Baudžiamoji byla Nr. 1-553-1257/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13680-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1.1; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.2; 2.3.6.4.2
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 3 d.
Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Deimantė Montvydaitė,
sekretoriaujant Jurgitai Rulevičienei,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Gailiui,
kaltinamajam E. B.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, baigęs 9 klases, teistas: 1) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2016 m. gegužės 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė:
E. B. 2025 m. balandžio 19 d., apie 12.55 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,72 promilės neblaivumas), dėl asmeninių paskatų tyčia sudavė smūgį kumščiu P. P. į veido sritį, dėl ko P. P. griuvo ir susitrenkė galvą į trinkelių grindinį, tuo padarydamas nukentėjusiajam P. P. kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio kaktinės ir momeninės skilčių, nesukėlusį smegenų suspaudimo, dėl kurio reikalingas chirurginis gydymas, nosies kaulų lūžį, plėštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, poodinę kraujosruvą dešinėje pakaušio pusėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, nesukėlusio smegenų suspaudimo, dėl kurio reikalingas chirurginis gydymas, bei nosies kaulų lūžio P. P. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad iki įvykio nusipirko naują telefoną ir jį „užstatė“ tokiam T., kuris yra buvęs nusikaltėlis. Telefoną tikėjosi atsiimti. Tiksliai nepamena, tačiau galėjo būti 2025 m. balandžio 19 d., jis išėjo į miestą. Neneigia, kad tą dieną galėjo nuo pat ryto pradėti vartoti alkoholį. Jam sėdint miesto centre pamatė, kad P. P., apsvaigęs kaip nuo narkotikų, laiko tokios pačios spalvos, kaip jo, telefoną. Jis to P. P. nepažinojo, tačiau pagalvojo, kad jis su T. bendrauja, kad jie tą jo telefoną parduos, pragers. Trenkė P. P. į rankas ir telefonas iškrito. P. P. norėjo ant jo pulti, todėl jis trenkė jam į veidą ir jis nukrito. Nepamena, kiek kartų trenkė į veidą. Kai P. P. krito ant žemės, jis išsigando, nes matė, kad su galva trenkėsi. Tuomet priėjęs pakėlė jo galvą ir po ja pakišo savo striukę. Kai pakėlė galvą, nematė, kad yra sužalojimų, taip pat nematė kraujo. Laukė kol atvažiuos policija, greitoji pagalba, kurias iškvietė žmonės. P. P. buvo praradęs sąmonę, nejudėjo. Pripažįsta, kad nuo jo smūgio P. P. virto ant žemės ir kad jo veiksmai galėjo sukelti specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus. Nukentėjusiojo neatsiprašė, kadangi jo daugiau nebesutiko, jis buvo išvežtas į Klaipėdą. Sutinka su Valstybinės liginių kasos pateiktu civiliniu ieškiniu. Blogai vertina savo elgesį, jam pasirodė, kad P. P. laiko jam priklausantį telefoną, tačiau apsiriko ir sumaišė telefonus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kaltinamajam E. B. inkriminuojama nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo bei parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
N. P. P. parodė, kad 2025 m. balandžio 19 d., šeštadienį, buvo išvykęs pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus. Dienos metu, laiko nepamena, grįžo į Telšių miestą, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jam einant nuo (duomenys neskelbtini), prekybos centro „Maxima“, link miesto pagrindinio laikrodžio, netoli santuokų rūmų pastato priėjo nepažįstamas vyras. Vyras jam buvo nematytas, nežino, ar jis vietinis, taip pat negali pasakyti, nei kuo vardu, ar kokia pavardė. Gali pasakyti, kad vyras buvo aukštesnis už jį, apie 180-185 m. ūgio, stambesnis, kažkur apie 50 metų amžiaus, plikai skusta galva. Daugiau jokių išvaizdos bruožų ir aprangos požymių neįsidėmėjo. Priėjęs prie jo minėtas vyras paprašė 0,40 Eur. Pasakė, kad galės kartu atsigerti alaus, tačiau tam, kad tą alų nusipirkti, jam trūksta 0,40 Eur. Pinigų neturėjo, todėl kartu su tuo vyru, draugiškai kalbėdami, nuėjo prie centrinio laikrodžio, dar atsisėdę prie fontano kalbėjosi. Neatsakys, kokiomis temomis vyko pokalbis, tačiau tai buvo bendro pobūdžio pašnekesiai. Po to vėl ėjo link „Maxima“, vaikštinėjo (duomenys neskelbtini). Viskas buvo gerai, kai vienu metu, nutarė paskambinti draugui ir iš rūbų kišenės išsitraukė jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, mėlynos spalvos. Kiek pamena, jam net nespėjus paskambint draugui, vyras pamatęs telefoną, nieko nesakęs, jam stipriai kumščiu, berods du kartus, sudavė į galvos – veido sritį. Po smūgių jam iš rankų iškrito mobilaus ryšio telefonas ir jis neišlaikęs pusiausvyros griuvo visu kūnu ant trinkelėmis iškloto grindinio ir stipriai susitrenkė galvą. Negali atsakyti, ar buvo netekęs sąmonės, nes tolimesnių įvykių nebepamena, dėl ko tikėtina, jog kurį laiką buvo nesąmoningas. Tik kai jam iš rankų iškrito telefonas, matė kaip jį nuo žemės pasiėmė smūgius jam sudavęs vyras ir įsikišo į kišenę. Pradėjo kažką atsiminti, kai jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Jie jam pasakė, kad tuoj atvyks greitosios medicinos pagalbos paramedikai. Pareigūnams nurodė, kad pas vyrą, kuris jam sudavė, yra jo mobilaus ryšio telefonas. Po to buvo išvežtas į Regioninę Telšių ligoninę, o po to į Klaipėdos universiteto ligoninę, kur buvo gydytas 6 dienas. Gydymas jam neskirtas, išskyrus lovos režimą bei pagal poreikį gerti nuskausminamuosius. Dėl smūgių sudavimo jam išmušti du priekiniai dantys, tačiau pas odontologą nesikreipė. Dėl tuometinio girtumo ir patirtos galvos traumos kai kurių įvykio detalių gali ir neprisiminti ar ne visiškai teisingai nurodyti (1 t., b. l. 20-21).
L. T. D. parodė, kad E. B. pažįsta tik iš matymo. Pats šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) namuose, o E. B. dažnai juose lankosi. Būna, bendrose patalpose pakalba, tačiau su juo per daug nebendrauja. Šių metų balandžio mėnesį, laikotarpyje kažkur nuo 16 iki 18 dienos, tikslios dienos nepamena, jam būnant (duomenys neskelbtini) susitiko E. B.. Jis jam išsikalbėjo, jog negerai jaučiasi, kankina pagirios, norėtų alaus, tačiau neturi pinigų. Jam pasiūlė iš jo nusipirkti naują telefoną. Nežino, iš kur E. B. gavo šį telefoną, jis kažką užsiminė kad parsivežė iš Šiaulių, mokėjo 29 Eur. Telefonas buvo Nokia, mėlynos spalvos, akivaizdžiai matėsi, jog yra naujas, tačiau buvo be įpakavimo dėžutės. Nors jam telefono ir nereikėjo, tačiau pamatęs, jog E. B. telefonas labai geros būklės, t. y. naujas, jam pasakė, kad jei nori, gali jam duoti 5 Eur ir atiduoti savo senesnio modelio Nokia, kad jis turėtų telefoną. E. sutiko. Iš mėlynojo savo Nokia telefono išsiėmė savo SIM kortelę, ją įsidėjo į jo atiduotą Nokią telefoną, jam padavė 5 Eur ir viskas tuo pasibaigė. E. SIM kortelės abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). E. B. jam telefoną ne „užstatė“, o galima sakyti pardavė su iškeitimu į kitą telefoną, t. y. jam sumokėjo 5 Eur ir atidavė savo telefoną. Iš E. B. įsigytą telefoną laiko pas save. Minėto telefono niekam nedavė, nepažįsta P. P.. Tiksliai nežino, kas įvyko 2025 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini), tačiau lyg tai vakar E. būdamas (duomenys neskelbtini), pasakė, jog „davė į galvą kažkokiam narkomanui“. Aplinkybių ir detalių nekonkretizavo, t. y. nesakė, nei kodėl, o be to, jis nelabai juo patikėjo, nes jis labai lakios fantazijos žmogus, prisigalvoja visokių nebūtų dalykų, dėl ko nelabai kas jo kalbom tiki. Telefoną, įsigytą iš E. B., įvykio metu, t. y. 2025 m. balandžio 19 d., jis jau turėjo (1 t., b. l. 36-38).
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos B. M. 2025 m. balandžio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. balandžio 19 d. 12.55 val. gautas pranešimas, kad centre prie laikrodžio guli sumuštas vyras, kruvina galva. Galimai įvyko muštynės, kaltininkas yra vietoje, vyras su mėlynos spalvos maikute, pilkos spalvos kelnėmis, skusta galva. Nuvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), aikštėje sėdėjo sąmoningas, akivaizdžiai neblaivus, P. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurio veidas buvo kruvinas ties lūpomis, taip pat galvos galinė dalis kraujavo. P. P. nurodė, kad einant kartu su E. B., gim. (duomenys neskelbtini), jis kalbėjo jam priklausančiu mėlynos spalvos „Nokia“ telefonu ir staiga E. B. jam trenkė iš kumščio į veido sritį ir jis praradęs sąmonę nugriuvo ir susitrenkė griūdamas galvos galinę dalį. P. P. nurodė, jog jo minėtas telefonas yra pas E. B.. Įvykio vietoje buvo ir E. B., kuriam nustatytas 1,72 prom. neblaivumas. Atlikus dalinę apžiūrą E. B. prie savęs turėjo du telefonus: juodos spalvos telefoną „Nokia“, mėlynos spalvos telefoną „Nokia“. Paklausus E. B., kodėl šis trenkė P. P., nurodė, jog dėl telefono. Pas E. B. rastas mėlynos spalvos telefonas „Nokia“ grąžintas P. P.. Regioninės Telšių ligoninės priėmimo skyrius informavo, kad P. P. tolimesniam gydymui buvo išvežtas į Klaipėdos Respublikinę ligoninę (1 t., b. l. 9-11).
2025 m. balandžio 19 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ant P. P. veido lūpų matomas kraujas. Pakaušio srityje matoma kruvina žaizda bei patinimas (1 t., b. l. 54-59).
2025 m. balandžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), matoma aikštė, išklota trinkelėmis. Ant grindinio matoma juodos spalvos striukė su raudonos spalvos užtrauktuku. Šalia striukės matomos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują (1 t., b. l. 12-17).
2025 m. birželio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas 2025 m. balandžio 19 d. Telšių miesto vaizdo stebėjimo kamera Nr. VK16 ((duomenys neskelbtini)), 12.49 val. – 12.51 val., darytas vaizdo įrašas. Apžiūros metu nurodyta, jog vaizdo kamera fiksuoja veiksmą vykstantį (duomenys neskelbtini) ties autobusų stotele. Nuo 00:00:01 val. iki 00:00:11 val. tyrimui nereikšmingos informacijos neužfiksuota. Nuo 00:00:12 val., matomi du asmenys – (toliau – Asmuo ir Asmuo 1) pėsčiomis ateinantys nuo automobilių stovėjimo aikštelės pusės esančios priešais Swedbank pastatą. Abu asmenys kalbėdamiesi pereina Iždinės gatvę. Matoma, kad Asmuo, vilkintis šviesias sportines kelnes ir tamsų džemperį, kalba telefonu, o Asmuo 1, vilkintis šviesias kelnes, tamsią striukę su raudonos spalvos detale pečių srityje bei žydros spalvos marškinėlius po ja, ateina į (duomenys neskelbtini) ties autobusų sustojimu, apeina Asmenį iš nugaros atsistoja priešais jį, rūko. Vaizdo įrašo rodomu laiku 00:01:34 val. Asmuo 1 nusivelka ir po pažastimi pasikiša striukę, kažką gestikuliuodamas kaire ranka sako Asmeniui. Asmuo visą laiką galimai kalba telefonu, nes matoma ranka pridėta prie ausies. Vaizdo įrašo rodomu laiku 00:02:15 val. Asmuo Nr. 1 numeta ant žemės striukę. Kaire ranka trenkia Asmeniui per kairę ranką, su kuria jis laiko mobilųjį telefoną prie ausies, matoma kaip mobilusis telefonas nukrenta keletą metrų link autobusų stotelės. Iš kart po to Asmuo Nr. 1 du kartus smūgiuoja Asmeniui į galvos/veido sritį. Asmuo griūna ant žemės aukštielninkas (ant nugaros) į šonus atmestomis rankomis, galimai be sąmonės. Asmuo 1 nueina, ieško nukritusio mobilaus ryšio telefono. Jį randa bei grįžta prie ant žemės gulinčio Asmens, pasiima šalia esančią savo striukę, su ja perbraukia gulinčiajam per veidą. Asmuo nesureaguoja. Apžiūra baigiama (1 t., b. l. 132-134).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2025 m. gegužės 26 d. – 2025 m. gegužės 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad P. P. nustatyti sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio kaktinės ir momeninės skilčių, nesukėlęs smegenų suspaudimo dėl kurio reikalingas chirurginis gydymas, nosies kaulų lūžis, plėštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje, poodinė kraujosruva dešinėje pakaušio pusėje. Medicininiuose dokumentuose konstatuota, kad „išmušti 2 priekiniai dantys“, tačiau nekonkretizuota kurių dantų nėra, neaprašytos nesančių dantų dantenų makromorfologinės savybės. Nesant papildomų medicininių duomenų, dantų būklė nekvalifikuojama. Labiausiai tikėtina, kad nosies kaulų lūžis padarytas vieno tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu. Kiti sužalojimai galėjo gautis tiek griūvant be pašalinės jėgos poveikio, tiek griūvant po gauto smūgio ir kontaktuojant su kietu buku paviršiumi.Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytu laiku. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. P. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, nesukėlusio smegenų suspaudimo dėl kurio reikalingas chirurginis gydymas, bei nosies kaulų lūžio, jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 50-51).
2025 m. balandžio 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad T. D. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, IMEI: (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos. 2025 m. gegužės 5 d. daiktų apžiūros protokole fiksuota T. D. savanoriškai pateikto mobilaus ryšio telefono apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad telefonas „Nokia“, modelis „TA-1203“. Telefonas juodos – mėlynos spalvos korpuso. Priekinėje pusėje matomas juodos spalvos fone pilkos spalvos ekranas, po kurio matomi juodos spalvos guminiai mygtukai su skaitmenimis bei raidėmis. Paties telefono korpusas pagamintas iš mėlynos spalvos plastmasės. Nugarinėje telefono pusėje matomas įspaustas užrašas „Nokia“. Nuėmus galinį (nugarinį) dangtelį, matoma juodos spalvos „Nokia“, juodos spalvos įkrovimo baterija, po ja – vieta SIM kortelei, mobilaus ryšio telefono, jo įrenginio IMEI numeris: (duomenys neskelbtini), bei telefono kodas: (duomenys neskelbtini). Telefono įrenginio pagaminimo vieta nurodyta Vietnamas (1 t., b. l. 99, 100-106).
2025 m. gegužės 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad P. P. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia, TA-1174“. 2025 m. gegužės 5 d. daiktų apžiūros protokole fiksuota P. P. savanoriškai pateikto mobilaus ryšio telefono apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas nukentėjusiajam, P. P., priklausantis mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, kurio modelis „TA-1174“. Telefonas juodos – mėlynos spalvos korpuso. Priekinėje pusėje matomas tamsios spalvos ekranas, po juo juodos spalvos guminiai mygtukai. Paties telefono korpusas pagamintas iš mėlynos spalvos plastmasės. Nugarinėje telefono pusėje, matomas įspaustas užrašas „Nokia“. Nuėmus galinį (nugarinį) dangtelį, matoma juodos spalvos „Nokia“, įkrovimo baterija, po ja – „Tele2 Pildyk“ SIM kortelė bei mobilaus ryšio telefono, jo įrenginio IMEI kodai, t. y. IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), telefono kodas: (duomenys neskelbtini). Telefono įrenginio pagaminimo vieta nurodyta Vietnamas (1 t., b. l. 114-117, 118-124).
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. D. 2025 m. liepos 8 d. tarnybiniame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimti ir apžiūrėti du mobilaus ryšio telefono, o būtent: 1. 2025 m. balandžio 24 d. liudytojas T. D. savanoriškai pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, kurį įsigijo iš įtariamojo E. B.. 2025 m. gegužės 5 d. minėto telefono apžiūros metu nustatyta, jog telefonas mėlynos spalvos korpuso ir šio mobilaus ryšio įrenginio IMEI: (duomenys neskelbtini); 2. 2025 m. gegužės 5 d. nukentėjusysis P. P., savanoriškai pateikė savo mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. 2025 m. gegužės 5 d. minėto telefono apžiūros metu, nustatyta, jog telefonas – taip pat mėlynos spalvos korpuso, jo IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini). Siekiant išsiaiškinti visas reikšmingas šiam tyrimui aplinkybes, gauti duomenys apie įtariamajam E. B. priklausančio (naudojamo) telefono abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolės rezultatus, laikotarpio nuo 2025 m. kovo 15 d. iki 2025 m. balandžio 19 d. iš gautų duomenų nustatyta, jog įtariamajam E. B. priklausanti (naudojama) SIM kortelė, kurios abonento numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 14 d. iki 2025 m. balandžio 18 d. buvo dėta į mobilaus ryšio įrenginį, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini), t. y. į tą patį mobilaus ryšio įrenginį, kurį pateikė liudytojas T. D., kuris yra identiškos išvaizdos, kaip ir nukentėjusiojo P. P. mobilaus ryšio telefonas (1 t., b. l. 127-128).
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šioje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. B. 2025 m. balandžio 19 d., apie 12.55 val., (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų tyčia sudavė smūgį kumščiu P. P. į veido sritį, dėl ko P. P. griuvo ir susitrenkė galvą į trinkelių grindinį ir tuo padarė kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio kaktinės ir momeninės skilčių, nosies kaulų lūžį, plėštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje ir poodinę kraujosruvą dešinėje pakaušio pusėje. Specialisto išvada patvirtina, kad dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, nesukėlusio smegenų suspaudimo, dėl kurio reikalingas chirurginis gydymas, bei nosies kaulų lūžio P. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, todėl P. P. padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ištyręs tarpusavyje sutampančius ir vienas kitą papildančius įrodymus teismas daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis E. B. sužalojo P. P., nesunkiai sutrikdė jo sveikatą ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Bausmės skyrimas
Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Teismas, skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).
Skirdamas E. B. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, smūgis suduotas kumščiu į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ir patyrė sužalojimą galvos srityje), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus (dėl asmeninių paskatų) kaltinamojo asmenybę: teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką, bausmės atlikimo metu, daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba (1 t., b. l. 154-155, 157-167, 2 t., b. l. 1-53); tai kad nusikalstama veika padaryta žala, yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa) civilinis ieškinys, kuris neatlygintas, tai, kad nukentėjusysis P. P. civilinio ieškinio nereiškia (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam E. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 50 straipsnis). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).
Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis E. B. nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, turėtų būti subendrintina su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę kaltinamasis yra atlikęs, šiuo nuosprendžiu ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės nebendrintinos.
BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis pripažino savo kaltę, gailisi ir kritiškai vertina savo elgesį, į tai, jog nusikalstama veika nebuvo iš anksto planuota, padaryta spontaniškai, sutiktina su prokuroro nuomone, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis proporcingumo ir protingumo principais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant pareigas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalis, 6 dalies 6, 10 punktai).
Atidėdamas bausmės vykdymą teismas paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones (BK 75 straipsnio 6 dalis). Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinę nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į asmens sveikatą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 722 straipsnis).
Dėl civilinių ieškinių
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. CK 6.251 straipsnyje yra įtvirtintas visiško nuostolių (turtinės žalos) atlyginimo principas, t. y. padaryta turtinė žala turi būti atlyginta visa.
Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 1252 Eur sumai (1 t., b. l. 63-67, 83). Pateikti duomenys patvirtina, kad už nukentėjusiajam P. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų viešosioms įstaigoms Regioninei Telšių ligoninei ir Klaipėdos universiteto ligoninės filialui „Klaipėdos ligoninė“ buvo sumokėta 1252 Eur. Byloje nustatyta, kad nosies lūžis ir sužalojimai galvos srityje nukentėjusiajam padaryti kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, todėl Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo E. B. (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis).
N. P. P. civilinio ieškinio nereiškia.
Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo galiojimo, kardomųjų priemonių, kitų klausimų
Siekiant užtikrinti šioje byloje pareikštą civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį 1252 Eur sumai Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2025 m. liepos 8 d. nutarimu nuo 2025 m. liepos 8 d. iki 2026 m. sausio 8 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. B. turtui: piniginėms lėšoms, esančioms UAB „Artea“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 149-151). Atsižvelgiant į tai, kad civilinys ieškinys tenkintas visiškai, E. B. turtui skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki civilinei ieškovei priteistos sumos sumokėjimo (BPK 151 straipsnis).
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios E. B. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: telefonas „Nokia“, 2025 m. liepos 8 d. perdavimo priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Telšiai, Žemaitės g. 34, grąžintinas savininkui T. D., gim. (duomenys neskelbtini) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); laikmena su vaizdo ir garso įrašu (1 vnt) (vokas prie baudžiamosios bylos viršelio) paliktina prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2025 m. balandžio 19 d. 13.05 val. iki 2025 m. balandžio 20 d. 14.10 val., (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 6, 10 punktais, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vienerių) metų terminui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti galioti E. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Iš E. B. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 1252 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt du Eur).
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro D. S. 2025 m. liepos 8 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtui: piniginėms lėšoms, esančioms UAB „Artea“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistos sumos sumokėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: telefoną „Nokia“, 2025 m. liepos 8 d. perdavimo priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini)perduotą saugoti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Telšiai, Žemaitės g. 34, grąžinti savininkui T. D., gim. (duomenys neskelbtini); laikmeną su vaizdo ir garso įrašu palikti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Kaltinamajam E. B. išaiškinti, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Teisėja Deimantė Montvydaitė