Civilinė byla Nr. 2S-326-280/2012

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00337-2012-8

                Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                121.14; 122.4; 128.17

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės ir įkeisto turto savininkės UAB „Etvila“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-595-839/2012 pagal kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir

n u s t a t ė :

Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ 2012-02-24 pareiškimu kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, prašydamas teismo priimti nutartį areštuoti hipoteka įkeistą skolininkei UAB „Etvila“ priklausantį gamybos cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įpareigoti skolininkę perduoti kreditorei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisę, įspėti UAB „Etvila“, kad per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus 152 957,51 Lt skolos (šią sumą sudaro 125 454,22 Lt negrąžintas kreditas, 7 451,92 Lt nesumokėtos palūkanos ir 20 051,37 Lt nesumokėti delspinigiai), įkeistas nekilnojamasis daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Kreditorius pareiškime taip pat prašė priteisti 100 Lt žyminio mokesčio. Pareiškėjas UAB „Medicinos bankas“ nurodė, kad 2009-10-19 mažo kredito sutartimi Nr. LOAN_102931 suteikė UAB „Etvila“ 150 000 Lt kreditą, kurį skolininkė įsipareigojo grąžinti kredito sutartyje numatytais terminais iki 2012-09-03. Skolininkei tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų – nesilaikant nustatytų kredito grąžinimo terminų, laiku nemokant palūkanų, kreditorius 2011-04-19 raštu informavo UAB „Etvila“ apie sutarties sąlygų pažeidimus ir nustatė terminą iki 2011-05-03 pradelstai prievolei įvykdyti, tačiau skolininkė per kreditoriaus nurodytą terminą sutarties vykdymo pažeidimų nepašalino, įsiskolinimo kreditoriui nepadengė. UAB „Medicinos bankas“ 2011-12-28 pranešimu informavo skolininkę apie vienašališką sutarties nutraukimą. Kadangi UAB „Etvila“ ir po šio pranešimo nesiėmė jokių veiksmų įsiskolinimui sumažinti, kreditorius kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo proceso įgyvendinimo.

Utenos rajono apylinkės teismas 2012-03-02 nutartimi kreditoriaus pareiškimą tenkino ir areštavo įkeistą skolininkei priklausantį gamybos cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį , (duomenys neskelbtini), uždraudžiant įkeisto turto savininkei juo disponuoti, įkeisti, išnuomoti ar apsunkinti kitokiomis teisėmis, taip pat uždraudžiant naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai bei reikalauti padalyti turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto. Teismas įpareigojo skolininkę perduoti kreditoriui žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisę, įspėjo skolininkę, kad UAB „Etvila“ negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Teismas nurodė, kad skolininkė kredito įmokos nemokėjo nuo 2010-11-03, t. y. daugiau nei 6 mėnesius iš eilės iki sutarties nutraukimo. Pradelsta grąžintino kredito su palūkanomis suma sudarė daugiau nei 20 proc. viso grąžintino kredito, neskaičiuojant delspinigių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skolininkės neįvykdyta prievolė sudaro pakankamai didelę skolininkės sutartinių prievolių kreditoriui dalį. Kadangi UAB „Etvila“ per nustatytą papildomą terminą prievolės neįvykdė, skolos nesumažino, kreditorius įgijo teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Pagal CK 4.171 str. 3 ir 7 dalis, kai nekilnojamasis turtas ir turtinės teisės, iš kurių yra išieškoma skola, yra susiję, turtines teises ištinka nekilnojamojo turto likimas. Utenos rajono apylinkės teismas pažymėjo, kad išieškojimas nukreiptas į įkeistą skolininkei priklausantį pastatą ir žemės sklypo, ant kurio stovi minėtas pastatas, nuomos teisę. Kadangi šis pastatas ir žemės sklypas negali būti pilnavertiškai naudojami atskirai, išieškojimas nukreipiamas į juos abu, siekiant, kad nesumažėtų abiejų objektų vertė ir nebūtų pažeisti tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesai.

Skolininkė UAB „Etvila“ 2012-03-19 pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-03-02 nutartį. Apeliantė pažymėjo, kad kreditorius UAB „Medicinos bankas“, kreipdamasis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, neįvertino aplinkybės, jog skolininkė ėmėsi visų įmanomų priemonių įsiskolinimui padengti. 2011-08-04 UAB „Etvila“ ir UAB „Juvitus“ pasirašė Nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo sutartį Nr. JRE 028 SG dėl gamybos cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už 250 000 Lt. Kadangi minėto pastato parduoti už 250 000 Lt nepavyko, siekiant paspartinti pardavimo procesą, kaina buvo sumažinta iki 160 000 Lt. Apeliantės teigimu, šios aplinkybės įrodo, kad skolininkė dėjo visas įmanomas pastangas, kad gautų lėšų kreditui grąžinti. Apeliantė atskirajame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, areštuodamas įkeistą nekilnojamąjį turtą, neatsižvelgė į skolininkės interesus, turtinę padėtį, galimas arešto taikymo pasekmes ir taip pritaikė neproporcingą laikinąją apsaugos priemonę.

Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ 2012-04-13 atsiliepime prašė UAB „Etvila“ skundo netenkinti ir palikti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-03-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-595-839/2012 nepakeistą. Kreditorius pažymėjo, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra ir nesprendžia ginčų, kilusių tarp hipotekos šalių. Skundai bylose dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių galimi tik dėl kreditoriaus reikalavimų, susijusių su procedūrų vykdymo teisėtumu. UAB „Medicinos bankas“ pažymėjo, kad apelianto teiginiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra taip pat nepagrįsti, nes LR CK 558-559 straipsniuose nurodytoms procedūroms laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančios taisyklės nėra taikomos. Kadangi hipotekos sandoris yra galiojantis, nenuginčytas ir įregistruotas viešame registre, o hipotekos lakštuose nėra jokių papildomų sąlygų ar apribojimų kreditoriaus galimybei pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus iš įkeisto turto, UAB „Medicinos bankas“ teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą pradėti priverstinio išieškojimo procesą.

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337str. 1d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo, jei skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir taip patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas yra vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, todėl teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui ir įkeisto turto savininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo bei įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu.

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Įsipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo būti nurodytas hipotekos lakšte (CK 4.186 straipsnio 1 dalis). Papildomai įstatyme (CK 4.196 straipsnis) nustatyti atvejai, kada hipotekos kreditorius įgyja teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, kuris nurodytas hipotekos lakšte. Nors šių atvejų sąrašas yra baigtinis ir jame nėra įvardyta kreditoriaus galimybė reikalauti pradėti išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą prieš terminą, tokia kreditoriaus teisė pripažįstama kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 4.192 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai nutraukus prieš terminą. Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Medicinos bankas“ 2009-10-19 mažo kredito sutartimi Nr. LOAN_102931 UAB „Etvila‘ suteikė  150 000 Lt kreditą. Įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui skolininkė hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 10/1/2009/0001439, įkeitė nuosavybės teise priklausantį gamybos cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tos pačios prievolės įvykdymo užtikrinimui sutartinio įkeitimo lakštu, identifikavimo kodas 10/2/2009/0001440, buvo įkeista 0,4138 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisė. 2009-10-19 kredito sutartimi kredito gavėja UAB „Etvila“ įsipareigojo grąžinti bankui kreditą dalimis, kredito grąžinimo grafike nurodytais terminais bei mokėti nustatyto dydžio palūkanas. UAB „Etvila“ nemokant grąžintinų kredito įmokų, 2011-02-22 duomenimis susidarė 33 607,36 Lt įsiskolinimas. Skolininkė kredito dalių grąžinimo termino praleidimo fakto bei susidariusio įsiskolinimo dydžio neginčijo. Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ 2011-04-19 pranešimu įspėjo skolininkę, kad pastarajai neįvykdžius skolinio įsipareigojimo per nustatytą papildomą terminą (iki 2011-05-03), kreditorius, vadovaudamasis kredito sutarties Nr. LOAN_102931 nuostatomis, svarstys klausimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir skolos išieškojimo teismine tvarka. Skolininkei neįvykdžius prievolių iki 2011-05-03, bankas 2011-12-28 pranešimu informavo UAB „Etvila“, kad dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo kredito sutartis Nr. LOAN_102931 bus nutraukta po 30 dienų nuo pranešimo įteikimo (gavimo) dienos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, kai termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai neįvykdžius sutarties per šį terminą, ji gali sutartį nutraukti. Nukentėjusi šalis savo pranešime dėl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta, jeigu kita šalis jos neįvykdys per nustatytą papildomą terminą (CK 6.209 straipsnio 3 dalis). Tačiau šios įstatyminės nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pradelsto įsiskolinimo dydį, kredito sutarties sumą bei galutinį paskolos grąžinimo terminą, daro išvadą, kad neįvykdyta prievolė sudaro pakankamai didelę skolininkės sutartinių prievolių dalį. Vadovaudamasis bylos aplinkybių analize, teismas konstatuoja, kad kreditorius nepažeidė sutarties nutraukimo tvarkos ir tinkamai bei pagrįstai nutraukė kredito sutartį.

Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė neproporcingas laikinąsias apsaugos priemones ir neatsižvelgė į tai, kad skolininkė ėmėsi visų įmanomų priemonių įsiskolinimui padengti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog įkeisto daikto areštas ir laikinosios apsaugos priemonės turi bendrų bruožų – jomis priverstinai laikinai suvaržomos skolininko arba atsakovo turtinės teisės, siekiant išsaugoti kreditoriaus arba ieškovo reikalavimo patenkinimo galimybę, tačiau skiriasi šių institutų prigimtis, paskirtis, taikymo prielaidos ir tvarka. Specialiosios civilinio proceso teisės normos (CPK XXXVI skyrius), nustatančios bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarką, skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. CPK 558 straipsnyje reglamentuojama pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka, t. y. CK 4.192 straipsnyje nustatytos hipotekos kreditoriaus teisės kreiptis dėl skolos išieškojimo įgyvendinimo procedūra. Pabrėžtina, kad teisėtas ir tinkamas sutarties nutraukimas prieš terminą yra pagrindas vykdyti CPK 558 str. įtvirtintą priverstinio skolos išieškojimo procedūrą iš areštuoti hipoteka įkeistą turtą. Teismas pažymi, kad įkeisto daikto areštas yra privaloma priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto daikto procedūros dalis, kuria siekiama užtikrinti hipotekos instituto įgyvendinimą supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad įkeisto turto areštas yra privaloma ir neišvengiama priverstinio išieškojimo procedūros dalis, turto arešto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymo proporcingumo klausimas CPK 558 str. įtvirtintos procedūros prasme nėra sprendžiamas.

Skolininkė apeliaciniame skunde nurodė, kad gavo žodinį kreditorius UAB „Medicinos bankas“ atstovės ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ - garanto pagal kredito sutartį Nr. LOAN_102931, leidimą parduoti hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą ir taip įvykdyti kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis sutartinės hipotekos lakšto, identifikavimo kodas 10/1/2009/0001439, sąlygomis pažymi, kad įkeičiamo daikto savininkas, norėdamas parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti įkeičiamą daiktą ar teisę į jį, pakartotinai jį įkeisti ar kaip kitaip apsunkinti daiktą ar teisę į jį, privalo gauti raštišką kreditoriaus sutikimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad skolininkė nėra gavusi leidimo parduoti hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 10/1/2009/0001439, įkeisto nekilnojamojo turto.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškimo išsprendimui svarbias aplinkybes, pateiktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą areštuoti hipoteka įkeistą UAB „Etvila“ priklausantį turtą ir su juo susijusias turtines teises. Priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurios keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. pirmos dalies pirmu punktu,

n u t a r i a :

Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja