Civilinė byla Nr. 2-1200-302/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01569-2009-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 126.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Tintrade Limited atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje  Nr. B2-691-555/2015, dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakuolė“ kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo.

Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2009-11-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3098-605/2009 iškėlė UAB „Vakuolė“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo paslaugos“. Kauno apygardos teismo 2011-04-29 nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-558/2014 BUAB „Vakuolė“ bankroto administratoriumi paskirstas UAB „Top Consult“ (LITEKO duomenys).

Pareiškėjas (kreditorius) Tintrade Limited 2013-12-20 kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos 2013-11-19 pakartotinio BUAB „Vakuolė“ kreditorių susirinkimo nutarimus (t. 1, b. l. 4-8). Pareiškėjas skunde nurodė, kad minėtame susirinkime kreditoriai susirinkimo darbotvarkės 1.1. klausimu priėmė nutarimą BUAB „Vakuolė” kreditoriui – įkaito turėtojui BAB Ūkio bankui kartu su įkeistu nekilnojamuoju turtu perduoti degalinėse esantį kilnojamąjį turtą, kaip vientisą turtinį kompleksą. Teigė, kad toks sprendimas priimtas išimtinai pastarojo balsais, nepritariant nei vienam iš likusių bendrovės kreditorių. Pareiškėjo teigimu, BAB Ūkio bankas, turėdamas absoliučią balsų daugumą susirinkime, elgėsi nesąžiningai, kadangi tokiu būdu sumažino kitų bendrovės kreditorių galimybes gauti bent dalies jų finansinių reikalavimų patenkinimą iš neįkeisto kilnojamojo turto, taip pat pažeidė viešąjį interesą. Pareiškėjas nurodė, jog susirinkimo darbotvarkės 1.2 klausimu išimtinai vienintelio kreditoriaus ir įkaito turėtojo BAB Ūkio banko balsais buvo nutarta nepritarti, kad perėmęs turtą įkaito turėtojas sumokėtų 145 971,37 Eur administravimo išlaidų. Teigė, kad kreditorius BAB Ūkio bankas neteisėtai atsisakė sumokėti paskaičiuotas administravimo išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015-04-02 nutartimi (t. 1, b. l. 175-181) pareiškėjo Tintrade Limited skundo netekino.

Teismas nustatė, kad 2007-01-18, 2007-04-05, 2007-07-11, 2007-10-29, 2008-11-27 notaro patvirtintais įkeitimo lakštais AB Ūkio banko naudai UAB „Vakuolė“ įkeitė bendrovei priklausiusį nekilnojamąjį turtą (degalines su priklausiniais, žemės sklypus) ir turtines teises. 2013-08-07 pakartotiniame BUAB „Vakuolė“ kreditorių susirinkime buvo nutarta bendrovei priklausančio ir BAB Ūkio bankui įkeisto turto pardavimo kainų nemažinti ir pritarti turto perdavimui įkaito turėtojui – kreditoriui BAB Ūkio bankui už paskutiniame pardavime nustatytą pardavimo kainą. 2013-11-19 įvyko pakartotinis BUAB „Vakuolė“ kreditorių susirinkimas, kuriame administratorius pateikė tokį nutarimo projektą: 1.1. „Įkaito turėtojui BAB Ūkio bankui kartu su įkeistu nekilnojamuoju turtu perduoti degalinėse esantį turtą, kaip vientisą turtinį kompleksą; 1.2. Nustatyti, kad perėmus turtą įkaito turėtojas BAB Ūkio bankas turi sumokėti 145 971,37 Eur administravimo išlaidų“ (toliau – ir Nutarimai). Teismas nustatė, kad už Nutarimą, priimtą 1.1. darbotvarkės klausimu, balsavo tik BAB Ūkio bankas, turintis 79,59 proc. visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių finansinių reikalavimų sumos balsų, tuo tarpu prieš Nutarimą, 1.2. darbotvarkės klausimu, balsavo taip pat tik BAB Ūkio bankas.

Dėl nutarimo, priimto 1.1. darbotvarkės klausimu teisėtumo.

Teismas nurodė, kad 2014-01-31 nutartimi šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki įsiteisės Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1175-555/2014, kurioje ieškovas BAB Ūkio bankas prašė pripažinti jo nuosavybės teises į kilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad minėtoje byloje apygardos teismas 2014-09-02 sprendimu ieškinio dalį dėl kilnojamųjų daiktų pripažinimo nekilnojamojo turto priklausiniais patenkino, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir įgijęs res judicata galią. Atsižvelgęs į kitoje civilinėje byloje nustatytą prejudicinį faktą, teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl 1.2. darbotvarkės klausimu svarstyto Nutarimo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundžia 1. 2. darbotvarkės klausimu svarstytą Nutarimo projektą, kuriam pritarta nebuvo, taigi iš esmės joks nutarimas ginčo klausimu nebuvo priimtas. Pažymėjo ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 1 dalį, tik sumokėjus už bankroto administravimą, gali būti atsiskaitoma su kreditoriais, tame tarpe ir su kreditoriumi – įkaito turėtoju, todėl ginčo atveju BAB Ūkio bankas, būdamas įkaito turėtoju, perėmusiu įkeistą turtą, turi dalyvauti dengiant BUAB „Vakuolė“ administravimo išlaidas. Teismas nurodė, kad kreditorius BAB Ūkio bankas atsisakymą apmokėti administravimo išlaidas grindė tuo, jog reikalaujamos atlyginti išlaidos yra akivaizdžiai nepagrįstos – įkeistas turtas bankroto proceso metu buvo nuomojamas, todėl bankroto administratorius negalėjo patirti jo administravimo išlaidų. Teismas pažymėjo, kad administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą. Teismas sprendė, kad bankroto administratoriui pateikus papildomą administravimo išlaidų pagrindimą, kreditorių susirinkimui neužkertamas kelias svarstyti nurodytą klausimą iš naujo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėjas Tintrade Limited atskirajame skunde (t. 1, b. l. 191-194) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-04-02 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos 2013-11-19 pakartotinio BUAB „Vakuolė“ kreditorių susirinkimo nutarimus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į skundo argumentus, kad BAB Ūkio bankas piktnaudžiauja savo teisėmis. Bankas yra didžiausias BAB „Vakuolė“ kreditorius, turintis absoliučią daugumą balsų kreditorių susirinkimuose. Skundžiami nutarimai buvo priimti išimtinai vien tik BAB Ūkio bankas balsais, ne vienam iš likusių kreditorių nepritariant jo pozicijai, ir šie nutarimai buvo naudingi taip pat išimtinai tik bankui. Tokiu būdu buvo pažeisti visų likusių kreditorių interesai. Nors skundžiami nutarimai buvo priimti balsų dauguma ir formaliai lyg ir nepažeidžiant ĮBĮ reikalavimų, tačiau, anot apelianto, tai nesudaro pagrindo ginčijamų nutarimų laikyti teisėtais, kadangi jie prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat pažeidžia smulkiųjų bendrovės kreditorių teises ir jų teisėtus interesus.

2. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1175-555/2014, kurios sprendime kaip prejudiciniais faktais nustatytomis aplinkybėmis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, ginčo įkeisto daikto priklausiniais buvo pripažinta tik dalis kilnojamųjų daiktų, bet ne visi Nutarime, priimtame 1.1. darbotvarkės klausimu, nurodyti daiktai. Priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, Kauno apygardos teismo 2014-09-02 sprendimo minėtoje civilinėje byloje res judicata galia patvirtina ne ginčo Nutarimų teisėtumą, o jų neteisėtumą, nes Nutarimu 1.1. vienintelio BAB Ūkio bankas balsais jo naudai buvo perduotas ir tas turtas, kuris nelaikytinas įkeistų daiktų priklausiniais, ir kurių atžvilgiu BAB Ūkio bankas reikalavimų BUAB „Vakuolė“ atžvilgiu atsisakė. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į BUAB „Vakuolė“ rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus ir dėl jų apskritai nepasisakė skundžiamoje nutartyje.

3. Kreditorių susirinkimas nepriėmė Nutarimo dėl administravimo išlaidų apmokėjimo, tačiau pats Nutarimas nepritarti išlaidoms, kaip toks, buvo priimtas ir skundžiamas teismui. Minėto Nutarimo neteisėtumą patvirtina tai, kad bankas tiesiog balsavo prieš administravimo išlaidų priteisimą, kuris imperatyviai nustatytas įstatyme. Nesutikdamas su administravimo išlaidų dydžiu, bankas galėjo siūlyti jį perskaičiuoti, tačiau priimti Nutarimą nepritarti jokiam administravimo išlaidų dydžiui kreditorius neturėjo teisės. Neišsprendus klausimo dėl administravimo išlaidų apmokėjimo iš lėšų, gautų už perduotą įkeistą turtą, klausimo dėl turto perdavimo nagrinėjimas yra negalimas, kadangi pastarasis klausimas apima ir išlaidų apmokėjimo klausimą. Kasacinio teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje dėl bankroto administravimo išlaidų konstatuota hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2003; 2005-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2005).

Suinteresuotas asmuo (kreditorius) BAB Ūkio bankas atsiliepime į skundą (t. 2, b. l. 12-15) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, atmesdamas skundą dalyje dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo Nutarimo 1.1. panaikinimo, pagrįstai vadovavosi įsiteisėjusiu ir res judicata galią įgijusiu Kauno apygardos teismo 2014-09-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1175-555/2014. Minėtoje byloje buvo atsisakoma dalies ieškinio reikalavimų, kadangi kai kurių kilnojamųjų daiktų nebuvo įkeistuose objektuose, todėl ir perimant turtą, šie daiktai nebūtų perduoti, nes objektyviai nebeegzistuoja.

2. Teismas pagrįstai nurodė, kad administratoriui tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos, ir kodėl būtent toks jų dydis yra reikalingas.

3. Apeliantas skunde pripažįsta, kad ginčijami pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti nepažeidus ĮBĮ nuostatų.

Atsakovas BUAB „Vakuolė“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Top Consult“, atsiliepime į skundą (t. 2, b. l. 16-18) prašo skundą tenkinti visa apimtimi, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos 2013-11-19 pakartotinio BUAB „Vakuolė“ kreditorių susirinkimo nutarimus. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Palikus galioti skundžiamą teismo nutartį, atsakovas turėtų prisiimti atsakomybę dėl teismo nutarties ir kreditorių susirinkimo apimties ir galios interpretavimo, esant skundžiamo ginčo dalyko faktiniam neatitikimui, t. y. 2013-11-19 kreditorių susirinkimo priede nurodytas turtas nesutampa su turtu, perduotinu pagal ginčo nutartį. 2013-06-12 raštu kreditorius BAB Ūkio bankas atsisakė perimti neparduotą turtą, tuo tarpu galimybė atšaukti tokį procesinį veiksmą įstatymuose nenustatyta. Ginčo Nutarimas 1.1. yra nepagrįstas ir todėl, kad nėra nurodyta už kokią kainą BAB Ūkio bankas perima įkeistą turtą. Nenurodžius kainos, už kurią kreditoriai sutinka perduoti hipotekos kreditoriui turtą, bankroto administratorius tokio Nutarimo vykdyti negali, o ateityje dėl turto perdavimo galėtų kilti teisminiai ginčai.

2. Neišsprendus klausimo dėl administravimo išlaidų apmokėjimo iš lėšų, gautų už perduotą įkeistą turtą, klausimo dėl turto perdavimo nagrinėjimas yra negalimas, kadangi įkeisto turto perdavimo klausimas apima ir administravimo išlaidų apmokėjimo klausimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis teisinėmis nuostatomis, įtvirtinančiomis kreditorių susirinkimo kompetenciją ir jos įgyvendinimo tvarką, priimant nutarimus (ĮBĮ 23-24str.), taip pat vadovaujantis teismų praktikoje formuojamu minėtų teisinių nuostatų aiškinimu ir taikymu, darytina išvada, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais. Vienas iš tokių pagrindų yra esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymas, galėjęs nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį. Kitas naikinimo pagrindas – ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo leidėjas suteikė plačią kompetenciją kreditorių susirinkimui spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, teismas kreditorių susirinkimo nutarimus naikina tik tuo atveju, jei jų turinys neatitinka imperatyviųjų įstatymo nuostatų, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) ar iš esmės pažeidžia kreditorių ar/ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Nagrinėjamu atveju tarp byloje dalyvaujančių asmenų nekilo ginčo dėl kreditorių susirinkimuose padarytų procedūrinių pažeidimų, priimant ginčijamus nutarimus. Apeliantas (kreditorius) atskirajame skunde kvestionuoja tik ginčijamų nutarimų materialinių aspektų (turinio) teisėtumą. Esminis apelianto (kreditoriaus) argumentas – didžiausio kreditoriaus piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, nusprendžiant dėl jam, kaip įkaito turėtojui, perduotino turto sudėties bei pareigos atlyginti bankroto administravimo išlaidas.

Dėl įkeisto turto apimties (Nutarimas 1.1.)

Byloje nustatyta, kad BUAB „Vakuolė“ 2013-11-19 pakartotiniame kreditorių susirinkime 1.1. darbotvarkės klausimu buvo nutarta bendrovės kreditoriui – įkaito turėtojui BAB Ūkio bankas kaip vientisą turtinį kompleksą perduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą kartu su jame esančiu kilnojamuoju turtu. Šis nutarimas buvo priimtas banko – didžiausio bendrovės kreditoriaus turimų balsų dauguma.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo argumentus dėl skundžiamo Nutarimo 1.1. neteisėtumo pripažino nepagrįstais. Savo pozicija grindė kitoje Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1175-555/2014 priimtu ir įsiteisėjusiu 2014-09-02 teismo sprendimu. Nurodytoje byloje BAB Ūkio bankas buvo pareiškęs reikalavimus BUAB „Vakuolė“ dėl banko nuosavybės į nagrinėjamoje byloje ginčo objektu esančius kilnojamuosius daiktus pripažinimo, kuriuos minėtu sprendimu teismas patenkino. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas laikė prejudicine nagrinėjamos bylos atžvilgiu, todėl konstatavo, kad ginčijamu Nutarimu 1.1. buvo pagrįstai nuspręsta įkaito turėtojui perduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą kartu su jame esančiais kilnojamaisiais daiktais.

Nesutikimą su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliantas grindžia argumentu, kad apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1175-555/2014 priimtu sprendimu, kadangi juo bankui įkeisto turto priklausiniais buvo pripažinta tik dalis kilnojamųjų daiktų, o ne visi Nutarimo 1.1. pagrindu perduotini daiktai.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad civilinėje byloje Nr. 2-1175-555/2014 buvo nuspręsta ne dėl visų nagrinėjamoje byloje ginčo objektu esančių kilnojamųjų daiktų nuosavybės pripažinimo BAB Ūkio bankas. Kaip matyti iš nurodytoje byloje priimto 2014-09-02 sprendimo turinio (LITEKO duomenys), banko ieškinio reikalavime pripažinti jam nuosavybės teisę nurodyti kilnojamieji daiktai sutapo su skundžiamo kreditorių susirinkimo Nutarimo priede nurodytu kilnojamuoju turtu (t. 1, b. l. 17-18), tačiau bylos nagrinėjimo eigoje bankas atsisakė ieškinio reikalavimo kai kurių kilnojamųjų daiktų atžvilgiu ir teismas šį atsisakymą priėmė bei bylą toje dalyje nutraukė. Atsiliepime į skundą bankas nurodo, kad toks dalies ieškinio reikalavimo atsisakymas buvo sąlygotas nustatytos aplinkybės, kad ne visi ieškinyje nurodyti kilnojamieji daiktai yra išlikę, todėl palaikyti reikalavimą objektyviai neegzistuojančio turto atžvilgiu nebūtų teisiškai tikslinga.

Kita vertus, nepaisant nustatytos aplinkybės dėl civilinėje byloje Nr. 2-1175-555/2014 BAB Ūkio bankas nuosavybei pripažintų kilnojamųjų daiktų nesutapimo su skundžiamo Nutarimo 1.1. priede nurodytu bankui perduotinu kilnojamuoju turtu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog tarp minėtos ir nagrinėjamos bylos egzistuoja prejudicinis ryšys (CPK 182 str. 2 p.). Todėl konstatuotina, kad apygardos teismas turėjo ir galėjo minėto teismo sprendimo pagrindu nagrinėjamoje byloje atmesti apelianto skundą dalyje dėl Nutarimo 1.1. pripažinimo negaliojančiu.

Pažymėtina, kad apeliantas nesutikimą su ginčo Nutarimu 1.1. grindė argumentais, kad kilnojamasis turas nebuvo įkeistas bankui kartu su nekilnojamuoju turtu, kad bankas per plačiai interpretuoja įkeitimo lakštus (t. 1, b. l. 7-8), t. y. kvestionavo banko nuosavybės teises kilnojamojo turto atžvilgiu. Nors civilinėje byloje Nr. 2-1175-555/2015 ginčo objektas su nagrinėjamo ginčo objektu sutapo ne visa apimtimi ieškovui atsisakius dalies reikalavimo, tačiau 2014-09-02 sprendime apygardos teismas nevertino ir nepasisakė atskirai dėl kiekvieno nurodyto kilnojamojo daikto, bet, atsižvelgęs į bankui įkeistų nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), buvusią paskirtį – degalinės, sprendė, kad juose esantys kilnojamieji daiktai yra įkeisto nekilnojamojo turto priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso įkaito turėtojui – BAB Ūkio bankas. Minėtas teismo sprendimas šios bylos ginčo nagrinėjimo metu buvo įsiteisėjęs ir įgijęs res judicata galią (CPK 279 str. 4 d.), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pakartotinai nagrinėti argumentų, kuriais apelianto skunde buvo kvestionuojama banko nuosavybės teisė į degalinėse esančius kilnojamuosius daiktus. Taigi teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo skundo argumentų dėl Nutarimo 1.1. negaliojimo nepagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje Nr. 2-1175-555/2014 priimto teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išvardinti bankui nuosavybe pripažinti kilnojamieji daiktai nevisa apimtimi sutampa su ginčo Nutarimo priede nurodytais bankui perduotinais kilnojamaisiais daiktais, gali sukelti tam tikrų sunkumų administratoriui vykdant skundžiamą teismo nutartį. Kita vertus, prielaida dėl galimų problemų vykdymo procese, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti ginčo Nutarimą negaliojančiu vien tik tam, kad administratorius galėtų patikslinti bankui perduotino kilnojamojo turto sąrašą. Tuo labiau kad atsiliepime į skundą BAB Ūkio bankas nurodo, jog dalis Nutarimo priede išvardintų kilnojamųjų daiktų objektyviai neegzistuoja, todėl tikėtina, kad nereikalaus administratoriaus įvykdyti Nutarimą dėl turto perdavimo ir priede nurodytų, bet, jo paties teigimu, neegzistuojančių kilnojamųjų daiktų. Ginčo Nutarimo panaikinimas vien šiuo formaliu pagrindu neatitiktų ir operatyvaus bankroto procedūrų vykdymo siekio.

Nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi apeliantas taip pat argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo BUAB „Vakuolė“ administratoriaus į bylą pateiktų rašytinių paaiškinimų ir juose pateiktų argumentų.

Atmesdamas šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, taip pat  įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Nepaisant to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą motyvais teismų praktikoje nevertinama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pateiktą šalies argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-117-706/2015).

Minėtuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovo BUAB „Vakuolė“ bankroto administratorius nesutikimą su ginčo Nutarimu grindė aplinkybėmis, jog BAB Ūkio bankas per vėlai išreiškė valią perimti įkeistą turtą, t. y. tuomet, kai turto pardavimas buvo vykdomas turto realizavimo be varžytinių procedūra, nors įstatymas tokios teisės įkaito turėtojui nesuteikia; taip pat, kad Nutarimas buvo priimtas nenurodant už kokią kainą bankas perima turtą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti argumentai iš esmės susiję su 2013-08-07 BUAB „Vakuolė“ pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtu nutarimu, kuriuo buvo nutarta BUAB „Vakuolė“ priklausančio ir BAB Ūkio bankas įkeisto neparduoto turto pardavimo kainų nemažinti ir pritarti turto perdavimui, sutikimą perimti nekilnojamąjį turtą pateikusiam įkaito turėtojui už paskutiniame pardavime nustatytą pardavimo kainą (t. 1, b. l. 65). Minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Tuo tarpu rašytiniuose paaiškinimuose pateikti administratoriaus argumentai išeina už šio ginčo nagrinėjimo ribų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jų vertinti ir dėl jų pasisakyti.

Dėl įkaito turėtojo pareigos perėmus įkeistą turtą padengti administravimo išlaidas (Nutarimas 1.2.)

BUAB „Vakuolė“ pakartotiniame kreditorių susirinkime Nutarimu 1.2. BAB Ūkio banko balsų dauguma nutarta nepritarti Nutarimo projektui, kuriuo nustatyta, kad perėmęs turtą BAB Ūkio bankas turi sumokėti 145 971, 37 Eur administravimo išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas pritarė BAB Ūkio bankas pozicijai, kad nagrinėjamu atveju administratoriaus prašoma sumokėti administravimo išlaidų suma yra nepagrįsta atitinkamais duomenimis, todėl sprendė, kad Nutarimas 1.2. yra teisėtas. Pažymėjo, kad bankroto administratoriui pagrindus prašomų atlyginti išlaidų dydį, neužkertamas kelias kreditorių susirinkimui šį klausimą spręsti pakartotinai.

Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada. Skunde nurodo, kad įkaito turėtojas balsavo prieš administravimo išlaidų atlyginimą, nors tokia jo pareiga imperatyviai nustatyta ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje. Anot apelianto, neišsprendus klausimo dėl administravimo išlaidų apmokėjimo iš lėšų, gautų už perduotą įkeistą turtą, klausimo dėl turto perdavimo nagrinėjimas yra negalimas, kadangi šie klausimai yra tarpusavyje susiję.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pagal ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalį BAB Ūkio bankas, kaip įkaito turėtojas, turi imperatyvią pareigą apmokėti jam perduoto įkeisto turto administravimo išlaidas. Pažymėtina, kad šios savo pareigos neginčija ir pats bankas. Kita vertus, šios pareigos imperatyvumas nesudaro pagrindo spręsti, jog įkaito turėtojas negali reikalauti pagrįsti prašomą atlyginti administravimo išlaidų sumą. Minėta ĮBĮ norma reglamentuoja, kad įkeisto turto administravimo išlaidos turi būti nustatytos kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ginčo išlaidos, jų galimas dydis buvo įtrauktos į administravimo išlaidų sąmatą ir nustatyta tvarka patvirtintos BUAB „Vakuolė“ kreditorių susirinkime. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (CPK 178 str.). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie prašomos 145 971, 37 Eur sumos pagrįstumą ir realumą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiam apygardos teismo išvada, kad naikinti Nutarimo 1.2. nėra pagrindo.

Skundžiamos teismo išvados teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir apelianto bei atsakovo BUAB „Vakuolė“ teiginiai, kad neišsprendus klausimo dėl administravimo išlaidų apmokėjimo iš lėšų, gautų už perduotą įkeistą turtą, klausimo dėl tokio turto perdavimo įkaito turėtojui nagrinėjimas negalimas.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nurodytą argumentą, pažymi, kad ĮBĮ normos nenumato, jog klausimo dėl administravimo išlaidų atlyginimo išsprendimas yra būtinoji sąlyga klausimui dėl įkeisto turto perdavimo nagrinėti. Kaip jau buvo paminėta, įkaito turėtojo pareigą apmokėti jam perduoto įkeisto turto administravimo išlaidas nustato įstatymas (ĮBĮ 33 str. 6 d.). Tuo tarpu aplinkybė, kad šiuo klausimu nebuvo priimtas atskiras kreditorių surinkimo nutarimas, nepaneigia nei BAB Ūkio bankas teisės perimti ginčo turtą, nei pareigos padengti šio turto administravimo išlaidas, kurių dydžio nustatymo klausimą, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, kreditorių susirinkimas galės nagrinėti iš naujo, administratoriui pateikus prašomas atlyginti išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Dėl kitų skundo argumentų

Nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi apeliantas grindžia aplinkybe, kad ginčijami Nutarimai buvo priimti išimtinai vien tik didžiausio kreditoriaus – BAB Ūkio bankas balsais ir naudingi tik šiam kreditoriui. Apelianto teigimu, bankas piktnaudžiavo savo padėtimi.

Pažymėtina, jog sprendžiant dėl skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, esminę reikšmę turi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (CK 1.5 str.) laikymosi aspektai bei, ar nebuvo pažeistos ĮBĮ nustatytos bankrutavusios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisės. Nagrinėjamu atveju nurodytų principų, bankrutavusios bendrovės ir / ar jos kreditorių interesų pažeidimas nebuvo nustatytas. Tuo tarpu kreditoriaus, turinčio balsų daugumą, naudojimasis įstatymo jam suteiktomis teisėmis, savaime negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas turima padėtimi.

Dėl šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų kitų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nepasisakytina, nes pagal kasacinį teismą pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                               Romualda Janovičienė