Administracinė byla Nr. eA-920-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03119-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.5; 20.2.1.2; 20.2.3.2

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. sausio 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Ivetos Pelienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ apeliacinį skundą dėl Regiono administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Minijos nafta“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) pripažinti faktą, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir atsakovas) neteisėtai vilkina leidimo naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo procesą; 2) įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projektą pagal Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1151 (toliau – ir Aprašas), 13 punktą; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 10 000 Eur neturtinę žalą bei 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) panaikinti atsakovo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. (10)-D8(E)-6368 (toliau – ir 2021 m. spalio 11 d. sprendimas).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. kovo 18 d. kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Lietuvos geologijos tarnyba), prašydamas išduoti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius be konkurso greta esančiame plote (toliau – ir 2020 m. kovo 18 d. prašymas). Nagrinėdamas 2020 m. kovo 18 d. prašymą, atsakovas kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą ir derinančias institucijas, t. y. Kultūros paveldo departamentą prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus ir Aplinkos apsaugos agentūrą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir suinteresuotos institucijos), prašydamas pateikti leidimui naudoti angliavandenilių išteklius išduoti reikalingus dokumentus.

3.       Gavęs prašomus dokumentus iš Lietuvos geologijos tarnybos bei suinteresuotų institucijų, 2020 m. birželio 29 d. atsakovas parengė Vyriausybės nutarimo „Dėl leidimo naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo Lietuvos ir Danijos uždarajai akcinei bendrovei „Minijos nafta“ projektą (toliau – ir Vyriausybės nutarimo projektas). Minėtą projektą atsakovas paskelbė Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (toliau – ir TAIS).

4.       2020 m. liepos 7 d. Vyriausybės kanceliarija dėl techninės atsakovo klaidos grąžino atsakovui Vyriausybės nutarimo projektą. Vyriausybės kanceliarija nurodė atsakovui papildomai suderinti Vyriausybės nutarimo projektą su Aplinkos apsaugos departamentu prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir iš naujo teikti Vyriausybės nutarimo projektą tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

5.       2021 m. birželio 15 d. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą, prašydamas pateikti informaciją apie 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo eigą. Lietuvos geologijos tarnyba šį prašymą persiuntė atsakovui. Negavęs jokio atsakymo iš atsakovo, 2021 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas papildomai kreipėsi į atsakovą. 2021 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas elektroniniu raštu
Nr. (10)-D8(E)-5478 informavo pareiškėją apie atsakovo naujai parengtą ir institucijoms derinti pateiktą Vyriausybės nutarimo projektą.

6.       Išnagrinėjęs 2020 m. kovo 18 d. prašymą, 2021 m. spalio 11 d. atsakovas priėmė sprendimą atsisakyti išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje. Atsisakydamas išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius, atsakovas nurodė, kad: 1) didžiąją 2020 m. kovo 18 d. prašyme nurodytos teritorijos ploto dalį (apie 95 proc.) sudaro saugomos teritorijos, kuriose yra draudžiama įrengti naujus angliavandenilių išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 84 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos); 2) 2020 m. kovo 18 d. prašyme nurodytos teritorijos plote yra registruotos kultūros paveldo vertybės, dėl kurių minėtos teritorijos plote negali būti vykdomi angliavandenilių paieškos ir gavybos darbai (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 1 dalies nuostatos); 3) angliavandenilių gavybos skatinimas nekoreliuoja su Lietuvos Respublikos žaliuoju kursu ir Lietuvos Respublikos tikslu gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių; 4) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 789, 2020 m. kovo 18 d. prašyme nurodytoje teritorijoje yra numatyta plėtoti rekreacijos ir turizmo paslaugą; 5) 2020 m. kovo 18 d. prašyme nurodytoje teritorijoje galbūt bus siekiama kurortinės teritorijos statuso, todėl ji turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 350 „Dėl Reikalavimų kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti tvarkos aprašo patvirtinimo“ numatytus reikalavimus. Atsakovas 2021 m. spalio 11 d. sprendimą pareiškėjui įteikė 2021 m. spalio 12 d.

7.       Vadovaudamasis Aprašo 8.2.1 papunkčio nuostatomis, galiojusiomis iki 2020 m.
birželio 30 d., pareiškėjas pažymėjo, kad, gavusi 2020 m. kovo 18 d. prašymą ir Aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus, Lietuvos geologijos tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo momento turėjo registruotu laišku išsiųsti prašymo ir plano kopijas suinteresuotoms institucijoms suderinti. Išnagrinėjęs visas aplinkybes, atsakovas turėjo priimti vieną iš dviejų sprendimų: 1) parengti bei pateikti Vyriausybės nutarimo projektą arba 2) ne vėliau kaip per
30 kalendorinių dienų nuo dokumentų gavimo dienos pateikti pareiškėjui motyvuotą atsisakymą išduoti pareiškėjui leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis.

8.       Pareiškėjas teigė, kad, nagrinėdamas 2020 m. kovo 18 d. prašymą, atsakovas nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. vilkino atlikti veiksmus, t. y. nepagrįstai neteikė Vyriausybei nutarimo projekto ir nepriėmė motyvuoto atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius. Tokiu būdu atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nuostatose įtvirtintus gero administravimo, atsakingo valdymo bei draudimo piktnaudžiauti teise principus. Atsakovas nepagrįstai nevykdė Aprašo 13 punkte nustatytos pareigos ir visais įmanomais neteisėtais būdais trukdė išspręsti pareiškėjo 2020 m. kovo 18 d. prašymą. Pareiškėjas akcentavo, kad toks neteisėtas atsakovo elgesys pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius, jog administracinė procedūra bus atlikta per įstatymo nustatytus terminus, o prašymas išduoti leidimą bus išnagrinėtas objektyviai ir profesionaliai. Dėl šių priežasčių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas pabrėžė, kad niekaip neprisidėjo prie atsakovo netinkamo veikimo, nekliudė institucijai vykdyti jai teisės aktais įtvirtintas pareigas, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovas galėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės dėl paties pareiškėjo veiksmų.

9.       Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas 2021 m. spalio 11 d. sprendimu nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius. Pareiškėjas paaiškino, kad  tradicinių angliavandenilių išteklių naudojimui reikalingi gręžiniai būtų gręžiami teritorijose, kuriose tai daryti galima.

10.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius 2020 m. balandžio 20 d. raštu
Nr. (7.12-K1)2K1-333 suderino 2020 m. kovo 18 d. prašymą. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, pareiškėjas teigė, kad galėtų išgauti tradicinius angliavandenilius laikydamasis visų Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungoje nustatytų gamtos apsaugos reikalavimų.

11.       Pareiškėjas pažymėjo, kad, atsisakydamas išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilius, atsakovas diskriminavo pareiškėją. Nagrinėdamas kitų naftos gavybos bendrovių prašymus išduoti leidimus naudoti tradicinius angliavandenilius, atsakovas tokius leidimus išdavė.

12.       Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

13.       Atsakovas paaiškino, kad 2020 m. kovo 18 d. pareiškėjas raštu Nr. 65 kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą, prašydamas be konkurso išduoti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius greta esančiame plote. Kreipdamasis į Lietuvos geologijos tarnybą, pareiškėjas kartu pateikė 1:25000 mastelio teritorijos planą, nurodydamas teritoriją, kurioje pareiškėjas pageidauja naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius, bei prašymą pagrindžiančios geologinės aplinkybės. Remdamasi turimais geologinių tyrimų duomenimis, Lietuvos geologijos tarnyba 2020 m.
kovo 20 d. raštu Nr. (5)-1.7-1912 informavo atsakovą apie geologines priežastis, kurios yra pagrindas be konkurso išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius papildomame plote.

14.       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi ir 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu (2016 m. rugpjūčio 1 d. įstatymo Nr. I-1034 redakcija), atsakovas parengė Vyriausybės nutarimo projektą. Minėtu projektu atsakovas siūlė be konkurso išduoti pareiškėjui leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje esančiame plote pagal 2020 m. kovo 18 d. prašymą.

15.       2020 m. birželio 30 d. atsakovas raštu Nr. (10-D89(E)-3122 „Dėl leidimo naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius išdavimo“ išsiuntė Vyriausybės nutarimo projektą patalpino į TAIS (TAIS Nr. 20-9680(2)). Gavęs suinteresuotų institucijų pastabas, 2020 m. liepos 3 d. atsakovas raštu Nr. (10)-D8(E)-3626 šį projektą pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

16.       2020 m. liepos 14 d. Vyriausybės kanceliarija atsakovui įteikė pažymą Nr. NV-1957, siūlydama grąžinti Vyriausybės nutarimo projektą rengėjams tobulinti pagal Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės 2020 m. liepos 10 d. išvadoje Nr. NV-1927 pateiktas pastabas. Teikdama pažymą, Vyriausybės kanceliarija pažymėjo, kad minėto nutarimo projektas nebuvo suderintas su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos. Atsižvelgdamas į Vyriausybės pateiktas pastabas, atsakovas patikslino aptarto nutarimo projektą pagal Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės pastabas ir suderino šio projekto nuostatas su Aplinkos apsaugos departamentu prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

17.       2020 m. spalio 28 d. atsakovas gavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko pavedimą Nr. S-4467 kartu su 2020 m. spalio 27 d. asociacijos „Kintų bendruomenė“ raštu Nr. 20/10/27 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ prašymo Vyriausybei išduoti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius ne konkurso būdu saugomoje teritorijoje“.

18.       Išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, Lietuvos Respublikos valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (toliau – ir Saugomų teritorijų tarnyba) nustatė, kad asociacija „Kintų bendruomenė“ kreipėsi į atsakovą, prašydama neišduoti leidimo pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenių išteklius papildomame plote. Atsižvelgdama į asociacijos „Kintų bendruomenė“ 2020 m. spalio 27 d. rašte
Nr. 20/10/27 nurodytas priežastis, 2020 m. gruodžio 3 d. Saugomų teritorijų tarnyba raštu
Nr. (4)-V3E-589 pritarė asociacijos prašymui.

19.       Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo metu prisiekė Aštuonioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. priimtą nutarimą Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 2021 m. kovo 10 d. Vyriausybė nutarimu Nr. 155 patvirtino Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą
(toliau – ir Vyriausybės programos įgyvendinimo planas).

20.       Atsakovas pažymėjo, kad, priimdama Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, Vyriausybė numatė vieną iš savo programos misijų – Lietuvos žaliąjį kursą. Siekdama įgyvendinti šią misiją, Vyriausybė įsipareigojo siekti užtikrinti gamtos išteklių apsaugą bei jų tvarkų naudojimą ir sudaryti veiksmingesnes sąlygas visuomenei, verslui bei viešajam sektoriui tapti žaliojo kurso transformacijos partneriais. Atsakovas taip pat akcentavo, kad Lietuvos žaliojo kurso misija koreliuoja su Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ patvirtinta Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija (toliau – ir Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija). Atsižvelgdamas į priimtas Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas dėl Lietuvos žaliojo kurso, atsakovas vertino, kad naujų angliavandenilių telkinių eksploatavimas neatitinka Lietuvos žaliojo kurso misijos. Dėl šios priežasties 2021 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas raštu Nr. (10)-D8(E)-5432 pateikė derinti pakoreguotą Vyriausybės nutarimo projektą. Teikdamas pakoreguotą projektą, atsakovas siūlė neišduoti pareiškėjui leidimo naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje.

21.       Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2021 m. birželio 15 d. bei 2021 m. rugpjūčio 15 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su paklausimais Nr. 125 ir Nr. 160, prašydamas pateikti informaciją apie 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimą. Atsakydamas į pareiškėjo pateiktus paklausimus,
2021 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas įteikė pareiškėjui raštą Nr. (10)-D8(E)-5478, nurodydamas, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas raštu Nr. (10)-D8(E)-5432 visuomenei ir atsakingoms institucijoms pakartotinai pateikė derinti Vyriausybės nutarimo projektą, tačiau jokių papildomų pastabų visuomenė ir atsakingos institucijos nepateikė.

22.       Atsakovas pripažino, kad, nagrinėdamas 2020 m. kovo 18 d. prašymą, praleido
Aprašo 13 punkte įtvirtintą 30 kalendorinių dienų terminą pateikti Vyriausybei nutarimo projektą arba įteikti pareiškėjui motyvuotą atsisakymą išduoti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius. Tačiau atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo reikalavimu pripažinti, kad atsakovas neteisėtai vilkino leidimo naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius išdavimo procesą.

23.       Atsakovas nurodė, kad 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo metu jo atlikti veiksmai patvirtina, jog procesai, susiję su pareiškėjo prašymo be konkurso išduoti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius greta esančiame plote nagrinėjimu, nebuvo specialiai vilkinami. Atsakovas teigė, kad, nagrinėdamas 2020 m. kovo 18 d. prašymą, siekė išsamiai įvertinti visą informaciją ir duomenis pagal išsamumo, objektyvumo ir kitų gero viešojo administravimo principų keliamus reikalavimus. Šiuo atveju 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių aplinkybių.

24.       Atsakovas vertino, kad pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Vyriausybei nutarimo projektą nebegali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Atsakovas įvardijo, kad, remdamasis Aprašo 13 punkto nuostatomis, pateikė pareiškėjui motyvuotą atsisakymą išduoti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius.

25.       Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo konstatuoti patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą bei jos dydį patvirtinančius duomenis.

26.       Atsakovas paaiškino, kad 2021 m. spalio 11 d. sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatose įtvirtintus reikalavimus. Priimdamas
2021 m. spalio 11 d. sprendimą, atsakovas nurodė bei įvertino visus pagrindinius faktus, argumentus, įrodymus bei teisinius pagrindus, kurių pagrindu, kaip viešojo administravimo subjektas, rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą.

27.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

28.       Lietuvos geologijos tarnyba paaiškino, kad 2020 m. kovo 18 d. pareiškėjas raštu Nr. 65 kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą, prašydamas be konkurso išduoti leidimą naudoti angliavandenilių išteklius greta esančiame plote. 2020 m. kovo 20 d. Lietuvos geologijos tarnyba raštu Nr. (5)-1.7-1912 informavo atsakovą apie pareiškėjo kreipimąsi ir pateikė pareiškėjo
2020 m. kovo 18 d. prašymą su prie jo pridėtais priedais. 2020 m. kovo 25 d. Lietuvos geologijos tarnyba raštais Nr. (5)-1.7-1982 ir Nr. (5)-1.7-1983 pateikė pareiškėjo prašymą ir planą suinteresuotoms institucijoms suderinti. 2020 m. Lietuvos geologijos tarnyba balandžio 22 d. raštu Nr. (5)-1.7-2497 „Dėl leidimo naudoti angliavandenilių išteklius papildomame plote išdavimo“ pateikė atsakovui gautas derinančių institucijų išvadas. 2020 m. liepos 17 d. Lietuvos geologijos tarnyba raštu Nr. (5)-1.7-4526 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ prašymo „Dėl leidimo naudoti angliavandenilių išteklius papildomame plote išdavimo“ ir plano pakartotino derinimo“ pakartotinai kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, prašydama suderinti 2020 m. kovo 18 d. prašymą ir planą. Gautą Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsakymą 2020 m.
rugpjūčio 5 d. ji raštu Nr. (5)-1.7-4951 „Dėl leidimo naudoti angliavandenilių išteklius papildomame plote išdavimo“ pateikė atsakovui.

29.       Lietuvos geologijos tarnyba pažymėjo, kad 2021 m. birželio 15 d. į ją kreipėsi pareiškėjas, prašydamas informuoti, ar buvo išnagrinėtas 2020 m. kovo 18 d. prašymas. 2021 m birželio 18 d. Lietuvos geologijos tarnyba raštu Nr. (5)-1.7-4239 pagal kompetenciją pateikė pareiškėjui turimą informaciją.

 

II.

 

30.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

31.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 18 d. pareiškėjas raštu Nr. 65 kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą, prašydamas be konkurso išduoti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius greta esančiame plote. Kreipdamasis į Lietuvos geologijos tarnybą, pareiškėjas kartu pateikė 1:25000 mastelio teritorijos planą, nurodydamas teritoriją, kurioje pareiškėjas pageidauja naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius, bei prašymą pagrindžiančios geologinės aplinkybės. Remdamasi turimais geologinių tyrimų duomenimis, Lietuvos geologijos tarnyba 2020 m. kovo 20 d. raštu Nr. (5)-1.7-1912 informavo atsakovą apie geologines priežastis, kurios yra pagrindas be konkurso išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius papildomame plote.

32.       Vadovaudamasis Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi ir 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu (2016 m. rugpjūčio 1 d. įstatymo Nr. I-1034 redakcija), atsakovas parengė Vyriausybės nutarimo projektą. Minėtu projektu atsakovas siūlė be konkurso išduoti pareiškėjui leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje esančiame plote pagal 2020 m. kovo 18 d. prašymą.

33.       2020 m. birželio 30 d. atsakovas raštu Nr. (10-D89(E)-3122 „Dėl leidimo naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius išdavimo“ Vyriausybės nutarimo projektą įkėlė į TAIS ir išsiuntė derinti suinteresuotoms institucijoms. Gavęs suinteresuotų institucijų pastabas, 2020 m. liepos 3 d. atsakovas raštu Nr. (10)-D8(E)-3626 pateikė minėtą nutarimo projektą Vyriausybei.

34.       2020 m. liepos 14 d. Vyriausybės kanceliarija atsakovui įteikė pažymą Nr. NV-1957, siūlydama grąžinti minėto nutarimo projektą rengėjams tobulinti pagal Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės 2020 m. liepos 10 d. išvadoje Nr. NV-1927 pateiktas pastabas. Teikdama pažymą Vyriausybės kanceliarija pažymėjo, kad Vyriausybės nutarimo projektas turi būti suderintas su Aplinkos apsaugos departamentu prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Atsižvelgdamas į Vyriausybės pateiktas pastabas, atsakovas patikslino aptarto nutarimo projektą pagal Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento tvarka suderino šio projekto nuostatas su Aplinkos apsaugos departamentu prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

35.       2020 m. spalio 1 d. Saugomų teritorijų tarnybos direktorius atmetė patikslintą Vyriausybės nutarimo projektą ir grąžino jį rengėjui tikslinti pagal pateiktas pastabas. Įvertinęs pateiktas pastabas, atsakovas patikslino minėtą nutarimo projektą ir pakartotinai jį įkėlė į VDVIS sistemą.

36.       2020 m. lapkričio 4 d. Vyriausybės kanceliarija dar kartą grąžino rengėjui Vyriausybės nutarimo projektą tikslinti. Vyriausybės kanceliarija nurodė rengėjui įvertinti 2020 m. spalio 27 d. asociacijos „Kintų bendruomenė“ pateiktame rašte Nr. 20/10/27 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ prašymo Vyriausybei išduoti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius ne konkurso būdu saugomoje teritorijoje“ nurodytą informaciją. Įvertinusi minėtame rašte pateiktą informaciją, 2020 m. gruodžio 3 d. Saugomų teritorijų tarnyba raštu Nr. (4)-V3E-589 konstatavo, kad asociacija „Kintų bendruomenė“ kreipėsi į atsakovą, prašydama neišduoti leidimo pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenių išteklius papildomame plote. Atsižvelgdama į asociacijos „Kintų bendruomenė“ 2020 m. spalio 27 d. rašte Nr. 20/10/27 nurodytas priežastis, 2020 m. gruodžio 3 d. Saugomų teritorijų tarnyba raštu Nr. (4)-V3E-589 pritarė asociacijos prašymui.

37.       2021 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas raštu Nr. (10)-D8(E)-5432 per TAIS (Nr. 21-29007) pateikė suinteresuotoms institucijoms derinti pakoreguotą Vyriausybės nutarimo projektą, siūlydamas neišduoti pareiškėjui leidimo naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje.

38.       2021 m. birželio 15 d. ir 2021 m. rugpjūčio 15 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti informaciją apie 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimą. Atsakydamas į pareiškėjo paklausimus, atsakovas įteikė pareiškėjui 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštą
Nr. (10)-D8(E)-5478. Minėtu raštu atsakovas paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu
Nr. (10)-D8(E)-5432 pakartotinai pateikė visuomenei ir atsakingoms institucijoms derinti Vyriausybės nutarimo projektą.

39.       2021 m. spalio 11 d. sprendimu atsakovas atmetė pareiškėjo 2020 m. kovo 18 d. prašymą, nurodydamas, kad: 1) didžiąją 2020 m. kovo 18 d. prašyme nurodytos teritorijos ploto dalį (apie
95 proc.) sudaro saugomos teritorijos, kuriose yra draudžiama įrengti naujus angliavandenilių išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 84 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos); 2) 2020 m. kovo 18 d. prašyme nurodytos teritorijos plote yra registruotos kultūros paveldo vertybės, dėl kurių pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 1 dalies nuostatas minėtos teritorijos plote negali būti vykdomi angliavandenilių paieškos ir gavybos darbai;
3) angliavandenilių gavybos skatinimas nekoreliuoja su Lietuvos Respublikos žaliuoju kursu ir Lietuvos Respublikos tikslu gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių; 4) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 789, 2020 m. kovo 18 d. prašyme nurodytoje teritorijoje yra numatyta plėtoti rekreacijos ir turizmo paslaugą; 5) 2020 m. kovo 18 d. prašyme nurodytoje teritorijoje galbūt bus siekiama kurortinės teritorijos statuso, todėl ji turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 350 „Dėl Reikalavimų kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti tvarkos aprašo patvirtinimo“ numatytus reikalavimus.

40.       Vadovaudamasis ginčui aktualiomis 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB (toliau – ir Direktyva), Žemės gelmių įstatymo ir Aprašo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad, nagrinėdamas 2020 m.
kovo 18 d. prašymą, atsakovas vilkino atlikti veiksmus. Įvertinęs atsakovo atliktus veiksmus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo metu vykę procesai, susiję su pareiškėjo prašymo be konkurso išduoti leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius greta esančiame plote, nagrinėjimu, nebuvo specialiai vilkinami. Spręsdamas klausimą dėl 2020 m. kovo 18 d. prašymo, atsakovas siekė išsamiai įvertinti visą informaciją ir duomenis pagal išsamumo, objektyvumo ir kitų gero viešojo administravimo principų keliamus reikalavimus.

41.       Remdamasis atsakovo pateiktais duomenimis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių aplinkybių.

42.       Nagrinėdamas pareiškėjo argumentus dėl 2021 m. spalio 11 d. sprendimo atitikties Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, priimdamas ginčijamą 2021 m. spalio 11 d. sprendimą, atsakovas veikė pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad
2021 m. spalio 11 d. sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus administraciniams sprendimams. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, priimdamas 2021 m. spalio 11 d. sprendimą, atsakovas išsamiai bei motyvuotai išnagrinėjo visos su ginčo situacija susijusiais faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė aktualias teisės aktų nuostatas.

43.       Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos priteisimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos yra abstraktūs, nedetalizuoti ir deklaratyvūs. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą bei jos dydį.

44.       Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Vyriausybei nutarimo projektą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad savarankiškas reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus gali būti reiškiamas tada, kai viešojo administravimo subjektas neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, atsakovui pagrįstai ir teisėtai priėmus 2021 m. spalio 11 d. sprendimą, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkino ar atsisakė juos atlikti.

45.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su apeliaciniu skundu.

 

III.

 

46.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo
2022 m. spalio 28 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

47.       Nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad, priimdamas 2021 m. spalio 11 d. sprendimą, atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius dėl to, kad leidimo pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius išdavimas: 1) nekoreliuoja su Lietuvos žaliuoju kursu ir Lietuvos siekiu gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių; 2) nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu; 3) nėra suderinamas su Reikalavimų kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti tvarkos aprašo, patvirtinto 2006 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 350, 8 punkto nuostatomis; 4) neatitinka Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatų; 5) prieštarauja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsniui bei 6) dėl kitų priežasčių, išdėstytų minimame sprendime.

48.       Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas  nepagrįstai nevertino 2021 m. spalio 11 d. sprendime pateiktų motyvų. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vien tik abstrakčiai patvirtindamas 2021 m.
spalio 11 d. sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmosios instancijos teismas tinkamai neatliko savarankiško faktinių aplinkybių tyrimo bei jų teisinio įvertinimo. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino 2021 m. spalio 11 d. sprendimo priėmimo motyvų ir neatskleidė pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti 2021 m. spalio 11 d. sprendimą esmės. Remdamasis šia išvada, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, pirmosios instancijos teismui nepasisakius dėl esminio skundo reikalavimo, jis neturi teisinių galimybių pasisakyti dėl kitų pareiškėjo skundo reikalavimų.

 

IV.

 

49.       Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. liepos 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

50.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 18 d. pareiškėjas raštu Nr. 65 kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą, prašydamas be konkurso išduoti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius greta esančiame plote. Kreipdamasis į Lietuvos geologijos tarnybą, pareiškėjas kartu pateikė 1:25000 mastelio teritorijos planą, nurodydamas teritoriją, kurioje pareiškėjas pageidauja naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius, bei prašymą pagrindžiančios geologinės aplinkybės. Remdamasi turimais geologinių tyrimų duomenimis, Lietuvos geologijos tarnyba 2020 m. kovo 20 d. raštu Nr. (5)-1.7-1912 informavo atsakovą apie geologines priežastis, kurios yra pagrindas be konkurso išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius papildomame plote.

51.       Vadovaudamasis Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi ir 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu (2016 m. rugpjūčio 1 d. įstatymo Nr. I-1034 redakcija), atsakovas parengė Vyriausybės nutarimo projektą. Minėtu projektu atsakovas siūlė be konkurso išduoti pareiškėjui leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje esančiame plote pagal 2020 m. kovo 18 d. prašymą.

52.       2020 m. birželio 30 d. atsakovas raštu Nr. (10-D89(E)-3122 „Dėl leidimo naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius išdavimo“ Vyriausybės nutarimo projektą įkėlė į TAIS ir išsiuntė derinti suinteresuotoms institucijoms. Gavęs suinteresuotų institucijų pastabas, 2020 m. liepos 3 d. atsakovas raštu Nr. (10)-D8(E)-3626 pateikė minėtą nutarimo projektą Vyriausybei.

53.       2020 m. liepos 14 d. Vyriausybės kanceliarija atsakovui įteikė pažymą Nr. NV-1957, siūlydama grąžinti minėto nutarimo projektą rengėjams tobulinti pagal Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės 2020 m. liepos 10 d. išvadoje Nr. NV-1927 pateiktas pastabas. Teikdama pažymą, Vyriausybės kanceliarija pažymėjo, kad Vyriausybės nutarimo projektas turi būti suderintas su Aplinkos apsaugos departamentu prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Atsižvelgdamas į Vyriausybės pateiktas pastabas, atsakovas patikslino aptarto nutarimo projektą pagal Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento tvarka suderino šio projekto nuostatas su Aplinkos apsaugos departamentu prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

54.       2020 m. spalio 1 d. Saugomų teritorijų tarnybos direktorius atmetė patikslintą Vyriausybės nutarimo projektą ir grąžino jį rengėjui tikslinti pagal pateiktas pastabas. Įvertinęs pateiktas pastabas, atsakovas patikslino minėtą nutarimo projektą ir pakartotinai jį įkėlė į VDVIS sistemą.

55.       2020 m. lapkričio 4 d. Vyriausybės kanceliarija dar kartą grąžino rengėjui Vyriausybės nutarimo projektą tikslinti. Vyriausybės kanceliarija nurodė rengėjui įvertinti 2020 m. spalio 27 d. asociacijos „Kintų bendruomenė“ pateiktame rašte Nr. 20/10/27 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ prašymo Vyriausybei išduoti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius ne konkurso būdu saugomoje teritorijoje“ nurodytą informaciją. Įvertinusi minėtame rašte pateiktą informaciją, 2020 m. gruodžio 3 d. Saugomų teritorijų tarnyba raštu Nr. (4)-V3E-589 konstatavo, kad asociacija „Kintų bendruomenė“ kreipėsi į atsakovą, prašydama neišduoti leidimo pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenių išteklius papildomame plote. Atsižvelgdama į asociacijos „Kintų bendruomenė“ 2020 m. spalio 27 d. rašte Nr. 20/10/27 nurodytas priežastis, 2020 m. gruodžio 3 d. Saugomų teritorijų tarnyba raštu Nr. (4)-V3E-589 pritarė asociacijos prašymui.

56.       2021 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas raštu Nr. (10)-D8(E)-5432 per TAIS (Nr. 21-29007) pateikė suinteresuotoms institucijoms derinti pakoreguotą Vyriausybės nutarimo projektą, siūlydamas neišduoti pareiškėjui leidimo naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje.

57.       2021 m. birželio 15 d. ir 2021 m. rugpjūčio 15 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti informaciją apie 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimą. Atsakydamas į pareiškėjo paklausimus, atsakovas įteikė pareiškėjui 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštą
Nr. (10)-D8(E)-5478. Minėtu raštu atsakovas paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu
Nr. (10)-D8(E)-5432 pakartotinai pateikė visuomenei ir atsakingoms institucijoms derinti Vyriausybės nutarimo projektą.

58.       2021 m. spalio 11 d. sprendimu atsakovas atmetė pareiškėjo 2020 m. kovo 18 d. prašymą, nurodydamas, kad: 1) didžiąją 2020 m. kovo 18 d. prašyme nurodytos teritorijos ploto dalį (apie
95 proc.) sudaro saugomos teritorijos, kuriose yra draudžiama įrengti naujus angliavandenilių išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 84 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos); 2) 2020 m. kovo 18 d. prašyme nurodytos teritorijos plote yra registruotos kultūros paveldo vertybės, dėl kurių pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 1 dalies nuostatas minėtos teritorijos plote negali būti vykdomi angliavandenilių paieškos ir gavybos darbai;
3) angliavandenilių gavybos skatinimas nekoreliuoja su Lietuvos Respublikos žaliuoju kursu ir Lietuvos Respublikos tikslu gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių; 4) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 789, 2020 m. kovo 18 d. prašyme nurodytoje teritorijoje yra numatyta plėtoti rekreacijos ir turizmo paslaugą; 5) 2020 m. kovo 18 d. prašyme nurodytoje teritorijoje galbūt bus siekiama kurortinės teritorijos statuso, todėl ji turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 350 „Dėl Reikalavimų kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti tvarkos aprašo patvirtinimo“ numatytus reikalavimus.

59.       Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovas nepagrįstai vilkino leidimo naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius išdavimo procesą, t. y. ar, teikdamas Vyriausybei nutarimo projektą pagal Aprašo 13 punkto nuostatose numatytą tvarką, atsakovas nepažeidė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų gero administravimo, atsakingo valdymo ir draudimo piktnaudžiauti teise principų keliamus reikalavimus.

60.       Remdamasis bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas per Aprašo 13 punkto nuostatose įtvirtintą terminą nepateikė pareiškėjui administracinio sprendimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, nagrinėdamas 2020 m. kovo 18 d. prašymą, atsakovas nepateikė administracinio sprendimo dėl to, kad kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas suderinti Vyriausybės nutarimo projektą. Taip pat pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atsakovo darbuotojas, kuris rengė Vyriausybės nutarimo projektą, nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nebedirbo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, dėl šių priežasčių atsakovas objektyviai negalėjo tinkamai ir laiku pateikti pareiškėjui administracinio sprendimo. Be to, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad apie 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo eigą 2021 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas informavo pareiškėją raštu Nr. (10)-D8(E)-5478. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovo atlikti procedūriniai veiksmai negali būti laikytini ar vertintini kaip 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo procedūros vilkinimas. Remdamasis atlikta išvada, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, nagrinėdamas 2020 m. kovo 18 d. prašymą, atsakovas siekė pateikti pareiškėjui išsamų ir motyvuotą atsakymą.

61.       Nagrinėdamas pareiškėjo argumentus dėl galimybės 2020 m. kovo 18 d. prašyme nurodytoje teritorijoje įrengti tradicinių angliavandenilių gręžinius, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, priimdamas 2021 m. spalio 11 d. sprendimą, atsakovas pagrįstai atsisakė išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius. Vertindamas 2021 m. spalio 11 d. sprendimą, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas atsisakė išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius, nes: 1) pareiškėjo pageidaujamame gauti papildomame teritorijos plote yra registruotos kultūros vertybės; 2) pareiškėjo pageidaujamame gauti papildomame teritorijos plote atrankos nėra atliktos poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo dėl tradicinių angliavandenilių (naftos) gavybos procedūros pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies
1 punkto ir (ar) 7 straipsnio 2 dalies nuostatas; 3) pareiškėjo pageidaujamas gauti papildomas teritorijos plotas patenka į Nemuno deltos regioninio parko ir Kuršių marių biosferos poligono teritoriją. Remdamasis bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo pageidaujamo gauti papildomo teritorijos ploto dalį (apie 95 %) sudaro saugomos teritorijos, t. y. dalį sausumos teritorijos ploto sudaro Nemuno deltos regioninis parkas, o dalį vandens teritorijos ploto – Kuršių marių biosferos poligonas. Be to, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad, priimdamas 2021 m. spalio 11 d. sprendimą, atsakovas nurodė, jog angliavandenilių gavybos skatinimas nekoreliuoja su Lietuvos žaliuoju kursu ir Lietuvos Respublikos siekiu gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo siekis vystyti naujus angliavandenilius gręžinius nėra suderinamas su Žaliosios energetikos vystymu. Vadovaudamasis ginčui aktualiomis Direktyvos, Žemės gelmių įstatymo ir Aprašo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo pageidaujamo gauti papildomo teritorijos plote yra draudžiama įrengti naujus angliavandenilių išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius, todėl tokie darbai negali būti vykdomi.

62.       Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius 2020 m. balandžio 20 d. raštu
Nr. (7.12-K1)2K1-333 suderino pareiškėjo prašymą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vyriausybės kanceliarija suderintą Vyriausybės nutarimo projektą grąžino atsakovui tikslinti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog, kreipdamasis į Vyriausybę su Vyriausybės nutarimo projektu, atsakovas teikė siūlymą išduoti pareiškėjui leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius, nereiškia, kad atsakovo siūlymas buvo patvirtintas ir pareiškėjui turėjo būti išduotas leidimas naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius. Dėl šios priežasties faktas, kad Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius 2020 m. balandžio 20 d. raštu suderino Vyriausybės nutarimo projektą, nedaro įtakos 2021 m. spalio 11 d. priimto sprendimo išvadoms.

63.       Svarstydamas skundo argumentus, kad pareiškėjas tradicinius angliavandenilių išteklius išgauna laikydamasis visų Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų gamtos apsaugos reikalavimų, pirmosios instancijos teismas įvardijo, kad nagrinėjamoje byloje nėra vertinamos tradicinių angliavandenilių išteklių išgavimo faktas bei būdai. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama, ar pareiškėjo pageidaujamame gauti papildomame teritorijos plote gali būti išduotas leidimas pareiškėjui įrengti naujus tradicinių angliavandenilių išteklių gręžinius. Vadovaudamasis Žemės gelmių įstatymo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo, kad leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes konkrečioje teritorijoje gali būti suteikti be konkurso leidimo turėtojui, naudojančiam žemės gelmių išteklius bei ertmes greta esančiame teritorijos plote, tik Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. Vyriausybė turi teisę, bet ne pareigą išduoti leidimus.

64.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl 2020 m. kovo 18 d. prašymo pateikimo iki atsakovui priimtų teisės aktų įsigaliojimo yra abstraktūs ir nedetalizuoti. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad, teikdamas skundą, pareiškėjas nenurodė, kokius teisės aktus, darančius įtaką 2021 m. spalio 11 d. sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, atsakovas priėmė po 2020 m. kovo 18 d. prašymo pateikimo.

65.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai dėl atsakovas skirtingo elgesio išduodant leidimus naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad pareiškėjo pageidaujamoje gauti papildomojo teritorijoje atsakovas išdavė kitoms naftos gavybos įmonėms leidimus naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad pareiškėjui buvo sukurtos kitokios ir (ar) diskriminacinio pobūdžio sąlygos, siekiant gauti leidimą angliavandenilių išteklių gavybai.

66.       Įvertinęs išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad, priimdamas 2021 m. spalio 11 d. sprendimą, atsakovas laikėsi Viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų administraciniams sprendimams, veikė pagal suteiktą kompetenciją, tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes bei pritaikė aktualias teisės aktų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas įvardijo, kad 2021 m. spalio 11 d. sprendimas yra išsamus ir motyvuotas. Priimdamas minėtą sprendimą, atsakovas objektyviai įvertino ir aiškiai bei suprantamai išdėstė su ginčo situacija susijusias aplinkybes, jas susiejo su reikšmingomis teisės aktų nuostatomis ir nurodė pareiškėjui konkrečias priežastis, dėl kurių atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius. Atsižvelgdamas į šią išvadą, pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Vyriausybės nutarimo projektą Vyriausybei pagal Aprašo 13 punkto nuostatose įtvirtintą tvarką.

67.       Spręsdamas klausimą dėl skundo reikalavimo priteisti patirtą neturtinę žalą bei procesines palūkanas, pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos yra abstraktūs ir nedetalizuoti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė patirtos neturtinės žalos dydį, tačiau nepateikė jokių šią patirtą žalą patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vien abstraktūs pareiškėjo argumentai savaime nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui patirtą neturtinę žalą ir procesines palūkanas.

 

V.

 

68.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. netinkamai pagrindė priimtą sprendimą ir pritaikė ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus.

69.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

69.1.       Spręsdamas klausimą dėl atsakovo veiksmų kvalifikavimo kaip vilkinimo atlikti veiksmus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo veiksmų, atliktų nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d., t. y. laikotarpiu, kuris yra ilgesnis nei metai.

69.2.       Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas apie 2020 m.
kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo eigą informavo pareiškėją tik vieną kartą, praėjus beveik pusantrų metų nuo to momento, kai 2020 m. kovo 20 d. Lietuvos geologijos tarnyba pateikė atsakovui 2020 m. kovo 18 d. prašymą, o 2020 m. balandžio 22 d. – ir suinteresuotų institucijų derinamąsias išvadas. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apie 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo eigą atsakovas informavo pareiškėją tik šiam kelis kartus primygtinai pareikalavus.

69.3.       Vertindamas 2021 m. spalio 11 d. sprendimo priėmimo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino prašymo išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius įteikimo atsakovui momentą. Pareiškėjas akcentuoja, kad 2020 m.
kovo 18 d. prašymą teikė atsakovui ne 2021 m. birželio 15 d., kaip nurodo pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 8.8 punkte, o 2020 m. kovo 18 d. Atsisakydamas išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius, 2021 m. spalio 11 d. atsakovas priėmė skundžiamą administracinį sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad paskutinį dokumentą, reikalingą atsakovui priimti administracinį sprendimą dėl 2020 m. kovo 18 d. prašymo, teikė atsakovui dar 2020 m. rugpjūčio 5 d., Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos suderinus Vyriausybės nutarimo projektą. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, derindamas Vyriausybės nutarimo projektą, Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsakovui nepateikė jokių naujų, atsakovui iki tol nežinotų faktų ir neatliko jokio papildomo teisinio vertinimo. Pareiškėjo vertinimu, net ir pateikęs netinkamai parengtą Vyriausybės nutarimo projektą, atsakovas turėjo atlikti visus įmanomus veiksmus per Aprašo
13 punkte numatytą terminą. Tačiau atsakovas administracinį sprendimą priėmė tik 2021 m.
spalio 11 d., t. y. praėjus 402 kalendorinėms dienoms nuo 2020 m. kovo 18 d. prašymo įteikimo.

69.4.       Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad 2020 m. liepos 3 d. atsakovas raštu Nr. (10)-D8(E)-3626 pateikė Vyriausybės nutarimo projektą Vyriausybės kanceliarijai. 2020 m. liepos 14 d. Vyriausybės kanceliarija raštu Nr. NV-1957 grąžino Vyriausybės nutarimo projektą rengėjui tikslinti pagal Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės 2020 m. liepos 10 d. išvados
Nr. NV-1927 nuostatose pateiktas pastabas. Grąžindama tikslinti Vyriausybės nutarimo projektą, Vyriausybės kanceliarija rengėjui nurodė pateikti projektą Vyriausybei tvirtinti iš naujo Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė jokių duomenų ir dokumentų, patvirtinančių aplinkybę, kad atliko visus veiksmus pagal Vyriausybės darbo reglamento nustatytą tvarką.

69.5.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas negalėjo išnagrinėti 2020 m. kovo 18 d. prašymo dėl objektyvių, nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjas nurodo, kad aplinkybė, jog darbuotojas, rengęs Vyriausybės nutarimo projektą, nuo
2020 m. rugpjūčio 7 d. nebedirba, savaime negali būti laikomas objektyvia priežastimi, pateisinančia nepagrįstai ilgą 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo eigą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad
2020 m. liepos 3 d. Vyriausybės kanceliarijai pateiktą Vyriausybės nutarimo projektą rengė ne vienas, o trys asmenys. Be to, pareiškėjas pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog atsakovo minėtas darbuotojas tikrai buvo atleistas, taip pat nenurodė, kam buvo pavesta perimti atleisto darbuotojo darbus. Taip pat pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvos žaliojo kurso tikslai nėra įtvirtinti Žemės gelmių įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose.

69.6.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino atsakovo veiksmus kaip gerą ir netgi pavyzdinį viešąjį administravimą. Pareiškėjo nuomone, atsakovo veiksmai 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo metu negali būti laikomi geru, atsakingu, objektyviu viešu administravimu, nes: 1) 200 m. liepos 3 d. teikdamas pirmąjį Vyriausybei nutarimo projektą, atsakovas nesuderino minėto projekto su Aplinkos apsaugos departamentu prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos;
2) antrą kartą teikdamas Vyriausybės nutarimo projektą derinti Vyriausybės kanceliarijai, atsakovas pateikė imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantį projektą; 3) atsakovas vilkino administracinio sprendimo priėmimą, t. y. administracinis sprendimas pagal 2020 m. kovo 18 d. prašymą nebuvo priimtas per Aprašo 13 punkte numatytą terminą; 4) nagrinėdamas 2020 m. kovo 18 d. prašymą, atsakovas parodė nepagarbą pareiškėjui, kuris tikėjosi, kad jo pateiktas prašymas išduoti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius bus svarstomas teisės aktų nustatyta tvarka;
5) atsakovas savarankiškai nei karto neinformavo pareiškėjo apie 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo eigą ir užsitęsusios procedūros priežastis. Tokiais veiksmais atsakovas diskriminavo pareiškėją kitų ūkio subjektų atžvilgiu.

69.7.       Pirmosios instancijos teismas iškreipė 2020 m. kovo 18 d. prašymo esmę ir neatskleidė bylos esmės. Pareiškėjas pažymi, kad niekada neplanavo ir neplanuoja gauti leidimo įrengti tradicinių angliavandenilių gręžinius pageidaujamame gauti teritorijos plote. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad minėto leidimo pobūdžio nenumato Žemės gelmių įstatymo nuostatos. Dėl šios priežasties 2020 m. kovo 18 d. prašymas nėra ir negali būti laikomas pareiškėjo prašymu išduoti leidimą įrengti tradicinių angliavandenilių gręžinius pageidaujamame gauti teritorijos plote.

69.8.       Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai sprendė, kad atsakovas turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad minėta teisė taikytina Vyriausybei, bet ne atsakovui. Be to, ši teisė nesudaro absoliutaus pagrindo valdžios institucijai elgtis laisvai ir vien tik savo nuožiūra.

69.9.       Priimdamas 2021 m. spalio 11 d. sprendimą, atsakovas nepagrįstai vadovavosi
2021 m. priimtomis teisės aktų nuostatomis.

69.10.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad 2021 m. spalio 11 d. sprendimas yra išsamus, pagrįstas ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatose administraciniams sprendimams keliamus reikalavimus. Pareiškėjas pažymi, kad, priimdami skundžiamus sprendimus, nei pirmosios instancijos teismas, nei atsakovas nenurodė, kaip leidimas naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius yra susijęs su žemės naudojimo sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, sistemiškas Žemės gelmių įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad leidimas naudoti žemės gelmes bei ertmes nurodytame teritorijos plote neapibrėžia konkrečios ūkinės veiklos vykdymo vietos žemės paviršiuje, o nustato leidžiamą naudoti žemės gelmių dalį, esančią po leidime įvardytu teritorijos plotu. Leidimu naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius nėra suteikiama ir / ar įgyjama žemės naudojimo teisė.

69.11.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė patirtos neturtinės žalos. Pareiškėjo vertinimu, jis nurodė, kokių konkrečių veiksmų atsakovas neatliko, kokie pareiškėjo teisėti lūkesčiai ir kokiu būdu jie buvo paneigti.

70.       Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

71.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

71.1.       Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ginčui aktualių teisės aktų nuostatas bei aiškiai išdėstė tas teisės aktų nuostatas, kuriomis jis vadovavosi.

71.2.       Atsakovo vertinimu, pareiškėjas, argumentuodamas, kad, spręsdami klausimą dėl leidimo pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius išdavimo, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstai vadovavosi 2021 metais priimtais teisės aktais, turi omenyje Vyriausybės programos įgyvendinimo planą. Atsakovas pažymi, kad aplinkybė, jog, priimdama 2021 m. spalio 11 d. sprendimą, jis atsižvelgė į tolimesnės valstybės politikos prioritetus, savaime nereiškia, kad atsakovas priėmė ginčijamą sprendimą pažeisdamas imperatyvias teisės aktų nuostatas. Remdamasis Žemės gelmių įstatymo ir Aprašo nuostatomis, atsakovas nurodo, kad Vyriausybė turi teisę, bet ne pareigą išduoti leidimus naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius be konkurso. Atsakovas pabrėžia, kad jis yra vykdomosios valstybės valdžios bei jos politikos formavimo institucija, t. y. Vyriausybės dalis. Tai reiškia, kad, nagrinėdamas 2020 m. kovo 18 d. prašymą, atsakovas turėjo pareigą atsižvelgti į minėto prašymo nagrinėjimo metu pasikeitusias Vyriausybės programos įgyvendinimo plano nuostatas. Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį, kad nei Žemės gelmių įstatymo, nei Aprašo nuostatos nenumato Vyriausybei pareigos priimti pareiškėjui palankaus sprendimo, o taip pat – ir pareigos atsakovui teikti pareiškėjui palankaus Vyriausybės nutarimo projektą. Priešingai, Aprašo nuostatos numato atsakovui diskreciją nuspręsti dėl Vyriausybės nutarimo projekto, t. y. 1) teikti Vyriausybei nutarimo siūlyti išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius projektą arba 2) pateikti pareiškėjui motyvuotą atsisakymą išduoti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius. Be kita ko, tiek priimdamas sprendimą teikti Vyriausybei nutarimo siūlyti išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius projektą, tiek priimdamas sprendimą pateikti pareiškėjui motyvuotą atsisakymą išduoti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius, atsakovas turėjo įvertinti visas 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovas įvertino reikšmingai pasikeitusias aplinkybės, t. y. Vyriausybės programos įgyvendinimo plane įtvirtintus prioritetus.

71.3.       Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovo atlikti veiksmai negali būti laikytini ar vertinami kaip pareiškėjo prašymo nagrinėjimo procedūros vilkinimas. 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo eigos metu atlikti atsakovo veiksmai patvirtina, kad su pareiškėjo prašymu be konkurso išduoti leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius greta esančiame plote susiję procesai nebuvo specialiai vilkinami. Priešingai – atsakovas siekė išsamiai įvertinti visą informaciją ir duomenis pagal išsamumo, objektyvumo ir kitų gero viešojo administravimo principų keliamus reikalavimus.

71.4.       Laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, pirmosios instancijos teismas nustatė bei įvertino visus 2021 m. spalio 11 d. sprendimo argumentus ir motyvus pagal ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

71.5.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos priteisimo. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pateikė išsamią teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimo klausimus, analizę ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos.

72.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo nagrinėti apeliacinio skundo reikalavimus savo nuožiūra.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

VI.

 

Dėl pareiškėjo prašymo išduoti leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius ir apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyko 

 

73.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. (10)-D8(E)-6368 ir su juo susijusios veikos, kuri pasireiškė nagrinėjant pareiškėjo prašymą inicijuoti Vyriausybės nutarimo projektą suteikti pareiškėjui leidimą be konkurso naudoti angliavandenilių išteklius gretutiniame plote, pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat reikalavimo įpareigoti atsakovą teikti Vyriausybei jos nutarimo projektą dėl minėto leidimo išdavimo, taip pat reikalavimo priteisti pareiškėjui iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą.

74.       Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad jo teisėti lūkesčiai buvo sužlugdyti, nes atsakovas specialiai vilkino pareiškėjo prašymo nagrinėjimą ir toks elgimasis buvo išskirtinis palyginti su kitų ūkio subjektų panašių prašymų nagrinėjimu. Tuo nesilaikyta Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų gero administravimo, atsakingo valdymo bei draudimo piktnaudžiauti teise principų.

75.       Pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, konstatuodamas, kad pareiškėjo 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo užsitęsimas buvo nulemtas objektyvių aplinkybių ir pagrįstas.

76.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą, argumentuodamas, kad jame tinkamai neįvertinti atsakovo 2021 m. spalio 11 d. sprendimo priėmimo motyvai ir neatskleista pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti šį atsakovo sprendimą esmė.

77.       Pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, sistemiškai įvertinęs Saugomų teritorijų įstatymo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas, ir pagal jas nuspręsdamas, kad pareiškėjo siekis padidinti naftos gavybą (galimai du ir daugiau kartų lyginant su dabartine gavyba) ir tuo tikslu vystyti naujus angliavandenilių gręžinius (atlikti naujus gręžinius) kvalifikuotinas kaip teisiškai neįgyvendintinas tokioje ginčo teritorijoje, kurioje dėl jos (apie 95 procentų) priskyrimo saugojamai teritorijai draudžiama įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir / ar dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius, nes joje registruotos kultūros paveldo vertybės ir ją sudaro Nemuno deltos regioninis parkas (teritoriją vandenyje – Kuršių marių biosferos poligonas). Be to, teismas paminėjo pareiškėjo siekio vystyti naujus angliavandenilių gręžinius nesuderinamumą su atsakovu akcentuojamu Lietuvos siekiu gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių (Žaliosios energetikos vystymu), t. y. angliavandenilių gavybos skatinimo nekoreliavimą su Lietuvos žaliuoju kursu (tai nurodančio atsakovo Sprendimo ir jame minimo asociacijos „Kintų bendruomenė“ kreipimosi kontekste). Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovo siekiai išsamiai vertinti visą pareiškėjo prašymo tenkinimui svarbią informaciją (duomenis), taip pat atsakovo personalo pokyčiai (atsakingo darbuotojo, rengusio pareiškėjo siekiamo nutarimo projektą, tarnybos Aplinkos ministerijoje pabaiga) gali būti priskiriami prie pareiškėjo prašymo nagrinėjimo užsitęsimo objektyvių aplinkybių, kurios paneigia specialaus vilkinimo pasireiškimą. Teismas akcentavo Vyriausybės teisę (ne pareigą) išduoti pareiškėjo siekiamą leidimą. Be to, teismas nustatė, kad atsakovas nesukūrė pareiškėjui kitokių ar diskriminacinio pobūdžio sąlygų, todėl atsakovo elgimasis su pareiškėju nebuvo išskirtinis. Be to, teismas pabrėžė atsakovo išsamiai motyvuoto sprendimo atitiktį VAĮ nustatytiems reikalavimams. Teismas nustatė, kad atsakovas per 30 kalendorinių dienų nepateikė pareiškėjui motyvuoto atsakymo dėl objektyvių nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių.

78.        Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kuri susijusi su šiandieninėmis naftos gavybos technologijų sudaromomis galimybėmis pareiškėjo jau turimo licencinio ploto ribose išgauti papildomame plote esančius tradicinius angliavandenilius (todėl pareiškėjas nesiekė ir nesiekia leidimo įrengti tradicinių angliavandenilių gręžinius pageidaujamame gauti teritorijos plote). Be to, teismas nepagrįstai nenustatė pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir pažeistų teisių, nors skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodyta, kokie pareiškėjo teisėti lūkesčiai sužlugdyti, kai atsakovas vilkino prašymo nagrinėjimą ir kai kitoms naftos gavybos įmonėms leidimai naudoti angliavandenilių išteklius papildomame plote buvo suteikti nevilkinant proceso. Atsakovo veika nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo išskirtinė palyginti su kitų ūkio subjektų panašių prašymų nagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokio išskirtinumo nekonstatavo, nenustatydamas atsakovo pareiškėjui sudarytų kitokių ar diskriminacinio pobūdžio sąlygų. Be to, pirmosios instancijos teismas atsakovo atliktą pareiškėjo prašymo nagrinėjimą ir jam tenkinti reikalingą Vyriausybės nutarimo projekto teikimą nepagrįstai pateisino kaip esą įvykusį dėl objektyvių aplinkybių, susijusių su atsakovo gilinimusi į visą informaciją, taip pat atsakingo darbuotojo, rengusio pareiškėjo siekiamo nutarimo projektą, veiklos Aplinkos ministerijoje pasibaigimu. Toks teismo sprendimas, kuriuo neatskleista bylos esmė, esą gali būti suprastas kaip precedentas ir pavyzdys visiems valstybės tarnautojams, kad rinkimai ir politinės valdžios pasikeitimas šalyje gali būti objektyvi priežastis atidėti neapibrėžtam laikui sprendimų priėmimą, kuris turėjo įvykti iki 2020 m. rugsėjo 4 d., t. y. iki naujos Vyriausybės darbo pradžios, kuri sietina su 18-osios Vyriausybės premjerės paskyrimu 2020 m. lapkričio 24 d. Be to, pirmosios instancijos teismas supainiojo tam tikras ginčui svarbias datas (metus) ir neįvertino, kad atsakovo sureikšminti Lietuvos žaliojo kurso tikslai nėra (nebuvo) numatyti specialiame Žemės gelmių įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. Žaliasis kursas įtvirtintas Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155, todėl atsakovo sprendimas, pagrįstas po pareiškėjo prašymo pateikimo (2020 m. kovo 18 d.) įsigaliojusiais 2021 m. teisės aktais, negali būti laikomas teisėtu. Be to, suinteresuotų asmenų prašymai neišduoti pareiškėjui leidimo turėjo būti išnagrinėti per 30 dienų ir negalėjo būti pagrindu užtęsti pareiškėjo prašymo išnagrinėjimą. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai vertino atsakovo veiksmus kaip atsakingą ir gerą viešąjį administravimą, nes atsakovas teikė Vyriausybės nutarimo projektą (išduoti pareiškėjui leidimą) be Aplinkos apsaugos departamento nuomonės, o gavęs tokią nuomonę – priešingą projektą (neišduoti pareiškėjui leidimo).

79.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

80.       Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

81.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 18 d. kreipėsi su prašymu į Lietuvos geologijos tarnybą, siekdamas gauti ne konkurso tvarka išduodamą leidimą ūkinei veiklai papildomame gretutiniame plote Šilutės rajono savivaldybėje, t. y. prašydamas, kad jam būtų suteiktas leidimas naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius greta esančiame plote, ir tuo tikslu pateikdamas 1:25000 masteliu teritorijos planą, kuriame nurodytas pageidaujamas gauti plotas bei tokį prašymą pagrindžiančios geologinės aplinkybės. Minėta Tarnyba 2020 m. kovo 20 d. pateikė atsakovui pareiškėjo 2020 m. kovo 18 d. prašymą ir informavo atsakovą apie turimus geologinio tyrimo duomenis ir jais pagrįstų geologinių priežasčių nulemtą pagrindą be konkurso išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius papildomame plote. Atsakovas (atsakingas asmuo A. Č.), vadovaudamasis Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi ir 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu (žr. šios nutarties 110 punktą), derinimo tikslu tris kartus atlikto Vyriausybės nutarimo projekto, kuriame buvo numatyta „Išduoti be konkurso Lietuvos ir Danijos uždarajai akcinei bendrovei „Minijos nafta“, juridinio asmens kodas 110699717, leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje, plote, kurio ribų kampinių taškų koordinatės yra <...>“ registravimą Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS): pirma, 2020 m. birželio 29 d. registravo Vyriausybės nutarimo projektą Nr. 20-9680 (TAIS) (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/948f8390b9f911ea9a12d0dada3ca61b?jfwid=-o5h9vwndu); antra, 2020 m. birželio 30 d. registravo Vyriausybės nutarimo projektą Nr. 20-9680(2) (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/c8ab85c0bac111ea9a12d0dada3ca61b?positionInSearchResults=13&searchModelUUID=8ad9a5d8-e2aa-419f-9428-1c82335bcef6); trečia, 2020 m. liepos 7 d. registravo Vyriausybės nutarimo projektą Nr. 20-9680(3) (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/f8c7ad90c04a11eaae0db016672cba9c?positionInSearchResults=12&searchModelUUID=8ad9a5d8-e2aa-419f-9428-1c82335bcef6). Atsakovui 2020 m. birželio 30 d. inicijuojant minėtą Vyriausybės nutarimo projekto antrą variantą, Teisingumo ministerija informavo, kad nutarimo projektas yra nenorminio pobūdžio, todėl išvados dėl jo neteiks; Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuomonės nepateikė; Visuomenės pastabų ir pasiūlymų negauta. Atsakovui 2020 m. liepos 3 d. raštu Nr. (10)-D8(E)-3626 inicijuojant minėtą Vyriausybės nutarimo projekto trečią variantą, 2020 liepos 14 d. reagavo Vyriausybės kanceliarija, pasiūliusi projektą grąžinti rengėjams tobulinti. Tokia Vyriausybės kanceliarijos 2020 liepos 14 d. pozicija (žr. šios nutarties 82 punktą) gali būti vertinama tiek kaip formaliai dispozityvus siūlymas, tiek kaip koordinacinis strateginis projekto grąžinimas tobulinti, remiantis Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės 2020 m. liepos 10 d. išvadoje (žr. šios nutarties 83 punktą) nurodytomis pastabomis dėl projekto teikimo iš naujo nustatyta jo derinimo tvarka. Šioje išvadoje vieną pagrindinių pastabų sudarė pastaba, kad nutarimo projektas nebuvo suderintas su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos (žr. šios nutarties 118, 119 punktus). 

82.       TAIS sistemoje esančioje Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės 2020 m. liepos 14 d. pažymoje dėl minėto Vyriausybės nutarimo projekto Nr. 20-9680(3) (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/b7988576c5da11eab2168935922ac3ab?jfwid=-k934nxxqs) nurodoma, be kita ko, tai, kad: 1) „Dabartinė situacija: 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo gauti prašymai naudoti žemės gelmių išteklius nagrinėjami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reglamentavimą. Žemės gelmių įstatymo (iki 2020-06-30 galiojusi redakcija) 12 str. 6 d. nustatyta, kad „<...> leidimas naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius gali būti suteiktas be konkurso Vyriausybės nustatyta tvarka greta esančio ploto leidimą turėtojui, kurio prašymas pagrįstas geologinėmis ar su tradicinių angliavandenilių išteklių gavyba susijusiomis priežastimis“. Vyriausybės nutarimu patvirtinto Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašo 6 p. nustatyta, kad „leidimo naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius turėtojas gali bet kuriuo metu kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą su motyvuotu prašymu be konkurso išduoti jam leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius greta esančiame plote, besiribojančiame su leidimo turėtojo leidime ir (ar) naudojimo sutartyje nurodytu plotu, kuriame jokiam ūkio subjektui leidimas nesuteiktas. Šis prašymas turi būti pagrįstas geologinėmis ar su tradicinių angliavandenilių išteklių gavyba susijusiomis priežastimis“. <...> Papildomo ploto šiaurinė riba sutampa su Gargždų plotu, kuriame leidimas naudoti angliavandenilių išteklius išduotas <...> UAB „Minijos nafta“, vakarinė riba pratęsia Gargždų ploto vakarinę ribą Kuršių marių teritorijoje pietų kryptimi, vakarinė, rytų ir pietinė ribos nesiriboja su plotais, kuriems išduoti leidimai naudoti angliavandenilių išteklius.“; 2) „Projekto esmė - <...> Priėmus Projektą, UAB „Minijos nafta“ be konkurso būtų suteikta teisė naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius nurodytame plote. Leidimas naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius suteikia leidimo turėtojui leidimo plote vykdyti paiešką, žvalgybą ir gavybą“; 3) „Dalykinio vertinimo išvada – siūlytina Projektą grąžinti rengėjams tobulinti, įvertinant Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės 2020-07-10 išvadoje Nr. NV-1927 pateiktas pastabas ir prašant pateikti Projektą Vyriausybei tvirtinti iš naujo Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.“

83.       TAIS sistemoje esančioje Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės 2020 m. liepos 10 d. išvadoje dėl minėto Vyriausybės nutarimo projekto Nr. 20-9680(3) (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/b38a1b71c2a011eaae0db016672cba9c?jfwid=-k934nxxqs) nurodyta, be kita ko, tai: 1) „Pažymėtina, kad 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo gauti prašymai dėl leidimo naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo nagrinėjami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reglamentavimą. Atsižvelgiant į tai, kad <...> ,,Minijos nafta“ <...> prašymas dėl leidimo naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo be konkurso pateiktas Lietuvos geologijos tarnybai <...> iki šio įstatymo įsigaliojimo, jis turėtų būti nagrinėjamas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reglamentavimą“; 2) „Vadovaujantis iki 2020 m. birželio 30 d. galiojusio Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2005 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1151 <...>, 8.2.1 papunkčiu, Geologijos tarnyba, gavusi minėtą UAB ,,Minijos nafta“ prašymą ir Aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio prašymo gavimo turėjo registruotu laišku išsiųsti prašymo ir plano kopijas derinti Nacionalinei žemės tarnybai <...>, Aplinkos apsaugos departamentui <...> ir Kultūros paveldo departamento <...> teritoriniam padaliniui. Pagal kartu su Nutarimo projektu pateiktas dokumentų kopijas nustatyta, kad Geologijos tarnybos 2020 m. kovo 25 d. raštu Nr. (5)-1.7-1983 minėti dokumentai pateikti derinti šioms institucijoms, tačiau šiame rašte nurodytas netinkamas minėtų dokumentų teikimo derinti teisinis pagrindas, t. y., nurodyta, jog minėti dokumentai teikiami derinti vadovaujantis Aprašo 6, 7 punktais ir 8.2.3 papunkčiu. Aprašo 8.2.3 papunktyje nustatyta pareiga šiuos dokumentus siųsti derinti Aplinkos apsaugos agentūrai, jeigu papildomas plotas ar jo dalis yra po paviršinio vandens telkiniu. Tikėtina, kad atsižvelgdama į šią Geologijos tarnybos rašte pateiktą klaidinančią nuorodą, Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdyba, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, minėtu Geologijos tarnybos raštu pateiktų dokumentų pagal kompetenciją nenagrinėjo ir 2020 m. kovo 31 d. raštu Nr. (13.3)-AD5-4996 persiuntė juos nagrinėti pagal kompetenciją Aplinkos apsaugos agentūrai, apie šį persiuntimą informuodama ir Geologijos tarnybą (išsiųsta 2020 m. kovo 31 d. rašto Nr. (13.3)-AD5-4996 kopija); 3) „Atsižvelgiant į tai, kad susiklosčius šioms aplinkybėms, Aplinkos apsaugos departamentas pagal kompetenciją Geologijos tarnybos 2020 m. kovo 25 d. raštu Nr. (5)-1.7-1983 pateiktų derinti dokumentų nenagrinėjo ir išvados dėl jų nepateikė, siūlytina UAB ,,Minijos nafta“ prašymą dėl leidimo naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo be konkurso ir atitinkamus Aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus pakartotinai teikti derinti pagal kompetenciją Aplinkos apsaugos departamentui, nurodant tinkamą teisinį pagrindą – Aprašo 8.2.1 papunktį.“

84.       Pareiškėjas 2021 m. birželio 15 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. teiravosi atsakovo apie prašymo nagrinėjimo eigą. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 24 d. informavo pareiškėją apie tokią eigą, prieš tai 2021 m. rugpjūčio 20 d. pateikęs derinti pakoreguotą Vyriausybės nutarimo projektą. Aplinkos apsaugos departamentas 2020 m. rugpjūčio 5 d. pateikė atsakovui Vyriausybės nutarimo projekto vertinimą (nuomonę). Nutarimo projektas buvo patalpintas Vieningoje dokumentų valdymo sistemoje (VDVIS). Šiose sistemoje Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius 2020 m. spalio 1 d. atmetė nutarimo projektą ir grąžino jį rengėjui įvertinti pagal pateiktas pastabas. Jas įvertinus nutarimo projektas vėl patalpintas VDVIS. Tačiau 2020 m. lapkričio 4 d. dar kartą grąžintas tikslinti, siekiant įvertinti Ministro Pirmininko 2020 m. spalio 28 d. pavedimu Nr. S-4467 persiųstą asociacijos „Kintų bendruomenė“ 2020 m. spalio 27 d. raštą Nr. 20/10/27. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius 2020 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. (4)-V3E-589 atsakė į asociacijos „Kintų bendruomenė“ kreipimąsi ir nurodė priežastis palaikyti šios asociacijos poziciją nepritarti atsakovo pateiktam nutarimo projektui. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. (10)-D8(E)-5432 per TAIS (Nr. 21-29007) pateikė derinti pakoreguotą nutarimo projektą, kuriuo buvo siūloma neišduoti pareiškėjui jo siekiamo leidimo. Atsakovas 2021 m. spalio 11 d. priėmė neigiamą sprendimą, kurį pareiškėjas skundžia, prašydama jį panaikinti. 

85.       Pareiškėjo skundžiamame atsakovo 2021 m. spalio 11 d. sprendime (jį sudaro 4 puslapiai), be kita ko, pažymima, kad Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į pareiškėjo 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. 65 Lietuvos geologijos tarnybai pateiktą prašymą ir šios Tarnybos atliktą prašymo vertinimą, teikia atsakymą į pareiškėjo prašymą pagal Vyriausybės nutarimu Nr. 1151 (galiojusiu iki 2020 m. liepos 1 d ) patvirtinto Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašo 13 punktą, kuriame numatyta, kad Aplinkos ministerija, išnagrinėjusi visas aplinkybes, teikia Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projektą arba pateikia pareiškėjui raštu motyvuotą atsakymą, nurodydama jo prašymo atmetimo priežastis, kurių vertinimas pagal 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį grindžiamas prašymo išnagrinėjimu pagal iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusį teisinį reglamentavimą, t. y. tokius šio reguliavimo nulemtus motyvus: „Kultūros paveldo departamento <...> Klaipėdos skyrius 2020-04-20 rašte Nr.(7.12-K1)2K1-33 nurodė, kad numatomame plote yra registruotos kultūros vertybės. Vadovaujantis, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 str. 1 d. kultūros paveldo objekto, Elektroninio dokumento nuorašas 2 nepaskelbto saugomu, teritorijoje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti kultūros paveldo objekto ir jo aplinkos autentiškumą ir vertingąsias savybes, registruotas Kultūros vertybių registre, todėl angliavandenilių paieškos ir gavybos darbai negali būti vykdomi registruotų kultūros vertybių teritorijose. Aplinkos apsaugos agentūra 2020-04-03 rašte Nr. (30.1)-A4E-2696 informavo, kad UAB „Minijos nafta“ pageidaujamame gauti papildomame plote atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo procedūros dėl tradicinių angliavandenilių (naftos) gavybos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir (ar) 7 straipsnio 2 dalimi, nėra atliktos. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 2020-08-05 rašte Nr. (5.1)-AD5- 12839 nurodė, kad UAB „Minijos naftos“ prašyme nurodytas plotas patenka į Nemuno deltos regioninio parko ir Kuršių marių biosferos poligono teritoriją“; „Aplinkos ministerija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba <...> gavo Ministro Pirmininko spalio 28 d. pavedimą Nr. S-4467 išnagrinėti 2020-10- 27 asociacijos „Kintų bendruomenė“ <...> kreipimąsi Nr. 20/10/27 „Dėl UAB „Minijos nafta“ prašymo Lietuvos Respublikos Vyriausybei išduoti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius ne konkurso būdu saugomoje teritorijoje“. Kintų bendruomenė prašė nepritarti UAB „Minijos nafta“ prašymui išduoti leidimą naudoti angliavandenilių išteklius be konkurso ir pateikė eilę argumentų, dėl kurių toks Vyriausybės sprendimas būtų netinkamas. VSTT 2020 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. (4)-V3E-589 atsakydama į Kintų bendruomenė kreipimąsi nurodė, kad prašomo leidimo plote didžiąją dalį, apie 95 %, sudaro saugomos teritorijos: Nemuno deltos regioninis parkas, Kuršių marių biosferos poligonas, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Pažymėjo, kad vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsniu, (kurio nuostatos taikomos ir valstybiniuose parkuose esantiems gamtiniams ir kompleksiniams draustiniams) gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama pradėti durpių kasybą, įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius, karjerus, naudingųjų iškasenų šachtas, vykdyti tiesioginius naudingųjų iškasenų geologinius tyrimus, o vadovaujantis 84 straipsniu valstybiniuose parkuose (konservacinio funkcinio prioriteto, ekologinės apsaugos, rekreacinio, ūkio ir kito funkcinio prioriteto zonose) draudžiama įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius, naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus, išskyrus atvejus, kai Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka valstybinio parko žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje įrengiamas ne didesnis kaip 0,2 hektaro ploto smėlio ar žvyro mažasis karjeras“; „<...> praktiškai visą (išskyrus Kintų miestelį) prašomo leidimo sausumos plotą sudaro Nemuno deltos regioninis parkas, su jame esančiais Ventės kraštovaizdžio ir Kniaupo botaniniu draustiniais. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 3 Valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti jų kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms, taip pat gamtiniams rekreaciniams ištekliams, juose negali būti statomi vizualinę taršą sukeliantys statiniai, sodinami želdiniai, užstojantys istorinę, kultūrinę ir estetinę vertę turinčias panorama“; „Aplinkos ministerija įvertinusi visas aplinkybes: Lietuvos žaliąjį kursą, vietinės bendruomenės susirūpinimą, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius, tai, kad prašomo ploto apie 95 %, sudaro saugomos teritorijos: beveik visą prašomo ploto sausumos teritoriją sudaro Nemuno deltos regioninis parkas, o teritoriją vandenyje – Kuršių marių biosferos poligonas (šiuose gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 str. 1 d. 2 p., ir 84 str. 2 d. 2 p.), plote yra registruotos kultūros paveldo vertybės (kurių teritorijoje angliavandenilių paieškos ir gavybos darbai negali būti vykdomi, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 str. 1 d.), informuoja, kad prašymas išduoti leidimą Lietuvos ir Danijos UAB „Minijos nafta“ naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje atmetamas.“

86.       Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo ūkinės veiklos ribojimo tame tradicinių angliavandenilių išteklių naudojimo plote, kuriam yra išduotas leidimas. Tačiau nesutariama dėl pareiškėjo ūkinės veiklos išplėtimui papildomame gretutiniame plote būtino Vyriausybės nutarimu suteikiamo leidimo iniciavimo procedūros užsitęsimo, esą sukelto Aplinkos ministerijos vilkinimu. Nesutariama ne dėl Vyriausybės kanceliarijos ar Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos arba Ministro Pirmininko, reagavusio į asociacijos „Kintų bendruomenė“ raštą, veiksmų, bet būtent dėl Aplinkos ministerijos galimai sudaryto pareiškėjo ūkinės veiklos išplėtimo gretutiniame plote, kaip tai buvo numatyta Žemės gelmių įstatyme (žr. šios nutarties 110 punktą), nagrinėjimo užvilkinimo procedūrinių aspektų.

87.       Nesutarimo ir pareiškėjo skundo reikalavimų esmė, anot apelianto, nėra tinkamai atskleista skundžiamame pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 11 d. sprendime. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 10 d. nutartyje jau yra nurodęs, kad  pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 28 d. sprendimu tinkamai neįvertino atsakovo 2021 m. spalio 11 d. sprendimo priėmimo motyvų ir neatskleidė pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti šį atsakovo sprendimą esmės. Ginčo esmė susijusi, be kita ko, su pareiškėjo (apelianto) pozicija, kad teikdamas atsakovui prašymą gauti minėtą leidimą, jis niekada neplanavo ir neplanuoja gauti leidimo įrengti tradicinių angliavandenilių gręžinius pageidaujamame gauti teritorijos plote. Tačiau pareiškėjas savo teises ir lūkesčius lygina su „kitomis naftos gavybos įmonėmis“, tuo suponuodamas, kad jis papildomame plote jis siekė vykdyti naftos gavybą ir galėjo planuoti tokį siekį realizuoti naudodamas šiuolaikines naftos gavybos technologijas. Pareiškėjo teigimu, jo tikslas buvo jau turimo licencinio ploto ribose išgauti papildomame plote esančius tradicinius angliavandenilius. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, vertina, kad ginčo esmę sudaro ne tai, ką konkrečiai planavo ir planuoja įrengti ar neįrengti pareiškėjas, siekdamas Vyriausybės nutarimu išduodamo leidimo vykdyti ūkinę veiklą gretutiniame plote ir pateikdamas Lietuvos geologijos tarnybai prašymą dėl leidimo naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius greta esančiame plote. Ginčo esmė yra klausimas, ar Žemės gelmių įstatyme (ginčui aktuali redakcija) numatytas Vyriausybės diskrecinis sprendimas suteikti leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius greta esančiame kasybos plote galėjo būti Aplinkos ministerijos veiksmais inicijuotas be konkurso greta esančio ploto kasybą vykdžiusiam (leidimą naudoti tradicinius angliavandenilius turinčiam) pareiškėjui esant tik vienai sąlygai – „prašymas pagrįstas geologinėmis ar su tradicinių angliavandenilių išteklių gavyba susijusiomis priežastimis“. Papildomai svarbu įvertinti, ar tam tikros sąlygos, išplaukiančios iš Vyriausybės nustatytos tvarkos ir bendrųjų nutarimų inicijavimo bei derinimo reikalavimų, kurie nėra tiesiogiai reglamentuoti Žemės gelmių įstatyme, galėjo turėti įtakos šiam procesui (žr. šios nutarties 110, 111 punktus).

88.       Vadinasi, ginčo esmę sudaro tai, kas iš principo pakankamai tiksliai suponuojama minėtoje Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės 2020 m. liepos 14 d. pažymoje dėl minėto Vyriausybės nutarimo projekto Nr. 20-9680(3): 1) pareiškėjo prašymui taikytinos iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusios Žemės gelmių įstatymo nuostatos, taip pat kiti teisės aktai (Konstitucija, įstatymai), reglamentuojantys natūralios gamtinės aplinkos, vertingų teritorijų apsaugą („Dabartinė situacija: 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo gauti prašymai naudoti žemės gelmių išteklius nagrinėjami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reglamentavimą“); 2) pareiškėjo prašomu (siekiamu) leidimu būtų įgyjama teisė gretutiniame (besiribojančiame) plote vykdyti naftos paiešką, žvalgybą ir gavybą atitinkamomis nustatyta tvarka įgyvendinamomis (leidžiamomis) šiuolaikinėmis naftos gavybos priemonėmis („Projekto esmė - <...> Priėmus Projektą, UAB „Minijos nafta“ be konkurso būtų suteikta teisė naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius nurodytame plote. Leidimas naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius suteikia leidimo turėtojui leidimo plote vykdyti paiešką, žvalgybą ir gavybą)“.

 

Dėl Žaliojo kurso principų integravimo į ūkinės veiklos plėtros sprendimų priėmimą

 

89.       Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje (be kita ko, 2001 m. gruodžio 18 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimuose) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (be kita ko, 2024 m. spalio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-966-442/2024) nurodoma, jog teisėtų lūkesčių principas, vienas iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškia, be kita ko, įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Tokia oficialioji doktrininė samprata lemia atitinkamą teisėtų lūkesčių sampratos plėtojimą akademinėje jurisprudencijoje (žr., pvz.: A. Gedmintaitė. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas viešojoje teisėje. Vilnius, 2016).

90.       Vadinasi, nagrinėjamu atveju esminę svarbą įgauna pareiškėjo pagal galiojančius teisės aktus, t. y. Žemės gelmių įstatymą, galimai įgyjamų teisių įgyvendinimo ir įgytų teisių išlaikymo aspektas (žr. šios nutarties 129 punktą).

91.       Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ir juo pagal įstatymą atitinkamo įgalioto subjekto teikimą išduodamo leidimo ūkinei veiklai samprata nulemta konstitucinių Vyriausybės funkcijų ir įgaliojimų sampratos.

92.       Lietuvos Respublikos 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijoje atitinkamai nustatyta, kad Vyriausybė, kartu su kitomis 5 straipsnio 1 dalyje nurodytomis institucijomis, bendrai „vykdo valstybės valdžią“ ir tai daro įgyvendindama jai 94 straipsnyje priskirtas funkcijas ir įgaliojimus, kaip antai „tvarko krašto reikalus“ (94 str. 1 p.), „koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą“ (94 str. 3 p.); Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai (91 str.); „<...> Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus“ (95 str. 1 d.).

93.       Šiame kontekste pažymėtina, kad „visa tai, ką Vyriausybė daro įgyvendindama Konstitucijoje bei įstatymuose jai nustatytą kompetenciją, yra valstybės valdymo reikalų sprendimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai)“. Tokia Vyriausybės konstitucinio statuso specifika oficialiai išaiškinta Konstituciniam Teismui 2010 m. vasario 26 d. nutarime nagrinėjant, ar visais Vyriausybės sprendimais nevykdomas viešasis administravimas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą (ABTĮ), kurio nuostatos nepriskiria Vyriausybės sprendimų teisėtumo patikros administracinių teismų kompetencijai ir tokią patikrą priskiria Konstituciniam Teismui.

94.       Vadinasi, pareiškėjo siekiamas (prašomas) Vyriausybės nutarimu pagal Aplinkos ministerijos teikimą išduodamas leidimas ūkinei veiklai tam tikroje teritorijoje – toks Konstitucijoje ir įstatyme nustatytų Vyriausybės įgaliojimų įgyvendinimas, kuriuo pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį vykdoma valstybės valdžia ir pagal Konstitucijos 94, 95 straipsnius sprendžiami valstybės valdymo reikalai, tačiau neatliekamas viešasis administravimas pagal ABTĮ nuostatas.

95.       Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo siekiamo (prašomo) Vyriausybės nutarimu pagal Aplinkos misterijos teikimą išduodamo leidimo ūkinei veiklai tam tikroje teritorijoje inicijavimas ir derinimas bei vertinimas prieš įtraukiant tokį klausimą į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę – tai toks valstybės valdžios vykdymo ir valstybės valdymo reikalų sprendimo Vyriausybės nutarimu inicijavimas ir derinimas bei preliminarus vertinimas, kuris susijęs su šioje procedūroje dalyvaujančių subjektų administracine diskrecija (žr. šios nutarties 108, 109 punktus) ir Vyriausybės, kaip politinio pobūdžio institucijos, koordinuojančios „ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą“ (Konstitucijos 94 str. 3 p.), politine nuožiūra, kuri saistoma Konstitucijos ir įstatymų.

96.       Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė – tai kolegiali institucija, kuri yra solidariai atsakinga Seimui už bendrą Vyriausybės veiklą (Konstitucijos 96 str. 1 d.).

97.       Be to, pabrėžtina, kad Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarime išplėtota Vyriausybės legitimacijos, grindžiamos Seimo pritarimu Vyriausybės programai, oficialioji samprata: „Seimas, pritardamas Vyriausybės programai, Vyriausybei suteikia įgaliojimus veikti. <...> Vyriausybės programa – Vyriausybės politinės-teisinės atsakomybės Seimui pagrindas, nes ji solidariai atsako Seimui už bendrą savo veiklą. <...> Taigi Vyriausybės programa vertintina kaip teisinis dokumentas, kuriame išdėstytos tam tikro laikotarpio valstybės veiklos gairės“.

98.       Vadinasi, pareiškėjo siekiamas (prašomas) Vyriausybės nutarimu pagal Aplinkos ministerijos teikimą išduodamas leidimas ūkinei veiklai tam tikroje teritorijoje ekonomiškai politiškai ir teisiškai turi būti siejamas, be kita ko, su Vyriausybės programa, kuriai Seimas pritarė priimdamas atitinkamą nutarimą.

99.       Pažymėtina, kad Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (TAR, 2020-27121) pritarta Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės pateiktai Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai. Šioje programoje, be kita ko, jos VII skyriuje „Misija – Lietuvos žaliasis kursas“, nustatyta, kad „Europos Sąjungos lyderystė kovos su klimato kaita srityje suteikia galimybių ir Lietuvai. Įsipareigojame eiti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti ambicingiausius Europos Sąjungos klimato kaitos suvaldymo tikslus. Lietuva šią lyderystę įrodys savo Vyriausybės veikla, susitarimais su visuomene, verslu ir savivaldybėmis“ (147 p.); žaliasis kursas padės užtikrinti mūsų šalies nacionalinį saugumą, šalies energetinę ir žaliavinę nepriklausomybę, aukštą gyvenimo kokybę ir atkurti gamtos pusiausvyrą (148 p.); „siekiame, kad <...> mūsų buitis ir verslas būtų aprūpinami tik žaliąja energija ir šiluma (149.3 p.); „žalioji mokesčių pertvarka. Iki 2024 m. panaikinsime visas mokesčių lengvatas naudojamam iškastiniam kurui ir visiškai atsisakysime anglių bei naftos produktų vartojimo šilumos sektoriuje“ (155.1 p.); plėsime žaliosios elektros energijos generaciją. Sieksime, kad iki 2025 m. 30 proc., o iki 2030 m. – 50 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos būtų iš atsinaujinančių energijos šaltinių (159.1 p.); „nepaisant pokyčių, kurie buvo pasiekti po Nepriklausomybės atkūrimo naftos ir gamtinių dujų srityse, elektros energetikos sistema tebėra valdoma iš Rusijos. Elektros energetika tampa svarbiausia energetikos sritimi ir negebėjimas perimti jos valdymo tampa vis didesne grėsme nacionaliniam saugumui“ (241 p.). Be to, minėtoje Vyriausybės programoje nustatyta, kad „įsipareigojame vykdyti tvarią ir atsakingą finansų politiką. Iš pradžių sutarsime dėl viešojo sektoriaus įsipareigojimų masto <...> žaliojo kurso ir ekonomikos transformacijos srityse“ (13 p.); „nors aštuonioliktoji Vyriausybė gali dirbti daugiausia iki 2024 m. pabaigos, šioje programoje brėžiami ir sėkmės rodikliai, kurių būtų galima tikėtis po dešimtmečio, o žaliojo kurso misijos atveju – net 2050 m., sėkmingai pradėjus įgyvendinti joje nurodomus darbus“ (36 p.); „energetikos sistemų sinchronizavimas su žemyninės Europos tinklais pareikalaus atitinkamų investicijų į tinklus ir kitą būtiną infrastruktūrą. Šios investicijos taip pat turės atliepti ir žaliojo kurso kryptį“ (142 p.); „sieksime lyderystės atliekant žaliojo kurso ir tvarumo mokslinius tyrimus“ (52.6 p.); „parengsime priemonę profesinio mokymo turiniui – profesiniams standartams ir modulinėms profesinio mokymo programoms – atnaujinti ir suderinti su <...> žaliojo kurso tendencijomis“ (58. 1 p.).

100.       Atitinkamai, dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad Žaliasis kursas įtvirtintas Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155, todėl atsakovo sprendimas, pagrįstas po pareiškėjo prašymo pateikimo 2020 m. kovo 18 d. įsigaliojusiais 2021 m. teisės aktais, negali būti laikomas teisėtu, teisėjų kolegija pažymi, kad minėti Žaliojo kurso prioritetai įtvirtinti, be kita ko, Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 aprobuotoje Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai užtikrinti Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintas Aštuonioliktosios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas. Ši Vyriausybės programa, kuriai pritarta atitinkamą teisinę galią turinčiu Seimo nutarimu, nors ir nėra norminis teisės aktas pagal savo strateginį programinį pobūdį ir paskirtį, tačiau pagal minėtą Konstitucinio Teismo oficialųjį Konstitucijos aiškinimą yra teisės aktų leidinyje oficialiai skelbtinas „teisinis dokumentas, kuriame išdėstytos tam tikro laikotarpio valstybės veiklos gairės“. Tai sudaro pagrindą nagrinėjamu atveju Vyriausybės programą priskirt vadinamiesiems soft law šaltiniams, kuriais neabejotinai gali (galėjo) atitinkamai remtis atsakovas. Be to, atsakovas neabejotinai galėjo pagrįstai remtis, be kita ko, Europos Sąjungos teise ir jos raidos tendencijomis, kadangi minėtoje Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje, kaip minėta, pabrėžiama“ „Įsipareigojame eiti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti ambicingiausius Europos Sąjungos klimato kaitos suvaldymo tikslus.“ Vadinasi, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo sprendimas dėl pareiškėjo ūkinės veiklos plėtros papildomame plote esą negalėjo būti grindžiamas, be kita ko, Žaliojo kurso prioritetu, kurio pareiškėjas apeliaciniame skunde visiškai nesieja su Europos Sąjungos teise ir jos raidos tendencijomis. Todėl minėtini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

101.        Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovo sureikšminti Lietuvos žaliojo kurso tikslai nėra (nebuvo) numatyti specialiame Žemės gelmių įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos teisės sistemoje pagal Konstitucinio Teismo atskleistą teisinės valstybės sampratą turi būti užtikrinama atitinkama darna ir taikomi įvairūs teisės aiškinimo metodai, tarp jų – sisteminis. Pareiškėjas negali savo ūkinės veiklos plėtros lūkesčius grįsti vien tik Žemės gelmių įstatymu, kaip esą specialiuoju, ir jį įgyvendinančiais teisės aktais, jei tokia ūkinė veikla patenka ir į kitų įstatymų ar kitokios galios teisės aktų reguliavimo dalyką, susijusį su Žaliojo kurso prioritetais. Pareiškėjas neįrodė, kad jo siekiama naftos išgavimo plėtra (naujų gręžinių vystymas) papildomame besiribojančiame plote, kaip unikalioje teritorijoje, visiškai nepatenka į kitų įstatymų ar kitokios galios teisės aktų, be kita ko, Konstitucijos, reguliavimo dalyką. Todėl minėtini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

 

Dėl Vyriausybės nutarimo projekto inicijavimo ir derinimo procedūrų ypatumų, kai sprendžiami aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo klausimai

 

102.        Nagrinėjamo ginčo kontekste akcentuotina, kad Konstitucijos 54 straipsnyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai (1 d.); įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją (2 d.).

103.        Be to, akcentuotina, kad Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje vartojamos sąvokos „ypač vertingos vietovės“ samprata susijusi su atitinkamu jos oficialiuoju išaiškinimu tuo aspektu, kad ypač vertingos vietovės gali būti labai įvairios ir tai gali lemti jų teisinio režimo ypatumus, jose esančių objektų apsaugos būdus, veiklos tose vietovėse sąlygas, ribojimus, draudimus, kurie gali būti taikomi, be kita ko, ūkinei veiklai, statyboms tose vietovėse, taip pat bet kokiai kitai veiklai, dėl kurios gali būti pakeistas kraštovaizdis, atskiri atitinkamose vietovėse esantys objektai ir pan. (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą).

104.        Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 53 straipsnio 3 dalį valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.

105.        Be to, pažymėtina, kad Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Šio konstitucinio imperatyvo privalu paisyti ir teisės aktais reglamentuojant santykius, susijusius su žemės, miškų, vandens telkinių, taip pat ir esančių ypač vertingose vietovėse, nuosavybe, naudojimu, kita veikla šiose vietovėse (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

106.        Paminėtina, kad Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarime, kuriame nagrinėta, be kita ko, Saugomų teritorijų įstatymo nuostatų atitiktis Konstitucijai, primintas šio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas, kuriame išaiškinta, kad valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei gausinimas, gali įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų ribojamas atskirų gamtos aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimas, o tam tikri teisinių santykių subjektai būtų įpareigoti atitinkamai veikti arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų.

107.        Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. ir 2006 m. kovo 14 d. nutarimuose konstatuota, kad valstybė, reguliuodama su natūralios gamtinės aplinkos ir jos objektų apsauga, gamtos išteklių naudojimu, atkūrimu ir gausinimu susijusius santykius, taip pat ir ribodama atskirų gamtinės aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimą ar įpareigodama tam tikrus teisinių santykių subjektus atitinkamai veikti arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, yra saistoma konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų.

108.        Akcentuotina, kad Konstitucinio Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarime, kuriame nagrinėta Žemės gelmių įstatymo nuostatų, reguliavusių hidraulinį uolienų ardymą siekiant šiuo būdu tirti ar išgauti išsklaidytuosius angliavandenilius, t. y. skalūnų naftą ir skalūnų dujas), atitiktis Konstitucijai, primintos ankstesniuose šio Teismo nutarimuose išplėtotos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, kad: 1) bendra tautos gerovė yra gana bendras ir platus kriterijus, kurį taikant gali būti remiamasi tiek bendros gerovės samprata, tiek tikslingumo argumentais (1997 m. vasario 13 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai); sąvokos „bendra tautos gerovė“ turinys kiekvienu konkrečiu atveju atskleidžiamas atsižvelgiant į ekonominius, socialinius bei kitus svarbius veiksnius (1999 m. spalio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimai); tautos gerovė neturi būti suvokiama vien materialine (ar finansine) prasme, be to, kažin ar būtų teisinga ir dora siekti materialinės gerovės žmonių sveikatai kenkiančiu būdu (1997 m. vasario 13 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai); 2) viešasis interesas yra dinamiškas, kintantis, dėl to valstybė gali, o tam tikrais atvejais ir turi, keisti (plėsti, siaurinti arba kitaip koreguoti) ūkinės veiklos reguliavimą (2008 m. birželio 30 d., 2011 m. sausio 6 d., 2013 m. balandžio 2 d., 2015 m. kovo 5 d. nutarimai); dėl ūkinės veiklos specifikos, įvairumo ir dinamiškumo ūkinės veiklos teisinis reguliavimas negali būti visą laiką vienodas, draudimų ir leidimų santykis gali kisti, be kita ko, siekiant užtikrinti viešąjį interesą (2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai); 3) įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių, kaip politinių valstybės valdžių, institucijos yra savarankiškos (pagal savo kompetenciją) nustatydamos valstybės politikos, taip pat ir ekonominės, turinį (be kita ko, prioritetus), priemones ir metodus; pagal Konstituciją Seimas, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, ir Vyriausybė, kaip vykdomosios valdžios institucija, turi labai plačią diskreciją formuoti ir vykdyti valstybės ekonominę politiką (kiekvienas pagal savo kompetenciją) ir teisės aktais atitinkamai reguliuoti ūkinę veiklą, žinoma, jokiu būdu nepažeisdami Konstitucijos ir įstatymų (2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2015 m. birželio 11 d. nutarimai).

109.        Vadinasi, nagrinėjamu atveju Vyriausybės, kaip politinio pobūdžio vykdomosios valdžios institucijos, turinčios labai plačią diskreciją formuoti ir vykdyti valstybės ekonominę politiką dinamiškai besivystančio naftos gavybos didinimo ir naujų angliavandenilių gręžinių vystymo neskatinimo ir nerėmimo reguliavimo srityje (Žaliosios energetikos vystymo ir siekio gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių kontekste), nutarimo projekto inicijavimas Aplinkos ministerijos veikomis pagal pareiškėjo prašymą privalo būti vertinamas atsižvelgiant į vykdomajai valdžiai būdingą diskrecijos laipsnį, kuris lemia viešojo administravimo pagrįstumo ir teisėtumo patikros apimtį apeliacinės instancijos administraciniame teisme. Atliekant šią patikrą, ypač svarbu atsižvelgti į Vyriausybės nutarimo projekto inicijavimo procedūros specifiką, t. y. Aplinkos ministerijos ir jos atsakomybe teikiamo Vyriausybės nutarimo projektą vertinančios Vyriausybės kanceliarijos statuso specifiką esant tokioms nagrinėjamu atveju esminę svarbą turinčioms ir pirmosios instancijos teismo nustatytoms (įvertintoms) ginčo aplinkybėms, kurios susijusios su tuo, kad pareiškėjo ūkinės veiklos plėtros teritorijoje yra registruotos kultūros paveldo vertybės ir jos didesnę dalį (apie 95 proc.) sudaro Nemuno deltos regioninis parkas (teritoriją vandenyje – Kuršių marių biosferos poligonas).

110.        Žemės gelmių įstatymo nuostatose, kurios galiojo pareiškėjo 2020 m. kovo 18 d. kreipimosi į Lietuvos geologijos tarnybą dieną, taip pat atsakovo (atsakingo asmens A. Č.) 2020 m. birželio 29 d. atlikto Vyriausybės nutarimo projekto Nr. 20-9680 ir 2020 m. birželio 30 d. atlikto Vyriausybės nutarimo projekto Nr. 20-9680(2) teikimo derinti bei registravimo TAIS dieną, buvo nustatyta, kad „Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išvardyti šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, išduodami konkurso būdu, išskyrus šioje dalyje nurodytus atvejus. Leidimas įrengti ir naudoti dirbtines žemės gelmių ertmes radioaktyviosioms ir toksiškoms medžiagoms laikyti be konkurso gali būti išduotas tik įmonei, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gavusiai leidimą eksploatuoti radioaktyviųjų atliekų saugyklas ir atliekynus. Visi pakartotiniai leidimai naudoti žemės gelmių išteklius tame pačiame kasybos sklype išduodami be konkurso. Leidimas naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius gali būti suteiktas be konkurso Vyriausybės nustatyta tvarka greta esančio ploto leidimą turėtojui, kurio prašymas pagrįstas geologinėmis ar su tradicinių angliavandenilių išteklių gavyba susijusiomis priežastimis. Šiuo atveju visų greta esančių plotų leidimų turėtojai gali nustatyta tvarka ir terminais taip pat pateikti paraiškas šiam leidimui gauti.“ (12 str. 6 d., 2013 m. gegužės 30 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 64-3176) ); „Vyriausybė arba jos įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda leidimus: <...> naudoti tradicinių angliavandenilių, išsklaidytųjų angliavandenilių <...> išteklius“ (13 str. 1 d. 1 p., 2015 m. birželio 18 d. redakcija; TAR, 10147).

111.        Šios Žemės gelmių įstatymo nuostatos, kurios buvo nurodytos visuose atsakovo parengtuose ir derinti teiktuose Vyriausybės nutarimo projektuose Nr. 20-9680, Nr. 20-9680(2), taip pat projekte Nr. 20-9680(3), suponuoja, kad Vyriausybės diskreciniu sprendimu leidimas naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius ne tame pačiame, bet greta esančiame kasybos sklype galėjo (bet ne besąlygiškai turėjo) būti suteiktas be konkurso greta esančio ploto kasybą vykdančiam (leidimą naudoti tradicinius angliavandenilius turinčiam) subjektui, jeigu jo „prašymas pagrįstas geologinėmis ar su tradicinių angliavandenilių išteklių gavyba susijusiomis priežastimis“. Ši minėto leidimo diskrecinio suteikimo sąlyga „prašymas pagrįstas geologinėmis ar su tradicinių angliavandenilių išteklių gavyba susijusiomis priežastimis“ neįtvirtinta ir negali būti aiškinama kaip vienintelė. Papildomos minėto leidimo diskrecinio suteikimo sąlygos išplaukia ne tik iš minėtos nuostatos „Vyriausybės nustatyta tvarka“, bet ir bendrųjų Vyriausybės nutarimų inicijavimo ir derinimo reikalavimų. Šie reikalavimai, kaip minėta, nustatyti Vyriausybės įstatyme ir Vyriausybės darbo reglamente, taigi nėra Žemės gelmių įstatymo dalykas.

112.        Paminėtina, kad nėra ginčo, kad pareiškėjo prašymui, pateiktam iki 2020 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo Žemės gelmių įstatymo nauja redakcija, Seimo patvirtinta 2019 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. Nr. XIII-2481 (TAR, 13357), neturėjo (negalėjo) būti taikomos šios naujos įstatymo redakcijos nuostatos, t. y. turėjo būti taikomos minėtos ankstesnės šio įstatymo redakcijos nuostatos. Vadinasi, ginčui neaktualios nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios bei atsakovo 2021 m. spalio 11 d. sprendimo priėmimo dieną (taip pat atsakovo 2020 m. liepos 3 d. rašto Nr. (10)-D8(E)-3626 teikimo dieną, t. y. atsakovo (jo atsakingo asmens A. Č.) 2020 m. liepos 7 d. atlikto Vyriausybės nutarimo projekto Nr. 20-9680(3) registracijos TAIS dieną) galiojusios nauja redakcija išdėstyto Žemės gelmių įstatymo nuostatos, kaip antai: „Naudingosios iškasenos – žemės gelmėse esančios gamtinės medžiagos, kurias galima naudoti gamyboje ar kitoms reikmėms: <...> 1) angliavandeniliai: a) išsklaidytieji angliavandeniliai; b) tradiciniai angliavandeniliai“ (2 str. 15 d.); „Tradiciniai angliavandeniliai – angliavandeniliai (nafta, dujos, kondensatas), susitelkę kaupavietėse ir (arba) sankaupose poringose, plyšiuotose uolienose (tradicinių angliavandenilių telkiniuose)“ (2 str. 17 d.); „ Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija: 1) nustato leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarką; 2) nustato konkursų naudoti angliavandenilių išteklius organizavimo ir vykdymo tvarką ir priima sprendimą dėl leidimo naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo ir panaikinimo“ (4 str. 1 d. 1, 2 p.); „Leidimu tirti žemės gelmes suteikiama teisė atlikti šių rūšių tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus: 1) angliavandenilių <...> paiešką ir žvalgybą; <...> 4) angliavandenilių išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinių gręžimą ir (ar) likvidavimą“ (7 str. 2 d.).

113.        Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (ginčui aktuali redakcija), kuriuo grindžiamas pareiškėjo skundžiamas atsakovo 2021 m. spalio 11 d. sprendimas ir kuris pažymėtas pirmosios instancijos teismo sprendime, nustato, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama „<...> įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius <...>, naudingųjų iškasenų šachtas, vykdyti tiesioginius naudingųjų iškasenų geologinius tyrimus“ (69 str. 1 d. 2 p.). Tokiu imperatyviu reglamentavimu nėra nustatyta jokių išlygų kitoms naftos gavybos gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose galimybėms pareiškėjo akcentuojamomis šiuolaikinėmis naftos gavybos priemonėmis.

114.       Vadinasi, pareiškėjas, siekdamas tikslo, dėl kurio jis teikė skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą, turėjo įrodyti, kad, kad jo siekis pasinaudoti minėtomis šiandieninėmis naftos gavybos technologijų sudaromomis galimybėmis, leidžiančiomis pareiškėjo jau turimo licencinio ploto ribose išgauti papildomame gretutiniame plote esančius tradicinius angliavandenilius be naujų grąžinių įrengimo šiame gretutiniame plote, nepatenka į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų „naudingųjų iškasenų šachtos“ ir „tiesioginiai naudingųjų iškasenų geologiniai tyrimai“ gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose turinį.

115.        Konstatuotina, kad byloje nėra pareiškėjo pateiktų duomenų ir įrodymų, kad jo siekis pasinaudoti minėtomis šiandieninėmis naftos gavybos technologijų sudaromomis galimybėmis, leidžiančiomis pareiškėjo jau turimo licencinio ploto ribose išgauti papildomame gretutiniame plote esančius tradicinius angliavandenilius be naujų gręžinių įrengimo šiame gretutiniame plote, esą atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą reglamentavimą, kuris be jokių išlygų, susijusių su šiandieninėmis naftos gavybos technologijų sudaromomis galimybėmis, draudžia gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ne tik naujų gręžinių įrengimą, bet ir „naudingųjų iškasenų šachtas“, „tiesioginius naudingųjų iškasenų geologinius tyrimus“.

116.        Saugomų teritorijų įstatymas (ginčui aktuali redakcija), kuris aptartas ir įvertintas pirmosios instancijos teismo sprendime, numato, be kita ko, valstybiniuose parkuose draudžiamą arba ribojamą veiklą. Šio įstatymo nuostatų kontekste pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad teritorija (apie 95 proc.), kurioje pareiškėjas siekia savo ūkinės veiklos plėtros, yra saugoma.

117.        Minėtų pastarųjų įstatymų (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo) ir nagrinėjamo atvejo aplinkybių visumos kontekste pažymėtina, kad itin mažos ploto, besiribojančio su pareiškėjo vykdomos naftos išgavimo veiklos plotu, dalies galimas buvimas nesaugoma teritorija pagal proporcingumo principą nevertintina kaip šios bylos esminė aplinkybė, nesant pareikėjo pateiktų įrodymų (kitų byloje esančių duomenų), paneigiančių, kad nepalyginti didesnė to ploto dalis (apie 95 proc.) yra saugoma.

 

Dėl pareiškėjo prašymo išduoti leidimą naudoti angliavandenilių išteklius nagrinėjimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1151 patvirtintą Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašą ir su tuo susijusio teisės akto projekto rengimo Vyriausybės įstatymo bei Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka

 

118.        Pareiškėjo akcentuojamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1151 „Dėl leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos apraše, kuris negalioja nuo 2020 m. liepos 1 d., tačiau galiojo, kai pareiškėjas 2020 m. kovo 18 d. kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą, buvo nustatyta, kad „Aplinkos ministerija, apsvarsčiusi visas aplinkybes, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl leidimo (pakartotinio leidimo) išdavimo projektą arba pateikia pareiškėjui motyvuotą atsakymą, nurodydama jo prašymo atmetimo priežastis, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šio Aprašo 9, 10, 11 ir 12 punktuose nurodytų dokumentų gavimo arba šių dokumentų gavimo termino pabaigos“ (13 p.). Šioje nuostatoje nurodytose kitose Aprašo nuostatose buvo nustatyta, kad „Leidimų turėtojai, gavę šio Aprašo 8.1 punkte nurodytą Aplinkos ministerijos pranešimą, gali ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo pateikti Aplinkos ministerijai prašymus be konkurso suteikti jiems leidimą naudoti angliavandenilių išteklius naujame plote, nurodytame Aplinkos ministerijos pranešime, nurodę geologines ar su angliavandenilių išteklių gavyba susijusias priežastis ir pateikę jas patvirtinančius dokumentus“ (9 p.); „Valstybės institucijos ir įstaigos privalo pateikti savo išvadas dėl joms derinti pateikto prašymo ir plano, nurodyto šio Aprašo 8.2 punkte, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šių dokumentų gavimo. Jeigu per šiame punkte nustatytą terminą valstybės institucijos ir įstaigos nepateikia savo išvadų, laikoma, kad priimtas teigiamas sprendimas dėl derinimo“ (10 p.); „Aplinkos ministerija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šio Aprašo 6, 9 ir 11 punktuose nurodytų prašymų gavimo turi teisę reikalauti iš pareiškėjų pateikti papildomus duomenis ir dokumentus, patvirtinančius prašyme nurodytas geologines ar su angliavandenilių išteklių gavyba susijusias priežastis, taip pat kitą informaciją, kurios reikia sprendimui dėl leidimo (pakartotinio leidimo) išdavimo priimti.“ (12 p.). Be to, Aprašo 8 punkte buvo nustatyta, kad Aplinkos ministerija, gavusi šio Aprašo 6 punkte nurodytą prašymą ir 7 punkte nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio prašymo gavimo: praneša apie jį registruotu laišku visiems leidimų turėtojams, kurių leidimuose ir (ar) naudojimo sutartyse nurodyti plotai ribojasi su papildomu plotu (8.1 p.); registruotu laišku išsiunčia prašymo ir plano kopijas derinti:  apskrities viršininkui, Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniam padaliniui. Jeigu papildomas plotas yra kelių apskričių sandūroje, prašymas ir planas derinami su besiribojančių apskričių viršininkais (8.2.1 p.), papildomai – Užsienio reikalų ministerijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, jeigu papildomas plotas yra valstybės sienos apsaugos zonoje (8.2.2 p.), papildomai – Aplinkos apsaugos agentūrai, jeigu papildomas plotas ar jo dalis yra po paviršinio vandens telkiniu (8.2.3 p.).

119.        Vadinasi, atsakovas, gavęs pareiškėjo prašymą, pagal Aprašą turėjo dvi galimybes: arba teikti Vyriausybei nutarimo projektą, arba pateikti pareiškėjui motyvuotą atsakymą, nurodydama jo prašymo atmetimo priežastis, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo arba šių dokumentų gavimo termino pabaigos. Atsakovui pasirinkus ir pradėjus įgyvendinti pirmąją galimybę inicijuoti Vyriausybės nutarimo projektą, pareiškėjo akcentuojamas 30 dienų terminas tapo neaktualus tol, kol buvo nebaigta (kartojama pagal gautas pastabas) Vyriausybės nutarimo inicijavimo procedūra. Šioje procedūroje Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentas buvo besąlygiškai numatytas kaip vienas iš subjektų, dalyvaujančių prašymo derinimo procedūroje.

120.        Paminėtina, kad nurodytas Aprašas, kaip minėta, negaliojantis nuo 2020 m. liepos 1 d., nors ir neturėjo teisinės galios pareiškėjo skundžiamo Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. (10)-D8(E)-6368 priėmimo metu ir su šiuo sprendimu betarpiškai susijusios atsakovo veiklos, vykdytos po minėto Vyriausybės kanceliarija 2020 m. liepos 14 d. sprendimo grąžinti atsakovui projektą tobulinti pagal Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės 2020 m. liepos 10 d. išvadoje nurodytas pastabas, laikotarpiu, tačiau turėjo būti sistemiškai taikomas pareiškėjo prašymui, pateiktam iki 2020 m. liepos 1 d., t. y. iki minėtos Žemės gelmių įstatymo naujos redakcijos, Seimo patvirtintos 2019 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. Nr. XIII-2481, įsigaliojimo.

121.        Vyriausybės įstatyme (ginčui aktuali redakcija) 38 straipsnyje „Teisės aktų projektų pateikimo Vyriausybei tvarka“ nustatyta, kad Vyriausybei <...> Vyriausybės nutarimų <...> projektus turi teisę teikti Ministras Pirmininkas, ministrai <...>. Ministro Pirmininko teikiami teisės aktų projektai turi būti vizuoti Ministro Pirmininko, ministro teikiami teisės aktų projektai – ministro. <...> kitų subjektų, kuriems tokią teisę suteikia įstatymai, teikiami teisės aktų projektai turi būti vizuoti atitinkamos valdymo srities ministro (38 str. 1 d.); Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos kompetencija, bet ir su kitų institucijų kompetencija, turi būti su jomis derintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka <...>.“ (38 str. 2 d.). Be to, minėto įstatymo 39 straipsnyje „Nesutarimų, kylančių derinant teisės aktų projektus, sprendimo tvarka“ nustatyta, kad „teisės aktų projektų, apimančių kelių ministrų valdymo sritis, derinimo metu iškilę nesutarimai gali būti svarstomi Vyriausybės komitete arba Vyriausybės pasitarime“ (39 str. 1 d.). Be to, minėto įstatymo 40 straipsnyje „Vyriausybės posėdžių darbotvarkės sudarymo ir klausimų svarstymo tvarka“ nustatyta, kad „<...> Vyriausybės nutarimų <...> projektai <...> rengiami, derinami, svarstomi ir priimami <...> Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka (40 str. 1 d.); „Vyriausybės kancleris teikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl Vyriausybės posėdžio darbotvarkės sudarymo“ (40 str. 2 d.).

122.        Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarime, kuriame tirta, be kita ko, Vyriausybės įstatymo nuostatų atitiktis Konstitucijai (tam tikro Aplinkos ministerijos parengto Vyriausybės nutarimo projekto įtraukimo į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę aplinkybių kontekste), suformuluotas toks minėtų šio teisės akto nuostatų apibendrinimas: „<...> parengtą Vyriausybei teikiamo teisės akto projektą privaloma derinti su kompetentingomis institucijomis Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka, jeigu parengtas teisės aktas susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios), bet ir su kitų institucijų kompetencija. Pažymėtina, kad Vyriausybės įstatyme nėra numatyta jokių išimčių, kada teisės akto projektas, susijęs su keleto institucijų kompetencija, galėtų būti visiškai nederintas su kitomis institucijomis. <...> įpareigojimas teisės akto projekto rengėjui Vyriausybei teikiamą teisės akto projektą, susijusį su keleto institucijų kompetencija, Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka suderinti su kitomis institucijomis nėra absoliutus: projektą pateikus derinti Vyriausybės reglamento nustatyta tvarka, tačiau jo suderinti nepavykus, nesutarimai, kilę derinimo metu, sprendžiami Vyriausybės įstatymo ir Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka“.

123.       Vyriausybės darbo reglamente (ginčui aktuali redakcija) nustatyta, kad teisės aktų projektai suinteresuotoms institucijoms paprastai teikiami derinti ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki teisės akto projekto pateikimo Vyriausybei dienos; suinteresuotos institucijos dėl teisės aktų projektų teikia išvadas (18 p.); jeigu išvadas teikiantis subjektas nustatytu laiku išvadų nepateikia, laikoma, kad jis teisės akto projektui pritaria ir ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarime dėl šio teisės akto projekto pastabų nebeteikia, išskyrus atvejus, jeigu po derinimo su suinteresuotomis institucijomis teisės akto projektas pasikeitė iš esmės ar buvo papildytas nuostatomis, kurių derinimo metu nebuvo (30 p.); „Vyriausybės kanceliarijoje nevertinamas teisės akto projektas, jeigu jis <...> nustatyta tvarka nederintas su <...> suinteresuotomis institucijomis. Toks projektas per TAIS grąžinamas rengėjams derinti <...>“ (44 p.).

124.        Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarime, kuriame tirta, be kita ko, Vyriausybės darbo reglamento nuostatų atitiktis Konstitucijai (minėto Aplinkos ministerijos parengto Vyriausybės nutarimo projekto įtraukimo į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę aplinkybių kontekste), suformuluotas toks šio teisės akto nuostatų (tarp jų – ir minėtų nuostatų) apibendrinimas: „Apibendrinant minėtą Vyriausybės darbo reglamente <...> nustatytą teisinį reguliavimą pažymėtina, kad parengti Vyriausybės teisės aktų projektai turi būti derinami su nurodytomis institucijomis šiame reglamente nustatyta tvarka; suinteresuotos institucijos savo išvadas dėl teisės aktų projektų privalo pateikti Vyriausybės darbo reglamente nustatytais terminais, kuriems pasibaigus laikoma, kad teisės akto projektui pritarta. <...> Vyriausybės darbo reglamentu yra detalizuotos ir sukonkretintos Vyriausybės įstatymo normos, kuriomis reglamentuojamas Vyriausybės teisės aktų projektų rengimas, derinimas ir teikimas svarstyti Vyriausybei.“

125.       Atsižvelgusi į tai, dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjo prašymas išduoti leidimą ir suinteresuotų asmenų prašymai neišduoti pareiškėjui leidimo turėjo būti išnagrinėti per 30 dienų, t. y. negalėjo susidaryti pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo užtęsimas (vilkinimas) 530 dienų, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo skundžiamame atsakovo 2021 m. spalio 11 d. sprendime, kaip minėta, pažymima, kad Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į pareiškėjo 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. 65 Lietuvos geologijos tarnybai pateiktą prašymą ir šios Tarnybos atliktą prašymo vertinimą, teikia atsakymą į pareiškėjo prašymą pagal Vyriausybės nutarimu Nr. 1151 (galiojusiu iki 2020 m. liepos 1 d ) patvirtinto Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašo 13 punktą, kuriame numatyta, kad Aplinkos ministerija, išnagrinėjusi visas aplinkybes, teikia Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projektą arba pateikia pareiškėjui raštu motyvuotą atsakymą, nurodydama jo prašymo atmetimo priežastis. Taigi atsakovas pagal Aprašą, kaip minėta, turėjo dvi galimybes: arba teikti Vyriausybei nutarimo projektą, arba pateikti pareiškėjui motyvuotą atsakymą, nurodydamas jo prašymo atmetimo priežastis, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo arba šių dokumentų gavimo termino pabaigos. Atsakovui pasirinkus ir pradėjus įgyvendinti pirmąją galimybę inicijuoti Vyriausybės nutarimo projektą, pareiškėjo akcentuojamas 30 dienų terminas tapo neaktualus tol, kol buvo nebaigta (kartojama pagal gautas pastabas) Vyriausybės nutarimo inicijavimo procedūra. Jai pasibaigus, t. y. paaiškėjus, kad Vyriausybės nutarimo projektas nebus suderintas gavus kitų institucijų nepritarimą jam, atsakovas turėjo informuoti pranešėją, kad jo 2020 m. kovo 18 d. prašymas netenkinamas. Tai buvo motyvuotai padaryta pareiškėjo skundžiamu atsakovo 2021 m. spalio 11 d. sprendimu. Vadinasi, nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo akcentuojamus atsakovo esą padarytus procedūrinius pažeidimus, dėl kurių susidarė pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo užtęsimas 530 dienų. Todėl minėtini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

126.        Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė atsakovo veikoje pasireiškusio vilkinimo ir atsakovo personalo pokyčius (nutarimo projektą rengusio darbuotojo darbo baigties aspektu) bei siekius išsamiai vertinti visą pareiškėjo prašymo tenkinimui svarbią informaciją kvalifikavo kaip prašymo nagrinėjimo užsitęsimo objektyvias aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašymas plėsti ekologiškai grėsmingą ūkinę veiklą besiribojančioje unikalioje teritorijoje ir tokio siekio atsakingam vertinimui svarbios informacijos neabejotina gausa, juo labiau minėto Žaliojo kurso prioriteto ir asociacijos „Kintų bendruomenė“ kreipimosi kontekste, kvalifikuotina kaip ekstraordinarinė viešojo administravimo, tiesiogiai susijusio su Vyriausybės vykdomu valstybės valdžios įgyvendinimu, situacija, kurioje pagal atsakovo iniciatyvą veikė Vyriausybės kanceliarija, pagal savo kompetenciją pareikalavusi, kad pareiškėjas laikytųsi aukštesnio Vyriausybės nutarimo projekto derinimo standarto ir papildomai atliktų tam tikrus derinimo veiksmus. Tai, kad pareiškėjas savo inciatyva (be Vyriausybės kanceliarijos pareikalavimo) nesilaikė aukštesnio Vyriausybės nutarimo projekto derinimo standarto, savaime nereiškia, kad atsakovas elgėsi aplaidžiai, nerūpestingai, neatsakingai, taip esą specialiai stengdamasi užvilkinti (užtęsti) pareiškėjo siekio gauti Vyriausybės nutarimu išduodamą leidimą įgyvendinimą. Toks viešojo administravimo ir Vyriausybės nutarimu atliekamo valstybės valdžios vykdymo suartėjimo ypatumas sudaro pakankamą pagrindą paneigti atsakovo savivalę ar vilkinimą (piktnaudžiavimą), esą pasireiškusį užsitęsus pareiškėjo prašymo nagrinėjimui ir derinimui, arba prilyginti procedūrinius ginčo aspektus, susijusius su pareiškėjo akcentuojamu terminu prašymui išnagrinėti, materialiniams ginčo aspektams, kurie susiję su natūralios gamtinės aplinkos apsauga, saugotinomis teritorijomis, Žaliuoju kursu. Tokiame kontekste ginčo aplinkybė, susijusi su pareiškėjo siekiamo nutarimo projektą rengusio atsakovo darbuotojo darbo baigtimi, nevertinta kaip esminė, tačiau galėjo būti pirmosios instancijos teismo sprendime priskirta apie pareiškėjo prašymo nagrinėjimo užsitęsimo objektyvių aplinkybių visumos. Todėl minėtini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

127.        Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti suprastas kaip precedentas (pavyzdys) visiems valstybės tarnautojams, kad rinkimai ir politinės valdžios pasikeitimas šalyje gali būti objektyvi priežastis atidėti neapibrėžtam laikui sprendimų priėmimą, kuris turėjo įvykti iki 2020 m. rugsėjo 4 d., t. y. iki naujos Vyriausybės darbo pradžios, kuri sietina su Aštuonioliktosios Vyriausybės premjerės paskyrimu 2020 m. lapkričio 24 d., teisėjų kolegija pažymi, kad tokie argumentai siejami su politinio pobūdžio valdžios institucijų rinkimais ir pagal jų rezultatus vykstančiu ar įvykusiu politinės valdžios pasikeitimu, t. y. 18-osios Vyriausybės premjerės paskyrimu, kaip esą ginčui svarbia aplinkybe. Tokie argumentai, kuriais niekaip neintegruojamas 17-osios Vyriausybei vadovavusio Ministro Pirmininko 2020 m. spalio 28 d. pavedimu kitoms valstybės institucijoms persiųstas asociacijos „Kintų bendruomenė“ 2020 m. spalio 27 d. raštas, ir suponuojama galbūt kitokia pareiškėjo prašymo nagrinėjimo ir tenkinimo eiga iki rinkimų rezultatų ar esant ne 18-osios Vyriausybės premjerei, nagrinėjamu atveju vertintini kaip esantys neteisinio (ekonominio politinio) pobūdžio motyvais. Administraciniai teismai „nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus“ (ABTĮ 3 str.). Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl minėtų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.

 

Dėl pusiausvyros tarp pareiškėjo siekiamos ūkinės veiklos plėtros ir viešojo intereso apsaugos, sprendžiant klausimus, susijusius su energetikos politika ir žaliojo kurso principų įgyvendinimu

 

128.        Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo privatus interesas išplėsti ekologiškai grėsmingą ūkinę veiką ir ją vykdyti besiribojančiame gretutiniame plote, nevertintinas kaip prioritetinis ar svarbesnis negu Aplinkos ministerijos ir pagal jos kreipimąsi veikusių kitų valstybės institucijų užtikrinamas viešasis interesas. Pastarasis nagrinėjamu atveju pagal minėtą Konstitucinio Teismo doktriną vertintinas kaip dinamiškas, kintantis. Todėl Seimas ir Vyriausybė, taip pat Aplinkos ministerija gali pagal savo įgaliojimus koreguoti energetikos politiką ir naftos išgavimo, kaip ūkinės veiklos, reguliavimo prioritetus vadinamojo Žaliojo kurso kontekste. Dėl naftos išgavimo veiklos specifiškumo, klimato kaitos ir kitų veiksnių šios ūkinės veiklos teisinis reguliavimas negali būti visą laiką vienodas, t. y. draudimų ir leidimų santykis gali kisti.

129.        Atsižvelgusi į tai, dėl pareiškėjo argumentų, kad jo teisėti lūkesčiai buvo sužlugdyti, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo teisėtas lūkestis gauti siekiamą Vyriausybės nutarimu suteikiamą leidimą, juo labiau lūkestis, kad atsakovo parengtas ir pateiktas Vyriausybės nutarimo projektas dėl tokio leidimo suteikimo bus be kitų valstybės institucijų kritiškų pastabų (atmetimų ar grąžinimų tobulinti) per mėnesį ar keletą mėnesių suderintas bei įtrauktas į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę, negalėjo pagrįstai kilti nei iš kitoms naftos gavybos įmonėms suteiktų panašių leidimų, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nei vien iš Lietuvos geologijos tarnybos 2020 m. kovo 20 d. atsakovui suteiktos informacijos apie pareiškėjo 2020 m. kovo 18 d. prašymą ir turimus geologinio tyrimo duomenis bei jais pagrįstų geologinių priežasčių nulemtą (esamą) pagrindą be konkurso išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius papildomame plote. Tokia minėtos Tarnybos informacija, nors ir esanti palanki pareiškėjo ūkinės veiklos plėtros siekiams, neeliminuoja Vyriausybės nutarimo projekto derinimo ir galimo grąžinimo tobulinti (papildomai derinti) galimybių bei rizikų, kurias pareiškėjas turėjo rūpestingai numatyti ir įvertinti. Bendroji Vyriausybės nutarimų rengimo, teikimo ir derinimo ar įtraukimo į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę tvarka nesuteikia pareiškėjui ar kitai uždarajai akcinei bendrovei, vykdančiai (juo labiau plečiančiai) naftos išgavimo ūkinę veiklą ekologiškai specifinėje teritorijoje, lūkesčio, kad Vyriausybės nutarimo projektas suteikti leidimą vykdyti naujus gręžinius papildomame plote bus be jokių kitų valstybės institucijų pastabų ir nepritarimų (grąžinimų tobulinti) suderintas ir įtrauktas į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę per mėnesį ar keletą mėnesių. Kaip iš dalies minėta, viskas, ką pagal Aplinkos ministerijos teikimus pagal prie jos veikiančios Lietuvos geologijos tarnybos informaciją daro ar gali daryti Vyriausybė, įgyvendindama jai Konstitucijoje priskirtus įgaliojimus, nėra viešasis administravimas ir yra valstybės valdžios įgyvendinimas pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį. Todėl pareiškėjas, pasirinkęs specifinę ir ekologiškai rizikingą ūkinės veiklos sritį tam tikroje teritorijoje, negalėjo, net ir žinodamas ar galėdamas numanyti jam palankią Lietuvos geologijos tarnybos turimą informaciją, kreipdamasi į atsakovą dėl leidimo išplėsti savo veiklą besiribojančiame gretutiniame plote, priskirtame ekologiškai kultūriškai specifinei teritorijai, pagrįstai tikėtis ar įgyti teisėtą lūkestį, kad Aplinkos ministerijos inicijuojamose Vyriausybės teisėkūros procedūrose dalyvaujanti ir Vyriausybę aptarnaujanti Vyriausybės kanceliarija neveiks itin reikliai kaip valstybės valdžią pagal Konstituciją įgyvendinančią politinio pobūdžio instituciją aptarnaujanti specifinė įstaiga. Tokiame kontekste pareiškėjo pabrėžiama atsakovo techninė klaida, dėl kurios Vyriausybės kanceliarija grąžino atsakovui jo teiktą Vyriausybės nutarimo projektą siekiant jo suderinimo su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos, negali būti pagrįstai vertinama kaip esą įprasta viešojo administravimo procedūrinė klaida, nes projekto grąžinimas įvyko Vyriausybės, kaip politinio pobūdžio valstybės institucijos, organizacinėse prieigose. Tai, kad Vyriausybės kanceliarija, grąžindama atsakovui jo teiktą Vyriausybės nutarimo projektą papildomai derinti su minėtu Departamentu, pasirinko aukštesnį Vyriausybės nutarimo projekto vertinimo ir derinimo standartą, savaime nereiškia, kad tokio derinimo su minėtu Departamentu iš anksto neatlikęs atsakovas esą padarė šiurkščią techninę klaidą. Be to, pareiškėjas, vykdydamas naftos išgavimo ūkinę veiklą ir siekdamas jos plėtros papildomame plote, turėjo rūpestingai susieti savo socialinę atsakomybę su atitinkamos gyvenamosios vietovės bendruomenės galimu nepasitenkinimu ir priešiškumu, kaip antai asociacijos „Kintų bendruomenė“ raštu ir jo nagrinėjimu valstybės institucijose, kuriomis nagrinėjamu atveju buvo Ministras Pirmininkas ir jo pavedimą nagrinėjusi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Be to, pareiškėjas turėjo rūpestingai numatyti ir įvertinti riziką, kad jo prašomo Vyriausybės nutarimo projekto pakartotinio teikimo ir derinimo užsitęsimo situacijoje (pvz., asociacijos „Kintų bendruomenė“ rašto ir dėl jo priimto Ministro Pirmininko pavedimo kontekste) Žaliasis kursas gali būti strateginiu Lietuvos valstybės (ir Europos Sąjungos) prioritetu. Minėtas (žr. šios nutarties 90 punktą) esminę svarbą įgaunantis pareiškėjo pagal galiojančius teisės aktus galimai įgytos teisės išlaikymo aspektas, atsižvelgiant į nurodytą Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, vertintinas konstatuojant, kad skundžiamas atsakovo sprendimas ir su juo susijusi veika neriboja ir nepaneigia pareiškėjo įgytų teisių vykdyti naftos išgavimo veiklą pagal turimą leidimą tam tikram plotui ir neužkerta kelio siekti (teikti prašymus) gauti leidimus tokios veiklos plėtrai kituose plotuose, jei tokia plėtra numatyta ir leidžiama atitinkamuose įstatymuose. Todėl minėtini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

130.        Konstatuotina, kad Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. (10)-D8(E)-6368 ir kitomis pareiškėjo kvestionuojamomis veikomis, kuriomis pagal pareiškėjo prašymą galėjo būti (ir buvo) inicijuojamas Vyriausybės nutarimo projektas suteikti pareiškėjui leidimą naudoti angliavandenilių išteklius papildomoje (besiribojančioje) teritorijoje, iš principo tinkamai atliktas minėtuose Konstitucijos 46, 53, 54 straipsniuose nurodomų teisinių ir ekologinių vertybių balansavimas (pasvėrimas), deramai paisyta Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimuose pabrėžiamo konstitucinio socialinės darnos imperatyvo (asociacijos „Kintų bendruomenė“ kreipimosi kontekste), teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų (Nemuno deltos regioninis parko ir Kuršių marių biosferos poligono kontekste).

 

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

 

131.        Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai vertino atsakovo veiksmus kaip atsakingą ir gerą viešąjį administravimą, nes atsakovas teikė Vyriausybės nutarimo projektą (išduoti pareiškėjui leidimą) be Aplinkos apsaugos departamento nuomonės, o gavęs tokią nuomonę – priešingą projektą (neišduoti pareiškėjui leidimo), teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, kai leidimo ūkinei veiklai unikalioje (saugotinoje, vertingoje) teritorijoje išdavimas susijęs su atsakovo inicijuojamu ir derinamu Vyriausybės nutarimu, kuriuo vykdoma valstybės valdžia, svarbu atsižvelgti į aplinkybę, kad šioje situacijoje galioja tam tikri papildomi vertinimo ir derinimo procesai (žr. nutarties 125 punktą). Situacijos specifika ir Vyriausybės kanceliarijos pozicija dėl didesnio Vyriausybės nutarimo projekto derinimo įvykdymo (patvirtinimo) pateisina atsakovo veiksmų, kuriais siekta įgyvendinti pareiškėjo prašymą, tam tikrą pasikartojimą ir užsitęsimą. Tačiau jis neužkerta kelio pirmosios instancijos teismui bendrai vertinti atsakovo veiksmus kaip gerą ir atsakingą viešąjį administravimą pareiškėjo prašymo ir suinteresuotų asmenų kreipimosi sudėtingumo (naftos išgavimo didinimo, naujų gręžinių plėtros) kontekste. Atsakovas, prie kurio veikia jai subordinuotas (jos valdymo sistemoje integruotas) Aplinkos apsaugos departamentas, turėdamas Lietuvos geologijos tarnybos pritarimą pareiškėjo prašymui, negalėjo ir neturėjo numatyti, kad jo teikiamam pirminiam Vyriausybės nutarimo projektui, dėl kurio pastabų neturėjo (neteikė) tiek Teisingumo misterija, tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija, iškils vėlesnio derinimo nesklandumų ir kliuvinių, susijusių Vyriausybės kanceliarijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus vertinimais bei asociacijos „Kintų bendruomenė“ kreipimusi, kurio vertinimo pareikalavo Ministras Pirmininkas 2020 m. spalio 28 d. pavedimu, kurį įgyvendino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius. Atsižvelgiant į tokią nagrinėjamo atvejo aplinkybių visumą, minėtini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

132.        Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo ir skundo pirmosios instancijos teismui argumentų, kad kitoms naftos gavybos įmonėms leidimai naudoti angliavandenilių išteklius papildomame plote buvo suteikti nevilkinant proceso ir todėl atsakovo veika nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo išskirtinė palyginti su kitų ūkio subjektų panašių prašymų nagrinėjimu ir kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokio išskirtinumo nekonstatavo, nenustatydamas atsakovo pareiškėjui sudarytų kitokių ar diskriminacinio pobūdžio sąlygų, pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl kitų naftos gavybos įmonių veiklos plėtros tam tikruose plotuose buvo gautas asociacijos „Kintų bendruomenė“ raštas ir pagal jį priimtas Ministro Pirmininko pavedimas bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus sprendimas. Todėl šie argumentai neturi tiesioginio ryšio su nagrinėjama byla, kuri susijusi išimtinai su pareiškėjo ir konkrečiu jo ūkinės veiklos plėtros plotu ir konkrečiomis jame registruotomis kultūros vertybėmis bei saugotinomis teritorijomis bei asociacijos „Kintų bendruomenė“ raštu ir dėl jo priimtu Ministro Pirmininko pavedimu bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus reagavimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimo klaidingu.

133.        Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas supainiojo tam tikras ginčui svarbias datas (metus), teisėjų kolegija pažymi, kad netikslus pareiškėjo tam tikrų kreipimųsi į atsakovą nurodymas ir apibūdinimas, t. y. pareiškėjo 2021 m. birželio 15 d. pasiteiravimo apie prašymo nagrinėjimo eigą prilyginimas kreipimuisi dėl leidimo išdavimo, nekeičia pirmosios instancijos teismo argumentų visumos ir esmės. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, grindžiamiems pirmiausia materialinėmis taikytų įstatymų nuostatomis ir išvada, kad Vyriausybė turi teisę (ne pareigą) išduoti pareiškėjui jo siekiamą leidimą saugotinų teritorijų apsaugos ir Žaliojo kurso prioritetų kontekste, ir atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, grindžiamus pirmiausia procedūrinėmis normomis (terminais) bei pozicija, kad pareiškėjo prašymas, tarsi „eilinis“ ūkio subjekto prašymas, esą nagrinėtinas pagal įprastą viešojo administravimo procedūrą (bendrais terminais) nepriklausomai nuo prašymo nagrinėjimo ir tenkinimo sąsajų su valstybės valdžios vykdymu Vyriausybės nutarimo lygmenyje (saugotinų teritorijų ir Žaliojo kurso prioriteto kontekste).

134.       Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. (10)-D8(E)-6368 ir su juo susijusios veikos pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų detaliai nėra pasisakoma.

 

Dėl nagrinėjamos administracinės bylos procesinės baigties

 

135.       Dėl pareiškėjo teismo prašomų taikyti teisminės gynybos būdų, susijusių su reikalavimu panaikinti ginčijamą administracinį sprendimą ir įpareigojimu atlikti veiksmus, visų pirma pažymėtina, kad bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija nėra saistoma pareikštų reikalavimų formuluotės (ABTĮ 80 str. 2 d.). Įvertinusi pareikštų reikalavimų turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad šie pareiškėjo keliami reikalavimai yra tarpusavyje susiję. Pareiškęs reikalavimą dėl atsakovo tariamo vilkinimo atlikti veiksmus ir reikalavimą įpareigoti vykdyti leidimo išdavimo procedūrą, pareiškėjas naujų argumentų grupių neteikia ir iš esmės siekia pagrįsti, kad turi reikalavimo pagrindą įgyti leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius gretimame plote. Šių pareiškėjo nurodytų reikalavimų pagrindą apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino iš esmės, spręsdamas dėl atsakovo atsisakymo išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius ir konstatuodamas, kad 2021 m. spalio 11 d. atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atsisakyti išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius.

136.       Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų nei pareiškėjo skundžiamame Sprendime, nei jo priėmimo užsitęsime kaip tariamame vilkinime, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas (dėl valstybės atstovavimo, sprendžiant žalos atlyginimo klausimus, žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 14).

137.        Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ apeliacinį skundą atmesti.

Regiono administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Rytis Krasauskas

 

 

        Iveta Pelienė

 

 

        Egidijus Šileikis