyje numatyta, kad neatlygintinio naudojimo daiktu ( panaudos ) sutartimi viena šalis ( panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai ( panaudos gavėjui) nesunaudojamą daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytais būdais.

                      Ieškovė V. B. ir tretysis asmuo J. M. 2006-06-29 per antstolį siuntė įspėjimą atsakovei J. A. dėl garažo nuomos sutarties nutraukimo nuo 2006-09-01(t.2, b.l. 13). Antstolio padėjėja J. K. 2006-07-04 „Aktu dėl procesinio dokumento įteikimo“ konstatavo, kad J. A. dokumentų nepriėmė ir atsisakė pasirašyti, tačiau padėjėjos buvo įspėta dėl garažo atlaisvinimo (t.1, b.l.14), todėl darytina išvada, kad J. A. nuo 2006-07-04 buvo žinoma apie jos pareigą iki 2006-09-01atlaisvinti garažą.

                      Atsakovas V. A. pripažįsta laikantis jam priklausantis daiktus ieškovės garaže, tačiau teigia, kad J. A. nebuvo ieškovei priklausančio garažo naudotoja ar nuomininke. Atsakovė J. A. taip pat nepripažįsta garažo nuomos ar panaudos santykių su ieškove V. B..

                      Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė J. B. yraq ginčo garažo nuomininkė kartu su atsakovu V. A., nes pirmosios instancijos teisme šias aplinkybes patvirtino apklausti liudytojai:

1.      V. J. patvirtino, kad dėl sutarties sudarymo tarėsi atsakovė J. A. ir V. A. („kalbėjo ši moteris ir vyras, kuris sėdi už durų. Supratau, kad abu prašė“). Liudytoja patvirtino, kad į sodą buvo atvykusi ir J. A.. Keičiant duris buvo derinama su atsakove J. A. (b.l. 130-131);

2.      O. K. patvirtino mačiusi, kad keičiant garažo duris matė šalia sėdint A. (b.l. 170-171);

                Tai, kad dėl garažo nuomos ieškovė tarėsi su abiem atsakovais, kurie abu naudojosi garažu patvirtino ne tik ieškovė V. B., tačiau ir garažo bendrasavininkė J. M.. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįsta išvadą, kad būtent atsakovės J. A. pozicija, išdėstyta jos procesiniuose dokumentuose į ieškovės ieškinį patvirtina, kad J. A., gavusi ieškinį ir teismo įpareigojimą pateikti atsiliepimą į ieškinį dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, 11-je procesinių dokumentų (atsiliepimuose, prašymuose) nenurodė, kad ji nėra sudariusi garažo nuomos sutarties su ieškove V. B., nes: 1.2006-10-30 atsiliepime į ieškinį atsakovė J. A. nurodė, kad ieškinys neatitinka ieškiniui keliamų reikalavimų, ieškovė įpareigotina pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį. Be to, atsakovė teigė, kad ieškinyje nenurodyta kada buvo sudaryta nuomos sutartis, kas ją sudarė, kokios sutarties sąlygos (b.l. 24);

2. 2006-11-15 prašyme teismui J. A. prašė teismo pakartotinai įpareigoti ieškovę pateikti teismui ieškinį, atitinkantį įstatymo reikalavimus, kad ji galėtų paruošti atsiliepimą. Prašyme atsakovė nurodė, kad ji negalinti pateikti atsiliepimo į nekonkretų ieškinį be jokių motyvų (b.l. 27);

3. 2006-11-21 prašyme teismui J. A. nurodė, kad su ieškovės ieškiniu ji nesutinkanti, nes ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso 135str. reikalavimų, ieškinyje nenurodyta ieškinio suma. J. A. prašė įpareigoti ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus ir pateikti ieškinį atitinkantį įstatymo reikalavimus, o paskirtą parengiamąjį posėdį atšaukti (b.l. 28).

4. 2006-12-12 prašyme teismui atsakovė J. A. prašė įpareigoti ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus ir pateikti ieškinį atitinkantį įstatymo reikalavimus, tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, kadangi atsakovė negalinti pateikti tinkamo atsiliepimo į tokį nekonkretų ieškinį (t.1, b.l. 32);

5. 2007-12-27 prašyme teismui atsakovė J. A. nurodė, kad ji eilinį kartą prašo teismą įpareigoti atsakovė pašalinti ieškinio trūkumus ir pateikti ieškinį atitinkantį įstatymo reikalavimus, prašė įpareigoti ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus ir pateikti ieškinį atitinkantį įstatymo reikalavimus, tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, kadangi atsakovė negalinti pateikti tinkamo atsiliepimo į tokį nekonkretų ieškinį  (t.1, b.l.42);

6. Ieškovei 2007-01-19 pateikus patikslintą ieškinį (t.1, b.l.43), kuriame išdėstyti analogiški reikalavimai bei faktinės aplinkybės, atsakovė J. A. 2007-01-24 prašyme nurodė, kad ieškovės „patikslintas“ ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl prašė įpareigoti ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus ir pateikti ieškinį atitinkantį įstatymo reikalavimus, tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, kadangi atsakovė negalinti pateikti tinkamo atsiliepimo į ieškinį, kuris grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis (t.1, b.l.49);

7. 2007-02-01 teismo posėdyje atsakovė J. A. teigė, kad ieškinys neišsamus, teismas neįpareigoja ieškovės patikslinti ieškinį dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, be to, ieškovė nepateikė nuomos sutarties (t.1, b.l. 55-56);

8. Po to, atsakovė J. A. jau 9-me teismui rašytame procesiniame dokumente nurodė, kad ji eilinį kartą prašo teismą įpareigoti ieškovę pateikti teismui ieškinį, atitinkantį įstatymo reikalavimus, nes ieškovės patikslintas ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, todėl ieškovė įpareigotina pašalinti trūkumus ir pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį (t.1, b.l.62);

9.2007-03-06 pareiškime teismui atsakovė J. A., šalindama bylą nagrinėjančią teisėją, nurodė, jau 10 kartą nurodė, kad ieškovės patikslintas ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, todėl ieškovė įpareigotina pašalinti trūkumus ir pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį, kadangi ji negalinti pateikti atsiliepimo į ieškinį, kuris grindžiamas prielaidomis ir spėliojimais (t.1, b.l.69);

10. po to, 11-me 2007-05-08 teismui rašytame prašyme J. A. nurodė, kad ji negalinti pateikti atsiliepimo į tokį nekonkretų ieškinį be jokių motyvų ir eilinį kartą prašė teismą įpareigoti ieškovę pateikti ieškinį, atitinkantį įstatymo reikalavimus, nes patikslintas ieškovės ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (t.1,b.l. 92). 11. 2007-07-26 teismo posėdyje atsakovės J. A. atstovas adv. St.Butkevičius pareiškė, kad „atsakovė nežino apie ieškinį, nežino kas reikalaujama ieškinyje (t.1,b.l.111);

12. tiktai 2008-01-02 12-me teismui rašytame procesiniame dokumente atsakovė J. A. nurodė, kad su V. B. ji jokių nuomos nei panaudos santykių neturėjo, o garažo nuomos sutartį sudarė V. B. ir V. A. (t.1, b.l. 152-153).

                      Ieškovės ieškinio reikalavimai paprasti ir suprantami (nutraukti tarp ieškovės atsakovų sudarytą negyvenamųjų patalpų  garažo panaudos sutartį ir įpareigoti atsakovus atlaisvinti garažą bei perduoti jį ieškovei), todėl atsakovės J. A., kuri naudojosi advokato St.Butkevičiaus paslaugomis pozicija, aiškiai leidžianti suprasti, kad ji yra ginčo garažo nuomininkė, išdėstyta 11-je procesinių dokumentų buvo pakankama pirmosios instancijos teismui padaryti išvadai, kad atsakovė J. A. kartu su V. A. susitarė su ieškove dėl ginčo garažo panaudos ar nuomos teisinių santykių bei abu naudojosi garažu.

                      Nagrinėjamoje byloje ieškovė nekelia piniginių reikalavimų atsakovams dėl naudojimosi jai priklausančiu garažu ir teigia, kad garažu leido naudotis neatlygintinai, todėl pripažintini teisiškai nereikšmingais apeliantų motyvai dėl nuomos mokesčio dydžio ir jo mokėjimo, kadangi tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

                      Apeliantų motyvai dėl V. A. priklausančio turto grobimo iš ginčo garažo nagrinėjamoje byloje pripažintini nepagrįstais, nes turto dingimo ar vagystės aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

                      Niekuo nepagrįsti, o paremti tik pačių apeliantų subjektyviomis išvadomis dėl bylą nagrinėjusių pirmosios instancijos teismo teisėjų šališkumo.

                      Ir kitais apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrėįstu (Civilinio proceso kodekso 263str.1d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu  punktu,

n u t a r i a :

 

 Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš V. A. ir J. A. (a/k (duomenys neskelbtini) po 23 Lt teismo turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

 

teisėjai                                                                   

                          Margarita Dzelzienė   

                                          

                                                                                                                 Laimantas Misiūnas 

                                                                        

                                                                                                                  Rimantas Savickas

 

                      .