Civilinė byla Nr.
3K-3-285/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.12.2; 114.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos
Davidonienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Gintaro Kryževičiaus
(kolegijos pirmininkas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės
I. L. kasacinį skundą dėl Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22
d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. L. ieškinį
atsakovui akcinei bendrovei „Rytų skirstomiesiems tinklams“ dėl nuosavybės
teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu; tretieji asmenys:
E. V., S. K. S., Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kėdainių
miesto seniūnija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje kilo
ginčas dėl materialiosios teisės
normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės gynimą nuo pažeidimų, nesusijusių su
valdymo netekimu, proceso teisės normų dėl įrodymų įvertinimo aiškinimo ir
taikymo.
Ieškovė 2006 m. vasario 10 d. dovanojimo sutarties
pagrindu yra žemės sklypo (duomenys
neskelbtini) bendraturtė; jos žemės sklypo dalyje yra energetikos statinys:
gelžbetoninis stulpas su dviem atramomis, priklausantis atsakovui. Ieškovės
teigimu, dėl atsakovo kaltės negali laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu.
Ji raštu kreipėsi į AB „Rytų skirstomųjų tinklų“ Panevėžio regiono Kėdainių
skyrių, vėliau – į AB Rytų skirstomųjų tinklų Panevėžio regiono administraciją,
tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovą nukelti
gelžbetoninį stulpą su dviem atramomis nuo jos žemės sklypo dalies.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
sprendimo ir nutarties esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 4 d.
sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė, reikšdama negatorinį
ieškinį, turėjo įrodyti, jog ji buvo turto savininkė ir jos teisės buvo
pažeistos. Teismas pažymėjo, kad gelžbetoninio stulpas su dviem atramomis
ieškovei nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje riboja jos, kaip
savininkės, teises, tačiau pagal CK 4.37 straipsnį ir 4.39 straipsnio 1 dalį nuosavybės
teisė nėra absoliuti ir gali būti apribota, nes gelžbetoninis stulpas su dviem
atramomis reikalingas siekiant užtikrinti elektros energijos tiekėjo vykdomą
veiklą. Teismas pažymėjo, kad Energetikos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje yra
nustatyta imperatyvi savininko, reiškiančio reikalavimą nukelti elektros
įrenginius, pareiga padengti statinio savininkui elektros įrenginio perkėlimo
išlaidas, tačiau ieškovė šios pareigos nenorėjo vykdyti. Teismas nustatė, kad gelžbetoninis
stulpas su dviem atramomis įrengtas 1978 metais, pakeistas 1997 metais, t. y.
iki ieškovės nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį įregistravimo viešame
registre; ieškovė, būdama nurodyto žemės sklypo bendraturtė, nepateikė įrodymų,
kad jai tenkanti žemės sklypo dalis būtų atidalyta iš bendrosios dalinės
nuosavybės arba būtų nustatyta naudojimosi konkrečiomis sklypo dalimis tvarka
tarp bendraturčių, nes pateikti įsakymas dėl sutarties sudarymo, trečiųjų
asmenų sutikimai, dovanojimo sutartys, susitarimas dėl naudojimosi gyvenamuoju
namu to neįrodė. Be to, ieškovė nenurodė, į kurią vietą ir į kurio žemės
savininko, bendraturčio ar kaimyninio sklypo savininko nuosavybę turėtų būti
perkeltas gelžbetoninis stulpas su dviem atramomis, siekiant nepažeisti kitų
asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę
bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios
instancijos teismo sprendimą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo
išvadomis, kad nuosavybės teisė nėra
absoliuti ir ji gali būti
įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio ir visuomenei būtino poreikio. Kolegija
nustatė, kad elektros tinklų ir linijų įvedimo, pakeitimo darbai buvo atliekami
tuo metu, kai ieškovė dar nebuvo žemės sklypo savininkė, duomenų, jog
ankstesnis žemės sklypo savininkas būtų prieštaravęs atliekamiems darbams,
byloje nėra, todėl padarė išvadą, kad ieškovė neįgijo daugiau teisių nei buvęs
žemės sklypo savininkas. Juolab kad ieškovės teises riboja Elektros energetikos
įstatymas, kurio 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad energetikos
objektai, priklausantys energetikos įmonėms, tačiau esantys kitų savininkų žemėje
ar statiniuose, esant galimybei gali būti rekonstruojami ar perkeliami žemės ar
statinių savininko ir energetikos įmonės susitarimu; tuo atveju žemės ar
statinio savininkas apmoka energetikos įmonėms rekonstravimo ar perkėlimo
išlaidas.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai,
atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d.
sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį
tenkinti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai
taikė CK 4.98, 4.37, 4.39 straipsnius, pažeidė proceso teisės normas dėl
įrodymų įvertinimo. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad gelžbetoninis stulpas su
atramomis stovėjo kasatorės žemės sklype, nei su buvusiu žemės sklypo
savininku, nei su kastore nebuvo derintas stulpų pastatymas. Teismai
neatsižvelgė į aplinkybę, kad, nepaisant to, jog kasatorė negali laisvai
naudotis visu žemės sklypu, ji moka žemės mokestį už visą žemės sklypą, be to,
jos teisės galėjo būti suvaržytos nustatant servitutą, tačiau atsakovas šio
neprašė.
Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės
instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad naudojimosi žemės sklypu teisė buvo
apribota jau 1978 metais; kasatorei įsigyjant žemės sklypo dalį, kurioje stovi
gelžbetoniniai stulpai, jai turėjo būti žinomi specialūs elektros energetikos
objektų apsaugos zonų reikalavimai. Kasatorės nuosavybės teisė nėra absoliuti,
jos nuosavybės teisių ribojimas yra pagrįstas viešuoju interesu, užtikrinant
elektros energijos vartotojų teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos
teismas nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų įvertinimo, kasatorė neįrodė
savo reikalavimų pagrįstumo. Kasacinio skundo argumentai dėl servitutuo
nustatymo nepagrįsti, nes žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai
elektros energijos objektų eksploatavimui, aptarnavimui, remontui bei
naudojimui užtikrinti buvo nustatyti 2004 m. liepos 10 d. Elektros energetikos
įstatymo 50 straipsniu, t. y. iki kasatorės tamimo žemės sklypo dalies
savininke.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl
nuosavybės teisių gynimo
CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė
savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų,
naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo
teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus,
nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir
kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Taigi, tiek
vindikacinio, tiek negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto
savininko pažeistas teises – nevaldantis savo turto savininkas reikalauja
grąžinti neteisėtai valdomą turtą, pareikšdamas vindikacinį ieškinį, o kai savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės
pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, pareiškia negatorinį ieškinį.
Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad
gelžbetoninis stulpas su dviem atramomis žemės sklypo dalyje įrengtas neteisėtai, todėl negali būti
ribojama jo, kaip pastato savininko, nuosavybės teisė, nes iš neteisės teisė
neatsiranda. Nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas negatorinis ieškinys,
siekiant apginti žemės sklypo savininkės teises, įpareigojant pašalinti
ieškovės žemės sklype stovintį gelžbetoninį stulpą su dviem atramomis, skirtus
elektros energijos tiekėjo vykdomai veiklai užtikrinti. Ieškovė, reikšdama
negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu, turėjo įrodyti, kad ji yra
žemės sklypo savininkė ar bendraturtė ir kad atsakovas pažeidė jos, kaip
savininkės, teises, t. y. tik savininkas turi teisę ginti savo pažeistas
nuosavybės teises.
Minėta, kad pagal CK 4.37 straipsnį savininkas
turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir
interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, tačiau
nuosavybės teisė nėra absoliuti ir ši išvada išplaukia tiek iš nurodytos teisės
normos, tiek iš CK 4.39 straipsnio 1 dalies, pagal kurį nuosavybės teisė gali
būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo,
savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai
neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų.
Energetikos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad energetikos objektai
statomi Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka; valstybinės svarbos energetikos objektai plėtojami vadovaujantis Nacionalinės energetikos strategijos nuostatomis; vartotojų aprūpinimo energija ir energijos ištekliais
bendrieji ar specialieji planai rengiami vadovaujantis nurodyta strategija. Dėl
to darytina išvada, kad gelžebtoninis stulpas ant žemės sklypo dalies
pastatytas teisėtai. Kasatorė, skunde teigdama, kad gelžbetoninis stulpas
sklypo dalyje buvo pastatytas neteisėtai, turėjo šį teiginį įrodyti CPK 177
straipsnyje ir 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nes aplinkybė, jog
gelžbetoninis stulpas buvo teisėtai įrengtas elektros energijos tiekėjo vykdomai
veiklai užtikrinti, yra visuotinai žinoma, reglamentuota įstatyme ir jos
atsakovui nereikia įrodinėti. Energetikos statinys (nagrinėjamoje byloje – gelžbetoninis
stulpas) yra skirtas viešajam interesui – elektros energijos tiekėjo vykdomai
veiklai – užtikrinti, nes elektros energijos tiekimo objektai ir juos
valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl, atsižvelgiant į
Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. ir 2002 m. kovo 14 d. nutarimus,
nuosavybės teisių apribojimas nagrinėjamoje byloje buvo pagrįstas ir teisėtas,
nes nuosavybės teisė buvo apribota remiantis įstatymu, ribojimas buvo būtinas
siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas
vertybes, nebuvo pažeistas proporcingumo principas, nes nuosavybės teisės
apribojimas atitiko siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007
m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr.
3K-3-315/2007). Teisėjų kolegija kasatorės
argumentą dėl nepagrįsto jos nuosavybės teisių apribojimo pripažįsta
nepagrįstu, nes ji neįrodė, jog energetikos statinys žemės sklypo dalyje buvo
įrengtas neteisėtai. Remiantis Energetikos įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, pagal
kurią energetikos objektai, priklausantys energetikos įmonėms, tačiau esantys
kitų savininkų žemėje ar statiniuose, esant galimybei gali būti rekonstruojami
ar perkeliami žemės ar statinių savininko ir energetikos įmonės susitarimu;
tokiu atveju žemės ar statinio savininkas apmoka energetikos įmonėms rekonstravimo
ar perkėlimo išlaidas, kasatorė galėtų susitarti su atsakovu dėl gelžbetoninio
stulpo su atramomis perkėlimo, šiai apmokėjus energetikos įmonei gelžbetoninio stulpo
perkėlimo išlaidas, tačiau, kaip nustatė bylą nagrinėję teismai, kasatorė
nesutiko vykdyti šios, įstatyme nustatytos, galimybės. Dėl to teisėjų kolegija,
atsižvelgdama į teismų padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismai pagrįstai taikė CK 4.37 straipsnį, 4.39
straipsnio 1 dalį, nes savininkas turi teisę laisvai ir nevaržomai įgyvendinti
nuosavybės teisę tik nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir interesų; turi teisę
ginti savo kaip pastato savininko teises ir interesus, tačiau taip pat privalo
užtikrinti kitų asmenų interesus ir ginti savo teises tik įstatyme nustatytu
būdu, t. y. tokiu atveju vykdyti statinio savininkui Energetikos įstatyme
nustatytą pareigą savo lėšomis nukelti energetikos objektus (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės
24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„Gabija” v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-326/2006).
Dėl
servituto nustatymo
Kasatorė skunde nurodo, kad jos teisės galėjo būti
suvaržytos nustačius servitutą, tačiau to nebuvo padaryta, nes atsakovas nepareiškė
tokio reikalavimo.
Pagal CK 4.124 straipsnį servitutas gali būti
nustatytas įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimu. Servitutas nustatomas
teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų
įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio
1 dalis). Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams priklausančių elektros
energetikos objektų ir įrenginių, esančių kitų asmenų žemėje, eksploatavimui,
aptarnavimui, remontui bei naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės
ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose
nustatytų apsaugos zonų ribose. Energetikos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje
nurodyta, kad energetikos objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti
nustatomos apsaugos zonos, kuriose ribojami statybos, želdinimo ir žemės
darbai; apsaugos zonoje esančių žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutus
nustato energetikos objektų apsaugos taisyklės, kiti teisės aktai; apsaugos
zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkai ar jų naudotojai turi leisti
energetikos įmonėms patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų
energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus. Elektros
energetikos įstatymo 50 straipsnis ir Energetikos įstatymo 14 straipsnio 3
dalis yra specialiosios teisės normos Civilinio kodekso atžvilgiu. Teisėjų
kolegija daro išvadą, kad servitutas kasatorės žemės sklypo daliai jau yra
nustatytas remiantis nurodytais įstatymais, kurie riboja naudojimąsi žemės
sklypu, nes, kasatorei 2006 metais tapus žemės sklypo bendraturte, jai perėjo
ir visi ankstesni žemės sklypo suvaržymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 13 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje A. J. v. AB „Vakarų
skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-315/2007).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Elektros
energetikos įstatymo 50 straipsnio 6 dalį kasatorė turi teisę įstatymų nustatyta
tvarka (reikšdama atskirą ieškinį teisme) reikalauti atlyginti nuostolius,
kuriuos ji, kaip žemės sklypo, kuriam nustatytas servitutas, bendraturtė,
patirs dėl naujų perdavimo ar skirstomųjų tinklų tiesimo ir kitų elektros
įrenginių įrengimo bei elektros energetikos įmonių veiklos, aptarnaujant šiuos
tinklus ir įrenginius.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus
argumentus, daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai,
nagrinėdami ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą savo lėšomis iškelti iš
ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies energetikos statinį, tinkamai taikė
Energetikos įstatymą ir Elektros energetikos įstatymą, nepažeidė savininko
nuosavybės teisių ribojimą nustatančių materialiosios teisės normų, nenukrypo
nuo teismų praktikos, todėl nėra pagrindo juos naikinti kasacine tvarka (CPK
346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu, priteisimo
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m.
birželio 22 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų
įteikimu, kasacinis teismas patyrė 68,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, šios išlaidos į
valstybės biudžetą priteistinos iš šios proceso dalyvės (CPK 79 straipsnis,
88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis,
96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio
1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 68,90 Lt (šešiasdešimt
aštuonis litus 90 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina
Davidonienė
Birutė
Janavičiūtė
Gintaras
Kryževičius