Baudžiamoji byla Nr.1-174-536/2011

(proceso Nr.1-10-1-00757-2010-5 )

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.2.3.;1.2.29.3.;1.2.18.2.;1.2.14.10.

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 15 d.

Vilnius

              Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič,

sekretoriaujant Renatai Latvaitienei ir Gražinai Osinskajai,  

dalyvaujant prokurorui Nerijui Puškoriui,

gynėjui advokatui Sauliui Zakarevičiui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1985-03-11, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, UAB(duomenys neskelbtini) vadybininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), 2003-03-17 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK, patvirtinto 1961-06-26 įstatymu, 271 str. 2 d. nuteistas 5 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK, patvirtinto 1961-06-26 įstatymu, 471 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., to paties teismo 2004-04-23 nutartimi nuo bausmės atleistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 187 str. 1 d., padarymu,

nustatė:

2010-05-19 apie 15 val. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), A. G., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas nukentėjusiajam P. G. fizinį smurtą, savavališkai įvykdė savo nukentėjusiojo ginčijamą tariamą teisę į skolos grąžinimą, padarydamas nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams didelės žalos:

kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis jis atvyko į minėtą garažą, kur vienas kartu su kaltinamuoju atvykusių asmenų beisbolo lazda sudavė P. G. po smūgį į ranką bei koją, kitas pagrasino nukentėjusiajam daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, jį demonstruodamas. Po to A. G., irgi demonstruodamas daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą ir juo grasindamas nukentėjusiajam, pareikalavo iš pastarojo jo automobilio raktelių. Suradęs garaže po spinta paslėptus P. G. 12000 Lt vertės automobilio „Opel Astra“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) raktus bei tris 1050 Lt bendros vertės mobiliojo ryšio telefono aparatus:
„Nokia E51“, „Nokia 5030“ ir nenustatyto modelio „Nokia“ aparatą, A. G. pasiėmė juos, atrakino automobilį ir išvažiavo. Kiti du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys išėjo iš garažo ir užrakino jame nukentėjusįjį. Tą pačią dieną A. G., tęsdamas šią nusikalstamą veiką, minėtame automobilyje suradęs nukentėjusiojo piniginę, pasiėmė iš jos ir užvaldė P. G. priklausančius 700 Lt ir 100 JAV dolerių (278 Lt) grynais pinigais.

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad prieš kelis metus jis su P. G. vertėsi automobilių „BMW“ įsigijimu, jų ardymu ir prekyba jų dalimis. Į bendrą veiklą investavo pinigus abu. Vėliau jie susipyko ir bendrą veiklą nutraukė. P. G. už automobilių detales liko skolingas jam apie 25000 Lt ir delsė atsiskaityti. 2010-05-19 jis, kaltinamasis, nusprendė nuvykti pas P. G. ir dar kartą pareikalauti skolos. Gatvėje sutiko savo pažįstamą, kurio asmens duomenų nežino, su kažkokiu savo draugu, ir, paprašęs jų padėti jam bendraujant su nukentėjusiuoju, nuvyko pas P. G. į garažą. Prieš tai P. G. jam yra grasinęs, todėl vienas pas jį važiuoti nenorėjo. Prie garažo, esančio Taikos g., Vilniuje, jis pamatė P. G. automobilį „Opel Astra“. Jis, kaltinamasis, pirmas įėjo į garažo vidų, kur buvo vienas P. G., ir pareikalavo grąžinti jam pinigus. Jie apsižodžiavo, ir P. G. smogė jam garaže buvusia beisbolo lazda į dantis. Jie susigrūmė, ir jis, A. G., atėmęs iš P. G. lazdą, sudavė ja P. G. kelis smūgius. Tuomet jis, A. G., nusprendė pasiimti P. G. automobilį kaip užstatą, kol šis grąžins jam pinigus. P. G. sviedė jam savo automobilio raktus, ir jis, A. G., išvažiavo nukentėjusiojo automobiliu „Opel Astra“. Vaikinai, su kuriais jis, kaltinamasis, ten atvyko, liko garaže. Telefono aparatų jis iš nukentėjusiojo neėmė. Automobiliu jis nuvyko į Žvėryno mikrorajoną ir ten jį paliko prie daugiabučio namo. Jokių dokumentų, pinigų ir mokėjimo kortelių iš automobilio jis taip pat neėmė.

Nukentėjusysis P. G. patvirtino, kad kartu su kaltinamuoju jis anksčiau vystė bendrą verslą, tačiau vėliau išsiskyrė, pasidalinę lėšas. A. G. liko jam skolingas porą tūkstančių litų. 2010-05-19 apie 14 val. jis, nukentėjusysis, nuėjo į savo garažą, kur laukė dalių pirkėjo. Kai pirkėjas atvyko, į garažą su dar vienu vaikinu įbėgo A. G.. Šis išsitraukė revolverį ir nukreipė šį ginklą į jį, P. G.. Kitas su A. G. buvęs vaikinas irgi turėjo revolverį. Vaikinas, apsimetęs pirkėju, trenkė jam, P. G., beisbolo lazda per dešinę ranką ir koją. Po to, grasindami peršauti koją, liepė atiduoti automobilio raktus. Suradęs rakus bei paėmęs tris jam, P. G., priklausančius mobiliojo ryšio telefono aparatus: 350 Lt vertės „Nokia E51“, 350 Lt vertės „Nokia 5030“ bei 350 Lt vertės nežinomo „Nokia“ modelio, A. G. išvažiavo. Jo gi du draugai, likę garaže, palaukė apie 10 min., po to užrakino garažą ir pasišalino. Jis, P. G., išsilaisvinęs iš garažo, apie įvykį pranešė policijai. Taigi iš jo, P. G., buvo pagrobtas jam priklausantis turtas: D. G. vardu registruotas 12000 Lt vertės automobilis „Opel Astra“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) šios mašinos registracijos liudijimas bei techninės apžiūros talonas, civilinės atsakomybės draudimo polisas, 40 Lt vertės vyriška piniginė, kurioje buvo 800 Lt ir 100 JAV dolerių, 600 Lt vertės fotoaparatas „Sony“. Be to, kartu buvo pagrobti jo, P. G., vardu išduoti dokumentai: asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, 2 AB „Swedbank“ mokėjimo kortelės, „Snoro“ banko mokėjimo kortelė, „SEB“ banko mokėjimo kortelė. Netrukus pagrobtas automobilis buvo surastas, tačiau jis buvo apgadintas: įlenktas priekinis automobilio bamperis (jo remontas kainavo 213,22 Lt), sulaužytos priekinės 72,38 Lt vertės grotelės, sugadintas 103,31 Lt vertės priekinis dešinės pusės ratas, sulankstytos priekinės vairuotojo pusės durelės (jų remontas kainavo 189 Lt), sulankstytas variklio gaubtas (jo remontas kainavo 217 Lt). Bendra sugadinto turto vertė sudaro 784,91 Lt. 

Liudytoja D. G. patvirtino, kad P. G., jos brolis, automobilį „Opel Astra“ perregistravo jos vardu dėl pigesnio draudimo. Įvykio dieną brolis jai skambino ir papasakojo, kad buvo sumuštas garaže ir iš jo buvo pagrobtas minėtas automobilis.

Liudytojas E. I. parodė, kad P. G. yra jo draugas, o kaltinamąjį yra matęs tik keletą kartų. Jis, liudytojas, žinojo, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis turėjo bendrą verslą.
2010-05-19 P. G. paskambino jam, liudytojui, telefonu ir papasakojo, kad A. G. su dviem vaikinais jį sumušė ir atėmė iš jo automobilį. Apie tai, kad A. G. būtų skolingas P. G., jis yra girdėjęs iš paties nukentėjusiojo.

Liudytojas A. P. parodė, kad 2010-05-19 jo draugas P. G. atėjo pas jį, A. P., sumuštas ir papasakojo, kad, grasindami ginklu, užpuolikai iš jo pagrobė automobilį su dokumentais bei uždarė jį garaže.

Liudytojas R. K. parodė, kad pažįstamas P. G. jam papasakojo, kaip jų bendras pažįstamas A. G. su draugais buvo atėjęs pas jį į garažą, grasino jam ginklais ir atėmė iš jo automobilį „Opel Astra“, užrakinęs jį garaže. Jis žinojo, kad A. G. su P. G. ankščiau kartu dirbo, ir tarp jų liko kažkokios skolos. Po kurio laiko jis, liudytojas, su P. G. nuvyko į Žvėryną, kur kaltinamasis dažnai laikydavo savo automobilius, ir viename kiemų rado pagrobtą automobilį, informavęs apie tai policiją.

Automobilis „Opel Astra“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) buvo surastas
2010-05-22 prie namo Nr. 57, esančio Miglos g., Vilniuje (t. 1, b.l. 38-49).

Taigi kaltinamasis pripažino, kad jis užvaldė nukentėjusiojo automobilį ir paneigė kaltinimo teiginį apie tai, kad kartu jis užvaldė ir 3 mobiliojo ryšio telefono aparatus. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad kaltinamasis kartu su rakteliais nuo automobilio buvo pasiėmęs ir telefono aparatus. Būdinga tai, kad nuo 2010-05-19 15 val., t. y. nuo kaltinamajam inkriminuoto plėšimo padarymo laiko nei vienas minėtų telefono aparatų ryšiui nebuvo naudojamas (t. 1, b.l. 92-95). Tokios aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jis šių daiktų neteko per tarp jo ir nukentėjusiojo kilusį incidentą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nukentėjusiojo minėtiems parodymams prieštaraujančius kaltinamojo parodymus atmeta kaip neatitinkančius tikrovės.

Kaltinamajam yra inkriminuota ir tai, kad 2010-05-19 tarp 14 val. 30 min. ir 15 val. A. G. garaže, esančiame Taikos g. 175A, Vilniuje, veikdamas kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagrobė P. G. vardu išduotus dokumentus: asmens tapatybės kortelę Nr. 11036037, vairuotojo pažymėjimą Nr. R0291921, automobilio techninės registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną ir nukentėjusiojo civilinės atsakomybės draudimo polisą, o taip pat P. G. vardu išduotas elektronines mokėjimo priemones: dvi AB „Swedbank“ mokėjimo korteles Nr. (duomenys neskelbtini) „Snoro“ banko mokėjimo kortelę(duomenys neskelbtini) ir „SEB“ banko mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini).

Būtina pastebėti, kad visi šie objektai nėra turtas: banko mokėjimo kortelės yra elektroninės mokėjimo priemonės, kiti objektai – dokumentai, todėl atsakomybę už neteisėtą disponavimą šiais objektais nustatoma, kaip teisingai nurodyta kaltinamajame akte, specialiomis normomis: Lietuvos Respublikos BK 214 ir 302 str. atitinkamai.

Šių nusikalstamų veikų sudėties subjektyviąją pusę sudaro tyčia. Kaltinamasis teigė, kad tyčios užvaldyti šiuos dalykus jis neturėjo. Įrodymų, paneigiančių šią kaltinamojo iškeltą versiją, byloje nesurinkta. Nėra byloje ir pakankamų objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių neapibrėžtą kaltinamojo tyčią, kuriai esant nusikalstama veika kvalifikuojama pagal realiai kilusias asmens veiksmų pasekmes: paprastai apdairūs ir protingai besielgiantys vairuotojai dokumentus, banko mokėjimo korteles laiko su savimi ir automobiliuose jų nepalieka. Tai reiškia, kad kaltinamasis iš tikrųjų galėjo nenumatyti, kad minėti dalykai bus saugomi automobilyje. Dėl šių motyvų A. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. dėl 4 banko mokėjimo kortelių pagrobimo ir pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl dokumentų pagrobimo Lietuvos Respublikos BPK 303 str.
5 d. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p. išteisintinas esant nepadarytoms veikoms, turinčioms nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl analogiškų motyvų teismas pašalina tą kaltinimo dalį, pagal kurią A. G. kartu su nukentėjusiojo automobiliu užvaldė ir 40 Lt vertės P. G. piniginę bei 600 Lt vertės fotoaparatą: šie daiktai buvo rasti 2010-05-22 aptiktame automobilyje, kas reiškia, kad kaltinamasis juos faktiškai užvaldė kartu su automobiliu, tačiau duomenų, patvirtinančių kaltinamojo tyčią, tame tarpe ir neapibrėžtą, užvaldyti šiuos dalykus, byloje nėra. Dėl to jų užvaldymas kaltinamajam negali būti inkriminuotas.

Kitaip yra su minėtos anksčiau piniginės turiniu. Kaltinamasis neigia užvaldęs nukentėjusiajam priklausančius grynuosius pinigus (800 Lt ir 100 JAV dolerių), tačiau pasak P. G. šie pinigai gulėjo piniginėje, kuri buvo padėta į jo automobilio, užvaldyto A. G., durų kišenę. Šio automobilio apžiūros jo suradimo vietoje metu vairuotojo durelių kišenėje buvo aptikta juodos spalvos piniginė, kurioje rastos 5 kupiūros 20 Lt nominalu. Teismas vėl gi neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad prieš incidentą su kaltinamuoju piniginėje buvo 800 Lt ir
100 JAV dolerių, nes šie parodymai buvo nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Dėl to nukentėjusiojo parodymai šioje dalyje pripažįstami atitinkančiais tikrovę. Pinigų kiekio prieš incidentą su kaltinamuoju ir po jo skirtumas pagal nukentėjusiojo parodymus ir automobilio apžiūros protokolo duomenis sudaro 700 Lt ir 100 JAV dolerių. Kadangi šie pinigai gulėjo piniginėje, akivaizdu, kad juos užvaldęs asmuo piniginę patikrino ir tik tuomet juos pamatė. Reiškia, kad jo veiksmai buvo sąmoningi ir laike buvo atskirti nuo nukentėjusiojo automobilio užvaldymo. Pasak A. G. automobilyje, kurį jis užvaldė, buvo tik jis, kaltinamasis. Pervaręs automobilį į Žvėryną, jį paliko. Pagal minėtą automobilio apžiūros protokolą automobilio durelių spynos buvo užrakintos, kas leidžia atmesti versiją apie tai, kad į automobilį būtų patekę tretieji asmenys, kurie galėjo pagrobti pinigus. Iš išdėstyto išplaukia išvada, kad šiuos pinigus, t.y. 700 Lt ir 100 JAV dolerių, 2010-05-19 po automobilio pagrobimo užvaldė A. G., palikęs piniginėje 100 Lt 20 Lt nominalo kupiūromis.

Taigi teismas prieina įvadą apie tai, kad A. G. kaltinamajame akte minimomis aplinkybėmis neteisėtai užvaldė nukentėjusiojo valdytą 12000 Lt vertės lengvąjį automobilį ir jam priklausančius 700 Lt bei 100 JAV dolerių (278 Lt) grynais pinigais.

Šie kaltinamojo veiksmai buvo sąlygoti smurto panaudojimu: nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad A. G. lydėjęs asmuo lazda 2 kartus sudavė jam lazda, patvirtinami teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1656/10 (01) esančiais duomenimis, kur nurodoma, kad P. G. galimai 2010-05-19 paveikus kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje ir kairėje blauzdoje. Poodinė kraujosruva su linijiniu pašviesėjimu kairėje blauzdoje būdinga smūgių sudavimu pailgą paviršių turinčiu daiktu (kas iš esmės yra lazda – V.P.). Kraujosruva dešiniame dilbyje galėjo atsirasti besiginant. Tokie sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo laipsnį (t. 1, b.l. 29-30 ). Kaltinamasis teigė, kad nukentėjusysis pats jį užpuolė, smogęs jam lazda į veidą, ir teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1750/10(01) užfiksuota, kad A. G. nustatyti viršutinio 1-o dešinio danties vainiko dalies nuskėlimas emalės lygyje ir odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje, padaryti kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais dviems trauminiais poveikiais. Tačiau specialistas nurodo, kad danties vainiko dalis nuskilo maždaug prieš mėnesį iki apžiūros (apžiūra atlikta 2010-05-28), o ant kaltinamojo lūpų sužalojimų neaptikta. Tai paneigia kaltinamojo parodymus apie P. G. lazda suduotą jam į veidą smūgį: toks smūgis neišvengiamai sužalotų ir lūpas. Dėl šių motyvų teismas atmeta kaltinamojo parodymus, pagal kuriuos jis gynėsi nuo nukentėjusiojo užpuolimo ir dėl to panaudojo pastarojo atžvilgiu fizinį smurtą. Teismo požiūriu nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad lazda jam smūgiavo kaltinamąjį lydėjęs vyriškis, atitinka tikrovę. Akivaizdu, kad šis smurtas buvo nukreiptas į nukentėjusiojo pasipriešinimo palaužymą ir jo automobilio užvaldymą, tuo labiau kad pagal A. G. parodymus jis numatė galimą smurtinį kontakto su nukentėjusiuoju variantą, ir būtent dėl to į pastiprinimą pasikvietė su savimi dar 2 vyriškius.

A. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. inkriminuotas ir šaunamojo ginklo minėto incidento metu panaudojimas. Ši kaltinimo dalis grindžiama vien tik nukentėjusiojo parodymais, kuriuos kategoriškai paneigia kaltinamasis. Daikto priskyrimui prie šaunamųjų ginklų kategorijos yra būtinas specialisto ar eksperto atliekamas tyrimas. Šioje byloje ne tik neatliktas toks tyrimas, bet nerasti ir daiktai, kurie nukentėjusiojo minimi kaip revolveriai. Vien tik nukentėjusiojo pateikto tam tikrų daiktų apibūdinimas kaip šaunamųjų be jokių abejonių nepakanka tam, kad tokie daiktai būtų pripažinti šaunamaisiais ginklais. Atsižvelgdamas į tai, teismas šią kaltinimo dalį pašalina kaip nepagrįstą ir, nematydamas pagrindo atmesti nukentėjusiojo parodymus, laiko nustatytu, kad incidento metu kaltinamasis ir kitas jį lydėjęs asmuo grasino P. G. daiktais, panašiais į šaunamuosius ginklus. 

Svetimo turto užvaldymas panaudojant fizinį smurtą arba grasinant jį panaudoti yra plėšimas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu teismo nuomone nebuvo atsižvelgta į tai, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį anksčiau siejo jungtinės veiklos, bendro verslo santykiai, kuriuos jie nutraukė, būdami nepatenkinti vienas kitu kaip partneriu. Iš šių abiejų dalyvių ir liudytojo R. K. parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis turėjo ir turi vienas kitam neišspręstų turtinių pretenzijų. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jo veiksmų pagrindinis motyvas buvo ne nukentėjusiojo turto užvaldymas, pavertimas jo savo nuosavybe, o siekis priversti nukentėjusįjį grąžinti neva turėtą skolą. Nukentėjusysis nepripažino kaltinamojo teiginių apie savo įsiskolinimą pastarajam ir pareiškė, kad atvirkščiai, kaltinamasis buvo skolingas jam. Tai, kad kaltinamasis pasak P. G., anksčiau nereiškė jam jokių reikalavimų grąžinti skolą, teismui kelia abejonių: tokiu atveju kaltinamojo veiksmai būtų visiškai nelogiški: būdamas skolingas pagal P. G. versiją pastarajam, A. G. su keliais vyrais vyksta pas jį ir atima iš jo automobilį. Teismo nuomone patys tokie kaltinamojo veiksmai rodo, kad šis turėjo P. G. turtinių pretenzijų ir siekė jų patenkinimo. Kiek jos buvo pagrįstos, nenustatyta. Tokioje situacijoje akivaizdu, kad kaltinamojo teisė į skolos grąžinimą buvo tariama, ir nukentėjusysis jos nepripažino. Savavališkai, t.y. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas šią teisę, kaltinamasis panaudojo nukentėjusiajam fizinį smurtą ir užvaldė stambų P. G. turtą (automobilį), padaręs jam fizinės žalos. Tokia žala P. G. teisėms ir jo teisėtiems interesams pripažintina didele.

Vertindamas tokias aplinkybes, teismas prieina išvadą apie tai, kad kaltinamojo veiksmų kvalifikavimas ikiteisminio tyrimo metu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. buvo nepagrįstas. A. G., užvaldęs nukentėjusiojo valdytą lengvąjį automobilį ir grynuosius pinigus panaudojant nukentėjusiajam fizinę prievartą, padarė savavaldžiavimą, t.y. nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.

Pakeisdamas kaltinimą teisme, prokuroras jį papildė (t. 2, b.l. 110), inkriminuodamas A. G. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., padarymą.  Pagal papildytą kaltinimą A. G., nuo 2010-05-19 14 val. 30 min. iki 15 val. prie namo Nr. 175A, esančio
Taikos g., Vilniuje, pagrobęs P. G. D. G. vardu įregistruotą 12000 Lt vertės automobilį „Opel Astra“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) nuo 2010-05-19 14 val.
30 min. iki 2010-05-22 16 val. neteisėtai juo naudojosi ir sugadino priekinį automobilio bamperį, kurio remontas kainavo 213,22 Lt, 103,31 Lt vertės priekinį dešinės pusės ratą, sulaužė 72,38 Lt vertės priekines groteles, sulankstė priekines vairuotojo pusės dureles, kurių remontas kainavo 189 Lt, variklio gaubtą, kurio remontas kainavo 217 Lt. Bendrai A. G. sugadino P. G. turtą už
784,91 Lt. 

A. G. kaltu šioje dalyje neprisipažino ir pareiškė, kad jis P. G. automobilio negadino.

Nukentėjusysis gi parodė, kad visi šie apgadinimai atsirado po to, kai kaltinamasis užvaldė jo automobilį. Jis pateikė sporto klubo „Kaukaras“ darbų sąmatą (t. 1, b.l. 68), kurioje pažymėta, kad automobilio remonto kaina sudaro 3371,68 Lt.

Minėtame anksčiau automobilio „Opel Astra“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) apžiūros protokole užfiksuoti jo bamperio, variklio dangčio, bagažinės, vairuotojų durelių įlenkimai, galinio bamperio dažų nubrozdinimai, variklio gaubto grotelių įskilimai, tačiau nurodyta, kad mašinos ratai yra sveiki. Tai prieštarauja kaltinimui ir automobilio rato sugadinimo dalyje jį paneigia. 

Nukentėjusysis pateikė (t. 1, b.l. 31) ikiteisminio tyrimo pareigūnui savo automobilio nuotrauką (t. 1, b.l. 32), teisme aiškindamas, kad taip automobilis atrodė prieš jo pagrobimą kaltinamojo. Nuotraukoje kažkokių apgadinimų iš tikrųjų nesimato, tačiau joje matomas tik bendras automobilio vaizdas iš tolo. Pagal tokią nuotrauką nustatyti atskirų automobilio dalių būklę negalima. Be to, nukentėjusysis nepateikė duomenų apie tai, kada automobilis buvo nufotografuotas. Taigi nukentėjusiojo pateikta nuotrauka neįrodo, kad 2010-05-19 prieš pagrobimą automobilis neturėjo apgadinimų, nurodytų A. G. pareikštame kaltinime.

Kaltinamasis teigė, kad variklio gaubtas buvo apgadintas, kai P. G. šiuo automobiliu prieš kurį laiką buvo partrenkęs stirną. P. G. tai kategoriškai paneigė, tačiau kai minėtą kaltinamojo teiginį patvirtino liudytojai R. K. ir D. G., pripažino, kad jo automobilis iš tikrųjų buvo susidūręs su stirna, tačiau seniai, ir jis visus apgadinimų pėdsakus pašalino. Toks P. G. parodymų nenuoseklumas verčia abejoti tais jo teiginiais, kad automobilio apžiūros protokole pažymėti apgadinimai atsirado po to, kai kaltinamasis jį užvaldė.

Vertindamas šį A. G. pareikštą kaltinimą, teismas negali nepažymėti ir jo neapibrėžtumo: kaltinime nenurodomi automobilio sugadinimo būdas, kaltinamojo veiksmai, kuriais jis būtų jį sugadinęs.

Taigi teismas prieina išvadą apie tai, kad byloje nesurinkta pakankamų faktinių duomenų, rodančių, kad buvo padarytas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. Kaltinamasis pagal šią normą išteisintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p. nuostatomis.

              Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (savo kaltę jam inkriminuotų aplinkybių visumoje pripažino tik iš dalies, todėl negalima laikyti, kad jis nuoširdžiai gailisi). Teismas nepripažįsta kaltinimo konstatuojamos aplinkybės, kad A. G. padarė nusikaltimą, veikdamas bendrininkų grupe. Bendrininkavimas (Lietuvos Respublikos BK 24 str.) yra kelių asmenų veikla. Jis numano, kad visų bendrininkų veiksmus vienija nusikalstama tyčia. Tokiu atveju visi bendrininkai yra nusikalstamos veikos subjektai. Šioje byloje kartu su kaltinamuoju nusikaltimo padaryme dalyvavę asmenys nenustatyti, ir jų subjektiškumas (amžius, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, pakaltinamumas) nepatvirtintas. Dėl to pagrindo konstatuoti šioje byloje kaltinamojo ir nenustatytų asmenų bendrininkavimą nėra.

A. G. dirba, jis buvo teistas, tačiau teistumas yra išnykęs. Kaltinamasis ne kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Visuomenėje jis adaptuotas, nes turi darbo ir gyvenamąją vietas. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visetą ir laikantis Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatų kaltinamajam skirtina arešto bausmė. Nustatydamas jos dydį, teismas atkreipia dėmesį į tą faktą, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo pats atvykęs pas tyrėją (t. 1, b.l. 109), bei į tai, kad nukentėjusiajam padaryta fizinė žala apsiribojo nežymiu sveikatos sutrikdymu.

P. G. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies: bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad A. G. savavališkais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam realiai padaryta ir neatlyginta žala sudaro 2028 Lt, ji lygi užvaldytų grynųjų pinigų ir telefono aparatų vertės sumai. Šio dydžio žalos atlyginimas jam priteistinas iš kaltinamojo. Bylos nagrinėjimo teisme metu P. G. padidino savo reikalavimus (t. 2, b.l. 111), pareikalavęs priteisti jam 3371,68  Lt už automobilio remontą. Kadangi kaltinamasis pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. išteisintinas Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d., 1 p. ir 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nukentėjusiojo ieškinys šioje dalyje pagal Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p. nuostatas paliktinas nenagrinėtas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298,
302-308 str., teismas

nusprendė

A.G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir paskirti jam arešto šešiasdešimčiai parų bausmę.                 

Į nuteistajam paskirtos bausmės laiką įskaityti vieną laikinojo sulaikymo parą nuo 2010-05-27 iki 2010-05-28 ir penkias kardomojo kalinimo paras nuo 2010-05-28 iki 2010-06-03 įskaitytinai.  

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paskirtas A. G., palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A.G. pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 187 str. 1 d. išteisinti esant nepadarytoms veikoms, turinčioms baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių. 

P. G. pareikštą 5399,68 Lt dydžio civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. G. du tūkstančius dvidešimt aštuonis litus padarytai materialinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje šį civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.               

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.