Civilinė byla Nr. 2-1025/2013
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00395-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija: 126.5; 126.8.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Vasarienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Justitia“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Justitia“ pareiškimą pripažinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Respublikinis knygų centras“ bankrotą tyčiniu.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
kreditorius UAB „Justitia“ 2012-01-30 pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė pripažinti BUAB „Respublikinis knygų centras“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad gresiant bankrotui buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas. Civilinė byla dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pradėta 2009-08-14 ir 2009-08-17 nutartimi areštuotas įmonės turtas. Nepaisant turto arešto, BUAB „Respublikinis knygų centras“ vadovas ir kiti darbuotojai, ėmėsi veiklos, mažinančios kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus, t. y. buvo nurašytas įmonės turtas (kompiuterinė ir buitinė technika, telefono aparatai, baldai), kurio nurodyta likutinė turto vertė neatitiko realios vertės. Nurašyti ir tariamai netinkami naudoti kasos aparatai buvo parduoti UAB „Kalbų erdvė“ ir UAB „Rotas“, t.y. įmonėms, kontroliuojamoms J. A.. UAB „Rotas“ ir UAB „Kalbų erdvė“ yra įmonės, valdomos J. A. ir užsiimančios ta pačia veikla, kaip BUAB „Respublikinis knygų centras“. Be to, 2008-10-30 BUAB „Respublikinis knygų centras“ viešame aukcione iš Kauno m. savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos nuosavybės teise už 8100 Lt dydžio kainą įsigijo automobilį MERCEDES BENZ 913, tačiau nepraėjus nė 7 mėnesiams nuo automobilio įsigijimo už 8100 Lt dydžio kainą šis automobilis vos už 119 Lt buvo parduotas UAB „Kalbų erdvė“, nors iš 2009-05-12 ilgalaikio turto nurašymo akto Nr. 559 matyti, kad automobilio likutinė vertė nurašymo dieną buvo 7093,74 Lt. BUAB „Respublikinis knygų centras“ užsakymu atlikto automobilio vertės nustatymo ataskaita rodo, kad automobilio rinkos vertė 2009 m. gegužės mėnesį buvo 8000 Lt. Taip pat po nutarties iškelti bankroto bylą BUAB „Respublikinis knygų centras“ įsiteisėjimo bankroto administratoriui nebuvo perduotas 2007 m. pagamintas keturratis motociklas Bombardier CAN-AM, valstybinis Nr. 501VE, kuris 2007-06-05 BUAB „Respublikinis knygų centras“ ir UAB „Kalbų erdvė“ sudarytą įkeitimo sutartį buvo įkeistas UAB „Kalbų erdvė“. Taip pat BUAB „Respublikinis knygų centras“ bankroto administratoriaus patikrinti dokumentai suteikia pagrindą vertinimui, kad BUAB „Respublikinis knygų centras“ buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, buvo klastojami dokumentai, kuo BUAB „Respublikinis knygų centras“ vadovai ir (ar) jiems pavaldūs asmenys galėjo pasisavinti apie 80 000 Lt BUAB „Respublikinis knygų centras“ priklausančių piniginių lėšų. Nurodė ir tai, kad BUAB „Respublikinis knygų centras“ vadovai akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą arba apskritai jo neorganizavo. BUAB „Respublikinis knygų centras“ 2009-08-30 turėjo turto už 2 455 093 Lt (tame tarpe 2 254 206 Lt trumpalaikio turto, kurį sudarė atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys - 1 903 179 Lt; per vienerius metus gautinos sumos - 245 378 Lt). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė - 3 602 892 Lt. Taigi BUAB „Respublikinis knygų centras“ per aštuonis 2009 metų mėnesius patyrė 1 450 493 Lt dydžio nuostolių ir už tokius veiklos rezultatus yra atsakingas vadovas bei sprendimus priėmę juridinio asmens dalyviai. Jau 2008 m. pabaigoje įmonė aiškiai buvo nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos) sudarė 5 847 904 Lt, o trumpalaikis turtas - 6 788 396 Lt. Tuo tarpu BUAB „Respublikinis knygų centras“ vadovai, nepaisant įmonės nemokumo, 2007-02-15 UAB „Kalbų erdvė“ ir BUAB „Respublikinis knygų centras“ sudarė susitarimą dėl nekilnojamojo turto įkeitimo skolininko naudai, pagal kurį už atlyginimą užtikrinant BUAB „Respublikinis knygų centras“ pagal 2006-12-07 kredito sutartį Nr. 06-094946-IN/06-094956-KL gauto kredito grąžinimą AB bankas „Hansabankas“ buvo įkeistas UAB „Kalbų erdvė“ nekilnojamasis turtas. Pagal šį susitarimą BUAB „Respublikinis knygų centras“ už UAB „Kalbų erdvė“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimą įsipareigojo mokėti 5000 Lt dydžio mokestį per mėnesį, o turto įkeitimas turėjo būti panaikintas iki 2009-08-15. BUAB „Respublikinis knygų centras“ savo piniginių prievolių pagal 2007-02-15 susitarimą dėl nekilnojamojo turto įkeitimo skolininko naudai įvykdymo užtikrinimui UAB „Kalbų erdvė“ išdavė vekselį 150 000 Lt dydžio pinigų sumai. Pagal minėtą vekselį 2009-08-24 buvo išduotas ir vykdomasis įrašas. UAB „Kalbų erdvė“, remdamasis minėtu susitarimu ir pagal jį išduotu vekseliu, atsakovo BUAB „Respublikinis knygų centras“ bankroto administratoriui pateikė 197 252 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Kalbų erdvė“ ir BUAB „Respublikinis knygų centras“ yra susiję asmenys, ekonomiškai nepagrįstu ir nenaudingu laikytinas turto įkeitimas už 5000 Lt dydžio atlyginimą per mėnesį ir itin didelių netesybų (500 Lt už vieną dieną) nustatymas. 2007-02-15 susitarimas dėl nekilnojamojo turto įkeitimo skolininko naudai sudarytas ir vekselis pagal jį išduotas neteisėtai, siekiant, kad UAB „Kalbų erdvė“ įgytų reikalavimo teisę atsakovo BUAB „Respublikinis knygų centras“ atžvilgiu. UAB „Kalbų erdvė“, remdamasi minėtu susitarimu ir pagal jį išduotu vekseliu, įgijo 197 252 Lt dydžio reikalavimą į atsakovą BUAB „Respublikinis knygų centras“. Iš minėto susitarimo ir vekselio BUAB „Respublikinis knygų centras“ negavo jokios naudos ir šie sandoriai buvo naudingi tik UAB „Kalbų erdvė“.
Atsakovas BUAB „Respublikinis knygų centras“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo centras“, atsiliepimu prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad daugelis ginčų jau yra išnagrinėti teisme arba šalys dėl jų susitarė taikiai, todėl vertinant aplinkybių visumą, būtina atsižvelgti ir į teismų sprendimus (b.l. 20 – 21).
Trečiasis asmuo D. S. atsiliepimu prašė pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti (b.l. 16 – 19).
Trečiasis asmuo J. A. atsiliepimu prašė pareiškimą atmesti (b.l. 23 – 28).
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Justitia“ pareiškimą pripažinti BUAB „Respublikinis knygų centras“ bankrotą tyčiniu atmetė. Teismas nesutiko su kreditoriaus UAB „Justitia“ teiginiu, jog dėl tokių atsakovo vadovų veiksmų kreditoriams buvo apribotos galimybės iš nepagrįstai nurašyto turto patenkinti jų finansinius reikalavimus. Teismas nustatė, kad atsakovo BUAB „Respublikinis knygų centras“ turtas (knygų spintos, lentynos, baldai, stelažai, seifų komplektas, knygų spintos su lentynomis, stovai – lentynos, kompiuterinė įranga, kasos aparatai, vežimėliai, kopijavimo aparatai, telefonai, automobilis) buvo nurašyti ilgalaikio turto nurašymo aktais: 2009-09-10 Nr.: 594, 595, 591, 592, 593, 2009-09-30 Nr.: 596, 597, 2009-07-01 Nr.: 586, 567, 2009-05-05 Nr. 548, 563, 544, 545, 546, 540, 2008-12-31 Nr.: 535, 534, 536, 537, 538, 539, 541, 550, 542, 547, 2008-09-24 Nr.: 479, 2008-01-02 Nr.: 549 (c.b. Nr. B2-1195-565/2013, t. 6, b.l. 72-104). Tačiau teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad vien turto nurašymo fakto šiuo atveju nepakanka išvadai susiformuoti, jog įmonės valdymo organai turtą iššvaistė, sunaikino ar perleido tretiesiems asmenims. Priešingai, nusidėvėjusio ir netekusio savo pradinės vertės turto nurašymas įmonės balansą padaro tikslesnį ir geriau atspindi tikrąją įmonės finansinę padėtį. Nagrinėjamos bylos atveju aukščiau minėto turto nurašymas savaime įmonės skolų jos kreditoriams nepadidino bei esminės įtakos įmonės mokumui/nemokumui negalėjo turėti. Pasisakydamas dėl UAB „Justitia“ teiginių, jog atsakovo automobilis MERCEDES BENZ 913 2009-05-12 buvo nepagrįstai parduotas pigiau, teismas įvertino, kad šis sandoris dėl automobilio MERCEDES BENZ 913 pardavimo buvo ginčijamas teismine tvarka. Civilinėje byloje pagal BUAB „Respublikinis knygų centras“ ieškinį atsakovui UAB „Kalbų erdvė“ dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (c.b. Nr. 2-3207-392/2012) baigta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012-01-26 nutartimi, kuria buvo patvirtina šalių sudaryta taikos sutartis. Šia taikos sutartimi šalys sutarė užbaigti ginčą pagal BUAB „Respublikinis knygų centras“ ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti negaliojančia BUAB „Respublikinis knygų centras“ ir UAB „Kalbų erdvė“ 2009-05-12 sudarytą transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį ir taikyti restituciją transporto priemonę grąžinant BUAB „Respublikinis knygų centras“, taikiai. UAB „Kalbų erdvė“ įsipareigojo sumokėti BUAB „Respublikinis knygų centras“ 3000 Lt dydžio sumą. Teismas sprendė, kad ši suma vienaip ar kitaip grįžta į bankrutuojančios bendrovės žinion ir gali būti naudojama atsiskaitymams su kreditoriais.
Kreditoriaus UAB „Justitia“ argumentus dėl netinkamos BUAB „Respublikinis knygų centras“ buhalterinės apskaitos vedimo, dokumentų klastojimo, dėl ko BUAB „Respublikinis knygų centras“ vadovai ir (ar) jiems pavaldūs asmenys galėjo pasisavinti apie 80 000 Lt įmonei priklausančių piniginių lėšų, teismo taip pat atmesti kaip faktiškai nepagrįsti. Minėtiems argumentams patvirtinti kreditorius UAB „Justitia“ nurodė vykstantį ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-00623-10, kurio metu atlikta finansinė ekspertizė, jo teigimu, yra susijusi su keliamu tyčinio bankroto klausimu. Tačiau skundžiama nutartimi teismas atsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2012-08-17 nutarimu (b. l. 127-138) ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00623-10 buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 2 d., požymių.
Skundžiama nutartimi teismas konstatavo, kad atsakovo BUAB „Respublikinis knygų centras“ 2008 metų balansas (c.b. Nr. B2-1195-565/2013, t. 6, b. l. 139) dar nepagrindžia jo nemokumo, nes tik ateityje – per vienerius metus ar po vienerių metų įmonės mokėtinos sumos kreditoriams neleidžia jų vertinti kaip pradelstų. Todėl vien aplinkybė, kad pagal balanso duomenis tuo metu atsakovas turėjo 8 289 127 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 6 406 970 Lt, taip pat nereiškia, kad būtent pradelstos įmonės skolos viršijo pusę įmonės turto vertės. Teismas nustatė, kad pagal BUAB „Respublikinis knygų centras“ pelno nuostolio (ataskaitos) už 2008 metus, įmonės veikla nebuvo nuostolinga, pelnas tuo laikotarpiu sudarė 176 678 Lt sumą (c.b. Nr. B2-1195-565/2013, t. 6, b.l. 140). Teismas įvertino, kad teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie tai, jog kreditoriai tuo metu ar anksčiau būtų inicijavę atsakovui BUAB „Respublikinis knygų centras“ bankroto bylos iškėlimo procedūras, tokios procedūros atsakovui neinicijavo ir pats kreditorius UAB „Justitia“ (CPK 179 str. 3 d.). Todėl kreditoriaus UAB „Justitia“ argumentus tiek dėl blogo įmonės veiklos organizavimo, tiek argumentus, susijusius su tuo, jog jau 2008 m. faktinis nemokumas neleido įmonei tęsti veiklos ir sąmoningai didino kreditorių skolas, teismas atmetė kaip neįrodytus.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nesutiko su kreditoriaus UAB „Justitia“ teiginiais, jog apie BUAB „Respublikinis knygų centras“ tyčinį bankrotą leidžia spręsti šios įmonės sudaryti sandoriai – 2007-02-15 UAB „Kalbų erdvė“ ir BUAB „Respublikinis knygų centras“ susitarimas dėl nekilnojamojo turto įkeitimo, bei 2009-05-04 UAB „Kalbų erdvė“ ir BUAB „Respublikinis knygų centras“ įkeitimo sutartis Nr. 905/04 ar šių sandorių pagrindu išduoti vekseliai. Teismas nustatė, kad teisme buvo ginčijamas 2007-02-15 UAB „Kalbų erdvė“ ir BUAB „Respublikinis knygų centras“ susitarimas dėl nekilnojamojo turto įkeitimo skolininko naudai bei pagal šį sandorį išduotas 2007-02-15 vekselis ir 2009-08-24 vykdomasis įrašas; 2009-05-04 UAB „Kalbų erdvė“ ir UAB „Respublikinis knygų centras“ sudaryta įkeitimo sutartis Nr. 905/04. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2011-08-02 nutartimi (c.b. Nr. 2A-772/2011) pripažino neįrodytu, jog 2007-02-15 susitarimas prieštaravo juridinio asmens tikslams (nuostolingas ir ekonomiškai nepagrįstas), be to, jį pasirašė trečiojo asmens J. A., kuris buvo UAB ,,Respublikinis knygų centras“ direktorius (pagal juridinių asmenų registro duomenis) ir vienintelis šios bendrovės akcininkas, įgaliotas asmuo, todėl juridinio asmens kompetencija taip pat nebuvo pažeista.
Teismas nustatė, kad iš kito vykusio teisminio ginčo matyti, kad „Swedbank lizingas“, UAB, BUAB „Respublikinis knygų centras“ (skolininkas) ir UAB „Rotas“ (laiduotojas) 2009-08-28 sudarė įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. G57113/1 (c.b. Nr. B2-1195-565/2013, t. 6, b.l. 53-56). Šia sutartimi UAB „Rotas“ laidavo už BUAB „Respublikinis knygų centras“ piniginių prievolių, kurių bendra suma 98 348,75 EUR, įvykdymą „Swedbank lizingas“, UAB. Šios įsiskolinimo mokėjimo sutarties 4.2 p. nustatyta, jog sutarties įvykdymo užtikrinimui BUAB „Respublikinis knygų centras“ (skolininkas) įsipareigoja išduoti paprastąjį neprotestuotiną vekselį 98 348,75 EUR sumai. Teismas konstatavo, kad jokių realių finansinių praradimų (tarpusavio mokėjimų ar atsiskaitymų) dėl šio laidavimo ir vekselių neatsirado, minėti sandoriai tiesiogiai nesąlygojo atsakovo mokumo sumažėjimo. Priešingai, UAB „Rotas“ apmokėjo lizingo bendrovei dalį BUAB „Respublikinis knygų centras“ skolos (50 758,10 EUR). Taigi nesant duomenų apie tai, kad atsakovo dalyviai ar valdymo organų nariai iš šio sandorio būtų gavę asmeninę naudą ar būtų sudaryti kitokie neteisėti susitarimai tarp jų ir kitų šio sandorio dalyvių, teismas padarė išvadą, jog neįrodytas siekis 2009-08-28 įsiskolinimo mokėjimo sutartimi atsakovą tyčia privesti prie bankroto.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatavo, kad šiuo atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus nėra pagrindo pripažinti sąmoningo ir nuoseklaus siekio privesti atsakovą BUAB „Respublikinis knygų centras“ prie bankroto tyčia. Bylos duomenys nepatvirtino, jog būtų buvę sudaromi nuostolingi įmonei sandoriai, iš anksto žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti, gresiant bankrotui tretiesiems asmenims buvo perleistas turtas, galėjęs būti pateiktas įsiskolinimams apmokėti, taip pat nenustatyti tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, kuriais būtų siekiama išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Justitia“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. B2-3946-464/2012 ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti UAB „Respublikinis knygų centras“ bankrotą tyčiniu ir atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
- Iš Vilniaus apygardos teismui (c. b. Nr. B2-1808-565/2011) pateikto 2008 m. UAB „Respublikinis knygų centras“ balanso ir pelno - nuostolių ataskaitos matyti, kad jau 2008 m. pabaigoje UAB Respublikinis knygų centras buvo nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos) sudarė 5 847 904 Lt, o trumpalaikis turtas - 6 788 396 Lt. Kritinis likvidumo koeficientas šiuo atveju buvo tik 1,16, o finansų teisės teorijoje pripažįstama, kad minimali šio koeficiento teigiama reikšmė negali būti mažesnė už 1,20. Nemokumo būseną patvirtina ir tai jog per 2008 metus įmonė patyrė 150 425Lt nuostolio, t. y. veikė nuostolingai ir įmonės vadovas to negalėjo nežinoti. Vilniaus apygardos teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad nėra įrodytas atsakovo nemokumas nuo 2008 metų.
- Teismas, vertindamas aplinkybes dėl atsakovo paslėpto, iššvaistyto ir perleisto turto kitiems asmenims, atsakovui, esant ypač blogoje finansinėje padėtyje, netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, nepagrįstai prarastą galimybę patenkinti bent dalį kreditorių interesų įvertino kaip mažareikšmiškumą nesukeliantį jokios teisinės atsakomybės atsakovo valdymo organams. Nurodo, kad 2008 m. gruodžio 31 d. Ilgalaikio turto nurašymo aktais Nr. 535, 534, 536, 537, 538, 539, 541, 550, 542 nurašytas ilgalaikis materialus įmonės turtas, kurio likutinė vertė nurodyta 389,00 Lt. Tačiau nėra jokių duomenų, kur ir kaip nurašytas turtas buvo sunaikintas. Šiais aktais nurašytas didelis kiekis skirtingos paskirties ir naudojimo laiko daiktų, tačiau Vilniaus apygardos teismas nevertino, dėl kokių priežasčių visas turtas nusidėvėjo vienu metu.
- 2009 m. gegužės 12 d. Ilgalaikio turto nurašymo aktu Nr. 559 buvo nurašytas automobilis MERCEDES BENZ 913, kurio likutinė verte 7093,74 Lt. Tą pačią dieną t.y. 2009 m. gegužės 12 d., automobilis parduotas UAB "Kalbų erdvė" (T. A. valdoma bendrovė) už 119,00 Lt. Pažymi, kad jau 2009 m. vasario 17 d. UAB "Respublikinis knygų centras" buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šio turto atžvilgiu. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad klausimas dėl automobilio pardavimo buvo ginčijamas teisme kitoje byloje (c. b. 2-3207-392/2012). Teismas vertino, kad šalys minėtoje byloje sudarė taikos sutartį, kuria UAB „Kalbų erdvė" įsipareigojo sumokėti atsakovui 3000 LT dydžio sumą. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad tyčiniam bankrotui nustatyti yra svarbūs ne atsakovo veiksmai po bankroto bylos iškėlimo (taikos sutartis sudaryta 2012 metais), bet atsakovo valdymo organų veiksmai iki bankroto bylos iškėlimo. Apeliantas teigia, kad transporto priemonė buvo padovanota kitai J. A. valdomai bendrovei, siekiant nuslėpti nuo atsakovo kreditorių kuo daugiau likvidaus turto, tai patvirtina ir sudaryta taikos sutartis, kuria J. A. valdoma UAB „Kalbų erdvė" įsipareigojo sumokėti 3000 Lt sumą atsakovui. Apeliantas kvestionuoja ir teismo argumentą dėl šio sandorio mažareikšmiškumo. Nesutinka su teismo nuomone, kad 6974,74 Lt (7093,74 Lt - 119,00 Lt) yra suma, kuri galėtų būti laikoma mažaverte. Teismui priėmus sprendimą dėl 6974,74 Lt sumos mažareikšmiškumo buvo pažeisti ne tik ieškovo, bet ir visų kitų atsakovo kreditorių interesai, taip pat viešasis interesas.
- 2009 m. liepos 01 d. Ilgalaikio turto nurašymo aktu Nr. 586 buvo nurašytas ilgalaikis materialus įmonės turtas: knygų lentynos, stelažai, trys kasos aparatai, kaip moraliai pasenęs ir netinkamas naudoti, kurio likutinė vertė nurašymo akte nurodyta 26 Lt. Nurašymo aktą patvirtino direktorius J. A.. Pažymi, kad UAB "Respublikinis knygų centras" jau buvo informuota apie kreditoriaus UAB „Tyto alba" ketinimą inicijuoti įmonei bankroto bylos iškėlimą teisme. Įmonės turto nurašymas buvo atliekamas net ir tuomet, kai įmonei buvo inicijuotas bankroto bylos iškėlimas teisme. 2009 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus apygardos teisme iškelta civilinė byla dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Respublikinis knygų centras", 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi teismas areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą uždraudžiant juo disponuoti bei sustabdė atsakovo turto bei piniginių lėšų realizavimą bei išieškojimą vykdymo procese. Nepaisant teismo taikyto draudimo disponuoti įmonės turtu apribojimų, 2009 m. rugsėjo 09 d, ilgalaikio turto nurašymo aktais Nr. 591, Nr. 592, Nr. 593, Nr. 594, Nr. 595 buvo nurašytas ilgalaikis materialus įmonės turtas (knygų spintos, lentynos, seifai, stelažai, minkštų baldų komplektas), kurio likutinė vertė nurodyta net 69153,66 Lt. Nurašymo aktus patvirtino direktorius D. S. (nustatyta aplinkybė 2011-04-13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi c. b. Nr. B2-1808-565/2011).
- Vilniaus apygardos teismas iškelto klausimo dėl lėšų švaistymo, susijusio su motociklo įsigijimu bei neatlygintiniu perleidimu, nenagrinėjo. Atsižvelgiant į tai, apeliantas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-372/2012, išsprendė ginčą išimtinai dėl motociklo išreikalavimo iš UAB „Kalbu erdvė". Kiti klausimai minėtoje byloje nebuvo sprendžiami, todėl teismas visiškai nepagrįstai atsisakė pasisakyti šiuo klausimu. Kitas svarbus momentas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį yra tai, kad taikos sutartis tarp ginčo šalių dėl minėto keturračio buvo sudaryta tik 2012 metais, bankroto bylos iškėlimo metu J. A. valdoma bendrovė bankroto administratoriui keturačio nepateikė bei toliau nemokamai juo naudojosi per visą daugiau kaip dvejus metus trukusi bankroto procedūrų laikotarpį. Per tuos du metus keturatis buvo maksimaliai sudėvėtas, iš esmės sumažėjo jo vertė ir kreditoriai gavo labai mažą naudą palyginus su ta, kurią būtų gavę, jei keturratis būtų realizuotas 2010 metais.
- 2007 m. vasario 15 d. UAB „Kalbų erdvė" ir UAB „Respublikinis knygų centras“ sudarė susitarimą dėl nekilnojamojo turto įkeitimo skolininko naudai, pagal kurį už atlyginimą buvo įkeistas UAB „Kalbų erdvė" nekilnojamasis turtas. Pagal minėtą susitarimą UAB „Respublikinis knygų centras“ už UAB „Kalbų erdvė" nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimą įsipareigojo mokėti 5000,00 Lt dydžio mokestį per mėnesį, o turto įkeitimas turėjo būti panaikintas iki 2009 m. rugpjūčio 15 d. (turto įkeitimo nepanaikinus iki šio termino pabaigos, UAB „Respublikinis knygų centras“ įsipareigojo mokėti 500,00 Lt dydžio baudą už kiekvieną pavėluotą dieną). UAB „Respublikinis knygų centras“ savo piniginių prievolių pagal 2007 m. vasario 15 d. susitarimą dėl nekilnojamojo turto įkeitimo skolininko naudai įvykdymo užtikrinimui UAB „Kalbų erdvė" išdavė vekselį 150 000,00 Lt dydžio pinigų sumai. Pagal minėtą vekselį 2009 m. rugpjūčio 24 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas. UAB „Kalbų erdvė", remdamasis minėtu susitarimu ir pagal jį išduotu vekseliu, atsakovo BUAB „Respublikinis knygų centras“ bankroto administratoriui pateikė 197 252,00 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą. Kaip minėta, UAB „Respublikinis knygų centras“ ir UAB „Kalbų erdvė" yra susiję juridiniai asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Kalbų erdvė" ir UAB „Respublikinis knygų centras“ yra susiję asmenys, ekonomiškai nepagrįstu ir nenaudingu laikytinas turto įkeitimas už atlyginimą (5000,00 Lt dydžio atlyginimą per mėnesį už įkeitimą) ir itin didelių netesybų (500,00 Lt už 1 dieną). Vilniaus apygardos teismas, vertindamas tarp UAB „Kalbų erdvė" ir UAB „Respublikinis knygų centras" 2007 m. vasario 15 d. sudarytą sandorį, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi c.b. Nr. 2A-772/2011, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl minėto sandorio prieštaravimo UAB „Respublikinis knygų centras" tikslams. Atkreipia dėmesį, kad nors Lietuvos apeliacinis teismas ir nepripažino, kad sudarytas sandoris buvo prieštaraujantis UAB „Respublikinis knygų centras" tikslams, tačiau, kaip yra klaidingai teigiama Vilniaus apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-3946-464/2012, Lietuvos apeliacinis teismas nenagarinėjo klausimo dėl minėto sandorio ekonominio naudingumo atsakovui.
- 2009 m. gegužės 4 d. UAB „Kalbų erdvė" ir UAB „Respublikinis knygų centras“ sudarė įkeitimo sutartį Nr. 905/04, pagal kurią UAB „Respublikinis knygų centras“ įkeitė ir perdavė UAB „Kalbų erdvė" saugoti UAB „Respublikinis knygų centras“ turimas knygas 1 797 761,00 Lt dydžio sumai. 2009 m. liepos 01 d. ir 2009 m. rugpjūčio 03 d. UAB „Kalbų erdvė" ir UAB „Respublikinis knygų centras“ sudarytais susitarimais knygų įkeitimas buvo pakeistas UAB „Respublikinis knygų centras“ UAB „Kalbų erdvė" išduotais vekseliais 1 797 761,33 Lt dydžio sumai. Apeliantas pažymi, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-772/2011, UAB Respublikinis knygų centras UAB „Kalbų erdvė" išduotas 2009 m. rugpjūčio 03 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis 479612,00 Lt sumai ir 2009 m. rugpjūčio 03 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis 1318148,00 Lt sumai buvo pripažinti negaliojančiais. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą šioje dalyje, neatsižvelgė į tai, kad minėti sandoriai UAB „Respublikinis knygų centras“ sudaryti jau esant nemokiai bei žinant apie būsimą bendrovės bankrotą. UAB „Respublikinis knygų centras“, sudarydamas sandorius bei vekseliais (neginčijamais dokumentais) prisiėmęs 1 797 761,33 Lt dydžio įsipareigojimus akivaizdžiai siekė pabloginti esamą bendrovės situaciją. Pažymi, kad atsakovo vadovai, žinodami bendrovės finansinę būklę ne tik kad nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bet dar ir savo aktyviais veiksmais sudarė nenaudingus sandorius su susijusiomis bendrovėmis.
- Apelianto nuomone, 2009 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Rotas" ir UAB Respublikinis knygų centras susitarimas dėl laidavimo už skolininko prievoles ir pagal jį išduoti 2009 m. rugpjūčio 29 d. vekseliai vertintini kaip pažeidžiantys kreditorių teisėtus interesus (pagal vekselius UAB „Rotas" įgijo teisę reikšti reikalavimus UAB Respublikinis knygų centras net neįvykdęs savo, kaip laiduotojo, prievolių „Swedbank lizingas", UAB). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad vekselis yra dokumentas, patvirtinantis savarankišką reikalavimo teisę, todėl UAB „Rotas" įgijo galimybę reikalavimus UAB „Respublikinis knygų centras“ reikšti tiek kaip laiduotojas, tiek kaip vekselių turėtojas. Tokia galimybe UAB „Rotas" pasinaudojo atsakovui BUAB „Respublikinis knygų centras“ pareikšdamas kreditorinį reikalavimą, nors kaip laiduotojas buvo sumokėjęs tik dalį sumos, už kurią laidavo (kitą dalį kreditorinio reikalavimo UAB „Rotas" grindė išduotais vekseliais). 2009 m. rugpjūčio 28 d. sudarytas sandoris tarp UAB „Rotas“ ir UAB „Respublikinis knygų centras“ 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo buvo pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento. Sandoriu buvo siekiama sudaryti nepagrįstai didelę finansinę naštą UAB „Respublikinis knygų centras“. Apeliantas nesutinka su Vilniaus apygardos teismo nutarties motyvais, kuriais teismas tyčinio bankroto požymius sieja su asmenų, kurie sudarinėjo sandorius asmenine nauda. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tyčiniam bankrotui konstatuoti užtenka nustatyti, kad buvo sudaromi nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei sukeliantys sandoriai.
Suinteresuotas asmuo J. A. atsiliepimu į skundą prašo UAB „Justitia“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
- Pareiškėjas neįrodė, kad atsakovas buvo nemokus jau 2008-12-31. Pareiškėjas argumentus dėl atsakovo mokumo ar nemokumo grindžia prielaidomis, nepagrįstomis jokiais byloje esančiais duomenimis.
- Patys nurašymo aktai patys savaime nepatvirtina aplinkybės, kad įmonės valdymo organai turtą iššvaistė ar sunaikino. Nurašant turtą jo rinkos vertė nesikeičia, neatliekamas jo perleidimas, turtu šiuo atveju nedisponuojama. Teismas nenustatė, kad atliekant turto nurašymą buvo pažeisti turto nurašymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Jokių argumentų, kodėl turto nurašymo aktai pripažintini neteisėtais, nenurodo ir pareiškėjas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad niekas nepaneigė, kad nurašytą turtą naudoja su suinteresuotu asmeniu susijusios įmonės, tačiau, suinteresuoto asmens nuomone, atitinkamas aplinkybes turėjo pagrįsti ir įrodyti pats pareiškėjas, nes jam tenka įrodyti aplinkybes, kuriomis jis remiasi.
- Pasisakydamas dėl argumentų susijusių su automobiliu Mersedes Benz 913, suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjas pats klaidina teismą, kad automobilio vertė buvo 7.093 Lt, kadangi į bylą pateikti įrodymai liudija, kad automobilio vertė buvo 400 Lt. Todėl maksimalus tokios sandorio nuostolis tėra 281 Lt. Akivaizdu, kad šio sandorio sudarymas negalėjo įtakoti atsakovo nemokumo tokia apimtimi, kad galėtų būti teigiama, jog šis sandoris laikytinas tyčinio bankroto požymiu.
- Dėl keturračio motociklo BOMBARDIER CAN-AM v/n Nr. 501VE suinteresuotas asmuo paaiškino, kad šis turtas buvo įkeistas kitam juridiniam asmeniui UAB „Kalbų erdvė“ įkeitimo sutarties pagrindu, tačiau nuosavybė į šį turtą perleista nebuvo. Teisme nėra ir nebuvo ginčų dėl šios sutarties teisėtumo. Vilniaus apygardos teisme buvo sprendžiamas ginčas dėl šios transporto priemonės išreikalavimo, byla baigėsi taikos sutartimi, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad motociklas buvo laikomas UAB „Kalbų erdvė“ žinioje neteisėtai.
- Dėl 2007-02-15 ir 2009-05-04 sandorių su UAB „Kalbų erdvė“ - šių sandorių teisėtumo ir pagrįstumo klausimai, pagrįsti tais pačiais argumentais, kuriuos nurodo pareiškėjas, buvo nagrinėjamo kitoje byloje ir išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-08-02 nutartis, priimta civilinėje byloje 2A-772/2011). Pažymi, kad minėtoje byloje šių vekselių panaikinimo pagrindas buvo susijęs ne su vekselių išdavimo aplinkybėmis. Minėti vekseliai apeliacinės instancijos teismo buvo panaikinti CK 1.5 str. pagrindu, t.y. padengus UAB „Respublikinis knygų centras“ kreditą bankui ir įgijus reikalavimo patenkinimą pagal įstatymą, išnyko vekselio galiojimo pagrindas.
- Pareiškėjo nurodytas 2009-08-28 susitarimo dėl laidavimo ir pagal jį išduotų vekselių pripažinimas negaliojančiais šiuo atveju nereikšmingas, nes pagrindinė sutartis – 2009-08-28 įsiskolinimo mokėjimo sutartis nėra ir nebuvo ginčijama. Pareiškėjo minima aplinkybė, kad 2011-09-27 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi atsisakyta patvirtinti 131.012,05 Lt dydžio UAB „Rotas“ kreditorinį reikalavimą dėl priežasčių, nesusijusių su 2009-08-28 įsiskolinimo mokėjimo sutartimi, t.y. laikė, kad įvyko novacija. Antra, 2009-08-28 įsiskolinimo sutarties teisėtumo klausimas minėtoje byloje net nebuvo kvestionuojamas.
- Tyčinio bankroto nebuvimą pagrindžia ir tai, kad jokio motyvo tyčia privesti atsakovą prie bankroto nebuvo. Atitinkamą teiginį patvirtina vien ta aplinkybė, kad dėl UAB „Respublikinis knygų centras“ bankroto tretieji asmenys buvo priversti sumokėti kreditoriams tam, kad būtų padengtos atsakovo skolos. UAB „Rotas“ už atsakovą sumokėjo UAB „Swedbank lizingas“ 338.556,23 Lt, mokėjo palūkanas, delspinigius. UAB „Kalbų erdvė“, garantavusi atsakovo atsiskaitymą su AB Swedbank, siekdama neprarasti savo turto, buvo priversta skolintis iš šio banko lėšų.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Respublikinis knygų centras“, atstovaujams bankroto administratoriaus E. K., prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Administratoriaus nuomone, kadangi daugelis pareiškėjo nurodytų klausimų jau yra išnagrinėti nutrauktuose ikiteisminiuose tyrimuose, nenustačius nusikalstamų veikų sudėties, atskirose civilinėse bylose ir jose priimti sprendimai nesudaro akivaizdaus pagrindo tyčiniam bankrotui konstatuoti. Atsakovo bankroto byla tęsiasi jau trejus metus ir per tą laiką kitose bylose priimti sprendimai nepatvirtina buvus tyčinių neteisėtų ar akivaizdžiai nuostolingų bendrovės vadovų veiksmų. Didžioji dalis kreditorių, išskyrus pareiškėją, neįžvelgia tyčinio bankroto, todėl ginčas vilkina bankroto bylą ir neatspindi daugumos kreditorių valios.
- Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė kreditoriaus UAB „Justitia“ pareiškimą pripažinti BUAB „Respublikinis knygų centras“ bankrotą tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, jas išsamiai išanalizavo ir tinkamai pritaikė ĮBĮ normas, reglamentuojančias įmonės bankroto pripažinimą tyčiniu. Dėl to teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, kuri atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (CPK 185, 263 str.).
Dėl atsakovo nemokumo nuo 2008 metų.
Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad teismas, vertindamas įmonės finansinę padėtį 2008 metų laikotarpiu, vadovavosi klaidingu 2008 metų balansu, kadangi atsakovo nemokumas buvo įrodytas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-1808-565/2011. Apelianto vertinimu, remiantis į bylą pateiktais įrodymais bei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1808-565/2011, faktinis atsakovo nemokumas nuo 2008 metų turėtų būti laikomas įrodytu. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiais atskirojo skundo argumentais, pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi buvo panaikinta ir perduotas klausimas dėl UAB „Respublikinis knygų centras“ bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vadinasi, vadovautis apelianto minima Vilniaus apygardos teismo nutartimi nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pats apeliantas, teigdamas, kad UBA „Respublikinis knygų centras“ jau nuo 2008 metų pabaigos buvo nemokus, šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų (CPK 12 str., 178 str.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas šiuo aspektu, vadovavosi į civilinę bylą Nr. B2-1195-565/2013 pateikto BUAB „Respublikinis knygų centras“ 2008 metų balanso ir Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su 2008 metų balanso duomenų vertinimu, kurios yra išsamiai pagrįstos ir teisėtos. O atskirojo skundo argumentai, susiję su šio balanso vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Dėl turto paslėpimo ir iššvaistymo.
Apeliantas teigia, kad atsakovo valdymo organų veiksmai nuslėpti, nurašyti bei perleisti bendrovės turtą, kai yra žinoma apie neišvengiamą bendrovės bankrotą, privalo būti traktuojami kaip tyčinio bankroto požymis. Teismas pritaria pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad patys savaime turto nurašymo aktai nepatvirtina faktinės aplinkybės, kad įmonės valdymo organai šį turtą iššvaistė ar sunaikino. Byloje duomenų, jog atliekant turto nurašymą, buvo pažeisti turto nurašymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai ar tokie veiksmai sąlygojo atsakovo įmonės nemokumą, nėra. Pažymėtina, kad jokių argumentų, kodėl turto nurašymo aktai turėtų pripažinti neteisėtais, nepateikia ir pats apeliantas. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 straipsnis). Ieškovas, atskirajame skunde teigdamas, kad nurašytą turtą naudoja su suinteresuotu asmeniu susijusios įmonės ir šiai dienai turtas yra naudojamas pagal paskirtį, nepateikė jokių šį teiginį patvirtinančių paaiškinimų ar kitokių įrodymų. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo J. A. paaiškino, kad nuo 2009 metų vidurio bendrovės veikla komplikavosi, todėl buvo nuspręsta mažinti prekybos vietų skaičių, atsisakyta sandėlio, buvusio AB „Vilniaus Sigma“ patalpose nuomos. Lentynos (stelažai) buvo prekybos taškuose ir jos buvo pritaikyti tik atitinkamoms prekybos vietoms, pagamintos iš MDP plokščių, todėl atsisakius prakybos taškų bei sandėliavimo patalpų, šių lentynų panaudoti kitose vietose nebuvo galimybės, jos nebebuvo tinkamos tolimesnei atsakovo veiklai. Taigi nesant duomenų kad BUAB „Respublikinis knygų centras“ turtas buvo nurašytas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimų, bei atsižvelgiant į minėtus suinteresuoto asmens paaiškinimus, turto nurašymas pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertintas kaip nusidėvėjusio ir netekusio savo pradinės vertės turto nurašymas, kas lemia tikslesnį įmonės balansą ir geriau atspindi tikrąją įmonės finansinę padėtį. Todėl apeliacinės instancijos teismas minėtą ieškovo atskirojo skundo argumentą atmeta kaip neįrodytą (CPK 12 ir 178 str.).
Nustatyta, kad 2009 m. gegužės 12 d. Ilgalaikio turto nurašymo aktu Nr. 559 buvo nurašytas automobilis MERCEDES BENZ 913, likutinė vertė nurodyta 7.093,74 Lt. Apeliantas, įrodinėdamas šio nurašymo akto nepagrįstumą, pažymi, kad jau 2009 m. vasario 17 d. UAB „Respublikinis knygų centras“ buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šio turto atžvilgiu. Apeliantas šiam teiginiui pagrįsti apeliacinės instancijos teismui pateikė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (civilinės bylos Nr. L2-2959-155/09). Patikrinus Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, matyti, kad minėtoje civilinėje byloje 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi, t.y. beveik mėnesiu anksčiau nei buvo nurašytas automobilis, civilinė byla Nr. L2-2959-155/09 palikta nenagrinėta, kreditoriaus UAB „Justitia“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB „Respublikinis knygų centras“ laikytas nepaduotu, ši nutartis yra įsiteisėjusi. Vertinant apelianto teiginius, kad atsakovo automobilis MERCEDES BENZ buvo nepagrįstai parduotas pigiau, paminėtina, kad iš į bylą pateiktos 2011 m. balandžio 5 d. turto vertės nustatymo pažymos matyti, kad nustatyta šio automobilio turto vertė 2009 m. vasario 12 dienai buvo 400 Lt (t. 1, b.l. 30 – 45). Iš į bylą pateiktos Kauno miesto savivaldybės 2010-11-09 pažymos matyti, kad automobilis MERCEDES BENZ 913 2008 m. spalio 30 d. buvo parduotas viešo aukciono metu, automobilio pagaminimo metai – 1974, susidėvėjimas – 100 proc. Atsižvelgiant į transporto priemonės vertinimo duomenis, automobilio pagaminimo metus, susidėvėjimo laipsnį, akivaizdu, kad šis turtas neturėjo didelės materialinės vertės. Priešingų įrodymų, patvirtinančių, jog nurašyto ir parduoto automobilio kaina akivaizdžiai nepagrįsta, byloje nėra pateikta. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ši suma, už kurią buvo parduotas automobilis, esmingiau neįtakojo atsakovo mokumo.
Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo klausimo dėl lėšų iššvaistymo, susijusio su keturračio motociklo Bombardier CAN-AM, valstybinis numeris Nr. 501VE, įsigijimu bei neatlygintinu perleidimu. Apeliantas nurodo, kad 2012 m. kovo 29 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-372/2012 išsprendė ginčą išimtinai dėl motociklo išreikalavimo iš UAB „Kalbų erdvė“. Nurodyti apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas šiuo aspektu, pagrįstai įvertino, jog ginčas dėl įpareigojimo grąžinti turtą yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2A-372/2012). Skirtingai nei teigia apeliantas, minėta nutartimi teismas neišsprendė ginčo išimtinai dėl motociklo išreikalavimo iš UAB „Kalbų erdvė“, kadangi civilinė byla buvo nutraukta patvirtinus taikos sutartį. Į bylą pateiktas 2012 m. gegužės 15 d. perdavimo aktas patvirtina, kad BUAB „Respublikinis knygų centras“, atstovaujamas bankroto administratoriaus įgalioto asmens E. K., perdavė keturratį motociklą UAB „Kalbų erdvė“ nuosavybėn (t. 2, b.l. 8). Apelianto teiginys, kad motociklas buvo naudojamas suinteresuoto asmens asmeniniams poreikiams tenkinti, yra nepagrįstas pridėtais rašytiniais įrodymais, todėl atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).
Dėl sandorių su UAB „Kalbų erdvė“.
Apeliantas UAB „Justitia“ skunde teigia, kad apie BUAB „Respublikinis knygų centras“ tyčinį bankrotą leidžia spręsti ir kiti šios įmonės sudaryti sandoriai – 2007 m. vasario 15 d. UAB „Kalbų erdvė“ ir BUAB „Respublikinis knygų centras“ susitarimas dėl nekilnojamojo turto įkeitimo, bei 2009 m. gegužės 4 d. UAB „Kalbų erdvė“ įkeitimo sutartis Nr. 905/04 ir šių sandorių pagrindu išduoti vekseliai. Pažymėtina, kad dėl minėtų sandorių su UAB „Kalbų erdvė“ teisėtumo ir pagrįstumo klausimai buvo nagrinėjami kitoje civilinėje byloje ir yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-772/2011). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį dalyje dėl minėtų sandorių pripažinimo negaliojančiais atmetė argumentuodami tuo, kad šių sandorių nuostolingumas, ekonominis nepagrįstumas, minėtų sandorių įtaka UAB „Respublikinis knygų centras“ nemokumui, neįrodytas. Taigi, skirtingai nei teigia apeliantas atskirajame skunde, minėtoje civilinėje byloje buvo įvertintas minėtų sandorių pagrįstumas ir ekonominio naudingumo atsakovui aspektu. Todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, susijusiems su minėtų sandorių vertinimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl sandorių su UAB „Rotas“.
Nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 28 d. „Swedbank lizingas“, UAB „Respublikinis knygų centras“ ir UAB „Rotas“ sudarė įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. G57113/1. Šia sutartimi UAB „Rotas“ laidavo už UAB „Respublikinis knygų centras“ piniginių prievolių, kurių bendra suma 98.348,75 EUR, įvykdymą UAB „Swedbank lizingas“. Pagal šio įsiskolinimo mokėjimo sutarties 4.2. p., sutarties įvykdymo užtikrinimui BUAB „Respublikinis knygų centras“ įsipareigojo išduoti paprastąjį neprotestuotiną vekselį 98.348,75 EUR sumai. BUAB „Respublikinis knygų centras“, vykdydamas šį įsipareigojimą, 2009 m. rugpjūčio 28 d., išdavė 4 vekselius bendrai 97.348,75 EUR sumai. Apelianto teiginiai, kad 2009 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Rotas“ ir UAB „Respublikinis knygų centras“ susitarimas dėl laidavimo už skolininko prievoles ir pagal jį išduoti vekseliai turi būti vertintini kaip pažeidžiantys kreditorių teisėtus interesus, atmestini kaip nepagrįsti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamu atveju jokių realių finansinių praradimų dėl šio laidavimo ir vekselių neatsirado, šie sandoriai nesąlygojo atsakovo mokumo sumažėjimo. Šią išvadą pagrindžia įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimas už akių, kuriuo buvo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2009 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Rotas“ ir BUAB „Respublikinis knygų centras“ susitarimas dėl laidavimo ir jo pagrindu išduotų vekselių (civilinė byla Nr. 2-4950-258/2010). O Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi netenkino ir kreditoriaus UAB „Rotas“ prašymo patvirtinti 131.012,05 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Respublikinis knygų centras“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. 2-2373/2011). Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo vertinti susiklosčiusios faktinės situacijos kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Todėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra teisinių prielaidų išvadai daryti, kad būtent dėl šio sandorio sudarymo atsakovas tapo nemokus.
Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią teismų praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-569/2002; kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti sąmoningo siekio privesti atsakovą BUAB „Respublikinis knygų centras“ prie bankroto tyčia. Byloje nenustatyta, jog būtų buvę sudaromi nuostolingi įmonei sandoriai, iš anksto žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti, taip pat gresiant bankrotui tretiesiems asmenims buvo perleistas turtas, galėjęs būti pateiktas įsiskolinimams apmokėti bei nenustačius tyčinių įmonės valdymo organų veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, todėl pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Įmonės bankrotą teismas gali pripažinti tyčiniu, jeigu įvertinęs įmonės valdymo organų veiksmų visumą, nustato, kad bendrovės vadovai, būdami pakankamai išsilavinę ir turintys tokios veiklos organizavimo patirtį, ne tik nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo normose bei bendrovės įstatuose suformuluotų prievolių, bet ir veikė priešingai bendrovės interesams. Nagrinėjamoje byloje tokių duomenų nenustatyta, todėl tai pagrįstai leido pirmosios instancijos teismo atmesti kreditoriaus UAB „Justitia“ pareiškimą pripažinti BUAB „Respublikinis knygų centras“ bankrotą tyčiniu.
Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl nurodytų argumentų teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Vasarienė