Administracinė byla Nr. eA-1701-525/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05960-2024-1
Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Uzbekistano piliečio N. Z. (N. Z.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas N. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2024 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 24S225841, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 36 mėnesius (3 metus) (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis, ketindamas dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „Hoptrans“ (toliau – ir Bendrovė), pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos (toliau – ir leidimas laikinai gyventi, Leidimas). Departamentas 2023 m. spalio 25 d. sprendimu išdavė pareiškėjui Leidimą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Departamentas 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 24S101660 nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą tuo pagrindu, kad pareiškėjas pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės, ir su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (toliau – ir Sprendimas dėl Leidimo panaikinimo).
3. Pareiškėjas paaiškino, kad prieš jam atvykstant dirbti į Bendrovę, būsimas darbdavys pareikalavo jo sumokėti 650 Eur grynais pinigais už mokymus, todėl pareiškėjas, neturėdamas kitos išeities, sumokėjo prašomą pinigų sumą. Vėliau Bendrovė pareikalavo pareiškėjo sumokėti 950 Eur, su kuo pareiškėjas nebesutiko, todėl nusprendė ieškoti kito darbdavio, kurį surado kitoje Europos Sąjungos valstybėje (Slovakijoje) ir ten dirba iki šiol. Pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi Slovakijos Respublikoje, teigė nusprendęs neskųsti Departamento Sprendimo dėl Leidimo panaikinimo (iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad pareiškėjas padavė teismui skundą dėl Departamento Sprendimo dėl Leidimo panaikinimo, kuris Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-9787-426/2024 buvo atmestas; teismo sprendimas yra įsiteisėjęs).
4. Pareiškėjas teigė, kad 2024 m. spalio 8 d. gavo iš Departamento informaciją, jog yra priimtas Sprendimas, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtrauktas į SIS perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 36 mėnesius (3 metus).
5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Sprendimu, nurodė, kad Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis, kuria buvo grindžiamas Sprendimas, neįpareigoja, o tik suteikia Departamentui teisę uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Praktikoje draudimas atvykti dažniausiai nustatomas nuo 1 iki 3 metų, tačiau šiuo atveju nebuvo jokių aplinkybių, leidžiančių pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus. Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką, priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio.
6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Departamentas, priimdamas sprendimą, kuriuo nustatomas ar sutrumpinamas užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis arba išbraukiami duomenys apie užsienietį iš sąrašo, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, atsižvelgiant į Kriterijų vertinimo tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus, t. y. Departamentas turi įvertinti visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą. Kriterijų vertinimo tvarka ir joje įtvirtintas kriterijų sąrašas bei jų vertinimo tvarka priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį negali būti aiškinami taip, kad šis teisės aktas įtvirtina baigtinį sąrašą aplinkybių, kurioms esant gali būti priimamas užsieniečiui palankus / nepalankus sprendimas. Toks Kriterijų vertinimo tvarkos aiškinimas būtų nesuderinamas su 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva) tikslais.
7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis nuo 2024 gegužės mėnesio gyvena ir dirba Slovakijoje, turi minėtos valstybės leidimą laikinai gyventi, moka mokesčius. Šios aplinkybės apibūdina pareiškėjo individualią padėtį, todėl jos turi būti vertinamos, nors ir nėra nurodytos Kriterijų vertinimo tvarkoje.
8. Pareiškėjo teigimu, iš Departamento Sprendimo nėra neaišku, kokiu pagrindu atsakovas be draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvą taip pat nusprendė įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi į kitas Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijas (toliau – ir SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi). Pasak pareiškėjo, draudimas jam atvykti ne tik į Lietuvą, bet ir į kitas Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijas yra perteklinis, neproporcingas ir nemotyvuotas (pažeidžiantis išsamumo, įstatymo viršenybės, gero administravimo ir kitus viešojo administravimo principus). Atsakovo Sprendimas užkerta kelią pareiškėjui susitikti su šeimos nariais, draugais, bičiuliais ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose Šengeno erdvei priklausančiose valstybėse, taip pat šiose valstybėse dirbti ir užsiimti bet kokia ūkine-komercine veikla, prieštarauja laisvo asmenų judėjimo teisei, taip pat laisvei pasirinkti profesiją ir teisei dirbti.
9. Pareiškėjo vertinimu, Departamentas pažeidė 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152 (toliau – ir SIS II reglamentas) 21 straipsnio („Proporcingumas“) 1 dalies nuostatas, kurios skelbia, kad prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.
10. Pareiškėjo teigimu, atsakovo Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, atsakovas netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, pažeidė gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir kitus principus, teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo teises. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, tik formaliai įvertino situaciją, neanalizavo kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių ar dokumentų, todėl padarė nepagristas išvadas.
11. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
12. Atsakovas nurodė, kad priimdamas ginčijamą Sprendimą ir vertindamas pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika nustatė, jog pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, tačiau pareiškėjas Lietuvoje neįsidarbino. Pareiškėjas neturi ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje. Įvertinus faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu, pareiškėjui buvo nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpis, atsakovo nuomone, vertintinas kaip proporcingas ir atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintas nuostatas.
13. Atsakovas pažymėjo, kad įvertinus tai, jog pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes buvo priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, nustačius, jog duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti Leidimą, neatitinka tikrovės, galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Atsakovo teigimu, siekiant užtikrinti vieną iš draudimo atvykti instituto tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę – buvo priimtas sprendimas įvesti įspėjimą į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi.
14. Atsakovo vertinimu, Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, Sprendime pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Priimant Sprendimą nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
II.
15. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 25 d. sprendimu tenkino pareiškėjo N. Z. (N. Z.) skundą ir panaikino Departamento Sprendimą.
16. Teismas nurodė, kad Departamento Sprendimas dėl Leidimo panaikinimo buvo priimtas tuo pagrindu, jog pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, ketindamas dirbti Bendrovėje, tačiau atsiėmęs Leidimą ir atvykęs į Lietuvos Respubliką Bendrovėje neįsidarbino, o vykdė individualią veiklą, su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis. Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas Bendrovėje faktiškai nedirbo, o tai reiškia, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo jis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
17. Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte nurodyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą), 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Pagal suformuotą teismų praktiką, vien tai, kad užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu tokiu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Aptartas reglamentavimas suteikia Departamentui diskreciją spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo; Departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje.
18. Teismas nurodė, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas iš esmės vadovaujantis Departamento Sprendimu dėl Leidimo panaikinimo. Draudimas 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įtraukimas į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Sprendime buvo nustatyti atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas konstatavus, jog jis, kreipdamasis dėl Leidimo išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. kad pareiškėjas neįsidarbino Bendrovėje, o vykdė individualią veiklą. Teismas akcentavo, kad pagal suformuotą teismų praktika, vien faktinė aplinkybė, jog asmuo negauna sutarto atlyginimo ir neturi pajamų, reikalingų pragyvenimui, nėra pakankama konstatuoti, kad asmuo, kreipdamasis dėl Leidimo išdavimo, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją; įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme atsakovas, pirmiausiai, turėjo pareigą, prieš priimdamas sprendimą, surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius, jog prieš siekiant gauti Leidimą pareiškėjas pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės, tik pastarasis neatitikimas paaiškėjo vėliau.
19. Teismas vertino, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl Leidimo išdavimo, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją; byloje taip pat nėra kitų duomenų, kurie leistų daryti tokią išvadą, todėl nagrinėjamu atveju nėra Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte (pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą) nurodyto pagrindo, o tai reiškia, kad Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktas ir Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės) 15 punktas nėra aktualūs ir 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukimo į SIS terminas negali būti taikomas, nes tam nėra faktinio pagrindo. Teismas akcentavo, kad priimant Sprendimą ir bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta kitų aplinkybių, kurios sudarytų Įstatyme nurodytą pagrindą nustatyti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ar SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalies a papunktyje ir (ar) 2 dalies c papunktyje nurodytą pagrindą įvesti perspėjimą į SIS sistemą.
20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Sprendimas nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, jame nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis pagrįstų motyvų, kodėl pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti ir įtrauktas perspėjimas į SIS yra adekvatus ir proporcingas. Teismo vertinimu, Departamento veiksmai, kai nepaisant nuoseklios suformuotos teismų praktikos, vien remiantis faktinėmis aplinkybėmis, kad asmuo Bendrovėje neįsidarbino, o vykdė individualią veiklą, buvo padaryta išvada, jog kreipdamasis dėl Leidimo išdavimo pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, ir todėl jam yra uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukiamas perspėjimas į SIS, neatitinka gero administravimo principo.
21. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas turi Slovakijos išduotą leidimą laikinai gyventi, t. y. teisėtą pagrindą būti Europos Sąjungos valstybėse, todėl turėjo būti atsižvelgta ir į SIS II reglamento 29 straipsnyje nustatytą tvarką, kad kai paaiškėja, jog valstybė narė įvedė perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dėl trečiosios šalies piliečio, turinčio kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią ilgalaikę vizą, susijusios valstybės narės, pasikeisdamos papildoma informacija, konsultuojasi tarpusavyje: perspėjimą pateikusi valstybė narė apie perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi informuoją išduodančiąją valstybę narę; išduodančioji valstybė narė, remdamasi perspėjimą pateikusios valstybės narės informacija, apsvarsto, ar yra priežasčių panaikinti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą ir per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo dėl konsultacijos gavimo praneša perspėjimą pateikusiais valstybei narei apie savo sprendimą; jei išduodančioji valstybė narė praneša perspėjimą pateikusiais valstybei narei, kad ji palieka galioti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą, perspėjimą pateikusi valstybė narė tuojau pat ištrina perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
III.
22. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas pateikia naujus įrodymus – Slovakijos SIRENE biuro O formos pranešimą su vertinu apie pareiškėjui panaikintą leidimą laikinai gyventi.
23. Atsakovas nurodo, kad teismas šioje byloje turėjo vertinti ne aplinkybes, jog pareiškėjas negavo sutarto atlyginimo, o faktą, kad pareiškėjas, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, atvykęs į Lietuvos Respubliką, darbo sutarties nesudarė. Pareiškėjas, nesudaręs darbo sutarties, turėjo pareigą išvykti iš Lietuvos Respublikos, o ne likti gyventi ir vykdyti individualią veiklą. Įstatyme nėra numatyta, kad individuali veikla gali būti pagrindu gauti leidimą laikinai gyventi, išskyrus Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 16 punkte nurodytų valstybių piliečius (pareiškėjas šiai kategorijai užsieniečių nepriklauso). Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 124 straipsnio 1 dalies nuostatas (užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos), atsakovas mano, jog Departamentas, vertindamas su leidimo laikinai gyventi panaikinimu susijusias aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas pažeidė migracijos procedūras.
24. Atsakovo teigimu, aplinkybė, kad darbo sutartis nebuvo sudaryta ir pareiškėjas neišvyko iš Lietuvos, o vykdė individualią veiklą, turi būti vertinama kaip pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo tikrieji ketinimai nebuvo deklaruoti nurodant atvykimo tikslą (dirbti Bendrovėje), todėl teismas padarė aplinkybių vertinimo klaidą, teigdamas, kad nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjas, prašydamas leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.
25. Atsakovas pažymi, kad teismas, vertindamas faktą dėl pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Slovakijoje, neatsižvelgė į aplinkybes, kad pareiškėjas leidimą laikinai gyventi, tikėtina, gavo pasinaudojęs neteisėtai turimu leidimu laikinai gyventi Lietuvoje, nes jis iš Lietuvos neišvyko į kilmės valstybę, o naudojosi Lietuvos Respublikos išduotu Leidimu ir taip pažeisdamas migracijos procedūras įgijo galimybę laisvai judėti Šengeno erdvėje. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Slovakija panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Kadangi ši informacija paaiškėjo vėliau, atsakovas pateikia apeliacinės instancijos teismui Slovakijos SIRENE biuro O formą su vertimu, kuria informuojama apie priimtą sprendimą.
26. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad ginčijamas Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas objektyviais duomenimis. Atsakovas laikosi pozicijos, kad priimdamas sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Departamentas tinkamai nurodė motyvus ir pagrindė savo priimtą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
27. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo Uzbekistano piliečio N. Z. (N. Z.) skundo reikalavimas panaikinti Departamento 2024 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 24S225841, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 36 mėnesius (3 metus), pagrįstumas ir teisėtumas.
28. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu. Departamentas 2023 m. spalio 25 d. sprendimu išdavė pareiškėjui Leidimą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu; Leidimas pareiškėjui buvo įteiktas 2023 m. lapkričio 15 d per Departamento išorės paslaugų tiekėją Uzbekistane.
29. Departamentas, patikrinęs duomenis apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, nustatė, kad pareiškėjas Bendrovėje nebuvo įdarbintas, pareiškėjas nuo 2023 m. gruodžio 6 d. vykdė individualią veiklą (pareiškėjui nuo 2023 m. gruodžio 21 d. išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą). Departamentas 2024 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 24S101660, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą tuo pagrindu, kad pareiškėjas pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės, ir su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų, 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindai). Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-9787-426/2024 atmetė pareiškėjo skundą dėl Departamento Sprendimo dėl Leidimo panaikinimo, konstatavęs, kad Departamentas pagrįstai ir teisėtai panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą.
30. Departamentas, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, į tai, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, ginčijamu Sprendimu nustatė pareiškėjui draudimą 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, taip pat į tai, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, padarė išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, bei, siekdamas užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, nusprendė įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 36 mėnesius (3 metus) nuo Sprendimo priėmimo dienos. Šis Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, NAS taisyklių 15 punktu ir Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu.
31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino Departamento Sprendimą, spręsdamas, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl Leidimo išdavimo, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją; Sprendime nebuvo nustatyta kitų aplinkybių, kurios sudarytų Įstatyme nustatytą pagrindą taikyti pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi; Sprendimas nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, jame nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis pagrįstų motyvų, kodėl pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti ir įtrauktas perspėjimas į SIS yra adekvatus ir proporcingas; Sprendime neatsižvelgta į aplinkybę, kad pareiškėjas teisėtai gyvena ir dirba Slovakijos Respublikoje.
32. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė visas su byla susijusias aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančią medžiagą ir nepagrįstai Sprendimą vertino kaip neatitinkantį Įstatymo, VAĮ 10 straipsnio, SIS II reglamento 21 straipsnio bei Kriterijų vertinimo tvarkos reikalavimų. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Departamentas, vertindamas su leidimo laikinai gyventi panaikinimu susijusias aplinkybes, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas pažeidė migracijos procedūras, Departamentas tinkamai įvykdė savo pareigą ištirti faktines aplinkybes ir jas argumentuoti, atsižvelgė į visus svarbius veiksnius, kurie turėjo reikšmės priimant Sprendimą, bei tinkamai išdėstė faktines aplinkybes ir Sprendimo motyvus.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Dėl draudimo atvykti
34. Įstatymo 133 straipsnio, reglamentuojančio draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, 1 dalyje yra nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
35. Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktas nustato, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3 p.). Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
36. Aiškindamas Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikinamas leidimas laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024, 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2511-602/2024; kt.). Vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, Departamentui nesukuria pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Departamentui yra suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau šios institucijos diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios yra detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024, 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024, 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024, 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024; kt.).
37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012, 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014, 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024; kt.).
38. Ginčijamo Sprendimo turinys patvirtina, kad pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metams, kadangi buvo priimtas Sprendimas dėl Leidimo panaikinimo, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, taip pat Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo padaryta išvada, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; su pareiškėju nesudaryta darbo sutartis. Pagal bylos faktines aplinkybes, pareiškėjui Leidimas buvo išduotas darbo Bendrovėje pagrindu, tačiau pareiškėjas darbo sutarties su Bendrove nesudarė, vietoj to, atvykęs į Lietuvą, vykdė individualią veiklą.
39. Pažymėtina, kad Įstatymo (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos, pagal kurias leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad <...> su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, nustato savarankišką imperatyvių leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą. Vertinant dėl Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto pagrindo, t. y. kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tarp teisės normų, įtvirtintų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktuose, yra konkurencijos teisinė padėtis. Atsakovui patikrinimo metu surinkus duomenis, kad pareiškėjas, kuriam mokamas mažesnis nei prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėtinas mėnesio darbo užmokestis ar pareiškėjas apskritai nepradėjo dirbti ir negavo darbo užmokesčio, neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ginčo santykiams taikytinas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte, numatančiame, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu, o ne 2 punkte (dėl tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo) įtvirtintas teisinis reguliavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2438-415/2024, 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2451-789/2024, 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2417-415/2024; 2025 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025; kt.).
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Departamentas, priimdamas Sprendimą dėl Leidimo panaikinimo, neteisingai nustatė / teisiškai kvalifikavo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, nes turėjo būti nurodytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytas teisinis pagrindas. Aplinkybė, jog Sprendimo dėl Leidimo panaikinimo pagrįstumas ir teisėtumas buvo patikrinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-9787-426/2024, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, nereiškia, kad teismas, šiuo atveju spręsdamas dėl atsakovo Sprendimo dėl draudimo atvykti, nebegali atlikti savarankiško aplinkybių, susijusių su Leidimo panaikinimu, vertinimo. Akcentuotina, kad šiuo nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos nustatyta aplinkybė dėl atsakovo Sprendime dėl Leidimo panaikinimo neteisingai kvalifikuoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo teisinio pagrindo, nekeičia Sprendimo dėl Leidimo panaikinimo rezultato, nes tiek minėtame sprendime taikytas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas, tiek turėjęs būti taikytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas sudaro savarankišką pagrindai panaikinti išduotą Leidimą.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad Departamentas Sprendime dėl Leidimo panaikinimo neteisingai kvalifikavo vieną iš pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.), darytina išvada, kad susiklosčiusios faktinės aplinkybės neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkto taikymo sąlygų, kuomet asmeniui taikomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas, panaikindamas pareiškėjo Leidimą gyventi, nepagrįstai sprendė dėl tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo, Departamento Sprendime dėl draudimo atvykti nėra pateikta savarankiškų argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Byloje nėra duomenų, kad per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos pareiškėjui jau buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Taigi nėra pakankamo ir objektyvaus pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nelaikytinas proporcingu, atitinkančiu Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino atsakovo Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.
Dėl perspėjimo įvedimo į SIS
42. Sprendimu taip pat buvo nuspręsta į Šengeno informacinę sistemą įtraukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas dėl perspėjimo įvedimo į SIS buvo priimtas vadovaujantis SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu bei NAS taisyklių 15 punktu.
43. Pagal NAS taisyklių 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
44. SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte yra nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. SIS II reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.
45. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS (atsakovui nustačius, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis, o tai, atsakovo vertinimu, reiškia, kad ir ateityje pareiškėjas gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje), pažymi, jog nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje ir ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS II reglamento 24 straipsnyje nėra numatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jeigu užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas.
46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).
47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Kitaip tariant, kompetentingos institucijos pirmiausia turi įvertinti į SIS II įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui, leidžiančiam užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS II. Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS II proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir panašiai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).
48. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nėra priėmęs administracinio sprendimo, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje, Sprendime taip pat nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis grįstų motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus ir todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi turėtų būti įvestas į SIS. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime nėra motyvų ir dėl į SIS įvesto perspėjimo proporcingumo, pagrįsto individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio (pareiškėjo) asmeninių aplinkybių bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinių vertinimą. Aplinkybė, kad pareiškėjas, galbūt pasinaudodamas išduotu Leidimu išvyko gyventi ir dirbti į Slovakijos Respubliką, o vėliau pagal atsakovo pateiktus naujus įrodymus Slovakijos atsakingos institucijos panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankama konstatuoti perspėjimo įvedimo į SIS proporcingumą. Departamento sprendimai, kuriuose nėra motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami kaip neatitinkantys VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024; 2025 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1357-525/2025; kt.). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamo Sprendimo dalis įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nelaikytina proporcinga, ji neatitinka VAĮ 10 straipsnio, SIS II reglamento 21 straipsnio reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino šią Sprendimo dalį.
49. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus, todėl, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Skirgailė Žalimienė