Baudžiamoji byla Nr. 1-750-768/2014

Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00582-2014-7

                                          Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.2.4.8.2; 2.3.6.4.5;

N U O S P R E N D I S

                                                  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Donatui Jatužiui,

sekretoriaujant Rūtai Plevokaitei,

dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,

nukentėjusiajai E. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. V., a. k., (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-04 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 38 str.,

            kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d., ir 155 str. 2 d.

n u s t a t ė:

R. V. 2014 m. rugsėjo 16 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, konflikto su žmona E. V. metu, tyčia vieną kartą galva trenkė jai į nosį, taip sukėlė nukentėjusiajai, savo šeimos narei - žmonai E. V. fizinį skausmą. Be to tuo pat metu, toje pačioje vietoje, E. V. išvadindamas necenzūriniais žodžiais (duche, ožka), tuo ją neviešai žodžiu užgauliai pažemino, t.y. ją įžeidė.

           Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino iš dalies. Jis pripažino, kad žodinio konflikto metu, gal ir pavadino žmoną negražiai: „duche“, „ožka“, tačiau jokio fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo. 2014-09-16 grįžo į namus ir užsiėmė namų ruoša, gamino valgyti. Grįžus žmonai tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis priėjo arčiau žmonos, ji spjovė į jį, trenkė jam į veidą ir nubėgo į miegamąjį. Tada jis atsisėdo ant sofos, o neužilgo pamatė, kad atvažiuoja policija. Jis buvo pas ekspertus, nes žmona, kai ji pjaustė česnakus, peiliu brūkštelėjo per ranką. Žmona jį visada šmeižia, žemina, kokiu tikslu ji tai daro, jis nežino.

Kaltinamojo R. V. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji E. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014-09-16 apie 20. 00 val. su dukra grįžo į namus. Matė, kad virtuvėje vyras gamina valgyti. Kadangi sūnus jai pasakė, kad blogai jaučiasi, ji nuėjo į virtuvę sutepti sumuštinių su česnaku. Matė, kad vyras vaikšto įsitempęs, kad buvo išgėręs, tačiau ji jam nieko nesakė. Tada jis pradėjo jai sakyti, kodėl ji ima jo česnakus, kam gamina valgyti, nes jis jau pagaminęs. Prasidėjo žodinis konfliktas, jis ją išvadino „duche“, kitais necenzūriniais žodžiais, nors ji stengėsi ir išliko rami. Būtent dėl to, jos nuomone, vyras dar labiau įsiūto ir jis priėjęs prie jos trenkė galva trenkė jai į nosį. Ji išbėgo į miegamąjį ir iškvietė policiją. Smūgis nebuvo labai stiprus, bet jai labai skaudėjo. Kai jis priėjo prie jos ir trenkė jai savo galva, ji neturėjo rankose peilio. Iš kur pas kaltinamąjį atsirado sužalojimas ji nežino.

Liudytojas M. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014-09-16 pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje su kolega A. L. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą išsiaiškino, kad vyras naudojo fizinį smurtą savo žmonos atžvilgiu. Moteris paaiškino, kad vyras jai trenkė galva į nosį. Sužalojimų, sužeidimų ant moters nesimatė, tačiau moteris buvo išsigandusi, vyras emocionalus. Sužalojimų ant vyro nematė, jis nesiskundė, kad būtų sužalotas. Vyras dėvėjo marškinėlius trumpomis rankovėmis. 

Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu davė analogiškus parodymus kaip ir M. G.. Papildomai paaiškino, kad įvykio vietoje buvo kaltinamojo ir nukentėjusios sūnus, kurio paklausus, ar buvo mušama mama, jis nenoromis, bet patvirtino smurto faktą.

Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis R. V. yra jo draugas, bendradarbis, jis yra tiesioginis kaltinamojo viršininkas. 2014-09-16 atvyko pas R., nes jis jam skambino ir prašė atvykti. Atvykus jam, jau policija buvo, jis bandė išsiaiškinti kas atsitiko, bandė kalbėti su E., tačiau ji pradėjo šaukti, jis nieko nesuprato. Jis paklausė R. ar žmona jo nesužalojo, tai R. parodė jam ranka. R. sakė, kad žmona su peiliu brūkštelėjo. Žino R. šeimos situaciją, niekada nėra matęs, kad R. išgėrinėtų, yra draugiškas, paslaugus, nekonfliktiškas.

Alkoholio vartojimo faktui nustatyti prietaisu ,,Lion Alcolmeter 500“ serijos nr. 18714 asmens blaivumo teste  Nr. 7778 nurodyta, kad 2014-09-16 d., 22:00 val., R. V. nustatytas 1.26 promilių girtumas ( b.l. 39 ).

2014 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio apskr. VPK Patrulių kuopos Mobiliojo būrio vyr. patrulio A. L. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2014 m. rugsėjo 16 d., apie 20.50 val., gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), pranešėja E. V. paaiškino, kad neblaivus R. V. galva jai trenkė į veidą. Smurtą rodančių požymių nefiksuota. R. V. paaiškino, kad namuose nesmurtavo, žmonos nemušė, buvo įvykęs tik žodinis konfliktas ( b.l. 14-15 ).

2014 m. rugsėjo 18 d. specialisto išvadoje Nr. G 1366/14 (P-05) nurodyta, kad E. V. apžiūros metu mechaninės traumos požymių nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Čiuopiant kiek jautri, skausminga kairė nosies pusė. 2014-09-18 atliktoje rentgenogramoje – nosies lūžio nenustatyta. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu E. V. buvo sukeltas fizinis skausmas ( b.l. 17 ).

2014-09-18 specialisto išvadoje Nr. G 1364/14 (P-05) nurodyta, kad R. V. nustatyta paviršinis odos įdrėskimas dešiniame dilbyje. Sužalojimas padarytas aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai užduotyje nurodyta peilio geležte ar panašiai. Dėl nustatyto sužalojimo R. V. sveikata sutrikdyta nežymiai. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio į dešinę ranką pasekoje. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis, R. V. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas ( b.l. 19 ).

2014 m. spalio 20 d. specialisto išvadoje Nr. pG 1364/14 (P-05) nurodyta, kad negalima atmesti galimybės, kad paviršinį odos įdrėskimą dešiniame dilbyje R. V. galėjo pasidaryti pats, tam sužalojimo pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja ( b.l. 22 ).

Nors kaltinamasis R. V. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., teismas, įvertinęs surinktus duomenis, daro išvadą, jog kaltinamojo kaltė yra įrodyta.

Teismas neturi pagrindo abejoti ir atmesti nuoseklių nukentėjusios E. V. parodymų, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: tai tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame iš karto po įvykio užfiksuotas smurto prieš E. V. faktas (b.l. 14 – 15), liudytojo A. L. parodymai, patvirtinantys minėto tarnybinio pranešimo teisingumą, specialisto išvados duomenys (b.l. 18) bei liudytojo M. G. parodymai, kurie patvirtina, kad E. V. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas kaltinime nurodytu laiku. Ši išvada seka iš to, kad pati nukentėjusioji dar įvykio vietoje policijos pareigūnams patvirtino, kad jai buvo suduotas skausmą sukėlęs smūgis galva, be to, šį faktą policijos pareigūnams iš dalies patvirtino nukentėjusios sūnus. Kritiškai vertintini liudytojo R. K. parodymai, nes jis, kaip pats teigė, yra kaltinamojo draugas, kolega ir tiesioginis vadovas, todėl jo parodymai traktuotini kaip šališki, siekiant palengvinti kaltinamojo padėtį. Be to, šis liudytojas įvykio aplinkybių nematė. Abejoti teismo med. specialisto išvados duomenimis, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nėra jokio pagrindo. Smurto pobūdis rodo, kad įvykio vietoje atliekant nukentėjusios vizualią apžiūrą, policijos pareigūnas, kuris nėra tam tikrų medicininių žinių turintis specialistas, aiškiai nematomų sužalojimų galėjo ir nepastebėti, tačiau faktas, kad nukentėjusioji atvykus policijos pareigūnams buvo susijaudinusi bei iš karto nurodė, kad vyras jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, nurodė į kurią vietą smūgiavo, neleidžia abejoti nukentėjusios duotais parodymais. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2014-09-18 nukentėjusioji kreipėsi į ligoninę (atlikta rentgenograma). Šie nukentėjusios veiksmai rodo, kad ji norėjo įsitikinti, ar nepadaryti nosies kaulų lūžiai. Be to, nukentėjusios medicininės apžiūros metu (čiuopiant nosį jautė skausmą), todėl išvada, kad smūgis galva galėjo sukelti fizinį skausmą yra pagrįsta. Paties kaltinamojo iškelta versija, kad nukentėjusioji sužalojo jį, atmestina. Neįtikėtina, kad šį, 3 cm. paviršinį įdrėskimą dešiniame dilbyje, nustatytą kaltinamajam, kaltinamasis pastebėjo daug vėliau, kad nepajautė, kaip jis buvo padarytas. Be to, policijos pareigūnai nepastebėjo jokio sužalojimo, nors kaltinamasis ir dėvėjo marškinėlius trumpomis rankovėmis. Negalima nepaminėti to, kad nukentėjusioji neturi pagrindo apkalbėti kaltinamojo - ji nereiškia civilinio ieškinio bei siekia taikaus skyrybų proceso. Be to, kaltinamasis ne pirmą kartą smurtauja prieš nukentėjusiąją, vieną kartą jis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius.

Taigi įvertinus visus aptartus bylos duomenis kaltinamojo R. V. kaltė įrodyta ir ši jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis R. V. kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 155 str. 2 d., prisipažino. Kaltė įrodyta jo prisipažinimu, nukentėjusios parodymais. Aplinkybė, kad po išsakytų įžeidžiančio turinio žodžių sekė kaltinamojo smūgis galva nukentėjusiajai į nosį, rodo, kad kaltinamasis turėjo tyčią įžeisti nukentėjusiąją. BK 155 str. 2 d. prasme įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti, todėl padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 155 str. 2 d.

Skiriant bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, į padarytų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimų padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos veikų padarymui.

Nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas R. V. priskiriamos nesunkių tyčinių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, veikos padariniai – fizinio skausmo sukėlimas, trumpalaikis. Kaltinamasis šias nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, administracine tvarka baustas (nuobaudos negalioja), Panevėžio rajono psichikos sveikatos centro bei Priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neregistruotas, 2014-09-18 Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Velžio seniūnija raštu nurodė, kad nusiskundimų dėl R. V. nėra gavusi. 2014-09-22 (duomenys neskelbtini) charakteristikoje nurodyta, kad R. V. dirba nuo 2002 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini). Yra atsakingas už darbų organizavimą, paskirstymą, jam pavaldūs 12 žmonių. Dažnai siunčiamas į komandiruotes Lietuvoje ir Baltarusijos Respublikoje. Kaip darbuotojas yra pareigingas vadovas, pasižymintis operatyvumu, pavaldžių darbuotojų darbo organizavimu. Kaip žmogus yra kruopštus, imlu įvairioms naujovėms ir pasiūlymams. Bendradarbių apibūdinamas kaip bendraujantis, sąžiningas, nekonfliktiškas (b.l. 49).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad R. V. yra dirbantis, už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 155 str. 2 d., jam skirtina bauda, artima sankcijoje už padarytą veiką minimaliam dydžiui. Paskirtos bausmės subendrintinos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. 

Prokurorės prašymas skirti R. V. įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose tenkintinas, kadangi R. V. nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, todėl tikėtina, kad šio įpareigojimo paskyrimas, kaltinamajam darys teigiamą įtaką. 

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-09-16 21,06 val. iki 2014-09-18 9.30 val.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei nebendrauti su E. V., nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini)., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Remiantis LR BPK 103 straipsniu, iš kaltinamojo priteistina valstybei 18,00 Lt proceso (pašto) išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d. ir 6 d., 308 str., teismas,

n u s p r e n d ž i a:

           pripažinti R. V. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir 155 str. 2 d. ir paskirti jam: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimą keturiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 2 dalį – 7 MGL (910 Lt arba 263 eur) baudą; pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę R. V. nustatyti laisvės apribojimą keturiems mėnesiams.

            Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu, kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-09-16 iki 2014-09-18.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei nebendrauti su E. V., nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), iki nuosprendis įsiteisės palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

           Pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti valstybei iš R. V. 18 Lt proceso (pašto) išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                           Donatas Jatužis