Administracinė byla Nr.eI-1148-505/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02040-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos:15.5;51.5;
(S)
55.1.1.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 28d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) irAlgio Markevičiaus,
sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,
dalyvaujant pareiškėjosLietuvos Respublikos susisiekimoministerijos atstovui Mindaugui Berniūnui,
G. B. atstovui advokato padėjėjui Martynui Kalveliui,
trečiojo suinteresuoto asmensLietuvos automobilių kelių direkcijosprie Susisiekimo ministerijos atstovei Nijolei Bautrėnienei,
nedalyvaujant atsakovui G. B.,trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės„Kelprojektas“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjosLietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui G. B., tretiesiems suinteresuotiems asmenimsLietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas“dėl atlyginimouž visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo 0,0978 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį (duomenys neskelbtini) , 2 450 Eur atlyginimo dydį pagal Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-49 ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-38-(1.18).
Pareiškėja pareiškime nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi patvirtinoNacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. akto Nr. ŽVP-38-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą“ teisėtumą ir leido įregistruoti Nekilnojamojo turto registre paimtą visuomenės poreikiams atsakovo G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomą 0,0978 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį (duomenys neskelbtini) ., valstybės vardu ir pradėti šią žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti).
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija prašo nustatyti 2 450 Eur atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo G. B. 0,0978 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) (duomenys neskelbtini) . Minėtas 2 450 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo G. B. 0,0978 ha dydžio žemės sklypą nustatytas valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Turto vertinimo ataskaitos Nr. TVA-2015-49 pagrindu ir nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. akte Nr. ŽVP-38-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 13 straipsnio nuostatas, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos (Finansų ministerijos) patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę.
Šiuo atveju pagal VĮ Valstybės žemės fondo parengtą Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-49, atsakovo žemės sklypas (tuo metu buvo vertinama žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , 0,0978 ha dydžio dalis) buvo žemės ūkio paskirties (naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), žemės sklype nebuvo vykdoma ūkinė veikla. Sklype nebuvo Nekilnojamo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių. Apžiūros metu sklypas buvo apaugęs nešienaujama žoline augalija ir menkaverčiais krūmais (gudobelės, kaukazinės slyvos). Žemės sklypui buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, VĮ Valstybės žemės fondo parengtoje Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-49 ir joje esančioje turto vertės nustatymo pažymoje nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamo 0,0978 ha dydžio atsakovo žemės sklypo rinkos vertė buvo 2 450 Eur, kitų nuostolių, patiriamų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nenustatyta.
Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis nustato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-49 yra galiojanti, todėl laikytina vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą atsakovo žemės sklypą.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-38-(1.18) nurodytas atlyginimo dydis (2 450 Eur) 2017 m. rugsėjo 15 d. pervestas į notaro (Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarė A. A.) depozitinę sąskaitą ir gautas notaro liudijimas.
Mano, jog atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemę turėtų būti nustatytas pagal Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-49 ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktąNr. ŽVP-38-(1.18). Prašė pareiškimą tenkinti.
Atsakovas G. B. atsiliepime į pareiškimą ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kadLietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama.
Visuomenės poreikiams paimamo Žemės sklypo atlyginimo dydis nustatytas remiantis Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo nekilnojamojo turto vertintojo A. T. turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-49 (toliau - Ataskaita), kurioje nurodoma, kad turtas (t.y. Žemės sklypas) įvertintas pagal 2015 m. rugpjūčio 17 d. būklę. Atsakovo manymu, 2015 m. rugpjūčio 17 d. Žemės sklypo vertės nustatymui pasirinkta visiškai nepagrįstai.
Atsižvelgiant į tai, jog galutinis sprendimas dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams buvo priimtas 2017 m. birželio 21 d., Žemės sklypo vertė buvo nustatyta netinkamai dienai, t.y. Žemės sklypo vertė turėjo būti nustatyta 2017 m. birželio 21 d., o ne 2015 m. rugpjūčio 17 d.
Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nurodo, jog paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Remiantis Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau - TVVPĮ) nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje.
Ataskaitoje Žemės sklypo rinkos vertė nustatyta atliekant individualų vertinimą, vertės nustatymui taikant lyginamąjį metodą. Remiantis Turto ir verslo vertinimo metodika, lyginamojo metodo esmė - vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui.
Atkreipė dėmesį, kad Ataskaitoje remiamasi VĮ Registrų centras parengta Kauno rajono savivaldybės teritorijos masinio žemės vertinimo ataskaita Nr. Ž/2014-52-13 (toliau - VĮ Registrų centras ataskaita) ir analizuojama joje pateikiama informacija. Lietuvos teismų praktikoje yra pažymima, jog VĮ Registrų centras vidutinė rinkos kaina nustatoma masinio vertinimo metodu, neatsižvelgiant į individualias perleidžiamo turto savybes ir nenustatant jo individualios vertės, todėl VĮ Registrų centras duomenys negali būti laikomi atspindinčiais tikrąją turto vertę. Taigi, akivaizdu, kad Ataskaita, kuri paremta masinio vertinimo duomenimis (VĮ Registrų centro ataskaita) negali būti laikoma pagrindu Žemės sklypo vertei nustatyti.
Taip pat pažymėjo, kad VĮ Registrų centras ataskaita buvo surašyta 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. lapkričio 30 d., o vertinimo data – 2014 m. rugpjūčio 1 d. Todėl Ataskaitą rengęs specialistas neabejotinai privalėjo atsižvelgti į galimus pasikeitimus po šios VĮ Registrų centras ataskaitos surašymo. Pažymėjo, jog vertintojas rėmėsi sandoriais, sudarytais iki 2014 m. gruodžio 31 d. Taigi, akivaizdu, kad Ataskaita negali būti naudojama kaip pagrindas nustatyti aktualią Žemės sklypo vertę, kadangi Ataskaita rengta 2015 metais, o be to, duomenys, kuriais vadovaujantis buvo nustatinėjama Žemės sklypo vertė, yra dar senesnio laikotarpio (2013-2014 m.), t.y. visiškai neaktualūs.
Atkreipė dėmesį, kad Ataskaitoje nebuvo įvertinta artimiausių žemės sklypų vertė. To paties vertintojo Valstybės įmonės Valstybės žemės fondas parengtoje 2015 m. rugpjūčio 17 d. turto vertės nustatymo pažymoje Nr. TVA-2015-32, kurioje buvo vertinamas kaimyninis žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams pagal tą patį Projektą (šią ataskaitą parengė lygiai tie patys vertintojai, kaip ir Ataskaitą, t.y. A. T. ir A. B.), nustatyta žemės sklypo vertė yra net 33 140 Eur, nors žemės sklypo plotas skiriasi tik 4 arais.
Akcentavo, kad rengiant Ataskaitą buvo pažeistas lyginamasis turto vertės nustatymo metodas. Ataskaitoje, neįvertinus naujausių rinkoje egzistuojančių sandorių ir pasiūlymų, išimtinai remiamasi VĮ Registrų centro ataskaita, kurioje pateiktas Kauno rajono teritorijoje esančio turto masinis vertinimas 2014 m. rugpjūčio 1 d.. Ataskaitą surašęs vertintojas neįvertino nei vieno 2015 metais sudaryto sandorio, taip pat neatsižvelgė į vertinimo metu esančius panašių objektų pardavimo pasiūlymus. Be to, atlikdamas vertinimą kaimyniniame žemės sklype, nustatė beveik 10 kartų didesnę vertę nei Žemės sklypo. Visa tai rodo, kad lyginamasis metodas pritaikytas netinkamai, kas lemia, kad Žemės sklypo vertė neatitinka tikrosios rinkos vertės.
Nurodė dar vieną Ataskaitos trūkumą - neatsižvelgta į Žemės sklypo individualias savybes. Žemės sklypas yra prie ypatingos valstybinės reikšmės kelio. Be to, atsakovo Žemės sklype buvo numatyta galimybė statyti degalinę. Kauno rajono savivaldybės taryba 2010 m. vasario 18 d. sprendimu „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos infrastruktūros objektų - degalinių išdėstymo specialiojo plano tvirtinimo“ Nr. TS-68 patvirtino Kauno rajono savivaldybės teritorijos infrastruktūros objektų - degalinių išdėstymo specialųjį planą (toliau - Specialusis planas). Kaip matyti iš Specialiojo plano, atsakovui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas buvo naujos planuojamos statyti degalinės vieta. Aplinkybė, kad Žemės sklypas yra įtrauktas į degalinių išdėstymo Specialųjį planą rodo, kad Kauno rajono savivaldybės sprendimu Žemės sklype yra galima vystyti itin specifišką komercinę veiklą - degalinių statybą ir eksploataciją. Tokią veiklą vykdyti galima tik išimtinėse, Specialiajame plane, nurodytose vietose. Žemės sklypo įtraukimas į Specialųjį degalinių išdėstymo planą rodo išskirtinį Žemės sklypo statusą. Ši aplinkybė pagrindžia, jog egzistuoja individuali Žemės sklypo savybė, kuri akivaizdžiai turi įtakos Žemės sklypo vertei.
Ataskaitą surašęs vertintojas net neįvertino anksčiau nurodytos Žemės sklypo individualios savybės, t.y. galimybės Žemės sklype vystyti itin specifinę veiklą - t.y. degalinę ir eksploatuoti degalinę vienoje intensyviausių automobilių kelių atkarpų Lietuvoje.
Pabrėžė, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertė turi būti apskaičiuojama taikant individualų turto vertinimo būdą, kuris reiškia, kad ji apskaičiuojama atsižvelgiant į visas individualias konkretaus žemės sklypo savybes, be kita ko, naudojimo ypatumus, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimus, kitų asmenų teises į šį turtą (nuoma, įkeitimas, servitutas ir panašiai), draudimus. Kaip matyti iš Ataskaitos, vertinant Žemės sklypą nebuvo atsižvelgiama į jo individualias savybes ir neįvertinta aplinkybė, kad Žemės sklype buvo planuojama statyti naują degalinę. Atsakovo manymu, šie Ataskaitos trūkumai neabejotinai lemia tai, kad Žemės sklypo vertė ir, remiantis ja, atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą Žemės sklypą buvo nustatyti netinkamai.
Kaip teisingai nustatyta ir pačioje Ataskaitoje, atsakovui priklausantis Žemės sklypas patenka į 16.4. verčių zoną. VĮ Registrų centras ataskaitoje nurodoma, kad ši „teritorija turi patogų susisiekimą su Kaunu, išvystytą infrastruktūrą, visuomeninį transportą. Kainos zonoje yra didesnės lyginant su 16.5 zona, todėl ši teritorija išskirta į atskirą verčių zoną“. Be to, VĮ Registrų centras ataskaitoje pateikiama informacija, jog 16.4. verčių zonoje žemės sklypų pardavimo sandorių aktyvumas siekia net 33 proc., t.y. bene didžiausias aktyvumas lyginant su kitomis zonomis (pavyzdžiui, 16.7 ar 16.28 zonos). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vertinant Žemės sklypą neabejotinai turėjo būti įvertintos jo individualios savybės, t.y. Žemės sklypo vieta, patogus susisiekimas su Kauno miestu, išvystyta infrastruktūra.
Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovė nurodė, jog su pareiškėjos prašymu sutinka, teismo posėdžio metu paaiškino, kad valstybės įmonės Valstybės žemės fondo parengta Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-49 yra teisinga, todėl teismui yra pagrindas nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo 0,0978 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) (duomenys neskelbtini) , 2 450 Eur atlyginimo dydį pagal Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-49 ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-38-(1.18).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškėjos pareiškimu sutinka, nes jame nurodyti argumentai pagrindžia tiek žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, tiek atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydį.
Pareiškimastenkintinas dalinai.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimto 0,0978 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , atlyginimo dydžio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. akto Nr. ŽVP-38-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą“ teisėtumą ir leido įregistruoti Nekilnojamojo turto registre paimtą visuomenės poreikiams atsakovo G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomą 0,0978 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį (duomenys neskelbtini) , valstybės vardu bei pradėti šią žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti).
Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pareiškime teismui taip pat prašė nustatyti 2 450 Eur atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo G. B. 0,0978 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį (duomenys neskelbtini) . Minėtas 2 450 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo G. B. 0,0978 ha dydžio žemės sklypą nustatytas valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Turto vertinimo ataskaitos Nr. TVA-2015-49 pagrindu ir nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. akte Nr. ŽVP-38-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“.
Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ pripažino Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksą) (toliau – Projektas) ypatingos valstybinės svarbos projektu. Vienas iš Projekto ruožų yra magistralinis kelias A1 Vilnius–Kaunas – Klaipėda nuo 4,7 iki 308 km. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Ministerija) buvo paskirta Projektą įgyvendinančia institucija. Ministerijos (Projektą įgyvendinančios institucijos) prašymu (vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – Žemės paėmimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi) Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 km iki 107 km rekonstruoti) procedūros pradžios“ pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą atsakovo nuosavybės teise valdomo 0,9883 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), (duomenys neskelbtini) , 0,0978 ha dydžio dalies atžvilgiu. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus 2017 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 1P-48-(1.17.E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, servitutų nustatymo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis“. Atsakovo žemė visuomenės poreikiams paimama NŽT direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu Nr. ŽVP-38-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams 2017 m. birželio 21 d. akte Nr. ŽVP-38-(1.18) nurodytas atlyginimo dydis 2 450 Eur.
Būtent NŽT direktoriaus 2017 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 1P-48-(1.17.E) buvo patvirtintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) projektas. Nuo šio momento galutinai paaiškėjo žemės sklypo dydis, kuris turi būti vertinamas, siekiant teisingai atlyginti už paimamą žemę.Atsakovo žemė visuomenės poreikiams paimta NŽT direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu Nr. ŽVP-38-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“, todėl ginčo žemės sklypo rinkos vertė turėtų būti nustatyta būtent institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną, t. y. 2017 m. birželio 21 d.
Taigi, institucijos sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu ir yra teisines pasekmes sukuriantis momentas, kai žemės sklypo savininkas faktiškai ir teisiškai praranda savo turtą (Žemės paėmimo įstatymo 5 str. 5 d., 6 str. 3 d., 13 str. 2 d.).
Pareiškėja prašė nustatyti 2 450 Eur atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo žemės sklypą dydį pagal Valstybės žemės fondo nekilnojamojo turto vertintojo 2015 m. spalio 15 d. Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-49. Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-49, kuria grindė pareiškėja, visuomenės poreikiams paimamo žemės ūkio paskirties 0,0978 ha žemės sklypo rinkos vertė – 2 450Eur buvo nustatyta 2015 m. rugpjūčio 17 d. Teigė, jogLietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis nustato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-49 yra galiojanti, todėl laikytina vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą atsakovo žemės sklypą.
Atsakovas, nesutikdamas su 2 450 Eur atlyginimo dydžiu, apskaičiuotu pagal Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-49, pateikė retrospektyvinio žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. KN-18-004, kurią atsakovo užsakymu parengė UAB „VERSLAVITA“ nekilnojamojo turto vertintojas 2017 m. birželio 21 d. nustatęs22 900 Eur žemės sklypo retrospektyvinę rinkos vertę. Teigė, jog žemės sklypo vertė turi būti nustatoma galutinio sprendimo dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams dienai; pareiškėjas visiškai nepagrindė, kodėl Žemės sklypo vertės nustatymo diena turėtų būti 2015 m. rugpjūčio 17 d. (t.y. Žemės sklypo apžiūros data);vertintojai, rengdami Ataskaitą, pažeidė lyginamąjį turto vertės nustatymo metodą;Ataskaitoje neatsižvelgta į individualias Žemės sklypo savybes;viešai prieinami duomenys patvirtina, kad Ataskaita nustatyta Žemės sklypo vertė neatitinka tikrosios rinkos vertės.
Teismas, įvertinęs, kad minėtose pareiškėjos ir atsakovo pateiktose turto vertinimo ataskaitose žemės sklypo vertė žymiai skiriasi, bei tai, kad žemės sklypo vertė apskaičiuota skirtingu laikotarpiu, t. y. skiriasi vertės nustatymo momentas, 2018 m. kovo 27 d. nutartimi skyrė 0,0978 ha dydžio žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizę, užduodamas klausimą,kokia buvo visuomenės poreikiams paimto 0,0978 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , rinkos vertė 2017 m. birželio 21 d., nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis (2012 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XI-2120 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. birželio 30 d.)?
Teismo ekspertas parengė Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. A/SKR 687 (toliau – ir Ekspertizės aktas), kuriame padarė išvadą, jog paimtame visuomenės poreikiams 0,0978 ha žemės ūkio paskirties, naudojimo būdo - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai - žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Domeikavos k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), turto apžiūros metu yra užfiksuota auganti nešienaujama žolinė augmenija, du gudobelės krūmai ir vienas kaukazinės slyvos krūmas. Kadangi sklype auga nešienaujama žolinė augmenija, žemė neapdirbama, krūmai yra savaiminio užaugimo, o taip pat medynų nėra, todėl sodinių ir medynų vertinimas neatliekamas. Taip pat nerasta požymių, kurie liudytų apie žemės ūkio veiklą ar kitokio derliaus auginimą sklype, todėl darytina išvada, kad derlius nėra gaunamas, todėl šiuo atveju nevertinamas. Kadangi apžiūros metu ir iš turimos dokumentacijos nėra nustatyta apie įdėtas lėšas į žemės ūkio produkcijos ir miško auginimą, todėl įdėtos lėšos į vertinamą sklypą šiuo atveju nevertinamos.
Taip pat teismo ekspertas nustatė, kad kadangi visuomenės poreikiams paimtame sklype nėra pastatytų ar statomų asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių, todėl jų rinkos vertės nustatymas neatliekamas. Be to, sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , paimto visuomenės poreikiams 0,0978 ha plote turto apžiūros metu ūkinės komercinės veiklos nėra užfiksuota, iš užsakovų turto ekspertas tokios informacijos nėra gavęs, todėl nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimtame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu, nėra vertinami.
Teismo ekspertui teismo buvo pavesta nustatyti kokia buvo visuomenės poreikiams paimto 0,0978 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , rinkos vertė 2017 m. birželio 21 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožui nuo 94 km iki 107 km rekonstruoti) procedūros pradžios“ pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą atsakovo nuosavybės teise valdomo 0,9883 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), (duomenys neskelbtini) , 0,0978 ha dydžio dalies atžvilgiu. Vertinant 0,0978 ha žemės ūkio paskirties, naudojimo būdo - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Domeikavos k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) atitinkamai buvo parinkti trys panašiausi lyginamieji objektai, kurių 1 aro kainos svyravo nuo 1 180,34 iki 1 296,61 Eur, atsižvelgus į vidutinę panašių žemės sklypų 1 aro kainą laikotarpiu nuo 2015 metų sausio iki 2017 m. birželio mėnesio, kuri buvo 961,48 Eur/aras. Visų jų kaip ir vertinamojo objekto paskirtis yra žemės ūkio, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, vieta ta pati 16.4 verčių zona.
Teismo ekspertas taip pat atsižvelgė į lyginamųjų žemės sklypų kainų pokytį, apskaičiuodamas jiems laiko pataisos koeficientus. Jų apskaičiavimui pasinaudota porinės regresijos lygtimi, gauta nagrinėjant laiko faktoriaus įtaką 1 aro kainai (Ekspertizės akto 2.1.27 pav.).Regresijos lygtis rodė, kad laikotarpiu nuo 2015 metų sausio iki 2017 m. birželio mėnesio žemės sklypų kainos nežymiai didėjo. Be to, iki 2016 03 kainos nežymiai didėjo, o paskui mažėjo iki 2017 06. Vidutinis kainų lygis 2015 m. kovo mėnesį atitiko 2017 m. birželio mėnesio lygį (Ekspertizės akto 2.1.22 pav.). Koreliacijos koeficientas lygus R = 0,13748, kas rodo silpną koreliaciją tarp kainos ir pardavimo laiko ir apskaičiuotos pataisos sudarė tik 1 proc. Taigi, ekspertas atsižvelgė į kainų pokytį verčių zonoje 16.4 nuo 2015 m. kovo 30 d. iki 2017 m. birželio 21 d.
Teismo ekspertas, įvertinęs nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės metu surinktus duomenis lyginamuoju metodu nustatė, jog visuomenės poreikiams paimto 0,0978 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, rinkos vertė 2017 m. birželio 21d., nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis (2012 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XI-2120 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. birželio 30 d.) sudarė 10700 Eur (dešimt tūkstančių septynis šimtus) eurų, 00 cnt.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas(toliau- ir Žemės paėmimo įstatymas) (Žemės paėmimo įstatymo 1 str. 1 d., 3 str.). Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinant kitokio pobūdžio projektus, nei nagrinėjamoje administracinėje byloje, ir aiškindamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo VIII skyriaus nuostatas dėl atlyginimo už paimamą žemę momento, yra pažymėjęs, jog žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną. Nors institucijos sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukelia savininko teisių ribojimo teisines pasekmes, žemės savininkas neturi teisės jos perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat pertvarkyti, tačiau teisingo atlyginimo dydis turėtų būti siejamas su realių apribojimų, suvaržymų atsiradimo momentu, institucijos valinio akto priėmimu. Institucijos priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams nėra formalus aktas, jis pratęsia sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukeltų teisinių pasekmių galiojimą laiko atžvilgiu ir sukelia naujas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, pažymėjo, kad nors nuo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios asmeniui yra taikomi tam tikri apribojimai, susiję su paimamu žemės sklypu, nustatantys, kad nuo žemės paėmimo procedūros pradžios žemės sklypo savininkai neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytus žemės sklypus, taip pat neturi teisės šių žemės sklypų pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti), tačiau šie apribojimai yra laikyti ne nuosavybės atėmimu, o nuosavybės teisių naudojimo kontrole. Atitinkamai, žemės paėmimo visuomenės poreikiams momentas, kuriuo remiantis turėtų būti nustatoma žemės sklypo vertė, nelaikytina procedūros pradžia ar apribojimų žemės sklypo savininkui taikymas, o galutinis institucijos sprendimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, t. y. momentas nuo kurio žemės sklypo savininkas praranda savo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo nuoseklią teismų praktiką bylose, kurių faktinės aplinkybės labai panašios į nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybes, kuriose taip pat taikomas tas pats teisingo atlyginimo už žemę principas, kaip tose bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamos žemės vertės nustatymo momento, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisingo atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę principą.
Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą, kurio įgyvendinimui netaikomas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo VIII skyrius (Žemės paėmimo įstatymo 1 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo VIII skyrius nustato kitokią tvarką ir sąlygas žemės paėmimo konkretaus visuomenės poreikio įgyvendinimui paimant žemę valstybei svarbiems ekonominiams projektams, nei nustatyta Žemės paėmimo įstatyme, tačiau abiejuose įstatymuose nurodytais atvejais privalo būti paisoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisingo atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę principo, nepriklausomai, kokiems svarbiems poreikiams paimama žemė iš savininko. Teisingo atlyginimo principas susijęs su žemės vertės nustatymo momentu.
Atsižvelgus į tai, kad sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu (Žemės paėmimo įstatymo 5 str. 2 d.), atsakovo žemė visuomenės poreikiams paimta būtent NŽT direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. aktu Nr. ŽVP-38-(1.18), taip pat įvertinus minėtą teismų praktiką, jog žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną, konstatuotina, jog ginčo žemės sklypo rinkos vertė nustatytina 2017 m. birželio 21 d., t. y. institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną.
Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kuri teismo vertinama pagal ABTĮ įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 61 str. 4 d., 56 str.). Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas nesiremti eksperto išvada ar jos dalimi gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvada neišplaukia iš tyrimo eigos, yra neišsami, neaiški, pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, neįvertintos tam tikros reikšmingos aplinkybės, prieštarauja kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, kitais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisinį reglamentavimą, nesivadovauja nei atsakovo, nei pareiškėjos pateiktomis turto verčių nustatymo ataskaitomis, ir vadovaujasi teismo eksperto parengto Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. A/SKR 687 duomenimis, kadangi teismo paskirtas ekspertas ginčo žemės sklypo rinkos vertę nustatė būtent institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną, t. y. 2017 m. birželio 21 d., ir nei pareiškėjos atstovė, nei atsakovo atstovasnepateikė objektyviais įrodymais pagrįstų konkrečių argumentųdėl ekspertizės akto turinio, eksperto išvadų pagrįstumovertinimo (ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvada neišplaukia iš tyrimo eigos, yra neišsami, neaiški, pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, neįvertintos tam tikros reikšmingos aplinkybės, prieštarauja kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams)(ABTĮ 56 str.).
Taigi, teismui nekilo jokių pagrįstų abejonių dėl nustatyto Ekspertizės akte 10700 Eur atlyginimo dydžio už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, todėl už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo G. B. 0,0978 ha dydžio žemės sklypą nustatytinas 10 700 Eur atlyginimo dydis pagal Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. A/SKR 687 nurodytą nekilnojamojo turto rinkos vertę, o kita pareiškimo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Martynas Kalvelis 2018 m. vasario 8 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.).
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Teismo išlaidos atlyginamos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, kuriose nurodyti konkretūs išlaidų atlyginimo dydžiai už konkrečių teisminių paslaugų atlikimą (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 6 punkte numatyta, jog teismo prašymu advokatas privalo pateikti detalizuotą užmokesčio apskaičiavimo pažymą.
Atsakovo atstovo pateiktame prašyme (2018 m. vasario 7 d.) nepateiktas detalus patirtų išlaidų apskaičiavimas, t. y. nenurodyta, kokios teisinės paslaugos ir kada atsakovui buvo suteiktos, kiek laiko užtruko kiekvienos konkrečios teisinės paslaugos teikimas, kokios išlaidos už suteiktą konkrečią teisinę paslaugą priteistinos, tokių duomenų nustatyti iš teismui pateiktų PVM sąskaitų- faktūrų už teisines paslaugas ir banko sąskaitų išrašų nėra galimybės, todėl atsakovo atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nenagrinėtinas, išaiškinant jam teisę ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d., 12 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą patenkinti iš dalies.
Nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo G. B.(asmens kodas (duomenys neskelbtini) 0,0978 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį (duomenys neskelbtini) , 10700 Eur atlyginimo dydį pagal Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. A/SKR 687 nurodytą nekilnojamojo turto rinkos vertę.
Kitą pareiškimo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Rimantas Giedraitis
Daina Kukalienė
Algis Markevičius