Baudž. byla Nr. N1-141-737/2015m.

                                                                                                 Proceso Nr. 1-01-1-06113-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija:  1.1.7.2.6; 1.1.7.2.7;

(S)

1.2.14,1.2.1; 1.2.14.3.1; 1.1.11.9;

JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 28 d.

Jonava  

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Petraškienė,

sekretoriaujant Astai Zujevienei, Inai Jankulskaitei,

dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei,

kaltinamajam K. P., jo gynėjui  advokatui Antanui Vitlipui ir įstatyminiam atstovui tėvui M. P.,

kaltinamajam M. A., jo gynėjai advokatei Albinai Cirulienei ir įstatyminei atstovei globėjai E. K.,

kaltinamajam E. J., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei ir įstatyminei atstovei motinai J. J.,

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavos r., LR pilietis, lietuvis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) mokyklos 10 klasės moksleivis,  gyv.  (duomenys neskelbtini) ( deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).), mokosi (Duomenys neskelbtini) jaunimo mokykloje, teistas: 1)2014-10-06 Jonavos rajono  apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2d. 9 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2) 2014-11-04 Jonavos rajono  apylinkės  teismo nuosprendžiu  pagal LR BK 178 str. 2d., 63 str. 9d.  10 mėn. 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant  jį būti namuose nuo 22  val. iki 6 val., tęsti mokslą ir nebendrauti su D. B.; 3) 2015-04-13 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2015-05-05)  nuteistas, pagal LR BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. galutine  bausme  laisvės atėmimu 10  mėnesių  (BK 63 str. 1 d., 4 d., 641 str.). Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str., paskirta bausmė subendrinta su 2014-11-04  nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 3 mėn. laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė  bausmė 1 metai ir 1 mėnesis laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.  Į bausmės laiką visiškai įskaityta bausmė atlikta pagal 2014-11-04 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį. 4) 2015-05-06 nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2015-05-27)  pagal LR BK 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. BK  63 str. 1 d., 4 d. nuteistas laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str., galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 m. 4  mėn.  Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d.,  bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2015-04-13 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 1 mėn. laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 (du) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.  Į bausmės laiką visiškai įskaityta bausmė atlikta pagal 2015-04-13 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 1 d., padarymu,

M. A,  asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavos r., lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, (duomenys neskelbtini) mokyklos 3 kurso moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 1 d., padarymu,

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, lietuvis, LR pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirba, nesimoko, gyv. (duomenys neskelbtini) 2015-10-02 Jonavos r. teismo baudžiamuoju teismo įsakymu (įsiteisėjo 2015-10-23) buvo nuteistas pagal BK 178 str. 2 d.  30  parų areštu, BK 641 str. galutinė bausmė skirta 20 parų arešto,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 1 d., padarymu,

n u s t a t ė :

K. P. ir E. J., veikdami bendrininkų grupėje, 2015 m. sausio 27 d. apie 22 val. 30 min. prie (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, (duomenys neskelbtini) panaudoję fizinį smurtą, tai yra suduodami koja ne mažiau kaip 8 smūgius M. C. į galvos sritį, pagrobė svetimą, M. C. priklausantį 51,50 euro vertės turtą: mobiliojo ryšio telefoną Huawei Ascend G510  50 eurų vertės su jame buvusia BITĖS „Labas“ SIM kortele 1,50 euro vertės.

Kaltinamasis K. P. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad apie įvykį nieko neprisimena, tik tai, kad smūgių jis nesudavė, tik ištraukė telefoną, kurį paskui pardavė O. Š..

Įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. perskaičius 2015-02-02 įtariamojo K. P. apklausos protokolą ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b.l. 124-126), kur jis parodė, kad telefoną pagrobė E. J., kurį jis pardavė O. Š.. M. išėjus su jais į lauką, jis su E. nusisuko nuo vaikinų prisidegti cigaretės, o atsisukęs pamatė, kad M. muša M., jį užgriuvęs ant žemės. M. kažkaip nustūmė M., sudavė smūgį M. į veidą ir  M. nukrito ant žemės. Tada dar M. kartu su E. sudavė kojomis ir rankomis smūgius M. į galvą ir į šonus, o E. dujų balionėliu papurškė M. į veidą dujų. M. sudavė smūgius M. į šonus, o E. sudavė smūgius M. į galvos sritį ir kojomis trypė M. galvą. E. ištraukė iš M. kelnių dešinės kišenės mobiliojo ryšio telefoną. Telefoną atimti sugalvojo E., kai su M. mušė M. 

Kaltinamasis E. J. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies. Patvirtino, kad  sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau dėl ko paaiškinti negali. Su draugais nesitarė jo mušti. Kuris pirmas sudavė smūgį nukentėjusiajam į pakaušį ir nuo kieno smūgio jis nukrito, nematė. Jis jį mušė jau gulintį ant žemės, rankomis ir kojomis sudavė gal 8 smūgius. Be jų trijų daugiau pašalinių žmonių nebuvo. C. telefono iš vis nematė. Įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. perskaičius jo 2015-03-20 įtariamojo  apklausos metu duotus parodymus(1 t. b.l. 11), kur jis parodė, kad sumušė jaunuolį ir jis ištraukė iš to jaunuolio kelnių kišenės telefoną, kurį padavė M. ar K, šių parodymų ne patvirtino, nei paneigė, paaiškindamas, kad pasakė tiek, kiek prisiminė. Apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams nemelavo, tačiau šiuo metu  neprisimena ar telefoną jis paėmė.

Be dalinio kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė nusikalstamos veikos padaryme įrodyta žemiau išvardintų, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu.

Nukentėjusysis M. C. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo pas draugę L. P. svečiuose, gėrė alkoholį. Pas L atėjo kaltinamieji ir liepė jam eiti į lauką. Iš M. kalbos suprato, kad nori jį užpulti. Išėjus prie laiptinės, jis atsirėmė prie durų ir pasakė, kad jeigu nori mušti, tai pirmyn. M. ėjo link jo ir kažką traukė iš kišenės. Pagalvojęs, kad tai bus ašarinės dujos, pats puolė ir trenkė jam tris kartus į veidą. Kažkuris iš galo trenkė jam į pakaušį ir jis parkrito, prarado kuriam  laikui sąmonę. Prabudęs, bandė keltis, o jie jį spardė, gavo ašarinių dujų. Kas papurškė dujų nežino, nes gulėjo ant žemės užsidengęs veidą, nes jį spardė. Kažkuris iš kelnių kišenės ištraukė telefoną. Dar bandė gulėdamas ant pilvo pasipriešinti, kad jo neištrauktų, bet vėl gavo dujų. Kaimynams pradėjus šaukti, jie pasišalino. Daro prielaidą, kad jį galėjo mušti daugiau nei trise, nes girdėjo balsus. Po to kai jis sudavė M. A. į veidą, pastarasis paėjo į šoną. Nematė, ar jis sudavė smūgius. Parašė per feisbuką A., kad grąžintų telefoną, tačiau šis atsakė telefono neėmęs ir minėjo, kad galimai E telefoną ištraukė. 

Liudytojas O. Š. apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino nusipirkęs iš K. P. už 9 eurus ir vieną pakelį cigarečių telefoną Huawei be sim kortelės. Telefonui sugedus, jį už 13 Eur pardavė D. detalėms. Apie įvykį nieko nežino.

Liudytojas J. A. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad būnant pas L, atėjo M, buvome tik trise, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Daugiau niekas nebuvo atėjęs. Jis pirmas išėjo namo. Po kelių dienų pamatė M ir, kad jis sumuštas. M. tik pasakė, kad sumušė ir atėmė telefoną.

Liudytoja A. D. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad pas L. P., buvo J, ji, L ir nukentėjusysis. Gėrė alų. M. pradėjo su L pyktis, kažką prikaišioti, tada L kažką pasakė ir atėjo kaltinamieji. M. išėjo. Įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. perskaičius 2015-02-24 liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. b. l. 37), ji juos patvirtino. A. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad maždaug apie 22.30 valandą, pas L į namus atėjo K. P., E. J., M. A., M. A.. K pasikvietė M į lauką pasikalbėti. Ji taip pat išėjo į lauką. L ir J pasiliko namuose. Iš vaikinų kalbos suprato, kad jie nori sumušti M už L. M. pirmas sudavė smūgį rankos kumščiu K. P. į veidą, o tuo tarpu M. A. stovėjo šalia jos. Tada visi vaikinai K. P., E. J., M. A., M. A. sušoko ant M. C., t.y. M pradėjo mušti. Kiek kiekvienas vaikinas sudavė smūgių M. pasakyti negali. Kas ir prie kokių aplinkybių iš M. paėmė telefoną, nematė, nes tuo metu jau buvo išėjusi.

2015-01-29 specialisto išvada Nr.G236/15(02) nustatyta, kad M. C. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, abiejų ausų kaušeliuose, užausių srityse, dešiniame skruoste, dešinėje plaštakoje, pereinant į dilbį, odos nubrozdinimai kaktoje, dešinėse momeninėje ir pakaušinėse srityse, dešinės ausies kaušelyje, dešinio riešo sąnario sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir yra būdingi kontaktams su ribotą paviršių turinčiais daiktais. Tikslaus trauminių poveikių skaičiaus nustatyti negalima, tačiau galima teigti, kad jų galėjo būti nemažiau aštuonių. Dešinės plaštakos ir dilbio sužalojimas būdingas savigynai. Nesant med. duomenų, patvirtinančių ilgesnį kaip 10 dienų sveikatos sutrikdymą, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( tiek po vieną, tiek grupėmis, tiek visumoje) (1 t. b.l. 26-27).

2015-02-02 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nukentėjusysis M. C. iš veido bruožų atpažino M. A., kaip asmenį, kuris 2015-01-27 apie 22.30 valandą buvo kartu su K. P. ir dar vienu nepažįstamu vaikinu prie (duomenys neskelbtini) namo, ir jam sudavė smūgius į galvos sritį (1 t. b.l. 23-24).

2015-01-28 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole apžiūrėjus vietą (duomenys neskelbtini)., pėdsakų, tinkamų identifikavimui nerasta, paimta pirštinė (1 t. b.l. 1-8).

2015-04-14 apžiūros protokolu apžiūrėti: įvykio vietoje paimta pirštinė ir nukentėjusiojo pateikta mobiliojo ryšio telefono Huawei Ascend G510“ dėžutė (1 t. b.l. 15).

Įrodymų įvertinimas

Vertinant teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, nustatyta, kad kaltinamieji patys ėjo ieškoti nukentėjusiojo į  namus pas L. P.. Ten radę nukentėjusįjį, jam liepė eiti į lauką. Išėjus į lauką, nukentėjusysis pamatęs, kad M. A. su ranka kišenėje eina link jo, sudavė jam kelis smūgius, o po to pajuto eilę smūgių iš nugaros – tai yra priešingos pusės nei stovėjo M. A.. Mušamas parkrito ant žemės, užsidengė veidą. Nustojus mušti, pajuto, kaip kažkas iš galinės kelnių kišenės ištraukia jo mobilaus ryšio telefoną. Tik E. J. pripažįsta sudavęs smūgius M. C.. K. P. bei M. A. neigia mušę nukentėjusįjį. Nukentėjusysis patvirtino, kad jį mušė ne vienas vaikinas, tai juto iš smūgių intensyvumo. Kas konkrečiai jam sudavė smūgius, jis nematė. Specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas galėjo būti nemažiau aštuonių smūgių pasekoje. Teisiamojo posėdžio metu perskaitytais A. D. parodymais, kuriuos ji pati patvirtino teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad nukentėjusįjį mušė K. P. ir E. J.. Ikiteisminio tyrimo metu E. J. patvirtino, kad M. C. sumušė trise. K. P. neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam ir ikiteisminio tyrimo metu.

Teismas vertindamas teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgia į tai, kad liudytoja A. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė prieštaringus parodymus. Anot liudytojos, nukentėjusysis pirmas pradėjo konfliktą suduodamas ne M. A., o K. P.. Ji taip pat nurodo, kad konflikte dalyvavo ir M. A., kuris taip pat buvo užėjęs pas L. P. ir, kuris mušė nukentėjusįjį. Šie liudytojos parodymai prieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams. Tiek kaltinamieji, tiek ir pats nukentėjusysis davė vienodus parodymus apie tai, kad pirmuosius smūgius M. C. sudavė M. A.. Todėl būtent šiais parodymais, teismas  tiki ir jais grindžia savo išvadas, o liudytojos A. D. parodymais remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams. 

Teismas, vertindamas kaltinamųjų E. J. ir K. P. veiksmus, atsižvelgia į nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, bei pačių kaltinamųjų parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme ir sprendžia, kad kaltinamųjų E. J. ir K. P. kaltė dėl plėšimo M. C. atžvilgiu įrodyta pilnai.  Kaltinamasis K. P. pripažįsta aplinkybę, kad iš M. C. kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, kurį pardavė O. Š..  O. Š. patvirtina iš K. P. pirkęs šį telefoną, o M. C. nurodo, kad po to kai sužalotas gulėjo ant žemės, pajuto, kaip iš kelnių kišenės buvo ištrauktas telefonas. Kas jį ištraukė jis nematė. E. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad mušęs M. C., daugiau nurodė neprisimenantis ką daręs, tačiau patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas tyrėjui nemelavo, o BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsinus E. J. parodymus, nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nurodęs, kad būtent jis su M ir K sumušęs nukentėjusįjį, ištraukė iš jo telefoną, kurį vėliau perdavė ar tai K, ar tai M (neprisimena). Remiantis šiais kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, specialisto išvada, kuria konstatuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, teismas vertina, kad nors ir byloje nėra duomenų apie tai, kad smurtas nukentėjusiojo  M. C. atžvilgiu buvo pradėtas vartoti, turint tyčią apiplėšti, tačiau vėlesni kaltinamųjų E. J. ir K. P. veiksmai užvaldant turtą, rodo, kad tyčia apiplėšti nukentėjusįjį kilo pradėjus jį mušti. Bendri kaltinamojo K. P. bei E. J. veiksmai (vienas vartotojo smurtą – kitas ištraukė telefoną) rodo, kad kaltinamieji nukentėjusįjį apiplėšti susitarė konkliudentiniais veiksmais, t.y. matydami vienas kito veiksmus, ir toliau veikdami, tokiu būdu parodant, kad bendrai siekiamos pasekmės juos tenkina. Nors teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji keitė savo parodymus,  nurodydami pradžioje E. J. ištraukė telefoną, vėliau – kad K. P., šių prieštaravimų teismas nelaiko esminiais, keliančiais abejonių dėl inkriminuojamos veikos padarymo. Nustatyta, kad kaltinamieji E. J. ir K. P. veikė grupėje, todėl jų veiksmų kvalifikacija, nuo to kuris iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną, nepriklauso. Kiekvieno iš kaltintųjų veiksmai buvo nukreipti į vieningo rezultato siekimą, apimti vieninga tyčia, todėl laikytina, kad teisiamojo posėdžio metu pilnai įrodyta, kad K. P. ir E. J., veikdami bendrininkų grupėje, 2015 m. sausio 27 d. apie 22 val. 30 min. prie (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, (duomenys neskelbtini)., panaudoję fizinį smurtą, tai yra suduodami koja ne mažiau kaip 8 smūgius M. C. į galvos sritį,  pagrobė svetimą, M. C. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną su kortele, bendros 51,50 euro vertės.

Kaltinamųjų K. P. ir E. J. veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 1 d., kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamųjų K. P. ir E. J. kaltinime nurodyta, kad panaudojus fizinį smurtą, tai yra sudavus eilę smūgių, ko pasekoje nukentėjusiajam nežymiai buvo sutrikdyta sveikata, tokiu būdu buvo atimta galimybė priešintis. Vadovaujantis teismų praktika, kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str., yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę (2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“). Šioje byloje duomenų, kad be M. C. atžvilgiu panaudoto fizinio smurto nėra duomenų, kad buvo pavartoti kiti veiksmai, kuriais buvo atimta nukentėjusiajam galimybė priešintis, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama.

Kaltinamieji K. P. ir E. J. nors ir keitė parodymus proceso eigoje, tačiau teisiamojo posėdžio metu savo kaltę iš dalies pripažino, nurodė, kad dėl padarytos veikos gailisi, todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamųjų amžių ir brandą, šią aplinkybę laiko atsakomybę lengvinančia. Taigi, kaltinamųjų atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamasis M. A. kaltinamuoju aktu taip pat buvo kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d., tai yra tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su K. P. ir E. J., 2015 m. sausio 27 d. apie 22 val. 30 min. prie (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, (duomenys neskelbtini) .,  panaudojęs fizinį smurtą, tai yra suduodant koja ne mažiau kaip 8 smūgius M. C. į galvos sritį,  tuo padarant nežymų M. C. sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą, M. C. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną su Sim kortele bendros  51,50 euro vertės.

Kaltinamasis M. A. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad vaikščiojant Ruklos miestelyje su E ir K, išgirdo, kad C mušė L ir pasiūlė nueiti pasikalbėti su juo, nes L jo draugė. Pasakė, kad per Naujus metus jį mušė ir jam patiko. Nuėjo pas L. išsikvietė M. į lauką. Kaip tik jis ir K. prisideginėjo cigaretę, o pakėlus galvą M. jam trenkė ir jis parkrito. Atsikeliant M jam sudavė vėl. Tada atsistojo ir trenkė jam atgal iš dešinės ir iš kairės, kiek prisimena, pataikė tik vieną smūgį, po to nuėjo dėti sniego ant kraujuojančios akies, kas vykos po to – nematė. Vėlesnio teismo posėdžio metu M. A. pakeitė savo parodymus, teigdamas, kad apskritai smūgių M. C. nesudavė, o anksčiau teigė sudavęs dėl to, kad norėjo pasirodyti pranašesnis prieš draugus.

Vertinant konkrečią teisinę situaciją, svarbu nustatyti kaltinamųjų susitarimo ribas. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamieji M. C. atžvilgiu buvo nusiteikę konfliktiškai, jau eidami pas L. P. ieškoti M. C., buvo nusiteikę prieš jį vartoti fizinį smurtą. Tai patvirtina jų pačių parodymai, apie tai, kad tarpusavyje, eidami pas nukentėjusįjį, kalbėjo, kad „M. C. patinka būti mušamam“; M. C. parodymai, apie tai, kad iš L. P. buto jam kaltinamieji liepė išeiti į lauką, sakydami, kad nenori mušti prie vaiko. Šiuos M. C. parodymus patvirtino ir A. D.. Teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta jokių duomenų apie susitarimą pagrobti nukentėjusiojo turtą. Vertinant kaltinamųjų veiksmus įvykio vietoje, nustatyta, kad pirmasis fizinį smurtą pradėjo vartoti pats nukentėjusysis M. C.. Tai patvirtino tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja A. D.. Apie tai, ar pats M. A. sudavė M. C., byloje yra skirtingi duomenys. Pradžioje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu M. A. teigė sudavęs M. C. 2 smūgius gindamasis, vėliau, jis pakeitė savo parodymus ir teigė, kad jokių smūgių M. C. jis apskritai nesudavė. Pats M. C. nurodo, kad iš karto M. A. jam tikrai atgal netrenkė, nes jis gavo smūgį iš nugaros, o ne iš priekio, kur stovėjo M. A., o kas po to sudavė jam apskritai nematė. Analogiškus parodymus M. C. buvo davęs ir 2015-02-02 apklausiamas tyrėjų iš karto po įvykio (1t.b.l.17-18), todėl jais teismas neturi pagrindo netikėti. Tad teismas kritiškai vertina tą pačią dieną atliktą asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką veiksmą, kurio metu užfiksuota, kad nukentėjusysis M. C. atpažino M. A., kaip asmenį, kuris 2015-01-27 apie 22.30 valandą buvo kartu su K. P. ir dar vienu nepažįstamu vaikinu prie (duomenys neskelbtini) namo, ir jam sudavė smūgius į galvos sritį. Protokolas surašytas lakoniškai, nedetalizuota kuris vaikinas konkrečiai sudavė nukentėjusiajam smūgius, todėl teisiamojo posėdžio metu bei 2015-02-02 atliktų M. C. apklausų kontekste, parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuotus duomenis apie tai, kad būtent M. A. sudavė nukentėjusiajam smūgius, vertina kaip prieštaringus, kuriais negali būti grindžiama M. A. kaltė.

Kad M. A. sudavė M. C. teigė kaltinamieji K. P. ir E. J. ikiteisminio tyrimo metu apklausiami įtariamaisiais, tačiau teisiamojo posėdžio metu šios aplinkybės nepatvirtino. Teisiamojo posėdžio metu tik pats kaltinamasis M. A. nurodė sudavęs M. C. smūgius, tačiau vėlesnio posėdžio metu pats šiuos parodymus paneigė, motyvuodamas, kad save apkalbėjo  norėdamas pasirodyti pranašesnis prieš draugus. Taigi, šiuo atveju duomenys, kuriais grindžiama M. A. kaltė, yra tik prieštaringi paties kaltinamojo parodymai, kurių teismas nelaiko pakankamais jo kaltei pagrįsti. Byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad kaltinamieji buvo susitarę pagrobti M. C. telefoną, priešingai – aukščiau aptarti įrodymai pagrindžia, kad jie tarėsi tik nukentėjusiojo atžvilgiu vartoti smurtą. Nėra duomenų ir apie tai, kad M. A. konkliudentiniais veiksmais būtų prisijungęs prie daromo plėšimo. Nepaneigti kaltinamojo parodymai apie tai, kad gavęs smūgius nuo nukentėjusiojo, jis atsitraukė nuo įvykio vietos atokiau, dėjo ant sužalotos akies sniegą ir nematė, kaip buvo pagrobtas telefonas. Priešingai, pats nukentėjusysis M. C. nurodė, kad po to, kai jis M. A. sudavė tris smūgius, pastarasis paėjo į šoną.

Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas). Ši taisyklė įtvirtinta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti); (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-144/2007). Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme buvo imtasi visų įmanomų priemonių abejonėms ir prielaidoms dėl M. A. inkriminuojamos veikos pašalinti, tačiau nepavyko surinkti pakankamai duomenų, pagrindžiančių šio kaltinamojo susitarimą įvykdyti plėšimą bendrininkų grupėje ar atlikimą į plėšimo sudėtį įeinančių veiksmų, taip pat abejonių dėl M. A. suduotų smūgių M. C., todėl teismas sprendžia, kad byloje kilusių abejonių ir prielaidų, kad M. A. padarė plėšimą ar nežymų sveikos sutrikdymą, pašalinti nebėra objektyvių galimybių, ir jos vertintinos kaltinamojo M. A. naudai. Tad kaltinamasis M. A. pagal LR BK 180 str. 1 d., išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

Bausmės skyrimo klausimai

Kaltinamasis K. P. padarė vieną apysunkę baigtą nusikalstamą veiką. Veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma iš savanaudiškų paskatų. Kaltinamojo K. P. veikoje  yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis veiką padarė  bendrininkaujant, būdamas bendravykdytoju. K. P. administracine tvarka nebaustas (1 t. b.l. 71), Jonavos PSPC pas gydytoją  psichiatrą dėl psichikos ligos nesilankė, nesigydė. Priežiūroje dėl priklausomybės ligų  neįrašytas (1 t. b.l. 73), Jonavos jaunimo mokyklos ir Kauno nepilnamečių izoliatoriaus - pataisos namų charakterizuojamas patenkinamai (1 t. b.l. 74,77).

K. P. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, 16 metų amžiaus. Kaltinamojo elgesiui neigiamos įtakos turėjo tėvų skyrybos ir šeimos iširimas. Šeimoje yra 3 nepilnamečiai vaikai. Jis liko gyventi su tėčiu ir sese. Pasak kaltinamojo, motina piktnaudžiauja alkoholiu. K. P. amžius atitinka socialinę brandą, nepilnametis sveikatos problemų neturi. Vertinant anksčiau paskirtų bausmių, o būtent laisvės apribojimo efektyvumą, darytina išvada, kad bausmė savo tikslų nepasiekė, nes kaltinamasis jos neatlikęs ir vėl nusikalto. K. P. nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas, padarė būdamas teistas (2014-10-06, 2014-11-04 nuosprendžiais) už tyčinių veikų padarymą, todėl BK 27 str. prasme laikytinas recidyvistu. Kaltinamasis nors yra jauno amžiaus, tačiau už tyčinių nusikaltimų padarymą, teisiamas penktą kartą, tad darytina išvada, kad ši nusikalstama veika yra neatsitiktinė, tai nevienkartinių kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų loginė pasekmė ir gyvenimo būdas, todėl, atsižvelgiant į bausmės paskirtį, kaltinamajam parinktina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas. Teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės dydis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo nepilnametystę, nusikalstamos veikos pasekmes, padarytos žalos dydį, parinktinas žemesnis už sankcijoje numatytą tos bausmės rūšies vidurkį. Paskirta bausmė baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka bendrintina su ankstesniais nuosprendžiais paskirta galutine bausme.

Kaltinamasis E. J. padarė vieną apysunkę baigtą nusikalstamą veiką. Veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma iš savanaudiškų paskatų. Kaltinamojo E. J. veikoje yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis veiką padarė bendrininkaujant, būdamas bendravykdytoju. E. J. baustas administracine tvarka (1 t. b.l. 93),  Jonavos PSPC PSC epizodiškai lankėsi nuo 2005 m., priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas (1 t. b.l. 96). E. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas 16 metų amžiaus. Kaltinamasis gyveno su mama, patėviu, sesėm, broliu, daugiavaikėje 6 asmenų šeimoje, dviejų kambarių bute. Keturi vaikai gyveno viename kambaryje. Tėvas miręs, šeimos išlaikymu rūpinosi patėvis. Tad nepilnamečio buities sąlygos vertintinos kaip skurdžios. Pats E. J. patvirtino, kad dažnai praleisdavęs pamokas. Nepilnamečio motina, atstovė pagal įstatymą J. J. patvirtino, kad E. J. iki 5 klasės buvo taikytas namų mokymas, vėliau ėjo į mokyklą, tačiau mokėsi pagal adaptuotą programą. Nuo vaikystės yra nustatytas elgesio bei raidos sutrikimas, jis turi invalidumą. E. J. 2015-10-02  Jonavos r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą, tačiau nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė būdamas neteistas.  Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, E. J. parinktina artima vidurkiui arešto bausmė.

Civilinis ieškinys

Ikiteisminio tyrimo metu pareikšto 51,50 euro ( 1 t. b.l. 21) civilinio ieškinio M. C. teisiamojo posėdžio metu atsisakė, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pakuotė Nr. 1, kurioje mobilaus ryšio telefono dėžutė, pirštinė nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-307 str.,

n u s p r e n d ž i a :

K. P., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir nuteisti  laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. 64 str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo  būdu subendrinti su 2015-05-06 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 2 (du) metus 3 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. 

Į bausmės laiką visiškai įskaityti bausmę atliktą pagal 2015-05-06 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį bei laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (nuo 2015-02-02 iki 2015-04-13).

K. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti, nuosprendžiui įsiteisėjus – jį suimti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir nuteisti  areštu 25 (dvidešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo  būdu subendrinti su 2015-10-02 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 20 parų arešto bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 35 (trisdešimt penkias) paras arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Į bausmės laiką visiškai įskaityti bausmę atliktą pagal 2015-10-02 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą bei laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (nuo 2015-02-02 iki 2015-02-03).

E. J. iki bausmės vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti – pakeisti į suėmimą.

M. A.,  a.k. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 180 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

M. A. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio  įsiteisėjimo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Procesą dėl M. C. pareikšto  51,50 euro civilinio ieškinio nutraukti, civiliniam ieškovui atsisakius ieškinio.

Mobilaus ryšio telefono dėžutę bei pirštinę nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam – nuo nuorašo įteikimo,  gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Jonavos rajono apylinkės teismą.

            Teisėja                                                                                             Jūratė Petraškienė