Civilinė byla Nr. e3K-3-228-823/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10328-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.3.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir kasacinio teismo praktikos taikymo paskirstant bylinėjimosi išlaidas neturtinės žalos atlyginimo bylose.
2. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK), prašydama priteisti iš atsakovės 166,88 Eur turtinės žalos, 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. birželio 5 d. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kurio bendraturtė yra ieškovė, ieškovei viešint pas šiame name gyvenančią savo pusseserę, įvyko konfliktas tarp ieškovės ir jos brolio A. V. Konfliktą pradėjo ieškovės brolis, kuris piktnaudžiauja alkoholiu, išgėręs tampa agresyvus ir konfliktiškas. Ieškovės broliui iškvietus policijos pareigūnus, ieškovė buvo sulaikyta kaip įtariamoji dėl nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimo savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui), ir nuvežta į policijos komisariatą, priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovė visą naktį praleido areštinėje. 2022 m. birželio 6 d. ieškovei paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajono) 2022 m. liepos 14 d. nutarimu ieškovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius ieškovės veiksmuose nusikalstamos veikos.
4. Ieškovės tvirtinimu, ikiteisminis tyrimas ir baudžiamasis jos persekiojimas buvo pradėti nepagrįstai ir neteisėtai. Pareigūno sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas per labai trumpą laiką, o tai kelia abejonių, ar surinktos informacijos patikimumas, pakankamumas ikiteisminiam tyrimui pradėti apskritai buvo įvertinti, ar sprendimas pradėti ieškovės baudžiamąjį persekiojimą nebuvo priimtas skubotai bei automatiškai. Tokias abejones patvirtina ir tai, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, buvo priimtas iš esmės remiantis tais duomenimis, kurie buvo surinkti ir (arba) galėjo ir turėjo būti surinkti informacijos patikrinimo bei patikslinimo stadijoje, apklausus įvykio liudytoją bei patikslinus paties pranešėjo prieštaringai nurodytas įvykio aplinkybes. Todėl pareigūnai pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą veikti stropiai ir atidžiai. Ieškovės laikinas sulaikymas neatitiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatytų pagrindų, nebuvo proporcingas ir būtinas procesiniams veiksmams atlikti. Per laikotarpį nuo ieškovės faktinio laikino sulaikymo iki laikino sulaikymo protokolo surašymo buvo atlikti visi su sulaikytąja susiję neatidėliotini informacijos patikrinimo veiksmai: nustatyta ieškovės tapatybė; patikrintas jos blaivumas; ji pateikė savo paaiškinimus dėl įvykio, taip pat priimtas pareiškimas, atlikta įvykio vietos apžiūra. Nepaisant to, ieškovė nebuvo paleista ir visą naktį praleido areštinėje. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – ieškovei taip pat buvo paskirta nepagrįstai, nebuvo būtina ir proporcinga. Nutarimas skirti kardomąją priemonę buvo visiškai nemotyvuotas, jame neatskleista, kokios konkrečiai aplinkybės ir kokie faktiniai duomenys buvo vertinti, kokiais konkrečiai motyvais buvo vadovautasi priimant nutarimą. Ieškovė bendradarbiavo, teikė informaciją, netrukdė atlikti procesinius veiksmus, todėl nebuvo jokio pagrindo daryti prielaidą, jog ji ateityje gali trukdyti ikiteisminiam tyrimui.
5. Ieškovė nurodė, kad patyrė didžiulį sukrėtimą dėl pradėto savo baudžiamojo persekiojimo ir laikino sulaikymo. Dėl patirto streso ieškovė negalėjo susikaupti, ją kankino nemiga, todėl ji 2022 m. birželio 10 d. neišlaikė paskutinio sesijos egzamino universitete. Taigi, ieškovei sukelta ne tik neturtinė, bet ir turtinė žala, nes reikėjo mokėti už egzamino perlaikymą. Po paleidimo iš areštinės ieškovė patyrė papildomų laisvės suvaržymų ir reikšmingų nepatogumų dėl taikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Pareigūnų neteisėti veiksmai, pradėjus nepagrįstą ieškovės baudžiamąjį persekiojimą bei pritaikius jos laisvės suvaržymus, sukėlė ieškovei realias neigiamas pasekmes (žalą): apribojo ieškovės laisvę; trukdė bendravimui, mokymuisi, kelionėms, pomėgiams; lėmė papildomas prievoles. Ieškovei atsirado didelė vidinė įtampa, nemiga, apetito stoka, buvo pažeistos jos teisės į orumą, gerą vardą, taip pat judėjimo laisvė. Ši žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų veiksmais, todėl yra visos būtinosios sąlygos taikyti valstybės civilinę atsakomybę.
6. Atsakovės atstovai Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Vilniaus apskrities VPK su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad vien tai, jog ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo nutrauktas, savaime nelemia ankstesnių procesinių veiksmų neteisėtumo ir ieškovės teisės į žalos atlyginimą. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik išimtiniais atvejais, kai nurodyti duomenys apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Tam, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, pakanka pagrįsto įtarimo, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką. Ieškovė buvo sulaikyta BPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, t. y. tuoj po galimai nusikalstamos veikos padarymo. Laikinas sulaikymas truko ne ilgiau kaip 48 valandas. Laikino sulaikymo metu buvo atliekami procesiniai veiksmai: ieškovės apklausa; ieškovei kaip įtariamajai išaiškintos jos teisės, taip pat ir teisė turėti gynėją. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – yra pati švelniausia kardomoji priemonė, kuri ieškovei buvo paskirta siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų bei pagrįstai įtariant ieškovę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Ieškovė nepateikė duomenų, kad būtų patyrusi realių judėjimo laisvės suvaržymo padarinių, pavyzdžiui, būtų negalėjusi išvykti į suplanuotą kelionę, mokymus, komandiruotę, būtų patyrusi nuostolių dėl darbinių funkcijų neatlikimo ir pan.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad 2022 m. birželio 5 d. (sekmadienį) apie 16.00 val. name (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp ieškovės ir jos brolio A. V. 2022 m. birželio 5 d. 17.20 val. A. V. (pareiškėjas) paskambino Bendrajam pagalbos centrui, nurodė, kad prieš jį smurtavo jo sesuo (ieškovė), kuri užgauliojo pareiškėją, vėliau šoko ant jo, suplėšė jam marškinėlius; pareiškėjui skauda žandikaulį; sesuo pabėgo, o jis laukia įvykio vietoje; prašė iškviesti policijos pareigūnus, nurodė, kad rašys pareiškimą. Policijos registruojamų įvykių registre 2022 m. birželio 5 d. 17.25 val. užregistruotas Bendrojo pagalbos centro pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Į įvykio vietą išsiųsti policijos pareigūnai. Įvykio vietoje pareigūnai atliko pareiškėjo blaivumo testą ir nustatė 2,02 promilės neblaivumą. Nors pareiškėjui nustatytas neblaivumas, policijos pareigūnai patvirtino, jog pareiškėjas įvykio dieną adekvačiai kalbėjo ir adekvačiai dėstė mintis, jie pildė asmens duomenų pažymą, pareiškėjas parodė įvykio vietą, suplėšytus marškinėlius, detaliai papasakojo įvykio aplinkybes. 2022 m. birželio 5 d. surašytas pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir pasirašytinai įteiktas pareiškėjui. 2022 m. birželio 5 d. surašyti ir pareiškėjui pasirašytinai įteikti nutarimas pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju, nukentėjusiojo teisių išaiškinimo protokolas, užduotis atlikti objektų tyrimą.
9. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė 2022 m. birželio 5 d. 18.00 val. buvo sulaikyta kaip įtariamoji dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui), padarymo ir 20.02 val. atvežta į policijos komisariatą. Vilniaus apskrities VPK 2022 m. birželio 5 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą ieškovės atžvilgiu. Ieškovė pageidavo, kad jos apklausoje dalyvautų gynėjas. Ieškovės gynėjas atvyko į policijos komisariatą 2022 m. birželio 6 d. (pirmadienį) po pusryčių ir apklausa truko apie dvi valandas. Ieškovė neginčija, jog ji paleista 2022 m. birželio 6 d. 14.02 val., nedelsiant po atliktos apklausos. 2022 m. birželio 6 d. nutarimu ieškovei paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2022 m. birželio 7 d., dalyvaujant vertėjai, apklausta liudytoja V. V., o 2022 m. birželio 8 d. dar kartą apklaustas pareiškėjas. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajono) 2022 m. liepos 14 d. nutarimu nutrauktas ieškovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, panaikinta ieškovei paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ieškovė neskundė ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų veiksmų ir jų priimtų procesinių sprendimų.
10. Teismas pažymėjo, kad ginčo 2022 m. birželio 5 d. įvykis susijęs su smurtu artimoje aplinkoje. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad smurto artimoje aplinkoje aplinkybėmis institucijos turi veikti greitai. Įvykio dieną galiojusios Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 7 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nurodyta, kad, gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užfiksuoja duomenis apie smurto artimoje aplinkoje įvykį ir, nustatę nusikalstamos veikos požymius, pradeda ikiteisminį tyrimą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo. Byloje nenustatyta, kad pareiškime ar pareiškėjo dėstomose aplinkybėse iki pareiškimo surašymo dėl ieškovės galbūt padarytos nusikalstamos veikos būtų buvę duomenų, kurie būtų buvę akivaizdžiai neteisingi, būtų buvę aiškiai suprantama, jog jokios nusikalstamos veikos nebuvo padaryta, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų buvęs negalimas.
11. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad ginčo įvykio metu policijos pareigūnai neįvertino reikšmingos aplinkybės apie pranešėjo neblaivumą. Teismo vertinimu, aptariamą ieškovės teiginį paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje nustatė pareiškėjo 2,02 promilės neblaivumą, tačiau policijos pareigūnai patvirtino, kad pareiškėjas adekvačiai kalbėjo ir adekvačiai dėstė mintis, todėl pareigūnai neturėjo jokio pagrindo daryti išvados, kad dėl suvartoto alkoholio kiekio jis negali suvokti ir įvertinti įvykio aplinkybių. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl jos broliui nustatyto neblaivumo, taip pat byloje esantys jo asmenybę charakterizuojantys duomenys apie ankstesnius policijos pareigūnų iškvietimus, įvertinus bylos aplinkybių visetą, nebuvo pagrindas pareigūnams jo parodymus vertinti kaip akivaizdžiai neteisingus. Priešingas aiškinimas, teismo vertinimu, prieštarautų baudžiamojo proceso paskirčiai ir tikslams ginti kiekvieno žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visos visuomenės ir valstybės interesus, atskleisti nusikalstamas veikas.
12. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog ieškovė, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, papasakojo jiems kitokią ginčo įvykio versiją, nebuvo pagrindas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar padaryti išvadą, kad pareiškime dėstomos aplinkybės būtų buvusios akivaizdžiai neteisingos. Būtent pradėjus ikiteisminį tyrimą tikrinami atitinkami faktai ir duomenys baudžiamajame procese nustatytomis priemonėmis, taigi tokie ieškovės nurodomi duomenys kartu su kitais duomenimis reikšmingi atliekant tolimesnius procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime. Baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, todėl vien aplinkybė, kad vėliau ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad įrodymų, kurie sudaro pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, gali nepakakti įtarimams pareikšti ar apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, tačiau tai savaime nereiškia neteisėtų veiksmų.
13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo nutrauktas po 1 mėnesio ir 9 dienų, nenustačius ieškovės veiksmuose tyčios ginčo konflikto metu sukelti broliui fizinį skausmą ar sužaloti sveikatą. Tačiau nutrauktas ikiteisminis tyrimas nepaneigia, jog ieškovės veiksmai nukentėjusiojo brolio atžvilgiu, lėmę prielaidas pradėti ieškovės baudžiamąjį persekiojimą, faktiškai buvo atlikti.
14. Teismas nurodė, kad ieškovė buvo laikinai sulaikyta įvykio vietoje iš karto po galimai padarytos nusikalstamos veikos. Pagal BPK 140 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali sulaikyti asmenį tuoj po nusikalstamos veikos padarymo. Ieškovė nurodė policijos pareigūnams, kad duos parodymus tik dalyvaujant gynėjui, todėl kita ieškovės apklausa, dalyvaujant gynėjui, buvo vykdoma 2022 m. birželio 6 d., atvykus gynėjui. Ieškovė po šios apklausos, t. y. 2022 m. birželio 6 d. 14.02 val., buvo paleista. Taigi, ieškovės laikino sulaikymo trukmė neviršijo maksimalaus laikino sulaikymo termino, nurodyto BPK 140 straipsnio 6 dalyje. Nuo pat ieškovės faktinio sulaikymo pradžios momento buvo atliekami pirminiai būtinieji proceso veiksmai – renkami ir fiksuojami faktiniai duomenys apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Ieškovė buvo sulaikyta sekmadienį vakare, atvežta į policijos komisariatą sekmadienį vėlai vakare, taip pat nurodė policijos pareigūnams, kad duos parodymus tik dalyvaujant gynėjui. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, objektyviai esmingai atitolino ieškovės pirmosios apklausos suorganizavimą ir atlikimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai užtikrino ieškovės teisės būti apklaustai per 24 valandas nuo jos pristatymo į ikiteisminio tyrimo įstaigą įgyvendinimą (BPK 140 straipsnio 8 dalis). Taigi, ieškovė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kokios nustatytos šioje byloje, buvo laikinai sulaikyta ne ilgiau, negu to reikėjo būtiniems proceso veiksmams atlikti.
15. Teismas nustatė, kad ieškovei paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – trukmė nuo 2022 m. birželio 6 d. iki liepos 14 d., t. y. 38 dienos. Teismo vertinimu, skiriant ieškovei rašytinį pasižadėjimą neišvykti egzistavo ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvusiais duomenimis pagrįstas įtarimas, kad ji gali būti padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu jau buvo pradėtas. Todėl akivaizdu, kad pareigūnai pagrįstai siekė užtikrinti ieškovės, kaip įtariamosios, dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą. Teismo vertinimu, nei ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nei šioje civilinėje byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė dėl jai paskirtos kardomosios priemonės būtų patyrusi realių judėjimo laisvės suvaržymo padarinių (pavyzdžiui, būtų negalėjusi išvykti į suplanuotą kelionę, komandiruotę, būtų patyrusi nuostolių ir pan.). Priešingai, ieškovė teismo 2023 m. spalio 16 d. posėdyje patvirtino, kad per kardomosios priemonės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2022 m. birželio 6 d. iki liepos 14 d., ji buvo iš anksto suplanavusi kelionę į užsienį ir prokurorė tenkino ieškovės prašymą, leisdama jai išvykti į suplanuotą kelionę. Taigi, byloje nenustatyta, kad kardomosios priemonės taikymas kaip nors faktiškai pakenkė ieškovei ir ji patyrė realių judėjimo laisvės suvaržymo padarinių ar konkrečių reikšmingų ir neproporcingų nepatogumų.
16. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų: ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu ir baudžiamasis ieškovės persekiojimas buvo pradėti pagrįstai, pagal BPK nuostatas, nepažeidžiant ikiteisminio tyrimo terminų ir esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog ieškovė padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ikiteisminis tyrimas atliktas per trumpą terminą, nenustatyta aplinkybių, kad pareigūnai būtų pažeidę bendrąją rūpestingumo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nenustatyta ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų padarytų pažeidimų ar klaidų, turėjusių esminę ir lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese, todėl ieškovės ieškinį atmetė.
17. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 500 Eur neturtinės žalos bei 1000 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetė.
18. Kolegija pripažino pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai dėl įvykio dėl smurto artimoje aplinkoje priėmė sprendimus, kurių teisėtumu nėra objektyvaus pagrindo abejoti, t. y. nėra jokio pagrindo teigti, kad įvykio vietoje buvusiam ir nustatytas faktines aplinkybes įvertinusiam ar procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priėmusiam policijos pareigūnui nepakako duomenų apie ieškovės padarytą nusikalstamą veiką, dėl ko reikėtų atlikti pareiškimo patikslinimą. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, todėl vien aplinkybė, kad vėliau ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad įrodymų, kurie sudaro pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, gali nepakakti įtarimams pareikšti ar apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, tačiau savaime tai nereiškia neteisėtų veiksmų.
19. Vadovaudamasi kasacinio teismo praktika kolegija pažymėjo, kad, net ir nepripažinus ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir ieškovės baudžiamojo persekiojimo neteisėtu bei nepagrįstu procesiniu veiksmu, procesinių prievartos priemonių taikymo ieškovei teisėtumas vertintinas savarankiškais teisiniais pagrindais, nes baudžiamojo persekiojimo faktas savaime nepateisina procesinių prievartos priemonių taikymo. BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas nustato teisėsaugos pareigūnų pareigą procesines prievartos priemones taikyti tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų, ir bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymą nedelsiant nutraukti, kai tai tampa nereikalinga.
20. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad BPK 140 straipsnio 6 dalies nuostata, jog laikinai sulaikytas asmuo po jo pristatymo į ikiteisminio tyrimo įstaigą ne vėliau kaip per 24 valandas turi būti apklaustas kaip įtariamasis, įtvirtinama ne kaip atskiras sulaikymo pagrindas, bet kaip garantija, nustatoma jau sulaikytam asmeniui, t. y. esant kitiems šiame straipsnyje nustatytiems laikino sulaikymo pagrindams. Nenustačius pasislėpimo, naujų nusikalstamų veikų darymo, trukdymo procesui pavojaus, toks sulaikymas išimtinai įtariamojo apklausos tikslu neatitinka laisvės apribojimo būtinumo ir proporcingumo sąlygų.
21. Kolegija nurodė, kad laikino sulaikymo tikslas nagrinėjamu atveju turėjo esminę reikšmę vertinant, ar toks tikslas nebuvo išnykęs po laikino sulaikymo protokolo surašymo, t. y. ar tolesnis ieškovės sulaikymas vis dar buvo būtinas ir proporcingas šiam tikslui, todėl pagrįstas ir teisėtas. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokio vertinimo neatliko – nevertino, kokių teisėtų tikslų buvo siekiama ieškovės tolesniu sulaikymu iki apklausos atlikimo, kokios teisėtos priežastys lėmė tai, jog ieškovė negalėjo būti apklausta kitą darbo dieną, įpareigojant ją atvykti į policijos komisariatą apklausos dieną, apsiribodamas formaliu konstatavimu, jog ieškovės sulaikymas neviršijo maksimalaus laikino sulaikymo termino, nurodyto BPK 140 straipsnio 6 dalyje, bei sulaikyto asmens apklausos termino, nurodyto BPK 140 straipsnio 8 dalyje.
22. Kolegija pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, jog per laikotarpį nuo ieškovės faktinio laikino sulaikymo iki laikino sulaikymo protokolo surašymo buvo atlikti visi su sulaikytąja susiję neatidėliotini informacijos patikrinimo ir užfiksavimo veiksmai: nustatyta ieškovės tapatybė, patikrintas jos blaivumas, net du kartus ji pateikė savo paaiškinimus dėl įvykio (ieškovės paaiškinimai fiksuoti vaizdo įraše bei pareigūno užpildytame ieškovės pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, taip pat atlikti kiti procesiniai veiksmai: priimtas pareiškimas, atlikta įvykio vietos apžiūra, ieškovei įteiktas pranešimas apie įtarimą, surašytas įtariamosios teisių išaiškinimo protokolas). Tuo metu, kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, konfliktas jau buvo pasibaigęs, ieškovė elgėsi taikiai, savo elgesiu nerodė agresijos, bendradarbiavo, niekur nebėgo ir nesislapstė. Visi pagrindiniai procesiniai veiksmai iš esmės buvo atlikti jau įvykio vietoje (išskyrus įvykio liudytojų nustatymą ir apklausą, o tai su ieškovės sulaikymu niekaip nebuvo susiję). Taigi, galima teigti, kad susiklosčiusioje situacijoje ieškovės laikinas sulaikymas jos, kaip įtariamosios, apklausos tikslu nebuvo būtinas. Ieškovės pasislėpimo pavojus, kaip ir kiti suėmimo pagrindai, nebuvo nustatytas ir laikinas sulaikymas juo nebuvo grindžiamas, todėl nebuvo jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti laikiną sulaikymą vien įtariamojo apklausos tikslu.
23. Kolegijos vertinimu, laikinas sulaikymas (faktinio laikino sulaikymo tęsimas) negalėjo būti pateisinamas (būti proporcingas ir būtinas) remiantis tuo, jog ieškovė savo, kaip įtariamosios, apklausos metu pageidavo advokato dalyvavimo. Kolegija sutiko su ieškovės argumentu, kad laikino sulaikymo tęsimas vien tuo pagrindu, jog ieškovė apklausos metu paprašė užtikrinti gynėjo dalyvavimą, laikytinas ne tik nepagrįstu, bet ir šiurkščiu įtariamojo teisių pažeidimu, suponuojančiu sąlygas daryti įtariamajam neteisėtą poveikį, neteisėtą spaudimą, leidžiantį įtariamajam manyti, jog laisvę jis atgautų greičiau, jei atsisakytų esminio savo teisių užtikrinimo ikiteisminio tyrimo metu garanto – teisės turėti advokatą.
24. Kolegija nusprendė, kad ieškovės laikinas sulaikymas nuo 2022 m. birželio 5 d. 18 val. iki 2022 m. birželio 6 d. 14 val. 2 min. (iš viso – 20 val. 2 min.) nebuvo teisėtas ir pagrįstas, neatitiko BPK 140 straipsnyje nustatytų tokio sulaikymo pagrindų, nebuvo būtinas procesiniams veiksmams atlikti ir nebuvo proporcingas siekiamam tikslui, keliamam, kai asmuo sulaikomas tuoj po nusikalstamos veikos padarymo.
25. Vertindama ieškovei paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – teisėtumą kolegija nusprendė, kad ši kardomoji priemonė ieškovei buvo paskirta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, nesuvaržant ieškovės teisių ir laisvių labiau, negu buvo būtina proceso tikslams pasiekti. Be to, ši kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu ieškovei buvo taikyta trumpą laiką, ieškovė ikiteisminio tyrimo metu turėjo galimybę ir buvo išvykusi į užsienio valstybę pas savo šeimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovų veiksmus skiriant kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą – pripažino teisėtais.
26. Pasisakydama dėl ieškovei padarytos žalos fakto ir dydžio kolegija pažymėjo, kad ieškovės patirtos neturtinės žalos faktą patvirtina ne tik pačios ieškovės paaiškinimai, bet ir byloje surinkti objektyvūs duomenys apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorės neteisėtus veiksmus, jų pobūdį, mastą, motyvus, pažeistų teisinių vertybių, tokių kaip žmogaus orumas ir asmens fizinis saugumas, svarba, pobūdis ir reikšmė teisinės valstybės aspektu ir tokioje valstybėje gyvenančio kiekvieno asmens teisėto lūkesčio jaustis saugiai, juolab valdžios institucijų atžvilgiu, aspektu. Atsižvelgdama į tai, kad pripažinta pagrįsta tik ieškinio dalis dėl neteisėto sulaikymo, bei į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-311-432/2022, Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-949-657/2020, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-620-278/2019), kolegija nusprendė, kad ieškovei priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Dėl turtinės žalos atlyginimo kolegija nurodė, jog kitų įrodymų (išskyrus mokėjimo dokumentą), kurie pagrįstų priežastinį ryšį tarp ieškovės neteisėto sulaikymo 2022 m. birželio 5 d. 20 valandų laikotarpiui ir egzamino neišlaikymo fakto ieškovė nepateikė, todėl reikalavimą priteisti turtinės žalos atlyginimą atmetė.
27. Kolegija nustatė, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3180 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstais ieškinio reikalavimą dėl sulaikymo neteisėtumo (vieną iš trijų reikalavimų, susijusių su procesinių veiksmų vertinimu) ir iš dalies ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kolegija ieškovei iš atsakovės priteisė 1000 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
28. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys buvo atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 12 000 Eur dydžio neturtinės žalos, 166,88 Eur dydžio turtinės žalos bei ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; taip pat priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame procese, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
28.1. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo: duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą pakankamumo (pagrįsto įtarimo buvimo), kaip būtinosios asmens baudžiamojo persekiojimo sąlygos, ikiteisminio tyrimo pareigūnų bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas visapusiškai neištyrė byloje surinktų duomenų apie pareigūnų veiksmus (neveikimą), neatsižvelgė į ieškovės nurodomas aplinkybes ir pateiktus įrodymus dėl pareigūnų klaidų. Ieškovės vertinimu, duomenys apie pranešėjo neblaivumą buvo reikšmingi vertinant jo parodymų patikimumą ir prieštaringumą, ir atitinkamai – vertinant pagrįsto įtarimo ieškovės atžvilgiu (ne)buvimą. Tačiau nei pranešėją charakterizuojantys duomenys, nei jo pateiktos informacijos patikimumas, nei duomenys apie ankstesnius policijos iškvietimus pradedant ieškovės baudžiamąjį persekiojimą visiškai nebuvo vertinami. Toks pareigūnų (ne)veikimas neatitiko nei apsaugą nuo smurto reglamentuojančių teisės aktų, nei bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos). Teismas apsiribojo tik vienu argumentu, kad smurto artimoje aplinkoje aplinkybėmis institucijos turi veikti greitai, taip pat kad pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką pateikęs asmuo konkrečiai nurodė visas įvykio faktines aplinkybes, taip nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.
28.2. Apeliacinės instancijos teismas, neatlikdamas byloje surinktų duomenų, patvirtinančių, jog pareigūnai padarė esminių klaidų ir faktines aplinkybes, kurios nebuvo nusikalstamos, vertino kaip nusikaltimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią, sprendžiant dėl žalos atlyginimo, taip pat turi būti įvertinama, ar tyrimą vykdę pareigūnai tinkamai teisiškai kvalifikavo asmenų faktiškai atliktus veiksmus, ar šie veiksmai sudarė teisinį pagrindą pareikšti asmeniui įtarimus padarius nusikaltimą.
28.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas teisėtai, todėl nepagrįsta laikytina ir šiuo pagrindu padaryta teismo išvada dėl kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – nepripažinimo neteisėta. Be to, nebuvo būtinumo taikyti šią kardomąją priemonę ir ši priemonė neatitinka proporcingumo reikalavimų. Teismų išvada, kad dėl ieškovės suplanuotos kelionės į užsienį buvo realus pagrindas skirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, laikytina nepagrįsta, nes šiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. duomenimis apie ieškovės suplanuotą kelionę į užsienį, paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti nebuvo grindžiamas.
28.4. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas formalią išvadą, kad priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka padarytą teisių pažeidimą bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, šios išvados argumentuotai nepagrįsdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir su šiais kriterijais reikšmingai susijusiomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pažeidė pareigą motyvuoti teismo sprendimą ir netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį. Ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertino 500 Eur suma, iš esmės remdamasis dviem argumentais: tuo, kad ieškinys dėl kitų dviejų procesinių sprendimų (ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kardomosios priemonės paskyrimo) buvo atmestas, ir trimis apygardos teismų nutartimis, kuriose priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis varijavo nuo 500 Eur iki 1000 Eur. Tačiau ieškovės ginčijami procesiniai veiksmai buvo atlikti vienoje byloje, dėl to paties įvykio ir per pakankamai trumpą laiką, todėl ieškovės patirtų išgyvenimų ir sukrėtimų mechaninis „paskirstymas“ ar „padalinimas“ kiekvienam procesiniam veiksmui neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų.
28.5. Ieškovei priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka prevencinio žalos atlyginimo tikslo (funkcijos) ir neapsaugo ieškovės nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų savivalės ateityje, todėl nesudaro materialių sąlygų iš naujo atkurti pažeistą interesų pusiausvyrą – ieškovės prarastą pasitikėjimą policijos pareigūnais ir saugumo jausmą. Priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis (500 Eur) yra beveik 15 kartų mažesnis nei iki 2021 m. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiai EŽTT bylose prieš Lietuvą dėl panašaus pobūdžio pažeidimų. Atsižvelgus į pragyvenimo lygio Lietuvoje pokyčius nuo 2020 m., santykinis ieškovei priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis faktiškai yra dar mažesnis. Tai patvirtina, kad 500 Eur priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per mažas ir negali būti laikomas nei protingu, nei teisingu ir sąžiningu.
28.6. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei turtinės žalos atlyginimo, argumentuodamas tuo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų priežastinį ryšį tarp neteisėto sulaikymo ir egzamino neišlaikymo fakto. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir visapusiškai neįvertino byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių, jog būtent dėl neteisėto sulaikymo ieškovė patyrė išskirtinius, stiprius emociškai ir ją sukrėtusius dvasinius išgyvenimus. Formaliai konstatuodamas, kad neigiama emocinė ieškovės būklė galėjo būti nulemta kitų priežasčių, tačiau neištirdamas, ar tokių priežasčių įtaka ieškovės emocinei būklei buvo vienodai intensyvi ir sukrečianti, teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.247 straipsnį bei pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies nuostatose įtvirtintą pareigą motyvuoti teismo sprendimą.
28.7. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, taip pažeisdamas ieškovės teisę į teisminę gynybą ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo bei EŽTT praktikos, suformuotos su neturtinės žalos atlyginimu susijusiose bylose dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Ieškovės patirtų 3180 Eur bylinėjimosi išlaidų teismas nepripažino nepagrįstomis ar neprotingomis, tačiau iš viso ieškovei priteisė 1500 Eur (iš jų – 500 Eur neturtinės žalos ir 1000 Eur – bylinėjimosi išlaidų atlyginimas). Teismas nepagrįstai sutapatino ieškinio reikalavimą (priteisti žalos atlyginimą) su ieškinio pagrindu (procesiniais veiksmais, kurių teisėtumą ieškovė ginčijo), todėl sprendime klaidingai nurodė, jog tenkintas tik vienas iš trijų ieškinio reikalavimų. Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas neįvertino bylos pobūdžio (reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pareikštas dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų) ir jos reikšmės ieškovei. Nepagrįstai neatsižvelgta ir į tai, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ieškovė negali būti baudžiama dėl aukšto savo laisvės įvertinimo. Byloje nekonstatuota jokių aplinkybių, kad didesnio žalos atlyginimo reikalavimas turėjo įtakos kitos šalies bylinėjimosi išlaidoms.
29. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
29.1. Apeliacinės instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo visas valstybės civilinei atsakomybei taikyti reikšmingas aplinkybes, įvertino ir pasisakė dėl ieškovės baudžiamojo persekiojimo pradėjimo pagrįstumo, įvertino ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes apie duomenų patikslinimo instituto taikymą, neteisėtos veikos pobūdį, pareiškėjo teiginių patikimumą ir liudytojos apklausą.
29.2. BPK 168 straipsnio 1 dalis nustato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, jų patikslinimą atlieka tik reikiamais atvejais. Analogiškos nuostatos reglamentuojamos Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. I-110. Šiuo atveju iš pareiškėjo pranešimo matyti, kad buvo nurodyta pakankamai informacijos apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, todėl tikslinti informacijos nebuvo pagrindo.
29.3. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai įvertino ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindą ir savo išvadas pagrindė. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės veiksmuose nebuvo nustatyta tyčia sukelti skausmą pareiškėjui, nepaneigia to, kad ieškovė faktiškai atliko pareiškėjo atžvilgiu veiksmus, lėmusius prielaidas pradėti ieškovės baudžiamąjį persekiojimą. Be kita ko, ieškovė net neskundė nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas.
29.4. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo pranešimas apie įvykį buvo melagingas. Pati ieškovė patvirtino, kad pranešime nurodytu laiku ir vietoje toks įvykis buvo. Ta aplinkybė, kad ieškovė nurodė kitokią įvykių versiją, nebuvo pagrindas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar daryti išvadą, jog pranešime nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi.
29.5. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ieškovei priteisė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tokia suma atitinka teisingo žalos atlyginimo principą. Teismų praktika rodo, kad dėl neteisėto laikino sulaikymo priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas nuo 300 Eur iki 500 Eur, todėl nėra pagrindo sutikti, kad toks priteistas žalos atlyginimo dydis neatitinka teismų praktikos.
30. Atsakovės atstovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
30.1. Apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, todėl kasacinis skundas turėtų būti atmestas.
30.2. Atsakovės atstovas laikosi pozicijos, kad policijos pareigūnų veiksmai, pradedant ir atliekant ieškovės baudžiamąjį persekiojimą, atitiko esamą teisinį reguliavimą, t. y. buvo teisėti. Tą konstatavo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai.
30.3. Vykdydama Vilniaus apygardos teismo ginčijamą teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija įvykdė reikalavimus Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities VPK, ir ieškovei išmokėjo 500 Eur neturtinės žalos ir 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kasacinio nagrinėjimo dalyko ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
31. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).
32. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013). Įstatymo reikalavimų neatitinkančiais ir dėl to kasacinio teismo neanalizuotinais pripažintini faktinio pobūdžio kasacinio skundo argumentai, taip pat abstrakčios nuorodos į atitinkamą kasacijos pagrindą, nepateikiant jį pagrindžiančių išsamių teisinių argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024, 73 punktas; 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-823/2024, 22 punktas).
33. Nagrinėjamoje byloje ieškovės prašoma atlyginti turtinė ir neturtinė žala kildinama iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų – ieškovės vertinimu, jos atžvilgiu nepagrįstai ir neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo, jos laikino sulaikymo ir paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Nesutikdama su teismų procesinių sprendimų dalimi, kuria jos reikalavimas buvo atmestas, ieškovė kasaciniame skunde nurodo šias argumentų grupes: 1) spręsdamas dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai neištyrė byloje surinktų duomenų, neįvertino visų įrodymų, o kitus įrodymus vertino klaidingai, nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl pareigūnų bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį, nevertino visų neturtinei žalai nustatyti reikšmingų kriterijų, priimto procesinio sprendimo tinkamai nemotyvavo; 3) apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei turtinės žalos atlyginimo, nes, ieškovės įsitikinimu, egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėto jos sulaikymo ir egzamino neišlaikymo fakto, dėl kurio ji patyrė turtinę žalą; 4) apeliacinės instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacijai keliamus reikalavimus atitinka tik ketvirtoji kasacinio skundo argumentų grupė.
34. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus CK 6.272 straipsnio pagrindu, turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus ir juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020 75 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019, 28 punktas).
35. Iš skundžiamų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad bylą nagrinėję teismai vadovavosi nurodyta kasacinio teismo praktika, spręsdami dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau, vadovaudamiesi byloje surinktais įrodymais, pareigūnų veiksmų neteisėtumo ieškovės ginčijamais aspektais nekonstatavo. Nors kasaciniame skunde formaliai apeliuojama į CK 6.272 straipsnio pažeidimą ir nukrypimą nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, ieškovė kasaciniame skunde iš esmės pateikia kitokį, nei bylą nagrinėjusių teismų, byloje surinktų įrodymų vertinimą, siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, įrodymų vertinimas yra fakto klausimas, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo nenagrinėtini kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017, 40 punktas; 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-823/2024, 23 punktas). Vien tai, kad kasatorius nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei vertino apeliacinės instancijos teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-823/2023, 31 punktas). Ieškovės nesutikimas su teismų konkrečioje byloje surinktų įrodymų pagrindu padarytomis išvadomis taip pat negali būti vertinamas kaip pagrindžiantis teismų nukrypimą nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos atitinkamos kategorijos bylose.
36. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti minėtos CK nuostatos pateikia nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą. Visiškai suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo dydžių iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis net esant analogiško pobūdžio neteisėtiems veiksmams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018 82, 84, 91 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
37. Konkretaus neturtinės žalos dydžio nustatymas pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pripažįstamas fakto klausimu. Teisės klausimas, dėl kurio gali pasisakyti kasacinis teismas, yra tik tai, ar nustatydamas neturtinės žalos dydį konkrečiu atveju teismas vadovavosi įstatyme nustatytais ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010; 2023 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-823/2023, 36 punktas).
38. Nors ieškovė kasaciniame skunde formaliai apeliuoja į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų netinkamą taikymą, šis teiginys nėra tinkamai pagrįstas išsamiais teisiniais argumentais. Teigdama, kad neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai individualizuotas, ieškovė kasaciniame skunde iš esmės remiasi tik tuo, kad konkreti teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra per maža atsižvelgiant į teismo nustatytus pažeidimus, tačiau vien tai, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis ieškovei atrodo nepakankamas, savaime nepagrindžia netinkamo neturtinės žalos nustatymo kriterijų taikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad teiginiai dėl netinkamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų taikymo kasaciniame skunde grindžiami kitokiu, nei bylą nagrinėjusių teismų, byloje surinktų įrodymų vertinimu, taigi, ieškovė iš esmės siekia byloje surinktų įrodymų pervertinimo, kuris kasaciniame teisme yra negalimas.
39. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nepatvirtina, jog konkretus ieškovei priteistinas žalos atlyginimo dydis šio teismo buvo nustatytas vien tik matematiškai išskaidžius ieškovės reikalautą priteisti sumą pagal atskirus ieškovės įrodinėtus pareigūnų neteisėtus veiksmus. Iš šio procesinio sprendimo turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatė atsižvelgdamas į konstatuoto pažeidimo pobūdį bei analogiškose bylose priteistus žalos atlyginimo dydžius, o tai atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio skundo teiginiai, kad atitinkamais precedentais buvo vadovaujamasi netinkamai, iš esmės grindžiami kitokiomis faktinėmis aplinkybėmis, nei nustatė šią bylą nagrinėję teismai.
40. Kasacinio skundo teiginiai dėl netinkamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvavimo taip pat nėra išsamiau teisiškai argumentuoti, iš esmės apsiribojant ieškovės nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo nurodytais motyvais. Tačiau vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvai netenkina ieškovės, ji juos laiko neišsamiais, nepagrindžia esminio proceso teisės normų pažeidimo, sudarančio pagrindą šį sprendimą peržiūrėti kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-823/2023, 71 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
41. Ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo bylą nagrinėję teismai atmetė konstatavę, kad byloje nepakanka įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie priežastinio ryšio tarp pareigūnų neteisėtų veiksmų (ieškovės laikino sulaikymo) ir ieškovės nurodytų išlaidų buvimą. Ieškovė, kasaciniame skunde nesutikdama su šia bylą nagrinėjusių teismų išvada, iš esmės siekia kitokio byloje surinktų įrodymų vertinimo jų pakankamumo aspektu, o tai, kaip jau minėta, yra fakto klausimas, nenagrinėtinas kasacinio teismo (šios nutarties 35 punktas).
42. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nusprendžia, kad kasacinio nagrinėjimo dalyką šioje byloje sudaro ieškovės kasaciniame skunde iškeltas teisės klausimas, ar apeliacinės instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau jai iš atsakovės priteisęs tik dalį jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, dėl ko ieškovė faktiškai neteko jai priteistos neturtinės žalos kompensacijos, pažeidė teisės normų reikalavimus ir nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neturtinės žalos atlyginimo bylose
43. CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 13 punktas). Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas).
44. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) požiūriu EŽTT yra nurodęs, kad taisyklė „pralaimėjęs moka“ ir atitinkama taisyklė, pagal kurią reikalaujama atlyginti kitos šalies patirtas proceso išlaidas (įskaitant advokato atlyginimą), proporcingas sėkmei procese ir priklausančias nuo ieškinio vertės, gali būti laikoma teisės kreiptis į teismą apsunkinimu, kuris nėra per se (savaime) nesuderinamas su Konvencija. Kita vertus, ribojimas, paveikiantis teisę į teismą, nebus suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jei jis neatitiks teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir ribojimu siekiamo tikslo (pvz., EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10). Neprotingo dydžio bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pirmiausiai tais atvejais, kai šalies civilinis ieškinys buvo patenkintas bent iš dalies. Tokiais atvejais labai didelės bylinėjimosi išlaidos gali „uzurpuoti“ didelę dalį ar net visą šaliai priteistą piniginį atlyginimą. Nepateikus svarių priežasčių tokiam rezultatui pateisinti, bylinėjimasis tampa beprasmis, o teisė į teismą – teorinė ir iliuzinė (pvz., EŽTT 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Čolić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 49083/18).
45. EŽTT savo jurisprudencijoje taip pat yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas). Šioje byloje EŽTT, nagrinėdamas pralaimėjusios šalies pareigą padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (taisyklė „pralaimėjęs moka“), konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes, kai buvo tenkinta dalis ieškinio priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021, 59 punktas).
46. Kasacinis teismas, vadovaudamasis, be kita ko, nurodyta EŽTT praktika, yra išaiškinęs, jog, nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021, 51 punktas; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021, 35 punktas).
47. Kasacinio teismo praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, jog EŽTT praktikoje nėra suformuluotos nuostatos, kad, visais atvejais bylinėjimosi išlaidoms viršijant šaliai priteistą sumą, yra konstatuojamas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Vis dėlto EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad toks teisės į teisingą teismą ribojimas turi atitikti teisėtą tikslą ir būti proporcingas taikomų priemonių ir ribojimu siekiamo tikslo atžvilgiu, todėl turi būti pateikiamos svarios priežastys tokiam rezultatui pateisinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-1120/2024, 36 punktas). Aptariamame kontekste vertinant teisės kreiptis į teismą ribojimo proporcingumo klausimą, analizuotinos įvairios aplinkybės: pareiškėjo elgesys (pavyzdžiui, ar buvo pareikšti aiškiai nepagrįsti reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo; šiame kontekste gali būti svarbu ir tai, ar egzistavo išplėtota ir prieinama teismų praktika, gairės dėl orientacinių kompensacijos dydžių ir pan.), bylos pobūdis, jos reikšmė pareiškėjui (ar byloje sprendžiamas civilinis ginčas tarp privačių asmenų, ar byla susijusi su valstybės pareiga atlyginti už jos institucijų, pareigūnų padarytą žalą arba dėl privataus asmens padarytos žalos asmens sveikatai atlyginimo ir pan.), klausimas, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto perdėto reikalavimo, atsakovo elgesys, t. y. ar ginčytas ieškinio pagrindas ar tik žalos dydis, galutinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatas ir jo poveikis priteistam atlyginimui bei kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023, 31 punktas).
48. Nagrinėjamu atveju skundžiamu apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ieškovė nebuvo įpareigota atlyginti kitos proceso šalies bylinėjimosi išlaidų, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis principu „pralaimėjęs moka“, ieškovei iš atsakovės priteisė tik dalį jos turėtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (1000 Eur iš ieškovės turėtų 3180 Eur advokato pagalbos išlaidų). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į faktinį tokio teismo procesinio sprendimo poveikį (ieškovės turėtos ir jai neatlygintos išlaidos teismo procesui viršija teismo jai priteistos kompensacijos sumą, o tai iš esmės reiškia, kad po teismo proceso ieškovė atsidūrė nepalankesnėje turtinėje padėtyje, nei buvo iki jį pradėdama), šiai situacijai turi būti taikomi tokie pat kriterijai, kaip ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo kitai proceso šaliai atveju, t. y. turi būti vertinama, ar toks rezultatas gali būti pateisinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.
49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi toliau dėstomais motyvais, pripažįsta teisiškai pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priimtas netinkamai aiškinant ir taikant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias proceso teisės normas, neatitinka aptartos EŽTT ir kasacinio teismo formuojamos praktikos ir nepagrįstai riboja ieškovės teisę į veiksmingą teisminę gynybą.
50. Pirma, teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į šioje byloje pareikšto ieškinio faktinį pagrindą, yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo (egzamino neišlaikymo faktas tiesiogiai siejamas su ieškovės emociniais išgyvenimais, patirtais dėl neteisėto sulaikymo), todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslais negali būti vertinamas atsietai nuo neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo. Taip pat sutiktina su ieškove, kad ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslais negali būti vertinamas kaip trys savarankiški ieškinio reikalavimai, atsižvelgiant į faktinį šio reikalavimo pagrindą. Nepriklausomai nuo ieškovės įrodinėtų atsakovės (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų kiekio ir pobūdžio, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo išlieka vienu ieškinio reikalavimu, kuris šiuo atveju teismo buvo patenkintas iš dalies (vertinant pagal bendrą ieškinio sumą – 41 proc.). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma yra reikšmingai mažesnė, nei apskaičiuota pagal nurodytą patenkintų ieškinio reikalavimų procentinę dalį (1000 Eur vietoje 1304 Eur), ir jau vien dėl šios priežasties skundžiamas procesinis sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būti pripažintas pagrįstu.
51. Antra, kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog, šioje byloje pritaikius taisyklę „pralaimėjęs moka“, ieškovė, nors ir iš dalies laimėjusi procesą, atsidūrė nepalankesnėje turtinėje padėtyje, nei jį pradėdama (ir tokioje pat padėtyje būtų atsidūrusi, jei bylinėjimosi išlaidos pagal patenkintų ieškinio reikalavimų procentinę dalį būtų paskirstytos tinkamai). Nors skundžiamame apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime cituojama kasacinio teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neturtinės žalos atlyginimo bylose, apeliacinės instancijos teismas šia praktika faktiškai nesivadovavo, nes nevertino, ar toks procesinis rezultatas gali būti pateisinamas atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes (šios nutarties 47–48 punktai).
52. Vertinant pagal šios nutarties 47 punkte nurodytus kriterijus, reikšminga yra tai, kad nagrinėjama byla yra susijusi su valstybės pareiga atlyginti už ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais padarytą žalą, nustatytas pažeidimas susijęs su vienos pagrindinių asmens teisių – teisės į laisvę – nepagrįstu apribojimu. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovės atstovai ginčijo ieškovės reikalavimą visa apimtimi, o ne tik reikalaujamą priteisti žalos atlyginimo dydį, o tai reiškia, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi dėl savo teisių teisminės gynybos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė (to atsiliepimuose į kasacinį skundą neteigia ir atsakovės atstovai), kad ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos būtų perteklinės ir akivaizdžiai nebūtinos veiksmingai ieškovės teisių gynybai teisme užtikrinti ar kad šios išlaidos galėjo būti mažesnės, jei ieškovė būtų pareiškusi mažesnės sumos ieškinio reikalavimą. Esant tokioms aplinkybėms, situacija, kai ieškovei priteista neturtinės žalos atlyginimo kompensacija nepadengia jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, negali būti vertinama kaip atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nes ieškovės kreipimąsi į teismą iš esmės paverčia beprasmiu, o jos teisių teisminę gynybą – neveiksminga.
53. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos aplinkybes (inter alia (be kita ko), tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo turėti esminės įtakos atsakovės teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai ir ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžiui), nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir ieškovei iš atsakovės priteisti visų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip užtikrinant, kad ieškovė išsaugotų teisę į jai priklausančią neturtinės žalos kompensaciją. Toks procesinis sprendimas atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021 37 punktą).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
54. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeistina, padidinant ieškovės naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės iki 3180 Eur (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).
55. Atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatą (ieškovės kasacinis skundas patenkintas), atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant kasaciniame teisme. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas 2000 Eur išlaidas advokato pagalbai už kasacinio skundo parengimą. Šios išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.12 punktų nuostatas, todėl jų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).
56. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovei D. V. J (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą 1000 (vieno tūkstančio) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą padidinti iki 3180 (trijų tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimties) Eur.
Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovei D. V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 (du tūkstančius) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Danguolė Bublienė
Andžej Maciejevski