Baudžiamoji byla Nr. 1A-42-417/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16828-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.8; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 1.2.5.4.2; 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.5.25.1; 1.2.14.10.1; 1.2.14.10.3; 1.2.26.2; 1.2.29.1.1; 2.3.6.4.5.1; 2.4.6.1
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,
sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,
dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,
nuteistajam I. C. (I. C.) ir jo gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,
nuteistajam R. S. (R. S.) ir jo gynėjui advokatui Vilmantui Ančiukaičiui,
nukentėjusiajai O. V.,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. C. gynėjo advokato Vaclovo Janušausko ir nuteistojo R. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-21 nuosprendžio, kuriuo:
I. C. pripažintas kaltu padarius:
2019-03-27–2019-03-28 nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė;
2019-03-27–2019-03-28 nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
2019-04-24 nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 15 parų arešto bausmė;
2019-04-24 nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
2019-08-20 nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
2019-08-20 nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
2019-09-11 nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
2019-09-11 nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;
2019-09-14 nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
2019-11-05 nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, subendrinta apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 ir 3 dalis, 284 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį bei 138 straipsnio 1 dalį, ir I. C. paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį, ir I. C. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Į bausmės laiką įskaitytas I. C. sulaikymo pagal Europos arešto orderį Nyderlandų Karalystėje laikas ir Lietuvoje laikinojo sulaikymo 2019-04-24 (1 diena), 2021-02-08 (1 diena) ir suėmimo nuo 2021-02-09 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos laikas. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. S. pripažintas kaltu padarius:
2019-09-11 nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;
2019-09-14 nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. S. paskirta subendrinta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Į bausmės laiką įskaitytas R. S. sulaikymo pagal Europos arešto orderį Prancūzijoje laikas nuo 2021-01-10 iki 2021-01-20 (11 dienų), taip pat Lietuvoje laikinojo sulaikymo 2021-01-21 (1 diena) ir suėmimo nuo 2021-01-22 iki 2021-01-28 (7 dienos) laikas.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant R. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš I. C. priteista 2 124,53 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas dvidešimt keturi eurai 53 centai) ekstradicijos išlaidų, šią sumą pervedant į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš R. S. priteista 1 604,39 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai keturi eurai 39 centai) ekstradicijos išlaidų, šią sumą pervedant į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S. iš nuteistojo I. C. priteista 15 Eur (penkiolika eurų) turtinės žalos atlyginimo ir solidariai iš nuteistųjų I. C. ir R. S. 2 200 Eur (du tūkstančiai du šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai. Civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai solidariai iš nuteistųjų I. C. ir R. S. priteista 524,04 Eur (penki šimtai dvidešimt keturi eurai 7 centai) turtinės žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo „Bigbank AS“ filialo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai. Civiliniam ieškovui „Bigbank AS“ filialui iš nuteistojo I. C. priteista 17 615,09 Eur (septyniolika tūkstančių šeši šimtai penkiolika eurų 9 centai) turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki ieškinio atlyginimo.
Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mabena“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai. Civilinei ieškovei UAB „Mabena“ iš nuteistojo I. C. priteista 363,31 Eur (trys šimtai šešiasdešimt trys eurai 31 centas) turtinės žalos atlyginimo.
Valstybei iš nuteistojo I. C. priteista 418,50 Eur (keturi šimtai aštuoniolika eurų 44 centai) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Teismas
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Apeliaciniu skundu R. S. su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-21 nuosprendžiu nesutinka, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir išteisinti R. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Teismui netenkinus išdėstyto reikalavimo ir pripažinus R. S. kaltu, reiškiamas alternatyvus reikalavimas – sumažinti nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl R. S. nepagrįstai pripažino kaltu. Viso proceso metu nebuvo paneigta aplinkybė, kad R. S. nusikalstamų veikų padarymo metu gydėsi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir nebuvo pasišalinęs iš ligoninės ir negalėjo padaryti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp I. C., A. S. ir I. O. vyko konfliktas, nėra pagrindo labiau tikėti nukentėjusiųjų negu R. S. parodymais, kurie taip pat viso proceso metu buvo nuoseklūs.
5.2. Dėl neturtinės žalos. Priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka teismų praktikoje dėl tokių nusikalstamų veikų priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nukentėjusiajam nėra nustatytas nedarbingumo lygis, nepateikta tikslių medicininių duomenų apie liekamuosius reiškinius po sužalojimo. Pateikiama šešių kasacinio teismo išnagrinėtų bylų, kuriose dėl nesunkaus sveikatos sužalojimo priteista nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, analizė.
6. Apeliaciniu skundu nuteistojo I. C. gynėjas advokatas Vaclovas Janušauskas su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-21 nuosprendžiu nesutinka, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, I. C. išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 128 straipsnio 1 dalyje (apeliaciniame skunde padarytas rašymo apsirikimas, nes I. C. yra nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį), 145 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyse, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas atidėti nuosprendžio vykdymą, į bausmės laiką įskaityti visą sulaikymo Nyderlandų Karalystėje laiką. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas neobjektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, nepagrįstai nuteisė I. C. pagal BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalis, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taip pat neteisingai suskaičiavo sulaikymo Nyderlandų Karalystėje laiką.
6.2. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad I. C. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 138 straipsnio 1 dalyje. Liudytojai I. C. nematė, nukentėjusysis A. S. I. C. iš viso nepažinojo.
6.3. Buvusi I. C. mergina I. O. tyčia jį apkalbėjo, siekdama A. S. palankumo.
6.4. Teismas I. C. paskyrė per griežtą bausmę, be pagrindo netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo bausmės vykdymo.
7. Teismo posėdyje abu nuteistieji ir jų gynėjai apeliacinius skundus prašė tenkinti, prokurorė apeliacinius skundus prašė atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
8. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
9. Nagrinėjamu atveju nuteistieji nesutinka tik dėl jų nuteisimo už 2019-09-11 ir 2019-09-14 padarytas nusikalstamas veikas, t. y. teigia, kad jie nepagrįstai nuteisti už nesunkų A. S. sužalojimą, grasinimą nužudyti A. S. ir sunkiai sutrikdyti I. O. sveikatą, o I. C. – ir už 2019-11-05 padarytą nusikalstamą veiką, t. y. I. O. terorizavimą rašant jai žinutes dėl susidorojimo su ja, A. S. ir jų šeimos nariais bei giminaičiais. Atsižvelgusi į tai, kad nuteisimo už kitas nusikalstamas veikas neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo klausimas nekeliamas, teisėjų kolegija kitų nusikalstamų veikų padarymo neanalizuos (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
10. R. S. savo nesutikimą dėl nuteisimo už A. S. sužalojimą grindžia tuo, kad jis nusikalstamų veikų padarymo metu gydėsi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir nebuvo pasišalinęs iš ligoninės ir dėl to negalėjo padaryti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. I. C. savo nesutikimą dėl nuteisimo už A. S. sužalojimą grindžia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, t. y. nurodo, kad jis A. S. nepažinojo, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dalyvavus įvykyje, kai buvo sužalotas A. S., be to, nurodo, kad I. O. jį apkalbėjo, be to, I. O. pati iš I. C. paskyros sau atsisiuntė grasinančias žinutes siekdama apkaltinti I. C.. Šie nuteistųjų argumentai atmetami.
11. I. C. baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad jis negalėjo būti toje vietoje, kur 2019-09-11 buvo sužalotas A. S., nes tuo metu buvo su savo šeimos nariais, t. y. su mama ir seserimi, pas močiutę A. P., slaugė močiutę. Mano, kad apkaltinti jį sugalvojo I. O. ir A. S. įtikino, kad būtent I. C. ir R. S. jį sužalojo. Teigia, kad A. S. I. C. apskritai nepažinojo, todėl nebūtų galėjęs jo atpažinti įvykio vietoje. Tačiau tokie I. C. parodymai yra paneigti baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai, negu nurodo nuteistasis I. C., nukentėjusysis A. S. parodė, kad jis I. C. pažįsta iš matymo, jis jį buvo matęs, kai I. O. rodė nuotraukas, pasakojo, kad I. C. prieš ją smurtavo. R. S. taip pat pažinojo, su juo lankė tą pačią mokyklą. Todėl įvykio, kurio metu buvo sužalotas, vietoje nukentėjusysis atpažino abu nuteistuosius, tiek R. S., tiek I. C. Be to, priešingai, negu nurodo nuteistasis I. C., būtent I. O. nematė įvykio, kurio metu A. S. buvo sužalotas, nematė, kad jį sužalojo būtent I. C. ir R. S., todėl nuteistojo I. C. versija, kad I. O. siekė jį apkalbėti ir dėl to tariamai nukentėjusįjį įkalbėjo dėl sužalojimo apkaltinti I. C., yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Be to, aplinkybę, kad I. O. nebuvo su A. S., kai jis buvo sužalotas, patvirtino ir kaip liudytojai teismo posėdžio metu apklausti G. G. ir E. Š., kurie nurodė, kad I. O. atėjo praėjus kuriam laikui po to, kai iškvietė policiją ir greitąją. Kai ji atėjo, policija jau buvo atvykusi. Taigi, šios aplinkybės paneigia I. C. nurodytą versiją, kad I. O., siekdama jį apkalbėti, įkalbėjo nukentėjusįjį A. S. dėl sužalojimo apkaltinti būtent I. C. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, nors nuteistasis I. C. teigia, kad įvykio, kurio metu buvo sužalotas A. S., metu jis su artimaisiais slaugė savo močiutę, tačiau tokius I. C. parodymus paneigia kaip liudytojos apklaustos jo motinos E. F. parodymai, kad ji I. C. nematė nuo tada, kai tarp jų įvyko konfliktas. Pažymėtina, kad konfliktas tarp E. F. ir I. C. įvyko 2019-08-20, taigi, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019-08-20 E. F. ir I. C. susitikę nebuvo, ši aplinkybė paneigia nuteistojo nurodytą versiją, kad jis negalėjo 2019-09-11 dalyvauti A. S. sužalojimo metu, nes tariamai tą dieną kartu su motina E. F. slaugė močiutę.
12. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir nuteistojo R. S. argumentus, kad jis negalėjo dalyvauti padarant nusikalstamą veiką prieš A. S., nes gydėsi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir nebuvo pasišalinęs iš ligoninės. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš baudžiamojoje byloje esančio viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo V. Janušonio raštų Nr. 17-408, Nr. 17-426 nustatyta, kad, nors R. S. nuo 2019-09-07 iki 2019-09-16 gydytas ligoninės Gastroenterologijos skyriuje, tačiau jam buvo paskirtas IV režimas ir jis galėjo laisvai judėti skyriuje. Taigi, priešingai, negu teigia nuteistasis, iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gauti duomenys ne tik nepatvirtina R. S. versijos dėl jo negalėjimo dalyvauti 2019-09-11 nusikalstamoje veikoje prieš A. S., tačiau kaip tik tokias aplinkybes paneigia. Kaip minėta, gydymosi metu nuteistojo R. S. judėjimas ligoninės skyriuje nebuvo kontroliuojamas, jam nebuvo apribotos laisvo judėjimo po ligoninės teritoriją galimybės, nebuvo kontroliuojamas ir kokiais nors būdais fiksuojamas buvimas ar nebuvimas ligoninės teritorijoje. Be to, negalima nepastebėti ir to, kad nuteistojo R. S. parodymai viso proceso metu dėl galėjimo išeiti už ligoninės teritorijos ribų buvo nuolat kintantys. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2019-09-14, apie 18.00 val., jis kartu su I. C. važiavo mikroautobuse, kuriame sutiko jam bei I. C. pažįstamą merginą I. O. (8 t., b. l. 118–121). Iš 2021-01-27 akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp R. S. ir I. O. metu R. S. patvirtino savo duotus parodymus (8 t., b. l. 127–130). Be to, tai, kad R. S. išeidavo iš ligoninės teritorijos, patvirtino ir 2021-08-26 teisiamojo posėdžio metu apklaustas I. C., kuris nurodė, kad, R. S. gulint ligoninėje, I. C. jį lankydavo kiekvieną dieną, jie išeidavo pasivaikščioti į parkelį, į parduotuvę. Be to, 2021-08-26 teisiamojo posėdžio metu ir pats R. S. nurodė, kad jis iš ligoninės išeidavo ir važiuodavo savo reikalais, nurodė „buvo penktadienis ir ligoninėje sakė, kad pirmadienį išleis, buvo savaitgalis ir aš važiavau iki senamiesčio“. Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad nuteistasis R. S. ne tik turėjo galimybę pasišalinti iš ligoninės teritorijos, tačiau ir aktyviai šia galimybe naudodavosi. Todėl atmestini jo apeliacinio skundo argumentai, susiję su tariamu negalėjimu padaryti nusikalstamas veikas prieš A. S. ir I. O., nes jis tariamai negalėjo pasišalinti iš ligoninės, kurioje tuo metu buvo gydomas.
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo daryti kitokias išvadas dėl I. C. ir R. S. kaltės dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, o I. C. dar ir BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Minėta, nukentėjusysis A. S. viso proceso (tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisiamuosiuose posėdžiuose) metu davė nuoseklius parodymus, kuriais baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas rėmėsi. Be to, A. S. parodymus atitinka ir kitų kaip liudytojų apklaustų asmenų nurodytos aplinkybės, taip pat kiti baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai duomenys, iš dalies ir pačių nuteistųjų parodymai. A. S. parodė, kad 2019-09-11, apie 20.20 val., iš savo namų ėjo į „Rimi“ parduotuvę (duomenys neskelbtini). Ties (duomenys neskelbtini), jį užpuolė jam iš matymo pažįstami du vyrai I. C. bei R. S. Pamatęs juos A. S. bandė nuo jų pabėgti, tačiau pabėgti jam nepavyko, nes R. S. jį pasivijęs pradėjo trankyti kumščiais į galvą. Sudavė keturis ar penkis kartus. Tuomet pribėgo I. C. Užpuolimo metu R. S. jį laikė, o I. C. peiliu badė į sėdmenis. Nukentėjusiojo nurodytas jo sužalojimo aplinkybes visiškai patvirtina liudytųjų I. O., G. G., E. Š. ir S. M. teisiamojo posėdžio duoti metu parodymai. Darant prielaidą, kad A. S. ir I. O. norėjo I. C. apkalbėti, lieka neaišku, kokiu tikslu buvo apkaltintas ir R. S. Be to, minėta, kad A. S. parodymus patvirtina ir visiškai bylos baigtimi nesuinteresuotų asmenų – G. G., E. Š. ir S. M. – parodymai, o netikėti šių liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Jokių aplinkybių, kodėl nereikėtų vadovautis šių bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymais, nenurodė ir patys nuteistieji.
14. Be to, nuteistųjų kaltę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prieš A. S., jį sužalojant 2019-09-11, patvirtina I. O. parodymai apie prieš ją padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Šiuos parodymus iš dalies patvirtino nuteistasis R. S. I. O. nurodė, kad 2019-09-14 maršrutiniu taksi važiavo iš ligoninės, kurioje lankė A. S. R. S. ir I. C. įsėdo kitoje stotelėje ir prisėdo prie jos. R. S. atsisėdo jai už nugaros, o I. C. šalia. Jie pradėjo klausinėti, kur guli A. S., sakė, kad jį suras ir viską pabaigs. I. C. grasino A. S., o R. S. jai, t. y. grasino, kad jai padarys tą patį. Pirmiausia su ja pradėjo kalbėti I. C. ir jis pirmas išreiškė grasinimus dėl A. S. Po pokalbio ji turėjo A. S. perduoti, kad jis pabaigs, ką pradėjo. Apie A. S. sužalojimą maršrutiniame taksi nekalbėjo. Jie matė, kad ji jų bijo. R. S. jai sakė, kad ji nerašytų pareiškimo. Sakė, kad jei parašys, jis ją suras ir padarys tą patį, ką A. S.. Jis jai tai pasakė po to, kai I. C. išsakė grasinimus dėl A. S. Minėta, kad tokius I. O. parodymus iš dalies patvirtina nuteistojo R. S. parodymai. Kaip nurodyta šios nutarties 12 punkte, R. S. neneigia aplinkybės, kad jis 2019-09-14 važiuodamas mikroautobusu sutiko I. O. ir su ja kalbėjosi. Be to, nors I. C. neigia kartu važiavęs mikroautobusu ir sutikęs I. O. bei grasinęs susidoroti su ja ir su A. S., tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti I. O. parodymais, kuriuos, minėta, iš dalies patvirtina ir R. S. parodymai. Ir nors teisiamųjų posėdžių metu R. S. jau nurodė, kad negali prisiminti, ar 2019-09-14 mikroautobusu važiavo ir I. C., tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ne kartą apklaustas ir akistatose su nukentėjusiaisiais dalyvavęs R. S. ne kartą patvirtino, kad I. C. važiavo mikroautobusu ir su I. O. kalbėjosi. Be to, teisėjų kolegija nelogišku ir jokiais duomenimis nepagrįstu laiko R. S. nurodytą pokalbio su I. O. turinį, kad tariamai jis su I. O. kalbėjosi apie pažįstamą A., kurio negalėjo nurodyti nei pavardės, nei apibūdinti, nei nurodyti, kokiu būdu ir dėl ko I. O. minėtą A. tariamai šmeižia, be to, lieka neaišku, kodėl pats R. S. nurodomas A. tarpusavio santykių su I. O. negali išsiaiškinti asmeniškai. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančias grasinančio pobūdžio žinutes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad 2019-09-14 nuteistieji I. C. ir R. S., sutikę I. O. mikroautobuse, grasino susidoroti tiek su ja, tiek su A. S. Be to, nors nuteistasis I. C. nurodo, kad jokių grasinančių žinučių jis I. O. nerašė, kad žinutes ji pati galėjo išsisiųsti iš jo paskyros į savo paskyrą, nes, I. C. prisijungiant prie savo paskyrų naudojantis I. O. mobiliuoju telefonu, jame tariamai galėjo išsisaugoti jo paskyrų slaptažodžiai, tačiau lieka neaišku, kokiu būdu I. O. būtų galėjusi išsisiųsti grasinančio pobūdžio žinutes iš I. C. el. pašto. I. C. nenurodė, kad prie savo el. pašto taip pat būtų buvęs prisijungęs iš I. O. telefono ir dėl tos priežasties jos telefone taip pat būtų išlikę jo asmeninio el. pašto prisijungimo duomenys. Be to, žinučių, kurių turinys susijęs su susidorojimu, siuntimo praktika I. C. buvo būdinga dar iki konflikto su nukentėjusiuoju A. S., I. C. neneigia, kad 2019-03-30 susirašinėjo su A. S., grasino jam susidorojimu.
15. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių dėl I. C. ir R. S. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir dėl I. C. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamosios bylos duomenis, padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistųjų kaltės. O, atsižvelgdama į tai, kad yra paneigti nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai, susiję su tariamu nuteistųjų negalėjimu padaryti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų dėl negalėjimo fiziškai būti 2019-09-11 nusikaltimo vietoje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kitokioms išvadoms dėl I. C. ir R. S. kaltės, negu padarė pirmosios instancijos teismas.
16. R. S. apeliaciniame skunde nesutinka su nukentėjusiajam A. S. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.
17. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-171/2011, 2K-191-942/2021 ir kt.).
18. Kad nagrinėjamu atveju A. S. patyrė fizinį skausmą, stresą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, jam buvo atliktos chirurginės operacijos, buvo apribotos galimybės tinkamai pasirūpinti savimi, jis negalėjo kurį laiką sėdėti, jam liko randų, nagrinėjamu atveju abejonių nekyla. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia R. S. dėmesį į tai, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Kaip nurodo savo apeliaciniame skunde pats nuteistasis R. S., analogiško pobūdžio bylose teismai priteisia nuo 1000 iki 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Įvertinusi tai, kad šią baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam A. S. priteisė 2 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas atitinka teismų praktikoje priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžius (jis yra net mažesnis, negu nuteistojo R. S. apeliaciniame skunde pateikiamose bylose priteisiamas vidurkis (2 500 Eur)), todėl konstatuotina, kad klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo pirmosios instancijos teismas išsprendė tinkamai.
19. I. C. nurodo, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas jam nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo paskirtos bausmės vykdymo.
20. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
21. Pažymėtina, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad I. C. iki šioje baudžiamojoje byloje analizuotų nusikalstamų veikų padarymo anksčiau buvo teistas net 3 kartus, be kitų bausmės rūšių, jam taip pat buvo skirta ir laisvės atėmimo bausmė, tačiau nuteistasis jokių išvadų nepadarė, savo elgesio nekoregavo, toliau darė nusikalstamas veikas, be to, atsižvelgusi ir į šioje byloje I. C. inkriminuotų nusikalstamų veikų skaičių – 10 nusikalstamų veikų, daro išvadą, kad šiuo metu tik realiai atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo. Apibendrinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnį ir nuteistajam atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-21 nuosprendžio dalis dėl bausmės I. C. skyrimo pripažįstama teisėta ir pagrįsta.
22. Taip pat kaip nepagrįstas atmetamas I. C. apeliacinio skundo reikalavimas į bausmės laiką įskaityti visą sulaikymo Nyderlandų Karalystėje laiką. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu į bausmės laiką įskaitytas kaltinamojo sulaikymo pagal Europos arešto orderį Nyderlandų Karalystėje laikas ir Lietuvoje laikinojo sulaikymo 2019-04-24 (1 diena), 2021-02-08 (1 diena) ir suėmimo nuo 2021-02-09 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos laikas.
23. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-21 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo I. C. gynėjo advokato Vaclovo Janušausko ir nuteistojo R. S. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo I. C. (I. C.) gynėjo advokato Vaclovo Janušausko ir nuteistojo R. S. (R. S.) apeliacinius skundus atmesti.
Teisėjai Edita Lapinskienė
Eduardas Maškevičius
Linas Pauliukėnas