ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2021 m. vasario 10 d.

Šiauliai 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-165-1051/2020 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būreliui dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas S. B. prašė pripažinti negaliojančiu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio (toliau – ir Ginkūnų medžiotojų būrelis, ir LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelis, ir būrelis) 2019 m. balandžio 30 d. vykusio visuotinio narių susirinkimo metu priimtą nutarimą „Už visuotinių susirinkimų protokolų priedų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą), dalies visuotinių susirinkimų protokolų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); revizijos (kontrolės) komisijos ataskaitų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); finansinės atskaitomybės dokumentų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); Būrelio įstatų 7.1-7.3 punktuose numatytų veiklos ataskaitų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą), už nebendradarbiavimą su būrelio valdymo organais klausimais dėl būrelio veiklos dokumentų buvimo vietos ir jų išsaugojimo, už būrelio valdymo organų ilgalaikį tyčinį klaidinimą dėl dokumentų nebuvimo ar saugojimo vietos, už žinomai melagingų duomenų apie dokumentų perdavimą kitiems asmenims teikimą, už nepranešimą būrelio valdymo organams apie dokumentų neišsaugojimą (praradimą, sunaikinimą), t. y. už grubų būrelio įstatų pažeidimą, būrelio valdymo organų nutarimų ir teisėtų nurodymų nevykdymą, už akivaizdų veikimą prieš medžiotojų būrelį S. B. pašalinti iš Ginkūnų medžiotojų būrelio narių“ (toliau –  Nutarimas).

2.       Nurodė, kad skundžiamas Nutarimas neteisėtas dėl procedūrinio pobūdžio pažeidimų. Remiantis Įstatų 4.2.8.punktu, atsakovas galėjo spręsti dėl ieškovo pašalinimo tik iš „Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio“, bet ne iš kokių nors kitų asociacijų ar organizacijų. Nutarime nurodyta, jog ieškovas šalinamas iš „Ginkūnų medžiotojų būrelio“, kuris juridine prasme neegzistuoja, todėl ginčijamas Nutarimas turi būti pripažįstamas neteisėtu ir negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu. Atsakovui pažeidžiant Įstatų 4.5 punkto nuostatas neinformuojant visų būrelio narių apie numatomą susirinkimo darbotvarkę, tame tarpe ir ieškovo šalinimo klausimo svarstymą, apribojo dalies būrelio narių teisę išreikšti savo valią ieškovui aktualiu klausimu.

3.       Iš būrelio narių informavimo apie 2019 m. balandžio 30 d. susirinkimą sąrašo matyti, kad būrelyje yra 48 nariai, į kurių skaičių numeriu 26 įtrauktas ir miręs S. K.. Dalis narių apie susirinkimą buvo informuoti elektroniniu paštu, tačiau devyniems nariams apie susirinkimą buvo pranešta žodžiu, nes yra jų parašai. Dalis asmenų informuotų žodžiu, galimai neatvyko, nes buvo informuoti, kad susirinkimas vyks 26 dieną. Apie susirinkimą ir darbotvarkę galėjo būti neinformuoti P. A., S. B., A. D., S. K., J. L., M. M., A. P., S. S.

4.       Ne visi būrelio nariai yra lygiateisiai. Įstatų 3.1 punkte yra aptarta „asocijuoto nario“ sąvoka, kuris neturi „sprendžiamojo balso teisės visuotiniame narių susirinkime“. „Asocijuoti nariai“ turėjo teisę tik dalyvauti 2019 m. balandžio 30 d. visuotiniame susirikime, bet ne balsuoti. Taip pat procedūriniu įstatų pažeidimu ieškovas laiko tai, kad nutarimas buvo priimtas „slaptu balsavimu“. Įstatuose nėra nurodyta, kokiais atvejais visuotinis narių susirinkimas balsuoja atviru, o kada slaptu balsavimu. Balsavimo rūšių taikymo kriterijai nėra nurodyti ir jokiame ieškovui žinomame teisės akte, todėl slaptas balsavimas priimant Nutarimą buvo taikytas neteisėtai, taip pažeidžiant įstatus.

5.       Nurodė, kad priimant Nutarimą buvo pažeistas konstitucinės teisės principas non bis in idem (du kartus už tą patį). Priimdamas Nutarimą atsakovas nubaudė ieškovą už tuos pačius veiksmus ir/ar neveikimą, už kuriuos 2017 metais jau buvo taikęs poveikio priemonę „narystės ribojimą“. 2017 m. balandžio 27 d. vykusio atsakovo tarybos posėdžio metu buvo svarstomas klausimas „Dėl S. B. padaryto įstatų pažeidimo ir būrelio valdymo organo (pirmininko) nurodymų nevykdymo“, ir priimtas nutarimas „Apriboti S. B. narytę, apribojant S. B. laikinai iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-966-797/2017, Ginkūnų medžiotojų būrelio nario teises, įskaitant (bet neapsiribojant) teisę medžioti, teisę dalyvauti būrelio visuotiniuose susirinkimuose ir balsuoti ir kitas įstatuose numatytas teises (Įstatų 4.1 l. l0. punktas)“. Dabar ieškovas nubaustas už „Už visuotinių susirinkimų protokolų priedų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą), dalies visuotinių susirinkimų protokolų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); revizijos (kontrolės) komisijos ataskaitų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); finansinės atskaitomybės dokumentų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); Būrelio Įstatų 7.1-7.3 punktuose numatytų veiklos ataskaitų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą), už nebendradarbiavimą su būrelio valdymo organais klausimais dėl būrelio veiklos dokumentų buvimo vietos ir jų išsaugojimo, už būrelio valdymo organų ilgalaikį tyčinį klaidinimą dėl dokumentų nebuvimo ar saugojimo vietos, už žinomai melagingų duomenų apie dokumentų perdavimą kitiems asmenims teikimą, už nepranešimą būrelio valdymo organams apie dokumentų neišsaugojimą (praradimą, sunaikinimą), t. y. už grubų būrelio įstatų pažeidimą, būrelio valdymo organų nutarimų ir teisėtų nurodymų nevykdymą, už akivaizdų veikimą prieš medžiotojų būrelį“. Ieškovo vertinimu, 2017 metais atsakovo tarybos ir 2019 m. balandžio 30 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo vertinti ieškovo veiksmai ir/ar jo neveikimas, išskyrus naują kaltinimą „veikimu prieš būrelį“, savo turinio prasme yra identiški. Todėl ieškovas mano, jog ginčijamuoju Nutarimu jis buvo nubaustas antrą kartą už tuos pačius veiksmus, taip pažeidžiant dvigubo baudimo draudimo principą. Atsakovas už analogiško turinio įstatų pažeidimus ieškovui taikė Nutarime nurodytą kraštutinę poveikio priemonę, tačiau buvusiems atsakovo pirmininkams, už asociacijos dokumentų neišsaugojimą ir/ar jų neperdavimą pasibaigus pirmininko įgaliojimas, nebuvo taikytos absoliučiai jokios poveikio priemonės.

6.       Pažymėjo, kad jis neatliko neteisėtos veikos, t. y. veiksmų ar neveikimo prarandant (neišsaugant ir/ar sunaikinant) asociacijos dokumentus, susijusios su įstatų pažeidimu, todėl atsakovas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindų priimti ginčijamąjį Nutarimą taikant poveikio priemonę – pašalinimą iš asociacijos narių. Be to, Nutarime suformuotas faktinis ieškovo nubaudimo pagrindas yra labai abstraktus ir netikslus, o juridinis pagrindas netgi nenurodytas. Taip pat ieškovas nesutinka su nutarime nurodytu jo elgesio pažeidimu „nebendradarbiavimą su būrelio valdymo organais klausimais dėl būrelio veiklos dokumentų buvimo ir jų neišsaugojimo“. Nurodė, jog ieškovas visada per protingą terminą atsakydavo į atsakovo primininko ar tarybos prašymus, teikė paaiškinimus visuotinių susirikimų metu. Ieškovo vertinimu, jis tinkamai atliko visas pagal įstatus jo kompetencijai aiškiai priskirtas pareigas, vykdė visus būrelio valdymo organų nutarimus ir teisėtus nurodymus, o reikalavimo perduoti dokumentus neįvykdė todėl, kad paprasčiausiai negalėjo to padaryti.

7.       Pagal Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos 2005 m. gegužės 16 d. susirinkimo protokolą Nr. 05/P-01, atsakingu asmeniu už būrelio dokumentų saugojimą paskirtas S. K., todėl ieškovui negali būti priskiriamas dokumentų praradimas, kaip įstatuose numatytos pareigos pažeidimas. Faktiškai dokumentus tvarkė S. S., jis laikė pas save dokumentų originalus. S. S. protokoluodavo susirinkimų metu. 2014 m. birželio 23 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktu, S. S. turėtus Ginkūnų medžiotojų būrelio dokumentus perdavė naujam būrelio pirmininkui B. P.. Pagal 2015 m. sausio 20 d. ieškovo prašymą, naujasis pirmininkas asmeniškai iš ieškovo perėmė likusius, 2014 m. birželio 23 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktu neperduotus dokumentus, tačiau šių ieškovo perduotų dokumentų perdavimas nebuvo protokoluojamas. Taip pat S. S. sakė, kad dalį dokumentų rado pas save, tačiau taryba dokumentų nepriėmė. Jei taryba būtų priėmusi dokumentus, nebūtų kilę klausimai ir nebūtų galima išmesti iš būrelio narių ieškovo Ieškovas, būdamas būrelio pirmininkas, administravo tik medžioklės lapus, todėl pas jį buvo likę tik žemėlapiai. Pradėjęs pirmininkauti, jis iš ankstesnio vadovo A. L. dokumentų nereikalavo, nes visi dokumentai buvo pas juo tvarkiusius S. S.

8.       Mano, kad dokumentų neišsaugojimas, neperdavimas, sunaikinimas yra tas pats ir sukuria tas pačias teisines pasekmes. Ieškovas kaltinamas, kad neperdavė dokumentų už laikotarpį, kuriuo net nebuvo pirmininkas. Iki ieškovo buvę pirmininkai neperdavė ieškovui tapus pirmininku dokumentų, kasos, tačiau baudžiamas tik ieškovas.

9.       Ieškovas buvo sukūręs savo asmeninį darbo elektroninį paštą iki tampant pirmininku. Jį išrinkus Ginkūnų medžiotojų būrelio pirmininku, minėtą elektroninį paštą, (duomenys neskelbtini), kaip kontaktinius duomenis, užregistravo valstybės įmonėje Registrų centras. Ieškovui nebeinant būrelio pirmininko pareigų, jo prašė šį elektroninį paštą perduoti būreliui. Kai nebebuvo pirmininku (duomenys neskelbtini) ateidavo kelios reklamos, jas persiųsdavo pirmininkui ir atrašydavo, kad tai nebėra būrelio pašto dėžutė. Visi pradėjo prašyti, tai galvojo atiduoti, bet pradėjo viską trinti ir viskas išsitrynė. Būrelio nariai reikalavo palikti jiems šį el. paštą, jiems sakė, kad tai jo asmeninė pašto dėžutė su jo asmeniniais duomenimis, nuotraukomis.  Pats viską peržiūrėjęs ir išsivalęs, jokių dokumentų nebeturi. Jie gali savo pašto dėžutę susikurti.

10.       Atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nutraukus ieškovo pirmininkavimą, nuo 2014 m. kovo 30 d. jis privalėjo įvykdyti visas juridinio asmens pašalinto (arba neperrinkto naujai kadencijai) vadovo pareigas, juo labiau, kad po 2015 m. birželio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovas liko asociacijos nariu. Jam buvo (ir yra) privalomos visos juridinio asmens dalyvio – atsakovo asociacijos Ginkūnų medžiotojų būrelio nario – pareigos, už kurių nevykdymą ieškovas ir buvo pašalintas iš asociacijos skundžiamu 2019 m. balandžio 30 d. Nutarimu. Atsakovo visuotinių susirinkimų, tarybos posėdžių, vykusių iki 2005 m. sausio mėnesio protokolai, atsakovo nutarimai, o taip pat perduotų protokolų priedai, tarybos veiklos ataskaitos ir kiti būrelio veiklai reikalingi bei reikšmingi dokumentai nebuvo perduoti. Dėl nuolatinių konfliktų tarp ieškovo ir kitų jo narių, valdymo organų, dėl teisminių procesų ir dėl nuolatinių problemų su ieškovu, dėl jo konfliktiško elgesio, nebuvo raštu reikalaujama, kad ieškovas atiduotų visus būrelio dokumentus, kurie nebuvo perduoti atsakovo vadovui 2014 m. birželio 23 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktu, tikintis, kad ieškovas juos perduos vėliau gera valia.

11.       Ieškovas atsakydamas į 2016 m. gruodžio 15 d. atsakovo vadovo B. P. reikalavimas, nurodė, kad el. pašto dėžutės turinį savavališkai sunaikino, taigi atsakovo veiklos dokumentų, kurių kopijos galėjo būti išlikę el. pašto susirašinėjime, atkurti nebeįmanoma. Kitose civilinėse bylose, nagrinėtose tų pačių proceso dalyvių atžvilgiu, nustatyta, kad tam tikrą laiką po ieškovo pirmininkavimo pabaigos 2014 m. kovo 30 d., ieškovas dar turėjo būrelio veiklos dokumentus savo dispozicijoje bei tebedisponuoja būrelio dokumentų originalais ir nėra jų perdavęs naujai išrinktiems ir šiuo metu veikiantiems būrelio valdymo organams. Ieškovo veiksmais būreliui padaryta neatitaisoma žala. S. S. patvirtino, kad neturėjo pareigos saugoti dokumentų originalų, todėl jis dokumentų nesaugojo, taip pat patvirtino, kad S. K. neturėjo jokių dokumentų.

12.       Taip pat nurodė, jog S. B. ieškinys su reikalavimu pripažinti neteisėtu narystės sustabdymą atmestas Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimu, kuriame buvo nustatyta daug prejudicinių faktų, naudotinų šioje nagrinėjamoje byloje. Ieškovui buvo paskirtas narystės sustabdymas dėl dokumentų neperdavimo. Nagrinėjant bylą teisme galutinai paaiškėjo, jog ieškovas dokumentų ne tik neperdavė, bet ir dokumentų neišsaugojo, neaiškiomis aplinkybėmis juos prarado, sunaikino ir jų nebeturi, todėl tuo pagrindu yra priimtas skundžiamas Nutarimas.

13.       Ieškovo nurodytas argumentas, jog Nutarimas priimtas neegzistuojančio juridinio asmens – Ginkūnų medžiotojų būrelio, atmestinas kaip teisiškai nereikšmingas ir smulkmeniškas. Ieškovas suvokia, koks juridinis asmuo priėmė Nutarimą, nes pats ieškovas dalyvavo visuotiniame susirinkime, balsavo jame, pasisakė, pateikė skundą dėl konkretaus juridinio asmens nutarimo.

14.       Nesutikdamas su ieškovo argumentais, kad buvo pažeistas Įstatų 4.5 punktas, pažymėjo, kad visi atsakovo nariai apie visuotinio susirinkimo laiką ir vietą buvo informuoti tinkamai; be to, atsakovo vadovas ne tik informavo žodžiu, bet ir pateikė visuotinio susirinkimo darbotvarkę, persiuntė ją elektroninio pašto adresais. Taip pat nesutiko su ieškovo argumentais dėl asocijuotų narių statuso, kadangi ieškovas dalyvavo visuotiniuose susirinkimuose, pasirašydavo atsakovo narių sąrašuose, balsavo kartu su buvusiais „asocijuotais nariais“ ir nuo 2016 m. balandžio žinojo apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriame konstatuota, jog atsakovo Įstatai nenumato galimybės priimti fizinio asmens asocijuotu nariu, o visuotiniame atsakovo narių susirinkime priimtas asocijuotu toks fizinis asmuo tampa atsakovo nariu be jokių apribojimų.

15.       Pažymėjo, jog atsakovo įstatai nedraudžia nei atviro, nei slapto balsavimo, sprendžiant su atsakovo narių pašalinimu susijusius klausimus. Slaptas balsavimas geriausiai užtikrina tiek asociacijos, tiek ir nario, dėl kurio balsuojama, teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

16.       Nurodė, kad 2017 m. balandžio 27 d. Ginkūnų medžiotojų būrelio nutarimu ieškovo narystė buvo sustabdyta už visų skundžiamame Nutarime išvardintų būrelio veiklos dokumentų neperdavimą atsakovui, pagrįstai tikintis, kad ieškovas šiuos dokumentus tebeturi ir anksčiau ar vėliau perduos būreliui. Atsakovas, įvertinęs ieškovo elgesį, padarytų nusižengimų, pažeidimų gausą (padaryti net penki pažeidimai, kurie laikytini grubiais atsakovo Įstatų pažeidimais), į ieškovo elgesį, savo veiksmų vertinimą (ieškovas net neatsiprašė būrelio narių, nepripažino padaręs jam inkriminuojamus pažeidimus, ir toliau teikė prieštaringus, painius ir klaidinančius, iš esmės neteisingus paaiškinimus), nesiėmė jokių priemonių ieškovo žinioje po 2014 m. kovo 30 d. buvusiems dokumentams išsaugoti, atkurti, nebendradarbiavo su atsakovo valdymo organais, neteikė jiems būtinos informacijos, nevykdė kitų atsakovo nario pareigų, numatytų Įstatų 3.5 punkte, po teisėtos nuobaudos ieškovui skyrimo procedūros pagrįstai skyrė ieškovui griežčiausią nuobaudą – pašalinimą iš atsakovo narių. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo Įstatai, be laikino narystės apribojimo, apskritai numato tik vieną drausminio poveikio priemonę – pašalinimą iš atsakovo narių, todėl ši nuobauda ieškovui skirta pagrįstai ir teisėtai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinys atmestas. Iš ieškovo S. B. priteista atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būreliui 2 821,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Taip pat iš ieškovo S. B. priteista valstybei 145,70 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

18.       Teismas  atsakydamas į ieškovo argumentus, kad ieškovas yra pašalintas ne iš „Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio“, bet iš „Ginkūnų medžiotojų būrelio“, kuris juridine prasme neegzistuoja, nurodė, kad iš Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio ataskaitinio susirinkimo 2019 m. balandžio 30 d. protokolo matyti, jog juridinis asmuo – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis, protokole įvardijamas kitais sutrumpinimais, pvz. „LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelis“; „Ginkūnų medžiotojų būrelis“, „būrelis“, toks pats juridinio asmens trumpinys „Ginkūnų medžiotojų būrelis“ yra vartojamas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatuose, kurį, kaip nurodė teisme apklausti liudytojai, kūrė pats S. B., todėl skundžiamame nutarime nurodytas sutrumpintas juridinio asmens pavadinimas, nekeičia priimto nutarimo esmės. Skundžiamas Nutarimas yra sudėtinė tinkamai įforminto Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio ataskaitinio susirinkimo 2019 m. balandžio 30 d. protokolo dalis, kuri atitinka CK 2.90 straipsnyje keliamus reikalavimus. Teismas įvertinęs paminėtas aplinkybes, sprendė, kad skundžiamą Nutarimą pripažinti neteisėtu dėl to, kad ieškovas pašalintas iš neegzistuojančio juridinio asmens, nėra teisinio pagrindo.

19.       Teismas įvertinęs liudytojų paaiškinimus, sprendė, kad Ginkūnų medžiotojų būrelyje apie visuotinio susirinkimo sušaukimą informuoja pirmininkas siųsdamas laiškus, elektroninius laiškus, žinutes į telefoną, tai, kad daugumai būrelio narių apie 2019 m. balandžio 30 d. visuotinio ataskaitinio susirinkimo darbotvarkę buvo pranešta internetu, 2019 m. balandžio 15 d. išsiunčiant jiems elektroninius laiškus, kitus narius informuojant asmeniškai/telefonu, raštu, sprendė, kad visi Ginkūnų medžiotojų būrelio nariai buvo tinkamai informuoti laikantis Įstatų 4. 5. punkto reikalavimų, jog apie visuotinio narių susirinkimo laiką, vietą ir darbotvarkę medžiotojų būrelio pirmininkas ne vėliau kaip 14 dienų iki susirinkimo praneša kiekvienam būrelio nariui asmeniškai žodžiu arba raštu.

20.       Teismas atsižvelgęs į tai, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d. sprendime išaiškino, kad Ginkūnų medžiotojų būrelio Įstatų 3.9 punktas, nei aiškinant jį atskirai, nei kartu su Įstatų 3.1 punktu, nesuteikia Ginkūnų medžiotojų būreliui teisės būrelio asocijuotais nariais priimti fizinius asmenis, tačiau asmenys Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo nutarimais buvo priimti į būrelį šio būrelio nariais, nepagrįstai nurodant asocijuoto nario statusą, bei byloje nesant ginčo, jog E. G., D. G., P. M. į būrelį yra priimti Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo nutarimais, nors ir nesant konkretaus teismo sprendimo dėl minėtų asmenų pripažinimo tikraisiais nariais, sprendė, jog šie asmenys negali būti laikomi kitokio statuso nariais, nei tie asmenys, dėl kurių statuso jau yra pasisakęs teismas.

21.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog įvertinęs Ginkūnų medžiotojų būrelio Įstatų 4.2.8. punkto, 4.15.2. punkto nuostatas, bei tai, jog Įstatuose nėra nustatytas konkretus teisinis reguliavimas dėl į būrelį teisėtai priimtų narių statuso keitimo, konkrečiai, kai jie į medžiotojų būrelį yra priimti asocijuoto nario statusu, konstatavo, jog Ginkūnų medžiotojų būrelio pirmininkas B. P. 2016 m. balandžio 19 d. raštu dėl asocijuotų narių pripažinimo tikraisiais nariais, veikė tinkami ir teisėtai, pagal savo kompetenciją, todėl likusius narius, kurių atžvilgiu nėra priimtas atskiras teismo sprendimas, pripažino tikraisiais nariais, nes visi kiti į būrelį priimti vadinamieji asocijuoti nariai buvo priimti lygiai tokiomis pat sąlygomis, kaip ir teismo sprendime nurodyti ieškovai, todėl nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo visi būrelio asociuojuoti nariai S. J., E. K., P. M., K. P., E. G., D. G., S. P., laikomi Ginkūnų medžiotojų būrelio nariais be jokių apribojimų. Įvertinęs Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendime padarytas išvadas, teismas sprendė, kad 2019 m. balandžio 30 d. visuotiniame susirikime visi dalyvavę būrelio nariai turėjo balsavimo teisę ir teisėtai šia teise pasinaudojo.

22.       Teismas atsižvelgęs į tai, kad Įstatuose nėra numatyta, kokiais atvejais visuotinis narių susirinkimas balsuoja atviru, kokiais atvejais slaptu balsavimu, bei į tai, kad Ginkūnų medžiotojų būrelio 2019 m. balandžio 30 d. ataskaitinio susirinkimo protokole nurodyta, kad trečiu klausimu susirinkime buvo nutarta už 9 (dėl poveikio priemonės S. B. skyrimo) ir 14 (keturioliktą) (naujų narių priėmimas) klausimus balsuoti slaptu balsavimu, bei atsižvelgęs į būrelyje susiklosčiusią situaciją (kai vieni būrelio nariai palaiko buvusį būrelio pirmininką S. B., kiti palaiko dabartinį pirmininką B. P.), sprendė, jog įvykęs slaptas balsavimas sudarė visiems būrelio nariams lygias sąlygas slaptai, netrukdomiems, nejaučiant kitų būrelio narių galimai neteisėto spaudimo, poveikio ar įtakos, pareikšti savo nuomonę, todėl toks balsavimas geriausiai užtikrino tiek pačios asociacijos, tiek ir kiekvieno būrelio nario, tiek ir nario, dėl kurio balsuojama, teises ir teisėtų interesų apsaugą. Visi būrelio nariai dėl tokios balsavimo tvarkos buvo susitarę susirinkimo metu, todėl tai, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas „slaptu“ balsavimu, teismas nelaikė, kad yra priimtas neteisėtai.

23.       Teismas nesutikdamas su ieškovo nurodytais materialinio pobūdžio pažeidimais ir ieškovo argumentais, kad jis buvo nubaustas antrą kartą už tuos pačius veiksmus/neveikimą, nurodė, kad 2017 m. balandžio 27 d. priimtas Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos nutarimas „apriboti S. B. narystę, apribojant S. B. laikinai iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-966-797/2017, Ginkūnų medžiotojų būrelio nario teises, įskaitant (bet neapsiribojant) teisę medžioti, teisę dalyvauti būrelio visuotiniuose susirinkimuose ir balsuoti, ir kitas įstatuose numatytas teises (Įstatų 4.11.10 punktas). Minėtu nutarimu Ginkūnų medžiotojų būrelio taryba nuobaudą ieškovui paskyrė už būrelio dokumentų negrąžinimą, turint pagrindą manyti, jog jie yra pas ieškovą ir jis jų pagal būrelio valdymo organo pareikalavimą negrąžina. Tuo tarpu, Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio ataskaitinio susirinkimo 2019 m. balandžio 30 d. protokole ieškovo pašalinimo iš būrelio narių pagrindai yra šie: už visuotinių susirinkimų protokolų priedų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą), dalies visuotinių susirinkimų protokolų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); revizijos (kontrolės) komisijos ataskaitų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); finansinės atskaitomybės dokumentų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); - būrelio Įstatų 7.1-7.3 punktuose numatytų veiklos ataskaitų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); - už nebendradarbiavimą su būrelio valdymo organais klausimais dėl būrelio veiklos dokumentų buvimo vietos ir jų išsaugojimo; - už būrelio valdymo organų ilgalaikį tyčinį klaidinimą dėl dokumentų nebuvimo ar saugojimo vietos, už žinomai melagingų duomenų apie dokumentų perdavimą kitiems asmenims teikimą; - už nepranešimą būrelio valdymo organams apie dokumentų neišsaugojimą (praradimą, sunaikinimą), t. y. už grubų būrelio įstatų pažeidimą, būrelio valdymo organų nutarimų ir teisėtų nurodymų nevykdymą, už akivaizdų veikimą prieš medžiotojų būrelį“.

24.       Teismas pažymėjo, kad savo prasme dokumentų negrąžinimas/neperdavimas ir dokumentų praradimas (neišsaugojimas, sunaikinimas) nėra analogiški veiksmai ir šie veiksmai sukelia skirtingas pasekmes. Ieškovui paskyrus nuobaudą už dokumentų negrąžinimą/neperdavimą, ši nuobauda neatleido ieškovo nuo pareigos perduoti dokumentus reikalaujančiam asmeniui (atsakovo valdymo organams), kadangi ieškovas nebėra/nebebuvo Ginkūnų medžiotojų būrelio pirmininkas, o tiesiog būrelio narys, todėl jis neturėjo teisės savo žinioje laikyti ar disponuoti būrelio dokumentų originalais. Teismas sprendė, kad nutarimuose, esant atsakovo suformuluotoms ir įvardintoms skirtingoms ieškovo veiksmų prasmėms, negalima daryti išvados, jog ieškovas skundžiamu nutarimu yra nubaustas iš esmės už analogišką teisės pažeidimą ir tuo pačiu negalima daryti išvados, jog nagrinėtinu atveju yra pažeistas konstitucinis non bis in idem (du kartus už tą patį) principas.

25.       Teismui aiškinantis ieškovo nurodytas aplinkybes, jog jis, vadovaujantis 2005 m. gegužės 16 d. Ginkūnų medžiotojų būrelio valdybos susirinkimo protokolu Nr. 05/P-01, kuriame užfiksuota, jog susirinkimo metu nutarta, kad būrelio dokumentai originalai bus saugomi pas S. K., kopijos pas S. S., buvo pateiktos dvi Ginkūnų medžiotojų būrelio valdybos susirinkimo protokolo Nr. 05/P-01 kopijos, kurių turinio dalys iš esmės skiriasi, skirtingi susirinkimo pirmininkai, bei sekretoriai, skiriasi kai kurie nagrinėti klausimai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 202 straipsniu, įvertinęs bylos medžiagą, tai, kad nėra 2005 m. gegužės 16 d. protokolo originalo, o šio protokolo kopijų turinys iš dalies yra skirtingas,  nusprendė, šioje byloje 2005 m. gegužės 16 d. Ginkūnų medžiotojų būrelio valdybos susirinkimo protokolų Nr. 05/P-01 kopijų nelaikyti įrodymu ir jomis nesivadovauti, priimant sprendimą.

26.       Teismas nurodė, kad ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis būrelio dokumentų nesaugojo, dokumentų originalus saugojo S. S., visuotinių susirinkimų ir tarybos posėdžių protokolus kažkas buvo perdavęs S. K., paneigė teisme apklausti liudytojais P. J., A. L., E. , J. L., V. E. P., kurie patvirtino, jog S. K. būrelyje buvo iždininkas/kasininkas ir jis dokumentų niekada neturėjo, nesaugojo, kiti liudytojai nurodė, jog jis turėjo tik tuos būrelio dokumentus, kurie susiję su finansais, tačiau visų dokumentų originalų niekada nesaugojo ir už juos jis nebuvo atsakingas. Liudytojas E. K. paaiškino, jog S. B. klausdavo, kur gauti tam tikrą dokumentą ir, jei reikėdavo dokumento, kreipdavosi pas pirmininką, ir jei jis pasakydavo, kad yra pas S. S., ten ir kreipdavosi. Teismas sprendė, kad liudytojų nurodytos aplinkybės paneigia faktą, jog S. K. buvo atsakingas už būrelio dokumentų originalų saugojimą ir patvirtina atsakovo argumentus, jog dokumentus saugojo būtent ieškovas, bei patvirtina aplinkybes, jog ieškovas savo būrelyje pirmininkavimo laikotarpiu disponavo būrelio dokumentais bei turėjo būti už juos atsakingas (už saugojimą, disponavimą ir pan.).

27.       Įvertinęs tai, kad Ginkūnų medžiotojų būrelio Įstatuose nėra konkrečiai įvardinta, kas atsakingas ir kas saugo bei archyvuoja būrelio dokumentus, bei remdamasis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktais, sprendė, jog už Ginkūnų medžiotojų būrelio dokumentų saugojimą, yra atsakingas būrelio pirmininkas, todėl ieškovo pirmininkavimo laikotarpiu, ši pareiga kilo būtent ieškovui S. B., o jam nebesant pirmininku jis turėjo pareigą visus dokumentus perduoti naujai išrinktam būrelio pirmininkui B. P..

28.       Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad jis ir S. S. visus turimus Ginkūnų medžiotojų būrelio dokumentus perdavė būreliui, ir įvertinęs tai, kad perduodant naujam būrelio pirmininkui B. P. būrelio dokumentus, nebuvo sudarytas perduodamų-priimamų dokumentų aktas ir nebuvo konkrečiai įvardyti perduotini dokumentai, bei tai, kad perdavimo metu nebuvo žinoma ir iki šiol nėra žinoma, kokio pobūdžio ir koks konkretus dokumentų skaičius buvo perduotas atsakovo vienam iš valdymo organų, nes nebuvo sudarytas perduodamų dokumentų sąrašas (apyrašas), tai, kad dokumentai naujam pirmininkui buvo perduodami per kelis kartus, kas patvirtina, kad būrelio dokumentai nebuvo saugomi vienoje vietoje, pripažino, kad pasirašytas S. S. ir B. P. 2014 m. birželio 23 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktas, kuris 2017 m. birželio 12 d. buvo papildytas prierašu, jog priedai prie protokolų perduoti nebuvo, nėra tinkamas ieškovo pareigos grąžinti atsakovui dokumentus įvykdymas ir nelaikytinas įrodymu, jog ieškovas tinkamai saugojo, laikė ir (ar) nesunaikino būrelio dokumentų. Taip pat teismas įvertinęs tai, kad į bylą nebuvo pateiktas 2005 m. gegužės 16 d. Ginkūnų medžiotojų būrelio valdybos susirinkimo protokolo Nr. 05/P-01 originalas, sprendė, kad dokumentas nėra išsaugotas ir galimai jo originalas yra sunaikintas ir neperduotas Ginkūnų medžiotojų būreliui.

29.       Teismas vertindamas liudytojo S. S. paaiškinimus, jog protokolų priedai yra nereikšmingi dokumentai ir juos segdavo į atskirą segtuvą, kuris vėliau dingo, todėl jie nebuvo perduoti naujam būrelio pirmininkui, pažymėjo, kad pirmininko S. B. metinės ataskaitos negalėjo būti laikomos kaip nereikšmingi dokumentai, ir turėjo būti išsaugotos, bei perduotos kaip visuotinių susirinkimų protokolo priedai. Teismas įvertinęs tai, kad liudytojo V. E. P., kuris pirmininkaujant ieškovui buvo revizijos pirmininkas, paaiškinimus, sprendė, kad revizijos (kontrolės) komisijos ataskaitos ieškovo S. B. pirmininkavimo laikotarpiu buvo raštiškai parengtos bei perduotos pirmininkui, tačiau minėtų ataskaitų Ginkūnų medžiotojų būrelis neturi, todėl konstatavo, jog minėti dokumentai yra prarasti (sunaikinti). Taip pat teismas nustatė, kad ieškovo rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad Ginkūnų medžiotojų būrelio duomenys, dokumentai ir t.t., kurie buvo siųsti asociacijai į VĮ Registrų centre užregistruotą (laikotarpis nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. birželio 8 d.) juridinio asmens elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) prarasti (sunaikinti) ir Ginkūnų medžiotojų būrelis jų neturi. Be to, teismas įvertinęs liudytojo R. Č. paaiškinimus, jog būreliui nėra perduoti visi finansiniai dokumentai, nėra perduota S. B. su finansininke pasirašyta sutartis bei tai, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog finansinius dokumentus perdavė Ginkūnų medžiotojų būreliui, padarė išvadą, kad ieškovas baigęs pirmininkavimą neperdavė atsakovei visų finansinių dokumentų.

30.       Teismas konstatavo, kad ieškovas S. B. neįrodė, jog, eidamas Ginkūnų medžiotojų būrelio pirmininko pareigas ir būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą, šias pareigas vykdė tinkamai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog dėl ieškovo neteisėto elgesio, aplaidaus požiūrio į būrelio dokumentų svarbą ir jų reikšmę, buvo prarasti (neišsaugoti, sunaikinti): dalis visuotinių susirinkimų protokolų, visuotinių susirinkimų protokolų priedai, revizijos (kontrolės) komisijos ataskaitos; finansinės atskaitomybės dokumentai; metinės veiklos ataskaitos (Įstatų 7.1-7.3 punktai). Teismas pripažinęs, kad pirmininko S. B. veiklos ataskaita yra protokolo sudedamoji dalis, bei atsižvelgdamas į Įstatų 4.15.1, 4.15.6, 7.1, 7 3.4.5, 8.3 punktus, sprendė, jog dėl S. B. netinkamos veiklos/neveikimo ir nesant išlikusių/neišsaugotų (medžiotojų būreliui nebeturint): dalies visuotinių susirinkimų protokolų, visuotinių susirinkimų protokolų priedų, revizijos (kontrolės) komisijos ataskaitų; finansinės atskaitomybės dokumentų; metinės veiklos ataskaitų, Ginkūnų medžiotojų būrelyje susidariusi situacija riboja tiek Ginkūnų medžiotojų būrelio valdymo organų, tiek ir kitų medžiotojų būrelio narių teises bei pareigas, numatytas būrelio įstatuose. Taip pat teismas sprendė, kad dokumentų nebuvimas ir jų neišsaugojimas/sugadinimas/sunaikinimas iš dalies sukelia neigiamas pasekmes, tiek dabar, tiek galimai ir ateityje gali sukelti medžiotojų būrelio narių nesutarimus dėl Ginkūnų medžiotojų būrelio veiklos, tiek gali kilti neigiamos pasekmės ir pačiam Ginkūnų medžiotojų būreliui, kaip organizacijai dėl privalomų būrelio dokumentų neturėjimo.

31.       Teismas atsižvelgdamas į tai, kad vadovaujasi prejudiciniais faktais nustatytais civilinėje byloje Nr. 2-919-641/2018, kurioje nustatyta, kad ieškovas netinkamai vykdė Įstatų 3.5.6 punkte įtvirtiną būrelio nario pareigą, bei atsižvelgimas į konstitucinį non bis idem (du kartus už tą patį) principą, ieškovo netinkamą veikimą/neveikimą, vykdant būrelio valdymo organų reikalavimus, veikimą/neveikimą prieš medžiotojų būrelį, vertino nuo pirmos paskirtos nuobaudos pabaigos iki naujai skirtos nuobaudos, bei vertintino tas aplinkybes, kurių nenustatinėjo bei nevertino teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-919-641/2018 (aplinkybės susijusias su el. pašto naudojimu ir jame buvusio turinio (ne) perdavimu).

32.       Teismas įvertinęs tai, kad byloje nustatyta, jog S. K. nebuvo atsakingas už Ginkūnų medžiotojų būrelio dokumentų originalų saugojimą, bei tai, kad ieškovas teigia priešingai, nenustatyta byloje, jog jis nebuvo atsakingas už dokumentų saugojimą, padarė išvadą, kad ieškovas sąmoningai veikia prieš medžiotojų būrelį, nenori ir nebendradarbiauja su būrelio nariais ir neturi jokio suinteresuotumo dėl vieningos, tolimesnės nepertraukiamos organizacijos veiklos. Teismas nurodė, kad ieškovas dėl savo galimai netinkamo elgesio savo kaltės nemato ir elgiasi pagal savo nuostatas ir įsitikinimus, sąmoningai veikia ne medžiotojų būrelio naudai.

33.       Teismas įvertinęs, tai, kad ieškovas, kaip asmuo laikantis ir nešiojantis ginklą nėra linkęs laikytis aukštesnių elgesio standartų ir savo elgesio nekeičia nuo 2015 metų bei toliau įžeidinėja būrelio narius, apie juos atsiliepia pagarbiai, konfliktuoja su būrelio nariais, ko pasėkoje kiti būrelio nariai su juo kartu medžioti nepageidauja, jo bijo, ir tai jau trunka ilgiau nei 5 metai, sprendė, jog būrelio valdymo organas atveju skirdamas pačią griežčiausią nuobaudą atsižvelgė ir į šį S. B. neetišką elgesį, kurį vertino kaip akivaizdų veikimas prieš medžiotojų būrelį. Taip pat teismas elektroninio pašto neperdavimą, dokumentų ištrynimą iš šio elektroninio pašto, vertino kaip veikimą prieš būrelį, nes minėtas elektroninis paštas VĮ Registrų cente buvo užregistruotas kaip Ginkūnų medžiotojų būrelio elektroninis paštas ir į jį buvo siunčiami Ginkūnų medžiotojų būreliui skirti dokumentai.

34.       Teismas sprendė, kad ieškovas grubiai pažeidė Įstatų 3.5.1. (2); 3.5.2. 3.5.6. punktuose, numatytas būrelio nario pareigas bei akivaizdžiai veikė prieš medžiotojų būrelį. Taip pat teismas padarė išvadą, kad j skundžiamas Nutarimas buvo priimtas laikantis būrelio nario garantijų pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatas, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatų, tame tarpe ir konstitucinės teisės non bis in idem (du kartus už tą patį) principo, bei bendrųjų teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 1.5 straipsnyje, buvo proporcingas padarytam pažeidimui, drausminės nuobaudos – pašalinimas iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio narių – procedūrinių ir materialinių pažeidimų, kurie sudarytų teisinį pagrindą pripažinti S. B. narystės nutraukimą neteisėtu, teismas nenustatė ir ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

35.       Apeliaciniu skundu ieškovas S. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

35.1.       Bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kas laikoma absoliučiu procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu. 2019 m. spalio 21 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė J. G. pareiškė bylą nagrinėjančiam teismui nušalinimą, kadangi bylą nagrinėjanti teisėja Irma Valiuškienė yra apelianto atstovo advokato A. K. giminaitė, tačiau 2019 m. spalio 24 d. nutartimi teismas atmetė atsakovo atstovės pareiškimą. Teisėjos nušalinimo procesas buvo tik formalus, nesvarstant nušalinimo esmės, kadangi nutartyje neatskleidė teisėjos Irmos Vališkienės žodinių paaiškinimų turinio, kuriais remdamasis priėmė sprendimą. Iš skundžiamo sprendimo turinio, dalies apeliantui palankių įrodymų ignoravimo, motyvų neanalizavimo, dėl netinkamo įrodinėjimo pareigų paskirstymo bei savotiškos faktų vertinimo logikos, teismas nesugebėjo nešališkai išnagrinėti bylos. Teismo siekis įrodyti savo objektyvumą neleido būti iš tiesų objektyviu, t. y. priimti nagrinėti 2020 m. sausio 15 d. pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, visapusiškai ištirti visus teisingo sprendimo priėmimui reikšmingus įrodymus, tinkamai taikyti teisės normas.

35.2.       Teismas nebuvo objektyvus, nes neteisėtai atsisakė priimti apelianto 2020 m. sausio 15 d. pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Sutinka, kad pareiškimą pateikė jau pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. 2019 m. lapkričio 19 d. parengiamojo posėdžio metu teismas patenkino ieškovo prašymus dėl 2008 m. rugsėjo 24 d. ir 2019 m. balandžio 11 d. Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos posėdžių protokolų kopijų išreikalavimo. Atsakovas 2019 m. gruodžio 19 d. pateikė teismui protokolų kopijas, tačiau 2008 m. rugpjūčio 24 d. tarybos posėdžio protokolo kopijos pateikė tik 2020 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu, jau perėjus bylą nagrinėti iš esmės. Tik susipažinęs su protokolais, ieškovas nustatė aplinkybes, sudariusias pagrindą tikslinti ieškinio pagrindą, todėl patikslinto ieškinio teikimas nagrinėjant bylą iš esmės, neprieštarauja CPK 141 straipsnio nuostatoms. Teismas palaikė atsakovo poziciją, kad patikslintas ieškinio pareiškimas galėjo būti pateiktas anksčiau, dėl ko susidarė neobjektyvi ir nesąžininga situacija, kai dėl atsakovo netinkamo teismo įpareigojimo įvykdymo, neigiamos pasekmės kilo apeliantui. Teismas atsisakydamas priimti patikslinto ieškinio pareiškimą pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus bei atėmė iš apelianto galimybę procesine prasme pateikti teismui labai svarų papildomą pareikšto ieškinio pagrindą, ir taip išreiškė savo palankumą atsakovui.

35.3.       Priimdamas sprendimą teismas nukrypo nuo teismų praktikos, nes netyrė eilės apelianto nurodytų argumentų bei surinktų įrodymų. Byloje teismas neanalizavo apelianto argumento, jog atsakovas nėra nuoseklus nuobaudų taikymo prasme, kadangi ankstesniems asociacijos vadovams dėl atsakovo veiklos dokumentų neperdavimo, t. y. P. J. (pirmininko pareigas ėjo nuo 2003 m. vasario 22 d. iki 2005 m. birželio 21 d.) ir A. L. (pirmininko pareigas ėjo nuo 2005 m. birželio 21 d. iki 2006 m. gegužės 29 d.) nebuvo taikytos absoliučiai jokios nuobaudos. Atsakovo narys J. Š. 2014 m. spalio 29 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už daugkartinį įvairių atsakovo dokumentų klastojimą, negana to, jis klastojo šernu trichineliozės mėginių tyrimus, taip sukeldamas realų pavojų Ginkūnų medžiotojų būrelio nariams, jų šeimų nariams arba net dar gausesniam žmonių ratui naudoti užkrėstą mėsą ir susirgti trichinelioze, tačiau atsakovas jam neskyrė pašalinimo iš asociacijos nuobaudos, buvo apsiribota nutarimu J. Š. neskirti medžioklės vadovu visam 2015-2016 m. medžioklės sezonui. Ginkūnų medžiotojų būrelio taryba 2014 m. spalio 3 d. nutarė už J. Š. sumušimą A. S. apriboti narystę (Įstatų p. 3.4.1.) dalyvauti visuose renginiuose, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, o tyrimui pasibaigus neskyrė absoliučiai jokios poveikio priemonė. Akivaizdu, kad apeliantui taikyta poveikio priemonė savo griežtumu išsiskyrė iš paprastai asociacijoje taikomų priemonių.

35.4.       Dėl taikytos poveikio priemonės adekvatumo nurodė, kad teismas, nukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo praktikos, nepasisakė, kodėl norimo rezultato nebuvo galima pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Teismas neanalizavo apelianto išsakyto argumento dėl jam atsakovo taikomo keršto dėl atsakovo pralaimėtų civilinių bylų Nr. e2-177-907/2015, Nr. 2-96-949/2016, Nr. e2-966-797/2017, kai į bylą pateikti procesiniai dokumentai rodo, kad apeliantas yra atsakovo persekiojamas nuo 2014 m., bandant jį pašalinti iš asociacijos narių.

35.5.       Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo išaiškinimų ignoruodamas reikalavimus vertinti poveikio priemonės skyrimo savalaikiškumo bei jos proporcingumo klausimus. Vertindamas atsakovo elgesį su asociacijos nariais bei jam taikytos poveikio priemonės adekvatumą, teismas rėmėsi 2015 m. kovo 29 d. visuotinio narių susirinkimo protokolu, t. y. analizuoja penkių pastarųjų metų įvykius, tačiau tai nėra teisinga pozicija, nes objektyvumas ir protingumo kriterijus reikalauja bausti subjektą už tam tikrų teisių ir/ar pareigų pažeidimus kuo skubiau, kas jis tai suvoktų, sureaguotų ir pasitaisytų, o ne laukti kol susikaups kraštutinės poveikio priemonės taikymui reikalinga teisės pažeidimų masė.

35.6.       Apeliantas ginčijo Nutarimą dėl to, kad atsakovas jį pašalino iš asociacijos, kuriai jis nepriklauso. Atsakovas bandydamas pateisinti šią klaidą nepagrįstai nurodė, kad „Ginkūnų medžiotojų klubas“ yra sutrumpintas atsakovo pavadinimas. Pažymėjo, jog joks teisės aktas nenustato taisyklės, kad klaida nelaikoma neteisėtu veiksmu.

35.7.       Nesutinka su teismo išvada, jog atsakovo narių informavimo apie 2019 m. balandžio 30 d. susirinkimą procedūra nebuvo pažeista. Nurodė, kad iš 2019 m. balandžio 30 d. susirinkimo dalyvių sąrašo, susirinkime nedalyvavo 9 asociacijos nariai, t. y., numeriai 9, 10, 13, 15, 19, 25, 28, 45 ir 46, iš kurių ne internetu apie visuotinį narių susirinkimą informuoti numeriai 13 (D. A.), 28 (M. M.). Susirinkimo sprendimas buvo priimtas tik dviejų balsų persvara, t. y., 19, prieš 17. Teismas nepatikrino, ar A. D. ir M. M. buvo informuoti apie susirikimo darbotvarkę, tame tarpe ir apelianto pašalinimo klausimo svarstymą. Apelianto vertinimu, jei minimi du liudytojai būtų buvę informuoti apie jo šalinimo klausimą, jie būtų dalyvavę, balsavę prieš, susirinkimo sprendimas nebūtų priimtas. Pažymi, kad „Informavimo apie Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo sąraše 2019-04-30“ nėra atžymos apie tai, jog ne internetu, bet pasirašytinai informuojami asmenys, yra supažindinti su numatyta susirinkimo darbotvarke. Šią aplinkybę galėjo patvirtinti tik patys nariai apklausiant juos liudytojais. Nesant minėto turinio atžymos, pareigą įrodyti apie narių supažindinimą su numatoma visuotinio susirinkimo darbotvarke turėjo atsakovas, nes tai jo pareiga pagal Įstatų 4.5 punktą. A. D. ir M. M. nebuvo apklausti proceso metu, nors apeliantas to reikalavo, o teismas šį prašymą buvo patenkinęs, todėl atsakovas turėjo būti pripažintas neįrodžiusiu tinkamai įvykdęs Įstatų 4.5 punkte nustatytą įformavimo apie numatytą darbotvarkę pareigą.

35.8.       Nesutikdamas su teismo išvada, kad Ginkūnų medžiotojų būrelio pirmininkas B. P. 2016 m. balandžio 19 raštu dėl asocijuotų narių pripažinimo tikraisiais nariais, veikė tinkamai ir teisėtai, pagal savo kompetenciją, todėl pagrįstai likusius narius, kurių atžvilgiu nėra priimtas atskiras teismo sprendimas, pripažino tikraisiais nariais,(.....), todėl nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo visi būrelio asocijuoti nariai (.....) laikomi LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelis nariai be jokių apribojimų“, nurodė, kad pagal Įstatų 4.2.8. punkto nuostatas, sprendimą dėl nario priėmimo ar jo pašalinimo gali priimti tik kolegialus valdymo organas visuotinis narių susirinkimas, esant valdybos teikimui. Tuo tarpu atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimai dėl P. M., E. G. ir D. G. priėmimo į asociacijos narius neegzistuoja, jie niekada nebuvo priimti, o atsakovo pirmininkas 2016 m. balandžio 19 d. pripažindamas šiuos asmenis asociacijos nariais, peržengė savo, kaip vienasmenio valdymo organo, kompetencijos ribas ir toks sprendimas yra neteisėtas. Apeliantas laikosi pozicijos, kad jog 2016 m. kovo 18 d. teismo sprendimas niekaip neįtakoja P. M., E. G. ir D. G. teisių bei pareigų atsakovo atžvilgiu. Todėl minėti trys asmenys, kurie dalyvavo 2019 m. balandžio 30 d. susirinkime ir balsavo apelianto pašalinimo iš asociacijos narių klausimu, balsavo neteisėtai. Apelianto vertinimu atsakovas turėjo „asocijuotų narių“ priėmimo į asociaciją klausimą spręsti visuotinio narių susirinkimo metu, tuo pačiu aptardamas ir jų narystės asociacijoje pradžią.

35.9.       Pažymėjo, kad pagal Įstatų 4.11.7 punktą, teisė teikti narių priėmimo ar narių pašalinimo iš asociacijos klausimus visuotiniam narių susirinkimui priskirta tik atsakovo tarybai. Iš 2019 m. balandžio 11 d. vykusio atsakovo tarybos posėdžio protokolo matyti, kad taryba klausimu „Dėl poveikio priemonės S. B. už būrelio dokumentų praradimą (sunaikinimą, neišsaugojimą) skyrimo“ net nebalsavo. Todėl nesant tarybos balsavimo nebuvo priimtas ir pats sprendimas dėl jo šalinimo iš būrelio narių klausimo pateikimo visuotiniam narių susirinkimui. Be to, 2019 m. balandžio 11 d. vykusiame atsakovo tarybos posėdyje ieškovo šalinimo priežastimi taryba įvardino tik dokumentų praradimą, tačiau visuotiniame narių susirinkime pašalinimo priežastys pagausėjo kelis kartus. Todėl apeliantas mano, kad jo šalinimo iš būrelio klausimas „už nebendradarbiavimą su būrelio valdymo organais klausimais dėl būrelio veiklos dokumentų buvimo vietos ir jų išsaugojimo, už būrelio valdymo organų ilgalaikį tyčinį klaidinimą dėl dokumentų nebuvimo ar saugojimo vietos, už žinomai melagingų duomenų apie dokumentų perdavimą kitiems asmenims teikimą, už nepranešimą būrelio valdymo organams apie dokumentų neišsaugojimą (praradimą, sunaikinimą), t. y. už grubų būrelio įstatų pažeidimą, būrelio valdymo organų nutarimų ir teisėtų nurodymų nevykdymą, už akivaizdų veikimą prieš medžiotojų būrelį“, buvo svarstomas neteisėtai, nesant tarybos teikimo.

35.10.       Nurodė, kad 2017 m. balandžio 27 d. tarybos sprendime motyvai nėra nurodyti, o tuo atsakovas piktnaudžiauja sąmoningai iškreipdamas nuobaudos skyrimo priežastis. Todėl teismas, siekdamas atskleisti ginčo esmę, turėjo remtis ne šios bylos nagrinėjimo metu atsakovo bei jo atstovo paaiškinimais, bet civilinės bylos Nr. 2-919-641/2018 medžiaga, tame tarpe ir joje priimtais teismų procesiniais sprendimais. Apeliantas nuo pat konflikto pradžios teigia nebeturįs asociacijos dokumentų, o atsakovas akcentuoja dokumentų neatgavimą. Pirmosios instancijos teismas sąvokų „neperdavimas“ ir „neišsaugojimas/sunaikinimas“ skirtumus įžvelgė analizuodamas kaltės formas, bet ne jų sukeliamas pasekmes. Abiem atvejais dokumentai nėra perduodami juos siekiančiam turėti subjektui, skiriasi tik kaltininko motyvai, kurie gali būti reikšmingi parenkant poveikio priemonės griežtumas. Jei asmuo dokumentus pametė, ar kaip kitaip prarado dėl neapdairumo, tai yra neatsargumas, todėl poveikio priemonė turi būti švelnesnė, nei kai asmuo jų neatiduoda piktybiškai. Apeliantas šioje byloje, kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-919-641/2018 pripažino padaręs klaidų, tvirtino nebeturįs ką perduoti atsakovui. Nagrinėdamas šią ginčo dalį teismas ignoravo byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismų priimtus sprendimus ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.

35.11.       Apeliantas nesutikdamas su teismo pozicija, jog nesivadovaus 2005 m. gegužės 16 d. Ginkūnų medžiotojų būrelio valdybos susirinkimo protokolu Nr.05/P-01, nes nelaiko jo įrodymu, nurodė, kad abiejose versijose nurodyta, kad dokumentų originalai saugomi pas S. K., o kopijos pas S. S. Protokolo turinį iš dalies patvirtino reali situacija, kadangi dokumentų kopijas ir originalus saugojo S. S.. 2014 m. birželio 23 d. aktu S. S. perdavė B. P. būrelio dokumentus, t. y. segtuvą „Protokolai“ su visais 2005-2014 m. sausio mėnesį įvykusiais visuotinių bei tarybos susirinkimų protokolais. Vėliau, 2017 m. birželio 23 d. priėmimo-perdavimo aktas buvo pakoreguotas pasirašant papildymą apie tai, jog „Priedai prie protokolų perduoti nebuvo“. Tačiau atžymų apie tai, kad B. P. nebūtų gavęs kokių nors „protokolų“ padaryta nebuvo. Susidarė tokia situacija, kad 2014 m. birželio 23 d. dokumentų perdavimo aktas su vėlesniu jo papildymu ignoruojamas, teismas jo nelaikė įrodymu, nors šis dokumentas yra atskaitos taškas. Apeliantas mano, jeigu asmuo pasirašė, kad gavo visus visuotinių narių susirinkimo ir tarybos posėdžių protokolus, tai jis juos tiesiog gavo, todėl teismas turėjo remtis 2005 m. gegužės 16 d. Ginkūnų medžiotojų būrelio valdybos susirinkimo protokolu Nr.05/P-01, kuris nustatė asmenis atsakingus už dokumentų originalų ir kopijų saugojimą asociacijoje. 

35.12.       Pažymėjo, kad atsakovas galėjo įvardinti, kurio susirinkimo protokolo jam trūksta, juo labiau, kad 2014 m. birželio 23 d. perdavimo akte patvirtino gavęs visus susirinkimų protokolus, bet tai nebuvo padaryta, teismas šių aplinkybių netyrė. Teismas neįvardino būtent kokie dokumentai buvo sunaikinti kartu su elektronine pašto dėžute, todėl neįmanoma patikrinti ar jie minimi susirinkimo sprendime. Pati elektroninio pašto dėžutė bei jos neperdavimas būreliui susirinkimo sprendime nėra įvardinti, todėl elektroninio pašto dėžutės bei joje buvusių elektroninių dokumentų kopijų praradimas ar neišsaugojimas nėra reikšmingas.

35.13.       Pažymėjo, kad svarbu tai, jog 2017 metais tikslinant perdavimo aktą visuotinių narių susirinkimų protokolų neperdavimo momentas nebuvo pažymėtas. Visuotinis narių susirinkimas vyksta tik kartą metuose, todėl nuo 2005 iki apelianto tapimo eiliniu nariu 2014 metais, įvyko tik 10 visuotinių narių susirinkimo. Atsakovas galėjo teismui įvardinti kokių metų susirinkimo protokolo jis neturi. Teismo sprendime susirinkimų protokolai taip pat įvardinami žodeliu „dalis“, o tai daro teismo sprendimą sąlyginiu. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas finansinius dokumentus gavo iš buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės. Finansinių ataskaitų rinkiniai teoriškai negali būti prarasti, nes kiekvienais metais jie teikiami VĮ Registrų centrui, JAR. Reikšminga yra tai, jog visų minėtų dokumentų perdavimo atsakovas prašė ne tik iš apelianto, bet ir iš S. S., kuris 2014 m. birželio 23 d. perdavė dokumentus B. P. Ši aplinkybė svarbi tuo, jog atsakovas pripažino S. S. teisę turėti bei perduoti dokumentus.

35.14.       Atkreipė dėmesį, kad 2005 m. gegužės 16 d. tarybos sprendimas buvo priimtas, kai asociacijos pirmininku buvo A. L., kuris ir turėjo užtikrinti tokio tarybos sprendimo pateikimą S. K. bei jo vykdymą. Pažymėjo, kad visi tarybos posėdžio protokolai buvo perduoti atsakovui, o šios rūšies protokolai priedų neturi. Mano, kad teismas būdamas objektyviu, turėjo konstatuoti atsakovo nesąžiningumą, neteisėtą delsimą priimti dokumentus iš S. S., o ne apelianto nenorą bendradarbiauti.

35.15.       Teismas teigdamas, kad ieškovo elgesys yra nepriimtinas, sąmoningai veikia prieš medžiotojų būrelį, nenori ir nebendradarbiauja su būrelio nariais, t. y. veikia prieš atsakovą, išsakė savo subjektyvią nuomonę apie apeliantą ir nutolo nuo ginčo esmės – atsakovo veikimą prieš būrelį.

35.16.       Nesutiko su teismo sprendimo pastraipoje Nr. 73 išsakyta kritika apelianto argumentams dėl susidorojimo, dėl neproporcingos nuobaudos skyrimo. Su teismo vertinimu, kad J. Š. ir A. S. gailėjimasis dėl savo poelgių turėjo lemiamą reikšmę, nes J. Š. ir A. S. padarė nusikaltimus, o apeliantas nusikaltimų nepadarė. Be to, J. Š. ir A. S. teisės pažeidimus padarė tyčia, o apeliantas – dėl aplaidumo. Atsakovas sėkmingai veikia, funkcionuoja, jo veikla nėra sutrikusi ar ribojama. Nuo 2014 metų iki 2016 m. gruodžio mėnesio atsakovas nesuprato, kad trūksta dokumentų. Atsižvelgiant į šiuo argumentus, apeliantas mano, kad jam, lyginant su J. Š., taikyta neadekvati poveikio priemonė.

35.17.       Teismas tyrė apelianto bendravimą su B. P. 2019 m. sausio 19 d. visuotinio narių susirinkimo metu, liudytojų A. P. ir P. J. duotus paaiškinimus ir padarė išvadas dėl apelianto nesugyvenamumo, nemandagumo ir netgi pavojingumo. Tačiau teismas nesirėmė kitų apklaustų liudytojų duotais parodymas, kurie teigiamai pasisakė apie apeliantą, juo labiau, kad P. J. pripažino konfliktinius santykius su apeliantu, o A. P. yra B. P. dėdė, todėl jį palaiko. Apeliantas teigia, jog teismo išvados aptariamuoju klausimu yra nepagrįstos dėl byloje surinktų ir ištirtų įrodymų prieštaringumo.

36.                      Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą ir iš ieškovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

36.1.                      Pritaria 2019 m. spalio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojos nutartyje nurodytam argumentui, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą teisėjui nušalinti, turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais. Teisėja I. Valiuškienė pateikė žodinius paaiškinimus, kuriais ir rėmėsi nušalinimo klausimą sprendęs teisimas: teisėja pareiškė, jog laiko savo pareiga informuoti, kad ieškovo S. B. atstovą advokatą A. K.  ir teisėją sieja giminystės ryšiai, kurie nėra artimi, todėl teisėja nurodė savo iniciatyva nematanti nei objektyvių, nei subjektyvių priežasčių nusišalinti. Atsakovo atstovams paprašius informacijos apie bendravimo artimumą teisėja patvirtino, jog su ieškovo atstovu nebendrauja ir kad informacija apie giminystę paaiškėjusi visiškai neseniai. Tokiu būdu ieškovo atstovas, kuris dalyvavo teismo posėdyje, tiesiogiai girdėjo teisėjos I. Valiuškienės žodinius paaiškinimus, kuriais ir rėmėsi posėdžio garso įrašą išklausęs Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas E. Šukys, priimdamas 2019 m. spalio 24 d. nutartį netenkinti nušalinimo.

36.2.                      Kitas apelianto argumentas – dėl netinkamo įrodymų vertinimo, netinkamo įrodinėjimo pareigų paskirstymo ir kt. – yra tiesiogiai susijęs su bylos procesine baigtimi: mano, jog apeliantas laiko teisėją buvus šališka, todėl, kad galutinis procesinis teismo sprendimas apeliantui nepalankus. Toks nušalinimo pagrindas netinkamas ir nenumatytas teisės aktuose. Apeliantas nereiškė teisėjai nušalinimo ne tik parengiamo teismo posėdžio metu, bet ir teismo posėdžio metu, todėl apeliantas nepagrįstai kaltina teismą šališkumu, sprendžiant ieškovo pareikštus prašymus. Apeliaciniame skunde nurodytas nušalinimo pagrindas, kuris susijęs su teisėjos ir ieškovo atstovo giminyste, jau yra išspręstas, todėl pakartotinai negali būti sprendžiamas.

36.3.                      Mano, jog teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Ieškovas, dar 2019 m. gruodžio 19 d. gavęs dokumentą, kurį manė esant reikalinga ginčyti šioje byloje, svarstė iki 2020 m. sausio 15 d. ir tik 2020 m. sausio 15 d., likus vienai dienai iki teismo posėdžio, pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame ginčijo protokolą, gautą 2019 m. gruodžio 19 d. Toks teisių įgyvendinimas negali būti laikomas tinkamu, savalaikiu ir sąžiningu: ieškovo pareiškimo priėmimas neabejotinai ir neišvengiamai būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl teismo atsisakymo priimti patikslintą ieškinio pareiškimą yra nepagrįsti, nes ne teismas buvo neobjektyvus, bet pats ieškovas netinkamai, nesąžiningai, neapdairiai gynė savo teises, nepagrįstai delsdamas pateikti pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo.

36.4.                      Nesutiko su apelianto argumentais dėl asociacijos Ginkūnų medžiotojų būrelio nenuoseklumo, taikant poveikio priemones, dėl poveikio priemonės neadekvatumo ir dėl jos taikymo savalaikiškumo. Pažymėjo, kad pašalintas būrelio narys negali iškelti savo interesų aukščiau asociacijos interesų ir aukščiau kitų jos narių interesų. Ieškovas 2019 m. balandžio 30 d. vykusiame visuotiniame atsakovo narių susirinkime pašalintas už eilę pažeidimų nurodytų Nutarime, kurių kiekvienas atskirai gali būti vertinamas kaip atsakovo Įstatų šiurkštus pažeidimas, užtraukiantis atsakomybę atsakovui. Tokio didelio pažeidimų skaičiaus nebuvo padaręs nei vienas iš atsakovo narių.

36.5.                      Nesutikdamas su atsakovo argumentais, kad buvę būrelio vadovai neišsaugojo P. J. ir A. L. neperdavė atsakovo veiklos dokumentų, nurodė, jog byloje nėra patikimų įrodymų, kad minėti buvę būrelio vadovai neišsaugojo ir/ar neperdavė būrelio veiklos dokumentų. Atkreipė dėmesį, kad abiejų nurodytų būrelio pirmininkų vadovavimo laikotarpis buvo ypač trumpas: P. J. vadovavimas truko dvejus metus (nuo 2003 m. vasario 22 d. iki 2005 m. gegužės 15 d.), A. L. devynis mėnesius (nuo 2005 m. birželio 21 d. iki 2006 m. balandžio 15 d.). Dėl P. J. galimai netinkamo dokumentų saugojimo 2005 m. gegužės 6 d. atsakovo revizijos komisija tyrė P. J. veiklą, sudarė aktą, kuriuo siūlė pareikšti P. J. nepasitikėjimą, pasiūlyti atsistatydinti, įpareigoti P. J. atsiskaityti su būrelio kasa. Nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog P. J. šių rekomendacijų neįvykdė, juo labiau, kad pats ieškovas pripažįsta ir patvirtina, jog P. J. atnešė „maišą“ būrelio dokumentų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad A. L. neišsaugojo kokių nors būrelio veiklos, apskaitos, dokumentų ir/ar jų neperdavė po jo pirmininko pareigas ėjusiam ieškovui.

36.6.                      Sutiko, kad teismas pagrįstai pripažino tinkamais atsakovo argumentus, jog pareiga saugoti Ginkūnų medžiotojų būrelio dokumentus ieškovo vadovavimo laikotarpiu teko būtent būrelio vadovui S. B. ir kad jis šios pareigos niekam nedelegavo. Atsakovo įstatuose nėra konkrečiai įvardinta, kas atsakingas ir kas saugo bei archyvuoja būrelio dokumentus, tačiau sistemiškai aiškindamas Įstatų 4.15. 6.2., 6.4, 7.1., 8.3 punktus bei remdamasis Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktais, teismas sprendė, jog už Ginkūnų medžiotojų būrelio dokumentų (neiš)saugojimą yra atsakingas būrelio pirmininkas, o ieškovo pirmininkavimo laikotarpiu ši pareiga teko būtent ieškovui S. B.; pasibaigus jo pirmininkavimo laikotarpiui, ieškovui kilo pareiga visus dokumentus perduoti naujai išrinktam būrelio pirmininkui B. P..

36.7.                      Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad nėra išsaugotas 2005 m. gegužės 16 d. Ginkūnų medžiotojų būrelio valdybos susirinkimo protokolo Nr. 05/P-01 originalas bei išaiškėjus akivaizdiems šio dokumento klastojimo požymiams, nes ieškovas ir liudytojas S. S. pateikė dviejų skirtingų dokumentų kopijas, todėl teismas pagrįstai rėmėsi CPK 202 straipsniu ir nelaikė šio dokumento įrodymu. Taip pat pažymėjo, jog visi be išimties atsakovo nariai – įskaitant ir patį ieškovą S. B. – patvirtino, jog būrelio veiklos dokumentai S. K. niekuomet nebuvo perduoti. Tai raštu patvirtino ir S. K. Liudytojais byloje apklausti atsakovo nariai visi be išimties parodė, jog S. K. buvo pavesta rinkti nario mokestį, vesti jo apskaitą, jis buvo atsakingas už banko sąskaitos tvarkymą, bet niekados niekas pas S. K. nematė būrelio veiklos dokumentų ir kitų dokumentų, už kurių praradimą poveikio priemonė taikyta ieškovui. Daro prielaidą, jog 2005 m. gegužės 16 d. protokolas Nr.05/P-01 buvo priimtas pagal 2005 m. gegužės 6 d. Revizijos komisijos rekomendacijas dėl piniginių lėšų buvimo vietos, nes S. K. buvo būrelio iždininkas. Būtent ieškovas privalėjo priimti dokumentus, juos saugoti, o negavęs dokumentų – inicijuoti jų išreikalavimo, perdavimo procesus, kelti atsakingų asmenų atsakomybės klausimą.

36.8.                      Atmestini kiti apelianto argumentai, susiję su įrodinėjamu atsakovo nenuoseklumu skiriant nuobaudas. Nurodė, kad 2015 m. liepos 20 d. Ginkūnų medžiotojų būrelio Tarybos susirinkimo protokolas patvirtina, kad J. Š. dėl keturių mėginio trichineliozės tyrimams lydraščių suklastojimo buvo svarstomas, pasisakė posėdyje, nurodė, kad labai gailisi dėl savo padarytų veiksmų. Šis atsakovo nario pažeidimas nesukėlė atsakovui realių neigiamų pasekmių, todėl apelianto pasvarstymai apie tai, kokie padariniai galėjo kilti, atmestini. Apeliantas nutyli ir nevertina 2014 m. spalio 3 d. atsakovo Tarybos susirinkimo protokolo bei galimai kaltų asmenų paaiškinimų. Šiame susirinkime buvo svarstomas ne tik J. Š. pareiškimas dėl neteisėto A. S. elgesio, bet ir A. S. pareiškimas dėl neteisėto J. Š. elgesio. Apeliantas nemini, kad nukentėjusiam nuo būrelio nario A. S. kitam būrelio nariui J. Š. taip buvo paskirta poveikio priemonė – pareikštas įspėjimas. Abu būrelio nariai vienas kitą kaltino neteisėtais veiksmais, abiejų nurodomi neteisėti veiksmai buvo susiję su kiekvienu jų, kaip fiziniu asmeniu, ir nebuvo nukreipti nei prieš būrelį, nei prieš jo valdymo organus; abiejų veiksmus vertino ir turėjo teisę vertinti ikiteisminio tyrimo institucijos bei teismas, taigi atsakovas pagrįstai apsiribojo švelnesnėmis poveikio priemonėmis, nei pašalinimas iš būrelio narių. Atsakovo nuobaudų skyrimo praktika buvo nuosekli, tinkama, individualizuota ir kiekvienu atveju adekvati, atitinkanti padarytus pažeidimus. Pažymėjo, kad atsakovo nariams už bet kokios nusikalstamos veikos padarymą negalėtų būti skiriama griežčiausia poveikio priemonė – pašalinimas iš būrelio narių, kai nenustatytas bent vienas iš Įstatų 4.5 punkte nurodytas pažeidimas. Atsakovas, skirdamas nuobaudas savo nariams, buvo nuoseklus, o deklaratyvūs ieškovo kaltinimai dėl jo atžvilgiu įvykdyto susidorojimo, keršto yra nepagrįsti jokiais bylos įrodymais.

36.9.                      Apelianto teiginių, jog jis buvo persekiojamas ir pašalintas dėl to, kad būrelis jam pralaimėjo civilines bylas ir turėjo atlyginti jose patirtas išlaidas, tokių ieškovo teiginių dėl kitų civilinių bylų ir ieškovo pašalinimo tiesioginio ryšio nepatvirtina jokie byloje esantys ir teismo posėdyje ištirti įrodymai.

36.10.                      Atkreipė dėmesį, kad ieškovas ir šiuo metu nepripažįsta padaręs kokį nors pažeidimą, tuo pačiu dėl padarytų pažeidimų nesigaili, neatsiprašė dėl jų nei būrelio narių, nei vadovo ar tarybos narių, nesiėmė jokių priemonių pažeidimų padariniams sušvelninti ar iš dalies pašalinti net po to, kai ieškovo iniciatyva iškviestas liudyti S. S. teismo posėdyje bylos nagrinėjimo metu pareiškė, jog kažkokiu būdu pas save „atrado“ dalį būrelio prarastų dokumentų, kuriuos S. B. turėjęs perduoti, bet neperdavęs atsakovui.

36.11.                      Nesutiko su apeliantu, kad jam nuobauda buvo paskirta praėjus pernelyg ilgam laikui nuo to laiko, kai nebėra būrelio vadovas, t. y. 2014 m. kovo 30 d. Pažymėjo, kad nuobauda ieškovui už būrelio įstatų pažeidimus skirta pakankamai greitai ir operatyviai, vos tik paaiškėjus ieškovo padarytiems pažeidimams ir jų mastui. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2018 m. lapkričio 13 d. nustatyta, kad Ginkūnų medžiotojų būreliui aplinkybė apie dokumentų neišsaugojimą ar praradimą, ar sunaikinimą paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu. Sulaukęs kasacinio bylos peržiūrėjimo termino pabaigos (2019 m. vasario 13 d.) atsakovas pareikalavo ieškovą pateikti pasiaiškinimą dėl prarastų (neišsaugotų, sunaikintų) dokumentų ir iš karto inicijavo nuobaudos ieškovui skyrimo procedūrą. Atsakovo įstatai numato, jog pašalinimas iš atsakovo narių yra visuotinio susirinkimo kompetencija (Įstatų 3.7 punktas, 4.11.7 punktas), taigi ieškovas buvo pašalintas pirmajame po pažeidimo paaiškėjimo vykusiame atsakovo narių visuotiniame susirinkime 2019 m. balandžio 30 d. 

36.12.                      Atsakovo Įstatai numato dvi poveikio priemones, kurios gali būti taikomos būrelio nariams: narystės sustabdymą ir pašalinimą iš atsakovo narių. 2017 m. balandžio 29 d. ieškovui taikyta švelnesnė priemonė – narystės būrelyje sustabdymas – nepadarė visiškai jokio poveikio: po šios nuobaudos taikymo ieškovas ir toliau ignoravo atsakovo vadovo, valdymo organų reikalavimus, teisėtus nurodymus, jų nevykdė, nebendradarbiavo su valdymo organais, klaidino atsakovo vadovą, narius ir jiems melavo, nurodydamas duomenis apie būrelio dokumentų buvimo vietą, apie asmenis, kurie galimai atsakingi už būrelio dokumentų saugojimą, kartais tvirtindavo, jog dokumentų pas save dar turi, kartais – kad jų nebėra. Pažymėjo, kad ieškovo netinkamas elgesys būrelio, jo narių atžvilgiu nėra atsitiktinis ir vienkartinis, todėl atsakovo vertinimu, teismas pagrįstai vertino ilgesnį laikotarpį ir sistemingą, nesikeičiantį ieškovo elgesį, kuris negali būti laikomas tinkamu.

36.13.                      Dėl sutrumpinto asociacijos pavadinimo pažymėjo, kad tiek ieškovui būnant asociacijos pirmininku, tiek kitais atvejais būdavo dažnai naudojamas sutrumpintas asociacijos pavadinimas. Atsakovas pritaria teismui, jog ieškovas suvokė, iš kokio juridinio asmens yra pašalintas. Pastebėjo, kad Ginkūnų medžiotojų būrelio Įstatų 1.1 punkte nurodoma, jog asociacijos pavadinimas yra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis, tačiau tame pačiame 1.1 punkte dar prieš pilno pavadinimo nurodymą įrašyta, jog „Ginkūnų medžiotojų būrelis (toliau tekste gali būti vadinamas „medžiotojų būreliu“ arba tiesiog „būreliu“)  yra savanoriškas susivienijimas narystės pagrindu“ (atsakovo Įstatų I dalis „Bendrosios nuostatos“).

36.14.                      Nesutiko su apelianto argumentais, kad du asociacijos nariai A. D. ir M. M. nebuvo internetu informuoti apie būsimą visuotinį susirinkimą ir darbotvarkę. Atsakovas pateikė įbylą Informavimo apie Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinį ataskaitinį narių susirinkimą sąrašą, kuriame A. D. (Nr. 13) ir M. M. (Nr. 28) yra pasirašę kaip būrelio nariai, informuoti apie būsimą susirinkimą. A. D. į teismo posėdį negalėjo būti iškviestas ir apklaustas, nes 2020 m. vasario 20 d. mirė. M. M. karantino laikotarpiu nebuvo kviečiamas į teismo posėdžius dėl garbingo amžiaus ir priklausymo rizikos grupei, tačiau ieškovas su tuo visiškai sutiko, jokių prieštaravimų nereiškė ir neprašė šio liudytojo apklausti, todėl neturi tesiės kelti šio klausimo apeliaciniame skunde.

36.15.                      Nurodė, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovas turėjo „asocijuotų narių“ priėmimo į asociaciją klausimą spręsti visuotinio narių susirinkimo metu, tuo pačiu aptardamas ir jų narystės asociacijoje pradžią. Pažymėjo, kad Įstatų 3.1 punkte aptarta „asocijuoto nario“ sąvoka ir ribotos jo teisės: asocijuotas narys neturi teisės balsuoti visuotiniame narių susirinkime. Ieškovo šalinimo metu Ginkūnų medžiotojų būrelyje nebuvo nei fizinių, nei juridinių asmenų, kurie turėtų asocijuotų narių statusą. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d. sprendimu pripažino, kad pagal Ginkūnų medžiotojų būrelio Įstatų 3.1 punktą ir 3.9 punktą Ginkūnų medžiotojų būrelio asocijuotais nariais gali būti tik juridiniai asmenys. Tuo pačiu teismo sprendimu teismas konstatavo ir pripažino, kad „...ieškovai S. J., E. K., S. P. ir K. P. Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo nutarimais buvo priimti Ginkūnų medžiotojų būrelio nariais, nepagrįstai nurodant asocijuoto nario statusą“. Teismas sprendime nurodė, kad nors E. K., S. P., K. P., S. J. pagal Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinių susirinkimų nutarimus buvo priimti į būrelį asocijuotais nariais, tačiau iš tiesų jie priimti tikraisiais nariais dėl to, nes Ginkūnų medžiotojų būrelis sprendė dėl jų narystės visuotiniame susirinkime, kaip to reikalauja Įstatų 4.2.8 punktas. 2016 m. kovo 18 d. sprendimas galioja ir dėl kitų asocijuotų narių, kurie buvo priimti į Ginkūnų medžiotojų būrelį lygiai tokiomis pat sąlygomis ir lygiai tokia pat tvarka, todėl 2016 m. kovo 18 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo asocijuoti nariai S. J., E. K., P. M., K. P., E. G., D. G., S. P. laikomi Ginkūnų medžiotojų būrelio nariais be jokių apribojimų.

36.16.                      Nurodė, kad nė vienas iš atsakovo tarybos narių, nei vienas iš atsakovo visuotinio susirinkimo dalyvių nekvestionavo darbotvarkės klausimo, susijusio su S. B. pašalinimu, įtraukimu į darbotvarkę, o pati darbotvarkė buvo pateikta visiems atsakovo nariams prieš visuotinį susirinkimą įstatuose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovo taryboje buvo patvirtinta visa būsimo susirinkimo darbotvarkė – ne tik su ieškovu siejamas klausimas, todėl nėra pagrindo abejoti, kad nebuvo atsakovo tarybos teikimo dėl ieškovo pašalinimo.

36.17.                      Atsakovas nuosekliai įrodinėjo ir įsiteisėjusiu 2018 m. birželio 11 d. teismo sprendimu yra nustatyta, kad ieškovo narystė buvo sustabdyta už visų skundžiamame nutarime išvardintų būrelio veiklos dokumentų neperdavimą atsakovui, šiam pagrįstai tikintis, jog ieškovas visus dokumentus tebeturi ir anksčiau ar vėliau perduos būreliui. Ieškovo narystė buvo sustabdyta siekiant kaip galima greičiau perimti būreliui reikalingus jo veiklos dokumentus, taip pat siekiant išsiaiškinti, kodėl ieškovas tvirtina, jog šiuos būrelio veiklos dokumentus jau yra atsakovui perdavęs, jeigu jie neperduoti: kam, kada ir kas juos perdavė, kuri jie dingo po perdavimo.

36.18.                      Nurodė, kad po švelnesniosios poveikio priemonės taikymo atsakovui tapo žinoma, jog būrelio dokumentai prarasti, kad nebeįmanoma jų atkurti ir kad ieškovas nuolat tyčia klaidino atsakovo valdymo organus. Šio ieškovo padaryto pažeidimo galutinė paaiškėjimo data gali būti laikoma paties ieškovo nurodyta data, t.y. 2018 m. gegužės 21 d., kai ieškovas esą baigė ieškoti pas save būrelio dokumentų ir esą įsitikino jų nebeturintis. Atsakovas ėmėsi priemonių nustatyti objektyvią tiesą, išsiaiškinti ieškovo elgesio priežastis, išklausyti ieškovo paaiškinimus ir galbūt tikėdamasis pagaliau išgirsti objektyvią tiesą, ieškovo apgailestavimus ir atsiprašymus, paaiškinimus, dėl kokių priežasčių ieškovas tiek laiko kenkė būreliui, tačiau ieškovas pasirinko kitokią taktiką ir tai padarė lemiamą įtaką atsakovo narių balsavimui 2019 m. balandžio 30 d. visuotiniame susirinkime. Pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai tvirtina, jog teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendime įvertino ne tik dokumentų neperdavimo, bet ir jų praradimo, neišsaugojimo, sunaikinimo reikšmę. Teismas vertino tik dokumentų neperdavimą ir su tuo susijusius šalių elgesio aspektus, tačiau nevertino dokumentų praradimo, sunaikinimo, neišsaugojimo reikšmės, nes tai nebuvo ginčo objektas.

36.19.                      Nesutiko su apelianto argumentais, kad esą 2005 m. gegužės 16 d. tarybos posėdžio protokolas (kurio originalas į bylą nebuvo pateiktas ir kuriuo teismas nesirėmė) buvo gautas iš B. P., nes ant jo esantis B. P. parašas. Atsakovas patvirtina, jog šį dokumentą (kopiją) pateikė į „asocijuotų narių“ civilinę bylą ieškovų S. P., B. J., E. K. ir kitų atstovė advokatė. Byloje buvo nustatyta, jog visus šiuos dokumentus ieškovai gavo iš S. B., kuris tuo metu jau nebebuvo atsakovo vadovas ir būrelio pirmininkas. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Apeliacinis skundas netenkintinas.

37.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

38.                      Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

39.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija (Įstatų 1.1.,1.4 punktai). Ginkūnų medžiotojų būrelio aukščiausias valdymo organas – visuotinis narių susirinkimas, kitas kolegialus valdymo organas – taryba, vienasmenis būrelio valdymo organas – būrelio pirmininkas (Įstatų 4.1, 4.9, 4.15 punktai). Įstatai, už grubius įstatų ar medžioklės taisyklių pažeidimus, numato dvi nuobaudų būrelio nariams rūšis – narystės apribojimas (taiko taryba) ir nario pašalinimas (taiko visuotinis narių susirinkimas) (Įstatų 3.6, 3.7, 4.11.10 punktai). Ieškovas S. B. nuo 2006 m. balandžio 15 d. iki 2014 m. kovo 30 d. ėjo būrelio pirmininko pareigas.

40.                      Iš Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos susirinkimo 2019 m. balandžio 11 d. protokolo nustatyta, kad antru klausimu nutarta siūlyti visuotiniam susirinkimui pašalinti S. B. iš Ginkūnų medžiotojų būrelio narių už būrelio dokumentų praradimą (sunaikinimą, neišsaugojimą).

41.                      Iš Ginkūnų medžiotojų būrelio 2019 m. balandžio 30 d. visuotinio ataskaitinio susirinkimo Nr. 2019 – 04 protokolo matyti, jog susirinkimą vedė būrelio pirmininkas B. P. ir 9 darbotvarkėje įrašytu klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl poveikio priemonės S. B. už būrelio dokumentų praradimą (sunaikinimą, neišsaugojimą) skyrimo. Nutarta S. B. pašalinti iš Ginkūnų medžiotojų būrelio narių už „Už visuotinių susirinkimų protokolų priedų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą), dalies visuotinių susirinkimų protokolų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); revizijos (kontrolės) komisijos ataskaitų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); finansinės atskaitomybės dokumentų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); Būrelio Įstatų 7.1-7.3 punktuose numatytų veiklos ataskaitų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą), už nebendradarbiavimą su būrelio valdymo organais klausimais dėl būrelio veiklos dokumentų buvimo vietos ir jų išsaugojimo, už būrelio valdymo organų ilgalaikį tyčinį klaidinimą dėl dokumentų nebuvimo ar saugojimo vietos, už žinomai melagingų duomenų apie dokumentų perdavimą kitiems asmenims teikimą, už nepranešimą būrelio valdymo organams apie dokumentų neišsaugojimą (praradimą, sunaikinimą), t. y. už grubų būrelio įstatų pažeidimą, būrelio valdymo organų nutarimų ir teisėtų nurodymų nevykdymą, už akivaizdų veikimą prieš medžiotojų būrelį“. Susirinkime iš 47 būrelio narių dalyvavo 38 nariai, iš jų 6 būrelio nariai buvo atstovaujami pagal įgaliojimus.

42.                      Būrelio Įstatų 7.1. punkte nustatyta, jog medžiotojų būrelio pirmininkas iki kiekvienų metų kovo 1 dienos parengia ir pateikia visuotiniam narių susirinkimui praėjusių finansinių metų veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša, kiekvieno fizinio ar juridinio asmens reikalavimu būrelis turi sudaryti sąlygas savo buveinėje ar kitais būdais leisti su šia ataskaita visiems susipažinti. Ataskaita turi būti patikrinta kontrolės komisijos. Įstatų 7.3. punktas nustato, jog visuotinis narių susirinkimas gali nustatyti ir kitų reikalavimų metinei veiklos ataskaitai.

43.                      Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-96-949/2016 pripažinta, kad ieškovai S. J. 2008 m. kovo 1 d. Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo nutarimu, E. K., K. P. 2009 m. kovo 7 d. Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo nutarimu, S. P. 2010 m. kovo 6 d. Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo nutarimu buvo priimti į Ginkūnų medžiotojų būrelį, šio būrelio nariais nepagrįstai nurodant asocijuoto nario statusą. Minėtoje byloje E. G., D. G. pateikė pareiškimus dėl ieškinio atsisakymo, atsisakymas nuo ieškinio buvo priimtas ir byla toje dalyje buvo nutraukta.

44.                      2016 m. balandžio 19 d. Ginkūnų medžiotojų būrelio vadovas B. P. rašte nurodė, jog atsižvelgiant į Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą bei jame nurodytus motyvus, visi kiti į būrelį priimti vadinamieji asocijuoti nariai buvo priimti lygiai tokiomis pat sąlygomis, kaip ir teismo sprendime nurodyti ieškovai, todėl nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo visi būrelio asocijuoti nariai S. J., E. K., P. M., K. P., E. G., D. G., S. P. laikomi Ginkūnų medžiotojų būrelio nariais be jokių apribojimų.

45.                      Iš 2014 m. birželio 23 d. dokumentų perdavimo-priėmimo akto nustatyta, jog S. S. būrelio pirmininkui B. P. perdavė būrelio dokumentus: segtuvą „Prašymai 2005-2014“ su būrelio narių ir kitų suinteresuotų asmenų prašymais. Pridedamas išsamus prašymų registracijos sąrašas nuo 2005 m. iki 2014 m. (6 lapai), bei segtuvą „Protokolai“ su 2005-2014 m. sausio mėn. įvykusiais visuotinių bei tarybos susirinkimų protokolais. 2017 m. birželio 12 d. S. S. parašė 2014 m. birželio 23 d. dokumentų perdavimo-priėmimo akto papildymą, kuriame pažymėjo, jog patikslina minėto akto Nr. bei nurodo, jog priedai prie protokolų perduoti nebuvo.

46.                      2014 m. balandžio 19 d. priėmimo-perdavimo aktuose užfiksuota, jog S. B. perdavė, o B. P. priėmė Vidsodžio medžioklės ploto vienete, 2011–2012, 2012–2013 metų medžioklės sezone panaudotus – nepanaudotus medžioklės dokumentus (115 dokumentai), (122 dokumentai) bei Aukštelkės medžioklės ploto vienete, 2011–2012, 2012–2013, 2013–2014 metų medžioklės sezone panaudotus – nepanaudotus medžioklės dokumentus (295 dokumentai) (257 dokumentai) (265 dokumentai).

47.                      2014 m. gegužės 5 d. priėmimo-perdavimo aktuose užfiksuota, jog S. B. perdavė, o B. P. priėmė sutartį, datuotą 2010 m. balandžio 26 d. dėl sumedžiotų gyvūnų.  Ekspertizes ir ataskaitas dėl AKM už 2014 m. vasario, kovo mėn. (4 dokumentai), taip pat antspaudą ir kitus dokumentus. 2014 m. gegužės 5 d. priėmimo-perdavimo aktuose užfiksuota, jog S. B. perdavė, o B. P. priėmė segtuvą su įvairiais dokumentais (134 vnt.) bei kitus daiktus susijusius su būrelio veikla. 2014 m. liepos 10 d. priėmimo-perdavimo akte užfiksuota, jog S. B. perdavė, o B. P. priėmė diplomus, medžioklės tvarkos projektą, ir kitus dokumentus. Padarytas prierašas, jog priėmė 2015 m. vasario 12 d.

48.                      2015 m. sausio 20 d. S. B. prašyme dėl medžioklės lapų išdavimo, dokumentų pateikimo susipažinimui nurodė, kad jis ne kartą į būrelio pirmininką B. P. kreipėsi raštu, el. paštu, telefonu, sms žinutėmis ir, jog būrelio pirmininkas nuo 2014 m. liepos 10 d. neatvyksta atsiimti keleto dokumentų likučių, į S. B. prašymus nereaguoja. 2015 m. sausio 23 d. elektroniniu laišku S. B. pareikalavo būrelio pirmininką B. P. atvykti į S. B. namus atsiimti būrelio dokumentų likučių. Ginkūnų medžiotojų būrelis 2016 m. gruodžio 15 d. ir 2017 m. balandžio 23 d. raštais pareikalavo ieškovą atiduoti 2005 m.–2014 m. visuotinio narių susirinkimo, tarybos protokolų kopijas, visus kitus veiklos, buhalterinius dokumentus, būrelio dokumentus iki 2005 m., duomenis iš būrelio elektroninio pašto. 2016 m. gruodžio 22 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. S. B. į reikalavimus pateikti dokumentus ir duomenis raštu atsakė, kad jokių dokumentų neturi, nes visus perdavęs būreliui.

49.                      2019 m. balandžio 3 d. Ginkūnų medžiotojų būrelis kreipėsi į ieškovą su reikalavimu pateikti išsamų raštišką paaiškinimą dėl prarastų (dingusių) dokumentų, dėl kokių konkrečių priežasčių ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis buvo prarasti ar sunaikinti būrelio 2005 m.–2014 m. kovo 30 d. laikotarpio dokumentai; nurodyti, dėl kokių priežasčių atsisakė bendradarbiauti su būrelio valdymo organais ir t. t. 2019 m. balandžio 9 d. atsakymu S. B. paaiškino, jog nebeturi absoliučiai jokių būrelio dokumentų originalų ir/ar dublikatų, nes visi buvo perduoti naujai po jo išrinktam pirmininkui B. P. Taip pat nurodė, jog absoliučiai visus būrelio dokumentų originalus saugojo S. S., nebent jis ir paimdavo kelis dokumentus esant poreikiui. Taip pat nurodė, jog jeigu S. S. prarado jam patikėtus dokumentus ar jų neperduoda, tai nėra jo atsakomybės dalykas. Pabrėžė, jog būrelyje tebegalioja tarybos priimtas sprendimas, pagal kurį atsakingu asmeniu už būrelio dokumentų saugojimą yra paskirtas S. K.; būrelio kasininkas buvo ne jis, o S. K.; buhalterinę apskaitą tvarkė profesionali buhalterinių paslaugų teikimo firma uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB)  „Jūsų finansininkas“.

50.                      Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-919-641/2018, paliktu galioti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi, atmestas S. B. ieškinys atsakovui Ginkūnų medžiotojų būreliui dėl pripažinimo negaliojančiu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos nutarimą „apriboti S. B. narystę, apribojant S. B. laikinai iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-966-797/2017, Ginkūnų medžiotojų būrelio nario teises, įskaitant (bet neapsiribojant) teisę medžioti, teisę dalyvauti būrelio visuotiniuose susirinkimuose ir balsuoti, ir kitas įstatuose numatytas teises (Įstatų 4.11.10 p.)“, S. B. nuobauda skirta už būrelio dokumentų negrąžinimo, turint pagrindą manyti, jog jie yra pas S. B. ir jis jų pagal būrelio valdymo organo pareikalavimą negrąžina.

51.                      Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-966-797/2017, paliktu galioti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi, atmestas ieškovo Ginkūnų medžiotojų būrelio ieškinys atsakovui S. B. dėl žalos atlyginimo, t. y. 2018 m. balandžio 17 d. pasibaigė būrelio tarybos nutarimu ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – narystės apribojimo – galiojimas. 

52.                      Apeliacijos objektas – teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys pripažinti negaliojančiu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio 2019 m. balandžio 30 d. vykusio visuotinio narių susirinkimo metu priimtą nutarimą dėl S. B. pašalinimo iš būrelio narių.

         Dėl teisės į nešališką teismą

53.                      Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kadangi bylą nagrinėjusi teisėja Irma Valiuškienė yra apelianto atstovo advokato A. K. giminaitė. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pareiškė bylą nagrinėjančiam teismui nušalinimą, tačiau neskundžiama 2019 m. spalio 24 d. nutartimi teismas atmetė atsakovo atstovės pareiškimą. Apelianto vertinimu, teisėja nenusišalinusi nuo bylos nesugebėjo nešališkai išnagrinėti bylos, išlikti objektyvi.

54.                      Sutiktina su apeliantu, kad teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Aktualioje teismo nešališkumo klausimu Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. Hauschildt v. Denmark, no. 154, 24 May 1989, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028, 20 May 1998). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, 21 December 2000, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., Miller and Others v. United Kingdom, nos. 45825/99, 45826/99 and 45827/99, 26 October 2004; Mežnarić v. Croatia, no. 71615/01, 15 July 2005, § 36; Wettstein v. Switzerland, cited above, § 47 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr. Pullar v. United Kingdom, 10 June 1996, Reports 1996-III, § 38). Be kita ko, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96,22 June 2000, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6 September 2005). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. C. A. v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2012). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

55.                      Apeliantas teigia, kad pareiškimo dėl nušalinimo klausimas buvo sprendžiamas tik formaliai, nesvarstant iš esmės, be to teismas nutartyje neatskleidė teisėjos žodinio paaiškinimo turinio. Teisėjų kolegija su apelianto teiginiais nesutinka.

56.                      Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi sprendė dėl atsakovo Ginkūnų medžiotojų būrelio atstovės advokatės J. G. pareikšto nušalinimo bylą nagrinėjančiai teisėjai Irmai Valiuškienei nuo nagrinėjamos bylos. Apeliantas keldamas teisėjos nušalinimo klausimą, remiasi prielaida, kad nutartyje neatskleistas teisėjos žodinio paaiškinimo turinys, nors, kaip matyti iš nutarties, nušalinimo klausimą sprendęs pirmininko pavaduotojas, remdamasis 2019 m. spalio 21 d. parengiamojo posėdžio garso įrašu nustatė, kad teisėja informavo proceso dalyvius, kad ieškovo S. B. atstovą advokatą A. K. ir teisėją sieja tolimi giminystės ryšiai, t. y. atstovo motina ir teisėjos motina yra pusseserės, tarpusavyje nebendrauja, giminystės ryšių nepalaiko, ir nėra nei objektyvių, nei subjektyvių priežasčių nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nėra. 

57.                      Be kita, ko Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012; kt.).

58.                      Remiantis CPK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, jei jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai) ar svainystės ryšiais. Šiuo atveju situacija, kai bylą nagrinėjančią teisėją ir šalies atstovą sieja šoninės giminystės linija, nepatenka į CPK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu nustatytą reguliavimą, svarbu yra tai, kad, šalies atstovas – advokatas, byloje turi tik procesinį teisinį, o ne materialųjį suinteresuotumą bylos baigtimi.

59.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas teisėjui neturėti jokio ryšio su jo nagrinėjamoje byloje dalyvaujančiais asmenimis keliamas, tačiau tai dar nėra priežastis teisėjui nusišalinti. Įrodymų, kurie patvirtintų artimesnio laipsnio teisėjos ir apelianto atstovo ryšį, apeliantas nepateikė. Todėl pagrįstai nušalinimo klausimą sprendęs teismas konstatavo, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą teisėjui nušalinti, turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, bet ne spėjimais ar prielaidomis ir atsakovo atstovės prašymą dėl teisėjos nušalinimo pagrįstai atmetė.

60.                      Kitas apelianto argumentas dėl teisėjos nušalinimo – dėl netinkamo įrodymų vertinimo, dėl nepalankaus atmestų apelianto prašymų, taip pat atmestinas. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų reiškęs bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantas teisėjos nušalinimo klausimą iškėlė tik pirmosios instancijos teismui priėmus jam nepalankų sprendimą. CPK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas (žodžiu arba raštu) prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių pagrįstų teisėjos nušalinimo argumentų, kurie jam nebūtų žinomi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar paaiškėję vėliau, o nepalankaus apeliantui procesinio sprendimo priėmimas ar jo prašymų netenkinimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nesudaro pagrindo nušalinti bylą nagrinėjusią teisėją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai dėl teisėjos, nagrinėjusios bylą pirmosios instancijos teisme, šališkumo nepagrįsti, nes nepateikta įrodymų, realiai patvirtinančių galimą teisėjos šališkumą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepaneigus preziumuojamo teisėjo nešališkumo principo, nėra pagrindo daryti išvadą, jog teisėja buvo šališka.

         Dėl ieškinio tikslinimo

61.                      Ieškinio dalyką priva­loma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jis individualizuoja kiekvieną konkretų civi­linį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia api­brėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teis­mas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis).

62.                      CPK

63.                      Nagrinėjamu atveju ieškovas patikslintą ieškinio pareiškimą teikė 2020 m. sausio 15 d. jau bylą nagrinėjant iš esmės. Apeliantas nurodė, kad ieškinio dalyko pakeitimo būtinumas kilo po to, kai atsakovas 2020 m. sausio 9 d. tinkamai įvykdė teismo įpareigojimą pateikti 2008 m. rugpjūčio 24 d. Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos posėdžio protokolą ir 2019 m. balandžio 11 d. tarybos posėdžio protokolą. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu, nepritarus atsakovo atstovei dėl ieškinio dalyko pakeitimo, įvertinęs, kad patikslintu ieškiniu nėra ginčijamas 2019 m. balandžio 11 d. tarybos posėdžio protokolas, sprendė, kad pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo priėmimas vilkins bylos nagrinėjimą, todėl ieškovo pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsisakė priimti.

64.                      Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovas 2019-12-19 gavęs dokumentą, kurį manė esant reikalinga ginčyti šioje byloje, tik 2020-01-15, likus vienai dienai iki teismo posėdžio, pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame ginčijo protokolą, gautą 2019-12-19. Mano, kad toks teisių įgyvendinimas negali būti laikomas tinkamu, savalaikiu ir sąžiningu, be to ieškovas netinkamai, nesąžiningai, neapdairiai gynė savo teises, nepagrįstai delsdamas pateikti pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, todėl apeliaciniame skunde nurodomi su tuo susiję argumentai yra nepagrįsti.

65.                      Apeliacinio teismo vertinimu ieškovas nesavalaikiai teikė prašymą, be to nenurodė argumentų kokio rezultato, pasekmių siekė prašydamas patikslinti ieškinio dalyką ar pagrindą, be to byloje nėra ir pareiškimo, apie kurį nurodo ieškovas, todėl apeliacinės instancijos teismui net nėra galimybės vertinti ar minimas pareiškimas galėjo turėti ir kokios įtakos ieškovo teisėms nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo priėmimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą ir būtų pažeistas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai, skatinantys šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis). Apelianto argumentas, kad teismas atsisakydamas priimti pareiškimą pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus bei atėmė iš apelianto galimybę procesine prasme pateikti teismui labai svarų papildomą pareikšto ieškinio pagrindą, ir taip išreiškė savo palankumą atsakovui, visiškai nepagristas.

Dėl asociacijos nario pašalinimo iš asociacijos teisėtumo ir pagrįstumo dėl procedūrinių pažeidimų

66.                      Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas, esant procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų pirmiau nurodytas CPK bendro pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

67.                      Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - ir EŽTT), savo jurisprudencijoje pasisakydamas dėl Konvencijos 11 straipsnio, reglamentuojančio asmens teisę jungtis į asociacijas kartu su kitais, yra pažymėjęs, kad šis straipsnis negali būti aiškinamas kaip uždedantis asociacijoms ar organizacijoms pareigą priimti į savo gretas bet kurį asmenį, kuris to pageidauja. Ten, kur asociacijos yra suformuotos iš žmonių, kurie, palaikydami konkrečias vertybes ar idealus, ketina siekti bendrų tikslų, neturėjimas jokios galimybės kontroliuoti asociacijų narystės klausimų prieštarautų šios laisvės efektyvumui (2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 11002/05). Susidūrus dviem konkuruojantiems – asociacijos ir jos nario –interesams, kiekvienu atveju nustatytina teisinga ir tinkama pusiausvyra.

68.                      Kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

69.                      Kasacinėje byloje, kurioje taip pat buvo sprendžiamas ginčas dėl pašalinimo iš medžiotojų būrelio, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (žr., pvz.,  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).

70.                      Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme (toliau – Asociacijų įstatymas) tiesiogiai nereglamentuojama asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarka ir sąlygos. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą šios teisinės formos juridiniai asmenys įpareigojami tai nustatyti įstatuose. Atsakovo įstatų 4.7 punkte nustatyta, kad būrelio nariai gali būti pašalinami valdybos siūlymu visuotiniame narių susirinkime, jei būrelio narys nevykdo įstatų. Įstatų 3.7 punkte nurodyta, kad būrelio nariai gali būti pašalinti tarybos siūlymu visuotiniame narių susirinkime, tuo atveju jeigu grubiai pažeidžia Įstatus, nesilaiko medžioklės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nevykdo būrelio valdymo organų nutarimų, akivaizdžiai veikia prieš medžiotojų būrelį, viršija įgailijimus, nemoka nario mokesčio.

71.                      Byloje nustatyta, kad Ginkūnų medžiotojų būrelis yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įregistruotas Juridinių asmenų registre, kurio teisinė forma – asociacija. Kaip minėta, apeliantas S. B. nuo 2006 m. balandžio 15 d. iki 2014 m. kovo 30 d. ėjo Ginkūnų medžiotojo būrelio pirmininko pareigas. Apeliantas 2019 m. balandžio 30 d. vykusiame Ginkūnų medžiotojo būrelio visuotinio ataskaitinio susirinkime buvo pašalintas už eilę pažeidimų: už visuotinių susirinkimų protokolų priedų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); už dalies visuotinių susirinkimų protokolų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); už revizijos (kontrolės) komisijos ataskaitų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); už finansinės atskaitomybės dokumentų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); už Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatų 7.1-7.3 punktuose numatytų veiklos ataskaitų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); už nebendradarbiavimą su būrelio valdymo organais klausimais dėl būrelio veiklos dokumentų buvimo vietos ir jų išsaugojimo; už būrelio valdymo organų ilgalaikį tyčinį klaidinimą dėl dokumentų nebuvimo ar saugojimo vietos; už žinomai melagingų duomenų apie dokumentų perdavimą kitiems asmenims teikimą, už nepranešimą būrelio valdymo organams apie dokumentų neišsaugojimą (praradimą, sunaikinimą), t. y. už grubų būrelio įstatų pažeidimą, būrelio valdymo organų nutarimų ir teisėtų nurodymų nevykdymą, už akivaizdų veikimą prieš medžiotojų būrelį.

72.                      Byloje nustatyta, kad visuotiniame narių susirinkime apelianto veiksmus svarstė trisdešimt šeši būrelio nariai, iš kurių devyniolika balsavo už apelianto pašalinimą iš būrelio. Taigi dauguma asociacijos narių tokiu būdu įgyvendino asociacijos narystės kontrolės teisę, išreikšdami nepasitikėjimą apeliantu.

73.                      Apeliantas teigia, kad nuobauda apskritai negalėjo būti taikoma, nes nuo to laiko, kai jis nebeina pirmininko pareigas nuo 2014 m. kovo 30 d. praėjo pernelyg daug laiko. Teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka. Pažymėtina, kad nei Asociacijų įstatyme, nei Būrelio įstatuose nenustatyta, per kiek laiko nuo būrelio įstatų pažeidimo gali būti sprendžiamas nario pašalinimo iš būrelio klausimas.  Pvz., Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą. Nagrinėjamu atveju, Šiaulių apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-919-641/2018, ieškovas 2018 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje galutinai pareiškė, kad dokumentų neberanda, todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į skundą argumentais,  jog atsakovui 2018 m. birželio 11 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2018 m. lapkričio 13 d, nustatyta aplinkybė apie Ginkūnų medžiotojų būrelio dokumentų buvusių pas apeliantą neišsaugojimą arba praradimą arba sunaikinimą. Atsakovas 2019 m. balandžio 3 d. pareikalavo iš apelianto pateikti paaiškinimą dėl prarastų (dingusių) laikotarpiu 2005 m. – 2014 m. kovo 30 d. dokumentų, t. y. praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams nuo minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes spręstina, kad šio termino nėra pagrindo vertinti, kaip nepagrįsto delsimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi protingumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) daro išvadą, kad Nutarimas dėl apelianto pašalinimo iš Ginkūnų medžiotojų būrelio buvo priimtas per protingą terminą nuo pažeidimų paaiškėjimo, per pirmąjį vykusį Ginkūnų medžiotojų būrelio narių visuotinį susirinkimą – 2019 m. balandžio 30 d.

74.                      Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad Nutarimą priėmė neegzistuojantis juridinis asmuo – Ginkūnų medžiotojų būrelis, nes jis priklauso asociacijai, kurios pavadinimas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis. Iš 2014 m. balandžio 30 d. vykusio Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotiniame susirinkimo protokolo nustatyta, kad apeliantas susirinkime dalyvavo, davė paaiškinimus dėl nuobaudos skyrimo, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad apeliantas suvokė, kokio konkretaus juridinio asmens susirinkime dalyvauja, koks juridinis asmuo priėmė Nutarimą. Taip pat pažymėtina, kad  Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis įstatų 1.1. punkte įvardijamas sutrumpintai, kaip „Ginkūnų medžiotojų būrelis“, „medžiotojų būrelis“ arba „būrelis“, ginčijamame Nutarime įvardijamas „LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelis“, „Ginkūnų medžiotojų būrelis“, „Būrelis“. Teismo vertinimu nustatytą aplinkybę dėl neišsamaus ir pilno pavadinimo yra pagrindas vertinti kaip techninę klaidą, neturinčią esminęs reikšmės nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui, nei esminę klaidą nulėmusią nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kolegijos vertinimu apelianto argumentai dėl Nutarimo neteisėtumo šiuo pagrindu nepagrįsti, bei per daug formalūs. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad 2019 m. balandžio 30 d. visuotinio susirinkimo protokole nėra nurodytas pilnas asociacijos pavadinimas, kai iš protokolo turinio yra aišku, kokio juridinio asmens visuotinio ataskaitinio susirinkimo metu buvo priimtas Nutarimas, nesudaro pagrindo šį Nutarimą pripažinti neteisėtu, juo labiau, kad minėto protokolo dalis (9 punktas), ( šios nutarties 41 punktas) atitinka CK 2.90 straipsnio reikalavimus, keliamus protokolui.

75.                      Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo apelianto argumentų dėl atsakovo nuoseklumo taikant nuobaudas. Apeliantas atsakovo nenuoseklumą grindžia šiomis aplinkybėmis, jog ankstesniems Ginkūnų medžiotojų būrelio vadovams P. J. ir A. L. nebuvo taikytos nuobaudos, o būrelio nariui J. Š., kuris buvo nuteistas už Ginkūnų medžiotojų būrelio dokumentų klastojimą, bei nariui A. S. už J. Š. sumušimą buvo skirtos nuobaudos nesusijusios su pašalinimu iš asociacijos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Ginkūnų medžiotojų būreliui P. J. vadovavo nuo 2003 m. vasario 22 d. iki 2005 m. birželio 21 d., o A. L. – nuo 2005 m. birželio 21 d. iki 2006 m. balandžio 15 d., t. y. iki apeliantui pradedant vadovauti apeliantui, kurio kadencija truko nuo 2006 m. balandžio 15 d. iki 2014 m. kovo 30 d., taip pat apeliantas nuo 2006 m. gegužės 29 d. iki 2014 m. kovo 30 d. buvo Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos pirmininkas ir jis veikė kaip vienasmenis atstovas juridinio asmens vardu. Apeliantas kaip vienasmenis valdymo organas ir kolegialaus valdymo organo (tarybos) pirmininkas, galėjo ir privalėjo inicijuoti iš ankstesnių pirmininkų dokumentų perėmimo procedūrą, pareikalauti iš jų paaiškinimų, inicijuoti poveikio priemonių taikymo procedūras, tačiau byloje tokių duomenų nėra, kaip ir nėra byloje duomenų, patvirtinančių, kad minėti ankstesni Ginkūnų medžiotojų būrelio vadovai būtų padarę pažeidimus, susijusius su dokumentų neišsaugojimu ir/ar praradimu.

76.                      Ginkūnų medžiotojų būrelio narys J. Š. Šiaulių apygardos 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl keturių trichineliozės tyrimu suklastojimu. 2015 m. liepos 20 d. Ginkūnų medžiotojų būrelio protokole užfiksuota, kad J. Š. dėl savo veiksmų labai gailėjosi, be to byloje nėra duomenų, kad šiais veiksmais J. Š. būreliui būtų sukėlęs neigiamus padarinius. 2015 m. liepos 20 d. priimtas nutarimas J. Š. neskirti medžioklės vadovu visam 2015–2016 m. medžioklės sezonui. Ginkūnų medžiotojų būrelio 2014 m. spalio 3 d. susirinkimo protokole14-Nr. 5 užfiksuota, kad J. Š. prašymu svarstytas A. S. poelgis dėl J. Š. sumušimo medžioklės plotuose, Susirinkimo metu A. S. neigė mušęs J. Š., bet pripažino, kad gynė savo garbę. Jam už tokį elgesį buvo priimtas nutarimas apriboti A. S. narystę (Įstatų 3.4.1. punktas) dalyvauti renginiuose, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Taip pat šio susirinkimo metu, A. S. prašymu, buvo svarstytas J. Š. elgesys dėl to, kad jis važinėjosi motociklu per A. S. žemę ir uždavinėjo provokuojančius klausimus, dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. J. Š. neigė važiavęs per A. S. priklausančius pasėlius, tvirtino, kad važinėjosi pravažinėtu keliuku. Priimtas nutarimas už neetišką elgesį būrelio narių atžvilgiu, J. Š. įspėti žodžiu.

77.                      Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad J. Š. ir A. S. veiksmai nebuvo nukreipti prieš Ginkūnų medžiotojų būrelį ir būreliui jokios žalos nepadarė, todėl atsakovas jiems skyrė švelnesnes poveikio priemones nei pašalinimą iš būrelio narių. Įstatų 3.6. ir 3.7. punktuose reglamentuota, kada gali būti skirtas pašalinimas iš būrelio narių, už grubų Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatų pažeidimą, medžioklės veiklą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymą, būrelio valdymo organų nutarimų ir teisėtų nurodymų nevykdymą, akivaizdų veikimą prieš medžiotojų būrelį, įgaliojimų viršijimą, nario mokesčio nemokėjimą), todėl ne už bet kokį pažeidimą gali būti skirta griežčiausia poveikio priemonė – pašalinimas iš būrelio narių. Vien konkrečių ieškovo aplinkybių nurodymas pats savaime nesudaro pagrindo priimti identiškus sprendimus. Kiekvienu atveju dėl poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į konkrečias aplinkybes, įvertinama visuma duomenų, pačio asmens, kuriam taikomos poveikio priemonės elgesys, pripažinimas, kad yra padarytos klaidos, siekimas jas ištaisyti, pakeisti savo elgesį ir pan. Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad minėtiems būrelio nariams poveikio priemonės nesusijusios su pašalinimu iš būrelio, skirtos už kitus pažeidimus, nei numatyta Įstatų 3.6. ir 3.7. punktuose, neturi pagrindo išvadai, kad atsakovas yra nenuoseklus skirdamas nuobaudas.

78.                      Apeliantas teigia, kad būrelyje yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, ir tai nėra pirmasis šalių tarpusio teisinis ginčas. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir dar vieno labai reikšmingo apelianto išsakyto argumento, kad tai yra kerštas dėl atsakovo pralaimėtų civilinių bylų Nr.e2-177-907/2015, Nr.2-96-949/2016, Nr.e2-966-797/2017, ko pasėkoje atsakovas turėjo atlyginti apeliantui gana dideles bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikti teismų procesiniai dokumentai leido spręsti, jog apeliantas yra persekiojamas atsakovo nuo pat 2014 metų, bandant rasti priežastį jį pašalinti iš asociacijos narių, kol buvo surasta dingstis dėl tariamo asociacijos veiklos dokumentų neišsaugojimo, sunaikinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu apelianto nurodyti argumentai dėl kerštavimo apsiriboja tik jų nurodymu, tačiau neįrodyti, todėl  juos vertinti pagrįstais nėra jokio teisinio pagrindo.  

79.                      Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo pažeista Ginkūnų medžiotojų būrelio narių informavimo apie 2019 m. balandžio 30 d. visuotinio ataskaitinio susirinkimo procedūra, kadangi „Informavimo apie Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo sąraše 2019 m. balandžio 30 d.“ nėra žymos, jog pasirašytinai informuoti asmenys, kaip ir susirinkime nedalyvavę A. D. ir M. M., buvo supažindinti su susirinkimo darbotvarke, todėl teismui šių dviejų asmenų neapklausus liudytojais, negalima nustatyti, ar jiems buvo žinoma, jog susirinkime bus sprendžiamas apelianto pašalinimo iš būrelio klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu tenkino ieškovo prašymą ir nutarė kviesti į 2020 m. sausio 16 d. teismo posėdį atvykti liudytojus A. D. ir M. M., tačiau minėti asmenys į posėdį neatvyko, todėl buvo kviečiami atvykti liudyti pakartotinai.

80.                      2020 m. birželio 9 d. teismo posėdyje paaiškėjo, kad liudytojas A. D. 2020 m. vasario 20 d. mirė, taip pat šio posėdžio metu buvo nutarta į kitą teismo posėdį nebekviesti neatvykusį liudytoją M. M. dėl jo priskyrimo rizikos grupei, atsižvelgiant į valstybės mastu paskelbtą karantiną. Teismo posėdžio metu ieškovas tam neprieštaravo ir nebeprašė vėlesniame posėdyje apklausti liudytoju M. M., todėl nėra pagrindo spręsti, kad šio asmens neapklausus liudytoju buvo pažeistos CPK nuostatos.  2020 m. sausio 16 d teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. P. patvirtino, jog apie 2019 m. balandžio 30 d. visuotinį susirinkimą jį informavo atvažiavęs B. P., kuris įteikė pranešimą, kad vyks susirinkimas daugiau nei prieš 14 dienų, apie darbotvarkę buvo pranešta, nes viskas buvo surašyta pranešime. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors minėti liudytojai ir nebuvo apklausti, tačiau apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad A. D. ir M. M. nežinojo, kokie klausimai bus svarstomi susirinkimo metu, kad jiems nebuvo žinoma, jog susirinkime bus sprendžiamas apelianto pašalinimo iš būrelio klausimas, ir tai lėmė jų nedalyvavimą susirinkime ir kita. Teismui nėra pagrindo spręsti, kad buvo pažeista Ginkūnų medžiotojų būrelio narių informavimo apie 2019 m. balandžio 30 d. visuotinį ataskaitinį susirinkimą, procedūra.   

81.                      Apeliantas skunde teigia, kad 2019 m. balandžio 30 d. susirinkime dalyvavę P. M., E. G. ir D. G. nėra Ginkūnų medžiotojų būrelio nariai, nes dėl jų priėmimo nėra priimtas atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimas, todėl jie neteisėtai balsavo apelianto pašalinimo iš asociacijos klausimu. Bylos duomenimis Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d. sprendime, civilinėje byloje Nr. 2-96-949/2016, pripažino, jog Įstatų 4.2.8. papunktyje įtvirtinta, kad teisė priimti sprendimą dėl narių priėmimo ir pašalinimo iš medžiotojų būrelio suteikta būrelio valdymo organui – visuotiniam narių susirinkimui. Būrelio taryba, pagal Įstatų 4.11.7. papunktį, teikia visuotiniam narių susirinkimui klausimus dėl narių priėmimo ar pašalinimo. Naujus narius į būrelį priima būrelio taryba pagal rašytinį prašymą, tvirtina visuotinis susirinkimas (Įstatų 3.2 punktas). Įstatų 3.1 punktas numato, kad būrelio nariais gali būti fiziniai asmenys. Būrelio veikloje su patariamuoju balsu gali dalyvauti visi pritariantys jo tikslams juridiniai asmenys – pripažįstantys ir vykdantys šiuos įstatus bei įsipareigoję mokėti nario įmokas (asocijuoti nariai). Remiantis Įstatų 3.9 punktu asocijuoti nariai turi tas pačias teises ir pareigas, išskyrus sprendžiamojo balso teisę visuotiniame narių susirinkime. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo visuotinio narių susirinkimas yra priėmęs sprendimą dėl ieškovų priėmimo į būrelį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), konstatavo, kad atsakovas, neturėdamas teisės pagal įstatus priimti ieškovus į būrelį asocijuotais nariais, visuotiniame narių susirinkime priėmęs sprendimą priimti ieškovus į būrelį, ribodamas ieškovų teisę naudotis būrelio narių teisėmis, pažeidė būrelio Įstatus, tokiu būdu neteisėtai varžė ieškovų teises ir konstatavo, kad S. J., A., S. P. ir K. P. atsakovo visuotinio narių susirinkimo nutarimais buvo priimti į atsakovo būrelį šio būrelio nariais, nepagrįstai nurodant asocijuoto nario statusą (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

82.                      Ginkūnų medžiotojų būrelio vadovas, vadovaudamasis įsiteisėjusiu 2016 m. kovo 18 d. teismo sprendimu, 2016 m. balandžio 19 raštu „Dėl asocijuotų narių“ nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad visi kiti į Ginkūnų medžiotojų būrelį priimti vadinamieji asocijuoti nariai buvo priimti lygiai tokiomis pat sąlygomis, kaip ir teismo sprendime nurodyti ieškovai, visų jų priėmimas į būrelio narius buvo svarstomas visuotiniame narių susirinkime, jie sumokėjo stojamąjį mokestį, mokėjo nario mokestį, dalyvavo būrelio veikloje, jie nėra pašalinti iš Ginkūnų medžiotojų būrelio ir t. t., todėl nuo 2016 m. kovo 18 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo visi aukščiau nurodytomis sąlygomis priimti Ginkūnų medžiotojų būrelio asocijuoti nariai S. J., E. K., P. M., K. P., E. G., D. G., S. P. laikomi Ginkūnų medžiotojų būrelio nariais be jokių apribojimų. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad atsakovas asocijuotų narių priėmimo klausimą turėjo spręsti visuotinio narių susirinkimo metu. Teismas 2016 m. kovo 18 d. sprendime suformavo praktiką, kada asocijuoti nariai tampa Ginkūnų medžiotojų būrelio nariais be jokių apribojimų, todėl Ginkūnų medžiotojų būrelio vadovas, vadovaudamasis įsiteisėjusiu teismo sprendimu, 2016 m. balandžio 19 raštu „Dėl asocijuotų narių“ pagrįstai asocijuotus narius, atitinkančius minėtame teismo sprendime nurodytas sąlygas, pripažino Ginkūnų medžiotojų būrelio nariais be jokių apribojimų. Teisėjų kolegija įvertinusi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimo turinį ir 2016 m. balandžio 19 d. Ginkūnų medžiotojų būrelio pirmininko raštą „Dėl asocijuotų narių“, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2019 m. balandžio 30 d. visuotiniame susirinkime visi dalyvavę būrelio nariai turėjo balsavimo teisę ir teisėtai ja pasinaudojo.

83.                      Apeliantas nurodė, kad pagal Įstatų 4.11.7 punktą, teisė teikti narių priėmimo ar narių pašalinimo iš asociacijos klausimus visuotiniam narių susirinkimui priskirta tik atsakovo tarybai. Jo vertinimu iš 2019 m. balandžio 11 d. vykusio atsakovo tarybos posėdžio protokolo matyti, kad taryba klausimu „Dėl poveikio priemonės S. B. už būrelio dokumentų praradimą (sunaikinimą, neišsaugojimą) skyrimo“ net nebalsavo. Todėl nesant tarybos balsavimo nebuvo priimtas ir pats sprendimas dėl jo šalinimo iš būrelio narių klausimo pateikimo visuotiniam narių susirinkimui. Be to, 2019 m. balandžio 11 d. vykusiame atsakovo tarybos posėdyje ieškovo šalinimo priežastimi taryba įvardino tik dokumentų praradimą, tačiau visuotiniame narių susirinkime pašalinimo priežastys pagausėjo kelis kartus. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas, kiekvienas juridinio asmens valdymo organo sprendimas gali būti ginčijamas CK 2.87 straipsnio 4 dalies pagrindais. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta  duomenų, kurie patvirtintų, jog aktualiu klausimu nebuvo balsuojama. Be to, nei vienas iš atsakovo tarybos narių, atsakovo visuotinio susirinkimo dalyvių nekvestionavo darbotvarkės klausimo, susijusio su S. B. pašalinimu, įtraukimu į darbotvarkę, o pati darbotvarkė buvo pateikta visiems atsakovo nariams prieš visuotinį susirinkimą įstatuose nustatyta tvarka ir terminais. Be to, atsakovo taryboje buvo patvirtinta visa būsimo susirinkimo darbotvarkė – ne tik su ieškovu siejamas klausimas, todėl nėra pagrindo abejoti, kad nebuvo atsakovo tarybos teikimo dėl ieškovo pašalinimo. Atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių apelianto argumentai iškeltu klausimu nepagrįsti.

Dėl asociacijos nario pašalinimo iš asociacijos teisėtumo ir pagrįstumo dėl materialinių     pažeidimų

84.                      Apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jo argumentus, kad jis už tapatų pažeidimą yra baudžiamas antrą kartą. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka. Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos 2017 m. balandžio 27 d. susirinkimo protokole Nr. 4 užfiksuota, kad jog būrelio taryba, apsvarsčiusi klausimą dėl būrelio nario S. B. padaryto įstatų pažeidimo ir būrelio valdymo organo (pirmininko) nurodymų nevykdymo, remdamasi aplinkybėmis, jog S. B. žinioje yra būreliui priklausantys dokumentai, S. B. į daugkartinius žodinius bei raštiškus raginimus grąžinti minimus dokumentus apsiriboja atsakymais – „aš juos atidaviau“ arba „o gal kur nors ir yra“ – ir galutiniame rezultate jų negrąžina, o tai, kad S. B. turi šiuos dokumentus patvirtina faktai, nes minimi dokumentai buvo pateikti anksčiau vykusiuose teisminiuose procesuose, nutarė laikinai iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-966-797/2017 apriboti S. B. narystės teises, įskaitant (bet neapsiribojant) teisę medžioti, teisę dalyvauti būrelio visuotiniuose susirinkimuose, balsuoti ir kitas įstatuose numatytas teises (Įstatų 4.11.10. punktas).

85.                      Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendime konstatuota, kad Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos 2017 m. balandžio 27 d. susirinkime apeliantui nuobauda skirta už būrelio dokumentų negrąžinimą, turint pagrindą manyti, jog jie yra pas ieškovą S. B.  ir jis jų pagal būrelio valdymo organo pareikalavimą negrąžina. Minėtame sprendime teismas svarbiu aspektu šioje individualioje situacijoje laikė ir ieškovo (ne)sąžiningumo aspektą, kadangi, tiek iš ieškovo rašytinių atsakymų į atsakovo pareikalavimus grąžinti dokumentus, tiek iš paties ieškovo teisme paaiškinimų matyti, jog ieškovo paaiškinimai dėl jo pirmininkavimo laikotarpiu sudarytų būrelio dokumentų buvimo vietos yra prieštaringi. Vienok, ieškovas teigė visus būrelio dokumentus grąžinęs jau 2014 m. birželio 23 d. būreliui. Vėliau (teisme) tvirtino dalį jų grąžinęs būrelio pirmininkui B. P. be priėmimo – perdavimo akto (tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, o trečiasis asmuo B. P. šią aplinkybę kategoriškai paneigė). Dar vėliau teigė, jog visus būrelio dokumentų originalus laikė ir vedė jų apskaitą būrelio narys S. S., jog į bylų procesus pateikė pas save namuose rastų kai kurių dokumentų dublikatus. Dar vėliau - jog nekontroliavo ir apskritai nežino, ar S. S. turi visus 2005-2014 m. būrelio veiklos dokumentus bei, jog žinojo kokių dokumentų atsakovui nepateikė, o būrelio metinių veiklos ataskaitų atsakovui nepateikė, nes savo pirmininkavimo būrelyje laikotarpiu jų nesaugojo ir neišsaugojo. Teismas sprendė, kad visos šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog ieškovas buvo nenuoseklus savo parodymuose, galimai tokiu būdu rinkdamasis jam palankią gynybinę versiją, tačiau nežiūrint to, byloje surinktų įrodymų visuma teismui leidžia daryti išvadą, jog ieškovas iš esmės pripažino iki šiol būreliui dalies reikalaujamų dokumentų, kurie buvo jo, kaip būrelio pirmininko, žinioje iki 2014 m. kovo 30 d. ir kuriuos jis privalėjo saugoti bei pasibaigus jo pirmininkavimo kadencijai perduoti būreliui, naujai išrinktam būrelio pirmininkui neatidavęs. Teismas pažymėjo, kad skundžiamas būrelio nutarimas laikinai apriboti ieškovo narystę būrelyje buvo priimtas laikantis visuomeninio ir prevencinio poveikio priemonių taikymo procedūros, būrelio nario garantijų pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatas, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatų bei bendrųjų teisės principų, įtvirtintų CK 1.5 straipsnyje, buvo proporcingas padarytam pažeidimui, drausminės nuobaudos – narystės ribojimo - procedūrinių ir materialinių pažeidimų, kurie sudarytų teisinį pagrindą pripažinti S. B. narystės apribojimą neteisėtu, teismas nenustatė. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad ir po minėtos poveikio priemonės taikymo S. B. išliko pareiga konkrečius dokumentus perduoti, prarastus dokumentus esant galimybei įstatymų numatyta tvarka atkurti ir pan.  

86.                      Vertinant apelianto argumentą, kad atsakovas jau buvo jam skyręs nuobaudą – apriboti S. B. narystės teises, įskaitant (bet neapsiribojant) teisę medžioti, teisę dalyvauti būrelio visuotiniuose susirinkimuose, balsuoti ir kitas įstatuose numatytas teises, todėl jo pašalinimas iš atsakovo narių už tą patį pažeidimą prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam principui non bis in idem, kuris reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). 

87.                      Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendime nustatyta, kad būrelio narys S. S. 2014 m. birželio 23 d. perdavė atsakovui 2005–2014 m. asmenų prašymus bei visuotinio narių susirinkimo ir tarybos protokolus. Tiek liudytojo S. S. parodymais, tiek ir paties ieškovo teisme duotais paaiškinimais nustatyta, jog atsakovui nebuvo perduoti 2005–2014 m. visuotinio narių susirinkimo ir tarybos protokolų priedai, metinės veiklos ataskaitos, kurias ieškovas pripažino laikęs nereikšmingomis ir neišsaugojęs. Kaip minėta, nors ieškovas teisme tvirtino, jog visus būrelio dokumentų originalus saugojo tuometinis būrelio tarybos narys S. S., tačiau šis teisme paliudijo niekada būrelio metinių veiklos ataskaitų neturėjęs ir nesaugojęs, o visuotinio narių susirinkimo bei tarybos protokolų priedų nesaugojęs, kaip nereikšmingų. Taip pat teismo sprendime nustatyta, kad ieškovas teigė visus būrelio dokumentus grąžinęs jau 2014 m. birželio 23 d. Vėliau (teisme) tvirtino dalį jų grąžinęs būrelio pirmininkui B. P. be priėmimo-perdavimo akto (tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, o trečiasis asmuo B. P. šią aplinkybę kategoriškai paneigė, dar vėliau teigė, jog visus būrelio dokumentų originalus laikė ir vedė jų apskaitą būrelio narys S. S., jog į bylų procesus pateikė pas save namuose rastų kai kurių dokumentų dublikatus. Dar vėliau – jog nekontroliavo ir apskritai nežino, ar S. S. turi visus 2005–2014 m. būrelio veiklos dokumentus bei, jog žinojo kokių dokumentų atsakovui nepateikė, o būrelio metinių veiklos ataskaitų atsakovui nepateikė, nes savo pirmininkavimo būrelyje laikotarpiu jų nesaugojo ir neišsaugojo.

88.                      Įsiteisėjus 2018 m. birželio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimui atsakovo vadovas 2019 m. balandžio 3 d. raštu pareikalavo iš atsakovo raštu paaiškinti, kuriame prašė nurodyti dėl kokių konkrečių priežasčių ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis buvo prarasti ar sunaikinti Ginkūnų medžiotojų būrelio 2005 m.–2014 m. kovo 30 d. laikotarpio dokumentai, už kurių išsaugojimą ir perdavimą naujai išrinktiems valdymo organams buvo atsakingas S. B., kaip Ginkūnų medžiotojų būrelio pirmininkas. Taip pat buvo paprašyta pateikti rašytinį paaiškinimą dėl visų visuotinių ataskaitinių susirinkimų priedų, įskaitant (bet neapsiribojant) susirinkimų dalyvių sąrašus, balsavimo rezultatus, o taip pat kitus priedus, kurie pagal teisės aktus ir/ar visuotinių susirinkimų protokolus ir/ar būrelio įstatus privalėjo būti pridėti prie protokolo, praradimo (ar sunaikinimo); dėl revizijos (kontrolės) komisijos ataskaitų praradimo (ar sunaikinimo); dėl finansinės atskaitomybės dokumentus praradimo (ar sunaikinimo); dėl Būrelio įstatų 7.1-7.3 punktuose numatytų veiklos ataskaitų praradimo (ar sunaikinimo). Be to, apelianto pareikalauta raštu nurodyti, dėl kokių priežasčių jis atsisakė bendradarbiauti su būrelio valdymo organais (pirmininku, Taryba) ir kodėl apeliantas teikė dėl būrelio dokumentų prieštaringus, vis kitokius, nenuoseklius paaiškinimus, kodėl S. B. vis žadėjo dokumentų paieškoti savo namuose, o vėliau teigė, kad dokumentų niekuomet neturėjo ir kad juos saugoti privalėjo kiti būrelio nariai (S., K.); pareikalauta paaiškinti, kodėl kai kuriuos turėtus būrelio dokumentų originalus (ar jų dublikatus) S. B. perdavė ne būrelio valdymo organams, bet juose nedalyvaujantiems būrelio nariams (S. P., K. J.) ir taip juos prarado, žinodamas, kad šių dokumentų originalų ar dublikatų būrelis neturi.

89.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo reikalaujamus – būrelio visuotinio susirinkimo ir tarybos protokolų priedų, metinių veiklos ataskaitas, vadovaujantis CK 2.90 straipsnio 2, 3 dalimis bei Įstatų 7.1 punktu, metinės veiklos ataskaitos yra nuolat būrelyje saugotini, vieši dokumentai, o būrelio valdymo organų protokolų priedai yra privalomi dokumentai, kurie turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų.

90.                      Apeliantas 2019 m. balandžio 9 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad nebeturi jokių dokumentų, dalis jų buvo perduota atsakovo vadovui B. P., dalį dokumentų pirmininkui perdavė S. S., kuris galimai perdavė ne visus dokumentus ir galimai nori diskredituoti ieškovą, nes S. S. pagal būrelyje nusistovėjusią praktiką turėjo absoliučiai visus reikalaujamų dokumentų originalus ir jis galimai dokumentus prarado arba jų neperduoda pirmininkui. Be to, būrelyje buvo priimtas 2005 m. gegužės 16 d. tarybos sprendimas, pagal kurį atsakingu asmeniu už būrelio dokumentų saugojimą paskirtas S. K., kuris buvo būrelio kasininkas, o buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Jūsų finansininkas“.

91.                      Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad dėl apelianto nenuoseklių ir prieštaringų teiginių, atsakovo vadovo klaidinimų, nenuoseklaus elgesio, 2017 m. balandžio 27 d. Nutarimu skiriant narystės apribojimą (sustabdymą), Ginkūnų medžiotojų būrelis pagrįstai manė, jog apeliantas vis dar turi būrelio veiklos dokumentus. Apeliantas tvirtino, jog vis dar ieško pas save būrelio dokumentų ir, kaip nurodyta 2018 m. birželio 11 d. sprendime, baigė jų ieškoti tik 2018 m. gegužės 22 d. išvakarėse. Tik po narystės sustabdymo, po liudytojo S. S. apklausos civilinėje byloje Nr. 2-919-641/2018 ir po ieškovo parodymų bei teismo išvadų atsakovui tapo žinoma, kad ieškovas prarado būrelio veiklos dokumentus, kad jų neišsaugojo, galimai sunaikino; kad ieškovas atsakovo pirmininkui ir valdymo organams nuolat melavo, išsisukinėjo, teikė prieštaringus ir žinomai neteisingus žodinius ir rašytinius paaiškinimus, klaidino visus kitus būrelio narius ir juos apgaudinėjo, pakartotinai nurodydamas žinomai neteisingus duomenis apie dokumentų originalų saugojimą pas S. K., nors liudytojas S. S. nurodė, jog būrelio veiklos dokumentai S. K. niekuomet nebuvo perduoti. 2017 m. balandžio 20 d. raštu Ginkūnų medžiotojų būrelis pareikalavo S. K. raštu pranešti, ar S. B., būdamas būrelio pirmininku, yra perdavęs jam saugoti ir tvarkyti visuotinio narių susirinkimo protokolus bei jų priedus, kokius nors būrelio veiklos dokumentus, šiame rašte yra S. K. įrašas, jog jis visuotinių susirinkimų protokolų bei jų priedų (medžiotojų sąrašų dalyvavusių susirinkimuose, veiklos ataskaitų), tarybos protokolų nėra iš S. B. gavęs.

92.                      Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendime įvertino ne tik dokumentų neperdavimo, bet ir jų praradimo, neišsaugojimo, sunaikinimo reikšmę. Minėtame sprendime teismas vertino tik dokumentų neperdavimą ir su tuo susijusius šalių elgesio aspektus, tačiau nevertino dokumentų praradimo, sunaikinimo, neišsaugojimo reikšmės, nes tai nebuvo ginčo objektas.

93.                      Apeliantas nesutinka su teismo išvada nesivadovauti 2005 m. gegužės 16 d. Ginkūnų medžiotojų būrelio valdybos susirinkimo protokolo Nr. 05/P-01 kopijomis, nes jų nelaiko įrodymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė, kad į bylą buvo pateiktos dvi minėto protokolo kopijos, kurių turinio dalis iš esmės skiriasi, skirtingi nurodyti pirmininkai, sekretoriai, skiriasi kai kurie nurodyti nagrinėti klausimai. Teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 202 straipsnio taisyklėmis, dėl dalies skirtingo turinio nelaikė 2005 m. gegužės 16 d. Ginkūnų medžiotojų būrelio valdybos susirinkimo protokolo Nr. 05/P-01 kopijų įrodymais ir jomis nesivadovavo priimdamas sprendimą.

94.                      Be to, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad priešingas aplinkybes, nei užfiksuota minėtame 2005 m. gegužės 16 d. protokole, jog būrelio dokumentai originalai saugomi pas S. K., kopijos pas S. S., įrodo byloje esantys įrodymai. Nors apeliantas teismo posėdžio metu teigė, kad jis būrelio dokumentų nesaugojo, o S. S. dokumentų originalus laikė pas save; tarybos posėdžių protokolų pats asmeniškai neperduodavo, juos gaudavo iš S. S., tačiau teisme liudytojais apklausti P. J. – 2020 m. sausio 16 d. teismo posėdyje, A. L. – 2020 m. liepos 22 d. teismo posėdyje, E. K. – 2020 m. liepos 22 d. teismo posėdyje, J. L. – 2020 m. sausio 16 d. teismo posėdyje, V. E. P. – 2020 m. sausio 16 d. ir 2020 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžiuose, patvirtino, jog S. K. būrelyje buvo iždininkas/kasininkas ir jis dokumentų niekada neturėjo, nesaugojo, kiti liudytojai nurodė, jog jis turėjo tik tuos būrelio dokumentus, kurie susiję su finansais, tačiau visų dokumentų originalų niekada nesaugojo ir už juos jis nebuvo atsakingas. Būrelio nariai liudytojai R. Č. – 2020 m. birželio 1 d. teismo posėdyje, A. L. – 2020 m. liepos 22 d. teismo posėdyje, paaiškino, jog visais būrelio egzistavimo laikais už dokumentų saugojimą buvo atsakingas pirmininkas. Liudytojas E. K. 2020 m. liepos 22 d. teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes, jog S. B. klausdavo, kur gauti tam tikrą dokumentą ir, jei reikėdavo dokumento, kreipdavosi pas pirmininką, ir jei jis pasakydavo, kad yra pas S. S., ten ir kreipdavosi. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų paaiškinimais, pagrįstai padarė išvadą, paneigiančią faktą, jog S. K. buvo atsakingas už būrelio dokumentų originalų saugojimą ir patvirtinančią atsakovo argumentus, jog dokumentus saugojo būtent apeliantas ir apeliantas savo būrelyje pirmininkavimo laikotarpiu disponavo būrelio dokumentais bei turėjo būti už juos atsakingas (už saugojimą, disponavimą ir pan.).

95.                      Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatuose nėra nurodyta, kas saugo bei archyvuoja būrelio dokumentus, tačiau aiškinant Įstatų 4.15. 6.2., 6.4, 7.1., 8.3 punktų nuostatus ir vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais (redakcija galiojanti nuo 2005 m. sausio 1 d.), valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, bei šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi (redakcija galiojusi nuo 2005 m. sausio 1 d.), kurioje įtvirtinta, kad už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas, bei šio įstatymo, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Ginkūnų medžiotojų būrelio dokumentų (ne) išsaugojimą, yra atsakingas būrelio pirmininkas. Apeliantui einant pirmininko pareigas, šiuo laikotarpiu, ši pareiga kilo būtent apeliantui, o jam nebesant pirmininku, būtent apeliantui kilo pareiga visus dokumentus perduoti naujai išrinktam būrelio pirmininkui B. P..

96.                      Pirmosios instancijos teismas įvertino iš esmės visus byloje esančius dokumentus, kuriuose aptariami dokumentų perdavimo atsakovui klausimai, tame tarpe ir 2014 m. birželio 23 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktą bei 2017 m. birželio 12 d. akto papildymą, iš kurių nustatyta, kad S. S. būrelio pirmininkui B. P. perdavė būrelio dokumentus: segtuvą „Prašymai 2005-2014“ su būrelio narių ir kitų suinteresuotų asmenų prašymais bei segtuvą „Protokolai“ su 2005-2014 m. sausio mėn. įvykusiais visuotinių ir tarybos susirinkimų protokolais. 2017 m. birželio 12 d. aktas buvo papildytas įrašu, jog priedai prie protokolų perduoti nebuvo. Šis aktas ir jo papildymas neįrodo, kad apeliantas tinkamai, laikė, saugojo perdavė minėtus dokumentus, bei nepaneigia argumentų, kad tikėtina, neišsaugojo bei sunaikino būrelio dokumentus.

97.                      Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad perduodant dokumentus naujam būrelio pirmininkui B. P. būtų buvęs sudarytas perduodamų-priimamų dokumentų aktas ir nebuvo konkrečiai įvardyti perduotini dokumentai. Taip pat perdavimo metu nebuvo žinoma ir iki šiol nėra žinoma, kokio pobūdžio ir koks konkretus dokumentų skaičius buvo perduotas naujam pirmininkui, nes nebuvo sudarytas perduodamų dokumentų sąrašas (apyrašas). Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, jog dokumentai ir kiti su būrelio veikla susiję daiktai, naujam būrelio pirmininkui buvo perduoti ne per vieną kartą, o per tam tikra laikotarpį, o tai tik dar kartą patvirtina, jog būrelio dokumentai, daiktai ir t. t., nebuvo saugomi vienoje vietoje, neužtikrinant patikimos ir saugios aplinkos. Taip pat, kad, apelianto S. B. pirmininkavimo laikotarpiu buvo netinkamai saugojami būrelio dokumentai, patvirtino ir pats apeliantas 2019 m. balandžio 30 d. visuotinio ataskaitinio susirinkimo metu, pripažindamas, kad padaryta klaidų dėl dokumentų saugojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantui siekiant paneigti atsakovo argumentus dėl dokumentų neperdavimo, nepakanka nurodyti vien aplinkybes, ieškovas nesutikdamas su atsakovo argumentais, turi pareigą pateikti įrodymus, šiuo atveju įrodyti, kad dokumentus yra perdavęs bei kitas aplinkybes ( CPK 178 straipsnis).

98.                      Tai, kad apeliantas nesidomėjo bei nekontroliavo dokumentų originalų surašymo, jų išsaugojimo procesu, patvirtino teisme pats apeliantas, kuris teigė, jog būrelio veiklos ataskaitas paruošdavo pats, padarydavo 10-15 kopijų, jas pasirašydavo originaliais parašais, paskaitydavo susirinkimo metu ir išdalindavo visiems, kas norėdavo. Jis leido patiems spręsti, pas ką bus saugomi originalai, pas ką kopijos, nes viską tvarkė S. S. Liudytojas S. S. 2020 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu prieštaringai nurodė, jog kai S. B. buvo primininkas, jis teikdavo veiklos atskaitas, kurios būdavo pasirašytos, ir teigė, jog ataskaitų originalai yra pas jį, bei nurodė, jog po susirinkimo viską pasiimdavo ir kaip nereikšmingus dokumentus sekdavo į atskirą segtuvą, o priedus prie protokolų nesaugodavo, segdavo segtuve, kaip jam pačiam reikšmingus, nes protokolų niekas nekvestionuodavo. Be to, pripažino, kad trūkstamų priedų B. P. neperdavė, nes kraustant patalpas, išsivežė visus dokumentus ir jie dingo.

99.                      Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jog revizijos (kontrolės) komisijos ataskaitos apelianto S. B. pirmininkavimo laikotarpiu buvo raštiškai parengtos bei perduotos pirmininkui, tačiau šiuo metu minėtų ataskaitų Ginkūnų medžiotojų būrelis neturi, todėl pagrįstai teismas padarė išvadą, jog minėti dokumentai yra prarasti (sunaikinti). Tai, kad Ginkūnų medžiotojų būrelio duomenys, dokumentai ir t.t., kurie buvo siųsti asociacijai į VĮ Registrų centre užregistruotą (laikotarpis nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. birželio 8 d.) juridinio asmens elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) prarasti (sunaikinti) ir Ginkūnų medžiotojų būrelis jų neturi, patvirtina S. B. 2016 m. gruodžio 22 d. rašytiniai atsakymai, kuriuose apeliantas nurodė, jog el. pašto turinio perduoti negali, kadangi duomenys sunaikinti. Kaip minėta apeliantas būdamas atidus ir rūpestingas turėjo galimybę atkurti, ar perduoti dokumentų kopijas atsakovui, kuriuos tikėtina, kaip nurodė, turėjo el. pašte. Tačiau pripažintina, kad apeliantas iš esmės nesiekė bendradarbiauti su atsakovu. Teisėjų kolegija pažymi, kad elektronine forma saugomi dokumentai, gali būti lygiaverčiai dokumentai popierinės formos dokumentams, kurių saugojimo tvarką nustato Dokumentų ir archyvų įstatymas. Šio įstatymo 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad dokumentas – juridinio ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos.

100.                      Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dėl apelianto neteisėto elgesio, aplaidaus požiūrio į būrelio dokumentų svarbą ir jų reikšmę, buvo prarasti (neišsaugoti, sunaikinti): dalis visuotinių susirinkimų protokolų, visuotinių susirinkimų protokolų priedai, revizijos (kontrolės) komisijos ataskaitos; finansinės atskaitomybės dokumentai; metinės veiklos ataskaitos (Įstatų 7.1-7.3 punktai). Nagrinėtinu atveju, pripažinus, jog pirmininko S. B. veiklos ataskaita (os) yra protokolo sudedamoji dalis, bei atsižvelgiant į tai, kad būrelio Įstatų 4.15.1. punktas numato, jog medžiotojų būrelio pirmininkas veikia asociacijos vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis, atstovauja būrelį visose institucijose, visuomeninėse organizacijose; Įstatų 4.15.6. punktas numato, jog medžiotojų būrelio pirmininkas teikia metines veiklos ataskaitas; Įstatų 7.1. punktas nustato būrelio pirmininkui pareigą kiekvienų metų kovo 1 d. parengti ir pateikti visuotiniam narių susirinkimui praėjusių finansinių metų veiklos ataskaitą; ši ataskaita yra vieša; kiekvienas fizinio ar juridinio asmens reikalavimu būrelis turi sudaryti sąlygas savo buveinėje ar kitais būdais leisti su šia ataskaita visiems susipažinti; ataskaita turi būti patikrinta kontrolės komisijos; Įstatų 8.3. punkte įtvirtinta, jog kiti pranešimai ir dokumentai būrelio nariams gali būti teikiami bet kuriomis šalims priimtinomis priemonėmis; Įstatų 3.4.5 punktas numato, jog būrelio nariai turi teisę susipažinti su būrelio veiklos dokumentais ir teikti valdymo organams pasiūlymus dėl būrelio veiklos, teismas sprendžia, jog dėl S. B. netinkamos veiklos/neveikimo ir nebesant išlikusių/neišsaugotų (medžiotojų būreliui nebeturint): dalies visuotinių susirinkimų protokolų, visuotinių susirinkimų protokolų priedų, revizijos (kontrolės) komisijos ataskaitų; finansinės atskaitomybės dokumentų; metinės veiklos ataskaitų, tokia susiklosčiusi medžiotojų būrelyje situacija, riboja tiek Ginkūnų medžiotojų būrelio valdymo organų, tiek ir kitų medžiotojų būrelio narių teises bei pareigas, numatytas būrelio įstatuose. Be to, dokumentų nebuvimas ir jų neišsaugojimas/sugadinimas/sunaikinimas iš dalies gali sukelti neigiamas pasekmes pačiam Ginkūnų medžiotojų būreliui, kaip organizacijai dėl privalomų būrelio dokumentų neturėjimo.

101.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi prejudiciniais faktais nustatytais civilinėje byloje Nr. 2-919-641/2018, jog ieškovas Įstatų 3.5.6 punkte įtvirtiną būrelio nario pareigą vykdė netinkamai, ir, atsižvelgimas į konstitucinį non bis idem (du kartus už tą patį) principą, apelianto netinkamą veikimą/neveikimą vykdant būrelio valdymo organų reikalavimus, veikimą/neveikimą prieš medžiotojų būrelį, vertino laikotarpiu – nuo pirmos paskirtos nuobaudos pabaigos iki naujai skirtos nuobaudos, bei vertino tas aplinkybes, kurių nenustatinėjo bei nevertino teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-919-641/2018.

102.                      Įstatų 3.5.1. punktas nustato, jog būrelio nariai privalo aktyviai dalyvauti būrelio veikloje; 3.5.2. – vadovautis šiais įstatais, būrelio valdymo organų sprendimais; 3.5.6. – teikti būreliui reikalingą informaciją, būtiną jo veiklos atskirų klausimų sprendimui.

103.                      Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas sąmoningai nebendradarbiauja, klaidina tiek medžiotojų būrelio organus, tiek jo narius, kategoriškai teigdamas, kad visi dokumentai yra perduoti. Iš 2019 m. balandžio 3 d. rašto, adresuoto būrelio pirmininkui B. P. matyti, kad apeliantas rašte nurodė, kad visus būrelio dokumentų originalus saugojo S. S., nebent jis sau kelis dokumentus pasiimdavo, esant poreikiui. Iš 2019 m. sausio 19 d. išsiųsto elektroninio laiško, adresuoto kitam būreli nariui – P., apeliantas priminė apie būrelyje suformuotą ilgametę praktiką, bei nurodė, jog jei ras kopijų archyve protokolus, kuriuose nustatyta tvarka, atsiųs.

104.                      Apelianto manymu, priešingai teismas turėjo konstatuoti atsakovo nesąžiningumą, delsiant priimti atsineštus į teismo posėdį dokumentus iš S. S.. Liudytojas S. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tvarkydamas įmonės archyvą, rado dokumentų segtuvą su ataskaitomis ir apie tai sakė būrelio nariams bei apeliantui S. B., taip pat apeliantui buvo žinoma, kad liudytojas veda protokolų apskaitos žurnalą, tačiau apeliantas žinodamas, kad yra atsiradę dokumentai, kurie neperduoti medžiotojų būreliui, sąmoningai nebendradarbiauja ir klaidina Ginkūnų medžiotojų būrelio organus bei narius, teigdamas, kad visi būrelio dokumentai yra perduoti. Kaip matyti ir iš apeliacinio skundo, apeliantas ir po pirmos nuobaudos paskyrimo laikosi pozicijos, kad kiti asmenys, o ne jis, turi pareigą perduoti dokumentus būreliui ir, kad ne jis buvo atsakingas už dokumentų saugojimą. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs apelianto elgesį po pirmosios nuobaudos skyrimo, bei jo nenorą prisiimti atsakomybę už dokumentų saugojimą, pagrįstai padarė išvadą, kad toks ieškovo S. B. elgesys yra nepriimtinas, S. B. nėra nuoširdus, ir leidžia teigti, jog ieškovas sąmoningai veikia prieš medžiotojų būrelį, nenori ir nebendradarbiauja su būrelio nariais ir neturi jokio suinteresuotumo dėl vieningos, tolimesnės nepertraukiamos organizacijos veiklos.

105.                      Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad griežčiausia nuobauda jam buvo skirta siekiant su juo asmeniškai susidoroti. 2019 m. sausio 19 d. elektroniniame laiške, adresuotame vienam iš būrelio narių, apeliantas nepagarbiai, įžeidžiančiai pasisako medžiotojo būrelio pirmininko atžvilgiu. 2020 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu liudytojas A. P. teigė, jog su ieškovu niekas nenori medžioti, nes ieškovas yra nepageidaujamas. Liudytojas P. J. 2020 m. sausio 16 d. teismo posėdyje nurodė, kad 2019 m. balandžio 11 d. susirinkimuose dalyvavo, balsavimas vyko slaptu balsavimu ir tokia praktika taikoma, nes žmonės bijo ieškovo ir pats nuo jo yra nukentėjęs; ieškovas probleminis, konfliktiškas, jis tyčiodavosi iš būrelio, neatvykdavo į posėdžius; ieškovas vadino būrelio narius durniais, avinais, viešai grasino. Sutiktina su atsakovu, kad yra pagrindo išvadai, kad ieškovo netinkamas elgesys būrelio, jo narių atžvilgiu nėra atsitiktinis ir vienkartinis, todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į ilgesnį laikotarpį ir sistemingą, nesikeičiantį ieškovo elgesį, kuris negali būti laikomas tinkamu, t.y. įvertino visumą įrodymų.

106.                      Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad būrelio elektroninio pašto neperdavimas bei dokumentų ištrynimas iš šio elektroninio pašto, taip pat laikytinas kaip veikimas prieš būrelį, nes minėtas elektroninis paštas VĮ Registrų centre tam tikru laikotarpiu buvo užregistruotas kaip Ginkūnų medžiotojų būrelio elektroninis paštas, ieškovas pats nurodė, kad ne maža dalis dokumentų buvo elektroniniame pašte.  Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apelianto veiksmai ir elgesys laikytini Įstatų 3.5.1.; 3.5.2. 3.5.6. punktuose numatytų būrelio nario pareigų grubiu pažeidimu bei akivaizdus veikimas prieš medžiotojų būrelį. 

107.                      Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo paskirta poveikio priemonė – pašalinimas iš Ginkūnų medžiotojų būrelio narių yra teisėta ir proporcinga padarytiems apelianto pažeidimams, nes apelianto padaryti pažeidimai prieštarauja būrelio Įstatams, o anksčiau paskirta švelnesnė nuobauda neturėjo apeliantui teigiamos įtakos. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams.

108.                      Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis mano, kad pirmosios instancijos teismo motyvų nėra tikslinga kartoti.

Dėl bylos procesinės baigties

109.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Įrodymai vertinami tikėtinumo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

110.                      Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

111.                      Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas patyrė 1210 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11. punkte nustatyto dydžio, taip pat teisėjų kolegijos vertinimu byla yra sudėtinga ir didelės apimties, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovui iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui asociacijai Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būreliui, juridinio asmens kodas 193449912, iš apelianto S. B., asmens kodas, (duomenys neskelbtini), 1210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai                                  Egidijus Mockevičius

Birutė Simonaitienė

          Vilija Valantienė