Baudžiamoji byla Nr. 2K-114/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.7.1.; 2.1.7.4.; 2.4.2.1.; 2.4.5.2.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Tomo Šeškausko, pranešėjo Benedikto Stakausko,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. P. ir Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio teisėtumo.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nuosprendžiu N. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3, 5 punktais, N. R. įpareigotas nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti iki penkiasdešimties valandų tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. N. R. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį išteisintas, neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Priteista iš nuteistojo N. R. nukentėjusiajam V. P. 26 445 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu panaikintas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nuosprendis ir priimtas naujas sprendimas: N. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, kartu buvo atmestas ir V. P. civilinis ieškinys (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio prokuratūros kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
Išteisintasis N. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 22 d. 16.00 val. iki 2008 m. balandžio 1 d. 10.00 val., tiksli data ir laikas nenustatyti, kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis įsibrovęs į V. P. garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį garažų kooperatyve (duomenys neskelbtini), per keletą kartų (tikslus skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) pagrobė nukentėjusiajam V. P. priklausančius daiktus: 6000 Lt vertės naują nesurinktą automobilio GAZ 52 variklį, 10 naujų bendros 3200 Lt vertės automobilio GAZ 52 starterių (kaina 320 Lt), 15 naujų bendros 5250 Lt vertės automobilio GAZ 52 sankabų (kaina 350 Lt), dvi naujas bendros 560 Lt vertės automobilio GAZ 52 variklio galvutes (vienos kaina 280 Lt), 20 naujų bendros 360 Lt vertės automobilio GAZ 52 tarpinių po galvute (vienos kaina 18 Lt), 4 bendros 1120 Lt vertės naujus automobilio GAZ 24 karbiuratorius (vieno kaina 280 Lt), 260 Lt vertės naują automobilio GAZ 24 radiatorių, 20 bendros 450 Lt vertės naujų automobilio GAZ 24 važiuoklės guolių (vieno kaina 22,5 Lt), 10 bendros 1200 Lt vertės naujų automobilio GAZ 24 generatorių (vieno kaina 120 Lt), 6 bendros 3000 Lt vertės naujas automobilio GAZ 69 greičių dėžes (vienos kaina 500 Lt), 6 bendros 1020 Lt vertės naujas automobilio GAZ 69 padangas (vienos kaina 170 Lt), 6 bendros 720 Lt vertės naujus automobilio GAZ 69 ratlankius (vieno kaina 120 Lt), 4 bendros 800 Lt vertės naujas automobilio padangas R-13 (vienos kaina 200 Lt), 20 litrų bendros 120 Lt vertės tepalo AS-8 (vieno litro kaina 6 Lt), 2 bendros 100 Lt vertės naudotus elektrinius grąžtus (vieno kaina 50 Lt), 50 Lt vertės naudotą akumuliatoriaus įkroviklį, 4 bendros 120 Lt vertės komplektus naudotų raktų ir galvučių rinkinių (vieno komplekto kaina 30 Lt), 3 bendros 450 Lt vertės 3 litrų talpos stiklainius su juodos spalvos automobiliniais dažais (vieno litro kaina 50 Lt), 2 bendros 600 Lt vertės automobilio ZIM pusašius su guoliais (vieno kaina 300 Lt), naują 200 Lt vertės klozetą su bakeliu, 15 Lt vertės naudotą virtuvinę spintelę, 50 Lt vertės naudotas lauko duris, 4 bendros 120 Lt vertės naudotas vidaus duris (vienerių vertė 30 Lt), 2 bendros 260 Lt vertės naudotus kilimus (vieno kaina 130 Lt), naudotą 80 Lt vertės kampinį pjovėją, 20 Lt vertės pakabinamą spyną, 30 Lt vertės pakabinamą spyną, 10 Lt vertės pakabinamos spynos ąselę; iš viso N. R. pagrobė svetimo turto už 26 445 Lt.
Be to, N. R. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 22 d. 16.00 val. iki 2008 m. balandžio 1 d. 10.00 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vagystės metu jiems įsibraunant į V. P. garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), garažų kooperatyve Nr. (duomenys neskelbtini), sugadino svetimą nedidelės vertės turtą – sulaužė garažo durų metalinį skląstį su rankena, kurių vertė 80 Lt, sulaužė garažo durų vidinę įleidžiamąją spyną, kurios vertė 50 Lt, sulankstė garažo duris, kurių vertė 50 Lt; iš viso sugadino svetimą, nedidelės vertės (180 Lt) turtą.
Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja prašo Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. išteisinamąjį nuosprendį N. R. panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų. Prokurorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas šališkai išnagrinėjęs nuteistojo N. R. skundą, be kita ko, neišnagrinėjo prokuratūros skundo, kuriuo buvo ginčijamas N. R. nepagrįstas išteisinimas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Prokurorė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53, 25 punktu, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, privalėjo motyvuotai paneigti pirmosios instancijos teismo teisinius argumentus dėl kaltės pripažinimo, bet to nepadarė, o išvadas grindė išgalvotais, bylos duomenimis nepagrįstais, deklaratyviais, iš apeliacinio skundo nurašytais teiginiais, taip pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Prokurorė nurodo, kad išteisinamasis nuosprendis buvo grindžiamas tik teisinančiais duomenimis, nemotyvuojant, kodėl nesivadovauta kaltinančių įrodymų dalimi (liudytojų R. D., S. Z., T. F., A. D., nukentėjusiojo V. P. parodymai), todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas bei padarė išvadas, kurios prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nustatytoms pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Kasatorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neatlikęs išsamaus įrodymų tyrimo ir apsiribojęs tik liudytojo A. D. apklausa, kurią vertino atskirai nuo kitų įrodymų, padarė BPK 324 straipsnio 6 dalies pažeidimą, neatsižvelgė į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinės bylos Nr. 2K-355/2008, 2K-526/2008, 2K-369/2009 ir 2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 53). Prokurorė pažymi, kad netinkamai buvo surašyta ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis (panaikintas išteisinimas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį).
Kasaciniu skundu nukentėjusysis V. P. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasacinio skundo autorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, ginčija neteisingą byloje surinktų įrodymų vertinimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 301 straipsnio 1 dalis) ir netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą (BK 178 straipsnio 2 dalis), priimant neteisingą išteisinamąjį nuosprendį. Jo teigimu, pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje remdamasis įrodymų visetu, padarė teisingą išvadą, kad N. R. su dviem nenustatytais asmenimis įsibrovęs į garažą pagrobė nukentėjusiojo turtą, kurio turtinės ir neturtinės žalos dydis įrodytas, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuosprendis nepagrįstai grindžiamas prielaidomis, kad nusikaltimą padarė kiti teismo nenustatyti asmenys.
Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos kasacinis skundas tenkintinas, o nukentėjusiojo V. P. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo
Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu N. R. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 187 straipsnio 3 dalį jį išteisino. N. R. byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo N. R. ir prokurorės apeliacinius skundus. Nuteistasis, apeliaciniame skunde nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, prašė jį išteisinti, o prokurorė, apeliaciniame skunde nesutikdama su N. R. išteisinimu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, prašė dėl šios bylos dalies priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas priimto nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, kad nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas, o Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas, tačiau šio nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje neatsakė į skundo argumentus, nepateikė motyvuotų išvadų ir nė vienu sakiniu nepasisakė dėl prokurorės skundo ir jame ginčijamo nepagrįsto išteisinimo dėl turto sugadinimo vagystės metu (BK 187 straipsnio 3 dalis). Kasacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai byloje paduota keletas apeliacinių skundų, reikia kiekvieną iš jų aptarti nuosprendžio ar nutarties ne tik aprašomojoje, bet ir motyvuojamojoje dalyje. Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos įpareigoja teismą kruopščiai patikrinti apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą tiksliai laikantis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, todėl teismas privalo nuodugniai ištirti kiekvieno skundo motyvus, o savo sprendime aptarti visų apeliacinių skundų argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba pagrįsti. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą, šių reikalavimų nesilaikė, nes vienas skundas (Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros) iš viso nebuvo nagrinėjamas. Neišnagrinėjęs prokuratūros paduoto apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus, įpareigojančius teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šis esminis BPK reikalavimų pažeidimas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.
Dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio
Panaikinant pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį dėl aplinkybių, numatytų BPK 329 straipsnio 1 punkte, ir priimant naują nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas naujo nuosprendžio aprašomosios dalies surašymui taiko pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio surašymo taisykles ir nurodo motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip įvertina įrodymus. Motyvai dėl įrodymų turi būti pagrįsti argumentuota visų įrodymų analize. Vertindamas įrodymus teismas, ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, nes pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Tai nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Atliekant įstatyme numatytus veiksmus, gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais, jei buvo suvaržytos žmogaus teisės, pažeisti proceso principai ar proceso veiksmas buvo atliktas nepakankamai tiksliai laikantis tam veiksmui atlikti nustatytų pagrindinių taisyklių. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas šių taisyklių nesilaikė, suabejojęs pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų atitikimu faktinėms aplinkybėms, taip pat liudytojo A. D. parodymų, kuriuos vertino atskirai nuo kitų įrodymų, patikimumu, nenurodė kokias procesines klaidas padarė pirmosios instancijos teismas kitaip vertindamas įrodymus. Iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad liudytojas A. D. davė parodymus apie tai, kad 2008 m. kovo mėnesio viduryje matęs, kaip kaltinamasis N. R. su dviem draugais nešė automobilio detales iš garažo, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, priklausė nukentėjusiajam V. P. Pasak jo, N. R. jis gerai pažinojo, nes daug kartų buvo susitikęs prie parduotuvės bei kitokiomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas šiuos liudytojo A. D. parodymus pripažino patikimais, įvertino visų bylos duomenų, kurių šaltiniai buvo nukentėjusiojo V. P., liudytojų R. D., T. F., S. Z. ir kt. parodymai, kontekste bei padarė išvadą, kad kaltinamasis pagrobė svetimą turtą. Naujų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė, tačiau tuos pačius įrodymus įvertino kitaip, nenurodęs, kokius procesinius pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas. Liudytojo A. D. apeliaciniame teisme duotus parodymus patikimumo aspektu vertindamas su jo parodymais, duotais akistatos su įtariamuoju N. R. metu (T. 1, b. l. 75, 76), apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tyrėjos pateiktus menamus klausimus. Po šio procesinio veiksmo tarp liudytojo ir tyrėjos kilo konfliktas, dėl to atliktas tarnybinis patikrinimas ir tyrėja K. Š. nušalinta nuo bylos (2008 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas, T. 1, b. l. 9). Šios aplinkybės rodo, kad akistatos protokolas procesiškai ydingas ir negalėjo būti pagrindas vertinant liudytojo parodymų patikimumą. Be to, tyrėja K. Š., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad liudytojas akistatos metu buvo sutrikęs, atrodė, kad bijo įtariamojo (T. 2, b. l. 32). Dėl to, kilus abejonių dėl liudytojo A. D. parodymų, reikėjo atlikti išsamesnį įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis), pasinaudojus BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatytomis taisyklėmis, patikrinti parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu.
Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, neatliko išsamaus įrodymų tyrimo, nesilaikė reikalavimo pakartotinai išanalizuoti bei įvertinti tiek teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus, juolab, kad kaltinančių įrodymų ne tik kad neaptarė, bet net iškraipė jų prasmę, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes įrodymų vertinimas nebuvo grindžiamas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Dėl to, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis naikintinas dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 20 straipsnio 4, 5 dalys, 320 straipsnio 3 dalis, 324 straipsnio 6 dalis), kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą procesinį sprendimą (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 3 dalis), ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas tikrintinas pagal byloje paduotus apeliacinius skundus, todėl kasacinių skundų motyvai, susiję su N. R. nuteisimu ir išteisinimu (BK 178 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 3 dalis), šioje nutartyje plačiau nesvarstomi.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Josifas Tomaševičius
Tomas Šeškauskas
Benediktas Stakauskas