Civilinė byla Nr. e2A-312-253/2021

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00241-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.3.7.1; 1.3.7.5.9; 1.3.7.9; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei J. U. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą prašydama: priteisti iš atsakovės 15 989,70 Eur turtinės žalos atlyginimą, 394,20 Eur delspinigius, penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniu ir dubliku nurodė, kad atsakovė J. U. buvo priimta į darbą UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigoms nuo 2014 m. balandžio 14 d. Vadybininkės pareigybės aprašyme numatytos ir aprašytos darbo funkcijos: tarpininkavimas perkant ir perduodant nekilnojamąjį turtą, vykdant nuomos paslaugas, ir kitos jai pavestos pagal bendrovės nustatytą pareigų ir darbo funkcijų nustatytą reglamentą funkcijos. 2016 m. liepos mėn. atsakovei buvo pavesta teikti nuomos tarpininkavimo paslaugas pagal sudarytas nekilnojamojo turto nuomos sutartis objektuose: 1) (duomenys neskelbtini), 2) (duomenys neskelbtini), 3) (duomenys neskelbtini), 4) (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) atsakovei J. U. pareikštas įspėjimas dėl neatvykimo į darbą ir atleidimo. 2016 m. rugsėjo 9 d. ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymu J. U. darbo sutartis buvo nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK arba Darbo kodeksas) 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu (už pravaikštas). 2016 m. rugsėjo 9 d. ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymo „Dėl piniginių lėšų patikrinimo“ pagrindu buvo atlikta atleistos iš darbo atsakovės piniginių lėšų, gautų pagal darbinę veiklą, apskaita – patikrinimas (inventorizacija), kadangi buvo duomenų, kad ji nėra atsiskaičiusi su įmonės kasa ir įnešusi dalies surinktų iš klientų pinigų už suteiktas bendrovės paslaugas pagal sutartis. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad faktiškai atsakovė į UAB (duomenys neskelbtini) kasą gautų pinigų už minėtas paslaugas pagal 4 nekilnojamojo turto nuomos sutartis neįnešė, o turėjo būti įnešta į kasą 15 959,70 Eur. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo nuostatomis ir 2015 m. liepos 1 d. įmonės direktorės įgaliojimu pagal pareigas nuomoti nekilnojamąjį turtą, o gautas iš nuomininkų pajamas perduoti į UAB (duomenys neskelbtini) kasą, 2015 m. liepos 2 d. įmonės direktorės įsakymu dėl pinigų įnešimo į kasą tvarkos, visos piniginės lėšos, gautos pagal nekilnojamojo turto nuomos sutartis iš nuomininkų, turėjo būti įneštos į UAB (duomenys neskelbtini) kasą per vieną darbo dieną nuo pinigų gavimo dienos. Patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovė šios pareigos nevykdė pagal anksčiau nurodytas keturias nekilnojamojo turto nuomos sutartis. Taigi, 2016 m. rugsėjo 9 d. atleidus atsakovę susidarė piniginių lėšų trūkumas, įmonei padaryta 15 959,70 Eur žala. Dėl minėtų lėšų pasisavinimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, jog atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 15 959,70 Eur nors ir pasisavino, bet šie jos veiksmai nesudaro baudžiamojo nusikaltimo sudėties, todėl tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovės kilęs ginčas dėl pinigų įnešimo į bendrovės kasą ir jų pasisavinimo, padarant žalą, turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Kadangi žala, kurios atlyginimą ieškovė prašė priteisti iš atsakovės, padaryta 2016 m. rugsėjo 9 d., todėl taikytinos iki naujojo DK įsigaliojimo ginčui išspręsti taikytinos DK normos, t. y. DK 245 straipsnio, 246 straipsnio, 255 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, pagal kurias materialinė atsakomybė atsiranda esant visoms sąlygoms ir nustatyta pareiga atlyginti visą žalą, jei ji padaryta tyčia. Kadangi (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme numatytos ir aprašytos darbo funkcijos, pagal kurias, be kitų funkcijų, buvo numatytas piniginių lėšų iš klientų surinkimas, jų apskaita ir įnešimas į įmonės kasą, todėl laikytina, kad atsakovė prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už jai darbdavės patikėtą turtą ir pinigines lėšas, todėl atsakovė prisiėmė prievolę visiškai atlyginti darbdavei materialinę žalą dėl turto netekimo. Kadangi atsakovė pasisavino jai patikėtus pinigus ir iš darbo vietos pasišalino, todėl konstatuotina, kad žala padaryta tyčiniais atsakovės veiksmais, todėl ji privalo atlyginti ieškovei visą padarytą žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Plungės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Minėtu sprendimu nusprendė: priteisti iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) 1 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei; teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2020 m. gegužės 4 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi.

3.       Teismas nurodė, jog ieškovę ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai, todėl nagrinėjant kilusį ginčą taikytinos DK nuostatos, nustatančios darbuotojo atsakomybę. 

4.       Teismas nurodė, kad šiuo atveju byloje ieškovė įrodinėja, kad atsakovė, vykdydama savo darbo funkcijas ir būdama materialiai atsakinga už iš nuomojamų turto objektų gautų piniginių lėšų įnešimą į įmonės kasą, 2016 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais gautos 15 989,70 Eur sumos tyčia neįnešė į įmonės kasą, taip neteisėtai šią sumą pasisavindama ir įmonei padarydama 15 989,70 Eur turtinę žalą.

5.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažymėjo, kad teismui kyla abejonių dėl 2015 m. liepos 1 d. įgaliojimo. Nurodė, jog nors pagal 2015 m. liepos 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės O. M. įgaliojimą atsakovė buvo įgaliota administruoti objektų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuomą, o iš nuomininkų gautas pajamas perduoti į UAB (duomenys neskelbtini) kasą, o 2015 liepos 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės O. M. įsakymu įpareigota iš nuomininkų gautus grynuosius pinigus įnešti į įmonės kasą per vieną dieną, tačiau atsakovė su šiais dokumentais pasirašytinai supažindinta nebuvo. 

6.       Teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys patvirtina, kad už ieškovės kasą buvo atsakinga tik įmonės direktorė O. M.. Nustatė, kad nors ir buvo priimtas 2015 m. liepos 2 d. įsakymas dėl pinigų įnešimo į kasą, tačiau įmonėje nebuvo nustatyta aiški ir konkreti įmonės darbuotojų supažindinimo su priimtais įsakymais ir grynųjų pinigų įnešimo į kasą tvarka. Nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad pagal susiklosčiusią praktiką įmonėje nebuvo išrašomi jokie dokumentai, patvirtinantys pinigų gavimą iš nuomininkų, arba tai buvo daroma pagal aplinkybes (jeigu to reikalauja klientas) ir jų perdavimą įmonės direktorei.

7.       Teismas pažymėjo, jog teigti, kad atsakovė buvo materialiai atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, gautas grynaisiais pinigais iš nuomininkų, ar kad atsakovė tam tikros sumos į įmonės kasą neįnešė, nėra pagrindo.

8.       Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų, taip pat liudytojų paaiškinimus, padarė išvadą, kad įmonėje buvo nusistovėjusi atsakovės nurodoma pinigų už nuomojamus objektus surinkimo ir perdavimo įmonės direktorei tvarka, t. y. susikaupus tam tikrai sumai iš nuomininkų grynaisiais (kvitai nebuvo klientams duodami), ji buvo perduodama įmonės direktorei O. M., o pastaroji savo nuožiūra ir tvarka (laiku) įnešdavo pinigus į įmonės kasą. Nurodė, jog teigti, kad atsakovė pasisavino 2016 m. iš nuomininkų gautus grynuosius pinigus, t. y. 15 989,70 Eur ar jų dalį, ir šių pinigų neperdavė įmonės direktorei O. M., teismas neturi jokio pagrindo. 

9.       Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės pinigų neperdavimo įmonės direktorei O. M. faktą ir (ar) pareigos įnešti pinigus į kasą nevykdymo faktą, t. y. neįrodyta atsakovės neteisėtų veiksmų sąlyga. Ieškovei neįrodžius visų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, ieškinys atmetamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246–6.249 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

10.       Teismas, atmetęs ieškovės reikalavimą dėl 15 989,70 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nurodė, kad atmetami ir kiti išvestiniai reikalavimai priteisti 394,20 Eur delspinigius ir procesines palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1.                      Priešingai, nei nurodė teismas savo išvadose, apeliantė įsitikinusi, kad šioje byloje nustatytos ir išnagrinėtos faktinės aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad atsakovės veiksmai buvo neteisėti, nes ji pasisavino jai patikėtas pagal darbo santykius pinigines lėšas, o už turto pasisavinimą atsako asmuo, kuriam turtas buvo patikėtas ar buvo jo žinioje. Atsakovė pripažino, jog ją siejo darbo santykiai su minėta įmone, kad 2016 m jai buvo patikėta veikti bendrovės vardu surenkant pinigines lėšas iš patalpų nuomininkų (keturių nuomos objektų). Taip pat neginčijamai nustatyta, kad ji surinkdavo pinigines lėšas ir jas vėliau perduodavo bendrovės direktorei ir kasininkei O. M., kuri tik viena turėjo teisę surinktus pinigus įnešti į įmonės kasą.

11.2.                      Atsakovei, įmonės (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) turtas, tiriamu atveju už patalpų nuomą surinkti pinigai, buvo patikėtas darbo teisinių santykių pagrindu, už darbą jai buvo mokamas atlyginimas.

11.3.                      Apeliantė įsitikinusi, kad atsakovė jai patikėtą ir iš nuomininkų gautą turtą (surinktus pinigus, kurių trūkumas nustatytas patikrinimo-inventorizacijos aktu) pavertė savu, su juo elgdamasi priešingai nurodymams, kuriuos buvo gavusi iš darbdavio. Jos kaltės nepaneigia teiginys, kad darbdavys nebuvo jos supažindinęs su tvarka, ką daryti, kad nebuvo pasirašiusi įgaliojimų ir kitų jai skirtų pavedimų. Byloje nustatyta, kad ji dirbo, rinko pinigus, kad juos perduodavo įmonės kasininkei, vadinasi, visa bendrovės darbo specifika jai buvo gerai žinoma. Vadinasi, tarp jos neteisėtų veiksmų ir žalos atsirado priežastinis ryšys, įmonei buvo padaryta 15 989,70 Eur žala.

11.4.                      Apeliantė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės pinigų neperdavimo įmonės direktorei O. M. faktą ir (ar) pareigos įnešti pinigus į kasą nevykdymo faktą, t. y. kad neįrodyta atsakovės neteisėtų veiksmų sąlyga, kadangi šią išvadą paneigia byloje surinkti rašytiniai dokumentai, žodiniai ieškovės ir apklaustų liudytojų parodymai.

11.5.                      Bylos nagrinėjimo metu ištirtos ir nustatytos aplinkybės patvirtina tą faktą, kad atsakovė dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2016 metų vasaros laikotarpiu ir buvo atsakinga už pinigų surinkimą iš keturių nuomos objektų, nustatytomis aplinkybėmis pinigus iš nuomininkų gavo, bet šios sumos (t. y. 15 959,70 Eur) į įmonės kasą neįnešė.

11.6.                      Atsakovė pati pripažino, kad ginčo pinigus ji rinko iš nuomininkų ir šiuos pinigus gavo, todėl ginčo šioje byloje dėl minėtos aplinkybės nėra, atsakovei išlieka pareiga įrodyti, kad šiuos pinigus ji į kasą įnešė ir jų nepasisavino, tačiau tokių nustatytų aplinkybių byloje nėra, išskyrus pačios atsakovės prieštaringus ir nenuoseklius paaiškinimus, kuriuos teismas turėjo pripažinti nepatikimais ir jais nesivadovauti. Dėl nustatytų aplinkybių atsakovei kyla pareiga įrodyti pinigų perdavimo į UAB (duomenys neskelbtini) kasą faktą. 

11.7.                      Teismo išvadose nėra aptarta, kodėl teismas patikimomis nepripažino ieškovės pateiktų aplinkybių, tai yra piniginių lėšų trūkumo nustatymo akto, taip pat patikimais nepripažino apklaustų teisme O. M., R. Š., E. Ž., M. G. paaiškinimų.

11.8.                      Ieškovė, kaip darbdavė, elgėsi rūpestingai ir sąžiningai, atliko visus galimus procesinius veiksmus, kad susigrąžintų iš įmonės pasisavintus pinigus. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad ieškovė tyčia ir nepagrįstai siekia prisiteisti iš atsakovės padarytos žalos atlyginimą.

11.9.                      Apeliantė teigia, kad nors atsakovė ir nepasirašė įsakymų (2015 m. liepos 1 d. įgaliojimo nuomoti patalpas ir 2015 m. liepos 2 d. direktorės įsakymo dėl pinigų įnešimo į kasą), ji vis tiek nuomotojo funkcijas atliko, rinko pinigus, todėl buvo materialiai atsakinga už surinktas pinigines lėšas. Šios aplinkės taip pat rodo, kad nors atsakovė ir nepasirašė minėtų dokumentų, bet, atlikdama minėtus veiksmus, šiuos direktorės įsakymus pripažino, vadinasi, apie juos žinojo, o kad jų nepasirašė, tai tik techniniai šio proceso padariniai, kurie nepašalina atsakovės atsakomybės ir neteisėto pinigų pasisavinimo; tokiais neteisėtais veiksmais atsakovė padarė žalą įmonei, yra teisiniai pagrindai konstatuoti žalą. Aplinkybės dėl tokios įmonėje nusistovėjusios tvarkos, kai darbuotojai nepasirašo įsakymų ar kitų dokumentų apie darbo tvarką ir jo reglamentus, negali būti pagrindas pripažinti, kad pati įmonė elgėsi aplaidžiai ir nekontroliavo šio proceso ir yra pati atsakinga už susidariusį pinigų trūkumą.

11.10.                      Apeliantė nurodo, kad 2020 m rugsėjo 16 d. ši civilinė byla teisme buvo pradėta nagrinėti iš esmės, posėdžio pradžioje buvo priimtas sprendimas atsakovės prašymu išreikalautos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) prie šios bylos nepridėti ir ją grąžinti Klaipėdos apskrities VPK. Teigia, jog nors šio ikiteisminio tyrimo medžiaga prie civilinės bylos nebuvo pridėta, bet teismo sprendime įvairiose vietose buvo naudojamos išvados, padarytos įvairiuose procesiniuose dokumentuose, nepateikiant nuorodų į konkrečius ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius procesinius dokumentus, todėl šios aplinkybės kelią pagrįstą abejonę dėl tokių išvadų pateikimo iš nenustatytų šaltinių ir jų patikimumo. Taip pat ginčijamame sprendime nurodyti ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos E. K. parodymai, nors ši liudytoja teisme nebuvo apklausta, o jos parodymai nebuvo paskelbti nustatyta tvarka, paskelbiant byloje esančius dokumentus, kuriais teismas vadovaujasi priimdamas galutinį procesinį sprendimą. Teigia, jog šios aplinkybės (dėl įrodymų vertinimo tvarkos) daro teismo sprendimą neobjektyvų ir šališką.

11.11.                      Teismas, atmesdamas ieškinį, byloje ieškovės pateiktus įrodymus dėl žalos atsiradimo, aplinkybes vertino šališkai, atmetė ieškovės pateiktus įrodymus, vadovavosi tik atsakovės išreikšta pozicija, byloje surinktų įrodymų tarpusavio ryšio nevertino ir neatliko visų nustatytų aplinkybių vertinimo jų teisingumo ir patikimumo principų prasme.

12.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1.                      Atsakovė nesutinka su ieškovės pateiktu apeliaciniu skundu. Atsakovės nuomone, ginčijamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

12.2.                      Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais, patvirtinančiais teismo padarytas įrodymų vertinimo klaidas. Ieškovė apeliaciniame skunde išreiškė tik savo nepasitenkinimą priimtu teismo sprendimu ir formaliai nurodė, jog teismas neteisingai vertino ieškovės pateiktus rašytinius ir žodinius įrodymus, byloje esančius rašytinius dokumentus apie žalos susidarymo aplinkybes ir jų turinį, dėl to buvo priimtas nepagrįstas teismo sprendimas šioje byloje.

12.3.                      Ieškovė apeliaciniame skunde, nepateikdama įrodymų, teigia, kad teismas aplinkybes vertino šališkai, atmetė ieškovės pateiktus įrodymus, juos vertino atmetimo būdu atsakovės naudai.

12.4.                      Ieškovė daro klaidingą išvadą, teigdama, kad „ieškinio reikalavime nurodyta, kad atsakovė pasisavino jai patikėtus įmonei priklausančius pinigus ir iš darbo vietos pasišalino, todėl konstatuotina kad žala padaryta tyčiniais veiksmais“. Ieškovės nuomone, pakanka jos teiginių ir suformuluotų ieškinio reikalavimų, kad būtų įrodytas pinigų pasisavinimo faktas. 

12.5.                      Ieškovė savo teiginius apie įrodytus atsakovės kaltus veiksmus grindžia ikiteisminio tyrimo bylos ir šios civilinės bylos metu nustatytomis aplinkybėmis, nors jos, priešingai, nei teigia ieškovė, patvirtino atsakovės kaltų veiksmų nebuvimą. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o ieškinys atmestas.

12.6.                      Ieškovė apeliaciniame skunde pateikia savo pozicijai prieštaraujančius teiginius „bendrovės direktorė ir kasininkė, O. M., vienintelė turėjo teisę surinktus pinigus įnešti į įmonės kasą“ ir „atsakovė privalėjo gautas iš nuomininkų pajamas perduoti į bendrovės kasą, atsakovė šios pareigos nevykdė savo neteisėtais veiksmais“.

12.7.                      Apeliacinis skundas pagrįstas vienašališkais ieškovės teiginiais, nenurodyta jokių teismo materialinės ar procesinės teisės normų taikymo klaidų, kurios būtų turėjusios įtakos teismui priimant sprendimą. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 

14.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. 

15.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

16.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. 

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

17.       Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija. Toks klausimas yra sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, skatinant šalis rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus. Naujų įrodymų pateikimas ir priėmimas į bylą gali būti grindžiamas dviem aplinkybėmis: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti; šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

18.       Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise.

19.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus, juos prašo pridėti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos: 2016 m. rugpjūčio 26 d. ataskaitos apie J. L. darbo veiklą, teikiant nuomos tarpininkavimo paslaugas, kopiją; 2016 m. birželio 1 d. tarpininkavimo paslaugų, nuomojant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutarties kopiją; ataskaitos apie nuomojamą objektą – (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. sausio 4 d. NT nuomos sutartį kopiją; (duomenys neskelbtini), užsakymų kopiją; ataskaitos apie nuomojamą objektą – (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. sausio 4 d. NT nuomos sutartį kopiją; (duomenys neskelbtini), užsakymų kopiją; 2016 m. sausio 4 d. tarpininkavimo paslaugų, nuomojant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutarties kopiją; ataskaitos apie nuomojamą objektą – (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. sausio 4 d. NT nuomos sutartį kopiją; (duomenys neskelbtini), užsakymų kopiją; 2016 m. sausio 4 d. tarpininkavimo paslaugų, nuomojant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutarties kopiją; ataskaitos apie nuomojamą objektą – (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. sausio 4 d. NT nuomos sutartį kopiją; (duomenys neskelbtini), užsakymų kopiją; 2017 m. balandžio 11 d. vyr. buhalterės R. Š. paaiškinimus dėl J. L. skolos patikslinimo.

20.       Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui teikiami papildomi rašytiniai duomenys apie piniginių lėšų susidarymą už keturis nuomos objektus, UAB (duomenys neskelbtini) teikiant šių gyvenamųjų patalpų nuomos tarpininkavimo paslaugas, pagal tarpininkavimo paslaugų, nuomojant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartis. Tarpininkavimo sutarties tekste nurodytas kontaktinis asmuo, atsakingas už turto nuomą, t. y. atsakovė. Šie rašytiniai duomenys patvirtina susidariusios žalos dydį ir nurodo, kad atsakovė buvo atsakingas už teikiamas paslaugas asmuo ir turėjo teisę už šias įmonės vardu teikiamas nuomos paslaugas iš paslaugas gaunančių asmenų surinkti pinigus. Teigia, jog šie duomenys yra svarbūs, jie turi sąsajumą su anksčiau išdėstytais įrodymais, todėl turi būti pripažinti įrodymais šioje byloje. Taip pat nurodė, jog su apeliaciniu skundu teikia papildomus duomenis, kurie yra rusų kalba (du lapai, t. y. 6–7 psl.). Teigia, kad dėl esamo karantino iki šio skundo pateikimo dar nėra gautas jų vertimas, jis bus pateiktas papildomai.

21.       Ieškovė apeliacinės instancijos teismui 2021 m. vasario 4 d. pateikė prašymą pridėti pateiktus papildomus rašytinius įrodymus – 2016 m. sausio 4 d. tarpininkavimo sutarties kopiją. Nurodė, kad prie apeliacinio skundo buvo pridėtas priedas, kurio tekstas buvo rusų kalba. Todėl teikia šio priedo vertimą, jį prašo pridėti prie jau pateikto apeliacinio skundo. 

22.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė nurodo, jog šie papildomi įrodymai neturi būti priimti, kadangi apeliacinės instancijos teismas gali priimti tik tokius papildomus įrodymus, kurie atitinka CPK nustatytus kriterijus, o ieškovė nenurodo jokių svarbių priežasčių, kodėl papildomai teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

23.       Įvertinusi apeliantės nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti ir vertinti naujus rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė turėjo visas galimybes nurodytus ir prašomus pridėti prie bylos įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi, ieškovė neįrodė, jog apeliacinėje instancijoje prašomų pridėti įrodymų ji negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos būtų atsisakęs priimti ar kad šių įrodymų pateikimo būtinybė būtų iškilusi po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (CPK 314 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti prašomus pridėti prie bylos įrodymus, kaip neatitinkančius naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje išimčių.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

24.       Byloje nustatyta, kad 2014 m. balandžio 14 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovė nuo 2014 m. balandžio 15 d. priimta dirbti (duomenys neskelbtini) 0,25 etato (1 val. per dieną), mokant valstybės nustatytą minimalųjį valandinį atlygį vieną kartą per mėnesį. 2015 m. birželio 30 d. darbo sutartis pakeista, t. y. atsakovė įdarbinta 0,5 etato, mokant pusę minimaliojo valstybės nustatyto darbo užmokesčio nuo 2015 m. liepos 1 d. 

25.       Į bylą pateikta UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo kopija, kuri patvirtinta direktorės O. M. parašu, joje nustatytos (duomenys neskelbtini) pareigos, teisės ir atsakomybė (rinkti informaciją apie nekilnojamojo turto (toliau – NT) objektus, informuoti klientus apie turto savininko sąlygas būsimiems pirkėjams, reaguoti į klientų nusiskundimus, organizuoti NT nuomos, pirkimo ir pardavimo ir kt. sutarčių sudarymą, teisė reikalauti užtikrinti darbų saugą, dalyvauti pasitarimuose, kelti kvalifikaciją, atsakomybė už kvalifikuotą konsultavimą NT nuomos, pirkimo ir pardavimo klausimais, dokumentų pildymo teisingumą ir saugumą, komercinių paslapčių saugojimą, nuostatuose nurodytų pareigų vykdymą, tinkamą darbo laiko naudojimą ir kt.). Tačiau nėra duomenų, kad atsakovė su pareigybės aprašymu būtų supažindinta pasirašytinai.

26.       Iš 2015 m. liepos 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės O. M. pasirašyto įgaliojimo atsakovei J. U. kopijos nustatyta, kad direktorė įgalioja atsakovę J. U. nuomoti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Gautas iš nuomininkų pajamas perduoti į UAB (duomenys neskelbtini) kasą. Iš 2015 m. liepos 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės O. M. pasirašyto įsakymo „Dėl pinigų įnešimo į kasą tvarkos“ kopijos nustatyta, kad, remiantis 2015 m. liepos 1 d. įgaliojimu, įsakoma grynuosius pinigus perduoti į UAB (duomenys neskelbtini) kasą laikantis šios tvarkos: gavus pinigus iš nuomininkų juos į kasą perduoti per 1 (vieną) darbo dieną. Tačiau duomenų, kad su šiais įsakymais būtų supažindinta atsakovė, nepateikta. 

27.       2016 m. rugsėjo 9 d. ieškovės direktorės įsakymu atsakovės darbo sutartis nutraukta DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.

28.       Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog 2016 m. rugsėjo 9 d. ieškovės direktorės įsakymo „Dėl piniginių lėšų patikrinimo“ pagrindu buvo atlikta atleistos iš darbo atsakovės piniginių lėšų, gautų pagal darbo veiklą, apskaita – patikrinimas (inventorizacija), jo metu nustatyta, kad į įmonės kasą atsakovės turėjo būti įnešta 15 959,70 Eur, tačiau ji šios sumos neįnešė.

29.       Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2017 m. gegužės 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje pagal UAB (duomenys neskelbtini) direktorės O. M. 2017 m. vasario 17 d. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turto pasisavinimo. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo nutrauktas nenustačius šios nusikalstamos veikos požymių. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi konstatavo, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 25 d. nutartis, Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas ir Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2019 m. spalio 1 d. nutarimas, kuriais nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėti ir pagrįsti, priimti nepažeidžiant BPK normų reikalavimų. 

30.       Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas atsakovei dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė pasisavino įmonei priklausantį turtą ir padarė įmonei turtinę žalą tyčia, todėl jai taikoma visiška materialinė atsakomybė. Nurodė, jog, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo nuostatomis (atsakovė buvo priimta į darbą UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigoms nuo 2014 m. balandžio 14 d.), 2015 m. liepos 1 d. įmonės direktorės įgaliojimu nuomoti nekilnojamąjį turtą, gautas iš nuomininkų pajamas perduoti į UAB (duomenys neskelbtini) kasą, 2015 m. liepos 2 d. įmonės direktorės įsakymu dėl pinigų įnešimo į kasą tvarkos, visos 15 989,70 Eur piniginės lėšos, gautos pagal nekilnojamojo turto nuomos sutartis iš nuomininkų, turėjo būti įneštos atsakovės į UAB (duomenys neskelbtini) kasą per vieną darbo dieną nuo pinigų gavimo dienos, tačiau atsakovė šios sumos neįnešė. Teigė, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 15 959,70 Eur nors ir pasisavino, bet šie jos veiksmai nesudaro baudžiamojo nusikaltimo sudėties (pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas), todėl tarp ieškovės ir atsakovės kilęs ginčas dėl pinigų įnešimo į bendrovės kasą ir jų pasisavinimo, padarant žalą, turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Nurodė, jog ginčo santykiai tarp šalių kildinami iš darbo santykių, kilusių tarp darbdavio (ieškovės) ir darbuotojo (atsakovės), todėl kilusio ginčo nagrinėjimui taikytinos tiek civilinės, tiek darbo teisės normos ir įstatymai.

31.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Teigė, jog ji už nuomą gautus pinigus (susikaupus apie 2000,00–3000,00 Eur) atiduodavo įmonės direktorei pagal nusistovėjusią tvarką, direktorė savo nuožiūra įnešdavo į įmonės kasą arba ne, o (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo nuostatų, 2015 m. liepos 1 d. įmonės direktorės įgaliojimo, 2015 m. liepos 2 d. įmonės direktorės įsakymo, taip pat materialinės atsakomybės sutarties nėra mačiusi, jų pasirašiusi, juolab supažindinta nebuvo. Nurodė, kad nesant vienos iš būtinųjų sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų, negali kilti atsakovei ir civilinė atsakomybė.

32.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškinį atmetė, konstatuodamas, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės pinigų neperdavimo įmonės direktorei O. M. faktą ir (ar) pareigos įnešti pinigus į kasą nevykdymo faktą, t. y. neįrodyta atsakovės neteisėtų veiksmų sąlyga. Nusprendė, kad, ieškovei neįrodžius visų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, ieškinys atmetamas.

33.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas netinkamai nustatė turtinės žalos atsiradimo ar susidarymo aplinkybes ir pagrindus, šios žalos apimtį, neteisingai vertino ieškovės pateiktus rašytinius ir žodinius įrodymus, byloje esančius rašytinius dokumentus apie žalos susidarymo aplinkybes ir jų turinį.

34.       Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo, kartu pasisakydama dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų.

Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo)

35.       Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo atsakomybę, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

36.       Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog neįrodyta atsakovės neteisėtų veiksmų sąlyga, kadangi šią išvadą paneigia byloje surinkti rašytiniai dokumentai, žodiniai ieškovės ir apklaustų liudytojų parodymai. Apeliantė įsitikinusi, kad šioje byloje nustatytos ir išnagrinėtos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės veiksmai buvo neteisėti, nes ji pasisavino jai patikėtas pagal darbo santykius pinigines lėšas, o už turto pasisavinimą atsako asmuo, kuriam turtas buvo patikėtas ar buvo jo žinioje. Atsakovė pripažino, jog ją siejo darbo santykiai su ieškove. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad atsakovė surinkdavo pinigines lėšas ir jas vėliau perduodavo bendrovės direktorei ir kasininkei O. M., kuri tik viena turėjo teisę surinktus pinigus įnešti į įmonės kasą.

37.       Pažymėtina, jog ginčui išspręsti iš esmės materialiosios teisės prasme turi būti taikomos tos teisės normos, kurios galiojo ginčo santykių atsiradimo metu. Ginčo santykiai dėl žalos atlyginimo atsiranda žalos padarymo metu, prievolė atlyginti padarytą žalą atsiranda nuo žalos padarymo. Šioje byloje nustatyta, kad žala, kurios atlyginimą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės, padaryta 2016 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais. Taigi šiuo atveju nagrinėjamo ginčo santykiams yra aktualios Darbo kodekso nuostatos, galiojusios iki 2017 m. liepos 1 d. 

38.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad DK 245 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, jog materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo atvejai reglamentuojami DK 248 straipsnyje, o materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – DK 246 straipsnyje. Pagal DK 246 straipsnį, materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Kadangi DK 246 straipsnis, be dviejų specialiųjų sąlygų (pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais ir žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla), įtvirtina keturias bendrąsias materialinės atsakomybės sąlygas – žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir pažeidėjo kaltę, būdingas ir civilinei atsakomybei (CK 6.245–6.248 straipsniai), tačiau nenustato specialiųjų šių sąlygų taikymo taisyklių (išskyrus kaltės formos reikalavimus visiškai materialinei atsakomybei kilti, įtvirtintus DK 255 straipsnyje), nustatant darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygas gali būti taikomos CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-313/2018, 35 punktas). Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad materialinės atsakomybės darbo teisės prasme atvejais žalą padariusio asmens (darbuotojo) kaltė nepreziumuojama. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas darbuotojui dėl žalos atlyginimo, darbuotojo kaltę privalo įrodyti ieškinį pareiškęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018).

39.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, byloje nėra ginčo, jog ieškovę ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai, todėl kilusio ginčo nagrinėjimui taikytinos Darbo kodekso nuostatos, nustatančios darbuotojo atsakomybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kokių normų pagrindu galėtų būti taikoma atsakomybė, nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, ar bylos duomenys patvirtina, kad atsakomybė apskritai gali būti taikoma, t. y. ar yra pagrindas konstatuoti atsakomybės sąlygų viseto – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė – egzistavimą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, negalima ir atsakomybė.

40.       Nagrinėjamu atveju visų pirma reikšminga įvertinti, ar apeliacinio skundo argumentai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, nes tuo atveju, jei konstatuoti neteisėtus veiksmus nėra pagrindo, negalima ir atsakovės atsakomybė. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio žalos atlyginimo bylose neteisėtų veiksmų įrodinėjimas yra ieškovės pareiga. 

41.       Vertindamas apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad jie iš esmės yra susiję su nustatytomis bylos aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu.

42.       Kasacinis teismas yra ne kartą plačiai pasisakęs dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs tai, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). 

43.       Kaip minėta, apeliantė byloje įrodinėja, kad atsakovė, vykdydama savo darbo funkcijas ir būdama materialiai atsakinga už iš nuomojamų turto objektų gautų piniginių lėšų įnešimą į įmonės kasą, 2016 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais gautos 15 989,70 Eur sumos tyčia neįnešė į įmonės kasą, taip neteisėtai ją pasisavindama ir įmonei padarydama 15 989,70 Eur turtinę žalą.

44.       Teisėjų kolegija, be kita ko, pastebi, jog apeliaciniame skunde išdėstyti prieštaringi teiginiai, viena vertus, teigiama, kad bendrovės direktorė ir kasininkė O. M. vienintelė turėjo teisę surinktus pinigus įnešti į įmonės kasą, kita vertus, skunde įrodinėjama, kad atsakovė privalėjo gautas iš nuomininkų pajamas perduoti į bendrovės kasą ir kad atsakovė šios pareigos nevykdė savo neteisėtais veiksmais.

45.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. balandžio 14 d. su atsakove buvo sudaryta darbo sutartis (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu nuo 2014 m. balandžio 15 d. ji buvo įdarbinta UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 30 d. darbo sutartis pakeista. Šioje darbo sutartyje nei darbo funkcijos, nei atsakovės pareigos ar atsakomybė aptartos nebuvo.

46.       Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė tokias ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes: 2016 m. vasaros sezono metu atsakovei buvo pavesta teikti nuomos tarpininkavimo paslaugas objektuose – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal sudarytas nekilnojamojo turto nuomos sutartis. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis su atsakove sudaryta nebuvo (nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog materialinės atsakomybės sutartis su atsakove buvo paruošta, tačiau ji pasirašyti atsisakė, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų teismui ieškovė nepateikė), o įmonės (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme nėra numatyta jokių nuostatų, susijusių su objektų nuomos administravimu, gautų pinigų įnešimu į įmonės kasą ar atsakomybe už šių pareigų nevykdymą. Be kita ko, duomenų, kad šį pareigybės aprašymą atsakovė būtų pasirašiusi ir su juo supažindinta, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta. Nors pagal 2015 m. liepos 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės O. M. įgaliojimą atsakovė J. U. buvo įgaliota administruoti objektų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuomą, o iš nuomininkų gautas pajamas perduoti į UAB (duomenys neskelbtini) kasą, o 2015 liepos 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės O. M. įsakymu įpareigota iš nuomininkų gautus grynuosius pinigus įnešti į įmonės kasą per vieną dieną, tačiau atsakovė J. U. su šiais dokumentais pasirašytinai supažindinta nebuvo. Bylos duomenys patvirtina, kad už ieškovės kasą buvo atsakinga tik įmonės direktorė O. M.. Be to, nei 2015 m. liepos 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės O. M. įgaliojimas, nei 2015 m. liepos 2 d. įsakymas registruoti nebuvo, t. y. toks registracijos žurnalas įmonėje nėra vedamas. Kituose įmonės dokumentuose jokių įrašų apie J. U. supažindinimą su šiais dokumentais nėra. Įmonėje nebuvo nustatyta aiški ir konkreti įmonės darbuotojų supažindinimo su priimtais įsakymais ir grynųjų pinigų įnešimo į kasą tvarka. Taip pat pagal susiklosčiusią praktiką įmonėje nebuvo išrašomi jokie dokumentai, pagrindžiantys pinigų gavimą iš nuomininkų, arba tai buvo daroma pagal aplinkybes (jeigu to reikalauja klientas).

47.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad įmonėje buvo nusistovėjusi atsakovės nurodoma pinigų už nuomojamus objektus surinkimo ir perdavimo įmonės direktorei tvarka, t. y., susikaupus tam tikrai sumai iš nuomininkų grynaisiais (kvitai nebuvo klientams duodami), ji buvo perduodama įmonės direktorei O. M., o pastaroji savo nuožiūra ir tvarka (laiku) įnešdavo pinigus į įmonės kasą. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad už įmonės kasą buvo atsakinga UAB (duomenys neskelbtini) direktorė O. M., įskaitant ir laikotarpį, kuriuo, teigiama, atsakovė pasisavino įmonės pinigus.

48.       Apeliantė teigia, kad nors atsakovė ir nepasirašė įsakymų (2015 m. liepos 1 d. įgaliojimo nuomoti patalpas ir 2015 m. liepos 2 d. direktorės įsakymo dėl pinigų įnešimo į kasą), ji šias nuomotojo funkcijas atliko, rinko pinigus, todėl buvo materialiai atsakinga už surinktas pinigines lėšas. Šios aplinkės taip pat rodo, kad nors atsakovė ir nepasirašė dokumentų, bet, atlikdama minėtus veiksmus, šiuos direktorės įsakymus pripažino, vadinasi, apie juos žinojo, o kad dokumentų nepasirašė, tai tik techniniai šio proceso padariniai, kurie nepašalina atsakovės atsakomybės už neteisėtą pinigų pasisavinimą ir tokiais neteisėtais veiksmais padarytą žalą įmonei. Todėl šios aplinkybės dėl tokios įmonėje nusistovėjusios tvarkos, kai darbuotojai nepasirašo įsakymų ar kitų dokumentų apie darbo tvarką ir jo reglamentus, negali būti pagrindas pripažinti, kad pati įmonė elgėsi aplaidžiai.

49.       Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi,

50.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos atliktu situacijos vertinimu, jog vertinant aplinkybę, kad jeigu įmonėje buvo nustatyta įmonės direktorės ir buhalterės nurodoma pinigų perdavimo (įnešimo) į kasą tvarka, tai visiškai nesuprantamas tiek įmonės direktorės O. M., tiek buhalterės elgesys per visą vasaros laikotarpį, t. y. 90 dienų (kai pagal jų nurodomus įmonės dokumentus atsakovė turėjo pareigą įnešti pinigus per vieną darbo dieną), nereikšti jokių pretenzijų atsakovei dėl gautų piniginių lėšų už nuomą. Juolab, kad, kaip teigė įmonės buhalterė R. Š. teismo posėdžio metu, ji sekė poilsiautojų srautus, t. y. gaudavo į įmonės sąskaitą jų sumokėtus avansus, taip pat matydavo, kuriam laikotarpiui jie atvyksta, tačiau nepaisant to, kad jau birželio mėnesį buvo poilsiautojų, per visą likusį vasaros laikotarpį atsakovės neragino pasiaiškinti dėl tariamai nesumokėtų sumų įnešimo į kasą.

51.       Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentams, kuriais kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadas nurodo, kad teismo išvadose nėra aptarta, kodėl teismas patikimomis nepripažino ieškovės pateiktų aplinkybių, tai yra piniginių lėšų trūkumo nustatymo akto dėl nustatyto trūkumo fakto, taip pat patikimais nepripažino apklaustų teisme O. M., R. Š., E. Ž., M. G. paaiškinimų.

52.       Kaip matyti, pirmiau nurodytais argumentais apeliantė įrodinėja įmonės pinginių lėšų trūkumo faktą. Tai neabejotinai yra reikšminga nustatant žalos dydį. Tačiau tam tikra prasme šių aplinkybių vertinimas gali turėti reikšmės ir sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų (ne)egzistavimo, pavyzdžiui, jei nustatoma, kad pinigų, nors jie ir rodomi apskaitoje, faktiškai nebuvo, tai ir atlikti kokius nors veiksmus nėra galimybės. Nagrinėjamu atveju atsakovė neneigė, kad surinkdavo už nuomojamus objektus pinigus, tačiau teigė atiduodavusi juos įmonės vadovei (direktorei).

53.       Pažymėtinai ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį. Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų paaiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Teisėjų kolegijos požiūriu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus vertino šių parodymų patikimumo ir pakankamumo (kiek juose yra konkrečios informacijos dėl ginčo aplinkybių) aspektu. 

54.       Taigi pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime išsamiai pasisakė dėl atsakovės materialinės atsakomybės už UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, gautas grynaisiais pinigais iš nuomininkų, ir šių pinigų už nuomojamus objektus surinkimo ir perdavimo įmonės direktorei tvarkos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktorė turėjo pareigą sudaryti atsakovei tinkamas darbo sąlygas, nustatyti taisykles, kurios užtikrintų, kad darbuotojas tinkamai vykdys darbo funkcijas, tačiau įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) to padaryta nebuvo, motyvuojant tuo, kad atsakovė atsisakė pasirašyti jai pateiktus dokumentus, o tai suponuoja pačios atsakovės direktorės O. M. nerūpestingumą ir aplaidumą. Vadinasi, teigti, kad atsakovei buvo suteikti aiškūs įgaliojimai ir pastaroji buvo materialiai atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, gautas grynaisiais pinigais iš nuomininkų, nėra pagrindo.

55.       Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, šalių pateiktuose dokumentuose nurodytus argumentus ir išklausęs teismo posėdžių garso įrašus neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui, jog teigti, kad atsakovė pasisavino 2016 m. iš nuomininkų gautus grynuosius pinigus, t. y. 15 989,70 Eur, ar jų dalį ir šių pinigų neperdavė įmonės direktorei O. M., teismas neturi jokio pagrindo. Įvertinęs įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės pinigų neperdavimo įmonės direktorei O. M. faktą ir (ar) pareigos įnešti pinigus į kasą nevykdymo faktą, t. y. neįrodyta atsakovės neteisėtų veiksmų sąlyga. 

56.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų. Atsižvelgiant į tai, jog neįrodyta atsakovės neteisėtų veiksmų sąlyga, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinamais, kitos atsakomybės sąlygos nevertintinos.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

57.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad 2020 m rugsėjo 16 d. ši civilinė byla teisme buvo pradėta nagrinėti iš esmės, posėdžio pradžioje buvo priimtas sprendimas atsakovės prašymu išreikalautos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) prie šios bylos nepridėti ir ją grąžinti Klaipėdos apskrities VPK. Teigia, jog nors šio ikiteisminio tyrimo medžiaga prie civilinės bylos nebuvo pridėta, bet teismo sprendime įvairiose vietose buvo naudojamos išvados, padarytos įvairiuose procesiniuose dokumentuose, nepateikiant nuorodų į konkrečius ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius procesinius dokumentus, todėl šios aplinkybės kelia pagrįstą abejonę dėl tokių išvadų pateikimo iš nenustatytų šaltinių ir jų patikimumo. Taip pat ginčijamame sprendime nurodyti ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos E. K. parodymai, nors ši liudytoja teisme nebuvo apklausta, o jos parodymai nebuvo paskelbti nustatyta tvarka, paskelbiant byloje esančius dokumentus, kuriais teismas vadovavosi priimdamas galutinį procesinį sprendimą. Teigia, jog šios aplinkybės (dėl įrodymų vertinimo tvarkos) daro teismo sprendimą neobjektyvų ir šališką. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

58.       Pažymėtina, jog faktai, nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi. Ikiteisminio tyrimo duomenys, jų nesant konstatuotų įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, kurio nebuvo priimta baudžiamojoje byloje, turi ne prejudicinę, o rašytinio įrodymo, vertinamo kartu su kitais bylos įrodymais, galią (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Šie teisiniai aktai, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnų gauti civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai ir parodymai civilinėje byloje laikomi rašytiniais įrodymais, jie tiriami ir vertinami pagal CPK nustatytas taisykles. 

59.       Byloje nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi nutarė civilinės bylos nagrinėjimui iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato KP ENT valdybos išreikalauti ikiteisminio tyrimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog esantys duomenys gali būti svarbūs sprendžiant šalių ginčą šioje civilinėje byloje. 2020 m. liepos 17 d. (DOK–14866) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato KP ENT valdybos 2-asis skyrius teismui pateikė ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą (9 tomus). Plungės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarė grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato KP ENT valdybos 2-ajam skyriui ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą. Teismo posėdžio, įvykusio 2020 m. rugsėjo 16 d., metu bylą nagrinėjanti teisėja šalims paaiškino, jog teismas tenkino atsakovės prašymą ir civilinės bylos nagrinėjimui iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato KP ENT valdybos pareikalavo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos. Nurodė, jog teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tam, kad neapsunkintų civilinės bylos, nusprendė ikiteisminio tyrimo medžiagą grąžinti ikiteisminio tyrimo institucijai. Pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo nutarimas yra pridėtas prie bylos, taip pat yra ir kiti šalių pateikti dokumentai. Pasiūlė šalims teikti pastebėjimus dėl kitų, jų manymu, svarbių ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentų pridėjimo prie šios bylos. Pabrėžė, jog bet kokiu momentu, jeigu šalys nuspręs, kad reikalingas kuris nors dokumentas iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, teismas jį gali išsireikalauti (2020 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 20 sek.–07 min. 58 sek.).

60.       Iš byloje esančios medžiagos ir pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas pirmiau nurodytą Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą vertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste ir dėl atsakovės materialinės atsakomybės buvimo sprendė iš jų viseto. Tai, kad teismo sprendime detaliai neišvardyti byloje esantys ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys ir atskirai nepateiktas jų teisinis vertinimas, nereiškia, kad jie nebuvo tinkamai įvertinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis apibendrintai, kaip visumą kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Tokia teismo pozicija atitinka kasacinio teismo išaiškinimus, pagal kuriuos ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimti sprendimai vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). 

61.       Apeliaciniu skundu keliamas netinkamo įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo klausimas, nurodoma, kad teismas, atmesdamas ieškinį, byloje ieškovės pateiktus įrodymus dėl žalos atsiradimo, aplinkybes vertino šališkai, atmetė ieškovės pateiktus įrodymus, vadovavosi tik atsakovės išreikšta pozicija, byloje surinktų įrodymų tarpusavyje nevertino ir neatliko visų nustatytų aplinkybių vertinimo jų teisingumo ir patikimumo principų prasme.

62.       Atsakydama į apeliantės apeliacinio skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo, o sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018). Nagrinėjamu atveju, viena vertus, apeliantė nereiškė nušalinimų bylą nagrinėjusiai teisėjai. Kita vertus, apeliantės argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo (teisėjos) šališkumo iš esmės grindžiami apeliantės nesutikimu su teismo priimtu jai nepalankiu procesiniu sprendimu ir procesinių veiksmų atlikimu. Tačiau nepalankaus teismo sprendimo priėmimas (ieškinio atmetimas) ir atitinkamų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės teisė į tinkamą bylos nagrinėjimą ir nešališką teismą šiuo atveju nebuvo pažeista, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

63.       Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus, siekia, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei ginčijamame sprendime. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, taip pat teigti, jog nebuvo vertinamos ieškovės nurodomos aplinkybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė nepagrįstai sureikšmina atskiras bylos aplinkybes, teikia pirmenybę savo pozicijai, tačiau to nepakanka paneigti teismo išvadoms, pagrįstoms visumos byloje esančių įrodymų vertinimu dėl bylos faktų.

64.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė ir įvertino visus įrodymus, kuriais šalys grindė savo poziciją, pagrįsdamas, kuriais įrodymais, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi, o kuriuos vertino kritiškai, ir pateikė tokio vertinimo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo teismų praktikos įrodymų vertinimo klausimais.

65.       Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą

Dėl bylos procesinės baigties

66.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

67.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

68.       Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 

69.       Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmestas, atsakovės prašymas dėl 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš ieškovės yra tenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t  a r i a :

Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atsakovei J. U. 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Raimonda Andrulienė

                                                                                                                             Albina Pupeikienė

                                                                                                                             Alvydas Žerlauskas