Baudžiamoji byla Nr. 2K-200-1073./2019

Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00064-2013-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2;

1.2.23.2.2.2; 2.1.7.1 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, 

dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,

nuteistajam R. L. (R. L.), jo gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžio.

        Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu R. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį areštu 90 parų, 201 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu trims mėnesiams, 259 straipsnio 2 dalį areštu 15 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šias bausmes subendrinus jas apimant, galutinė bausmė paskirta areštas 90 parų.

        R. L. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (dėl 4839 g kanapių ir jų dalių ir 8015 g kanapių dervos neteisėto disponavimo ir kontrabandos) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

        Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. S., K. P. (K. P.), A. N. (A. N.).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendis, be kita ko, pakeistas dėl R. L. – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. L. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (dėl 4839 g kanapių ir jų dalių bei 8015 g kanapių dervos neteisėto disponavimo ir kontrabandos), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: R. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šias bausmes ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį subendrinus apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų, ją paskirta atlikti pataisos namuose.

Pakeista nuosprendžio aprašomoji dalis, nurodant, kad nusikalstamas veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje bei 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų kontrabandos, nuteistieji M. S., K. P., A. N. padarė veikdami organizuota grupe su R. L.

        Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė : 

I. Bylos esmė 

1.       Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu R. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) už tai, kad, 

Laikotarpiu nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2013 m. gruodžio 24 d., gyvendamas Ispanijoje, Valensijos provincijoje, asmuo, dėl kurio byla išskirta (2019 m. balandžio 25 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Vidos Dautartienės nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas asmeniui mirus – toliau tekste asmuo, dėl kurio byla išskirta), subūrė organizuotą grupę sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti, parengė nusikalstamos veikos planą, sutelkė bendrininkus, susitarė dėl bendrininkų vaidmenų ir juos paskirstė. 2012 m. birželio mėn. asmuo, dėl kurio byla išskirta, į nusikalstamą veiką pasitelkė K. T., paskyrė jam narkotinių medžiagų ir pinigų, gautų už juos, kurjerio (gabentojo) vaidmenį, davė nurodymus, į kurias šalis (į Lietuvą, Didžiąją Britaniją, Olandiją ar Rusiją per Lietuvos Respublikos teritoriją) gabenti narkotines medžiagas iš Ispanijos, kur palikti vežamus krovinius, parvežti už narkotines medžiagas gautus pinigus, tam tikslui parūpindavo automobilius, be to, K. T. turėjo auginti kanapes. Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio mėn. viduryje asmuo, dėl kurio byla išskirta, pasitelkė M. S., išnuomotame name ir namo pagalbinėse patalpose, esančiose Ispanijoje, Valensijos provincijoje, (duomenys neskelbtini), jam buvo pavesta neteisėtai laikyti ir pakuoti asmens, dėl kurio byla išskirta, tiekiamą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, prie minėto namo auginti kanapes bei gabenti narkotines medžiagas iš Ispanijos į Lietuvą ir Didžiąją Britaniją. Ne vėliau kaip 2013 m. balandžio mėn. prie organizuotos grupės, siekdamas neteisėtai kontrabandos būdu gabenti narkotines medžiagas, prisijungė R. L. Daromiems nusikaltimams palengvinti ir konspiracijos tikslais organizuotos grupės nariai – asmuo, dėl kurio byla išskirta, M. S., K. T. ir R. L. – konspiravo nusikalstamą veiką, tarpusavyje ryšius palaikė, naudodami interneto ryšį, susirašinėjimą vykdydami ir saugodami elektroninio pašto dėžučių juodraščių nuorodose „draft“. 

Taip pat nuo 2013 m. balandžio mėnesio prie organizuotos grupės narių – asmens, dėl kurio byla išskirta, M. S., siekdamas neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis ir jas gabenti kontrabanda, prisijungė K. P., o šis į organizuotą grupę pasitelkė A. N., pastarajam buvo paskirtas narkotikų kurjerio vaidmuo. Daromiems nusikaltimams palengvinti ir konspiracijos tikslais organizuotos grupės nariai – asmuo, dėl kurio byla išskirta, M. S. ir K. P. tarpusavyje ryšius palaikė, naudodami interneto ryšį, susirašinėjimus vykdydami ir saugodami elektroninio pašto dėžučių juodraščių nuorodose „draft“.

Vykdant suplanuotą nusikalstamą veiką, 2013 m. balandžio mėn. asmuo, dėl kurio byla išskirta, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu Ispanijoje neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti bei gabenti kontrabanda, įgijo labai didelį kiekį – 4839 g – narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių bei dalį narkotinės medžiagos – kanapių dervos – iš bendro 8015 g šios medžiagos kiekio, jas atgabeno į M. S. išnuomotą namą, esantį Ispanijoje, Valensijos provincijoje, (duomenys neskelbtini), kur šias narkotines medžiagas asmuo, dėl kurio byla išskirta, kartu su M. S. neteisėtai laikė. Vykdant susitarimą dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, R. L. asmens, dėl kurio byla išskirta, nurodymu 2013 m. balandžio 18–19 d. laikotarpiu prekybos centro „Maxima“ automobilių aikštelėje, esančioje Vilniuje, Gedvydžių g. 17, suteikė K. T. automobilį „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame įrengtomis slėptuvėmis ir perdavė iš anksto parengtą 2013 m. balandžio 2 d. minėto automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje kaip automobilio pardavėjas buvo nurodytos UAB BMK, o kaip automobilio pirkėjas buvo įrašytas K. T., konsultavo K. T. dėl slėptuvių naudojimo, t. y. padėjo daryti nusikalstamą veiką. Vykdant susitarimą dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 21 d. iki 23 d. į Ispaniją, Valensijos provinciją, iš Lietuvos Respublikos minėtu automobiliu atvyko K. T., po to tuo pačiu laikotarpiu M. S., asmuo, dėl kurio byla išskirta, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Ispanijoje, Valensijos provincijoje, neteisėtai įgijo kitą dalį narkotinės medžiagos – kanapių dervos – iš bendro 8015 g šios medžiagos kiekio, ją atgabeno į tą patį namą, esantį Ispanijoje, Valensijos provincijoje, (duomenys neskelbtini), kur asmuo, dėl kurio byla išskirta, kartu su M. S. per du kartus narkotines medžiagas supakavo, o K. T. šias medžiagas (t. y. 4839  g kanapių ir jų dalių bei 8015 g kanapių dervos) sudėjo į automobilio „Audi A6“ slėptuvę, esančią prie pavarų svirties. Vykdydamas asmens, dėl kurio byla išskirta, nurodymą, laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 23 d. iki 26 d. K. T., nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, tyčia minėtu automobiliu kontrabandos būdu iš Ispanijos per Prancūziją, Italiją, Austriją, Čekiją ir Lenkiją, 2013 m. balandžio 26 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Lazdijų pasienio kontrolės punkte automobiliu „Audi A6“ gabeno minėtą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, jas atvežė į Vilnių ir minėtame automobilyje laikė iki 2013 m. balandžio 26 d. 18.45 val., kai prie namo, esančio Vilniuje, Sibiro g. 6, K. T. buvo sulaikytas, o automobilio „Audi A6“ kratos metu policijos pareigūnai slėptuvėje rado ir paėmė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų: 4839 g kanapių ir jų dalių bei 8015 g kanapių dervos. 

2.       R. L. taip pat nuteistas (pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu) pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl to kasacine tvarka nesiskundžiama.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių esmė

3.       Pirmosios instancijos teismas R. L. dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – 4839 g kanapių ir jų dalių bei 8015 g kanapių dervos laikymo, gabenimo ir kontrabandos, veikiant organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis ir 260 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnio 3 dalis ir 199 straipsnio 3 dalis), išteisino, pripažindamas, kad neįrodyta, jog R. L. dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teismas pažymėjo, kad šis kaltinimas grindžiamas tik liudytojo K. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtintais teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis M. S. aplinkybių, kad R. L. būtų prisidėjęs prie šios nusikalstamos veikos, nenurodė. Viso bylos proceso metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad R. L. žinojo, jog automobiliu „Audi A6“ per valstybės sieną neteisėtai bus gabenamas didelis kiekis narkotinių medžiagų, taip pat nėra pakankamai įrodymų, kad būtų nustatyta R. L. tyčia kaltinimo apimtimi. Tai, kad kratos metu R. L. namuose buvo rasta UAB BMK R. L. išduota vairuotojo sveikatos patikrinimo pažyma, niekaip nepatvirtina, kad būtent jis organizavo automobilio „Audi A6“ pirkimo–pardavimo sutarties surašymą, o kartu ir jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kitų neginčijamų įrodymų, kuriais būtų galima grįsti apkaltinamąjį nuosprendį R. L., nėra.

4.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo R. L. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad R. L. padarė nusikalstamas veikas, nurodytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos padarytos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes nėra grįstos išsamia visų bylos aplinkybių analize, be to, teismas sprendimo išteisinti R. L. nemotyvavo, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 3 dalyje. Iš naujo išanalizavęs K. T. viso bylos proceso metu duotus parodymus dėl R. L. vaidmens ir suvokimo darant inkriminuotas nusikalstamas veikas, įvertinęs aplinkybę, kad šis liudytojas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad jo parodymai laikytini patikimais įrodymais, nes jie nuoseklūs ir detalūs, neprieštaringi, duomenų, leidžiančių manyti, kad K. T. turėtų tikslą apkalbėti R. L. ar kitus kaltinamuosius, byloje nėra, be to, juos patvirtina kiti bylos įrodymai (iš dalies M. S. parodymai, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys ir kiti rašytiniai įrodymai). Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad M. S. nenurodė aplinkybių, jog R. L. būtų prisidėjęs prie nusikalstamos veikos padarymo. Priešingai – M. S., duodamas parodymus apie inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nurodė R. L. kaip asmenį, susijusį su narkotinių medžiagų disponavimu. Pasisakydamas dėl UAB BMK klinikos R. L. išduotos vairuotojo sveikatos pažymos, teismas nurodė, kad K. T. parodymai dėl sutarties sudarymo aplinkybių, sutarties šalių sutampa su sutarties turiniu, ir pažymėjo, kad ši pažyma, vertinama atskirai nuo įrodymų visumos, iš tikrųjų nepatvirtina nusikalstamos veikos, susijusios su narkotikais, padarymo, tačiau visų bylos įrodymų (automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, automobilio registracijos duomenų, K. T. ir M. S. parodymų apie automobilio „Audi A6“ naudojimą narkotikams gabenti) kontekste, nesant duomenų apie K. T. ryšį su šia klinika, minėta pažyma padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą apie R. L. ryšį su prieš tai buvusiu automobilio „Audi A6“ savininku, o kartu ir su minėtu automobiliu. Teismo vertinimu, iš nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių matyti, kad kiekvieno bendrininko atlikti veiksmai buvo svarbūs ir tarpusavyje susiję, siekiant bendro tikslo – disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, taip pat gabenti šias medžiagas kontrabandos būdu. Pirmiau nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad R. L. žinojo, jog automobiliu „Audi A6“ bus neteisėtai gabenamas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, ir suvokė vykdantis bendrą susitarimą, taip pat suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir to siekė.

III. Kasacinio skundo argumentai

5.       Kasaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

5.1.        Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. L. perdavė automobilį „Audi A6“ K. T., nežinodamas konkrečių M. Č. ir K. T. susitarimo aplinkybių dėl narkotinių medžiagų gabenimo, ir dėl jo priėmė išteisinamąjį nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas kasatorių kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK pažeidimus, jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 2, 3 dalys).

5.2.        Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino kasatorių veikus organizuota grupe, nes nenustatyti būtinieji bendrininkavimo požymiai – susitarimas ir tyčia (nurodoma kasacinio teismo praktika baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-70/2014, 2K-304-942/2015, 2K-545-489/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017 dėl BK 25 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo). 

5.3.        Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad organizuota grupė M. Č. buvo suburta 2012 m. birželio mėn., į jos veiklą įtraukus K. T., o vėliau – M. S., jos nariai tarpusavyje palaikė nuolatinius ryšius, turėjo aiškius nevienalaikius vaidmenis, susijusius su nusikalstamų veikų, nurodytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimu. Be to, iš ištirtų įrodymų matyti, kad šie asmenys suvokė save kaip organizuotos grupės narius, nusikalstamas veikas vykdė pagal įprastinį veikos planą, kuriame, kaip neginčytinai byloje nustatyta, kasatorius niekada anksčiau nedalyvavo. Todėl net konstatavus, kad M. Č., K. T. ir M. S., vykdydami šias nusikalstamas veikas, veikė organizuota grupe ir identifikavo save kaip šio bendrai veikiančio nusikalstamo vieneto (organizuotos grupės) narius, to konstatuoti apie kasatoriaus veiksmus negalima. Net jei nebūtų ginčijama apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatoriui buvo žinoma, jog jo perduotas automobilis „Audi A6“ bus naudojamas nusikalstamoms veikoms – labai didelio kiekio narkotikų kontrabandai – vykdyti, byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad jis dalyvavo organizuotoje grupėje. Kasatorius turėjo suvokti save kaip tos organizuotos grupės dalį. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017 pažymėta, kad bendrininkavimas, taigi ir bendrininkavimas organizuotos grupės forma, yra tyčinis veiksmas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Asmenys, objektyviai tam tikrais veiksmais prisidėję prie organizuotos grupės padarytos nusikalstamos veikos, bet subjektyviai nesuvokę kitų asmenų vaidmens ir aukštesnio organizuotumo lygio, būdingo šiai bendrininkavimo formai, nėra organizuotos grupės nariai. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nenustatyta, kad kasatoriui būtų žinomas K. T., M. Č., M. S. nusikalstamo veikimo mechanizmas, jų pasiskirstymas konkrečiais vaidmenimis, organizuotumo lygis ar kitos aplinkybės, kurios leistų konstatuoti jį suvokus esant organizuotą grupę ir juo labiau identifikuojant save kaip šios grupės narį. Kasatoriaus kaip tariamo organizuotos grupės nario veiksmai apsiribojo vienkartiniu veiksmu – automobilio perdavimu K. T. Apeliacinės instancijos teismas konkrečiai įvardijo kitų organizuotos grupės narių (M. Č., K. T., M. S.) veiksmus, jų vaidmenis, tačiau kasatoriaus, kaip organizuotos grupės nario, vaidmens nenurodė, nes jo tiesiog nebuvo. Taigi net jei nebūtų ginčijamas apeliacinės instancijos teismo pateiktas nuteistojo R. L. veiksmų teisinis vertinimas kaip padėjėjo prisidėjus prie nusikalstamos veikos, suteikiant nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį, atsižvelgus į jo veiksmų intensyvumą, pobūdį, taip pat į tai, kad, be M. Č., kuris buvo kasatoriaus draugas, nepalaikė ryšių su jokiais tariamais organizuotos grupės nariais, kasatoriui neturint pastovaus ir konkretaus vaidmens, neidentifikuojant savęs kaip organizuotos grupės nario, nėra pagrindo konstatuoti jį veikus aukšto organizuotumo lygio bendrininkavimo forma – organizuota grupe su M. Č., M. S. ir K. T. padarant BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas.

5.4.        Būtinieji bendrininkavimo požymiai, t. y. asmenų susitarimas ir tyčia bendrininkauti, turi būti nustatyti ne abstrakčiai, o dėl konkretaus nusikaltimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-123/2012, 2K-458/2014, 2K-89-693/2015, 2K-163-648/2015, 2K-105-699/2016). Tačiau to nepadaryta, byloje nėra patikimų ir pakankamų duomenų, kad jis žinojo, jog iš Ispanijos į Lietuvą K. T. vairuojamu automobiliu bus vežamas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų. Teisiamojo posėdžio metu K. T. parodė, kad automobilį „Audi A6“ iš kasatoriaus jis paėmė M. Č., kuris buvo jo (kasatoriaus) draugas, nurodymu, automobilio paėmimo tikslas – iš Ispanijos pargabenti M. Č. narkotikus pagal įprastinį planą, kuriame, kaip teismų nustatyta, kasatorius niekada nedalyvavo. Be to, iš K. T. parodymų matyti, kad tuo metu, kai paėmė iš kasatoriaus automobilį, vėliau panaudotą nusikalstamoms veikoms daryti, jis pats dar nežinojo, koks bus narkotikų kiekis, apie tai, kad minėtu automobiliu bus vežami M. Č. narkotikai ir kada jie bus vežami, jis sužinojo po to, kai gavo transporto priemonę. Vadinasi, R. L. veiksmų atlikimo metu apskritai nebuvo susiformavusi bendrininkų tyčia dėl konkretaus nusikaltimo. K. T. teisme teigė nežinantis, koks buvo R. L. vaidmuo šiame epizode, ir nemanantis, kad R. L. buvo žinoma apie labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą iki jų sulaikymo 2013 m. balandžio 26 d. Taigi vienintelis asmuo (kasatoriaus tariamas bendrininkas), kurio parodymais grindžiamas kaltinimas R. L., K. T. iš esmės paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadas apie susitarimą ir bendrą veikimą su K. T. ir kitais nuteistaisiais vykdant konkrečias veikas. Net jei nebūtų ginčijamas apeliacinės instancijos teismo konstatuotas faktas, kad automobilį K. T. kasatorius perdavė, suvokdamas, jog šis galimai bus panaudotas narkotinėms medžiagoms gabenti, tai nerodo jo susitarimo kartu su kitais asmenims dalyvauti gabenant labai didelį kiekį narkotinės medžiagos iš Ispanijos ir jo tyčios dalyvauti šioje konkrečioje nusikalstamoje veikoje, perduodant automobilį K. T., nors ir tariamai suvokiant, kad su juo bus atliekamos kažkokios neapibrėžtos ir patiems vykdytojams iš anksto nežinomos nusikalstamos veikos. Nėra pagrindo konstatuoti, kad jis veikė bendra tyčia su nuosprendyje nurodytais asmenimis, padėdamas jiems įvykdyti konkrečią nusikalstamą veiką – labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą.

5.5.        Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai, nevisapusiškai, selektyviai įvertino bylos įrodymus, nevertino jų visumos, apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis ir abejonėmis, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos reikalavimus.

5.6.        Apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl R. L. kaltės grindė iš esmės tik nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo K. T. parodymais, jiems suteikdamas išskirtinę reikšmę, nors dėl specifinės šio liudytojo procesinės padėties vertinant tokius parodymus turi būti taikomi papildomi kriterijai. Pagal Europos Ž. T. Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, daug atsakingiau turi būti vertinami kito kaltinamojo byloje parodymai, nes yra didelis pavojus, kad kartu toje pačioje byloje kaltinamo asmens parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi, vertinant tokius parodymus, gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo, nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Vladimir Romanov prieš Rusiją, peticijos Nr. 41461/02). Be to, policijos bendradarbio parodymais dėl jų prigimties yra įmanoma manipuliuoti ir jie gali būti duodami vien dėl tų privalumų ir nuolaidų, kuriuos nacionalinė teisė nustato policijos bendradarbiams, ar dėl asmeninės naudos. Turi būti įvertinta rizika, kad tokius parodymus duodantis asmuo nebūtinai yra nešališkas, todėl policijos bendradarbių parodymai turi būti paremti kita bylos medžiaga (2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95; 1997 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Contrada prieš Italiją, peticijos Nr. 27143/95). Tokių parodymų panaudojimas gali pakenkti baudžiamojo proceso prieš kaltinamąjį teisingumui ir sukelti keblių (jautrių) klausimų ta apimtimi, kiek tokie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto (2015 m. birželio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Shiman prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07; 2004 m. gegužės 25 d. sprendimas byloje Comelis prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 994/03). Taigi negalima sumenkinti kartais nevienareikšmio tokių parodymų pobūdžio ir pavojaus, kad asmuo gali būti apkaltintas ir nuteistas vadovaujantis nepatikrintais parodymais, kurie nebūtinai yra nešališki (objektyvūs) (2004 m. sausio 27 d. sprendimai dėl priimtinumo bylose Lorsé prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 44484/98, ir Verhoek prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 54445/00). Šios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad teismai, vertindami liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamaisiais, parodymus, turi skirti didesnį dėmesį jų savarankiškumui, objektyvumui, taigi – patikimumui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015).

5.7.        Apeliacinės instancijos teismas formaliai vadovavosi šia praktika ir tik deklaratyviai nurodė, kad K. T. parodymai dėl R. L. veiksmų yra detalūs, nuoseklūs, t. y. patikimi, ir juos patvirtina kiti įrodymų šaltiniai. Priešingai – šio liudytojo parodymai, ypač kiek jie susiję su kasatoriaus vaidmeniu, nebuvo nuoseklūs ir išsamūs, ir jų nepatvirtina kiti įrodymai. K. T. dėl galimas kasatoriaus sąsajas su nagrinėjamomis veikomis perduodant automobilį pirmą kartą nurodė tik 2013 m. liepos 2 d. apklaustas kaip įtariamasis, t. y. praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po jo sulaikymo ir atlikus jau ne vieną jo apklausą, kuriose jis davė išsamius parodymus apie savo bei kitų asmenų veiksmus, susijusius su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei jų kontrabanda. Nors vėliau, aiškindamas tokių parodymų davimo motyvus, jis nurodė, kad nenorėjo išduoti kitų asmenų, tačiau matyti, kad jau pirmųjų apklausų metu jis išsamiai nurodė kitų asmenų nusikalstamus veiksmus. Ir tik vėliau šio asmens, policijos bendradarbio, parodymai dėl kasatoriaus vaidmens keitėsi tiek, kiek tai buvo reikalinga kaltinimui, tai neabejotinai lėmė ir jo procesinės padėties pasikeitimą. Be to, K. T. parodymai nėra detalūs – jis negalėjo įvardyti kasatoriaus kaip bendrininko vaidmens, nurodė, kad nemano, jog jam (kasatoriui) buvo kas nors žinoma apie labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą iki jų sulaikymo 2013 m. balandžio 26 d. Taigi jis nenurodė jokių konkrečių detalių, kurios būtų pakankamos spręsti apie kasatoriaus nusikalstamus veiksmus.

5.8.        Apeliacinės instancijos teismas besąlygiškai patikėjo kaltinimui palankia K. T. parodymų dalimi, o R. L. nuoseklius parodymus, dėl kokios priežasties automobilis „Audi A6“ buvo paliktas Ispanijoje ir kodėl, jo žiniomis, juo grįžo K. T., atmetė, jų nepaneigęs. Liudytojai K. T., K. Ž., D. P. (P.) patvirtino, kad automobilis „Audi A6“ į Lietuvą grįžo ne pagal išankstinį planą narkotinių medžiagų gabenimo tikslu, o dėl atsitiktinai susiklosčiusių aplinkybių, įvykus vagystei iš automobilio „Opel“, todėl visiškai logiški ir nepaneigti kasatoriaus parodymai, kad automobilį „Audi A6“ M. Č. prašymu jis turėjo nuvaryti dar kartą į Ispaniją, tačiau vėliau M. Č. nusprendė, kad paprasčiau bus perduoti automobilį K. T., kuris į Ispaniją vyko anksčiau. Šios aplinkybės rodo, kad R. L. nebuvo žinoma apie jokį tariamų jo bendrininkų planą. 

5.9.        Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolai nepatvirtina, kad kasatorius atliko konkrečius nusikalstamus veiksmus, tik parodo jo sąsajas su kitais nuteistaisiais ir automobiliu „Audi A6“, kurių jis niekada ir neneigė. 

5.10.       M. S. parodymai skundžiamame nuosprendyje įvertinti ydingai. Apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas R. L. kaltę dėl konkrečių nusikalstamų veiksmų (padėjimo vykdyti labai didelio kiekio narkotikų kontrabandą), rėmėsi šio nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tariamus R. L. veiksmus kitame epizode, dėl kurio prokurorė atsisakė pareikšto kaltinimo, o pirmosios instancijos teismas jį išteisino, t. y. aplinkybėmis, kurios nebuvo įrodytos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepaisant to, kad nuteistojo M. S. nurodytos aplinkybės apie tariamus R. L. veiksmus Ispanijoje, susijusius su narkotinėmis medžiagomis, iš kaltinimo pašalintos, M. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų įrodomoji reikšmė išlieka, o šio nuteistojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, yra svarbūs formuojant teismo vidinį įsitikimą dėl R. L. dalyvavimo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau teismo vidinis įsitikimas negali būti abejonių dėl kaltinamojo kaltės, kurias pirmosios instancijos teismas vertino kaltinamojo naudai, priedanga, abejonės negali būti laikomos asmens kaltės įrodymu. Išimtinė teismo teisė vertinti byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu formuojasi teismo vidinis įsitikinimas, privalo būti įgyvendinta ne bet kokiu būdu, bet griežtai laikantis BPK nuostatų ir principų. Tačiau to nebuvo padaryta, apeliacinės instancijos teismas savo išvadas grindė aplinkybėmis, kurias pirmosios instancijos teismas buvo pripažinęs neįrodytomis; apeliacinės instancijos teismas nepaneigė šių išvadų. Abejonių nutylėjimas arba jų vertinimas kaltinamojo nenaudai sudaro neabejotiną pagrindą konstatuoti, kad įrodymai šioje baudžiamojoje byloje buvo ištirti ir įvertinti netinkamai, o apkaltinamasis nuosprendis buvo surašytas esmingai pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, draudžiančius apkaltinamąjį nuosprendį grįsti prielaidomis. Priešingai negu konstatavo apeliacinės instancijos teismas, M. S. parodymai dėl kitų aplinkybių negali būti R. L. kaltės įrodymas šiame epizode, jais negali būti grindžiamas teismo vidinis įsitikinimas ir apkaltinamasis nuosprendis. 

5.11.       Abiejų instancijų teismai skirtingai vertino UAB BMK R. L. išduotą vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog klinika nėra realus automobilio savininkas, tai iš dalies patvirtina automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp minėtos bendrovės ir K. T. Byloje nenustatyta, kad R. L. išduota ir kratos metu rasta vairuotojo sveikatos patikrinimo pažyma būtų suklastota, todėl aplinkybė, kad jis lankėsi šioje gydymo įstaigoje, neįrodo jo kaip organizuotos grupės nario nusikalstamo veikimo ir nusikalstamo ryšio su šia klinika, tariamai kurios pagalba automobilis „Audi A6“ buvo parduotas K. T. ir panaudotas nusikalstamoms veikoms vykdyti, o rodo tik faktą apie jo oficialų lankymąsi šioje gydymo įstaigoje. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą dėl šio įrodymo, tačiau byloje apskritai nekilo ginčo dėl R. L. ryšio su automobiliu, kad jis jį vairavo, vežė į Ispaniją M. Č., netgi dėl jo perdavimo K. T. fakto. Šios aplinkybės iš tiesų yra įrodytos, tačiau nei ši pažyma, nei kiti bylos įrodymai net minimaliai neįrodo jo, kaip M. Č., K. T. ir M. S. bendrininko, veikimo darant konkretų nusikaltimą, t. y. kad, perduodamas automobilį K. T. M. Č. prašymu, jis veikė kaip padėjėjas. Be to, net jei ir būtų laikoma, kad minėta pažyma įrodo R. L. kaltę, ji galėtų būti vertinama tik kaip netiesioginis kaltės įrodymas, tačiau, byloje nesant kitų patikimų tiesioginių ar netiesioginių jo kaltės įrodymų, duomenys apie tai, kad jis oficialiai lankėsi UAB BMK klinikoje, nėra pakankami pripažinti jį kaltu, veikiant organizuota grupe, padedant įvykdyti sunkų ir labai sunkų nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas šią pažymą vertino tik K. T. parodymų kontekste. 

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

2.       Nuteistojo R. L. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasaciniame skunde nurodomų esminių BPK pažeidimų

3.       Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (dėl 4839 g kanapių ir jų dalių ir 8015 g kanapių dervos neteisėto disponavimo ir kontrabandos), nurodo, kad išvados dėl jo kaltės grįstos prielaidomis, padarytos neišsamiai, nevisapusiškai ir selektyviai įvertinus bylos įrodymus, taip pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos reikalavimus. Kaip teigia nuteistasis R. L., šis teismas nuosprendyje rėmėsi tik nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo K. T. parodymais, suteikdamas jiems išskirtinę reikšmę.

8. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014). Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą (BPK VI dalis) neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai ir pan., patikrina apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina apskųstų teismo sprendimų teisėtumą: ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

9. Pažymėtina, kad BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

10. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys (BPK 20 straipsnis), kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

11. Kaip buvo nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas R. L. dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (dėl 4839 g kanapių ir jų dalių ir 8015 g kanapių dervos neteisėto disponavimo ir kontrabandos) buvo išteisinęs, pripažinęs, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, be kita ko, pagal prokuroro apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl R. L. išteisinimo dėl 4839 g kanapių ir jų dalių ir 8015 g kanapių dervos neteisėto disponavimo bei kontrabandos ir dėl šios dalies priėmė naują, apkaltinamąjį, nuosprendį, t. y. dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo R. L. nuteisė pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija). Šis teismas, dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl šios kaltinimo dalies R. L. neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos padarytos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes nėra grįstos išsamia visų bylos aplinkybių analize, be to, teismas sprendimo išteisinti R. L. nemotyvavo, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 3 dalyje.

12. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai dėl R. L. priėmė skirtingus sprendimus – pirmosios instancijos teismas jį išteisino, o apeliacinės instancijos teismas pripažino kaltu ir nuteisė. Teismai, priimdami priešingus sprendimus, vadovavosi tais pačiais byloje surinktais įrodymais, todėl skirtingos teismų išvados dėl R. L. kaltės suponuoja kasacinės instancijos teismo užduotį teisės taikymo aspektu patikrinti ir nustatyti, kurio teismo atliktas bylos duomenų vertinimas atitinka įstatymo reikalavimus išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.

13. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė bylos faktinių aplinkybių įvertinimą, pateikė aiškius ir detalius motyvus, kodėl nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir kodėl juos vertina kitaip (BPK 331 straipsnio 2 dalis). Šis teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, dar kartą ištyrė pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų R. L., M. S., A. N., K. P., liudytojų K. T. (ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu), K. T., D. P., K. Ž., I. B. ir kt. parodymus, teisiamajame posėdyje patikrintus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis (asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolus, automobilio „Audi A6“ kratos protokolą, šio automobilio apžiūros protokolą, kratos, atliktos R. L. bute, protokolą, 2012 m. gruodžio 4 d. UAB BMK vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymą Nr. 100, išduotą R. L., transporto priemonės (automobilio „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartį, specialisto išvadą Nr. 140-(2132)-IS1-3749) ir kt.) ir šių išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištirtų įrodymų visumos pagrindu padarė išvadą, jog byloje esantys duomenys visiškai įrodo, kad R. L. padarė jam inkriminuotas veikas, veikdamas organizuota grupe.

14. Kasatoriaus keliamos abejonės dėl liudytojo K. T. parodymų patikimumo atmestinos kaip nepagrįstos. Bylos duomenys patvirtina, kad iš tiesų liudytojas K. T. šioje byloje buvo įtariamuoju, o vėliau jo statusas kito, t. y. šiam liudytojui pareikšti įtarimai buvo susiję su R. L. inkriminuotomis veikomis, dėl kurių jam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu. Tačiau, pagal teismų praktiką, vien asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu nereiškia, kad tokio asmens parodymai negali būti įrodymas, nes BPK nuostatos to nedraudžia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44/2014), tokio asmens parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, 2K-177/2008). Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas turi atsargiau vertinti tokio asmens parodymus apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikalstamas veikas, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, 2K-177/2008, 2K-153-693/2017 ir kt.). Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, motyvuodamas savo daromas išvadas dėl R. L. kaltės, skyrė didelį dėmesį šio liudytojo parodymų patikimumo vertinimui. Apeliacinės instancijos teismas labai kruopščiai patikrino nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo K. T. parodymus, sugretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais ir nustatęs, kad jie nuoseklūs, detalūs ir neprieštaringi ir kad juos patvirtina kiti bylos duomenys (iš dalies M. S. parodymai, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, taip pat UAB BMK R. L. išduota vairuotojo sveikatos patikrinimo pažyma ir kt.), padarė išvadą, jog jie yra patikimi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas liudytojo K. T., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymus, laikėsi teismų praktikoje suformuotų reikalavimų ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė. 

15.       Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl jam pareikšto kaltinimo dalies – dėl padėjimo vykdyti labai didelio narkotinių medžiagų kiekio (4839 g kanapių ir jų dalių ir 8015 g kanapių dervos) kontrabandą, negalėjo remtis M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie kitą šio kaltinimo dalį, dėl kurios jis pirmosios instancijos teismo buvo išteisintas. Šis argumentas nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismas savo vidiniam įsitikinimui formuoti darant išvadą dėl R. L. dalyvavimo neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis (4839 g kanapių ir jų dalių ir 8015 g kanapių dervos) ir gabenant šias narkotines medžiagas kontrabanda galėjo pasitelkti nuteistojo M. S. parodymus, duotus dėl kito šios veikos epizodo, kurį pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo pašalino tik dėl to, kad byloje objektyviais įrodymais (specialisto išvada) nenustatyta, kokios narkotinės medžiagos buvo slepiamos automobilyje ir koks jų kiekis, t. y. nenustačius inkriminuotos veikos sudėties požymio – nusikaltimo dalyko. Nagrinėjamu atveju įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų teismas nepažeidė, nes M. S. ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. lapkričio 11 d. duoti parodymai apie R. L. atvykimą pas M. Č. į Ispaniją su kitu asmeniu (D. P.) juodos spalvos automobiliu „Audi A6“, narkotinių medžiagų fasavimą ir dėjimą į minėto automobilio salone esančią slėptuvę M. S. nuomojamame name buvo perskaityti teisiamajame posėdyje ir M. S. juos patvirtino. Minėtų parodymų teismas nevertino kaip savarankiško įrodymų šaltinio, o panaudojo juos kitiems byloje surinktiems įrodymams patikrinti. Šie M. S. parodymai su kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais teismui sudarė pagrindą atmesti R. L. parodymus, kad apie narkotines medžiagas jis nežinojo ir kad K. T. grįžo į Lietuvą minėtu automobiliu tik dėl to, jog buvo išdaužtas kito automobilio („Opel“) langas. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismo nustatyti, patikrinti ir įrodymais pripažinti duomenys leido R. L. veiksmus įvertinti kaip nevienkartinio pobūdžio veiklą organizuotoje grupėje.

16.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados, priešingai nei teigia kasatorius, yra logiškos ir kruopščiai motyvuotos, pagrįstos išsamia byloje esančių duomenų analize. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir jų vertinimo rezultatą prieštaraujančiu BPK 20 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.

Dėl R. L. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį

17.       Nuteistasis R. L., ginčydamas jo nuteisimą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, be apeliacinės instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo pažeidimų, nurodo ir tai, kad jis nepagrįstai pripažintas nusikalstamas veikas padaręs organizuota grupe, nes nenustatyti būtinieji bendrininkavimo požymiai – susitarimas ir tyčia. Sprendžiant apie asmens dalyvavimą darant nusikalstamas veikas organizuota grupe, turi būti atsižvelgiama į tai, koks jo veiksmų intensyvumas, pobūdis, ryšys su kitais organizuotos grupės nariais, konkretus vaidmuo, suvokimas apie jo priklausymą organizuotai grupei, tačiau to nebuvo nustatyta – kasatorius atliko tik vienkartinį veiksmą, t. y. perdavė automobilį K. T., be to, be M. Č. (asmuo, dėl kurio byla išskirta, o šiuo metu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus), kuris buvo jo draugas, nepalaikė ryšių su jokiais organizuotos grupės nariais, neturėjo nuolatinio ir konkretaus vaidmens ir neidentifikavo savęs kaip organizuotos grupės nario. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

18.       Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (savo veiksmų bendrumo suvokimas) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti keliomis formomis: a) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys visiškai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (paprasta bendrininkavimo forma); b) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys iš dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie visiškai, o kiti tik iš dalies (paprasta bendrininkavimo forma); c) be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys, kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios nulemia vykdytojo veikas ir susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme nurodytais padariniais (sudėtinga bendrininkavimo forma) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53-895/2016, 2K-103-976/2016).

19.       Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, BK 25 straipsnio 1 dalyje išskiriamos šios bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017). Taigi organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012 taip pat pažymėta, kad organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu. Pagal teismų praktiką vaidmenų pasiskirstymas esant organizuotai grupei nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai ar iš dalies realizuotų nusikaltimo sudėtį. Skirtingai nei esant bendrininkų grupei, kelių vykdytojų buvimas nėra būtinas organizuotos grupės požymis. Organizuotą grupę išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius, aprašytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, tačiau, konstatavus organizuotą grupę, jie prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210/2009). Apie tai, kad nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius ir kad tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais, pasisakyta ir naujesnėje kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017). Pažymėtina, kad inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, jog šis suprastų priklausąs tokiai grupei.

20.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė labai aiškų vaidmenų ir užduočių pasiskirstymą tarp organizuotos grupės narių. Sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti (neteisėtai labai dideliems kiekiams narkotinių medžiagų laikyti, gabenti ir jų kontrabandai) asmuo, dėl kurio byla išskirta, laikotarpiu nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2013 m. gruodžio 24 d., sutelkdamas bendrininkus, subūrė organizuotą grupę, parengė nusikalstamų veikų planą, susitarė dėl bendrininkų vaidmenų ir juos paskirstė. Šis asmuo organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą ir narkotinių medžiagų gabenimą kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, Didžiąją Britaniją ir kitas šalis. K. T. atliko narkotinių medžiagų kurjerio vaidmenį, t. y. gabeno narkotines medžiagas iš Ispanijos į asmens, dėl kurio byla išskirta, nurodytas šalis ir jas palikdavo konkrečiose nurodytose vietose, parveždavo į Ispaniją už narkotines medžiagas gautus pinigus, be to, augino kanapes. M. S. buvo pavesta jam išnuomotame name Ispanijoje auginti kanapes, neteisėtai laikyti ir pakuoti asmens, dėl kurio byla išskirta, tiekiamą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir atlikti kurjerio vaidmenį, t. y. gabenti narkotines medžiagas iš Ispanijos į Lietuvos Respubliką ir Didžiąją Britaniją. R. L. asmens, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, nurodymu 2013 m. balandžio 18–19 d. suteikė K. T. automobilį „Audi A6“, kuriame jo buvo iš anksto įrengtos slėptuvės, taip pat perdavė iš anksto parengtą minėto automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje kaip automobilio pardavėja buvo nurodyta UAB BMK, o kaip pirkėjas buvo įrašytas K. T., konsultavo jį dėl slėptuvių naudojimo, t. y. padėjo daryti nusikalstamą veiką. Taigi kiekvienas grupės narys vykdė jam paskirtą vaidmenį bendrame nusikalstamos veikos mechanizme, grupės nariai laikėsi konspiracijos – daromiems nusikaltimams palengvinti asmuo, dėl kurio byla išskirta, M. S., K. T. ir R. L. tarpusavyje ryšius palaikė, naudodami interneto ryšį, susirašinėjimą vykdydami ir saugodami elektroninio pašto dėžučių juodraščių nuorodose „draft“. Teisėjų kolegija pažymi, kad paraleliai pagal tą pačią schemą asmens, dėl kurio byla išskirta, nurodymu kontrabandos būdu gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir kiti organizuotos grupės nariai – K. P. ir A. N., be to, visa ši grupė veikė netrumpą laiko tarpą – iki 2013 m. gruodžio 24 d. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad asmens, dėl kurio byla išskirta, suburtos grupės veikla buvo intensyvi, jos narius siejo tvirti, netrumpalaikiai ryšiai, grupės narių bendri veiksmai buvo gerai suplanuoti ir suderinti, dėtos pastangos saugiai nugabenti nelegalius krovinius, tam panaudojant transporto priemones su įrengtomis slėptuvėmis, kiekvieno grupės nario jam paskirto vaidmens atlikimas buvo būtinas nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti.

21.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kaip reiškėsi tarpusavyje susiję itin svarbūs kiekvieno bendrininko veiksmai, be kurių nebūtų pasiektas bendras tikslas – disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir gabenti jas kontrabandos būdu: asmuo, dėl kurio byla išskirta, įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, atgabeno jas į M. S. išnuomotą namą ir kartu su M. S. jas laikė, tuo tarpu R. L., būdamas Lietuvoje, asmens, dėl kurio byla išskirta, nurodymu 2013 m. balandžio 18–19 d. suteikė K. T. automobilį „Audi A6“ su jame įrengtomis slėptuvėmis, kartu perdavė iš anksto parengtą minėto automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat konsultavo K. T., kaip naudoti slėptuves, taip padėdamas padaryti nusikalstamą veiką. Iš šių ir kitų byloje nustatytų aplinkybių – techninio pasiruošimo, veiksmų plano suderinimo, konspiracinių priemonių taikymo spręstina, kad R. L. žinojo, jog minėtu automobiliu per valstybės sieną bus neteisėtai gabenamas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, taip pat žinojo, kokius veiksmus jis ir kiti bendrininkai turėjo padaryti, kad nusikalstami tikslai būtų įgyvendinti, taigi suvokė, jog vykdo bendrą susitarimą, taip pat pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir to siekė.

22.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nustatė tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius ir tinkamai taikė BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies ir 199 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

        Atmesti nuteistojo R. L. kasacinį skundą.

Teisėjai                                                                Artūras Pažarskis

                                                                        Alvydas Pikelis

                                                                        Gabrielė Juodkaitė-Granskienė