Baudžiamosios bylos Nr. e1-1256-1124/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31094-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
Lietuvos Respublikos vardu
2020 m. rugpjūčio 24 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsilavinimas – vidurinis, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas už nusikalstamas veikas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, paskiriant jam – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (8 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 4 dalį Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, paskiriant jam subendrintą bausmę – 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 3 dalį, Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, paskiriant jam subendrintą bausmę – 4 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; bausmė atlikta 2015 m. liepos 30 d.;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam 14 MGL (532 Eur) dydžio baudą; bausmė atlikta 2018 m. lapkričio 21 d., teistumas neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
1. E. P. 2020 m. rugpjūčio 5 d. apie 6.15 val., būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,66 promilių neblaivumas), automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, važiavo ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini) – vairavo minėtą transporto priemonę.
2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 2811 straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
3. Veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).
4. Kaltinamojo E. P. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.
4.1. Kaltinamasis E. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad gal prieš tris dienas iki įvykio, tikslios dienos nepamena, nuvažiavo pas draugą – jie kartu visas dienas vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę ir alų). 2020 m. rugpjūčio 5 d. rytą jis (kaltinamasis) susiruošė važiuoti į namus (duomenys neskelbtini). Draugas jam davė savo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius ir jis (kaltinamasis) išvažiavo į namus. Važiuojant (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai, jam buvo nustatytas 2,66 promilių neblaivumas. Draugo jokių duomenų nurodyti negali, neturi jo telefono numerio. Nurodė, kad automobilis priklauso J. M., kuris buvo palikęs savo automobilio raktelius, tačiau jis nematė ir nežinojo, kad jo automobilį vairuos neblaivus asmuo (t. 1, b. l. 23-24, 44-45).
4.2. Liudytojas J. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Įmonei priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad pažįsta E. P., kuris prieš kelias dienas atsikraustė pas jį gyventi ir sutiko jam padėti prižiūrėti namus, taip pat jis ruošėsi kaltinamąjį įdarbinti savo įmonėje. 2020 m. rugpjūčio 4 d. liudytojo namuose nebuvo, jis buvo išvykęs. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas kieme prie namų. Liudytojas kaltinamajam sakė, kad, jeigu jam reikės automobilio, jis gali pasinaudoti automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir parodė kur yra automobilio rakteliai, tačiau jis neleido kaltinamajam vairuoti neblaiviam. Nežinojo, kad kaltinamasis neturi vairuotojo pažymėjimo. Be to, liudytojas pats nematė, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Kadangi jis pats leido kaltinamajam naudotis minėtu automobiliu, pretenzijų jam neturi (t. 1, b. l. 12-13).
4.3. Remiantis BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. rugpjūčio 5 d. 6.15 val. Bendrajam pagalbos centrui iš mobiliojo ryšio numerio buvo pranešta, kad link Trakų važiuoja automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja galimai neblaivus vairuotojas (t. 1, b. l. 2).
4.4. Remiantis policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, 2020 m. rugpjūčio 5 d. apie 6.17 val. buvo gautas pranešimas, kad keliu (duomenys neskelbtini), važiuoja automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas neblaivus. 6.20 val. minėtas automobilis sustabdytas (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo E. P., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojo kalba nerišli, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija nesugebėjo. E. P. alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARJK-0138, 6.24 val. nustatytas sunkus (2,66 promilių) neblaivumas, 6.50 val. antruoju tikrinimu taip pat buvo nustatytas sunkus (2,66 promilių) neblaivumas. E. P. su alkotesterio parodymais buvo supažindintas (t. 1, b. l. 3).
4.5. 2020 m. rugpjūčio 5 d. neblaivumo nustatymo akto duomenimis, E. P. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Atlikus patikrinimą alkotesteriu Alcotest 7510, pirmo patikrinimo metu 6.20 val. nustatytas – 2,66 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu 6.50 val. – 2,66 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 5, 14-16).
4.6. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9).
4.7. VšĮ „Emprikis“ duomenimis, transporto priemonės VW Passat vidutinė rinkos kaina Lietuvoje – 1 579 Eur (be PVM, su PVM – 1 910 Eur) (t. 1, b. l. 10).
5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose ir kt.) užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama E. P. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,66 promilių neblaivumas. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Teismas sprendžia, kad E. P. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus.
6. Prokuroras siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 50 MGL (2 500Eur) dydžio baudą), taip pat taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams uždraudžiant kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, valstybės naudai išieškant transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 910 Eur.
7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu sutinka (t. 1, b. l. 47-48).
9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis).
10. Kaltinamasis keturis kartus teistas, per penkių metų laikotarpį septyniolika kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dalis paskirtų baudų nesumokėtos, nedirba. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad jis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą.
11. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, minėtos rūšies bei dydžio bausmė yra proporcinga tiek konkrečios veikos, tiek ir asmens pavojingumui ir pakankama bausmės tikslams pasiekti.
12. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).
13. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
14. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
15. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams.
16. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
17. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-34-699/2018, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018, Nr. 2K-114-628/2019 ir kt.).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso (duomenys neskelbtini) – nenustatyta, kad automobilio savininkas žinojo, davė sutikimą, jog automobilis butų panaudotas nusikaltimui daryti.
20. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Teismas pažymi, kad šiuo atveju sąmoningas svetimo automobilio panaudojimas nusikaltimui daryti, neturi tapti būdu išvengti galimo nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Taigi, nesant galimybės konfiskuoti automobilį iš savininko, iš kaltinamojo E. P. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 579 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tai, teismo vertinimu, atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo principą.
21. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 28-29), ir specialios teisės sustabdymas (teisės vairuoti kelių transporto priemones) (t. 1, b. l. 25-26), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti E. P. 3 (trejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos – 2020 m. rugpjūčio 5 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti, iš E. P. išieškoti, automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 579 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus) valstybės naudai.
E. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.
E. P. skirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.
Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Rasa Bagdžiūtė