Civilinė byla Nr. 2-524-381/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00225-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.9.1.3.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Ž. pareiškimą atsakovei J. įmonei „Jonas“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi J. įmonei „Jonas“ iškelta bankroto byla, jos administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TOP CONSULT“. Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 6 d.
2. Bankroto administratorė UAB „TOP CONSULT“ pateikė teismui prašymą skirti buvusiam bankrutuojančios J. įmonės „Jonas“ vadovui J. J. 500 Eur baudą už Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą.
3. Administratorė nurodė, kad 2019 m. liepos 16 d. ir 2019 m. liepos 23 d. perėmė iš UAB „Gotas“ patalpų dalį J. įmonės „Jonas“ dokumentų. 2019 m. rugsėjo 12 d. J. įmonės „Jonas” vadovas J. J. perdavė dalį bendrovės dokumentų. 2019 m. spalio 24 d. elektroniniu laišku administratorė J. J. išsiuntė prašymą dėl likusios įmonės dokumentų dalies ir turto perdavimo. Bankroto administratorei nėra pateikta/perduota Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų bazėje J. įmonės „Jonas“ vardu įregistruotos trys transporto priemonės. Peržiūrėjusi perimtus bankrutuojančios įmonės dokumentus, bankroto administratorė nustatė, jog neperduoti įmonės dokumentai: balansai ir (pelno) nuostolių ataskaitos už kiekvienus metus nuo 2016 m. iki bankroto bylos iškėlimo, tiekėjų/pirkėjų apyvartos nuo 2016 m., debitorių/kreditorių apyvartos (kad matytųsi, pagal kokias sąskaitas susidaro skolos), didžiosios knygos išrašas nuo 2016 m. (už kiekvienus metus atskirai), pajamų/sąnaudų sąskaitų apyvartos nuo 2016 m. (už kiekvienus metus atskirai), ilgalaikio turto suvestinės, koks per paskutinius tris metus įsigytas, parduotas ir nurašytas ilgalaikis turtas, subsąskaitos apyvartos nuo 2016 m., PLN204 deklaracija už 2019 m. iki bankroto bylos iškėlimo dienos, GPM312 deklaracija per 2019 m. (jeigu buvo mokėtas atlyginimas darbuotojams), gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registras už 2017 m. 2019 m. spalio 25 d. elektroniniu laišku pakartotinai administratorė J. J. išsiuntė prašymą dėl J. įmonės „Jonas” dokumentų ir turto perdavimo. J. įmonės „Jonas“ direktorius J. J. iki šiol nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutarties, t. y. neperduoda J. įmonės „Jonas“ bankroto administratoriui turto bei visų įmonės dokumentų (perdavė tik dalį dokumentų).
4. Buvęs bankrutuojančios J. įmonės „Jonas“ vadovas J. J. atsiliepime prašė neskirti baudos bei nurodė, kad 2019 m. liepos 16 d. ir 2019 m. liepos 23 d. bankroto administratorė perėmė iš UAB „Gotas“ patalpų J. įmonės „Jonas“ dokumentus. UAB „Gotas“ įmonės dokumentus ir turtą savavališkai, pažeisdama patalpų nuomos sutartį ir įstatymus, be įmonės vadovo žinios, išvežė į nežinomas patalpas, todėl jis, kaip vadovas, negali atsakyti už dokumentų pilnumą. Apie tai po bankroto bylos iškėlimo buvo informuota ir bankroto administratorė.
5. Vilniaus apygardos teismas, 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatęs, kad buvęs bankrutuojančios J. įmonės „Jonas“ vadovas (savininkas) J. J. iki šiol nėra įvykdęs 2019 m. kovo 29 d. teismo nutartyje nustatyto įpareigojimo – per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui visą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, skyrė J. J. 500 Eur baudą.
6. Teismas nurodė, kad atsiliepime išdėstyti deklaratyvaus pobūdžio argumentai neatleidžia įmonės vadovo nuo pareigos perduoti bankroto administratorei visus įmonės dokumentus ir turtą. Buvęs įmonės vadovas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog iš UAB „Gotas“ buvo perimti ne visi dokumentai, ar kad UAB „Gotas“ žinioje liko administratorės nurodyti trūkstami įmonės dokumentai. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog įmonės vadovas dėjo maksimalias pastangas, bendradarbiavo su bankroto administratore dėl trūkstamų dokumentų ir turto perdavimo. Bankroto administratorei nėra perduotos įmonės vardu registruotos trys transporto priemonės ir apie šį turtą buvęs įmonės vadovas savo atsiliepime jokių aplinkybių, susijusių su šiuo turtu ir jo neperdavimu bankroto administratorei, nenurodo.
7. Pareiškėjas J. J. 2019 m. gruodžio 13 d. pateikė prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad jis pagal administratorės prašymą nuėjo į UAB „Gotas“ patalpas ir, radęs dalį dokumentų, juos perdavė administratorei. Visi įmonės dokumentai turėjo būti, išskyrus balansus ir (pelno) nuostolių ataskaitas, nes individuali įmonė jų neveda, o teikia deklaracijas. Galimai administratorė neatidžiai peržiūrėjo paimtus dokumentus.
8. Bankroto administratorė UAB „TOP CONSULT“ atsiliepime prašė J. J. prašymo dėl paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo netenkinti bei nurodė, kad pareiškėjas iki šiol neįvykdė įstatymo ir teismo nutartimi jam nustatytų įpareigojimų dėl viso J. įmonės „Jonas“ turto ir visos dokumentacijos perdavimo administratorei. Bauda pareiškėjui skirta ir tuo pagrindu, kad jis neperdavė administratorei viso registruojamo įmonės turto – prašyme dėl baudos skyrimo nurodytų įmonei priklausančių transporto priemonių. Pareiškėjas šio fakto neneigia. Nors pareiškėjas teigia radęs dalį dokumentų, perdavęs juos administratorei, tačiau prašyme nepateikė jokių paaiškinimų dėl administratorės prašyme dėl baudos skyrimo nurodytos neperduotos įmonės dokumentacijos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė.
10. Teismas nurodė, kad iš bankroto administratorės atsiliepimo į pareiškėjo prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo matyti, jog J. įmonės „Jonas“ dokumentai bei transporto priemonės, kuriuos administratorė prašė perduoti, jai nėra perduoti iki šiol. Šią aplinkybę paneigiančių duomenų byloje nėra. Buvęs įmonės vadovas prašyme dėl baudos panaikinimo arba sumažinimo iš esmės atkartoja tas pačias aplinkybes, susijusias su dokumentų perdavimu bankroto administratorei, kurios nurodytos jo atsiliepime į prašymą dėl baudos skyrimo. Jokių aktualių paaiškinimų dėl bankroto administratorės išvardintų dokumentų ir įmonės turto neperdavimo pareiškėjas nenurodė.
11. Buvęs bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ vadovas J. J. ir po baudos paskyrimo viso įmonės turto bei visų įmonės dokumentų, kurie yra reikalingi sklandžiam bei operatyviam bankroto procedūrų atlikimui, administratorei neperdavė. Duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, į bylą nėra pateikta. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad panaikinti ar sumažinti paskirtą teismo nuobaudą nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Pareiškėjas J. J. atskirajame skunde prašo baudą panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Priešingai nei nurodė administratorė, pareiškėjas jokių įmonės dokumentų nelietė ir neperdavė jokios dalies dokumentų. Administratorė pati su savo darbuotojais rinko dokumentus ir jokių pastabų iš administratorės pareiškėjas negavo.
12.2. Pareiškėjas niekada nebuvo įmonės direktoriumi ir, nebūdamas juo, 2019 m. liepos 23 d. dokumentų paėmime iš UAB „Gotas“ patalpų nedalyvavo.
12.3. Visą įmonės dokumentaciją administratorė iš UAB „Gotas“ patalpų pasiėmė ir jis nežino apie kažkokių dokumentų trūkumus.
12.4. Operatyviam bankroto procedūrų atlikimui reikia pateikti ieškinius Vilniaus universitetui, kurie turės lemiamos įtakos įmonei ir jos kreditoriams. Pareiškėjas pageidauja, kad bankroto administratorė vykdytų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ)
11 straipsnio 14 punktą.
13. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, taikytinos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui paskirta bauda bei pareiškėjo prašymo paskirtą baudą panaikinti arba sumažinti teismui pateikimo metu galiojusio ĮBĮ nuostatos (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnis), kuriomis vadovavosi ir Vilniaus apygardos teismas, skundžiama nutartimi prašymo netenkindamas.
17. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam iki 2 896 Eur baudą. Šios teisės normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, kad egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-771-330/2016, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-798/2019).
18. Bylos duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi J. įmonei „Jonas“ iškėlė bankroto bylą ir įmonės administratore paskyrė UAB „TOP CONSULT“. 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi, tenkindamas bankroto administratorės prašymą dėl 500 Eur baudos J. įmonės „Jonas“ savininkui J. J. paskyrimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas neįvykdė teismo įpareigojimų – neperdavė administratorei viso įmonės turto bei dalies dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas). Pareiškėjui pateikus prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo, pirmosios instancijos teismas jo netenkino, konstatuodamas, kad J. J. teismo įpareigojimų ir po baudos jam paskyrimo neįvykdė, jokių aktualių paaiškinimų dėl to nepateikė. Nesutikdamas su teismo nutartimi, J. J. pateikė atskirąjį skundą.
19. Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad jis niekada nebuvo įmonės direktoriumi ir, nebūdamas juo, neatsako už bankroto administratorei neperduotus įmonės dokumentus. Pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą nustatyta, kad individuali įmonė J. įmonė „Jonas“ įsteigta 1991 m. kovo 25 d., jos savininku nuo įsteigimo momento yra pareiškėjas J. J.. Juridinių asmenų registre nėra duomenų apie kitus įmonės savininkus ar vadovus nuo įmonės įsteigimo momento iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Atsižvelgdamas į nustatytą aplinkybę ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad jis nebuvo J. įmonės „Jonas“ vadovu. Nepateikus duomenų, kurie leistų spręsti apie kito asmens paskyrimą atsakovės vadovu, pareiškėjas, būdamas individualios įmonės savininkas, kartu yra ir įmonės vadovas.
20. Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK 2.50 straipsnio
4 dalis), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1663-241/2018). Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai individualios įmonės savininkas kartu yra įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vadovaujantis nurodytomis įstatyminėmis normomis, konstatuojama, kad pareiga perduoti įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratorei kilo būtent pareiškėjui J. J. kaip individualios J. įmonės „Jonas“ savininkui ir vadovui.
21. Byloje esančios bankrutuojančios J. įmonės „Jonas“ administratorės atliktų veiksmų ataskaitos (laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. spalio 29 d.) (t. 2, b. l. 35-67) duomenimis, administratorė, vykdydama įmonės bankrotą, nustatė, jog atsakovė ir UAB „Gotas“ 2017 m. gegužės 19 d. buvo sudariusios patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu J. įmonė „Jonas“ nuomojo administracines patalpas iš UAB „Gotas“, adresu (duomenys neskelbtini). J. J. informavus administratorę, kad visi įmonės dokumentai yra nuomotose UAB „Gotas“ patalpose, į kurias jis patekti negali, pastaroji kreipėsi į UAB „Gotas“ dėl bankrutuojančiai įmonei priklausančių dokumentų perdavimo. 2019 m. liepos 16 d. ir 2019 m. liepos 23 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktais bankroto administratorė iš UAB „Gotas“ patalpų perėmė ten buvusius įmonei priklausančius dokumentus. Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, jog administratorei pačiai perėmus įmonei priklausančius dokumentus iš UAB „Gotas“ patalpų, jis už dalies dokumentų trūkumą atsakyti negali. Teismas atmeta tokius pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus. Vien ta aplinkybė, kad bankroto administratorė, siekdama įgyvendinti jai ĮBĮ nustatytas pareigas bei pasiekti bankroto proceso tikslus, įmonei priklausančius dokumentus perėmė iš kitos įmonės patalpų, nepaneigia pareiškėjo pareigos perduoti visus įmonės dokumentus. Būtent įmonės vadovas (savininkas) yra atsakingas už tinkamą įmonės dokumentų ir turto saugojimą iki bankroto bylos įmonei iškėlimo bei tinkamą visų dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui po įmonės bankroto bylos iškėlimo.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Gotas“, 2018 m. liepos 1 d. nutraukusi nuomos sutartį su J. įmone „Jonas“ (2018 m. liepos 12 d. Patalpų nuomos sutarties nutraukimo aktas), ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl nuomotų patalpų atlaisvinimo ir įsiskolinimo už nuomą padengimo. Atsakovei nereaguojant, UAB „Gotas“, pasitelkusi antstolį D. B., 2019 m. gegužės 7 d. ir 2019 m. gegužės 14 d. J. įmonei „Jonas“ priklausančius dokumentus ir daiktus pervežė saugoti į UAB „Rentus“. Šios aplinkybės patvirtina, jog būtent pareiškėjo veiksmai (neveikimas) lėmė administratorės veiksmus, kuriuos ji buvo priversta atlikti, siekdama atgauti įmonei priklausančius dokumentus. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad tokiu būdu pareiškėjas pažeidė jam įstatymuose nustatytas pareigas užtikrinti tinkamą įmonės dokumentų ir turto saugojimą, kas neabejotinai lėmė (galėjo lemti) įmonės dokumentų trūkumą jų bankroto administratorei perdavimo (perėmimo) momentu.
23. Atskirajame skunde teigdamas, jog jokių įmonės dokumentų nelietė ir jokios dalies dokumentų administratorei neperdavė, pareiškėjas prieštarauja savo paties 2019 m. gruodžio 13 d. prašyme dėl paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo nurodytoms aplinkybėmis. Prašyme pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nurodė, kad jis pagal administratorės prašymą nuėjo į UAB „Gotas“ patalpas ir, radęs dalį dokumentų, juos perdavė administratorei. Šią aplinkybę dėl kitos dalies įmonės dokumentų administratorei perdavimo patvirtina bankrutuojančios J. įmonės „Jonas“ administratorės atliktų veiksmų ataskaitoje nurodytas faktas, jog 2019 m. rugsėjo 12 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktu bankroto administratorė perėmė iš Jokubausko įmonės „Jonas“ savininko dalį įmonės dokumentų. Taigi, paties pareiškėjo pozicija dėl įmonės dokumentų administratorei perdavimo (neperdavimo) fakto yra nenuosekli, dėl to vertinama kritiškai.
24. Nei prašyme dėl paskirtos baudos sumažinimo, nei atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių naujų argumentų dėl likusios įmonės dokumentų dalies administratorei neperdavimo, tačiau kartu ir neneigė, kad administratorei perduoti ne visi įmonės dokumentai. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl teismo reikalaujamų dokumentų administratorei nepateikė. Kaip minėta anksčiau, įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratorei teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka būtent pareiškėjui.
25. Iš byloje esančios J. įmonės „Jonas“ 2018 m. spalio 31 d. Ilgalaikio turto pažymos (t. 1, b. l. 29) bei informacijos iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro (t. 1, b. l. 178), matyti, kad įmonei priklauso trys transporto priemonės – Opel Antara, Mercedes Benz B170 ir Mercedes Benz S500, kurios iki šiol nėra perduotos bankroto administratorei. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jokių aplinkybių ar argumentų dėl šio turto neperdavimo bankroto administratorei priežasčių pareiškėjas nepateikė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bankroto administratorė kelis kartus kreipėsi į apeliantą dėl įmonės turto perdavimo, tačiau pareiškėjas jokių paaiškinimų, kur yra įmonei priklausantys automobiliai, įskaitant ir atskirajame skunde, nepateikė.
26. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, jog apeliantas bankroto administratorei perdavė ne visus įmonės dokumentus ir nėra įvykdęs jam tenkančios pareigos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi apeliantui paskyrė baudą bei 2020 m. sausio 28 d. nutartimi teisėtai atsisakė baudą panaikinti ar sumažinti, todėl keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, kaip nesudarančių esminės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui arba nepatenkančių į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Artūras Driukas