Administracinio nusižengimo
byla Nr. A8.-205-269/2020
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00030-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 9.35.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 15 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Tadeušas Volkovskis,
sekretoriaujant Erikai Bernotaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. U.,
Institucijos, Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajai inspektorei A. I. kuri atliko administracinio nusižengimo tyrimą bei šios institucijos atstovei K. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą (toliau-byla), kurioje V. U., asmens kodas (duomenis neskelbtini) gimęs (duomenis neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalį,-
n u s t a t ė:
V. U. 2019 m .gruodžio 24 d. apie 04:00 val., Vilniaus r. sav., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g. 26 esančiame Medininkų kelio poste, vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos krovininiu automobiliu, vilkiku SCANIA R 124C, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-vilkikas) su puspriekabe valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiais V. Č. individualiai įmonei muitiniam tikrinimui pateikė krovinio deklaraciją (duomenys neskelbtini), bei deklaravo, jog negabena kitų prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, arba kurioms taikomi draudimai arba apribojimai, tačiau atlikus detalų muitinį tikrinimą, vilkiko kabinoje tarp asmeninių daiktų buvo rastas nedeklaruotas komercinių prekių (toliau-prekės) kiekis (50 elektroninių pulsometrų su diržu, 2 laikrodžiai ir 3 stebėsenos aparatai). Vairuotojas V. U. pateikė Rusijos Federacijos, Maskvos srities, Leninskij rajono, Volodarskogo gyvenvietės Ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ reklamacijos aktą Nr. 73 (2019-09-13) ir komercinę sąskaitą Nr. 10092019 (2019-09-10) (toliau-komercinė sąskaita), kuriuose nurodyta prekių vertė 2764 USD (t. y. 3012,12 EUR įskaitant privalomus sumokėti mokesčius). Tuo jis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 3 dalyje (b.l. 1).
V. U. administracinio nusižengimo protokolo (toliau-protokolas) surašymo metu ir teismo posėdyje paaiškino, kad tik įvažiavus į Medininkų kelio postą jis buvo nukreiptas į rentgeną. Jis paprastas žmogus, apie tas deklaracijas kurias reikėjo pateikti muitinės patikrinimo metu nieko nežinojo. Kad buvo krepšys su nurodytoms prekėm jis neneigia, jo tiesiog jo paprašė pervežti brokuotas prekes. Dokumentų patvirtinančių jų įsigijimą nepridėjo tuo metu. Nesutinka, kad tų prekių vertė tokia kaip nurodyta protokole. Krepšys su prekėmis buvo vilkiko kabinos daiktadėžėje. Tai nėra slėptuvė, vežama buvo atvirai, jokių minčių net nebuvo slėpti. Muitinėje jo niekas neklausė apie deklaruojamas prekes. Jam tiesiog buvo pasakyta pergabenti prekes iš Maskvos, o Lietuvoje perduoti kitiems asmenims, kurie turi pervežti į gamyklą, į Britų salą. Už tai gavo atlygį. Jis net nepagalvojo, kad jis veža kontrabandą, neįsigilino į galimas pasekmes. Su prekių vertės vertinimu jis nesutinka, nes sąskaitoje nurodyta kaina už kiek prekės pirktos, o jeigu preke yra su broku tai ir kaina bus mažesnė. Jeigu teismas paskirs baudą jis nepajėgus sumokėti baudos dėl šeimyninės padėties (b.l. 25-33, 37-39, 48-51).
Vilniaus teritorinės muitinės (toliau-Institucija) vyriausioji inspektorė A. I. parodė, kad V. U. nėra prekių savininkas ir todėl turėjo pateikti prekių deklaraciją. Kai prekės gabenamos komerciniais tikslais tai jos turi būti apmokestinamos ir privalomai būti deklaruotos. V. U. paklausus kas savininkas, V. U. pasakė, kad tai jo prekės, paskui pakalbėjęs telefonu muitinei elektroniniu paštą atsiuntė dokumentus - tai sąskaitą-faktūrą ir defekto aktą. Prekių pardavėjas Rusijos Federacijoje įsteigtas juridinis asmuo, o pirkėjas D. B. įsteigtas kitas juridinis asmuo. V. U. pasakė, kad jo paprašė pervežti tas prekes. Kur veža tas prekes V. U. negalėjo paaiškinti. Jis tuo metu iš Baltarusijos į Lietuvą vežė medienos krovinį. Iš V. U. paaiškinimo ji suprato, kad esmė buvo pervežti tas prekes per sieną, nes lėktuvu dėl saugumo vežti buvo negalima. Prekes per postą reikėtų pervežti pateikus deklaraciją, tai turėjo padaryti vežėjas ir deklaracija turėjo būti išankstinė. Jeigu būtų pateikta deklaracija, tada būtu forminta tranzito procedūra, tada prekių gavėjas rinktųsi muitinės procedūrą. Visos prekės buvo supakuotos gamintojo pakuotėmis. Bendra kaina 20764 doleriai, muitinė vertė dar nustatoma pridedant privalomus mokėti mokesčius. Kaina paimta iš komercinės sąskaitos, kurią pateikė vairuotojas. Tą sąskaitą vairuotojas jiems atsiuntė elektroniniu paštu jau po muitinės patikrinimo. Defektai nurodomi, kad jie neįsijungia, kad prekės yra nenaujos. Jeigu ji taikytų tų pačių prekių muitinės vertės nustatymo metodą, tai tos prekės muitinės kainos būtų tris kartus didesnės, o šiuo atveju protokole kaina nustatyta sutartinė, kad prekių pirkėjas sutinka mokėti tokią kainą prekių pardavėjui. Be to, V. U. yra tolimųjų reisų vairuotojas ir turi žinoti pareigą deklaruoti prekes. Taip pat už tai, kad gabena prekes yra gavo atlygį. Prašo paskirti V. U. baudą ir konfiskuoti prekes (b.l. 25-33, 37-39, 48-51).
Institucijos atstovė K. B. parodė, kad prekių vertę galėtų įvertinti privatūs vertimai, tačiau jie yra nereikalingi, nes muitinė pateikė tą vertę. Muitinės pareigūnė pagrįstai vertino žmogaus naudai. Prekės su defektais ar be defektų prisirišti prie to nėra pagrindo. Pateikti dokumentai -grynai yra muitinės tikslais pateiktos kainos. Pareigūnė protokole nurodė, kaip prekių vertė buvo apskaičiuota. Bendra vertė nurodyta protokole tai muitinės vertė, gabenimo ir plius muito mokesčiai. Jeigu taikytų tų pačių prekių metodą, tai tų pačių prekių vertė būtų tris kartus didesnė. Ji pabrėžė, kad vairuotojas prekės laikė vilkiko kabinoje ir juos parodė tik po rentgeno. Nepriklausomai nuo tuo ar brokuotos prekės ar ne, jie turi būti muitinės patikrinimo metu deklaruojami. Šiuo atveju kaina nustatyta sutartinė, kad pirkėjas sutinka mokėti tokią kainą pardavėjui (b.l. 25-33, 37-39, 48-51).
Iš 2019 m. gruodžio 24 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, kad paimtos šios prekės: 50 pulsometrai su diržu, vieneto vertė 49.04 Eur, bendra vertė 2452 Eur; 3 stebėsenos aparatai, vieneto vertė 163.46 Eur, bendra vertė 490,38 Eur; 2 laikrodžiais, vieneto vertė 34.87 Eur, bendra vertė 69,74 Eur (b. l. 2).
Iš komercinės sąskaitos Nr. 10092019 ir 2019-09-13 reklamacijos aktas Nr. 73 (reklamacijos aktas), (toliau-dokumentai) matyti, kad nurodytos prekės yra su defektais, nustatytas gamyklinis brokas ir prekes grąžinamos pardavėjui. Nurodyta prekių vertė (b. l. 8-12).
ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kontrabandą, t. y. prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija dviejų šimtų penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kontrabandos dalykas – privalomi pateikti muitinei daiktai (prekės, pinigai ir kt.), kuriuos privaloma deklaruoti. Šios veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tyčia, t. y. kai veiką darantis asmuo supranta priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numato žalingas jo pasekmes ir jų nori arba, nors ir nenori šių pasekmių, bet sąmoningai leidžia joms kilti (ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pažymėtina, kad Europos Bendrijų taryba 1992 m. spalio 12 d. priėmė Tarybos reglamentą Nr. 2913/92, kuriuo nustatė Bendrijos muitinės kodeksą. Šiuose teisės aktuose įtvirtinto prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją nuostatos, pagal kurias asmuo, gabenantis į bendriją prekes, įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją, turi nedelsdamas, laikydamasis muitinės nustatyto maršruto ir vykdydamas jos nurodymus, jeigu jie duoti, šias prekes pristatyti į muitinės nustatytą muitinės įstaigą arba į bet kurią kitą muitinės nustatytą arba patvirtintą vietą, arba į laisvąją zoną; bet kuris prekes įvežęs asmuo ar asmuo, kuris prisiima atsakomybę už prekių gabenimą po to, kai jos buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją, be kita ko, dėl prekių perkrovimo, tampa atsakingu už pirmiau nurodytos prievolės vykdymą (Reglamento 38 straipsnis, 40 straipsnis).
Nors apklausiamas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. U. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, nepripažino, nes nesutiko su nurodyta protokole prekių kaina, teigė, kad vežė prekės su defektu, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad V. U. kaltė yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo V. U. veiksmus kvalifikuojant pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį, būtina tuo pačiu išanalizuoti ir šio administracinio nusižengimo subjektyviąją pusę. Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas – kontrabanda – gali būti padarytas tik tyčiniais veiksmais, t. y. teisės pažeidėjui suprantant, kad jis perveža prekes pažeisdamas įstatymus ir to nori. Taigi kiekvienu atveju konstatuojant asmens kaltę pagal ANK 208 straipsnį būtina detaliai analizuoti įvykdyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymius, o būtent – kaltę.
Visų pirma pažymėtina, jog iš byloje esančio V. U. surašyto protokolo matyti, kad jame yra užfiksuotos visos esminės jo padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1). Be jam surašyto protokolo, jo kaltė įrodyta ir teismo posėdžio metu apklaustų Institucijos atstovų K. B. ir vyriausiosios inspektorės A. I. parodymais, taip pat byloje esančiais rašytiniais įrodymais: Vilniaus teritorinės muitinės daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir jame duomenimis muitinei vertei nustatyti, reklamacijos aktu, komercine sąskaita faktūra Nr. 10092019, kuriuose nurodyta prekių vertė 2764 USD (t. y. 3012,12 EUR įskaitant privalomus sumokėti mokesčius).
Šiuo atveju aktuali ir prekių, privalomų pateikti muitinei, vertė, nes tai lemia administracinio nusižengimo kvalifikavimą pagal ANK 208 straipsnį. V. U. gabentų prekių vertė (3012,12 Eur) buvo nustatyta vadovaujantis jo pateiktais dokumentais, kuriuose buvo nurodyta prekių vertė, todėl nustatant vertę pagrįstai buvo taikomas sandorio vertės metodas. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu V. U. pateikė 2019-09-13 techninės tarnybos reklamacijos aktą Nr. 13 (b. l. 36, 41), kuris surašytas ne pardavėjo, o kito juridinio asmens, t.y. visiškai skiriasi nuo reklamacijos akto, kurį pateikė muitinės patikrinimo metu muitinės darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog būtent pagal dokumentus (reklamacijos aktą ir komercinę sąskaitą Nr. 10092019), kurias V. U. pateikė muitinės patikrinimo metu teisingai nustatyta vežamų prekių su defektais vertė. Kartu atmestini kaip nepagrįsti V. U. teiginiai, jog jis nežinojo, kad reikėjo deklaruoti vežamus daiktus, nes kaip parodė pats 7 metus važinėja per postą ir teismo manymu turi žinoti visą tvarką. Todėl tokia V. U. pozicija yra visiškai deklaratyvi, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.
Pažymėtina, jog pareiga deklaruoti komercinės paskirties prekes kyla iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos 2013 m. spalio 9 d. Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, pagal kurio 139 punkto 1 dalies a punktą į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo.
Taigi protokolo, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo, dokumentais nustatyta, kad V. U. gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną komercinės paskirties prekes, kurių vertė -3012,12 Eur viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija dviejų šimtų penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, nepateikė muitinės kontrolei. V. U. veika pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai.
V. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Jo atsakomybę sunkina, kad nusižengimą padarė pakartotinai, t.y. kai ne praėjo vieneri metai po 2019-01-01 ir 2019-08-26 baudų sumokėjimą už padarytas kontrabandas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Skiriant jam nuobaudą atsižvelgta į nusižengimo pobūdį, nurodomus motyvus, į jo asmenybę – administracine tvarka baustas už kontrabandą, nuobauda galioja, turi šeimą, į turtinę padėtį – jo žmona yra nėsčia, jis gauna nedidelį atlyginimą, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, skiriant minimalaus dydžio, numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalies sankcijoje, piniginę nuobaudą. Aplinkybių, dėl kurių sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, nenustatyta.
Minėta, kad įstatymų leidėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, padarymą numato ir privalomą skirti administracinio poveikio priemonę - prekių konfiskavimą, dėl to 2019 m. gruodžio 24 d. iš V. U. paimtos ir nurodytos 2019 m. gruodžio 24 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokole– konfiskuotinos (b.l. 13-16, 45-51).
Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu,-
n u t a r ė:
V. U. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 3 dalyje ir skirti 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą su kontrabandos daiktų (50 elektroninių pulsometrų su diržu, 2 laikrodžių ir 3 stebėsenos aparatų) konfiskavimu.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinio nusižengimo bylos Nr. A8.-205-269/2020 bei teisės pažeidimo identifikuojantį numerį: ROIK 19109186262.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėjas Tadeušas Volkovskis