Nr. DOK-4255
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01036-2024-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2025 m. gruodžio 5 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CarLo LT“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,CarLo LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,MYLIOS“ dėl žalos atlyginimo, kuria buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 6 d. sprendimas.
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 330 straipsnį, kadangi nors konstatavo grubias materialinės teisės taikymo klaidas, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo nepakeitė ir nepanaikino. Kolegija, skundžiama nutartimi konstatuodama esmines pirmosios instancijos teismo sprendimo klaidas – neteisingą sutarties aiškinimą, civilinės atsakomybės rūšies sumaišymą, netikslias faktines išvadas ir klaidingą ieškovės nuostolių teisinį kvalifikavimą – turėjo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau to nepadarė. Atitinkamai, skundžiama nutartis prieštarauja CPK 330 straipsniui, kuris materialinės teisės normų pažeidimą įtvirtina kaip tiesioginį ir pakankamą pagrindą sprendimui panaikinti ar pakeisti, taip pat Konstitucinio Teismo suformuluotai instancinės sistemos paskirčiai šalinti žemesnių instancijų teismų klaidas.
2. Teismai skundžiama nutartimi nepagrįstai suteikė prioritetą ekonominiam naudingumui, o ne teisėtai sudarytai sutarčiai ir jos išsaugojimui. Išaiškinimas, kai pirmenybė teikiama ne sutarties išsaugojimui, o jos pažeidimui, prieštarauja ir Lietuvos teisėje taikomam favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principui, kuris teikia prioritetą sutarčiai, t. y. nuostatą, jog, nepaisant sunkumų, iškilusių sudarant ir (ar) vykdant sutartį, paprastai šalių bei visuomenės interesus labiausiai atitinka sutarties išsaugojimas, o ne nutraukimas ar pripažinimas negaliojančia, ar nesudaryta. Tai, kad ekonominis nenaudingumas nėra pagrindas pažeisti sutartį yra išaiškinęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012).
3. Bylą nagrinėję teismai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad minimalios paslaugų apimties ir fiksuotos kainos susitarimas buvo esminė sutarties sąlyga ir šalių rizikos paskirstymo pagrindas, tačiau vertino, kad atsakovės nepateikti užsakymai dėl sumažėjusio poreikio nelaikytini sutarties pažeidimu. Teismai neteisingai aiškino kas sutarties atžvilgiu turėtų būti suprantama kaip objektyvios priežastys, dėl kurių galima būtų mažinti arba sustabdyti užsakymus.
4. Apeliacinės instancijos teismas netiesiogiai pritaikė CK 6.204 straipsnio pasekmes, nors šio straipsnio taikymo kriterijai nebuvo nustatyti. Toks sprendimas reiškia, kad teismas pritaikė įstatymą, kurio formaliai netaikė, todėl padarė materialiosios teisės taikymo klaidą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „CarLo LT“ (j. a. k. 300593596) 3224 (tris tūkstančius du šimtus dvidešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gruodžio 5 d. ARTEA banke, mokėjimo nurodymo Nr. 251317, kodas ZO97620.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Algirdas Taminskas
Egidija Tamošiūnienė