Civilinė byla Nr. 2-1142-407/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00024-2015-9

         Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-2672-653/2015.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Ieškovas atsakovais nurodė ,,kriminalinę Lietuvą“, atstovaujamą ,,kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerijos“, ,,kriminalinės Lietuvos apeliacinį teismą ir pseudoteisėjus A. B., A. J., D. M., D. V. ir V. Višinskį“, ,,kriminalinę instituciją Vilniaus apygardos teismą ir pseudoteisėjus L. L., R. V.-J., R. J.“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.

Ieškinio dalį, pareikštą atsakovams Lietuvos apeliaciniam teismui ir jo teisėjams, Vilniaus apygardos teismui ir jo teisėjams, teismas atsisakė priimti CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu, nurodydamas, kad reikalavimas dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo ir teisėjo veiksmais nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo gali būti pareikštas tik valstybei. Kitą ieškinio dalį teismas atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nurodydamas, kad Vilniaus apygardos teismo žinioje yra civilinė byla Nr. 2-3212-450/2015 dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde apeliantas A. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą kitos apygardos teismui nagrinėti iš esmės. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas, nurodydamas, kad Vilniaus apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas ir šių teismų teisėjai negali būti atsakovais, netinkamai taikė ir pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. CK 6.272 straipsnis nustato, kas atlygina žalą dėl neteisėtų teismo ar teisėjo veiksmų civilinėje byloje, tačiau nenustato, kad ieškinyje atsakovais negali būti nurodomi teismai ar teisėjai. Pagal CPK 790 straipsnį atsakovais negali būti tik šiame straipsnyje nurodomi asmenys prie kurių nepriskiriami teismai ir teisėjai. Be to, skundžiama nutartimi pažeidžiama CPK 137 straipsnio 3 dalis, nes nustačius, kad ieškinio dalis nenagrinėtina civilinio proceso tvarka, nėra nurodyta, į kurią instituciją reikia kreiptis apeliantui.

2. Nutartyje netinkamai taikomas ir pažeidžiamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas, nes šis įstatymas gali būti taikomas tik tada, kai teismo žinioje yra byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismo nurodytoje byloje Nr. 2-3212-450/2015 kaip atsakovė įtraukta ir teisėja L. U. ir dėl jos neteisėtais veiksmais padarytos žalos reiškiamas reikalavimas. Be to, minėtoje byloje ieškovo ieškinys 2015 m. vasario 18 d. nutartimi laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.

3. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį,  kadangi niekas negali būti teisėju savo paties byloje. Todėl atsiranda pagrindas abejoti civilinio proceso ir procesinio sprendimo nešališkumu dėl neteisėtos teismo sudėties. Atsižvelgiant į tai, absoliučiai negaliojanti nutartis yra naikintina, o klausimas perduotinas kitam apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti apelianto ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, yra išaiškinęs, jog teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio nuostatos. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš proceso pašalino Vilniaus apygardos teismą, Lietuvos apeliacinį teismą ir ieškinyje atsakovais įvardijamus šio teismo teisėjus.  Nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad skundžiama nutartis naikintina tuo pagrindu, kad teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalį, t. y. nenurodė į kurią instituciją apeliantui reikia kreiptis dėl jo pareikštų reikalavimų teismams ir teisėjams, kadangi tokio pobūdžio reikalavimai nenagrinėtini nei teismuose, nei kitose institucijose (CK 6.272 str.).

Be to, kaip pirmiau nurodyta, apeliantas ieškinyje atsakovais nurodydamas Lietuvos valstybę, teismus ir teisėjus, juos įvardijo kaip kriminalinę Lietuvą, kriminalinius teismus, pseudoteisėjus. Pagal aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tokia situacija, kai apeliantui prieš tai daugelį kartų teismų procesiniuose dokumentuose, jau buvo išaiškinta pareiga vengti neprocesinės retorikos, savo valstybės, jos institucijų ir pareigūnų neleistino įžeidinėjimo, tačiau jis ir toliau sistemingai teikia aiškiai nepagarbia forma surašytus procesinius dokumentus, sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-741-178/2015; 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015).

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto ieškinį, nėra. Kiti atskirojo skundo argumentai, įskaitant motyvus dėl teismo netinkamai nustatyto bylų tapatumo, nepaneigia fakto, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, todėl dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Aplinkybė, kad apeliantas reiškia ieškinį, be kita ko, Vilniaus apygardos teismo teisėjams, o ieškinio priėmimo klausimą sprendžia kitas Vilniaus apygardos teismo teisėjas, savaime nesudaro pagrindo abejoti teisėjo nešališkumu. Apeliantas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas turi išankstinį nusistatymą ar asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                         Vigintas Višinskis