Civilinė byla Nr. e2-319-950/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08422-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 15 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Tomas Ridikas,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms - Orintai Ruf ir Justinai Norvaišaitei,

dalyvaujant ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Ievai Stružeckytei,

dalyvaujant atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams - vadovui Š. V. ir advokatui Pauliui Čerkai,

        viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021-09-17 ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2021-09-17 ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“:

834,96 Eur skolą už valstybinės žemės nuomą, 29,98 Eur delspinigius bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau - ir ieškovė) ieškinyje nurodė, kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - ir atsakovas) yra valstybei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas) nuomininkas pagal 1996-01-15 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Nuomos sutartis). Atsižvelgiant į tai, atsakovas privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, kurio surinkimas yra pavestas ieškovei. Atsakovė nėra sumokėjusi minėto žemės nuomos mokesčio už 2018-2020 m. laikotarpį. Atsakovei valstybinės žemės nuomos mokestis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-06-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais) ir sudaro 834,96 Eur sumą. Kadangi atsakovas atsisako gera valia sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, tai jis turi būti priteistas teismo tvarka. Taip pat ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 29,98 Eur delspinigius bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė 2021-10-14 pateiktame dublike iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus.

Ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė Ieva Stružeckytė teismo posėdžio metu palaikė 2021-09-17 ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutiko.

2021-10-07 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo statinius, kurie stovėjo Žemės sklype. Tuo pagrindu tapo ir Žemės sklypo nuomininku pagal 1996-01-15 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklype buvo pastatyti du daugiabučiai gyvenamieji namai ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), o juose įrengti butai buvo parduoti. Atsakovė nuo 2018 m. pradžios Žemės sklype neturi nuosavybės teise priklausančių savarankiškų statinių, todėl ji ir nesinaudoja Žemės sklypu. Tai daro kiti asmenys, kurie įsigijo butus daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Kadangi jis nėra faktinis Žemės sklypo naudotojas, todėl laiko, kad neturi ir pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio.

Atsakovas 2021-11-03 pateiktame triplike iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus.

Atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas vadovas Š. V. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo statinius, kurie stovėjo Žemės sklype. Tuo pagrindu tapo ir Žemės sklypo nuomininku pagal Nuomos sutartį. Apie tai buvo pažymėta notarinėje statinių pirkimo-pardavimo sutartyje. Žemės sklype pastatė du daugiabučius gyvenamuosius namus, o juose įrengtus butus pardavė. Kadangi nuo 2018 m. pradžios Žemės sklype nuosavybės teise neturi jokių savarankiškų statinių, todėl valstybinės žemės nuomos mokesčio nuo to momento nemokėjo. Laiko, kad pareigos to daryti nebeturi, tai turi daryti Žemės sklype pastatytuose daugiabučiuose gyvenamosiose namuose butus įsigiję asmenys. Teismui pateikta viena iš pirkimo-pardavimo sutarčių yra tipinė, analogiškos sutartys buvo pasirašytos su visų butų pirkėjais. Pripažįsta tai, kad pirkimo-pardavimo sutartyse buvo įtraukta sąlyga, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskira sutartimi perleis butų pirkėjams Žemės sklypo nuomos teisę kai tik bus gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas. Tokio sutikimo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neišduoda, motyvuodama tuo, kad nėra parengtas Žemės sklypo planas. Tačiau tokio plano parengti negali, nes jau nėra faktinis Žemės sklypo naudotojas.  

         Atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas P. Č. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad nėra byloje ginčo dėl apskaičiuoto žemės mokesčio dydžio bei jo mokėjimo laikotarpio. Ginčas kyla tik dėl subjekto, turinčio pareigą mokėti Žemės sklypo nuomos mokestį. Laiko, kad tokios pareigos atsakovas neturi. Tai privalo daryti Žemės sklype pastatytuose daugiabučiuose gyvenamosiose namuose butus įsigiję asmenys.

Ieškinys tenkintinas.

Civilinėje byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės:

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašas (gautas 2022-02-22) patvirtina, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas (t.y. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)). Minėtą žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

 Nuomos sutartimi (t.y. 1996-01-15 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)) Žemės sklypas buvo išnuomotas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, terminui nuo 1996-01-16 iki 2094-12-05.

Iš atsakovo atstovo vadovo Š. V. paaiškinimų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo statinius, kurie stovėjo Žemės sklype. Tuo pagrindu atsakovas tapo Žemės sklypo nuomininku pagal Nuomos sutartį. Nors civilinėje byloje nėra pateikta Žemės sklype stovėjusių statinių pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išraše (gautame 2022-02-22) yra užfiksuota, jog Žemės sklypo nuomininkas pagal Nuomos sutartį nuo 2005-05-09 yra atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Atsakovo pateikti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašai liudija, kad Žemės sklype yra įregistruoti du daugiabučiai gyvenamieji namai. Daugiabutį gyvenamąjį namą, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) sudaro 15 gyvenamųjų patalpų ir 2 negyvenamosios patalpos, o daugiabutį gyvenamąjį namą, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) sudaro 22 gyvenamosios patalpos ir 1 negyvenamoji patalpa.    

Pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo (gauto 2022-02-22) duomenis, atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimą Žemės sklypo nuomos teisę yra įkeitęs 2014-06-20 sutartinės hipotekos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovės pareikštų materialinių / teisinių reikalavimų pagrįstumo įvertinimas:

Nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp ieškovės ir atsakovo susiformavusius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK šeštosios knygos XXIX skyriaus normos ir Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo normos, taip pat poįstatyminiai teisės aktai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ (toliau - Nutarimas), Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-06-28 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo“ (toliau - Sprendimas) ir kiti).

Lietuvos Respublikos CK 6.545 str. 1 d. numato, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje nustatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Lietuvos Respublikos CK 6.552 str. 2 d. nustatyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka.

Nutarimas nustato, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė (Nutarimo 1.4 p.), o valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą (Nutarimo 1.6 p.). Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Sprendimo 4 p., 12 p. ir 23 p.

Iš to seka, kad ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę rinkti valstybinės žemės nuomos mokestį, o nuomininkams jo nemokant - išieškoti valstybinės žemės nuomos mokestį teismo tvarka.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp šalių nėra ginčo nei dėl laikotarpio už kurį prašomą priteisti valstybinės žemės nuomos mokestį (2018-2020 m.), nei dėl apskaičiuoto valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio (834,96 Eur) bei delspinigių dydžio (29,98 Eur). Byloje kilo ginčas tik dėl subjekto, turinčio pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už Žemės sklypą. Nors Nuomos sutartis sudaryta su atsakovu, tačiau pastarasis laiko, kad pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį neturi, nes jau nuo 2018 m. pradžios nėra Žemės sklypo faktinis naudotojas, Žemės sklype neturi jokių savarankiškų nekilnojamojo turto objektų. Mano, kad valstybinės žemės nuomos mokestį privalo mokėti Žemės sklype pastatytuose daugiabučiuose gyvenamosiose namuose butus įsigiję asmenys.

Taigi, nagrinėjamoje civilinėje byloje yra susiklosčiusi faktinė situacija, kad Nuomos sutartis dėl Žemės sklypo yra sudaryta su atsakovu, tačiau atsakovas nuosavybės teise jau nebeturi jokių Žemės sklype stovinčių savarankiškų statinių. Žemės sklypu naudojasi ten pastatytuose daugiabučiuose gyvenamosiose namuose butus įsigiję asmenys.

Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga statiniams eksploatuoti, visų pirma kyla iš įstatymo. Lietuvos Respublikos CK 6.394 str. 1 d. nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 d. ir 3 d. nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.394 str. 3 d., kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

Tačiau kartu teismas pažymi tai, kad pagal minėtas teisės normas pirkėjui įgijus faktinę teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas, tai nereiškia, jog pirkėjui savaime perėjo ir pareiga mokėti nuomos mokestį, esant toliau galiojančiai valstybinės žemės nuomos sutarčiai su pardavėju. Tai gali priklausyti tiek nuo susiklosčiusios faktinės situacijos, tiek nuo pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytų individualių sąlygų, tiek nuo kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių egzistavimo.

Pirma, nagrinėjamu atveju, teismas ypatingai svarbia aplinkybe laiko tai, kad pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo (gauto 2022-02-22) duomenis, atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nuomos sutarties pagrindu įgytą Žemės sklypo nuomos teisę 2018-2020 m. laikotarpiu (t.y. laikotarpiu, už kurį ieškovė prašo priteisti valstybinės žemės nuomos mokestį) buvo, o taip pat ir šiuo metu vis dar yra, įkeitęs 2014-06-20 sutartinės hipotekos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos CK 4.171 str. 1 d.). Nors civilinėje byloje nėra pateiktos minėtos hipotekos sutarties kopijos, tačiau esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui tai neturi, nes teismas vadovaujasi Nekilnojamojo turto registre įregistruotais viešais duomenimis (Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Iš to seka, kad atsakovas turima Žemės sklypo nuomos teise aktyviai naudojasi (yra ją įkeitęs) ir tai daro išimtinai savo interesams (siekdamas naudos sau). Todėl vis dar naudodamas turimą Žemės sklypo nuomos teisę savo naudai, atsakovas nepagrįstai siekia pareigą valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimą perkelti kitiems subjektams. 

Antra, iš pateiktos 2016 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties (atsakovo atstovas Š. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad analogiškos sutartys buvo pasirašytos su visų butų pirkėjais) 3.11.1 p. numatė, kad: „pardavėjas (t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsipareigoja neatlygintinai sutartimi (gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą) perleisti nuomos teisę į dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingą pirkėjui šia sutartimi perkamų daiktų eksploatacijai ir naudojimui pagal paskirtį, kuri bus apskaičiuota proporcingai visų patalpų (abiejuose Pastatuose) ir pirkėjo pagal šią sutartį įsigyjamų daiktų plotui ir bendram žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotui, o pirkėjas įsipareigoja ją perimti“. Tokia nuostata visiškai atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ (toliau - Taisyklės) reikalavimus. Taisyklių 45 punktas numato, kad žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus (Taisyklių 45 p.); jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto žemės sklypo, žemės sklypo dalies, kurios nuomos teisė perleidžiama, dydis nustatomas pagal Taisyklių 7 p. ir 8 p. nuostatas. Pateikti valstybinės žemės nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame pagal Taisyklių 8 punktą būtų išskirta perleidžiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisę prašoma perleisti kartu su statiniu ar įrenginiu, įpareigojamas valstybinės žemės nuomininkas (jeigu pagal pridėtą prie valstybinės žemės nuomos sutarties žemės sklypo planą ši žemės sklypo dalis negali būti nustatyta). 

Iš to seka, kad atsakovas su visais jo Žemės sklype pastatytuose daugiabučiuose gyvenamosiose namuose butus įsigijusiais asmenimis sudarytose pirkimo-pardavimo sutartyse nustatė sąlyga, pagal kurią buvo susitarta, kad nuomos teisė butų pirkėjams bus perleidžiama laikantis Taisyklėse nustatytos procedūros (specialia tvarka, individualizuojant nuomos teisės dalį kiekvienam pirkėjui). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas Š. V. patvirtino, kad pirkimo-pardavimo sutartyse nustatytos sąlygos dėl nuomos teisės perdavimo (numatytos 3.11.1 p.) neįvykdė nei vieno pirkėjo atžvilgiu, Taisyklėse numatyto plano neparengė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo negavo.

Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad atsakovui (1) toliau naudojant Žemės sklypo nuomos teisę savo interesams (laikant ją įkeista 2014-06-20 sutartinės hipotekos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat (2) tinkamai nevykdant su pastatytuose daugiabučiuose gyvenamosiose namuose butus įsigijusiais asmenimis sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatų, susijusių su nuomos teisės perdavimu (ko pasėkoje ieškovė net negalėtų tinkamai apskaičiuoti nuomos mokesčio butų pirkėjams), būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už Žemės sklypą.

Teismas nesivadovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ procesiniuose dokumentuose nurodyta teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-01 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, ir kt.), nes šios civilinės bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo atsakovo nurodytų kasacinės instancijos teisme anksčiau nagrinėtų bylų faktinių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo anksčiau nagrinėtuose bylose valstybinės žemės nuomos teisė nebuvo įkeista, o statinių (kurie stovėjo valstybinės žemės sklypuose) perleidimo sutartyse nebuvo atskirai aptarta valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo tvarka.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais teisiniais argumentais, teismas laiko, kad ieškovės 2021-09-17 ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas. Todėl ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 834,96 Eur skola už valstybinės žemės nuomą, 29,98 Eur delspinigiai bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas pažymi ir tai, kad tokiu būdu išsprendus tarp ieškovės ir atsakovo kilusį ginčą (t.y. pripažinus, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra subjektas, turintis mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už 2018-2020 m. laikotarpį), teismo sprendimas nedaro jokios įtakos jokių kitų asmenų teisėms arba pareigoms. Todėl jokių trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų (ginčo Žemės sklypo patikėtinio; ginčo Žemės sklype pastatytuose daugiabučiuose gyvenamosiose namuose butus įsigijusių asmenų) įtraukimas į civilinės bylos nagrinėjimą nebuvo nei objektyviai pagrįstas, nei objektyviai būtinas (Lietuvos Respublikos CPK 47 str. 1 d.).   

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas:

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. yra įtvirtinta taisyklė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Patenkinus ieškovės 2021-09-17 ieškinį, Kauno miesto savivaldybės administracijai turėtų būti priteistos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra duomenų apie ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos turėtas atstovavimo ar kitas išlaidas. Todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei klausimas nespręstinas.

Patenkinus ieškovės 2021-09-17 ieškinį, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

Valstybės naudai iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinas 20,00 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija buvo atleista (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 10 p., 96 str. 1 d.).

Civilinėje byloje susidarė ir 5,37 Eur dydžio teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Šios išlaidos, patenkinus ieškovės 2021-09-17 ieškinį, priteistinos valstybės naudai iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Lietuvos Respublikos CK 92 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str., 96 str., 246 str. 2 d., 259 str., 265 str., 268 str. 5 d., 270 str., 271 str., 284 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (j.a.k. 188764867) iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) - 834,96 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt keturių eurų ir 96 ct.) skolą už valstybinės žemės nuomą, 29,98 Eur (dvidešimt devynių eurų ir 98 ct.) delspinigius bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (byla iškelta: 2021-09-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) žyminį mokestį - 20,00 Eur (dvidešimt eurų).

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas - 5,37 Eur (penkis eurus ir 37 ct.).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                                                              Tomas Ridikas