Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-10-06][nuasmenintas sprendimas byloje][2A-437-153-2009].docx
Bylos nr.: 2A-437-153/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kaišiadorių raj. Vaiko teisių apsaugos tarnyba 188773916 tretysis asmuo
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
dėl išlaikymo vaikams priteisimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Šeimos teisė
Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos:
Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas:
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinio proceso esmė, paskirtis ir tikslai
Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kiti su apeliacija susiję klausimai

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-437-153/2009;

pirmosios instancijos teismo teisėjas Gintautas Kaulakis;

procesinio dokumento kategorija: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 78.2.1.

(S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

                                                    S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. balandžio 3 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų  Jolitos Cirulienės, Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,

dalyvaujant atsakovės N. L. atstovei advokatei S. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. L. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-152-359/2008 pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei N. L., trečiajam asmeniui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir

 

n u s t a t ė :

 

 

Ieškovas E. S. ieškiniu prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą, priteisti iš jo sūnui V. S., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą ir priteisti iš jo sūnui V. S., gim. (duomenys neskelbtini) , materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki sūnaus pilnametystės.

Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu iš jo buvo priteistas išlaikymas sūnui po ¼ dydžio gaunamų pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2000 m. kovo 15 d. iki sūnaus pilnametystės N. S. naudai. Nori, kad sūnus gautų reguliarias fiksuotas periodines išmokas, atitinkančias jo poreikius. Išlaikymo įsiskolinimo nėra. Po teismo priimto sprendimo priteisti išlaikymą, jo turtinė padėtis i nepasikeitė. Sūnus gyvena užsienyje su atsakove, jis su sūnumi nebendrauja.

Atsakovė N. L. su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atstovavimo išlaidas.   Nurodė, kad ieškovo padėtis pagerėjo, o jos pablogėjo. Ji augina dar vieną vaiką, jos ir ieškovo vaiką išlaiko jos sutuoktinis.

Trečiojo asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba nuomonės dėl ieškinio pareikšti negali, nes atsakovė negyvena jų rajone.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu iš ieškovo E. S. sūnui V. S., gim. (duomenys neskelbtini) išieškomo išlaikymo formą ir dydį jį padidindamas ir  iš ieškovo E. S. V. S. gim. (duomenys neskelbtini) priteisė  išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį, mokant nuo 2006 m. birželio 1 d. iki sūnaus pilnametystės.   Nepilnamečiui V. S. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę N. L..             

Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu iš E. S. buvo priteisti alimentai N. S. naudai sūnaus V., gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymui po ¼ dydžio E. S. gaunamų pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2000 m. kovo 15 d. iki sūnaus pilnametystės (b. l. 5). Ieškovo darbo užmokestis 2007 m. balandžio–2007 m. rugsėjo mėn. svyravo nuo 780 Lt iki 1200 Lt, o nuo gautų pajamų išskaičiuotas išlaikymas vaikui – nuo 195 Lt iki 250 Lt per mėnesį, 2007 m. spali–2007 m. gruodžio mėn. – išlaikymas išskaičiuotas atitinkamai 261 Lt, 284 Lt, 284 Lt (b. l. 60), nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. liepos mėn., išlaikymo dydis kito nuo 293 Lt iki 1158 Lt. Atsakovė su sūnumi gyvena Ispanijoje, nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 16 d. draudžiamųjų pajamų ir deklaruojamų pajamų neturėjo (b. l. 61, 115), asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto:  žemės sklypą bei gyvenamąją namą su priklausiniais, įsigytus 2004 m. rugsėjo 20 d. (b. l. 65-68). Ieškovas po teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo paveldėjo bendrovės akcijų, už kurias gauna dividendus, įsigijo automobilį, jam priklauso butas su rūsiu Kaune (b. l. 95).

Teismas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu nustatyta išlaikymo forma nėra pakankamai efektyvi, todėl turi būti pakeista,  nes ieškovo pajamos kinta kiekvieną mėnesį, o vaiko išlaikymo dydis negali būti taip dažnai keičiamas. Išlaikymas yra skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl kas mėnesį mokamos išmokos turi užtikrinti stabilų vaiko pragyvenimą, jo būtinų poreikių patenkinimą. Kai tėvai gauna kintamas pajamas, vaiko teisė gauti išlaikymą tinkamai apsaugoma, nustatant konkrečią kas mėnesį mokamų išmokų sumą. Pagal CK 3.192 str. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovo prašomas priteisti iš jo 400 Lt dydžio kasmėnesinio išlaikymo dydis yra mažesnis nei vidutiniška iš jo gaunamų pajamų išlaikymui išskaičiuota 421 Lt suma, kuri nustatyta remiantis ieškovo pateiktomis pažymomis. Teismo nuomone, ieškovo reikalavimas priteisti iš jo 400 Lt dydžio išlaikymą sūnui yra nepagrįstas, nes prašomo išlaikymo dydis yra mažesnis už šiuo metu sūnui teikiamą išlaikymą. Teismas nurodė, kad tikslinga padidinti iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį iki 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nes toks padidinimas neprieštarauja įstatymų nustatytiems reikalavimams bei įgyvendina prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principą. Vaikui išaugus padidėjo jo poreikiai. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad išlaikymo dydis turi būti nustatytas atsižvelgiant į jos nurodytas vaiko išlaikymui išlaidas per metus, kurios sudaro 41 232 Lt. Teismas nurodė, kad tokio išlaikymo priteisti iš ieškovo, atsižvelgiant į jo realią turtinę padėtį, nėra galimybės. Atsakovės nurodyta suma skaičiuota atsižvelgiant į Ispanijos pragyvenimo lygį, kuris palyginti su Lietuvos yra žymiai aukštesnis. Ieškovas  negali vaikui teikti tokio išlaikymo, reikalingo gyvenant Ispanijoje. Atsakovė turi papildomų išlaidų sūnui ugdyti ir lavinti, tačiau šios išlaidos nėra ekstraordinarios ir atsakovė, nors ir negauna savarankiškų pajamų, tačiau turi galimybę tenkinti didelius vaiko poreikius, ko ieškovas dėl savo turtinės padėties negali.

Apeliaciniu skundu atsakovė N. L. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti galioti bei priteisti iš ieškovo jos turėtas atstovavimo išlaidas pagal byloje pateiktus kvitus.

Apeliantės nuomone, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškino materialinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių motyvų:

1) teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3. 201 str. nuostatas. Teismas turėjo konstatuoti šalių turtinės padėties pasikeitimą po teismo sprendimo, nustačiusio išlaikymo dydį, priėmimo ir aplinkybę, jog šis pasikeitimas yra esminis. Byloje nebuvo nustatytas ieškovo turtinės padėties pablogėjimas, priešingai – ieškovo turtinė padėtis žymiai pagerėjo, todėl mažinti ar didinti priteistą išlaikymą nebuvo jokio teisinio pagrindo. Iš teismo sprendimo neaišku, ar teismas sumažino išlaikymą, ar jį padidino. Atsižvelgiant, kad išlaikymas vaikui 2008 m. svyravo nuo 293 Lt iki 1 158 Lt per mėnesį, teismas, nuspręsdamas paskirti tik 500 Lt dydžio išlaikymą, jį sumažino, nors sumažinti išlaikymo nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Iš ieškinio bei ieškovo paaiškinimų matyti, kad ieškovas slepia arba siekia slėpti pajamas, kad vaikas negautų didesnio  išlaikymo;

2) teismas nepaisė CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinto principo, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas. Teismo išvada, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu nustatyta išlaikymo forma nėra pakankamai efektyvi, todėl keistina, prieštarauja bylos medžiagai. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas dirba UAB „Senasis šilas“ ir yra šios bendrovės bendrasavininkis. 2008 m. sausio mėn.–2008 m. liepos mėn. ieškovo darbo užmokesčio vidurkis buvo 1 727 Lt, po sprendimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo jis paveldėjo bendrovės akcijų, už kurias kiekvienais metais gauna dividendų, ieškovas įsigijo automobilį, jam priklauso butas su rūsiu Kaune. Ieškovo materialinė padėtis pagerėjo kelis kartus ir turi tendenciją gerėti ateityje. Akivaizdu, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 2 d. nustatyta išlaikymo forma po ¼ dydžio ieškovo gaunamų pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį, šiuo atveju yra efektyvesnė, nes ieškovo pajamas sudaro ne tik gaunamas darbo užmokestis, bet taip pat ir dividendai už turimas UAB „Senasis šilas“ akcijas;

3) teismas neįvertino aplinkybės, kad sūnaus išlaikymui atsakovė išleidžia 41 232 Lt per metus, nes vaikas lanko privačią mokyklą, už kurią mokamas didelis mokestis. Nustatant priteisiamo  išlaikymo  dydį  atsižvelgiama  į tėvo (motinos) darbo užmokestį, turimas santaupas, nekilnojamąjį turtą ir pan. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Šio ginčo atveju būtinas vaikui vystytis sąlygas atitinkantis išlaikymas iš ieškovo negali būti priteisiamas dėl to, jog sūnus gyvena Ispanijos Karalystėje, todėl labiausiai užtikrinantis sūnui materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti jo įgimtus ir įgytus gebėjimus išlaikymas būtų priteisus iš ieškovo po ¼ dydžio ieškovo gaunamų pajamų. Toks vaikui teikiamas išlaikymas atitiktų tėvo turtinę padėtį bei garantuotų maksimalų poreikių tenkinimą, geresnį, kokybiškesnį išlaikymą, galėtų būti patenkinta daugiau ir įvairesnių vaiko poreikių;

3) teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias advokato išlaidų priteisimą, nepagrįstai nepriteisdamas atsakovei advokato išlaidų. Jeigu teismas ieškinį tenkino iš dalies, tai turėjo priteisti   išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų sumai.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovas E. S. nepateikė.

Apeliacinis skundas tenkintinas, teismo sprendimas panaikinamas.

           CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str.. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).

Įstatyme nustatyta galimybė, esant tam tikroms sąlygoms, pakeisti vieną išlaikymo būdą kitu. Aiškindami ir taikydami teisės normas, reglamentuojančias klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, tarp jų ir išlaikymo teisę, teismai pirmiausia turi vadovautis vaiko interesais (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad išlaikymo būdai parenkami ar keičiami pirmiausia atsižvelgiant į vaiko reikmių požiūriu svarbius, rūpimus ir vaikui naudingus dalykus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis J. J. v. P. J. byloje Nr. 3K-7-96/2003).

CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį teismas, remdamasis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu, gali pakeisti priteisto išlaikymo formą, t. y. parinkti išlaikymui naują iš CK 3.196 str. 1 dalyje išvardintų formų: priteisti vaikui kas mėnesį mokamas periodines išmokas, konkrečią pinigų sumą ar tam tikrą turtą.

Dėl nurodytų teisės normų taikymo sprendžiant išlaikymo formos pakeitimo bylas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CK 3.201 str. 1 ir 2 dalis pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba atsiradę papildomi vaiko poreikiai. Sistemiškai aiškinant straipsnio nuostatas, šios aplinkybės taikytinos ir 3 dalyje nurodytu atveju, kai sprendžiama dėl išlaikymo formos pakeitimo. Jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, nes kyla grėsmė vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis J. J. v. P. J. byloje Nr. 3K-7-96/2003).

Byloje yra ieškovo E. S. prašymas (b. l. 3-4) pakeisti išlaikymo formą ir dydį vietoje periodinių išmokų, kurios nustatytos teismo 2000 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ir sudaro ¼ d. ieškovo gaunamų pajamų (b. l. 5), priteisti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis konkrečią pinigų sumą – 400,00 Lt. Ieškovo prašymas pakeisti išlaikymo formą ir dydį grindžiamas sūnaus poreikiu gauti reguliarias fiksuotas periodines išmokas ir ieškovo nenoru, kad pašaliniai asmenys žinotų jo turtinę padėtį. Todėl remiantis anksčiau paminėtomis įstatymo nuostatomis, byloje svarstytinas tik vienas ieškovo nurodytas ieškinio pareiškime argumentas ar esamo išlaikymo dydis ir forma, kuris mokamas po ¼ dalį visų gaunamų ieškovo pajamų, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį,  periodinėmis išmokomis kas mėnesį, atitinka vaiko interesus. Kitas ieškovo motyvas laikomas teisiškai nereikšmingu sprendžiant klausimą dėl periodinių išmokų dydžio ir formos pakeitimo, todėl nesudaro pagrindo ieškovo reikalavimus patenkinti.

             Pagal byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nevengia ir reguliariai teikia išlaikymą vaikui, išlaikymo išmokos nuolat didėja. Ieškovas nuo 2004 m. gegužės 4 d. UAB „Senasis šilas“ dirba vadybininku, moka išlaikymą vienam vaikui (b. l. 8-9, 12), nuosavybės teise turi butą Kaune, paveldėjo akcijas (b. l. 95, 96). Ieškovo turtinė padėtis nuo 2000 m. pagerėjo. Vaikas gyvena su motina, motinos finansinė padėtis yra pakankamai gera - tai patvirtina pateikti byloje rašytiniai įrodymai. Vaikas lanko mokyklą, vaiko draudimas, mokymas ir transportas per metus kainuoja 6 545,00 eurų, vaiko išlaidų balansas patvirtina, kad atsakovė vaiko poreikiams išleido 82 464 Lt per du metus. Ieškovės vardu Lietuvos Respublikoje įregistruotas nekilnojamasis turtas, žemės sklypas ir pastatai (b. l. 62-68). Iš pateiktos byloje pažymos UAB „Senasis šilas“ matyti, kad ieškovo mokamo išlaikymo vaikui suma ne sumažėjo, o nuolat didėjo (b. l. 60). Tai savo atsiliepime į ieškinį patvirtino atsakovė, to neginčijo ir pats ieškovas (b. l. 124). Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad paskutinius šešis mėnesius vidutiniškai mokėjo po 421,00 Lt periodinių išmokų vaiko išlaikymui. Įvertinus nurodytas aplinkybes sprendžiama, kad šiuo metu nėra naudinga nustatyti fiksuotą periodinių išmokų vaikui sumą, nes ieškovo pajamos žymiai padidėjo ir tikėtina, kad ateityje nesumažės. Byloje nenustatyta realaus pagrindo išvadai, kad ateityje atsakovas dėl kurių nors priežasčių išlaikymo neteiks. Taip pat nenustatyta pablogėjusi tėvų turtinė padėtis arba nauji vaiko poreikiai, taigi nėra aplinkybių, atitinkančių CK 3.201 str. 1 ir 2 dalyse įvardytas būtinas sąlygas išlaikymo formai pakeisti, todėl ši išlaikymo forma nekeistina. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendime padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad yra teisinis pagrindas pakeisti išlaikymą, skaičiuojamą po ¼ d. nuo visų gaunamų ieškovo pajamų, į nuolatos mokamą fiksuotą pinigų (500,00 Lt) sumą periodinėmis išmokomis. Byloje nėra ginčo dėl atsakovės turtinės padėties, kaip nustatyta anksčiau, vaiko motina teikia visą išlaikymą nepilnamečiam sūnui, jos išlaidos gerokai viršija ieškovo mokamų periodinių išmokų vaiko išlaikymui sumą. Tačiau atsakovė neprašo padidinti arba keisti periodinių išmokų formą ar sumą. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad ieškovo reikalavimas, jog išlaikymas turi būti padidintas, nepagrįstas jokiais dėmesio vertais argumentais, todėl ieškovui neįrodžius, kad vaiko interesams kyla grėsmė, ieškovo  prašymas netenkintinas.

            Teisėjų kolegija  konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad tik pakeitus išlaikymo formą ir sumą bus visiškai apsaugoti vaiko interesai. Tokia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada nepagrįsta, nes paremta ieškovo prielaida dėl vaiko interesų užtikrinimo.

Dėl išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta keisti išlaikymo formą ir sumą, yra teisiškai nepagrįstas, priimtas neteisingai pritaikius ir išaiškinus nurodytas materialinės teisės normas bei nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl turi būti panaikintas, paliekant Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo tvarką. Skundžiamą sprendimą panaikinus klausimas išsprendžiamas iš esmės, priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 str.). Atsakovė pirmosios instancijos teisme apmokėjo advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei atstovavimą atsakovės interesams pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, iš viso 1 000,00 Lt (b. l. 106-108). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantei iš ieškovo priteistina 1000,00 Lt advokato pagalbai už atstovavimą pirmosios instancijos teisme apmokėti atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą ir į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio advokato išlaidų atlyginimo.

Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK80 str.1 d. 1 p., 88 str.1 d. 3 p., 93 str. 1 d.): žyminis mokestis už ieškinio pareiškimą (b. l. 4) - 144,00 Lt, už apeliacinį skundą (b. l. 130) - 180,00 Lt ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1) - 36,00 Lt, iš viso 360,00 Lt valstybei.

 

.            Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2 p. - 333 str.,

 

n  u  s p r e n d ž i  a :

 

              Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškovo E. S. ieškinį atmesti.

             Priteisti iš ieškovo E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) bylinėjimosi išlaidas:

              atsakovei N. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) 1000(vieną tūkstantį) Lt advokato atstovavimo išlaidoms padengti;

              žyminį mokestį: už ieškinio pareiškimą - 144,00 Lt  ir už apeliacinį skundą - 180,00 Lt, išlaidas susijusias su procesiniu dokumentų įteikimu, iš viso 360,00 (tris šimtus šešiasdešimt) Lt valstybei.

 

 

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                       Galina Blaževič

  

Kolegijos teisėjai                                                                                            Jolita Cirulienė

 

                                                                                                          Egidijus Tamašauskas             


Paminėta tekste:
  • CK3 3.192 str. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus
  • CK
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 3K-3-311/2007
  • CK3 3.3 str. Šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės